Šnekamosios lietuvių kalbos morfologinės ypatybės

Acta Linguistica Lithuanica LX (2009), 1-15 Snekamosios lietuviy kalbos morfologinés ypatybés Ineta DABASINSKIENE Vytauto Didztojo universitetas Research on spoken language is still a new and little investigated field in Lithuania. As the collection and analysis of natural spontaneous language data is a complicated task requiring special preparation and adequate methods of data collection, transcribing and coding, it requires considerable expenditure of time, financial means and personal efforts. This the reason why, until now, there has been no systematic research in Lithuania that would allow us to define the most important morphological, syntactic, semantic or pragmatic features of spoken Lithuanian. The development of a grammatically coded corpus of spoken Lithuanian was the first step towards more extensive research in this direction. A comparison between spoken and written Lithuanian was the main aim of this study. The distribution of certain grammatical categories as well as the lexicon was studied in order to establish some tendencies in usage. 1. [VADINES PASTABOS ARBA KAS, KUR IR KAIP KALBA... Daznai kalbininkai atkreipia démesj j sakytinés ir ra’ytinés kalbos atmainas, besiskirian¢ias sintaksés, morfologijos ir Zodyno ypatybémis. Sakytiné, kaip ir raSytiné kalba, gali skirtis Zanry jvairove, nulemian¢ia ir kalbos savybes, pvz., televizijos ir radijo praneSimai, paskaitos, interviu ir t.t., skirsis nuo $nekamosios kalbos', kuri daZniausiai yra spontaniSka, vyksta konkretiame laike ir erdvéje, o kalbétojai neturi galimybés i anksto redaguoti savo kalbos. Snekamosios kalbos Zodynas maiiau jvairus, sintaksé¢ — fragmenti’ka, * Kazimieras Zuperka kalba apie buitinj stiliy, kurj beveik sinonimi8kai vadina ir Snekamuoju. Sio stiliaus vartojimo sritys apima kalbéjima Seimoje, gatvéje, kelioneje, ty. neoficiali, neprofesionali komunikacija, kuriai budingas paprastas bendravimas, emocinio poveikio funkcija ir t.t. (1997: 89). IneETA DABASINSKIENE o pasakymai trumpi ir paprasti. Ja lengva atpaZinti dél nenorminiy lyéiy, tarmybiy, Zargono vartojimo, ypaé dazny pakartojimuy, ivairiy formy trumpinimy, daugybés pertary ir kitokiy kalbiniy vienetu, kuriuos sunku jvardyti, nustatyti ju prigimtj. Anot Kazimiero Zuperkos (1997: 89-91), ¢ia veikia dvi prieSingos tendencijos: kalbos trumpinimas, kuris susijes su greitakalbe, spontaniskumu, informacijos kiekiu, patogumu, ir kalbinis perteklius, rodantis besaikj tam tikry leksiniy elementy vartojima. Andrius Utka, kalbédamas apie teksty jvairove ir jy Zymiklius, teigia, kad spontaniné kalba, biidama labai ekspresyvi, turi ry8kiy skirtumy, skirian¢iy ja nuo kity Zanry, ir tai iliustruoja konkre¢iais duomenimis: ,,Spontani8ko ekspresyvumo paradigma, kuria reiSkiama spontanisko ekspresyvumo funkcija, yra pati stipriausia, nes ja sudaro net 32 reiksmingi pozymiai: i§ jy 30 yra teigiami (tai, jau, cia, ten, tas, ka, tq, tiek, taip, mes, labai, bet, dabar, a5, kaip, kur, nors, vis, tada, daug, nes, 0, kai, kiek, to, buvo, gal, visi, jeigu, dar) ir 2 neigiami (vidutinis Zodiio ilgis, iteracijos indeksas)“ (Utka 2004). Nepaisant skirtumu, lyg ir rodanéiy, kad Snekamoji kalba yra paprastesné, reikia pastebéti sudétinga jos struktiira. Sudétingumas pirmiausiai atsiskleidzia jvardijant gramatinius reiSkinius. Akivaizdu, kad esama sunkumy, norint Snekamaja kalba apibiidinti remiantis teorijomis (ypaé sintaksés), sukurtomis pagal ra8ytinés kalbos kanonus. Pokalbis ar dialoginé kalba, atsiZvelgiant j situacija, pokalbio dalyvius, jy skaitiy, tema ir kitus lingvistinius ir nelingvistinius poZymius, turi savo struktiira, skirtinga nuo ra3ytinés kalbos, paremtos sakiniy lingvistinio srauto. Pokalbio metu svarbi komunikacija, 0 pastarajai — kalbéjimo situacija, susidedanti iS dalyviy vaidmeny ir jy santykiy, taip pat vietos, laiko ir bendrosios komunikacinés aplinkos. Svarbiausia kalbéjimo situacijos sudedamoji dalis yra jos dalyviai, kuriy tarpusavio rySys iSrySkéja bendraujant, drauge atskleidziantis ir socialinius jy vaidmenis. Socialiniai vaidmenys, kuriuos lemia situacijy kaita, yra realizuojami per komunikacija (Karaliiinas 1997: 88-89), todél natiiralu, kad daugelis kalbos ypatybiy yra nulemtos kalbétojo situacinio socialinio vaidmens. Individui pereinant i§ vieno vaidmens j kita, keiéiasi ir jo kalbéjimas, kodas, pavyzdZiui, istaigos tarnautojo, direktoriaus vaidmuo daugiausia yra susijes su oficialiu dalykiniu stiliumi, bendradarbio, pirkéjo vaidmenims biidingesnés iprastos neriipestingos Snekamosios kalbos priemonés, o draugo socialiniam vaidmeniui biidingas familiarusis buitinis Snekos Zanras. Kita svarbi dalyviy savybé — tai psichologinis aspektas, t.y. Snekamosios lietuviy kalbos morfologinés ypatybés ju poZiiiris, motyvai, emocijos, simpatijos ir antipatijos bei jy patirtis (Verschueren 1987). Visos Sios ypatybés, susijusios su pokalbio dalyviais, lemia ne tik pokalbio tema, kuri siejasi su leksikos ivairove, bet ir pragmatika, galinéia atspindeéti morfologijos, sintaksés ir fonologijos skirtumus. Vadinasi, analizuojant skirtingus pokalbius, galima gauti skirtingus rezultatus, nes tai priklauso nuo aukSéiau jvardyty ypatybiu. 2. TYRIMO MEDZIAGA IR METODOLOGIJA 2.1. Lietuviy Snekamosios kalbos tekstynas? (SKT) Tekstyny kirimas, jy nauda yra akivaizdi visiems. Siandien turime ra’ytinés lietuviy kalbos didelés apimties tekstyna, dar ir ne viena. Juos kurti ir kaupti néra taip sunku kaip sakytinés kalbos tekstynus. Tai net nelyginami darbai laiko, ZmogiSkujy ir finansiniy iStekliy poZitriu, todél ir sakytinés kalbos tekstyny néra labai gausu ir jie dazniausiai nedidelés apimties. Pasaulyje sakytinés kalbos tyrimai néra naujiena, ypa¢ dideliy kalby. Apie angly kalbos sakytinés kalbos tekstynus zinome jau daugelj mety, egzistuoja vokietiy, kroatu, rusy, ispanu, net esty kalby tekstynai, ta¢iau jie skiriasi savo apimtimi — nuo keliy tikstan¢iy iki keliy milijony ZodZiy. Neseniai Olandijoje pasibaigé 10 mety trukes projektas, jtraukes didelius ZmogiSkuosius ir finansinius resursus, paskelbé apie Nacionalinj sakytinés olandy kalbos tekstynq’, kurio apimtis — 10 milijony Zodziy. Snekamosios kalbos tyrimai Lietuvoje vis dar yra nauja ir nedaug tyrinéta sritis. Kadangi natiiralios, spontaniskos kalbos duomeny rinkimas ir apdorojimas yra sudétingas darbas, reikalaujantis specialaus pasiruo8imo, nemazai laiko, pastangy ir finansiniy sanaudy, iki Siol apsiribota tik kai kuriy sakytinés kalbos sri¢iy (radijo, televizijos laidy, t-y. i8 anksto parengty / suplanuoty, 0 ne spontaniniy pokalbiy) duomeny rinkimu. Svarbu, kad daugelj mety brandinta idéja apie sakytinés kalbos tekstyna tapo i§ dalies igyven- ? Sakytinés ir Snekamosios kalbos tekstynus galima rasti internete www.vdu.1t/LTcourses/ --> MOKSLAS *http://www.elis.rug.ac.be/cgn/ ir http://lands.let.kun.nl/egn/ehome.htm INeTA DABASINSKIENE dinta. Pirmieji darbai pradeti, gavus LVMSF* finansine parama — sudarytas Snekamosios lietuviy kalbos gramatiskai anotuotas tekstynas. Snekamosios kalbos skaitmeniné duomeny bazé, t-y. jos transkribuota, anotuota bei garsiné forma, yra pirmasis Zingsnis tolesniam miisy gimtosios kalbos realios vartosenos fiksavimui bei iSsaugojimui ateinan¢ioms kartoms. Sis snekamosios kalbos tekstynas, nors dar ir nedidelés apimties, jau leidZia stebéti ir nustatyti svarbiausias Snekamosios lietuviy kalbos morfologines, sintaksines, semantines ir pragmatines ypatybes. Siekiant tekstyno universalumo ir tinkamumo jvairiapusei analizei, nuspresta laikytis subalansuoto tekstyno principo. Taigi kuriant subalansuota tekstyna atsiZvelgta j kelis kriterijus: sakytinés kalbos pobiidj ir struktira, ry8j tarp pa’nekovu, demografinius rodiklius, socialinius painekovy santykius. Sukurtame tekstyne analizei pateikiami Vilniaus ir Kauno miesty (véliau, tesiant darba — ir kity Lietuvos regiony®’) Snekamosios kalbos duomenys, ju garsiniai variantai. Atsizvelgta j pa’nekovy lyti, issilavinima ir amzZiu. 2.2. Metodologija Tyrimui naudojama apie 30 val. trukmés snekamosios kalbos (natiralaus spontanisko pokalbio) jraSy, kurie yra transkribuoti, koduoti ir i§ viso sudaro apie 50.000 morfologiskai anotuoty ZodZiy. [raSai buvo atliekami skaitmeniniu diktofonu, leidZianéiu gauti pakankamai geros kokybés garso jra¥us, lengvai perkelti juos j kitas skaitmenines laikmenas naudojantis Windows Media Player programa ir iSsaugoti *mp3 formatu. Atlikus jragus, tolesnis darbo etapas buvo jy transkribavimas ir kodavimas specialia programa. Siuo metu pasaulyje gerai Zinoma yra CHILDES (Child Language Data Exchange System, MacWhinney 2000) programa, kuri iS pra4LVMSF paremto projekto ,,Bendrinés snekamosios lietuviy kalbos tekstyno kirimas: skaitmeninimas ir gramatinis anotavimas* (VDU, 2006). Projekta koordinavo VDU, partneriaujanti institucija — VU. Tekstyno apimtis apie 50.000 gramati8kai anotuoty Zodziy. SLVMSF remiamas projektas ,,Sakytinés lietuviy kalbos tekstyno kiirimas* toliau tesia pradéta darba ir kaupta, apdoroja sakytinés lietuviy kalbos duomenis. Siame projekte, be VDU, dalyvauja VU, KU, SU, LKI. Planuojama tekstyno apimtis — apie 250.000 gramatiskai anotuoty Zodziy. Snekamosios hetuviy kalbos morfologinés ypatybes dziy buvo sukurta vaiky kalbos duomenims analizuoti®, o dabar sékmingai pritaikyta ir suaugusiyjy Snekamosios kalbos tyrimams. Vienas svarbiausiyu Sios programos privalumy yra tas, kad ji leidzia greitai ir tiksliai atlikti didelés apimties teksty automatine lingvistine analize. CHILDES sistema apima dvi priemones. Pirmoji — tai transkribavimo ir kodavimo formatas CHAT. Antroji — analizés programy paketas CLAN. Remiantis CLAN programomis Combo, Kwal, Freq galima atlikti statistinius tyrimus apie vartojamos leksikos, gramatiniy kategorijy daznuma, pasakymoilgj ir t.t. Pritaikius CHILDES programa’ ir jos kodavimo principus lietuviy kalbai, ateityje bus galima atlikti ne vien morfologine, bet ir sintaksine Snekamosios kalbos analize, tirti diskurso ir pragmatines pokalbio ypatybes. 2.3. Tekstyno struktira Snekamosios kalbos tekstynas, kurio duomenimis atliekamas Sis tyrimas, kol kas yra nedidelés apimties, todél nuspresta i8skirti tik du svarbiausius socialinius lygmenis — privaéiaja ir vieSaja erdve. Privatiajai erdvei biidingos situacijos, kai kalbétojy socialiniai santykiai yra artimi, draugi8ki, familiariis. Dazniausi privaciy pokalbiy socialiniai vaidmenys — Seimos nario, draugo. VieSosios erdvés komunikacijai biidingi oficialesni santykiai, o kalbétojy socialiné saveika daZniausiai vyksta ivairiose istaigose — parduotuvéje, kirpykloje, banke, mokykloje, universitete. DaZniausi vieSosios erdvés pokalbiy socialiniai vaidmenys — pardavéjo, pirkéjo, tarnautojo, kliento, mokytojo, mokinio. Kadangi privaciosios erdvés pokalbiai dazniausiai vyksta tarp gerai pazjstamu, familiariai bendraujantiy asmeny, bendraujama jvairiomis temomis. Tekstyno dalis, apimanti Siuos pokalbius, pavadinta ,,privatiis pokalbiai*. VieSosios erdvés komunikacija dazniausiai vyksta jvairiose istaigose, todél tekstyno dalis, apimanti Sios srities pokalbius, pavadinta ,,pokalbiai istaigose“ (Zr. 1 lentele). © CHILDES programa vaiku, vaiki8kosios ir i8 dalies suaugusiyjy kalbos duomenys yra jau ne vienerius metus koduojami ir analizuojami (Savickiené 2001, 2003, 2005; Baléianiene 2005, 2007). ? Dr. Andrius Utka (VDU) Sia programa pritaike sakytinés lietuviy kalbos analizei. Ineta DABASINSKIENE 1 lentelé. Dazniausi jraxyty pokalbiy pasnekovy socialiniai vaidmenys ir pokalbiy vieta Privatis pokalbiai Pokalbiai jstaigose Dalyviy socialiniai_ | Pokalbiy vieta Dalyviy socialiniai Pokalbiy vieta vaidmenys vaidmenys draugas, -é | easpae kirpeja kirpykloje vyras, Zmona svetiuose pardavéjas, -a | banke sinus, dukra kaime gydytojas, -a biliety kasoje vaikaitis, -é kavinéje pacientas, -e | parduotuveye senelis, -é automobilyje manikidrininké grozio salone giminaitis, -é telefonu klientas, -é | universitete pazistamas, -a vadovas, -é darbo kabinete darbuotojas, -a vaistingje stotyje Daugelis kalbos ypatybiy priklauso ne tik nuo pokalbio situacijos, socialiniy dalyviy vaidmeny, bet ir nuo tokiy veiksniy kaip kalbétojo lytis, amZius (j tai kol kas neatsiZvelgiama). Vienaip suaugusieji kalba su suaugusiaisiais, savo ar panaSaus amZiais Zmonémis, tatiau kitaip su vaikais, vyresniaja karta. Kalbédami su vaikais, savo kalba jie modifikuoja, paprastina (Kamandulyté 2005, 2007, Savickiené 2006). Kalbant su vyresniaja karta, biidingos ivairios mandagumo modifikacijos, kai kuriy jvardzZiy daZnesnis vartojimas (Rosinas 1996: 41), pagarbesnis tonas, aiSkesné sneka, tam tikras Zodynas. Kalbétojy lytis taip pat labai svarbi sociolingvistinei bei pragmatinei pokalbio analizei. Skiriasi ir paSnekovy, turin¢iy skirtinga iSsilavinima, kalbos ypatybés — kalbos taisyklingumas, raiikumas, Zodingumas, leksiné ivairové. Pasnekovy pasiskirstymas pagal lytj ir amZiy yra labai jvairus, jis apra’ytas 2 lenteléje. Siekiant sukurti nors ir nedidelj, bet subalansuota bendrinés Snekamosios lietuviy kalbos tekstyna, buvo atsiZvelgta ir j pokalbiy struktiira. Simas Karaliiinas (1997: 105) skiria tokius struktirinius komunikaciniy akty tipus — dialogg, monologa, pokalbj (polilogq), diskusijq, paskaitq, pranesima, susirasinéjimg, teatro spektaklj ir t.t. Kadangi Sio tyrimo objektas — spontaniné Snekamoji lietuviy kalba, todél rinkti tik tie tipai, kuriems biidingas spontaniskumas: dialogai ir polilogai. Sakytinés kalbos pobiidis susijes su pokalbiy struktira: spontaninis pokalbis vyksta tarp dviejy ar daugiau paSnekovy, vadinasi spontaniné sneka susijusi su dialogy ir polilogy skyrimu, o pareng- Snekamosios lietuviy kalbos morfologines ypatybées ta vieSajqa kalba sako vienas Zmogus, taigi ji susijusi su monologu. Zinoma, monologas daznai pereina j dialoga ar poliloga, kai kalbétojo yra klausiama, su juo diskutuojama, todél tarp spontaniniy dialogy ir polilogy bei vieSojo monologo grieZtos ribos skirti nereikéty. Pokalbiy temos néra apraSomos, nes jos labai jvairios, daznai net vieno pokalbio metu tema pakei¢iama daugybe kartu. Jraytu teksty pasiskirstymas pagal pokalbio struktiira yra toks: 25 dialogai ir 28 polilogai. 2 lentelé. [rasyty pokalbiy pasiskirstymas pagal pasnekovy améiy ir lytj Améiaus grupé Pagnekovy skaidius, lytis vaikai (1-10 m.) ss 2 berniukai, 4 mergaités _ paaugliai (10-18 m.) 2 berniukai, 3 mergaites jaunimas (18-30 m.) 12 vyry, 19 motery _vidutinio amziaus (30-60 m.) 8 vyrai, 17 motery _vyresnio amiiaus (>60 m) 1 vyras, 1 moteris Bg viso: 25 vyrai, 44 moterys 3. MORFOLOGINES SNEKAMOSIOS KALBOS YPATYBES Dabartinés raSomosios lietuviy kalbos tekstyno (RKT) duomenys rodo, kad daZniausios lietuviy kalbos zodziy formos yra Sios: ir, Lietuvos, Respublikos, dél, Seimo, ar, arba, is, bei, su. Dazniausia daiktavardzio forma — Lietuvos, biidvardzio — aukséiausiosios, veiksmazodzio — buvo, dazniausias ivardis — Jis, (www. donelaitis.vdu.lt). Akivaizdu, kad Si leksika susijusi su specifiniu Saltiniu: ra8ytinés kalbos tekstyna daugiausia sudaro publicistikos tekstai, surinkti i laikraS¢iy ir zurnaly. Kaip ir buvo galima tikétis, tyrimo duomenys parodé, kad leksikos ir morfologiniy kategorijy vartosena snekamosios kalbos tekstyne skiriasi. Nustatyta, kad dazZniausiai Snekamosios kalbos tekstyne vartojamos daiktavardzio formos yra Sios — kartas, diena, laikas, vieta, dazniausios bidvardzio formos — geras, gera, grazi, dazniausios veiksmazodzio formos — nezinau, Zinau, yra, nori, biit, néra, pasakyt, dazniausi ivardziai — aS, tu, mes, tas, prieveiksmiai — ten, cia, kiti Zodziai — nu, ir, ne, bet, kad, ka, tai, ar. Sios ypatybés rodo, kad Snekamajai kalbai bidingi trumpi zodziai ir trumpinamos Zodziy formos. Ineta DABASINSKIENE Svarbu paminéti, kad kalbant apie leksika apskritai arba apie atskiry kalbos daliy semantines grupes, reikia nepamirsti, kad daznai galima atrasti reiksmés ir formos sasajas (apie linksniy reik’mes Zr. Savickiené 2003, 2005). Daznas vardininko vartojimas rodo, kad daiktavardiiai, reiSkiantys asmenis, yra dazniau vartojami SKT nei RKT. Pirmojo asmens veiksmazodziu reikSmeé (mentaliniai procesai) skiriasi nuo tretiojo asmens pavartotu veiksmazZodziy reikimés (aktyvaus veiksmo). Vartosenos (ang. usage-based approach) ir daznumy poveikio (ang. frequency effect) teorinio pozitirio gramatikoje besilaikantys Michael Tomasello (2003), Joan Bybee (1985, 1995) ir kiti mokslininkai (Bybee & Hopper 2001) teigia, kad daznesniy ar retesniy formy vartosena priklauso nuo konkretaus Zodzio reikSmés ir, atvirk8¢iai, tam tikri ZodZiai gali biti dazniau vartojami tik tam tikromis formomis. Daznumo jtaka gali lemti Zodziy struktiros kitimus, pvz., trumpéjima ir sutraukima. Lietuvoje kol kas nedaug rasime darby, kuriuose daznumo jtaka formai ir reikSmei bity iSsamiai tirta. Remiantis preliminariais Snekamosios kalbos tekstyno duomenimis, galima nustatyti pagrindines dabartinés Snekamosios lietuviy kalbos gramatiniy kategorijy vartosenos tendencijas. Siame straipsnyje noréta pateikti tik Snekamosios, 0ne bendra sakytinés lietuviy kalbos morfologinés analizés vaizda, todél nagrinéti tik SKT, one atskiry sakytinés kalbos Zanry tekstai. Suprantama, kad gramatiniy formy bei leksiniy vienety vartosena kity sakytinés kalbos Zanry kalboje, gali skirtis. Taiau, kaip teigia Vida Zilinskiené, ilga laika tirianti gramatiniy formy vartojima publicistiniame, dalykiniame, moksliniame ir groZiniame stiliuje, skirtumai yra nezymiss. Ji nustaté, kad labiausiai skiriasi meninio stiliaus tekstai nuo nemeniniy teksty (Zilinskiené 2005). Zinoma, galima manyti, kad kitokio pobtidzio sakytinés kalbos duomenys neparodys dideliy skirtumy, ta¢iau, tai jau tolesniy tyrimy darbai. Ra’ytinés lietuviy kalbos morfologiniy kategorijy pasiskirstyma ivairiuose stiliuose ilga laika tyrinéjusios Vidos Zilinskienés (2001; 2002a; 2002b; 2005) taip pat ir Erikos Rimkutés (2006) pateikti duomenys rodo, kad abiejy tyréjy rezultatai yra labai panaSiis, nepaisant skirtingy teksty ir stiliu. Siam tyrimui pasirinkome lyginti Erikos Rimkutés morfologiskai anotuoto tekstyno duomenis kaip lietuviy ra3ytinés kalbos Saltinj. Pirmiausiai noréta paZiiiréti, kaip pasiskirsto kalbos dalys Snekamojoje kalboje. 3 lentelés duomenys rodo akivaizdzius SKT ir RKT duomeny skirtumus. Snekamosios lietuviy kalbos morfologinés ypatybés 3 lentelé. Kalbos daliy pasiskirstymas Kalbos dalis SKT RKT Daiktavardis 16,2 ; 39,37, Badvardis (28 | 7,33 Iwardis | 16,9 37 Skaitvardis a ‘is 0,96 Veiksmazodis | 22,8 20,5 Prieveiksmis i 10,2 | 6,72 : Prielinksnis | 42 “465 Dalelyté [12 (1,97 Jungtukas | 8.2 7,62 IBtiktukas, jaustukas | 4,8 7 [ogee PS 8 viso: 100% 100% Pirmiausia matyti, kad pagal daZnuma skiriasi pagrindiniy kalbos daliy vartojimas: daZniausia kalbos dalis SKT yra veiksmaZodis, o RKT — daiktavardis, nors skirtumas tarp veiksmazodziy vartojimo néra labai didelis (22,8% ir 20,5%). Ragytinéje kalboje dominuoja daiktavardis, 0 8nekamojoje — veiksmaZodis. Toks rezultatas néra netikétas, nes Snekamoji kalba yra daug ekspresyvesné, gyvesné, o Sias ypatybes ir suteikia daznesnis veiksmazodziuy vartojimas. Siek tiek dazniau uz daiktavardj SKT vartojamas jvardis, treGioje pozicijoje pagal daznuma jvardis yra ir RKT, ta¢iau Sios kalbos dalies vartojimo dazZnumas skiriasi dvigubai, plg. 16,9% ir 8,7%. Skirtingai nei RKT, SKT daug daZniau vartojama dalelyéiy, prieveiksmiy, jaustuky ir i8tiktuky. Sios kalbos dalys taip pat siejamos su kuriamo diskurso ekspresyvumu, spontaniskumu, emocingumu. Kaip teigia Audrius Utka, ,labai daznu zodziu ar jy formy daznumy pasiskirstymas tekstuose néra chaotiSkas ar atsitiktinis. Biidami daZniausi struktiriniai teksto vienetai, dazni zodziai yra tiesiogiai susije su teksto funkcijomis, todél kartu su kitomis formaliomis teksto ypatybémis, jie yra reikSmingi teksto funkcijy rodikliai* (2005: 49). Skaitvardziai, jungtukai ir prielinksniai vartojami panaSiu daZnumu. Labai