173 ecenzijos apž elgia mokslinių y imų s i is: onologinė
gö Z keydana
geo g-augus -uni e si ä gö ingen
ekons ukcija: onologinių g ama ikų ekons ukcija (akcen ologija,
silabi ikacija), diach oninių onologinių p ocesų one inis pag indas;
is o inė sin aksė, a gumen ų s uk ū a i a ejis, pa aldumas
(daugiausia edinė sansk i a).
"Pa icles and connec iVes in bal ic ac a salensia"
(Nicole Nau, No be Os owski)
Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija
academia salensis, 2010, 221 p.
ISBN 978-609-95126-1-7 Apž algoje esan i knyga y a šešių o iginalių s aipsnių inkinys.
jame pa eikiamas išsamus įžanga, eminis indeksas i žodžių indeksas. Šioje knygoje
ap a iamos į ai ios emos - nuo diak oninių iki sinch oninių - lie u ių i la ių kalbos
sin aksės, seman ikos bei dalelių i jungiklių unkcijos. Visi s aipsniai pa ašy i anglų
kalba, o pa yzdžiai y a k uopščiai ap ašy i. Todėl knyga y a p ieinama ne ik Bal ijos
kalbų s uden ams, be i kiek ienam šios s i ies suin e esuo am ling is ui. sa o
"įžangoje" Nicole Nau i No be Os owski pa eikia umpą is o inę Bal ijos kalbų
dalelių i jungiklių y imo apž algą. Tuome au o iai ap a ia e minologinius klausimus i
naujausius indėlius į čia nag inėjamų žodžių klasių eo iją. ečioji įžanginės dalies dalis
ski a umpiems pa yzdžiams, pab ėžian iems bal iškų dalelių i jungiklių ys ymąsi
ipiškais g ama ika imo keliais. Įžanga baigiasi umpomis knygoje paskelb ų s aipsnių
san aukomis. Joanna chojnicka s aipsnis "Kažkaip, kad ieno neuž enka: apie
daugialypias la ių kalbos unkcijas" y a ko pusinis šiuolaikinės la ių kalbos "kažkaip"
unkcijų y imas. Chojnicka p adeda apibūdin i sa o ko pusą (www.ko puss.l ), iš ku io
ji iš aukė 216 sakinius, ku iuose y a kā. Tada ji apž elgia "i kā" a ojimą la ių
žodynuose i ku ia o malius k i e ijus, ski us jung ims nuo dalelių, daugiausia
emian is g ochowski (1986 m.) da bu. Po o pa eikiama išsami ko puso analizė, kaip jis
naudojamas kaip junginys i kaip dalelė. Jos ko puse, junginys "i kā ypismall" y a
(
mažas ženklų skaičius, an ku io y a pag įs as jos y imas. Pa yzdžiui, ecenzen as
pas ebėjo, kad ap ibojimas "ne" neigiamuose pa aldiniuose žodžiuose su "i kā" y a
įspūdingas. Tačiau, kadangi isas mėginių inkinys y a labai mažas i chojnicka nepa eikia
šio sakinio ipo pa i inimų skaičiaus, in o macija lieka anekdo inė. Nedidelis mėginių
inkinys aip pa neleidžia Chojnicka a ski i subo dina o iaus i kā nuo
komplemen iza o iaus, s a bų ski umą, ku į Hol oe pada ė sa o indėlyje. Be o,
174 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV neig i sakiniai su i kā isada u i eiksmažodį
gö Z keydana
nebū u. Tai kā-klauzės naudojamos p is a y i a ba ai, ką chojnicka adina
cally in oduces subo dina e sen ences wi h ini e e bs in he subjunc i e, and
hipo e iniais palyginimais, a ba iš es inėmis p iežas imis. hipo e iniai palyginimai
naudojami […]ap ašy i [...] si uaciją, ku i [...] galė ų sukel i uos pačius a ben jau
panašius jausmus daugumoje žmonių[…] (49). Ki a e us, iš es inė p iežas is
naudojama, kai […]kalbė ojas spėja a ba mano, kad jis žino p iežas į [dėl į ykio, ku į
nu odo pag indinė sąlyga […] G. K.] , be nė a įsi ikinęs [...] […] (52). sujung as su
daly aujančia aze, dalelė "i kā" u i as pačias unkcijas. Tačiau, kai jis
naudojamas ibiniuose sakiniuose, jis pap as ai eikia kaip apsauga, nes a bu, a ai
y a į odomumo ženklinimas, hipo e iniai palyginimai, a p aneš a kalba.
chojnicka’s pape is a aluable con ibu ion o he s udy o La ian i kā, bu
i su e s om some mino p oblems. one ha she he sel acknowledges is he
a gumen ams ka ais ūks a nuoseklumo. kaip ma y i iš pi miau pa eik ų ci a ų,
au o ius ne inkamai apib ėžia sa o pag indines są okas "hipo e inis palyginimas" i
"išsamus mo y as". jos sky iai apie sakinio ipus y a gana nesubalansuo i, nes ji nuola
maišoma sin aksė, seman ikos i unkcija. Galiausiai ecenzen as no ė ų p idė i, kad "i
kā" a ojimas kaip "kalbos su ikimo ženklas" (61) y a panašus į "like" a ojimą
ame ikie iškoje anglų kalboje.
Axel Hol oe įnašas y a "pas abos apie komplemen a o ius bal u". "Hol oe " į edė du
ka ego inius ski umus a p komplemen a o ių. Pi masis y a ski umas a p ų, ku ie
e ina iesą, i ų, ku ie e ina ne iesą. Tiesos e ės komplemen iza o iai y a ie,
ku ie pap as ai naudojami su e ba dicendi, ne iesos e ės ie, ku ie naudojami
sa ano iškuose kon eks uose. An asis ski umas y a a p ealinių i ne ealinių
komplemen a o ių. No s šie ski umai dažnai su ampa, Hol oe odo, kad jie iš esmės
y a o ogoniniai. Jis ilius uoja šį dalyką su la ių komplemen ize iu lai, ku is nė a
e inamas kaip iesa. Vis dėl o jis pap as ai enkasi ealus eiksmažodžių o mas, o
i ealis su lai naudojamas ik am, kad pažymė ų mažesnį kalbė ojo a subjek o
pasi ikėjimo laipsnį (75). Tačiau ski umas a p i ealis i ealis komplemen a o ių aip
pa pa i in as Bal ijos kalboje. Hol oe pa eikia senosios lie u ių kalbos jog ( ealis)
i kad (i ealis) pa yzdžius. i ealis komplemen iza o iai gali apim i i ealis žymenis,
kaip odo senosios lie u ių jeib i la galių kab. da ienas s a bus
Pa icles and connec i es in bal ic
175 ecenzijos apžiū i ski umą a p komplemen a o ių, susijusių su kon ole, i ai, ką
hol oe po Lich enbe k (1995) adina "app ehensional-epis emine modaliu". (86). La ų
kalboje baimė i mažas kon olės laipsnis pap as ai nu odomi ka ne, o aukš as kon olės
laipsnis - lai ne. Vėliau hol oe ap a ia iesos k ali ikuojančius komplemen a o ius;
Pa yzdžiui, lie u ių esą i la ių i kā. pas a asis, a ojamas kaip pa aldus, y a
kon ak ualus. Tačiau, a ojamas kaip komplimen as, jis y a iesos k ali ikuojan is.
Hol oe as sa o apklausą baigiasi kai ku iomis bend omis pas abomis apie
komplimen a o ius, i indamas, kad jie dažnai edundan iai koduoja modalumą. šis
a leidimas gali sukel i ski ingą ys ymąsi. lie u ių kalba bu o p a as i ne ealūs
papildomi žodžiai. Ki a e us, la ių kalboje edundancija lėmė naujus pokyčius, nes
komplemen iza o iai, iš p adžių eiškian ys i ealis, daba naudojami pažymė i ai, ką
Noonan (2007) adina apsime imo p edika ais. "Hol oe " indėlis y a labai in o ma y us i
įk epian is. jo modali e o į ai ių aspek ų ski umas lemia smulkią komplemen a o ių
unkcijos analizę Bal ijos kalboje. Tačiau įnašui bū ų bu ę naudinga g iež esnis
ap ašomasis apa a as. Dažnai naudojama e minologija lieka neapib ėž a. Tai ypač
aki aizdu kalban apie " aldymą", žodį, ku is ling is ikos s i yje a ojamas į ai iomis
eikšmėmis. Ka ais naudojami e minai y a gana klaidingi. no s i in ui y iai
sup an amas, iesos e ės i ne iesos e ės e ike ės y a ne inkamos. in encinėje
seman ikoje abu ipai y a iesos e ės, ski umas y a pasauliuose, ku ių a ž ilgiu
e inama iesa. Nicole Nau sa o s aipsnyje "Su ikimas, kon as as i p iežas is:
apie la ių dalelės neba unkcijas in e ne o diskusijose" nag inėja šios dalelės
naudojimą in e ne o o umų, diskusijų g upių i pokalbių žan e. Ty imui ji su inko 198
NEBO že onus, į edančius klauzulą. Ji iden i ikuoja ke u ias unkcijas sa o duomenų
inkinyje: dalelė naudojama pažymė i p ieš a a imą, p iežas inį yšį ( ik neig uose
kon eks uose), kon as ą i galiausiai p iežas į ka u su kon as u. nau į ikinamai
i ina, kad neba in a ian iška eikšmė jo ski ingose unkcijose y a neigimas, o
papildomos seman inės e ės isada y a dėl implikacijų. Pa yzdžiui, p iežas inis
skai ymas nus a omas kalbos i eiksmo s i yje (p iešingai nei ealaus pasaulio
p iežas inis yšys) i y a iesiog dėl G ice'o eikšmės maksimumo. Šis a gumen as da
labiau sus ip inamas pas ebėjimu, kad kai ku iais a ejais neba iš ik ųjų y a
sujung as su klauzuliniu jungiamuoju jo. An oje sa o da bo dalyje Nau nag inėja Neba
sin aksą i ka ego inį s a usą. emdamasi jo pasiski s ymu, ji da o iš adą, kad
sin ak iniu požiū iu ai nė a junginys, no s unkciniu požiū iu jis be eik y a ienas. Taigi,
jis y a ap ibo as iki pi mosios pozicijos sakinyje i isada y a sakinio jungimas.
Galiausiai "Nau" nag inėja klausimą apie gana nus ebinan į "Neba" dažnumą in e ne e.
Už inklo ibų, "Neba" daugiausia y a ap ibo a liaudies dainomis. Tačiau, kaip nu odo Nau,
dalelė y a obulas No be o Os o ski įnašas, susijęs su "La ių jeb […]o […] […] nuo
sąlyginės iki disjunkcinės jung ies[…]. Pi moje sa o da bo dalyje Os owski iš y ė jeb
ys ymąsi nuo junginio, į edančio sąlyginį žodį, iki sąlyginį žodį žyminčio žodį i galiausiai
pap as ą sąlyginį žodį. Toks ys ymasis y a ge ai pa i in as ki ose kalbose, okiose
176 ac a Linguis ica Li huanica LXIV[…]LXV į ankis […]kompensuo i p osodijos
gö Z keydana
ūkumą ašy iniuose eks uose[…] (130), odėl jis y a populia us in e ne inėje
kalboje dėl sa o s ip ių yšių su kalbama kalba. Nau indėlis y a labai ge ai pag įs as
i ska ina mąs y i. ji k uopščiai už ašo sa o duomenų ga imą i a gumen uoja
labai aiškiu i g iež u būdu. Šis s aipsnis y a in o ma y aus ko puso y imo,
pag įs o ge ai subalansuo ais eo iniais a gumen ais, pa yzdys.
kaip anglų kalba (ž . no s) i bu o ap ašy as König (1985). Os owski odo, kad, kaip i
anglų kalboje, sąlyginis pasikeičia į nuolaidingą in e p e aciją, kai "p o asis" u i
iš aišką, žymin į inkamą eks emalią e ę am ik oje skalėje am ik ai pasiūlymo
schema (141, ci uo a iš könig (1985: 238)). Ki aip a ian , p adinė šalu inė eikšmė apo
jungiklio žymėjimu. Tada Os owski oliau paaiškina disjunk y inį jeb naudojimą pagal
jo koncesy ią eikšmę, ėlgi po könig (1985). Tačiau, pasak Os o skio, jeb nuk yps a nuo
Königo ap ašy o kelio i kai ku iuose senosiuose La ijos liudijimuose i s a
p iežas iniu junginiu (jeb u pa idalu). Pasku inėje knygos dalyje Os owski siūlo Jeb
e imologiją. jis mano, kad žodis susideda iš ja ‘i plius *be < *bijā (p e e i e). Jis siūlo
eg esinę asimiliaciją, kad bū ų galima paaiškin i e jeb i ys ymąsi iš *bijā į *be, ku is
nė a a siž elgiamas į pa ikimus dėsnius. Os o skio s aipsnis y a ge ai pag įs as. Vis
dėl o eikė ų paminė i nedidelius p oblemas. Todėl ecenzen ui ebė a neaišku, kodėl
Os owski iš Lenkijos pa yzdžių paaiškina pokyčius nuo sąlyginės p ie nuolaidos (139).
Kalban apie s aipsnio iš adas, a odo, kad sunku p iim i koncesinio jeb u ys ymąsi į
p iežas inį yšį. Os owski pa eikia ik ieną p iežas inės unkcijos pa yzdį, ku is,
ačiau, nebū inai y a į ikinan is, nes sąlyginis skai ymas negali bū i išb auk as
pa eik oje sakinyje. Kad ik ai sus ip in ų p iežas inio jeb u a gumen ą, Os owski
u ė ų pasiūly i es us ski ingiems skai ymams, ku ie pe žengia pap asčiausią
in uiciją. Ki a p oblema susijusi su Jeb e imologija. In ui y iai, yšys su ja i okia
o ma kaip *bijā a odo aki aizdus. Tačiau siūloma eg esinė asimiliacija y a isiškai ad
hoc, kaip i a iamas p e e i o ys ymasis.
Daniel Pe i 'o įnašas "Daniel Pe i 's con ibu ion […]on p esen a i e pa icles in he
Bal ic languages[…]" su eikia apž algą apie šią dalelių klasę lie u ių i la ių kalbose.
Au o ius apibūdina p ezen acines daleles kaip "specialias o mas, ku ių unkcija y a
a k eip i dėmesį į am ik ą ealybę su s ip iu deik iniu okusa imu" (151). Kaip naminis gy ūnas
Pa icles and connec i es in bal ic
Kaip odo 177 ecenzijos apž algos, lie u ių kalba u i daugybę p ezen acinių dalelių (p z.,
anska , šiska , e), o la ių kalba u i ik ke u ias (luk, au, e, še). ipologiškai,
p ezen acinės dalelės pap as ai y a sakinio p adinės, o ne nega y ios, i jos gali bū i
naudojamos p edika y iai. au o ius kiek ieną iš šių b uožų ilius uoja lie u ių i la ių
duomenimis. Ypa ingai įdomus y a […]p edica i i y[…] b uožas, nes, pasak au o iaus,
galima a ski i du aldymo ipus: kai ku ios dalelės aldo nomina i ą (Li h. š ai, La . še),
ki os kal inamąjį (Li h. še, e). pas a osios ka ais eanalizuojamos kaip eiksmažodžiai
(šeki , eki lie u ių dialek uose). Tačiau os pačios dalelės aip pa gali į es i
nep iklausomas klauzulas. Is o iškai, dauguma Bal ijos p ezen acinių dalelių y a
skaid ios. Jie g įž a p ie impe a y ų (li . žiu ), pa a džių (š ai) i ie inių ad e bų (še
ik iausiai iš ins umen inio Pie *-eh1). Pe i 'o s aipsnis y a laukiamas "pi masis
ž ilgsnis" į bal ų kalbų p ezen acines daleles. nedidelis komen a as susijęs su uo, kad
au o ius i ina, kad kai ku ios iš šių dalelių " aldo a dinį" (159). Kadangi jie sin ak iškai
panašūs į ie ines daleles, okias kaip lie u ių čia (160), a odo, kad ge iausia juos laiky i
mažais sakinių p edika ais, negalinčiais p iski i (a aldy i) a ejo. pasku inis įnašas į
apž elgiamą knygą y a Bjö n Wieme 's […]on he lexicog aphic ea men o Li h. esą (iš
ki ų dalelių ono
Lie u ių i ki ose šalyse) […] [sic!]. šiame s aipsnyje au o ius nag inėja klausimą, kiek
leksikinių į ašų eikė ų numa y i lie u ių esą. Pagal leksikog a inę adiciją, Wieme
a ski ia pa icipį esą nuo unkcinio žodžio. pas a asis naudojamas kaip dalelė su
epo i ine unkcija i kaip komplemen iza o ius (pap as ai) ap ibo as e ba dicendi
komplemen ais. Au o ius p ipažįs a Hol oe 'o pas abą, ku ią jis pada ė sa o knygoje,
kad komplimen a o ius gali bū i naudojamas su p oposicinio požiū io eiksmažodžiais.
Vis dėl o jis ap iboja sa o y imą dažnesniu naudojimu su iloku i iais eiksmažodžiais.
Wieme i ina, kad esą y a he e oseminis, e minas, pasiskolin as iš Lich enbe k
(1991). He e osemija, Wieme žodžiais a ian , "apima iene o eikšmingus san ykius,
ku ie pe žengia [...] ka ego ines ibas" (179 […] 180). Esą, būdamas komplemen a o iumi
i dalelė, aki aizdžiai a i inka šį k i e ijų. Vėliau Wieme is lygina esą su La ijos, lenkų
i usų kalbos p anešimų žymekliais. Galiausiai jis a k eipia dėmesį į leksikinius į ašus.
Kadangi dalelė ski iasi sin aksė i ( ik iausiai) seman ika nuo komplemen iza o iaus,
Wieme nusp endžia da y i p ielaidą apie du ski ingus leksikinius į ašus. jie siūlomi
s iliumi, p imenančiu na ū alią seman iką Me alanguage. Wieme 'o indėlis palieka
ecenzen ą nus ebin ą. He e osemija gali bū i inkamas pa adinimas s uk ū inėms
san ykiams a p esą kaip dalelės i esą kaip komplemen a o iaus. Tačiau isas eo inis
mąs ymas apie smulkių ka ego inių ski umų san ykiuose a p leksemų a odo gana
ne aisingas, nes Wieme 'o sp endimas suku i du ski ingus leksikinius į ašus y a
isiškai pag įs as paski s ymu.

178 ac a Linguis ica Li huanica LXIV[…]LXV lenkų i usų duomenys y a gana bep asmiški,
gö Z keydana
nes jie nep isideda p ie pag indinės hipo ezės. Taip pa y a i esminės p oblemos.
bu ion (c . p. 204). in addi ion, he leng hy discussion o La ian and especially
S a biausias iš jų y a šio indėlio ikslas, nes ol, kol leksikas nė a su okiamas kaip
gene a y aus p ie aiso dalis (i ai aki aizdžiai nė a ai, ką Wieme u i gal oje), isa
įmonė, ku i nusp endžia, kiek leksikinių į ašų siūly i, sumažėja į pap as ą s uk u alis inę
aksonomiją. Tai da labiau iesa, nes Wieme io pasiūly i leksikiniai į ašai galiausiai y a
nepakankami. Viena šios nepakankamumo p iežasčių y a ai, kad Wieme is p ipažįs a, kad
"klausimas apie ikslią komplemen iza o iaus eikšmę eikalauja daugiau y imų" (205).
Todėl komplemen iza o ių leksikinis į ašas bū inai y a de ek inis. da blogiau, kad
į ašuose pa eik i sin ak iniai i seman iniai ap ašymai y a pe nelyg ne ikslūs, kad bū ų
galima su jais di b i. Pa yzdžiui, komplemen iza o iaus sin aksė apibūdinama kaip […]X1_
[esą[X2]][…] (206). išnašoje X2 sakoma, kad ai […] sąlyga, ku i y a pa aldus sąlygai X1 […]
(207). Tačiau […]klausa[…] lieka neapib ėž a i gali eikš i iek ibines, iek begalines
s uk ū as. Da blogiau, jei X1 u i bū i p iim as kaip klausa, s uk ū inis ap ašymas
p aleidžia s a bius aškus, kad (1) esą y a komplemen a o ius i (2) jis y a licencijuo as
į e pimo eiksmažodžio subka ego ijos ėmu. dalelės (204) sin ak inis ap ašymas aip
pa y a nepakankamas. pa eik a seman ika y a ne iksli. Da ka ą paėmę
komplemen a o ių į ašą kaip pa yzdį, mes skai ome, be ki a ko, […](b) aš sakau P, o P y a
X2 […] (206). P aki aizdžiai eiškia eiginį, ku is y a seman inis subjek as. Tačiau X2 y a
sin ak inė sudedamoji dalis. Be o, "bū i apgy endin am" y a me a o a, be ik ai ne
e minus echnicus be ku ioje ling is inėje sis emoje. Be o, kadangi apib ėžimo a
sakinyje nė a P i X, sąsaja a p a i b dalių lieka neaiški. Tačiau ne jei Wieme io pa eik a
seman ika bū ų ikslesnė, ji is iek pa i ų im ą nsM-seman ikai būdingą ūkumą - ji
nė a kompozicinė. Tai ypač p oblema iška unkcinių žodžių, okių kaip esą, a eju.
Pasku inis aškas, ku is kyla lyginan dalelės i komplemen iza o iaus į ašus, susijęs su
uo, kad jie gali bū i leng ai sujung i į ieną į ašą, jei au o ius leis ų leksikone
nepakankamai apibūdin i.
G ochowski Maciej 1986: Polskie pa ykuły (składnia, seman yka, leksykog a ia).
W ocław: ossolineum.
"Kö Nig Eckha d (Kö Nig Eckha d , 1985) - anglų kalbos konsesijų is o ijos au o ė."
ch onic and synch onic e idence. – Lingua 66, 1–19.
Pa icles and connec i es in bal ic
179 ecenzijos a siliepimai
Li ch en be k an iš ek 1991: seman inis poky is i he e osemija g ama ika ime.
Kalba 67, 475 […] 509.
Li ch e nbe k a n i ek 1995: app ehensional epis emics Modali y in G amma and
Discou se, ed. by joan bybee, suzanne leischman. Ams e damas: "John Benjamins
Publishing Company", 293 […] 327.
Diano Onan Michael 2007: papildymas. Kalbos ipologija i sin ak inis ap ašymas. Vol. ii.
sudė ingos kons ukcijos. 2 leidimas, Timo hy Shopen. Kemb idžas: Kemb idžo
uni e si e o spauda, 52 […] 150.
Į eik a 2011 m. spalio 19 d.
gö Z keydana
Geo g-Augus -Uni e si ä Gö ingen
Kä eHambu ge Weg 3, D37073 Gö ingen, Vokie ija
[e-paš as apsaugo as]