Ac a
Linguis ica
Li huanica
LX
(2009),
1-15
Snekamosios
lie u iy
kalbos
mo olo-
ginés
ypa ybés
Ine a
DABASINSKIENE
Vy au o
Didz ojo
uni e si e as
Resea ch
on
spoken
language
is
s ill
a
new
and
li le
in es iga ed
ield in
Li huania.
As
he
collec ion
and
analysis
o
na u al
spon aneous
language
da a
is
a
complica ed
ask
equi ing
special
p epa a ion
and
adequa e
me-
hods
o
da a
collec ion,
ansc ibing
and
coding,
i
equi es
conside able
expendi u e
o
ime,
inancial
means
and
pe sonal
e o s.
This
he
eason
why,
un il
now,
he e
has
been no
sys ema ic esea ch
in
Li huania
ha
would
allow
us
o
de ine
he
mos
impo an
mo phological,
syn ac ic,
seman ic
o
p agma ic
ea u es
o
spoken
Li huanian.
The
de elopmen
o
a
g amma ically
coded
co pus
o
spoken
Li huanian
was
he
i s
s ep
owa ds
mo e
ex ensi e
esea ch
in his
di ec ion.
A
compa ison
be ween
spoken
and
w i en
Li huanian
was
he
main
aim
o
his
s udy.
The
dis ibu ion
o
ce ain
g amma ical
ca ego ies
as
well
as
he
lexicon
was
s udied
in
o de
o
es ablish
some
endencies
in
usage.
1.
[VADINES
PASTABOS
ARBA
KAS,
KUR
IR
KAIP
KALBA...
Daznai
kalbininkai
a k eipia
démesj
j
saky inés
i
a’y inés
kalbos
a mainas,
besiski ian¢ias
sin aksés,
mo ologijos
i
Zodyno
ypa ybémis.
Saky iné,
kaip
i
aSy iné kalba,
gali
ski is
Zan y
j ai o e,
nulemian¢ia
i
kalbos
sa ybes,
p z.,
ele izijos
i
adijo
p aneSimai,
paskai os,
in e iu
i
. .,
ski sis
nuo
$nekamosios
kalbos',
ku i
daZniausiai
y a
spon aniSka,
yks a
konk e iame
laike
i
e d éje,
o
kalbé ojai
ne u i
galimybés
i
anks o
edaguo i
sa o
kal-
bos.
Snekamosios
kalbos
Zodynas
maiiau
j ai us,
sin aksé¢
—
agmen i’ka,
*
Kazimie as
Zupe ka
kalba
apie
bui inj
s iliy,
ku j
be eik
sinonimi8kai
adina
i
Snekamuoju.
Sio
s iliaus
a ojimo
s i ys
apima
kalbéjima
Seimoje,
ga éje,
kelioneje,
y.
neo iciali,
nep o esionali
komunikacija,
ku iai
budingas
pap as as
bend a imas,
emocinio
po eikio
unkcija
i
. .
(1997:
89).
IneETA
DABASINSKIENE
o
pasakymai
umpi
i
pap as i.
Ja
leng a
a paZin i dél
neno miniy
lyéiy,
a mybiy,
Za gono
a ojimo,
ypaé
dazny
paka ojimuy,
i ai iy
o my
um-
pinimy,
daugybés
pe a y
i
ki okiy
kalbiniy
iene u,
ku iuos
sunku
j a dy-
i,
nus a y i
ju
p igim j.
Ano
Kazimie o
Zupe kos
(1997:
89-91),
¢ia
eikia
d i
p ieSingos
endencijos:
kalbos
umpinimas,
ku is
susijes
su
g ei akalbe,
spon aniskumu,
in o macijos
kiekiu,
pa ogumu,
i
kalbinis
pe eklius,
o-
dan is
besaikj
am
ik y
leksiniy
elemen y
a ojima.
And ius
U ka,
kalbédamas
apie
eks y
j ai o e
i
jy
Zymiklius,
eigia,
kad
spon aniné
kalba,
biidama
labai
eksp esy i,
u i
y8kiy
ski umy,
ski ian¢iy
ja
nuo
ki y
Zan y,
i
ai
ilius uoja
konk e¢iais
duomenimis:
,,Spon ani8ko
eksp esy umo
pa adigma,
ku ia
eiSkiama
spon anisko
eksp esy umo
unk-
cija,
y a
pa i
s ip iausia,
nes
ja
suda o
ne
32
eiksmingi
pozymiai:
i§
jy
30
y a
eigiami
( ai,
jau,
cia,
en,
as,
ka,
q,
iek,
aip,
mes,
labai,
be ,
daba ,
a5,
kaip,
ku ,
no s,
is,
ada,
daug,
nes,
0,
kai,
kiek,
o,
bu o,
gal,
isi,
jeigu,
da )
i
2
neigiami
( idu inis
Zodiio
ilgis,
i e acijos
indeksas)“
(U ka
2004).
Nepaisan
ski umu,
lyg
i
odanéiy,
kad
Snekamoji
kalba
y a
pap as es-
né,
eikia
pas ebé i
sudé inga
jos
s uk ii a.
Sudé ingumas
pi miausiai
a si-
skleidzia
j a dijan
g ama inius
eiSkinius.
Aki aizdu,
kad
esama
sunkumy,
no in
Snekamaja
kalba
apibiidin i
emian is
eo ijomis
(ypaé
sin aksés),
suku omis
pagal
a8y inés
kalbos
kanonus.
Pokalbis
a
dialoginé
kalba,
a -
siZ elgian
j
si uacija,
pokalbio
daly ius,
jy
skai iy,
ema
i
ki us
ling is i-
nius
i
neling is inius
poZymius,
u i
sa o
s uk ii a,
ski inga
nuo
a3y inés
kalbos,
pa em os
sakiniy
ling is inio
s au o.
Pokalbio
me u
s a bi
komunikacija,
0
pas a ajai
—
kalbéjimo
si uacija,
susidedan i
iS
daly iy
aidmeny
i
jy
san ykiy,
aip
pa
ie os,
laiko
i
ben-
d osios
komunikacinés
aplinkos.
S a biausia
kalbéjimo
si uacijos
sudedamo-
ji
dalis
y a
jos
daly iai,
ku iy a pusa io
ySys
iS ySkéja
bend aujan ,
d auge
a skleidzian is
i
socialinius
jy
aidmenis.
Socialiniai
aidmenys,
ku iuos
lemia
si uacijy
kai a,
y a
ealizuojami
pe
komunikacija
(Ka aliiinas
1997:
88-89),
odél
na ii alu,
kad
daugelis
kalbos
ypa ybiy
y a
nulem os
kalbé ojo
si uacinio
socialinio
aidmens.
Indi idui
pe einan
i§
ieno
aidmens
j
ki a,
keiéiasi
i
jo
kalbéjimas,
kodas,
pa yzdZiui,
is aigos
a nau ojo,
di ek o iaus
aidmuo
daugiausia
y a
susijes
su
o icialiu
dalykiniu
s iliumi,
bend ada bio,
pi kéjo
aidmenims
biidingesnés
ip as os
ne iipes ingos
Snekamosios
kalbos
p iemonés,
o
d augo
socialiniam
aidmeniui
biidingas
amilia usis
bui inis
Snekos
Zan as.
Ki a
s a bi
daly iy
sa ybé
—
ai
psichologinis
aspek as,
.y.
Snekamosios
lie u iy
kalbos
mo ologinés
ypa ybés
ju
poZiii is,
mo y ai,
emocijos,
simpa ijos
i
an ipa ijos
bei
jy
pa i is
(Ve s-
chue en
1987).
Visos
Sios
ypa ybés,
susijusios
su
pokalbio
daly iais,
lemia
ne
ik
pokalbio
ema,
ku i
siejasi
su
leksikos
i ai o e,
be
i
p agma ika,
ga-
linéia
a spindeé i
mo ologijos,
sin aksés
i
onologijos
ski umus.
Vadinasi,
analizuojan
ski ingus
pokalbius,
galima
gau i
ski ingus
ezul a us,
nes
ai
p iklauso
nuo
aukSéiau
j a dy y ypa ybiu.
2.
TYRIMO
MEDZIAGA
IR
METODOLOGIJA
2.1.
Lie u iy
Snekamosios
kalbos
eks ynas?
(SKT)
Teks yny
ki imas,
jy
nauda
y a
aki aizdi
isiems.
Siandien
u ime
a’y inés
lie u iy
kalbos
didelés
apim ies
eks yna,
da
i
ne
iena.
Juos
ku i
i
kaup i
né a
aip
sunku
kaip
saky inés
kalbos
eks ynus.
Tai
ne
nelyginami
da bai
laiko,
ZmogiSkujy
i
inansiniy
iS ekliy
poZi iu,
odél
i
saky inés
kalbos
eks yny
né a
labai
gausu
i
jie
dazniausiai
nedidelés
apim ies.
Pasaulyje
sa-
ky inés
kalbos
y imai
né a
naujiena,
ypa¢
dideliy
kalby.
Apie
angly
kalbos
saky inés
kalbos
eks ynus
zinome
jau
daugelj
me y,
egzis uoja
okie iy,
k oa u,
usy,
ispanu,
ne
es y
kalby
eks ynai,
a¢iau
jie
ski iasi
sa o
apim-
imi
—
nuo
keliy
iks an¢iy
iki
keliy
milijony
ZodZiy.
Neseniai
Olandijoje
pasibaigé
10
me y
ukes
p ojek as,
j aukes
didelius
ZmogiSkuosius
i
inan-
sinius
esu sus,
paskelbé
apie
Nacionalinj
saky inés
olandy
kalbos
eks ynq’,
ku io
apim is
—
10
milijony
Zodziy.
Snekamosios
kalbos
y imai
Lie u oje
is
da y a
nauja
i
nedaug
y iné a
s i is.
Kadangi
na ii alios,
spon aniskos
kalbos
duomeny
inkimas
i
apdo o-
jimas
y a
sudé ingas
da bas,
eikalaujan is
specialaus
pasi uo8imo,
nemazai
laiko,
pas angy
i
inansiniy
sanaudy,
iki
Siol
apsi ibo a
ik
kai
ku iy
saky-
inés
kalbos
s i¢iy
( adijo,
ele izijos
laidy,
-y.
i8
anks o
pa eng y
/
supla-
nuo y,
0 ne
spon aniniy
pokalbiy)
duomeny
inkimu.
S a bu,
kad
daugelj
me y
b andin a
idéja
apie
saky inés
kalbos
eks yna
apo
i§
dalies
igy en-
?
Saky inés
i
Snekamosios
kalbos
eks ynus
galima
as i
in e ne e
www. du.1 /LT-
cou ses/
-->
MOKSLAS
*h p://www.elis. ug.ac.be/cgn/
i
h p://lands.le .kun.nl/egn/ehome.h m
INeTA
DABASINSKIENE
din a.
Pi mieji
da bai
p ade i,
ga us
LVMSF*
inansine
pa ama
—
suda y as
Snekamosios
lie u iy
kalbos
g ama iskai
ano uo as
eks ynas.
Snekamosios
kalbos
skai meniné
duomeny
bazé,
-y.
jos
ansk ibuo a,
ano uo a
bei
ga -
siné
o ma, y a
pi masis
Zingsnis
olesniam
miisy
gim osios
kalbos
ealios
a osenos
iksa imui
bei
iSsaugojimui
a einan¢ioms
ka oms.
Sis
snekamo-
sios
kalbos
eks ynas,
no s
da
i
nedidelés
apim ies,
jau
leidZia
s ebé i
i
nu-
s a y i
s a biausias
Snekamosios
lie u iy
kalbos
mo ologines,
sin aksines,
seman ines
i
p agma ines
ypa ybes.
Siekian
eks yno
uni e salumo
i
inkamumo
j ai iapusei
analizei,
nu-
sp es a
laiky is
subalansuo o
eks yno
p incipo.
Taigi
ku ian
subalansuo a
eks yna
a siZ elg a
j
kelis
k i e ijus:
saky inés
kalbos
pobiidj
i
s uk i a,
y8j
a p
pa’neko u,
demog a inius
odiklius,
socialinius
paineko y
san y-
kius.
Suku ame
eks yne
analizei
pa eikiami
Vilniaus
i
Kauno
mies y
( é-
liau,
esian
da ba
—
i
ki y
Lie u os
egiony®’)
Snekamosios
kalbos
duo-
menys,
ju
ga siniai
a ian ai.
A siz elg a
j
pa’neko y
ly i,
issila inima
i
amzZiu.
2.2.
Me odologija
Ty imui
naudojama
apie
30
al.
ukmés
snekamosios
kalbos
(na i alaus
spon anisko
pokalbio)
j aSy,
ku ie
y a
ansk ibuo i,
koduo i
i
i§
iso
suda o
apie
50.000
mo ologiskai
ano uo y
ZodZiy.
[ aSai
bu o
a liekami
skai me-
niniu
dik o onu,
leidZianéiu
gau i
pakankamai
ge os
kokybés
ga so
j a¥us,
leng ai
pe kel i
juos
j
ki as
skai menines
laikmenas
naudojan is
Windows
Media
Playe
p og ama
i
iSsaugo i
*mp3
o ma u.
A likus
j agus,
olesnis
da bo
e apas
bu o
jy
ansk iba imas
i
koda imas
specialia
p og ama.
Siuo
me u
pasaulyje
ge ai
Zinoma
y a
CHILDES
(Child
Language
Da a
Exchange
Sys em,
MacWhinney
2000)
p og ama,
ku i
iS
p a-
4LVMSF
pa em o
p ojek o
,,Bend inés
snekamosios
lie u iy
kalbos
eks yno
ki imas:
skai meninimas
i
g ama inis
ano a imas*
(VDU,
2006).
P ojek a
koo dina o
VDU,
pa ne iaujan i
ins i ucija
—
VU.
Teks yno
apim is
apie
50.000
g ama i8kai
ano-
uo y
Zodziy.
SLVMSF
emiamas
p ojek as
,,Saky inés
lie u iy
kalbos
eks yno
kii imas*
oliau
esia
p adé a
da ba
i
kaup a,
apdo oja
saky inés
lie u iy
kalbos
duomenis.
Siame
p ojek-
e,
be
VDU,
daly auja
VU,
KU,
SU,
LKI.
Planuojama
eks yno
apim is
—
apie
250.000
g ama iskai
ano uo y
Zodziy.
Snekamosios
he u iy
kalbos
mo ologinés
ypa ybes
dziy
bu o
suku a
aiky
kalbos
duomenims
analizuo i®,
o daba
sékmingai
p i aiky a
i
suaugusiyjy
Snekamosios
kalbos
y imams.
Vienas
s a biausiyu
Sios
p og amos
p i alumy
y a
as,
kad
ji
leidzia
g ei ai
i
iksliai a lik i
dide-
lés
apim ies
eks y
au oma ine
ling is ine
analize.
CHILDES
sis ema
apima
d i
p iemones.
Pi moji
—
ai
ansk iba imo
i
koda imo
o ma as
CHAT.
An oji
—
analizés
p og amy
pake as
CLAN.
Remian is
CLAN
p og amomis
Combo,
Kwal,
F eq
galima
a lik i
s a is inius
y imus
apie
a ojamos
lek-
sikos,
g ama iniy
ka ego ijy
daznuma,
pasakymoilgj
i
. .
P i aikius
CHIL-
DES
p og ama’
i
jos
koda imo
p incipus
lie u iy
kalbai,
a ei yje
bus galima
a lik i
ne
ien
mo ologine,
be
i
sin aksine
Snekamosios
kalbos
analize,
i i
disku so
i
p agma ines
pokalbio
ypa ybes.
2.3.
Teks yno
s uk i a
Snekamosios
kalbos
eks ynas,
ku io
duomenimis
a liekamas
Sis
y imas,
kol
kas
y a nedidelés
apim ies,
odél
nusp es a
i8ski i
ik
du
s a biausius
socia-
linius
lygmenis
—
p i aéiaja
i
ieSaja
e d e.
P i a iajai
e d ei
biidingos
si-
uacijos,
kai
kalbé ojy
socialiniai
san ykiai
y a
a imi,
d augi8ki,
amilia iis.
Dazniausi
p i aciy
pokalbiy
socialiniai
aidmenys
—
Seimos
na io,
d augo.
VieSosios
e d és
komunikacijai
biidingi
o icialesni
san ykiai,
o
kalbé ojy
so-
cialiné
sa eika
daZniausiai
yks a
i ai iose
is aigose
—
pa duo u éje,
ki py-
kloje,
banke,
mokykloje,
uni e si e e.
DaZniausi
ieSosios
e d és
pokalbiy
socialiniai
aidmenys
—
pa da éjo,
pi kéjo,
a nau ojo,
klien o,
moky ojo,
mokinio.
Kadangi
p i aciosios
e d és
pokalbiai
dazniausiai
yks a
a p
ge-
ai
pazjs amu,
amilia iai
bend aujan iy
asmeny,
bend aujama
j ai iomis
emomis.
Teks yno
dalis,
apiman i
Siuos
pokalbius,
pa adin a
,,p i a iis
po-
kalbiai*.
VieSosios
e d és
komunikacija
dazniausiai
yks a
j ai iose
is aigo-
se,
odél
eks yno
dalis,
apiman i
Sios
s i ies
pokalbius,
pa adin a
,,pokalbiai
is aigose“
(Z .
1
len ele).
©
CHILDES
p og ama
aiku,
aiki8kosios
i
i8
dalies
suaugusiyjy
kalbos
duomenys
y a jau
ne
iene ius
me us
koduojami
i
analizuojami
(Sa ickiené
2001,
2003,
2005;
Baléianiene
2005,
2007).
?
D .
And ius
U ka
(VDU)
Sia
p og ama
p i aike
saky inés
lie u iy
kalbos
analizei.

Ine a
DABASINSKIENE
1
len elé.
Dazniausi
j axy y
pokalbiy
pasneko y
socialiniai
aidmenys
i
pokalbiy
ie a
P i a is
pokalbiai
Pokalbiai
js aigose
Daly iy
socialiniai_
|
Pokalbiy
ie a
Daly iy
socialiniai
Pokalbiy
ie a
aidmenys aidmenys
d augas,
-é
|
easpae
ki peja
ki pykloje
y as,
Zmona
s e iuose
pa da éjas,
-a
|
banke
sinus,
duk a
kaime
gydy ojas,
-a
bilie y
kasoje
aikai is,
-é
ka inéje
pacien as,
-e
|
pa duo u eye
senelis,
-é
au omobilyje
manikid ininké
g ozio
salone
giminai is,
-é
ele onu
klien as,
-é
|
uni e si e e
pazis amas,
-a
ado as,
-é
da bo
kabine e
da buo ojas,
-a
ais ingje
s o yje
Daugelis
kalbos
ypa ybiy
p iklauso
ne
ik
nuo
pokalbio
si uacijos,
socialiniy
daly iy
aidmeny,
be
i
nuo
okiy
eiksniy kaip
kalbé ojo
ly is,
amZius
(j
ai
kol
kas
nea siZ elgiama).
Vienaip
suaugusieji
kalba
su
suaugusiaisiais,
sa o
a
panaSaus
amZiais
Zmonémis,
a iau
ki aip
su
aikais,
y esniaja
ka a.
Kalbédami
su
aikais,
sa o
kalba
jie
modi ikuoja, pap as ina
(Kamanduly é
2005,
2007,
Sa ickiené
2006).
Kalban
su
y esniaja
ka a,
biidingos
i ai ios
mandagumo
modi ikacijos,
kai
ku iy
j a dzZiy
daZnesnis
a ojimas (Rosinas
1996:
41),
paga besnis
onas,
aiSkesné
sneka,
am
ik as
Zodynas.
Kalbé ojy
ly is
aip
pa
labai
s a bi
socioling is inei
bei
p agma inei
pokalbio
anali-
zei.
Ski iasi
i
paSneko y,
u in¢iy
ski inga
iSsila inima,
kalbos
ypa ybés
—
kalbos
aisyklingumas,
aiikumas,
Zodingumas,
leksiné
i ai o é.
Pasneko y
pasiski s ymas
pagal
ly j
i
amZiy
y a
labai
j ai us,
jis
ap a’y as
2
len eléje.
Siekian
suku i
no s
i
nedidelj,
be
subalansuo a
bend inés
Snekamo-
sios
lie u iy
kalbos
eks yna,
bu o
a siZ elg a
i
j
pokalbiy
s uk ii a.
Simas
Ka aliiinas
(1997:
105)
ski ia
okius
s uk i inius
komunikaciniy
ak y
i-
pus
—
dialogg,
monologa,
pokalbj
(polilogq),
diskusijq,
paskai q,
p anesima,
su-
si asinéjimg,
ea o
spek aklj
i
. .
Kadangi
Sio
y imo
objek as
—
spon aniné
Snekamoji
lie u iy
kalba,
odél
ink i
ik
ie
ipai,
ku iems
biidingas
spon a-
niskumas:
dialogai
i
polilogai.
Saky inés
kalbos
pobiidis
susijes
su
pokalbiy
s uk i a:
spon aninis
pokalbis
yks a
a p
d iejy
a
daugiau
paSneko y,
adinasi
spon aniné
sneka
susijusi
su
dialogy
i
polilogy
sky imu,
o
pa eng-
Snekamosios
lie u iy
kalbos
mo ologines
ypa ybées
a
ieSajqa
kalba
sako
ienas
Zmogus,
aigi
ji
susijusi
su
monologu.
Zinoma,
monologas
daznai
pe eina
j
dialoga a
poliloga,
kai
kalbé ojo
y a
klausiama,
su
juo
disku uojama,
odél
a p
spon aniniy
dialogy
i
polilogy
bei
ieSojo
monologo
g ieZ os
ibos
ski i
ne eiké y.
Pokalbiy
emos
né a
ap aSomos,
nes
jos
labai
j ai ios,
daznai ne
ieno
pokalbio
me u
ema
pakei¢iama
dau-
gybe
ka u.
J ay u
eks y
pasiski s ymas
pagal
pokalbio
s uk ii a
y a
oks:
25
dialogai
i
28
polilogai.
2
len elé.
[ asy y
pokalbiy
pasiski s ymas
pagal
pasneko y améiy
i
ly j
Améiaus
g upé
Pagneko y
skaidius,
ly is
aikai
(1-10
m.)
ss
2 be niukai,
4
me gai és
_
paaugliai
(10-18
m.)
2
be niukai,
3
me gai es
jaunimas
(18-30
m.)
12
y y,
19
mo e y
_ idu inio
amziaus
(30-60
m.)
8
y ai,
17
mo e y
_ y esnio
amiiaus
(>60
m)
1
y as,
1
mo e is
Bg
iso:
25
y ai,
44 mo e ys
3.
MORFOLOGINES
SNEKAMOSIOS
KALBOS
YPATYBES
Daba inés
aSomosios
lie u iy
kalbos
eks yno
(RKT)
duomenys
odo,
kad
daZniausios
lie u iy
kalbos
zodziy
o mos
y a
Sios:
i ,
Lie u os,
Respublikos,
dél,
Seimo,
a ,
a ba,
is,
bei,
su.
Dazniausia
daik a a dzio
o ma
—
Lie u os,
biid a dzio
—
aukséiausiosios,
eiksmazodzio
—
bu o,
dazniausias
i a dis
—
Jis,
(www.
donelai is. du.l ).
Aki aizdu,
kad
Si
leksika
susijusi
su
speci iniu
Sal iniu:
a8y inés
kalbos
eks yna
daugiausia
suda o
publicis ikos
eks ai,
su ink i
i
laik aS¢iy
i
zu naly.
Kaip
i
bu o
galima
iké is,
y imo
duomenys
pa odé,
kad
leksikos
i
mo -
ologiniy
ka ego ijy
a osena
snekamosios
kalbos
eks yne
ski iasi.
Nus a-
y a,
kad
dazZniausiai
Snekamosios
kalbos
eks yne
a ojamos
daik a a dzio
o mos
y a
Sios
—
ka as,
diena,
laikas,
ie a,
dazniausios
bid a dzio
o mos
—
ge as,
ge a,
g azi,
dazniausios
eiksmazodzio
o mos
—
nezinau,
Zinau,
y a,
no i,
bii ,
né a,
pasaky ,
dazniausi
i a dziai
—
aS,
u,
mes,
as,
p ie eiksmiai
—
en, cia, ki i
Zodziai
—
nu,
i ,
ne,
be ,
kad,
ka,
ai,
a .
Sios
ypa ybés
odo,
kad
Snekamajai
kalbai
bidingi
umpi
zodziai
i
umpinamos
Zodziy
o mos.
Ine a
DABASINSKIENE
S a bu
paminé i,
kad
kalban
apie
leksika
apsk i ai
a ba
apie
a ski y
kal-
bos
daliy
seman ines
g upes,
eikia
nepami s i,
kad
daznai
galima
a as-
i
eiksmés
i
o mos
sasajas
(apie
linksniy
eik’mes
Z .
Sa ickiené
2003,
2005).
Daznas
a dininko
a ojimas
odo,
kad
daik a a diiai,
eiSkian ys
asmenis,
y a
dazniau
a ojami
SKT
nei
RKT.
Pi mojo
asmens
eiksmazo-
dziu
eikSmeé
(men aliniai
p ocesai)
ski iasi
nuo
e iojo
asmens
pa a o u
eiksmazZodziy
eikimés
(ak y aus
eiksmo).
Va osenos
(ang.
usage-based
app oach)
i
daznumy
po eikio
(ang.
equency
e ec )
eo inio
pozi i io
g a-
ma ikoje
besilaikan ys
Michael
Tomasello
(2003),
Joan
Bybee
(1985,
1995)
i
ki i
mokslininkai
(Bybee
&
Hoppe
2001)
eigia,
kad
daznesniy
a e esniy
o my
a osena
p iklauso
nuo
konk e aus
Zodzio
eikSmés
i ,
a i k8¢iai,
am
ik i
ZodZiai
gali
bi i
dazniau
a ojami
ik
am
ik omis
o momis.
Daznumo
j aka
gali
lem i
Zodziy
s uk i os
ki imus,
p z.,
umpéjima
i
su-
aukima.
Lie u oje
kol
kas
nedaug
asime
da by,
ku iuose
daznumo
j aka
o mai
i
eikSmei
bi y
iSsamiai
i a.
Remian is
p elimina iais
Snekamosios
kalbos
eks yno
duomenimis,
ga-
lima
nus a y i
pag indines
daba inés
Snekamosios
lie u iy
kalbos
g ama i-
niy
ka ego ijy
a osenos
endencijas.
Siame
s aipsnyje
no é a
pa eik i
ik
Snekamosios,
0ne bend a
saky inés
lie u iy
kalbos
mo ologinés
analizés
aizda,
odél
nag iné i
ik
SKT,
one
a ski y
saky inés
kalbos
Zan y
eks ai.
Sup an ama,
kad
g ama iniy
o my
bei
leksiniy
iene y
a osena
ki y
saky-
inés
kalbos
Zan y
kalboje,
gali
ski is.
Taiau,
kaip
eigia
Vida
Zilinskiené,
ilga
laika
i ian i
g ama iniy
o my
a ojima
publicis iniame,
dalykiniame,
moksliniame
i
g oZiniame
s iliuje,
ski umai y a
nezymiss.
Ji
nus a é,
kad
labiausiai
ski iasi
meninio
s iliaus
eks ai
nuo
nemeniniy
eks y
(Zilinskiené
2005).
Zinoma,
galima
many i,
kad
ki okio
pob idzio
saky inés
kalbos
duo-
menys
nepa odys
dideliy
ski umy,
a¢iau,
ai
jau
olesniy
y imy
da bai.
Ra’y inés
lie u iy
kalbos
mo ologiniy
ka ego ijy
pasiski s yma
i ai iuo-
se
s iliuose
ilga
laika
y inéjusios
Vidos
Zilinskienés
(2001;
2002a;
2002b;
2005)
aip
pa
i
E ikos
Rimku és
(2006)
pa eik i
duomenys
odo,
kad
abiejy
y éjy
ezul a ai
y a
labai
panaSiis,
nepaisan
ski ingy
eks y
i
s iliu.
Siam
y imui
pasi inkome
lygin i
E ikos
Rimku és
mo ologiskai
ano uo o
eks yno
duomenis
kaip
lie u iy
a3y inés
kalbos
Sal inj.
Pi miausiai
no é a
paZiii é i,
kaip
pasiski s o
kalbos
dalys
Snekamojoje
kalboje.
3
len elés
duomenys
odo
aki aizdzius
SKT
i
RKT
duomeny
ski -
umus.
Snekamosios
lie u iy
kalbos
mo ologinés
ypa ybés
3
len elé.
Kalbos
daliy
pasiski s ymas
Kalbos
dalis
SKT
RKT
Daik a a dis
16,2
;
39,37,
Bad a dis
(28
|
7,33
Iwa dis
|
16,9
37
Skai a dis
a
‘is
0,96
Veiksmazodis
|
22,8 20,5
P ie eiksmis
i
10,2
|
6,72
:
P ielinksnis
|
42
“465
Dalely é
[12
(1,97
Jung ukas
|
8.2
7,62
IB ik ukas,
jaus ukas
|
4,8
7
[ogee
PS
8
iso:
100%
100%
Pi miausia
ma y i,
kad
pagal
daZnuma
ski iasi
pag indiniy
kalbos
daliy
a -
ojimas:
daZniausia
kalbos
dalis
SKT
y a
eiksmaZodis,
o
RKT
—
daik a a -
dis,
no s
ski umas
a p
eiksmazodziy
a ojimo
né a
labai
didelis
(22,8%
i
20,5%).
Ragy inéje
kalboje
dominuoja
daik a a dis,
0
8nekamojoje
—
eiksmaZodis.
Toks
ezul a as
né a
ne iké as,
nes
Snekamoji
kalba
y a
daug
eksp esy esné,
gy esné,
o
Sias
ypa ybes
i
su eikia
daznesnis
eiksmazodziuy
a ojimas.
Siek
iek
dazniau
uz
daik a a dj
SKT
a ojamas
j a dis,
e-
Gioje
pozicijoje
pagal
daznuma
j a dis
y a
i
RKT,
a¢iau
Sios
kalbos
dalies
a ojimo
dazZnumas
ski iasi
d igubai,
plg.
16,9%
i
8,7%.
Ski ingai
nei
RKT,
SKT
daug
daZniau
a ojama
dalelyéiy,
p ie eiksmiy,
jaus uky
i
i8 ik-
uky.
Sios
kalbos
dalys
aip
pa
siejamos
su
ku iamo
disku so
eksp esy u-
mu,
spon aniskumu,
emocingumu.
Kaip
eigia
Aud ius
U ka,
,labai
daznu
zodziu
a jy
o my
daznumy
pasiski s ymas
eks uose
né a
chao iSkas
a
a si ik inis.
Biidami
daZniausi
s uk i iniai
eks o
iene ai,
dazni
zodziai
y a
iesiogiai
susije
su
eks o
unkcijomis,
odél
ka u
su
ki omis
o maliomis
eks o
ypa ybémis,
jie
y a eikSmingi
eks o
unkcijy
odikliai*
(2005:
49).
Skai a dziai,
jung ukai
i
p ielinksniai
a ojami
panaSiu
daZnumu.
Labai