Paprastųjų ir įvardžiuotinių būdvardžių opozicija lietuvių kalboje kaip apibrėžtumo sistema

Acta Linguistica Lithuanica LIX (2008), 109 - 139 Paprastujy ir ivardziuotiniu budvardziy opozicija lietuviy kalboje kaip apibréztumo sistema Biruté SpRAUNIENE Vilniaus universitetas This article deals with the so-called pronominal forms of Lithuanian adjectivals in relation with definiteness. The pronominal morpheme added to the adjectival form is interpreted as a marker of definiteness, comparable to the definite article of other languages, and it is suggested that the adjectival forms themselves should be called definite. The aim of the article is to establish to what extent and in what contexts the use of these definite forms correlates with the semantic definiteness of the NP. An empirical investigation shows that in many cases the use of the definite adjective is at best optional, sometimes even ungrammatical, though the NP clearly functions as a definite description. This points to a major difference between the use of Lithuanian definite adjectives and the marking of definiteness in article languages. In Lithuanian the context is decisive for the definite or indefinite interpretation of the NP, and the selection of definite and indefinite adjectival forms depends, among other things, on information structure, i. e., on whether the adjective contains known (presupposed) or new information. 1. APIBREZTUMO KATEGORIJA IR JOS SEMANTIKA Literatiiroje pripazistama, kad pirminé apibréZtumo kategorijos funkcija yra referencijos koordinavimas, kuris yra butinas, kad galétu vykti komunikacija. Kalbose esti ivairiy priemoniy, padedanéiy komunikacijos akto dalyviams spresti referencijos koordinavimo problemas. Tai tikriniai vardai, jvardZiai ir kt. Artikelinése kalbose pagrindiné referencijos koordinavimo priemoné yra formalieji apibréZtumo vs. neapibréztumo rodikliai — artikeliai. Christopheris Lyonsas pateikia tokia apibréZtumo savokos apibré7ti: ,,de109 Binute SPRAUNIENE finiteness is a morphosyntactic category, grammaticalizing a pragmatic category of identifiability“ (Lyons 1999: 282). Tai reiSkia, kad apibréztumas siejamas su galimybe identifikuoti referenta. Apibrézto daiktavardinio junginio referentas pateikiamas adresatui kaip vienareik3mi8kai identifikuojamas, o neapibréZto daiktavardinio junginio vartojimas reiSkia, kad jo referentas yra naujai jvedamas j diskursa, taigi negali biti vienareikSmiSkai identifikuojamas (Zr. Chafe 1976; Hawkins 1978 ir 1991; Haspelmath 1999; Lyons 1999; Hansen & Heltoft (spausdinama)). Svarbu pabrézti, kad apibrézZiamosios deskripcijos' atveju referentas yra pateikiamas adresatui kaip galimas identifikuoti. Gali biiti, kad iki pasakymo momento referentas adresatui buvo neZinomas, taciau pati apibréZiamoji deskripcija yra tarsi instrukcija adresatui ieSkoti vienintelio galimo referento tol, kol atras. Referento paieSka, anot Hawkinso, atliekama ne visoje diskurso erdvéje, o tam tikroje pragmatinéje esiniy aibéje (ang. pragmatic set of entities / P-set). Hawkinso teorija, sukurta remiantis angly kalbos faktais, gali biti apibendrinta taip: A noun phrase is definite (i) if its referent is locatable in a pragmatic set of entities shared by the speaker and the hearer, that is if it is pragmatically anchored, and (ii) if the referent is unique (or, more precisely, inclusive) within this set. (Haspelmath 1999: 231 ) Vadinasi, turi egzistuoti tam tikra pragmatiné esiniy aibé, kuri yra akivaizdi (ang. manifest) tiek adresantui, tiek adresatui, ir kurioje daiktavardinio junginio referentas egzistuoja ir yra vienintelis (unikalus). Tokiu atveju turésime apibréZta daiktavardinj junginj. Vartodamas apibréziamaji (t. y. Zymimaji) artikelj, adresantas nurodo, kad adresatas gebés i8siaiSkinti, kuris referentas ar referentai turéti omenyje, surasdamas pragmatine aibe, kurioje jis (jie) egzistuoja. Loginé unikalumo ypatybé palengvina paieSka — Sioje aibéje negali biti kity esiniu, tenkinanéiy apibréZiamosios deskripcijos turinj (Hawkins 1991: 414) Tokia aibe gali sudaryti kalbétojo ir klausytojo ankstiau minéti esiniai (,,ankstesniojo diskurso aibé“) ar betarpiska pokalbio aplinka, kurioje yra kalbétojas ir klausytojas. Visumos ir dalies ar kitais asociaciniais rySiais susije esiniai taip pat sudaro pragmatines aibes, pvz., automobilis ir vairas, vestuvés ir nuotaka. Hawkinsas teigia, kad bitent Siose ‘ Dél termino Zr. Holvoet, Tamulioniené (2006; 13-14 ir i8n. 3), taip pat Hawkins (1991: 406). 110 Paprastujy ir jvard%iuotiniy bidvardziy opozicija lietuviy kalboje pragmatinése aibése patenkinamas unikalumo reikalavimas, ir tai padeda kalbétojui ir klausytojui bendradarbiauti ir nedviprasmi8kai nurodyti ta individa, kuris atitinka apibréziamosios deskripcijos turinj (ibid., 408). Taigi, apibréziamosios deskripcijoms biidingas unikalumas, o neapibréZiamoji deskripcija, Hawkinso teigimu, yra neutrali unikalumo atzvilgiu (ibid., 420). Pavyzdziui: (1) A professor is drunk?. (1) sakinys bus teisingas, jei bus nors vienas profesorius, kuris bus girtas. Jis logiSkai suderinamas su teiginiu, kad gali biti daugiau nei vienas toks profesorius, taip pat ir su tuo, kad toks profesorius téra vienas, tad (1) sakinys yra ,neutralus unikalumo atzvilgiu ir jam neprieStarauja“ (ibid., 407). NezZymimojo artikelio vartojimas paprastai rei8kia, kad kalbamasis esinys nepriklauso jokiai pragmatinei aibei, kuri yra akivaizdi tiek kalbétojui, tiek klausytojui. Ta¢iau Hawkinsas pastebi, kad ir nezymimasis artikelis gali Zymeéti priklausyma pragmatinei aibei, pavyzdziui, sakinys Pass me a cup gali biti interpretuojamas: Paduok man vienq if puoduky, esanciy prie§ tave ant stalo. Hawkinsas angly kalbos artikeliy analizei taiko Grice’o implikatiiros teorija. Jis teigia, kad junginiai su nezymimuoju artikeliu gali implikuoti priklausyma pragmatinei aibei, ta¢iau tai yra pokalbio implikatiira (ang. conversational implicature), kuri gali biti atSaukta, pavyzdiiui: (2) senator resigns. (2) pavyzdys JAV dienraS¢io antradtéje gali turéti pokalbio implikatiira, kad kalbama apie JAV senatoriy. (3) pavyzdyje matome, kad Si implikatiira gali biti atSaukta (Hawkins 1991: 418, pavyzdys paimtas i8 autoriaus): (3) A senator resigns, not a US senator, but a senator in Japan. Zymimojo artikelio vartojimo atveju priklausymas pragmatinei aibei yra konvenciné implikatiira, kuri negali biti at8aukta (ibid., 414). Hawkinsas aptaria kiek paradoksalius atvejus, kai neapibréZiamosios deskripcijos angly kalboje zymi unikalius referentus (pavyzdziai paimti i8 autoriaus), plg.: ® Pavyzdys paimtas i8 Hawkinso (Hawkins 1991: 407). * ,[...] is actually neutral to uniqueness and does not contradict it.“ 111 Birute SPRAUNIENE (4) England has a prime minister, and America has a president. (5) This larger situation set contains a professor, a classroom, a textbook, etc. Predikatai have, contain, comprise ir kt. Zymi esiniy priklausyma tam tikrai aibei. Kad (4-5) pavyzdziuose implikuojamas neapibréziamujy deskripcijy unikalumas, matome juose unikalius esinius pakeite neunikaliais. Pasakymas tampa keistas: (6) ?England has a member of parliament, and America has senator. Hawkinsas pastebi, kad (4-5) pavyzdziuose galima vartoti Zymimuosius artikelius, tatiau sakiniy reikme visiskai pasikei¢ia (Hawkins 1991: 421), plg.: (5’) England has the prime minister, and America has the president. (5’) pavyzdys suponuoja, kad Anglijoje lankosi kitos Salies ministras pirmininkas, arba kad Anglijos reikalais ripinasi Johnas Majoras, o Amerikos — George’as Bushas. Kitaip tariant, Sie pavyzdziai natiraliai interpretuojami taip, kad apibréZto daiktavardinio junginio referentas nepriklauso tai aibei, kuri apibrézZiama pavyzdZiuose su atitinkamomis neapibréziamosiomis dekripcijomis, ir kKlausytojui reikia rasti kita aibe, kurioje bitty patenkintas egzistavimo ir unikalumo reikalavimas (ibid., 422). 2. APIBREZTUMO TIPAI Pagal referento identifikavimo pagrindg literatiiroje skiriami keturi pagrindiniai apibréztumo tipai (plg. Chafe 1976; Hawkins 1978 ir 1991; Haspelmath 1999; Lyons 1999; Hansen & Heltoft (spaudinama)): 1. anaforinis apibréZtumas (ang. anaphoric uses, da. anaforisk bestemthed), 2. deiktinis apibréztumas (ang. immediate situation uses, da. deiktisk bestemthed), 3. situacinis apibrézZtumas (ang. larger situation uses, da. baggrundsbestemthed), 4. inferencinis apibreZtumas (ang. inferrability, associative-anaphoric uses, da. inferentiel bestemthed). 112 Paprastyy ir jvardziuotiniy budvardziy opozicija lietuviy kalboje Anaforiniam apibréztumui priskiriami tie atvejai, kai daiktavardinio junginio referentas yra Zinomas i lingvistinio konteksto, nes buvo minétas ankséiau: (7) pasirodé stebuklingas Ziburys <...> né vienas <...> nepasilytéjo stebuklingojo ziburio* Anaforinis apibréZtumas sutampa su Adelés Valeckienés skiriama nurodomaja ivardZiuotiniy biidvardziy funkcija lietuviy kalboje (Valeckiené 1986: 171). Anaforinj apibréztuma turésime ne tik tada, kai pakartojamas daiktavardis ir jo antecedentas yra identiki daiktavardziai, bet ir tada, kai jie yra koreferenti8ki sinonimai (pvz.: Buvo atéjes toks jaunuolis .... Tas vaikinas) arba kai antecedentas yra hiponimas, o pakartojamas daiktavardis — jo hiperonimas (pvz.: | stulpq jsirézé automobilis. Transporto priemoné buvo nedrausta) (Hansen & Heltoft, spausdinama). Deiktinio apibréztumo atveju referentas yra identifikuojamas, nes yra matomas, girdimas ar kitaip suvokiamas betarpiskoje pokalbio aplinkoje, pvz.: Paduok man plaktukgq! IS kur sitas garsas? Situacinj apibréztuma turime tada, kai referento identifikacijos pagrindas yra bendros paSnekovy Zinios apie fizinius objektus ar socialinius ir kultirinius rei8kinius, esanéius jy aplinkoje. Tarkim, sakydami krig-en (karas-peF) danai paprastai turés omenyje Antrajj pasaulinj kara, o junginys the Prime Minister anglams reik§ ,Anglijos ministra pirmininka‘. Inferencinj apibréZtuma turime tada, kai apibréZto daktavardinio junginio referentas identifikuojamas dél sasajos su kitu, jam netapaciu, referentu, kuris jau anks¢iau buvo ivestas j diskursa. Tarp inferenciniu apibréztumu siejamy daiktavardziy daznai yra visumos ir (vienintelés esinio) dalies santykiai, pvz.: namas .... stogas; automobilis ... variklis. Sis apibréztumo tipas dar vadinamas anafora asociacijos pagrindu (ang. associative anaphora). Svarbu pazyméti, kad pirmieji du apibréztumo tipai artikelinése kalbose gali biti reiSkiami tiek Zymimaisiais artikeliais, tiek rodomaisiais jvardziais, 0 situacinis ir inferencinis apibréZtumas reiSkiamas tik artikeliais (Hansen & Heltoft, spausdinama). * Pavyzdys paimtas i8 Dabartinés lietuviy kalbos gramatikos (Valeckiené in: Ambrazas, red., 1997: 175). 113 BinuTé SPRAUNIENE 3. APIBREZIAMOJO ARTIKELIO GYVAVIMO CIKLAS Literattroje apibréztumo Zyméjimo atsiradimas siejamas su biidvardiskojo rodomojo ivardzio reanalize, dél kurios jvardis igyja artikelio funkcija (Lyons 1999: 323). Susiformaves artikelis palaipsniui skverbiasi j vis daugiau vartojimo konteksty. Literatiiroje Sis procesas vadinamas apibréziamojo artikelio gyvavimo ciklu, kuris skirstomas j tokias stadijas (plg. Greenberg apud Hawkins 2004: 84-86, Lyons 1999: 337-340): Pirmoji stadija. Demonstratyvas praranda deiktine reiksme, ir taip i8nyksta eksplicitinis ar implicitinis kontrastas tarp objekty, esanéiy arti ar toli nuo adresanto ar adresato. Naujai susiformavusio artikelio vartosena apsiriboja anaforiniais (a book ... the book) ir deiktiniais kontekstais (Pass me the book, please!). Antroji stadija. Artikelis imamas vartoti ir situaciniuose (the king, the sun) bei inferenciniuose kontekstuose (a house ... the roof). Tretioji stadija. Zymimasis artikelis prasiskverbia j generinius kontekstus, ty. teiginius, kuriais kazkas pasakoma ne apie atskirus individus, 0 ju raBis> (The lion is a mammal ,Lititas yra Zinduolis‘). Anot Hawkinso, Sioje stadijoje yra Siuolaikinés germany kalbos. Ketvirtoji stadija. Zymimasis artikelis imamas vartoti neapibréZtuose specifiniuose kontekstuose, kur jis Zymi tik referento egzistavima, o ne unikaluma®. Sios keturios stadijos parodo laipsnika apibréZiamojo artikelio distribucijos plétimasi kalboje. Kiekvienoje stadijoje i8laikomos ankstesnés stadijos distribucinés galimybés ir atsiranda nauju, todél didéja junginiy su artikeliais daugiareiksmiskumas. Artikelio daznumas auga, nes jis tampa privalomas vis daugiau gramatiniy konteksty ir konstrukcijy (pvz., su predikatiskai vartojamais daiktavardiniais junginiais: John is a teacher / the best teacher I’ve ever had). Galiausiai Zymimasis artikelis gali apskritai prarasti bet koki > Plg. Holvoeto ir Tamulionienés vartojama savoka ,,generinis apibrézZtumas* (Holvoet, Tamulioniene 2006: 19). ° Panagus rei8kinys pastebimas Snekamojoje amerikietiy kalboje, kur kirt) prarades rodomasis jvardis this imtas vartoti su referentiniais objektais, o neZymimojo artikelio a distribucija apsiribojo nereferentiniais kontekstais (She wanted to buy this house — ,Ji noréjo nusipirkti nama‘ ir She wanted to buy @ house — ,Ji noréyo nusipirkti (bet koki) nama’ (Givén 1995: 61, pavyzdiiai perimti i8 Givéno). 114 Paprastyjy ir jvardZiuotiniy bidvardziy opozicija lietuviy kalboje ry8j su apibréztumu ir tapti giminés ir/arba skai¢iaus rodikliu (plg. Greenbergo savoka nominality marker). Daugelyje kalby tokia raida paskatino naujo apibréziamojo artikelio atsiradima. Artikelio gyvavimo ciklas i§ dalies paaiSkina apibréztumo rodikliy vartosenos jvairavima skirtingose kalbose. Tai reiSkia, kad daiktavardinis junginys gali biti formaliai apibréztas vienoje kalboje, o jo atitikmuo kitoje kalboje — formaliai neapibréZtas, nors jie yra referentiskai identiski (plg. Lyons 1999: 160). Artikelio gyvavimo ciklas taip pat parodo, kad apibréztumo rodiklio semantika kalboje palaipsniui kinta. 4. APIBREZTUMO ZYMEJIMAS LIETUVIU KALBOJE Lietuviy kalba yra neartikeliné kalba, ir apibréztumo raiSka joje yra menkai sugramatinta. Kaip pastebi Mikulskas, lietuviy kalbos gramatikose néra istirta, kuriais atvejais ir koks apibréztumo vs. neapibrézZtumo Zyméjimas yra privalomas (Mikulskas 2006: 33). Viena i8 referencijos koordinavimo priemoniy lietuviy kalboje yra jvairiis jvardZiai. Rodomieji jvardZiai atlieka apibréztumo rodikliy funkcija, kai kurie i§ jy (pvz., tas ir kai kuriais atvejais Sis, Sitas) anot Rosino, yra virte artroidais (Rosinas 1972: 83t; 1996: 72). Su artikeliniy kalby zymimaisiais artikeliais artroidus sieja kir¢io netekimas ir isblukusi deiktiné reik’mé, o nuo tikryju artikeliy jie skiriasi tuo, kad neturi biitinumo pozymio. Artroidai tas, ta labai daZni Snekamojoje kalboje, jie skverbiasi ir j raSytine kalba. NeapibréZtumo rodikliy funkcija lietuviu kalboje atlieka jvairiis egzistavimo reiksmés ivardiiai, pvz., vienas, kazkoks, kazin koks ir rodomasis jvardis toks (Rosinas 1996: 69; plg. taip pat Girdeniené 1971: 45; Holvoet, Tamulioniené 2006: 18, Mikulskas 2006: 33). Be abejo, daugeliu atveju apibréztumas lietuviy kalboje reiskiamas netiesiogiai — Zodziy tvarka, linksniy prieSprieSomis (vardininkas / galininkas vs. kilmininkas) ar tiesiog suvokiamas i§ konteksto (zr. Holvoet, Tamulioniené 2006: 30-32, plg. t. p. Rosinas 1996: 62-63). Vienintelé morfema, kuria galima biity sieti su formaliu apibréztumo zyméjimu lietuviy kalboje, yra ivardziuotiniy biidvardzio formu ivardiné morfema. Siame straipsnyje daugiausia démesio bus skiriama paprastujy ir ivardziuotiniy formu opozicijai dabartinéje lietuviy kalboje, keliant tiksla iStirti Siu formy distribucijos ypatumus, funkcijy ir reiksmés skirtumus bei jy ry8j su apibréztumo kategorija. Jei ivardZiuotiniy formu jvardine morfema 115 Brruté SPRAUNIENE -(Dis, -ji interpretuojame kaip apibréZtumo rodikli, galime kelti klausima, kokioje artikelio gyvavimo ciklo stadijoje jis yra, kokiuose kontekstuose jis vartojamas, kada jo vartojimas privalomas, kada fakultatyvus, o kada — negramatiskas. Mikulsko teigimu, tiriant su apibréZtumu susijusias problemas lietuviy kalboje pravartu remtis kuria nors artikeline kalba, kurioje apibréztumo Zyméjimas yra sugramatintas (Mikulskas 2006: 33). Todél Siame straipsnyje ivardziuotinés biidvardziy (ir dalyviy) formos gretinamos su artikeliniy kalbu (danu ir anglu) artikeliais. 5. APIBREZIAMIEJI IR NEAPIBREZIAMIEJI BUDVARDZIAI Mintis, kad paprastujy ir ivardZiuotiniy bidvardzio formy prieSprieSa reiskiama apibréztumo kategorija lietuviy kalboje, néra nauja. [Ssamiausiai ivardziuotiniy formy funkcijas lietuviy kalbotyroje yra iStyrusi Adelé Valeckiené (Valeckiené 1957 ir 1986), jos tyrimais remiasi ir Siu formu apraSas tiek akademinéje Lietuviy kalbos gramatikoje (Ulvydas, red., 1965), tiek Dabartinés lietuviy kalbos gramatikoje (Ambrazas, red., 1997). Pastarojoje apibréztumas laikomas biidvardzio kategorija (plg. teigini, kad biidvardZiai »turi laipsnio ir apibréztumo kategorijas* (Valeckiené in: Ambrazas, red., 1997: 167). Sis poditiris pagristai kritikuojamas Lietuviy kalbos gramatikos darby ketvirtajame tome Daiktavardinio junginio tyrimai, kurio du straipsniai skirti apibréztumo problematikai. Straipsniy autoriai jrodinéja, kad apibréZtumas lietuviy kalboje, kaip ir tipinése artikelinése kalbose, laikytinas daiktavardinio junginio kategorija. Mikulskas jitikinamai parodo, kad gramatine verte jvardiné biidvardzio morfema igyja ne prieSinant paprastaja ir ivardziuotine biidvardZio formas (pvz., mélyna vs. mélynoji), bet atitinkamus daiktavardinius junginius (pvz., mélyna skarelé vs. mélynoji skarelé) (Mikulskas 2006: 59, 61). Holvoetas ir Tamulioniené taip pat teigia, kad jvardZiuotinés bidvardziu formos teikia apibréZtuma ne biidvardziui, o visam daiktavardiniam junginiui. Autoriy daroma i8vada, kad ,,apibréZtumo kategorijos raiskos vieta ir aprépiama sritis Siuo atveju nesutampa“ (Holvoet, Tamulioniené 2006: 13). Beje, Dabartinés lietuviy kalbos gramatikoje vartojama formuluoté — ,,paprastosios formos Zymi daikto ypatybe, o ivardZiuotinés, be daikto ypatybés, kartu pazymi, kad paixras (i8rySkinta mano — B. S.) yra Zinomas, apibréZtas“ (Valeckiené: in Ambrazas, red., 1997: 174) — taip pat 116 Paprastujy ir jvardZiuotiniy badvardziy opozicija lietuviy kalboje suponuoja, kad dél jvardZiuotinés formos tampa apibréZtas pats daiktas, o ne jo ypatybé. Reikia paminéti ir tai, kad jvardzZiuojami gali biti tik kokybiniai bidvardziai (beje, ne visi, pvz., baltmargis, gerutis, saldinis ivardziuotinés formos neturi), taip pat kelintiniai skaitvardziai, dalyviai ir kai kurie ivardziai (Paulauskiené 1994: 220). Santykiniai biidvardziai negali biti jvardZiuojami, ir tai juos skiria nuo kokybiniy bidvardziy. Galima kelti klausima, ar biidvardzio galéjimas arba negaléjimas prisijungti ivardine morfema priklauso nuo jo darybos ypatumy (kokybinius biidvardzius, kurie negali biti ivardZiuojami, su santykiniais sieja ne reikSmé, o daryba — tiek gerutis, tiek saldinis yra i kamieno priesagy vediniai, baltmargis yra i kamieno dirinys) ar nuo jo reikimés (plg. Paulauskienés teiginj, kad jvardZiuojami gali biti »visi Zodziai, kurie reiSkia nesantykine, pa¢iam daiktui biidinga ypatybe” (ibid.)? Pazymétina, kad jvardziuotiniu formy lietuviy kalboje neturi bevardés giminés biidvardiiai (pvz., Salta, brangu), nes jie su daiktavardziais nevartojami. [vardZiuotinés formos nebiidingos ir pusdalyviams (pvz., eidamas) bei biitojo daZninio laiko veikiamiesiems dalyviams (pvz., eidaves), nes jie taip pat nevartojami daikty pozymiams reiksti (Ambrazas, red., 1997: 367). Tai galéty biti papildomas argumentas uz tai, kad apibréztumo kategorijos sritis yra daiktavardinis junginys. Beje, pats terminas ,,daiktavardinis junginys“ lietuviy kalbotyros tradicijoje apibréziamas kitaip nei noun phrase vakary kalbotyroje. Anot Labucio, ,,daiktavardiniais junginiais laikomi zodziy junginiai, kuriy pagrindinis demuo yra daiktavardis* (Labutis 1998: 68). Taip mastant, jvardziai ir jy junginiai (pvz.., jis, Sis, tas su geltonomis garbanomis) ir biidvardziai (pvz., aktyvioji, pastarasis) (8-12) pavyzdziuose’ turéty biti laikomi atitinkamai jvardiniais ir bidvardiniais junginiais. Kita vertus, akivaizdu, kad pagal sintaksine funkcija minétieji zodziai sakinyje atstovauja daiktavardiniam junginiui, plg.: (8) Surado jiedvi Anuprq bemaz nebegyva. Jis degé gyva ugnim. (9) A. Valinskui suteikus Zodj, Sis atsiprasé uz kolegq J. Jankeviciy (10) Laikinai Bona buvo uzvaldziusi Platelius ir Kaunq (pastarasis buvo is jos ispirktas 1545 m.) (11) vienas jy, tas su geltonomis garbanomis, yra mano pusbrolis Stasys ? (8-11) pavyzdziai paimti is KT. 117 BirnuTe SPRAUNIENE ginio apibréztj. (18-19) pavyzdziai problemi8ki dar ir tuo, kad j anaforinio daiktavardinio junginio sudeétj jeinantis biidvardis nebuvo minétas kartu su antecedentu. Apibréziamujy bidvardzio formy pasirinkimas suponuoja, jog adresatas Zino, kad Ina Lipman yra garsi dainininké ir kad broliy motina yra sena moteris. (18) pavyzdyje rodomasis jvardis ta leidzia biidvardzio apibréziamaji postfiksa iSleisti, nesuardant teksto koreferentiniy tysiy, taciau (19) pavyzdyje apibréziamaja forma pakeitus neapibréziamaja, koreferentinis ry3ys tarp savo paralyziuotq moting ir senosios moters suyra arba bent jau atsiranda dviprasmybé, kad kalbama apie nauja referenta, plg.: (19°) Tq sléptuve iskasé du broliai. Jie cia paslépé savo paralyziuotq moting <...>. ?Senos moters kojos buvo paralyziuotos, bet rankos galéjo dirbti bet kokj darba. (20-20) pavyzdziai taip pat iliustruoja, kad koreferentinis ry$ys tarp antecedento ir anaforinio junginio gali suirti, apibréziamaja forma pakeitus neapibréziamaja, jei nebus pridétas rodomasis jvardis, plg.: (20) 1955 m. rugpjiicio 12 d. miré vokieciy raxytojas ir Nobelio premijos laureatas Thomas Mann’as. Garsyjj raxytojq likimas buvo atvedes ir i musy Salj, http://www.ziniur.|t/apie/pranesimai?item = 506 (20°) 1955 m. rugpjiicio 12 d. miré vokieciy raxytojas ir Nobelio premijos laureatas Thomas Mann’as. ?Garsy rasytojq / $i garsy raxytojq likimas buvo atvedes ir j miisy Salj. Vadinasi, (19-20) pavyzdziuose, apibréZiamoji biidvardzio forma yra privaloma. Del galimy dvejopy interpretacijy (ypaé sunku nubrézti riba tarp situacinio ir deiktinio apibréztumo) néra tikslinga pateikti statistika, kaip i8nagrinétieji junginiai pasiskirsto pagal apibréztumo tipus. Vis délto tyrimo medzZiaga leidzia konstatuoti, kad apibréziamoji biidvardzio forma vartojama anaforiniam ir situaciniam apibréZtumui reikSti, ta¢iau ji, kaip jau buvo minéta, konkuruoja su neapibréziamaja forma, o anaforinio apibréztumo atveju — ir su rodomaisiais jvardZiais. 124 Paprastyjy ir jvardZiuotiniy bidvardziy opozicija lietuviy kalboje 8.1. Anaforinis apibréZtumas (21) Han efterlod os vindmollen, nogle_Jis mums paliko malting, porg arkfa heste, en ung enke og en baby. _liuky, jaunq naile ir kiidikj. <...> <...> Den unge enke giftede jaunoji naslé istekéjo ir iSvaziavo sig igen, flyttede et sted langt kazkur toli, o kiidikj atidavé mums. veek, og efterlod os babyen. LTA 8 DST 7 (21) pavyzdyje turime klasikinj anaforinio apibréztumo atveji. Apibréziamosios formos Gia, regis, negalétume pakeisti neapibréziamaja (plg.: ?jauna naslé istekéjo ir iSvaziavo kagkur toli). Galbiit to padaryti neleidzia teminis junginio statusas. Kita vertus, medZiagoje pasitaiké nemaZai atveju, kai anaforinis junginys lietuviy kalboje vartojamas su neapibrézZiamaja bidvardzio forma, pvz.: (22) Derneest udvalgte han sig en hvid__ Tik po to jis paémé vienq baltg péstibonde og en sort <...> Den ninkg ir vienq juodq <...> I§ saujos hvide bonde gled ned frahans _isslydo baltas péstininkas. LTA 6 hdndflade. DST 5 Artikelinése kalbose (22) pavyzdyje apibréZiamoji forma yra privaloma. Lietuviskame tekste neapibréZiamajj biidvardj galétume pakeisti apibréziamuoju (plg., IS saujos isslydo baltasis péstininkas), taciau neapibréziamosios biidvardzio formos pakanka teksto koreferenti8kumui uZtikrinti. Galbiit neapibréziamoji forma autoriaus pasirinkta dél to, kad junginys su bidvardziu Siuo atveju yra reminis. Didelis atstumas tarp anaforos ir antecedento (18 sakiniy) taip pat galéjo nulemti neapibréziamosios formos pasirinkima. Literatiiroje esama skirtingy nuomoniy del to, koks gali biti didziausias atstumas tarp anaforiniu rySiu siejamy daiktavardiniy junginiy. Kai kurie autoriai teigia, kad jis negali biti didesnis nei 1-3 sakiniai, taciau Chafe’as pateikia kraStutinj atveji, kai anaforinj junginj nuo antecedento skiria net 105 puslapiai. Chafe’as pabréZia konteksto pobtidzio svarba referento identifikacijai: In fact, it would appear that context or scene is all-important, and that definiteness can be preserved indefinitely if the eventual context in which the referent is reintroduced is narrow enough to make the referent identifiable (Chafe 1976: 41; iSskirta mano — B. S.). 125 Biruté SPRAUNIENE Isnagrinétoje medziagoje taip pat pasitaiké pavyzdziy, kai atstumas tarp anaforiniu rysiu siejamy junginiu buvo keletas puslapiu. (23) pavyzdyje atstumas tarp antecedento ir anaforinio junginio yra 3 puslapiai. Juose vienas iS kirinio veikéjy, Janekas, pasakoja savo draugui Izaokui apie tai, kas nutiko ta diena, kai visi zydai buvo suvaryti i geta. Prie’ pradédamas pasakojima Janekas spardo apvaly, nuzulinta akmenuka. Akmenuko paminéjimas po 3 puslapiy tarsi jremina pasakojima apie praeities ivykius (ang. flash back) ir Zenklina grizima i§ vieno laiko plano j kita. Daniskame (ir angliskame) vertime anaforiniam rySiui uZtikrinti bitina apibréZiamoji forma, plg. da. den lille runde sten (art.peF maZas.peF apvalus.peF akmuo, ,apvalusis akmenukas‘), lietuviy kalboje vartojama neapibréziamoji biidvardzio forma (apvalaus akmenuko nebéra). (23) Og lige som han er standset sparIr sustojes spardo akmenukg. Tas ker han til en sten. Det var en akmenukas apvalus, nuzulintas. Mes rund, afslidt sten. Vi kunne virketikrai galétume jsivaizduoti, kad tai lig lade som om den var en bold kamuolys, ir pazaisti futbolq. <...> og give os til at spille fodbold Mes einame toliau. Janekas ir as. med den. <...> Vi gar videre, Apvalaus akmenuko nebéera. Ir Janek og jeg. Den lille runde gerai. Jis visai ne kamuolys, 0 mes sten ligger ikke lengere foran os. ne futbolininkai. LTA 27-30 Og det er godt. Den varjo ingen bold, og vi er ikke fodboldspillere. DST 28-31 (24) pavyzdyje matome anafory grandine, kur antra, tre¢ia ir ketvirta karta minint referenta vartojamas rodomasis ivardis tas ir neapibrézZiamoji biidvardzio forma. Ta pati referenta minint penkta ir Se8ta karta, ivardis tas i8leidziamas, teksto koreferentiskumui uZtikrinti pakanka vien tik daiktavardZio su neapibréZiamaja biidvardzio forma. Dany kalboje nuosekliai vartojama apibréZiamoji forma. Septintasis referento paminéjimas lietuviskame tekste (Man reikia uzkasti miegantj Zmogy) yra dviprasmis, nes junginys miegantj Zmogy taip pat gali turéti ir generine interpretacija. Danikame vertime tokia interpretacija eliminuojama, junginys den sovende mand (art.per miegantis Zmogus) reiskia tik ta konkrety Zmogu, kuris jau buvo minétas. (24) En skcegget mand lener sig tet _-Prie mano veido prisiglaudzia barzmod mit ansigt og blinker. <...> dotas Zmogus ir mirkteli. <...> Tas 126 Paprastujy ir jvardziuotiniy badvardziy opozicija lietuviy kalboje Den skeggede mand har overbarzdotas Zmogus uzburé mane. mandet mig. <...> Jegkommer <...> Keliuosi ir matau Salia tq op og ser den skeggede mand _barzdotq vyra, kuris mirkteléjo som blinkede til mig. <...> Sas Han er dod, den skaeggede Jis negyvas, tas barzdotas Zmogus. mand. <...> Jeg breder min <.4> jakke ud, treekker den skegge- —_Kloju Svarkq, uztempiu ant jo barzde mand op pé den. <...> Vi dota Zmogy. <...> Mes nusliaukravler hen mod den lobegrav. Ziame prie to apkaso. AS nuleidziu j Jeg seenker den skeggede mand ji barzdotq zmogy. <...> Dabar nediden. <...> Nuserdetud man atrodo, kad jis miega. som om han sover. Man baisu. Jeg er bange. Man reikia uzkasti miegantj Zmogy. Jeg er nodt til at begrave den LTA 105-106 sovende mand. DST 112-114 Valeckiené teigia, kad ,,dabartinéje lietuviy literattirinéje kalboje nurodomujy biidvardziy reiskimas jvardziuotine forma yra tapes norma“ (Valeckiené 1959: 191). IStirtoji medZiaga rodo, kad anaforinis apibréZtumas lietuviu kalboje néra nuosekliai rei8kiamas apibréZiamaisiais bidvardziais. 8.2. Situacinis apibréztumas (25) To vagter star neesten altid ved Prie didziyjy varty visuomet stovi den store port. DST 14 du sargybiniai. LTA 15 Didieji vartai romane minimi pirma karta, ta¢iau tiek artikelinése, tiek lietuviy kalboje vartojama apibréZiamoji forma. Kadangi romano veiksmas vyksta Vilniaus gete, suponuojama, kad adresatas Zino, jog kalbama apie didziuosius geto vartus, kurie téra vieninteliai tokie. Apibréziamosios bidvardzio formos (25) pavyzdyje, regis, negalétume pakeisti neapibréziamaja, nes junginys su neapibréziamaja forma gali reikSti ir neunikaly referenta arba turéti generine interpretacija, plg.: (25°) ?Prie dideliy varty visuomet stovi du sargybiniai. (26) pavyzdyje situacinis apibréztumas lietuviy kalboje taip pat reiSkiamas apibréZiamaja bidvardzio forma: 127 BiruTE SPRAUNIENE (26) <...> om hun havde faet fortalt <...> ar ji spéjo pasakyti Gitai apie Gita om den nye tyske maskintq naujq vokiskq kulkosvaidj, kurj pistol de havde gravet ned lige jie uzkasé upés krante ir kurio spynq ved flodbredden. De havde viklet _susuko j skudurg ir paslépé senosios en klud om fyringsmekanismen, _liepos drevéje. LTA 98 inden de gemte den i en hulning i det gamle lindetre. DST 105 15 tam tikros pragmatinés aibés (romano veikéjams Zinomy liepy) i8skiriama vienintelé, turinti bidvardziu nurodoma pozymij. Kita vertus, romane gausu pavyzdiZiy, kur neapibréziamoji biidvardzio forma lietuviy kalboje, bidama neZymeta, puikiausiai gali biti vartojama situaciniam apibréZtumui reik&ti: (27) Jeg onskede at der ikke var sé Panorau, kad nebiity aplinkui tiek mange mennesker omkring mig _ daug Zmoniy su geltonomis zvaigzmed disse gule stjerner pd tojet. démis. LTA 8 DST 6 (I wanted there to be fewer people around me marked by those yellow stars. S 3) (28) —Janek, gik folk med gule stjer- — Janekai, ar tada jau buvo geltoni ner dengang ogsd? DST 29 (ang. lopai? LTA 29 “Janek, did people wear the yellow patches then?” S 26) (29) —Jeg kan stadig se den snevre — — Man akyse stovi siaura gade for mig, siger Janek. DST _gatvelé, — sako Janekas. LTA 28 29 (30) Jeg har gdet lange og er for lang AS jau ilgai einu, ir man Jau seniai tid siden blevet treet af den gule _atsibodo geltonas ménuo, kuris varmdne, som vender og drejer sig __tosi kaip blynas <...>. LTA 79 som en pandekage <...>. DST 85 (27) pavyzdyje minimos geltonos Zvaigzdés, kuriomis naciai pazenklindavo gete gyvenanciy Zydy drabuzZius. Lietuviy kalboje vartojama neapibréziamoji bidvardzio forma (su geltonomis Zvaigdémis), 0 veréiant j artikelines kalbas pasirinktas apibréZtas daiktavardinis junginys su rodomaisiais ivardziais'? 2 Kadangi apibrézZtumas ia Zymimas rodomaisiais ivardiziais, Sis pavyzdys 128 Paprastujy ir jvardziuotiniy bidvardziy opozicija lietuviy kalboje (da. disse gule stjerner, ang. those yellow stars). (28) pavyzdyje minimos tos patios geltonos Zvaigzdés (geltoni lopai), tatiau Siuo atveju angliskame vertime junginio apibréZtumas iSlaikomas (ang. the yellow patches), 0 daniskame pasirinktas neapibréztas daiktavardinis junginys (da. gule stjerner). Be abejo, neatmetama galimybé, kad vertéjai kai kuriais atvejais suklydo, tam tikrus lietuviy kalbos junginius su neapibréZiamaisiais bidvardiiais interpretuodami kaip apibréztus. Kita vertus, tokiu pavyzdziy yra per daug, kad juos visus biity galima laikyti vertimo klaidomis. Toks, regis, nemotyvuotas apibréziamujy deskripcijy pasirinkimas turi tam tikra stilistinj efekta, nes sukuriamas ispiidis, kad adresatas yra tarsi pasakojimo dalyvis, kuris kartu su pasakotoju mato visus ivykius, todél gali identifikuoti su jais susijusius referentus, adresatas yra ,,vietinis“, Zinantis visas gatveles, aikStes, upelius, pievas ir pan. Visa tai didina pasakojimo itaiguma, nes skaitytojas susitapatina su kirinio veikéjais ir pasakotoju. 8.3. Deiktinis apibréztumas Sis apibréztumo tipas daugiausia pasitaiko dialoguose, kai pokalbio dalyviai nurodo j daiktus, esandius betarpiskoje pokalbio aplinkoje, pvz.: paduok man ilgqji peilj! Groziniame tekste tokiy atvejy aptikti sunkiau, Siam tipui priskyriau pavyzdzius su deiktiniais prieveiksmiais ten / tia / tai, tatiau toks skirstymas yra salygiskas, ir (31-33) pavyzdéius taip pat galétume interpretuoti kaip situacinio apibréztumo atvejus: (31) Her er den snevre gade. Stai siaura gatvelé. LTA 21 DST 20 (32) Gor det noget nu, efter vi har Argi tai svarbu dabar, kai mes abu boet sammen i en hel mdned, iSgyvenome istisq ménesj, trisdesimt tredive dage, her ved bredden af dieny, éia, sraunaus upelio pakranden lavvandede bek DST 106 _téje LTA 100 (33) I mellemtiden var der blevet Tuo metu mieste, ten, kur nebuvo heengt tre mennesker i byen, der _geto tvoros, dideléje aikstéje, kabohvor der ingen ghettohegn var, pd jo trys pakaruokliai LTA 113 det store tory DST 121 galéty biti priskirtas deiktiniam apibréztumui. Kita vertus, aiSkios ribos tarp Siu apibréztumo tipy nubredti negalima, Zr. Zemiau. 129 BiruTE SPRAUNIENE (31-33) pavyzdZiuose vartojama neapibréZiamoji biidvardzio forma, ta¢iau ja galétume pakeisti apibréziamaja. 8.4. Inferencinis apibréztumas ISnagrinétoje medZiagoje aptiktas tik vienas pavyzdys, kuriame inferencinis apibréZtumas reiSkiamas apibréZiamaja forma: (34) Han [Chaim] blev taget levende og kort til feengselshospitalet. <...> De bedste leger sogte at sikre Chaims helbredelse DST 70-71 Ji [Chaimq] paémé gyva, nuvexé j kaléjimo ligoninge. <...> GeriausieJi gydytojai stengési, kad Chaimas pasveikty LTA 66 Kituose Siam tipui priskirtuose pavyzdziuose vartojama neapibréziamoji forma, apibréZiamoji forma juose skambety keistai, plg.: (35) Han kunne tage ud til markerne, til den store, vidstrakte eng. Han kunne sidde i det blode gres pa engen DST 31 Han er ikke ung, bare en soldat. Hans heender er store <...>. Tyskeren stirrer lenge pd Esther, og jeg stirrer pd den tunge hand og det falmede, gronne uniformserme som ligger pd min skulder. DST, 92-93 Han tog om pistolen ved lobet, loftede den hojt og knaldede det stumpe skefte mod min tommelfinger DST 82 (36) (37) galéty nueiti j laukus, j didele placiq pievq. Jis sédéty toje pievoje ant minkstos / ?minkstosios Zolés LTA 31 Jis nebejaunas, tas kareivis. Rankos didelés <...> Vokietis dar ilgai Ziuri j Esterq, oa’ — j sunkiq / ?sunkigjq rankg ir Zaliq / ?Zaliqja apiblukusiq /?apiblukusiqjq kariskq rankove, gulinéiq ant mano peties. LTA 87 Jis paémé brauningg uz vamzdzio, uzsimojo ir trenké buka / ?bukaja rankena j mano nyk3ti LTA 77 Pazymétina, kad daugelyje lietuviy kalbos pavyzdziy neapibréziamoji forma negali biiti pakeista apibréZiamaja, nors daiktavardinis junginys aiskiai pateikia apibréziamaja deskripcija. Tai rodo, kad apibréZtumo Zyméjimas biidvardzio formoje lietuviy kalboje pakliista kiek kitokiems principams, nei apibréztumo Zymeéjimas artikeliais artikelinése kalbose. Daiktavardinis junginys (35-37) pavyzdziuose yra apibrézZtas, ta¢iau bidvardis pateikia nauja 130 Paprastujy ir vardziuotiniy bidvardziy opozicija lietuviy kalboje informacija, jam biidingas predikatyvumas (plg. Larsen 2007: 40). (35) pavyzdj galétume pakeisti taip: Jis sédéty toje pievoje ant Zolés, kuri yra minksta. Daiktavardis Zolé yra apibréZtas dél sasajos su pieva, ta¢iau minkStumas néra identifikacinis pozymis, padedantis nustatyti, apie kokia Zole kalbama. Todél lietuviy kalboje neteiktina bidvardzio apibréziamoji forma. Panagrinékime dar viena pavyzdi, kuriame biidvardzio predikatyvumas matyti dar aiskiau, nes bidvardis pateiktas kaip apozicija: (38) Oghan teenkte at dette var den —_jam atrodé, kad pirmga kartg if taip forste gang han havde set Basias arti mato Basios kojas, spyruokliuoben sé tet pd, mens de fiedrende _janéias kartu su Zingsniais, kakla, beveegede sig for hvert skridt, set _ilgq ir Silt, rainas akis, spindindias hendes lange, smukke hals, keistai, ir raudonas liipas, visai rauhendes kattegjne som glimtede sé donas. LTA 61 forunderligt og hendes dybt rede leber sé neer ved. DST 64 Junginj Basios kaklq galima priskirti inferenciniam apibréZtumui, plg. Larsen teiginj Modification by possessive genitives and possessive adjectives can also be seen as an expression of semantic inference (Larsen 2006: 363). Akivaizdu, kad biidvardziai ilgg ir Siltq naujai charakterizuoja referenta ir nepadeda jo identifikuoti. Artikelinése kalbose apibréZty daiktavardiniy junginiy atributiniai bidvardziai nei8vengiamai patenka j apibréZiamojo determinanto aprépti, vartojami apibréZiamaja forma (su galiine -e dany kalboje) ir suvokiami kaip presuponuoti (plg. hendes lang-e, smukk-e hals (jos ilgas-prr, grazus-per kaKlas, jos ilgaji, grazuji kakla‘ (38) pavyzdyje). Taip, beje, esti ir latviy kalboje, Zr. Holvoet, Tamulioniené 2006: 23-24. Kita vertus, daryti i8vada, kad inferencinio apibréztumo atveju lietuviu kalboje visai nevartojami apibréZiamieji bidvardZiai, negalime, nes tokiy pavyzdziu yra, pvz.: (39) Nuplaukite avokados séklq. Panardinkite jq bukuoju galu Zemyn i vandens pripildytq stikline. http://gyvenimas.delfi.lt/archive/ article.php?id = 6446869 (39) pavyzdyje bukumas yra identifikacinis pozymis, padedantis i8skirti referenta (kalbétojui aktualy séklos gala) i8 atitinkamos pragmatinés aibés, to131 BiruTé SpRAUNIENE dél vartojama biidvardzio apibréziamoji forma. ApibréZiamojo biidvardzio vartojimas presuponuoja, kad kiekviena avokado sékla turi buka gala, kuris yra vienintelis toks. 8.5. Tikriniai vardai Tikriniai vardai yra inherenti8kai apibrézti, ir artikelinése kalbose daZniausiai vartojami be apibréZtumo rodiklio (plg. ang. *the Mary). Lietuviy kalboje su tikriniais vardais vartojami atributiniai bidvardiiai gali biti tiek apibréziamosios, tiek neapibréziamosios formos, kaip rodo (40-41) pavyzdiiai: (40) I dag plager Rudi mig. Han hedSiandien man trukdo Rudis. Jo varder noget andet, men alle kalder das kitoks, bet visi ji vadina Rudziu. ham Rudi. Han er red over det _Jis if tikrujy visas raudonas. Plauhele. Hans har er som ild, hans kai kaip ugnis, veidas kaip Zarija ansigt ligner et rodtflag <...>. <...>. Badau raudonaji Rudj Mit vrede blik gennemborer rede _piktomis akimis. LTA 72 Rudi. DST 68-76 (41) Jeg gar uden at se mig tilbage, for A einu neatsigrezdamas, kad neat slippe for at se bjelken, hvor maty¢iau rasto ir vienisos Esteros. Esther nu sidder alene tilbage. LTA 135 DST 146 ,AS einu neatsigrezdamas, kad nematyciau rqsto, kur Estera lieka sédéti viena‘. (40) pavyzdyje raudonumas yra neatskiriama referento ypatybé (Jis visas raudonas). Todel tiek dany, tiek lietuviy kalboje vartojama apibréziamoji forma (rode Rudi / raudongjj Rudj), ir kito varianto néra. (41) pavyzdyje vieniSumas néra pastovi, neatskiriama referento savybé. Tai veikiau atsitiktiné ypatybé — ta akimirka, kai Izaokas nueina, Estera lieka viena. Todél (41) pavyzdyje neteiktina bidvardzio apibréZiamoji forma (plg. *vieniSosios Esteros), 0 dany kalbos vertéjas pasirinko visiSkai teisingai, biidvardj nukeldamas j predikatyvo pozicija. Erikas Hansenas taip pat aptaria jdomius tikriniy vardy vartojimo su bidvardiniais modifikatoriais atvejus dany kalboje, kai biidvardis gali biti tiek zymimosios, tiek nezymimosios formos (Hansen 2001: 199 tt, pavyzdziai perimti i8 Hanseno): 132 Paprastuju ir jvardZiuotiniy budvardziy opozicija lietuviy kalboje (42a) en forkglet Lassen (art.inpEF ,persiSaldes Lassenas‘) (42b) den forkolede Lassen (art.per ,persigaldes Lassenas‘) (43a) *en redhdret Simonsen (art.1nper ,raudonplaukis Simonsenas‘) (43b) den redhdrede Simonsen (art.per ,raudonplaukis Simonsenas‘) Anot Hanseno, (42-43) pavyzdiiuose tikriniai vardai i8laiko savo apibréztuma, t.y. Siuo atveju negalime kalbéti apie suapeliatyvinta tikrine lema. Ju vartojima su artikeliais ir atitinkamos formos biidvardiniais modifikatoriais Hansenas aiSkina daiktavardiniy junginiy informacinés strukttros ypatumais: Zymimasis artikelis (ir biidvardZio Zymimoji forma, kuria rodo galiiné -e) signalizuoja, kad atributas yra Zinoma informacija, t-y., kad adresatui jau Zinoma, kad Lassenas yra persiSaldes (42b pavyzdys). Kai daiktavardzio atributas pateikia nauja informacija, naujai apibiidina individa, vartojamas nezymimasis artikelis (ir po jo einanti nezymimoji biidvardzio forma) (42a pavyzdys). (42-43) pavyzdziai iliustruoja tam tikra (pragmatine) restrikcija: biidvardis su neZymimuoju artikeliu gali biti vartojamas tik tais atvejais, kai kalbama apie laikina (atsitiktine) ypatybe (42a), 0Zymimoji biidvardzio forma gali Zymeti tiek laikina, tiek pastovia (biidinga) individo ypatybe (42b ir 43b). Biidvardis rodhdret (lie. ,raudonplaukis‘) su nezymimuoju artikeliu galéty biti pavartotas kaip tikrinio vardo atributas, jei raudoni plaukai baty nauja, atsitiktinai igyta, nepastovi individo ypatybé. Jei kalbama apie biidinga, pastovia ypatybe, teiktina Zymimoji forma. Anot Hanseno, tikriniy vardy vartojimas su neZymimaisiais artikeliais ir neapibrézZtos formos biidvardZiais dany kalboje yra inovacija. Tai stilistiskai zyméta, nauja konstrukcija, daugiausia pasitaikanti Ziniasklaidoje (Hansen 2001 : 204). Hansenas teigia, kad panaSis reiSkiniai pastebimi ir atributiniuose junginiuose su bendriniais daiktavardziais, kuriuose daiktavardzio apibréztumas yra aikus iS konteksto'’ (Hansen 2001: 201, pavyzdziai paimti i§ autoriaus): (44a) hund-en stak snud-en —_frem SUuO-DEF kiSo snukis-per j prieki Suo iskiSo snukj‘ (daiktavardziui ,snukis‘ biidingas inferencinis apibréZtumas) (44b) hund-en stak den vdd-e snude frem 8 Visi Hanseno nagrinéjami pavyzdéiai su bendriniais daiktavardziais priskirtini inferenciniam apibréztumui, nors autorius Sios savokos nevartoja. 133