65s aipsniai / a icles
ju gi a ja osLaVienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, onologija, ekspe i-
men inė one ika.
P ienų Šnek os iZoLiuo ieji
i iŠLiosios kaLbos baLsiai:
akus iniai i a ikuLiaciniai
PoŽyMiai
acous ic and a icula o y ea u es o owels
o he subdialec o P ienai p onounced bo h
in isola ion and in sen ences
ano acija
s aipsnyje ap ašomi s a biausi P enų šnek os izoliuo ųjų i išliosios kalbos balsių akus i-
niai i a ikuliaciniai požymiai. y imo ezul a ai odo, kad izoliuo ieji i na ū aliame kalbos
s au e iš a i P enų šnek os balsiai ski iasi, ačiau san ykiai a p balsių išlieka okie pa ys. dau-
gumos izoliuo ai iš a ų balsių akus inės i a ikuliacinės sa ybės yškesnės už a i inkamų saki-
niuose iš a ų ga sų.
P enų šnek os izoliuo ųjų i danielo joneso ka dinalinių balsių spek inių cha ak e is i-
kų lyginimas leidžia eig i, kad kai ku ie P enų šnek os balsiai sa o akus inėmis i a ikulia-
cinėmis sa ybėmis mažai esiski ia nuo a i inkamų pi minių ka dinalinių ga sų. Palyginus
pie ų aukš aičių kučinų, aka ų aukš aičių šiauliškių Pãšuš io, šiau inių kauniškių Lukši,
y ų aukš aičių ilniškių s  kų, pie ų žemaičių aseiniškių ež ilko, šiau ės žemaičių elšiš-
kių akmẽnės i y inių kauniškių P enų šnek os izoliuo ųjų ga sų kokybinius požymius,
pas ebė a, kad P enų šnek os izoliuo ieji balsiai mažiausiai nu olę nuo a i inkamų pi minių
d. joneso ga sų.
anno a ion
he a icle analyses he main acous ic and a icula o y ea u es o owels o he subdia-
lec o P ienai p onounced bo h in isola ion and sen ences. isola ed owels di e om hose
esMiniai ŽodŽiai: balsis, ga sas, o man ė, spek as, akus inės i a ikuliacinės sa ybės.
keywo ds: owel, sound, o man , spec a, acous ic and a icula o y ea u es.
66
ju gi a ja osLaVienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
a icula ed in a na u al low o speech in he subdialec o P ienai, ye he owel in e ela-
ions emain unchanged. he acous ic and a icula o y ea u es o he majo i y o sounds
p onounced in isola ion a e mo e p ominen in compa ison wi h he espec i e sounds p o-
nounced in sen ences.
he pe o med compa ison be ween spec al cha ac e is ics o isola ed owels o he sub-
dialec o P ienai and hose o ca dinal owels by daniel jones allows s a ing ha some o
isola ed owels o he subdialec o P ienai should be con as ed wi h he p ima y owels.
ha ing compa ed quali a i e ea u es o isola ed sounds om he sou he n aukš ai ian kučiūnai
subdialec , he subdialec o Pašuš ys o he wes e n aukš ai ian Šiauliai dialec , he no he n
kaunas Lukšiai subdialec , he s i kai subdialec o he eas e n aukš ai ian Vilnius dialec ,
he e ž ilkas subdialec o he sou he n samogi ian aseiniai dialec , he akmenė subdialc
o he no he n samogi ian elšiai dialec and he eas e n kaunas P ienai subdialec , i was
no iced ha isola ed owels in he subdialec o P ienai a e leas de ia ed om hei coun-
e pa sounds by d. jones.
0 . ĮVadas
0 .1 . y imo ikslas
Šio y imo ikslas – naudojan ams e damo uni e si e o mokslininkų P. boe s-
mos i d. weeninko suku ą kompiu e inę ga sų analizės p og amą P aa iš i i
i ap ašy i izoliuo ųjų1 P enų šnek os balsių akus inius i a ikuliacinius požymius,
gau us duomenis palygin i su okiu pa būdu iš a ais isuo inai p ipažin ais balsių
kokybės e alonais – danielo joneso ka dinaliniais balsiais2, P enų šnek os išlios
kalbos bei ki ų šnek ų – aka ų aukš aičių kauniškių Lukši (bace ičiū ė 2000:
13–17; 2004: 158–174), aka ų aukš aičių šiauliškių Pãšuš io (kazlauskai ė 2002a:
64–67; 2002b: 69–71), pie ų aukš aičių kučinų (Leskauskai ė 2000: 89–93; 2004:
85–96), y ų aukš aičių ilniškių s  kų (u bana ičienė 2004: 65–80; 2005: 76–93),
šiau ės žemaičių elšiškių akmẽnės (Mu inienė 1998: 91–105; 2007: 109–127),
1 izoliuo ai iš a ų balsių akus inės i a ikuliacinės cha ak e is ikos es i bend esnės, yškesnės, ge iau
pa odančios balsių p igim į, nes juos a ian leng iau a si ibojama nuo ki ų ga sų po eikio, aip pa
in onacijos, kalbėjimo empo i ki ų dalykų.
2 danielo joneso ka dinalinių balsių o mančių éikšmės im os iš lenkų one iko wik o o jassemo akus-
inės one ikos eikalo (1973: 190, 13.1 len .). kaip žinoma, jassemo o mančių eikšmės apskaičiuo os
pagal senesnę me odiką.
P ieš sep yne ius me us ka dinalinių balsių o man es pe skaičia us p og ama P a a 4.1.14, pas ebė-
a, kad ski ingais me odais apskaičiuo os o mančių eikšmės nesu ampa, i no s ka dinalinių balsių
san ykiai išlieka okie pa ys, pa ikimesniais de ė ų laiky i jassemo duomenis (plačiau ž . ja osla ienė,
kaukėnienė 2004: 25–38).
P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai:
akus iniai i a ikuliaciniai požymiai
67s aipsniai / a icles
pie ų žemaičių aseiniškių ež ilko (a kočai y ė 2002: 169–173)3 – izoliuo ai i
azėse iš a ų balsių duomenimis.
0.2. i iamoji medžiaga i da bo me odika
izoliuo ųjų i išlios kalbos balsių y imui pasi ink i okie i iamojoje šnek oje
a ojami žodžiai: ·s. ~ sė, · . ~  ė, ẽ·s. ~ sė, ·s o. ~ s o, ã·so. ~ so,
s õ· u. ~ s õ ų „s ó ų“, pũ·s u. ~ ps ų „ps ų“, k.p. ~ kẽpė, k.p o. ~ kẽp o, k.so. ~
kãso, ksi ~ ksi, kèpsi ~ kèpsi, kps ~ kèps, kàs ~ kàs , ks αs ~ kòs as, skùs ~
skùs . išliosios kalbos balsiams i i su šiais žodžiais bu o suda y i išlūs, daugiau-
sia ijų-ke u ių žodžių sakiniai, ku ie pusiau a miniais ašmenimis a si ik ine
a ka su ašy i į lapus, plg.: Vaikai ąso ą šunį, G ei ai kepsi ą žu į, Vaikai ęsė ą
da bą i . . i iamąją medžiagą izoliuo ųjų i išliosios kalbos balsių ekspe imen-
ui no maliu kalbėjimo empu po 3-5 ka us iesiai į kompiu e į įskai ė ys kalbos
de ek ų ne u in ys y esnės ka os in o man ai y ai iš P enų. Vadinamuosius
izoliuo uosius balsius dik o iai ęsda o maždaug iki 1 s. sakiniai i žodžiai bu o
pe kel i į kompiu e io a min į. analizei pasi ink i labiausiai ykę bandymai. Me-
džiaga išsaugo a *.wa ipo ailais. ka pan i iamuosius elemen us naudo asi kom-
piu e ine p og ama P a a 5.0.34, pasi inkus opcijas Fo man & LPC, ėliau – To
Fo man , T ack i Down o TableO Real, nus a y os s aciona iõsios segmen o dalies
idu io o mančių éikšmės (jos suap alin os 10 hz ikslumu). užpakalinių aukš-
u inių balsių spek ai p ieš ma a imą nu il uo i, . y. pašalin i aukš esni nei 3500 hz4
dažniai. a liekan spek inę analizę, pi miausia iški p ų i iamųjų segmen ų bu o
nus a y a i nupieš a na ū ali į ai aus pilkumo laipsnio ga so a žodžio Visible Spe-
ech ipo spek og ama, aukščiausiu pasi enkan 3500 hz dažnį. ada au oma iškai
išma uo os i , jei eikia, nub aižy os o mančių ajek o ijos, aukščiausiu aip pa
pasi enkan 3500 hz dažnį. dažnai na ū ali spek og ama i o mančių dinamikos
piešiniai bu o jungiami į ieną aizdą, iksliai juos sude inan dažnio i ukmės
a ž ilgiu. izoliuo ųjų balsių o mančių eikšmės į e in os i kokybiniai segmen ų
3 iš a dy oms šnek oms ski uose da buose a mių izoliuo ų balsių spek ų y imai a lik i naudojan is
kompiu e ine ga sų analizės p og ama P aa . s a bu, kad minė uose šnek ų y imuose, išsky us y ų
aukš aičių ilniškių s  kų šnek os ap ašą, o man ės eikšme laiky as izoliuo o segmen o isų o man-
ės eikšmių idu kis. kaip i s  kų šnek os ap aše, šiame da be ma uo a idu inė – g yniausioji –
izoliuo ojo ga so dalis (plg. u bana ičienė 2005: 76–77 i en min. li .). s aciona ioji segmen o dalis
gau a iš maždaug apie 1 s di b inai pailgin o ga so iški pus 500 ms ilgio a ka pą.
4 aukš ieji dažniai pašalin i a pačia ga sų analizės p og ama P aa , pasi enkan opcijas Spec um, To
Spec um i Edi , ėliau – Publish band– il e ed sound i ėl Edi .
68
ju gi a ja osLaVienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
pa ame ai (kompak iškumas (C), bemoliškumas (b), onalumas (T) i į empimas
(į )) apskaičiuo i alekso gi denio p og ama Fo m a n 2.Pa s , suku a pagal aimon-
do Pio o skio (Pio o skij 1960) o mules. Visų in o man ų o pa ies ga so o -
mančių idu inių eikšmių idu kiai nu odomi šio s aipsnio len elėse, aip pa
pa eikiami p og ama eXceL2007 b aižy i g a ikai.
1 . iZoLiuo ųjų baLsių y iMo
eZuL A AI
oliau ap a iami i analizuojami P ienų šnek os izoliuo ųjų i išliosios kalbos
balsių ins umen inio y imo ezul a ai.
1 .1 . P ienų šnek os izoliuo ųjų balsių akus inės
i a ikuliacinės cha ak e is ikos
P enų šnek os izoliuo ųjų balsių spek og amų pa yzdžių pa eikiama 1–13 pa-
eiksluose. emian is gau ais ezul a ais (ž . 1 len .) i a siž elgian į spek og amas,
P enų šnek os balsius galima suski s y i iek akus iniu, iek a ikuliaciniu pag indu.
Pi miausia apž elgiami akus iniai izoliuo ųjų balsių požymiai.
Pagal emb o aukš į, ku is p iklauso nuo bu nos ezona o iaus, izoliuo ai iš a i
[i·], [i], [·], [e·], [e.], [e] laiky ini aukš o emb o ga sais: jų an oji o man ė y a aukš-
esnė nei 1500 hz, o onalumo indeksai ku kas didesni negu žemo emb o izo-
liuo ųjų [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u] – šių balsių an oji o man ė nesiekia 1500 hz
(plg. 1–13 pa .). Visų žemo emb o ga sų, išsky us umpąjį [a], onalumo laipsnis
1 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [i·] spek o-
g ama
2 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [u·] spek-
og ama
P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai:
akus iniai i a ikuliaciniai požymiai
69s aipsniai / a icles
3 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [·] spek o-
g ama
4 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [o·] spek-
og ama
5 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [e·] spek o-
g ama
6 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [a·] spek-
og ama
7 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [e.] spek-
og ama
8 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [a.] spek-
og ama
neigiamas. izoliuo ieji [e·], [e.] i [e], palygin i su aukš o i žemo emb o balsiais,
akus inėje e d ėje užima a pinę padė į: jų an osios o man ės lygios a i inkamai
1770 hz, 1710 hz i 1820 hz, o onalumo indeksai daug mažesni už [i·], [i], [·],

70
ju gi a ja osLaVienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
9 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [i] spek o-
g ama
10 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [u] spek-
og ama
11 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [e] spek-
og ama
12 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [a] spek-
og ama
13 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [ɔ] spek-
og ama
14 PaV. išliosios kalbos balsio [ɔ] spek-
og ama
be ge okai didesni už [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u]. Šie [e] ipo alo onai a piniais
ga sais dažnai laikomi i ki ose a mėse (plg. bace ičiū ė 2004: 166; kazlauskai ė
2002b: 56; aip pa plg. gi denis 2001: 341; u bana ičienė 2005: 78 i k .).
P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai:
akus iniai i a ikuliaciniai požymiai
71s aipsniai / a icles
1 Len eLė. P enų šnek os izoliuo ųjų balsių o man ės i e inimai5
V 1 (hz) 2 (hz) 3 (hz) C b Tį .
[i·]280 2460 3210 712 107 828 1890
[i] 390 2020 2720 772 107 585 850
[·] 360 2390 2780 750 107 756 1310
[e·] 640 1770 2540 850 106 285 450
[e.] 670 1710 2610 859 106 223 490
[e] 560 1820 2650 829 106 349 530
[a·] 780 1270 2530 915 106 -88 540
[a.] 790 1300 2590 914 106 -83 580
[a] 710 1330 2430 895 107 11 450
[o·] 410 730 2210 890 113 -231 1150
[ɔ] 480 910 2300 885 111 -125 810
[u·] 330 660 2090 868 115 -200 1420
[u] 400 870 2320 862 112 -89 910
aukščiausio emb o i iamojoje šnek oje y a izoliuo asis [i·] ( 2 = 2460 hz,
T = 828), žemiausio – ilgieji [u·] ( 2 = 660 hz, T = -200) i [o·] ( 2 = 730 hz,
T = -231). eikia pasaky i, kad žemiausio emb o balsio didžiausias bemoliškumo
indeksas (115), adinasi, jį a ian lūpos u ė ų bū i ak y iausios. Pagal akus inę
klasi ikaciją, šis balsis p iklauso bemolinių balsių klasei. bemoliniais aip pa lai-
ky ini izoliuo ieji [o·], [ɔ] i [u], a i inkamai plg.: b = 113, 111, 112.
Pas ebė ina, kad P enų šnek os izoliuo ieji aukš a oniai balsiai a iami aukš es-
niu, o žema oniai – žemesniu emb u negu, pa yzdžiui, šiau inių kauniškių Šaki
šnek oje (plg. bace ičiū ė 2004: 160).
akus inės ga sų sa ybės pagal spek o sklaidą susijusios su e ikaliuoju liežu io
poslinkiu aukš yn a ba žemyn (plg. gi denis 2003: 193–195; Pake ys, 2003: 23):
kuo žemiau nusileidęs liežu is a ian izoliuo ąjį balsį, uo aukš esnė jo pi moji
o man ė. kaip ma y i, pačių žemųjų dažnių s i yje pi moji [i·] i [u·] o man ė (a .
1 = 280 hz, 330 hz), ki ų izoliuo ųjų – [i], [·], [o·], [ɔ] i [u] – balsių 1 s y uo-
ja nuo 360 iki 480 hz. Įdomu, kad pi moji ilgojo [·] o man ė žemesnė negu
umpųjų [u] i ypač [i] (a . 1 = 360 hz, 400 hz, 390 hz). Žemo emb o [a·],
[a.] i [a] pi moji o man ė aukščiausia (a . 1 = 780 hz, 790 hz i 710 hz), a-
dinasi, šiuos ga sus a ian liežu is nusileidęs žemiausiai (plg. 1–13 pa .).
5 Šioje i ki ose len elėse minimų simbolių eikšmės: 1, 2, 3 – 10 hz ikslumu suap alin os pi mųjų
ijų balsio idu inės dalies o mančių éikšmės, C – kompak iškumo indeksas, b – bemoliškumo in-
deksas, T – onalumo indeksas, į . – į empimo indeksas.
72
ju gi a ja osLaVienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
a siž elgian į abiejų o mančių padė į, izoliuo uosius balsius galima suski s y i
pagal di uziškumo, a ba kompak iškumo6, laipsnį. kaip ma y i 1 len elėje, kompak-
iškiausias y a žemo emb o p igim inio ilgumo [a·], aip pa [a.] i [a] (a . C = 915,
914 i 895)7: jų abi pi mosios ( 1 i 2) o man ės akus inėje e d ėje mažai nu o-
lusios iena nuo ki os i apsk i ai nuo cen inės spek o dalies (ž . 6, 8, 12 pa .).
Pačiuose spek o pak aščiuose [i·] i [u·] abi pi mosios 1 i 2 – ai nekompak iniai,
a ba pa ys di uziškiausi balsiai.
Pagal į empimo indeksą nesunku nus a y i, kad ilgieji balsiai a iami ku kas
į empčiau negu a i inkami umpieji, plg.: [i·] į . = 1890, [i] į . = 850; [u·] į . = 1420,
[u] į . = 910; [o·] į . = 1150, [ɔ] į . = 810. Į empimu mažiausiai ski iasi P enų
šnek os [e·] [e.] [e] i [a·] [a.] [a], plg.: [e·] į . = 450, [e.] į . = 490; [e] į . = 530;
[a·] į . = 540, [a.] į . = 580, [a] į . = 450), ne gi, kaip ma y i, umpojo [e] į em-
pimo indeksas y a aukš esnis už [e.] i [e·] .
oliau pa eikiama a ikuliacinė izoliuo ųjų šnek os balsių in e p e acija.
aukš o emb o ga sai [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e] laiky ini p iešakiniais, juos a ian
liežu is būna pasislinkęs į p iešakinę bu nos dalį. užpakaliniais laiky ini [a·], [a.],
[a], [o·], [ɔ], [u·], [u] – jie a iami liežu iui a si aukus į užpakalinę bu nos dalį.
ačiau ne i os pačios eilės balsius a ian , liežu io poslinkis ski iasi: iš isų bal-
sių [i·] y a pa s p iešakinis, o [u·] i [o·] – pa ys užpakaliniai.
Pagal pakilimą izoliuo ieji šnek os ga sai suskyla į aukš u inio ([i·], [i], [u·], [u])
i žemu inio ([a·], [a.], [a], [e·], [e.], [e]) pakilimo balsius. P ie aukš u inių balsių
šliejasi i izoliuo asis [·]; balsiai [o·] i [ɔ] laiky ini labiau a piniais – idu inio
pakilimo ga sais, no s [o·] 1 ik 10–20 hz ski iasi nuo [u] i [i] pi mõsios o man-
ės. Pagal bu nos a i umą užda iausias šnek oje ilgasis [i·], a i iausi – [a·] i [a.] .
izoliuo ųjų balsių po encialias a ikuliacijos ypa ybes i san ykius iesiogiai
aizduoja akus inės e d ės schema (ž . 15 pa .), ku ios abscisių ašyje a idedami
an osios i pi mosios o man ės ski umai ( 1– 2), o o dinačių ašyje – pi mųjų
o mančių ( 1) eikšmės (plg. Lade oged 1975: 173 .; cla k, yallop 1999: 268;
Lade oged, Maddieson 2002: 284–286; gi denis 2008: 31, 18 išn. i k .). iš sche-
mos ma y i, kad a s umai a p izoliuo ųjų p iešakinių ga sų ge okai didesni negu
a p užpakalinių: p iešakinės eilės balsių san ykius nuo [i·] iki [e.] aizduojan i
kai ioji ikampio k aš inė pas ebimai ilgesnė už dešiniąją, jungiančią užpakalinės
eilės balsius nuo [a.], [a·] iki [u·] (plg. an 1964: 114; Mu inienė 1998: 103 i
k .). didesni a s umai a p p iešakinės eilės balsių odo, kad jų ho izon alusis
liežu io poslinkis dan ų k yp imi linkęs bū i yškesnis negu užpakalinių. ilgasis
6 dėl kompak iškumo indekso da ž . u bana ičienė 2005: 79, 102 išn.
7 aip pa ž . Pake ys 2003: 26.
P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai:
akus iniai i a ikuliaciniai požymiai
73s aipsniai / a icles
[i·] – p iešakiausios a ikuliacijos ga sas, jį a ian liežu is labiausiai pasislinkęs į
p iešakinę bu nos dalį.
izoliuo ieji [o·] i [u·], [ɔ] i [u] be eik nesiski ia užpakalumo laipsniu: [o·] i [ɔ]
ik šiek iek užpakalesni a i inkamai už [u·] i umpąjį [u]. Labiausiai iš isų ga sų
į užpakalinę eilę a si aukę ilgieji [o·] i [u·]. kai ku iose ki ose šnek ose, ku ių
izoliuo asis okalizmas išanalizuo as panašiais p incipais, k aš u inę poziciją aip pa
užima [o·] (Pãšuš io šnek oje) i [u·] (Lukši i kučinų šnek ose) (ž . Leskauskai-
ė 2004: 93; kazlauskai ė 2002b: 62; be plg. c o he s 1978: 97; u bana ičienė
2005: 83). Žemu inių [a·], [a.], palygin i su ap a aisiais [o·], [ɔ], [u·] i [u], užpaka-
lumas mažiausias – šiek iek „ amsesnis“ p igim inio ilgumo [a·] .
1.2. P ienų šnek os izoliuo ųjų i danielo joneso
ka dinalinių balsių spek ų lyginimas
oliau izoliuo ai a iamas šnek os okalizmas lyginamas su anglų one iko jo-
neso ka dinaliniais balsiais, ku ie susideda iš pi minių (1[iː], 2[eː], 3[ɛː], 4[aː], 5[ɑː],
6[ɔː], 7[oː], 8[uː]) i an inių (9[yː], 10[øː], 11[œː], 12[ɶː], 13[ɒː], 14[ʌː], 15[ɣː], 16[ɯː], 17[ɨː]
15 PaV. P enų šnek os izoliuo ieji balsiai akus inėje e d ėje
80
ju gi a ja osLaVienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
3 Len eLė. P enų šnek os išliosios kalbos balsių o man ės i e inimai
V 1 (hz) 2 (hz) 3 (hz) C b Tį .
[i·] 330 2320 2970 739 107 740 1460
[i] 360 1980 2660 764 108 612 780
[·] 380 2280 2870 759 106 679 1270
[e·] 570 1830 2670 830 106 343 570
[e.] 630 1750 2690 848 106 257 570
[e] 510 1860 2640 815 106 410 510
[æ·] 610 1620 2660 851 106 209 390
[æ.] 670 1640 2680 862 106 175 490
[] 570 1730 2700 835 106 289 500
[a·] 770 1310 2580 909 106 -64 540
[a.] 780 1340 2530 908 106 -41 470
[a] 700 1370 2600 889 106 13 430
[o·] 440 790 2260 890 112 -202 1010
[ɔ] 500 1040 2190 874 110 -5 770
[u·] 350 720 2170 866 114 -166 1260
[u] 450 920 2240 873 112 -76 890
išliosios kalbos, kaip i izoliu ieji, balsiai ski iasi bemoliškumu: bemoliniais
laiky ini [u] i [u·] bei [ɔ] i [o·] (plg. a . b = 112 i 114 bei 110 i 112), ačiau
a i inkamų izoliuo ųjų balsių, išsky us [u], ma y , dėl ak y esnės lūpų eiklos be-
moliškumo indeksai didesni (plg. [u·], [ɔ], [o·] b = 115, 111, 113), adinasi, jie
labializuojami s ip iau. izoliuo ai i na ū aliame kalbėjimo s au e iš a ų [u] bemo-
liškumas ienodas. Palygin i su izoliuo ųjų [u], [u·], [ɔ], [o·], na ū aliame kalbos
s au e išs a ų a i inkamų balsių mažesnis i į empimo laipsnis, šiek iek sumažėjęs
šiuo a ž ilgiu ilgųjų i umpųjų į empimo san ykis, plg.: [u·] i [u] į . = 1260 i
890; [o·] i [ɔ] į . = 1090 i 770. ne okio aukš o į empimo kaip izoliuo ieji i
aukš a oniai [i], [·], i ypač [i·] (balsių į empimo indeksus ž . 1 i 3 len elėse). Pa s
į empčiausias iš izoliuo ųjų i išliosios kalbos balsių y a ilgasis [i·] (plg. izol. i
išliosios k. [i·] į . = 1890 i 1460). ki iems, . y. [a], [e] ipo, ilgiesiems, umpie-
siems i pusilgiams ski i į empimo požymis nė a oks s a bus, ačiau ski iasi ki i
kokybiniai pa ame ai – ai im ai ska ina abejo i, a ik ai balsių ukmė gali bū i
laikoma ski iamuoju onemų požymiu. okios nuomonės laikosi i ki i a mių
y ėjai (ž . Mu inienė 2007: 127 i k .).
apibend inan pas ebė ina, kad yškesni daugiausia izoliuo ai iš a ų balsių
akus iniai požymiai. išim į suda o ik [e·], [e.], [e] – izoliuo ai a ian šių balsių

P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai:
akus iniai i a ikuliaciniai požymiai
81s aipsniai / a icles
labiau pab ėžiama a i esns a ikuliacijos ie a; su uo, ma y , i susijusi že-
mesnė negu na ū aliame kalbos s au e a iamų a i inkamų balsių an osios o -
man ės eikšmė. bū en dėl šios p iežas ies a sisaky a i i izoliuo ai a iamus
[æ·], [æ.], [] .
2.2. išliosios kalbos balsių
a ikuliacinė in e p e acija
oliau pa eikiama išliosios kalbos balsių a ikuliacinė in e p e acija. išliosios
kalbos ga sai izoliuo ųjų balsių a ž ilgiu akus inėje e d ėje aizduojami 21 pa-
eiksle.
Palyginus izoliuo uosius i išliosios kalbos balsius (plg. 21 pa .), ma y i, kad
pagal ho izon alųjį liežu io poslinkį na ū alaus kalbėjimo sąlygomis a siski ia ie
pa ys užpakalinės eilės balsiai – adinamieji žemo emb o ga sai [a·], [a.], [a], [o·],
[ɔ], [u·], [u], ku iuos a ian liežu is būna a si aukęs į užpakalinę bu nos dalį.
21 PaV. P enų šnek os izoliuo ieji (•) i išliosios kalbos ( ) balsiai
82
ju gi a ja osLaVienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
Visų jų onalumas, kaip minė a, labai žemas i , išsky us [a], iš eikš as neigiamais
skaičiais. Į p iešakinę bu nos dalį liežu is pasislinkęs a ian adinamuosius aukš-
a onius ga sus [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.], [], aigi jie laiky ini p iešaki-
niais – isų jų onalumas iš eikš as eigiamais skaičiais, pačiu p iešakiausiu aip
pa laiky inas [i·]. Pas ebė ina, kad išliosios kalbos [i·], [i] i [·] – užpakalesnės
a ikuliacijos ga sai, o [e·], [e.], [e] – p iešakesni negu a i inkami izoliuo ieji. Pagal
eilę [æ·], [æ.], [] – užpakalesnės a ikuliacijos ga sai negu [e·], [e.], [e] i p ieša-
kesni negu [a·], [a.], [a]. Pagal e ikalųjį liežu io poslinkį iš užpakalinių aukš u-
iniais laiky ini [u·], [u], iš p iešakinių – [i·], [i]. P ie šio pakilimo balsių u ė ų
bū i p iski iamas i [·], ačiau jis ne oks siau as i užda as kaip ilgasis [i·], odėl
o maliai laiky inas idu inio pakilimo balsiu. P ie a pinių aip pa p iski ini [o·],
[ɔ]. ki i balsiai – [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.], [a] – pagal liežu io pakilimą
laiky ini žemu iniais, ik, p z., [a·], [a.], [a] a ikuliacinėmis sa ybėmis pagal pa-
kilimą i eilę ne okie yškūs kaip a i inkami izoliuo ieji ga sai.
Įdomu pas ebė i, kad daugiau a mažiau ski iasi ne ik izoliuo ųjų, be i saki-
niuose iš a ų žemu inio pakilimo nosinės kilmės i dėl ki čio pailgėjusių balsių
kokybė. Pa yzdžiui, išliosios kalbos balsis [a·] kiek užpakalesnės a ikuliacijos i
amsesnis negu [a.]. gali bū i, kad šis pozicinio ilgumo balsis pa i ia didesnį g e-
imų ga sų po eikį, nes na ū aliai iš a as jis kiek umpesnis negu ilgasis [a·] (pla-
čiau ž . ja osla ienė 2006: 245–264; 2010: 173–188). as pa pasaky ina i apie
p iešakinius žemu inio pakilimo balsius: žemėlesnio emb o negu [æ.] y a žemu i-
nis p igim inio ilgumo balsis; [e·] i [e.] a eju žemesnio emb o ga su laiky inas
pozicinio ilgumo [e.] (plg. i Lukši šnek os a i inkamus ezul a us (ž . bace ičiū-
ė 2004: 176)10).
3 . iŠVados
a siž elgian į P ienų šnek os izoliuo ųjų i išliosios kalbos balsių akus ines i
a ikuliacines sa ybes, aip pa į joneso ka dinalinių i i iamosios šnek os balsių
sis emų ski umus i panašumus (ž . 16, 21 pa . i 1–3 len .), i palyginus P ienų
šnek os i ki ų Lie u os šnek ų a i inkamų y imų duomenis, galima pada y i ke-
le ą apibend inamųjų iš adų:
• akus inėmis, i a ikuliacinėmis sa ybėmis ieni izoliuo ieji P enų šnek os
balsiai ([o·], [u·]) g e in ini su pi miniais (7[oː], 8[uː]), ki i ([i·], [i], [·], [a·], [a.],
[a], [ɔ], [u]) – i su pi miniais, i su an iniais a ba ik su an iniais joneso ka -
10
aip pa plg. gi denis 2000: 349; 2003: 194; 2005: 45–55.
P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai:
akus iniai i a ikuliaciniai požymiai
83s aipsniai / a icles
dinaliniais balsiais. Pi minių ka dinalinių balsių a ž ilgiu dauguma balsių mažiau
a daugiau (ypač plg. izoliuo uosius [e·], [e.], [e]) pasislinkę akus inės e d ės
idu io k yp imi.
• k aš u inė a ikuliacija pagal eilę i pakilimą būdingiausia P enų šnek os užpa-
kalinės eilės idu inio pakilimo balsiui [o·] – jo spek inės sa ybės be eik isiš-
kai su ampa su pi minio balsio 7[oː]. ik kiek mažiau, į k aš u inę a ikuliaciją
linkęs i užpakalinis aukš u inio pakilimo balsis [u·] – už jį is dėl o yškesnis
pi minis ka dinalinis jo a i ikmuo 8[uː].
• Palyginus pie ų aukš aičių kučinų, aka ų aukš aičių šiauliškių Pãšuš io, šiau i-
nių kauniškių Lukši, y ų aukš aičių ilniškių s  kų, pie ų žemaičių aseiniškių
ež ilko, šiau ės žemaičių elšiškių akmẽnės i y inių kauniškių P enų šnek os
izoliuo ųjų ga sų kokybinius požymius, pas ebė a iena bend a endencija – po-
linkis eng i k aš u inių ka dinalinių balsių a ikuliacijų. Vis dėl o P enų šnek os
izoliuo ieji balsiai mažiausiai nu olę nuo a i inkamų pi minių joneso ga sų.
• izoliuo ieji i na ū aliame kalbos s au e iš a i P enų šnek os balsiai ski iasi,
ačiau san ykiai a p balsių išlieka okie pa ys: [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.],
[] laiky ini p iešakiniais, [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u] – užpakalinės eilės ga sais.
Pagal pi mosios o man ės eikšmę [i·], [i], [u·], [u] a siski ia kaip aukš u inio
pakilimo balsiai, p ie ku ių šliejasi i [·]; idu inio pakilimo es i balsiai [o·], [ɔ],
žemu iniais laiky ini [e.], [e·], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.], [a] .
• daugumos izoliuo ai iš a ų balsių akus inės i a ikuliacinės sa ybės yškesnės
už a i inkamų sakiniuose iš a ų ga sų. Pas ebė a bend a endencija išliosios
kalbos aukš u inius balsius a i a i iau, o žemu inius – užda iau negu a i in-
kamus izoliuo uosius balsius. be o, išliosios kalbos p iešakiniai balsiai (išsky-
us [e·], [e.], [e]) upu į užpakalesni, o žemu iniai – p iešakesni negu a i inkami
izoliuo ieji. ik išliosios kalbos balsiai [e·], [e.], [e] – p iešakesnės a ikuliacijos
i kiek š iesesnio emb o negu a i inkami izoliuo ai iš a i. i iamojoje šnek o-
je, kaip i ki ose aka ų aukš aičių kauniškių šnek ose, [æ·], [æ.], [] – užpaka-
lesnės a ikuliacijos ga sai negu [e·], [e.], [e] i p iešakesni negu [a·], [a.], [a] .
Li e a ū a
a kočai y ė dai a 2002: Pie ų žemaičių p ozodija i okalizmas. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u o leidykla.
bace ičiū ė i ma 2000: Lukšių šnek os izoliuo ų balsių y imas. – Kalbo y a 48–49(1),
5–18 .
bace ičiū ė ima 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o leidykla.
84
ju gi a ja osLaVienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
cla k john, colin yallop 1999: An In oduc ion o Phone ics and Phonology. ox o d,
camb idge: blackwell.
c o he s john 1978: ypology and uni e sals o Vowels sys ems. – Uni e sals o
Human Language 2, ed. by j. h. g eenbe g. s an o d (cali .): s an o d uni e si y P ess,
95–152.
an 1964 – Фант Гуннар. Акустическая теория речеобразования. Москва: Наука.
gi denis aleksas 2000: Kalbo y os da bai 1. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
gi denis aleksas 2001: Kalbo y os da bai 3. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
gi denis aleksas 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indai. Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
gi de nis alek sas 2005: adu iškio šnek os balsių [a·]/[a.] ukmė i spek ai. – Bal i-
s ica 40(1), 45–55.
gi de nis aleksas 2008: yd icho ku šaičio p iegaidės: (akus inė ekons ukcija). –
Bal is ica 43(3), 381–404.
ja osla ienė ju g i a 2006: P ienų šnek os žemu inių balsių kiekybė i ki i ski iamie-
ji b uožai. – Bal is ica 41(2), 245–264.
ja osla ienė ju gi a 2010: Ry inių kauniškių P ienų šnek os onologija (dak a o di-
se acija). Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
ja osla ienė ju gi a, kaukėnienė Lidija 2004: danielo joneso ka dinalinių
balsių spek inės cha ak e is ikos. – Kalbo y a 53(1), 25–38.
jassem wik o 1973: Pods awy one yki akus ycznej. wa szawa: Pańs owowe wydawnic-
wo naukowe.
kazlauskai ė ū a 2002a: Pašuš io šnek os onologinė sis ema: okalizmas i p ozodija
(humani . m. d . dise .). Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
kazla uskai ė ū a 2002b: Pašuš io šnek os izoliuo ų balsių spek ų y imas. – Kal-
bo y a 51(1), 61–78.
Lade oged Pe e 1975: A Cou se in Phone ics. new you k e c.: ha cou & jo ano ich.
Lade oged Pe e , ian Maddieson 2002: The Sounds o he Wo ld’s Languages .
Malden: blackwell Publishe s.
Leska uskai ė as a 2000: kučiūnų šnek os izoliuo ų balsių spek inės cha ak e is i-
kos. – Kalbo y a 48–49(1), 83–94.
P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai:
akus iniai i a ikuliaciniai požymiai
85s aipsniai / a icles
Leskauskai ė as a 2004: Pie ų aukš aičių okalizmo i p ozodijos b uožai. Vilnius: Lie-
u ių kalbos ins i u o leidykla.
Mu inienė L ina 1998: akmenės šnek os izoliuo ų balsių spek inė analizė. – Kalbo y-
a 47(1), 91–105.
Mu inienė Lina 2007: Ry inių šiau ės žemaičių onologija: okalizmas i p ozodija. Vil-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as, Vilniaus pedagoginis uni e si e as.
Pake ys an anas 2003: Lie u ių bend inės kalbos one ika. Vilnius: enciklopedija.
Pio o skij 1960 – Пиотровский Раймонд Г. Ещё раз о дифференциальных при-
знаках фонемы. – Вопросы языкознания 6, 24–38.
u ban a ičie nė joli a 2004: s i kų šnek os izoliuo ų balsių akus inė analizė. – Kal-
bo y a 53(1), 65–80.
u bana ičienė joli a 2005: S i kų šnek os (Ry ų aukš aičių ilniškių) onologinė sis e-
ma: Vokalizmas i p ozodija (humani . m. d . dise .). Vilnius: Vy au o didžiojo uni e si-
e as, Lie u ių kalbos ins i u as.
acous ic and a icula o y ea u es o owels
o he subdialec o P ienai p onounced bo h
in isola ion and in sen ences
suMMa y
he a icle analyses he main acous ic and a icula o y ea u es o owels p onounced bo h
in isola ion and sen ences o he eas e n kaunas P ienai subdialec . he esea ch ma e ials
we e eco ded in closed p emises using a compu e di ec ly (using di ec ional mic ophone).
e e y sen ence o wo d was eco ded 3 – 5 imes unde na u al empo o speaking. speake s
would p onounce isola ed owels o app oxima ely one second. sen ences and wo ds we e
u he ans e ed o compu e memo y and sa ed using he .wa ile o ma . segmen a ion
o he analysed elemen s was pe o med using he sound p ocessing and analysis so wa e
P aa (5.0.34 e sion) o he p og am de eloped by uni e si y o ams e dam esea che s,
P. boe sma and d. weenink. in addi ion o he sound analysis so wa e P aa , o he p og ams
we e applied o e alua ion o he expe imen al da a.
he esae ch esul s show ha isola ed owels di e om hose a icula ed in a na u al low
o speech in he subdialec o P ienai, ye he owel in e ela ions emain unchanged: [i·], [i],
[·], [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.] and [] should be ega ded as on , and [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·] and
[u] as back ocalic sounds. high- ise owels a e [i·], [i], [u·], [u]; he sound [·] is adjoined o
hem; middle- ise owels a e [o·] and [ɔ], and he owels [e.], [e·], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.] and
[a] should be ea ed as being low.

86
ju gi a ja osLaVienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
he acous ic and a icula o y ea u es o he majo i y o sounds p onounced in isola ion a e
mo e p ominen in compa ison wi h he espec i e sounds p onounced in sen ences. a gene al
endency was no iced ha high owels a e p onounced mo e openly in connec ed speech, and
low owels a e espec i ely close han espec i e isola ed owels. besides, on owels (excep
[e·], [e.] and [e]) a e sligh ly mo e back and low ones a e mo e back in connec ed speech as
compa ed wi h hei isola ed coun e pa s. only he owels [e·], [e.] and [e] ha e a mo e on
a icula ion and a sligh ly ligh e pi ch han espec i e owels p onounced in isola ion.
he pe o med compa ison be ween spec al cha ac e is ics o isola ed owels o he sub-
dialec o P ienai and hose o ca dinal owels by daniel jones allows s a ing ha some iso-
la ed owels o he subdialec o P ienai ([o·], [u·]) should be con as ed wi h he p ima y
owels (7[oː], 8[uː]), while o he s ([i·], [i], [·], [a·], [a.], [a], [ɔ], [u]) wi h bo h p ima y and sec-
onda y o seconda y ca dinal owels by jones bo h acco ding o hei acous ic and a icula o y
ea u es. i is complica ed o dis inguish which ca dinal owels could be coun e pa ed wi h
he isola ed owels [e·], [e.] and [e], as hey a e loca ed in he middle sec ion o he acous ic
space o sounds acco ding o hei ise. compa ed wi h p ima y ca dinal owels, he majo i y
o owels a e shi ed in he middle di ec ion o acous ic space.
ex eme a icula ion acco ding o he ho izon al and e ical posi ion o he ongue is he
mos ypical o he back middle- ise owel [o·] in he eas e n kaunas P ienai subdialec , as i s
spec al ea u es almos o ally coincide wi h hose o he p ima y owel 7[oː]. he back high-
ise owel [u·] is only sligh ly less inclined o ex eme a icula ion – i s p ima y coun e pa
8[uː] is s ill mo e p ominen compa ed wi h i .
ha ing compa ed quali a i e ea u es o isola ed sounds om he sou he n aukš ai ian
kučiūnai subdialec , he subdialec o Pašuš ys o he wes e n aukš ai ian Šiauliai dialec ,
he no he n kaunas Lukšiai subdialec , he s i kai subdialec o he eas e n aukš ai ian
Vilnius dialec , he e ž ilkas subdialec o he sou he n samogi ian aseiniai dialec , he
akmenė subdialc o he no he n samogi ian elšiai dialec and he eas e n kaunas P ien-
ai subdialec , a gene al endency was no iced, i.e. he inclina ion o a oid ex eme a icula-
ion o ca dinal owels. howe e isola ed owels in he subdialec o P ienai a e leas de i-
a ed om hei coun e pa sounds by jones.
Į eik a 2011 m. spalio 24 d.
ju gi a ja osLaVienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]