Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai

JURGITA JAROSLAVIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, fonologija, eksperimentinė fonetika. PRIENŲ ŠNEKTOS IZOLIUOTŲJŲ IR RIŠLIOSIOS KALBOS BALSIAI: AKUSTINIAI IR ARTIKULIACINIAI POŽYMIAI Acoustic and articulatory features of vowels of the subdialect of Prienai pronounced both in isolation and in sentences ANOTACIJA Straipsnyje aprašomi svarbiausi Prienų šnektos izoliuotųjų ir rišliosios kalbos balsių akustiniai ir artikuliaciniai požymiai. Tyrimo rezultatai rodo, kad izoliuotieji ir natūraliame kalbos sraute ištarti Prienų šnektos balsiai skiriasi, tačiau santykiai tarp balsių išlieka tokie patys. Daugumos izoliuotai ištartų balsių akustinės ir artikuliacinės savybės ryškesnės už atitinkamų sakiniuose ištartų garsų. Prienų šnektos izoliuotųjų ir Danielo Joneso kardinalinių balsių spektrinių charakteristikų lyginimas leidžia teigti, kad kai kurie Prienų šnektos balsiai savo akustinėmis ir artikuliacinėmis savybėmis mažai tesiskiria nuo atitinkamų pirminių kardinalinių garsų. Palyginus pietų aukštaičių Kuciūnų, vakarų aukštaičių šiauliškių Pašūsvio, šiaurinių kauniškių Lukšių, rytų aukštaičių vilniškių Svirkų, pietų žemaičių raseiniškių Eržvilko, šiaurės žemaičių telšiškių Akmenės ir rytinių kauniškių Prienų šnektos izoliuotųjų garsų kokybinius požymius, pastebėta, kad Prienų šnektos izoliuotieji balsiai mažiausiai nutolę nuo atitinkamų pirminių D. Joneso garsų. ANNOTATION The article analyses the main acoustic and articulatory features of vowels of the subdialect of Prienai pronounced both in isolation and in sentences. Isolated vowels differ from those ESMINIAI ŽODŽIAI: balsis, garsas, formantė, spektras, akustinės ir artikuliacinės savybės. KEYWORDS: vowel, sound, formant, spectra, acoustic and articulatory features. Straipsniai / Articles 65 JURGITA JAROSLAVIENĖ articulated in a natural flow of speech in the subdialect of Prienai, yet the vowel interrelations remain unchanged. The acoustic and articulatory features of the majority of sounds pronounced in isolation are more prominent in comparison with the respective sounds pronounced in sentences. The performed comparison between spectral characteristics of isolated vowels of the subdialect of Prienai and those of cardinal vowels by Daniel Jones allows stating that some of isolated vowels of the subdialect of Prienai should be contrasted with the primary vowels. Having compared qualitative features of isolated sounds from the Southern Aukštaitian Kučiūnai subdialect, the subdialect of Pašušvys of the Western Aukštaitian Šiauliai dialect, the Northern Kaunas Lukšiai subdialect, the Švirkai subdialect of the Eastern Aukštaitian Vilnius dialect, the Eržvilkas subdialect of the Southern Samogitian Raseiniai dialect, the Akmenė subdialect of the Northern Samogitian Telšiai dialect and the Eastern Kaunas Prienai subdialect, it was noticed that isolated vowels in the subdialect of Prienai are least deviated from their counterpart sounds by D. Jones. 0. ĮVADAS 0.1. Tyrimo tikslas Šio tyrimo tikslas – naudojant Amsterdamo universiteto mokslininkų P. Boersmos ir D. Weeninko sukurtą kompiuterinę garsų analizės programą PRAAT ištirti ir aprašyti izoliuotųjų1 Prienų šnektos balsių akustinius ir artikuliacinius požymius, gautus duomenis palyginti su tokiu pat būdu ištartais visuotinai pripažintais balsių kokybės etalonais – Danielo Joneso kardinaliniais balsiais2, Prienų šnektos rišlios kalbos bei kitų šnektų – vakarų aukštaičių kauniškių Lukšių (Bacevičiūtė 2000: 13–17; 2004: 158–174), vakarų aukštaičių šiauliškių Pašušvio (Kazlauskaitė 2002a: 64–67; 2002b: 69–71), pietų aukštaičių Kučiūnų (Leskauskaitė 2000: 89–93; 2004: 85–96), rytų aukštaičių vilniškių Švirkų (Urbanavičienė 2004: 65–80; 2005: 76–93), šiaurės žemaičių telšiškių Akmenės (Murinienė 1998: 91–105; 2007: 109–127), 1 Izoliuotai ištartų balsių akustinės ir artikuliacinės charakteristikos esti bendresnės, ryškesnės, geriau parodančios balsių prigimtį, nes juos tariant lengviau atsiribojama nuo kitų garsų poveikio, taip pat intonacijos, kalbėjimo tempo ir kitų dalykų. 2 Danielo Joneso kardinalinių balsių formančių reikšmės imtos iš lenkų fonetiko Wiktoro Jassemo akustinės fonetikos veikalo (1973: 190, 13.1 lent.). Kaip žinoma, Jassemo formančių reikšmės apskaičiuotos pagal senesnę metodiką. Prieš septynerius metus kardinalinių balsių formantes perskaičiavus programa Praat4.1.14, pastebėta, kad skirtingais metodais apskaičiuotos formančių reikšmės nesutampa, ir nors kardinalinių balsių santykiai išlieka tokie patys, patikimesniais derėtų laikyti Jassemo duomenis (plačiau žr. Jaroslavienė, Kaukėnienė 2004: 25–38). 66 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai pietų žemaičių raseiniškių Ežžvilko (Atkočaitytė 2002: 169–173)3 – izoliuotai ir frazėse ištartų balsių duomenimis. 0.2. Tiriamoji medžiaga ir darbo metodika Izoliuotųjų ir rišlios kalbos balsių tyrimui pasirinkti tokie tiriamojoje šnektoje vartojami žodžiai: tiːsė. ~ tišė, tẽtė. ~ tėtė, tẽse. ~ tęse, tãːsto. ~ tęsto, tãːso. ~ tašo, stõːtu. ~ stōtu „stōtú“, pũːstu. ~ pūstu „pūstū“, kẽːpe. ~ kėpė, kãːpto. ~ kėpto, kãːso. ~ kąso, tiksi ~ tiksi, kèpsi ~ kèpsi, kèps ~ kèps, kàst ~ kàst, kòstas ~ Kòstas, skùst ~ skùst. Rišliosios kalbos balsiams tirti su šiais žodžiais buvo sudaryti rišlūs, daugiausia trijų-keturių žodžių sakiniai, kurie pusiau tarminiais rašmenimis atsitiktine tvarka surašyti į lapus, plg.: Vaikai tąso tą šunį, Greitai kepsi tą žuvį, Vaikai tęse tą darbą ir t. t. Tiriamąją medžiagą izoliuotųjų ir rišliosios kalbos balsių eksperimentui normaliu kalbėjimo tempu po 3–5 kartus tiesiai į kompiuterį įskaitė trys kalbos defektų neturintys vyresnės kartos informantai vyrai iš Prienų. Vadinamuosius izoliuotuosius balsius diktoriai tęsdavo maždaug iki 1 s. Sakiniai ir žodžiai buvo perkelti į kompiuterio atmintį. Analizei pasirinkti labiausiai vykę bandymai. Medžiaga išsaugota * wav tipo failais. Karpant tiriamuosius elementus naudotasi kompiuterine programa PRAAT 5.0.34, pasirinkus opcijas Formant & LPC, vėliau – To Formant, Track ir Down to TableOfReal, nustatytos stacionariosios segmento dalies vidurio formantinių reikšmės (jos suapvalintos 10 Hz tikslumu). Užpakalinių aukštutinių balsių spektrai prieš matavimą nufiltruoti, t. y. pašalinti aukštesni nei 3500 Hz4 dažniai. Atliekant spektrinę analizę, pirmiausia iškirptų tiriamųjų segmentų buvo nustatyta ir nupiešta natūrali įvairaus pilkumo laipsnio garso ar žodžio Visible Speech tipo spektrograma, aukščiausiu pasirenkant 3500 Hz dažnį. Tada automatiškai išmatuotos ir, jei reikia, nubraižytos formančių trajektorijos, aukščiausiu taip pat pasirenkant 3500 Hz dažnį. Dažnai natūrali spektrograma ir formančių dinamikos piešiniai buvo jungiami į vieną vaizdą, tiksliai juos suderinant dažnio ir trukmės atžvilgiu. Izoliuotųjų balsių formantinių reikšmės įvertintos ir kokybiniai segmentų 3 Išvardytoms šnektoms skirtuose darbuose tarminių izoliuotų balsių spektrų tyrimai atlikti naudojantis kompiuterine garsų analizės programa PRAAT. Svarbu, kad minėtuose šnektų tyrimuose, išskyrus rytų aukštaičių vilniškių Svirkų šnektos aprašą, formantės reikšmė laikytas izoliuoto segmento visų formantės reikšmių vidurkis. Kaip ir Svirkų šnektos apraše, šiame darbe matuota vidurinė – gryniausioji – izoliuotojo garso dalis (plg. Urbanavičienė 2005: 76–77 ir ten min. lit.). Stacionarioji segmento dalis gauta iš maždaug apie 1 s dirbtinai pailginto garso iškirpus 500 ms ilgio atkarpą. 4 Aukštieji dažniai pašalinti ta pačia garsų analizės programa PRAAT, pasirenkant opcijas Spectrum, To Spectrum ir Edit, vėliau – Publish band-filtered sound ir vėl Edit. Straipsniai / Articles 67 JURGITA JAROSLAVIENĖ parametrai (kompaktiškumas (C), bemoliškumas (b), tonalumas (T) ir įtempimas (įt)) apskaičiuoti Alekso Girdenio programa FORMANT2.PAS, sukurta pagal Raimondo Piotrovskio (Piotrovskij 1960) formules. Visų informantų to paties garso formantinių vidurinių reikšmių vidurkiai nurodomi šio straipsnio lentelėse, taip pat pateikiami programa EXCEL2007 braižyti grafikai. 1. IZOLIUOTŲJŲ BALSIŲ TYRIMO REZULTATAI Toliau aptariami ir analizuojami Prienų šnektos izoliuotųjų ir rišliosios kalbos balsių instrumentinio tyrimo rezultatai. 1.1. Prienų šnektos izoliuotųjų balsių akustinės ir artikuliacinės charakteristikos Prienų šnektos izoliuotųjų balsių spektrogramų pavyzdžių pateikiama 1–13 paveiksluose. Remiantis gautais rezultatais (žr. 1 lent.) ir atsižvelgiant į spektrogramas, Prienų šnektos balsius galima suskirstyti tiek akustiniu, tiek artikuliaciniu pagrindu. Pirmiausia apžvelgiami akustiniai izoliuotųjų balsių požymiai. Pagal tembro aukštį, kuris priklauso nuo burnos rezonatoriaus, izoliuotai ištarti [i̇], [i], [ė], [e], [e̞], [e] laikytini aukšto tembro garsais: jų antroji formantė yra aukštesnė nei 1500 Hz, o tonalumo indeksai kur kas didesni negu žemo tembro izoliuotųjų [ɑ], [ȧ], [a], [ȯ], [ɔ], [u̇], [u] – šių balsių antroji formantė nesiekia 1500 Hz (plg. 1–13 pav.). Visų žemo tembro garsų, išskyrus trumpąjį [a], tonalumo laipsnis 1 PAV. Izoliuotai ištarto balsio [i̇] spektrograma 2 PAV. Izoliuotai ištarto balsio [u̇] spektrograma 68 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 3 PAV. Izoliuotai ištarto balsio [e̜] spektrograma 4 PAV. Izoliuotai ištarto balsio [o̜] spektrograma 5 PAV. Izoliuotai ištarto balsio [e̜] spektrograma 6 PAV. Izoliuotai ištarto balsio [a̜] spektrograma 7 PAV. Izoliuotai ištarto balsio [e̜] spektrograma 8 PAV. Izoliuotai ištarto balsio [a̜] spektrograma neigiamas. Izoliuotieji [e̜], [e̜] ir [e̜], palyginti su aukšto ir žemo tembro balsiais, akustinėje erdvėje užima tarpinę padėtį: jų antrosios formantės lygios atitinkamai 1770 Hz, 1710 Hz ir 1820 Hz, o tonalumo indeksai daug mažesni už [i̜], [i̜], [e̜], Straipsniai / Articles 69 JURGITA JAROSLAVIENĖ 9 PAV. Izoliuotai ištarto balso [j] spektrograma 10 PAV. Izoliuotai ištarto balso [u] spektrograma 11 PAV. Izoliuotai ištarto balso [e] spektrograma 12 PAV. Izoliuotai ištarto balso [ɑ] spektrograma 13 PAV. Izoliuotai ištarto balso [ɔ] spektrograma 14 PAV. Rišliosios kalbos balso [ɔ] spektrograma bet gerokai didesni už [ɑ], [a.], [ɑ], [o], [ɔ], [u], [u]. Šie [e] tipo alofonai tarpiniais garsais dažnai laikomi ir kitose tarmėse (plg. Bacevičiūtė 2004: 166; Kazlauskaitė 2002b: 56; taip pat plg. Girdenis 2001: 341; Urbanavičienė 2005: 78 ir kt.). 70 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 1 LENTELĖ. Prienų šnektos izoliuotųjų balsių formantės ir vertinimai5 V F₁ (Hz) F₂ (Hz) F₃ (Hz) C b T įt. [iˑ] 280 2460 3210 712 107 828 1890 [i] 390 2020 2720 772 107 585 850 [ɛˑ] 360 2390 2780 750 107 756 1310 [eˑ] 640 1770 2540 850 106 285 450 [eː] 670 1710 2610 859 106 223 490 [e] 560 1820 2650 829 106 349 530 [aˑ] 780 1270 2530 915 106 −88 540 [aː] 790 1300 2590 914 106 −83 580 [a] 710 1330 2430 895 107 11 450 [oˑ] 410 730 2210 890 113 −231 1150 [ɔ] 480 910 2300 885 111 −125 810 [uˑ] 330 660 2090 868 115 −200 1420 [u] 400 870 2320 862 112 −89 910 Aukščiausio tembro tiriamojoje šnektoje yra izoliuotasis [iˑ] (F₂ = 2460 Hz, T = 828), žemiausi – ilgieji [uˑ] (F₂ = 660 Hz, T = −200) ir [oˑ] (F₂ = 730 Hz, T = −231). Reikia pasakyti, kad žemiausio tembro balsio didžiausias bemoliškumo indeksas (115), vadinasi, jį tariant lūpos turėtų būti aktyviausios. Pagal akustinę klasifikaciją, šis balsis priklauso bemolinių balsių klasei. Bemoliniais taip pat laikytini izoliuotieji [oˑ], [ɔ] ir [u], atitinkamai plg.: b = 113, 111, 112. Pastebėtina, kad Prienų šnektos izoliuotieji aukštatoniai balsiai tariami aukštesniu, o žematoniai – žemesniu tembru negu, pavyzdžiui, šiaurinių kauniškių Šakių šnektoje (plg. Bacevičiūtė 2004: 160). Akustinės garsų savybės pagal spektro sklaidą susijusios su vertikaliuoju liežuvio poslinkiu aukštyn arba žemyn (plg. Girdenis 2003: 193–195; Pakerys, 2003: 23): kuo žemiau nusileidęs liežuvis tariant izoliuotąjį balsį, tuo aukštesnė jo pirmoji formantė. Kaip matyti, pačių žemųjų dažnių srityje pirmoji [iˑ] ir [uˑ] formantė (att. F₁ = 280 Hz, 330 Hz), kitų izoliuotųjų – [i], [ɛˑ], [oˑ], [ɔ] ir [u] – balsių F₁ svyruoja nuo 360 iki 480 Hz. Įdomu, kad pirmoji ilgojo [eˑ] formantė žemesnė negu trumpųjų [u] ir ypač [i] (att. F₁ = 360 Hz, 400 Hz, 390 Hz). Žemo tembro [aˑ], [aː] ir [a] pirmoji formantė aukščiausia (att. F₁ = 780 Hz, 790 Hz ir 710 Hz), vadinasi, šiuos garsus tariant liežuvis nusileidęs žemiausiai (plg. 1–13 pav.). 5 Šioje ir kitose lentelėse minimų simbolių reikšmės: F₁, F₂, F₃ – 10 Hz tikslumu suapvalintos pirmųjų trijų balsio vidurinės dalies formančių reikšmės, C – kompaktiškumo indeksas, b – bemoliškumo indeksas, T – tonalumo indeksas, įt. – įtempimo indeksas. Straipsniai / Articles 71 JURGITA JAROSLAVIENĖ Atsižvelgiant į abiejų formančių padėtį, izoliuotuosius balsius galima suskirstyti pagal difuziškumo, arba kompaktiškumo⁶, laipsnį. Kaip matyti 1 lentelėje, kompaktiškiausias yra žemo tembro prigimtinio ilgumo [ɑ], taip pat [ɑː] ir [ɑ] (att. C = 915, 914 ir 895)⁷: jų abi pirmosios (F₁ ir F₂) formantės akustinėje erdvėje mažai nutolusios viena nuo kitos ir apskritai nuo centrinės spektro dalies (žr. 6, 8, 12 pav.). Pačiuose spektro pakraščiuose [i] ir [u] abi pirmosios F₁ ir F₂ – tai nekompaktiniai, arba patys difuziškiausi balsiai. Pagal įtempimo indeksą nesunku nustatyti, kad ilgieji balsiai tariami kur kas įtempčiau negu atitinkami trumpieji, plg.: [i] įt. = 1890, [i] it. = 850; [uː] įt. = 1420, [u] įt. = 910; [oː] įt. = 1150, [ɔ] įt. = 810. Įtempimu mažiausiai skiriasi Prienų šnektos [eː] [e.] [e] ir [ɑː] [ɑ.] [ɑ], plg.: [eː] įt. = 450, [e.] įt. = 490; [e] įt. = 530; [ɑː] įt. = 540, [ɑ.] įt. = 580, [ɑ] įt. = 450), netgi, kaip matyti, trumpojo [e] įtempimo indeksas yra aukštesnis už [e.] ir [eː]. Toliau pateikiama artikuliacinė izoliuotųjų šnektos balsių interpretacija. Aukšto tembro garsai [iː], [i], [i̞ː], [eː], [e.], [e] laikytini priešakiniais, juos tariant liežuvis būna pasislinkęs į priešakinę burnos dalį. Užpakaliniais laikytini [ɑː], [ɑ.], [ɑ], [oː], [ɔ], [uː], [u] – jie tariami liežuviui atsitraukus į užpakalinę burnos dalį. Tačiau net ir tos pačios eilės balsius tariant, liežuvio poslinkis skiriasi: iš visų balsių [iː] yra pats priešakinis, o [uː] ir [oː] – patys užpakaliniai. Pagal pakilimą izoliuotieji šnektos garsai suskyla į aukštutinio ([iː], [i], [uː], [u]) ir žemutinio ([ɑː], [ɑ.], [ɑ], [eː], [e.], [e]) pakilimo balsius. Prie aukštutinių balsių šliejasi ir izoliuotasis [ɛː]; balsiai [oː] ir [ɔ] laikytini labiau tarpiniais – vidutinio pakilimo garsais, nors [oː] F₁ tik 10–20 Hz skiriasi nuo [u] ir [i] pirmosios formantės. Pagal burnos atvirumą uždariausias šnektoje ilgasis [iː], atviriausi – [ɑː] ir [ɑ.]. Izoliuotųjų balsių potencialias artikuliacijos ypatybes ir santykius tiesiogiai vaizduoja akustinės erdvės schema (žr. 15 pav.), kurios abscisių ašyje atidedami antrosios ir pirmosios formantės skirtumai (F₁–F₂), o ordinačių ašyje – pirmųjų formančių (F₁) reikšmės (plg. Ladefoged 1975: 173 tt.; Clark, Yallop 1999: 268; Ladefoged, Maddieson 2002: 284–286; Girdenis 2008: 31, 18 išn. ir kt.). Iš schemos matyti, kad atstumai tarp izoliuotųjų priešakinių garsų gerokai didesni negu tarp užpakalinių: priešakinės eilės balsių santykius nuo [i] iki [e.] vaizduojanti kairioji trikampio kraštinė pastebimai ilgesnė už dešiniąją, jungiančią užpakalinės eilės balsius nuo [ɑ.], [ɑ] iki [u] (plg. Fant 1964: 114; Murinienė 1998: 103 ir kt.). Didesni atstumai tarp priešakinės eilės balsių rodo, kad jų horizontalusis liežuvio poslinkis dantų kryptimi linkęs būti ryškesnis negu užpakalinių. Ilgasis 6 Dėl kompaktiškumo indekso dar žr. Urbanavičienė 2005: 79, 102 išn. 7 Taip pat žr. Pakerys 2003: 26. 72 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 15 PAV. Prienų šnektos izoliuotieji balsiai akustinėje erdvėje [i˙] – priešakiau­sios artikuliacijos garsas, jį tariant liežuvis labiausiai pasislinkęs į priešakinę burnos dalį. Izoliuotieji [o˙] ir [u˙], [ɔ] ir [u] beveik nesiskiria užpakalumo laipsniu: [o˙] ir [ɔ] tik šiek tiek užpakalesni atitinkamai už [u˙] ir trumpąjį [u]. Labiausiai iš visų garsų į užpakalinę eilę atsitraukę ilgieji [o˙] ir [u˙]. Kai kuriose kitose šnektose, kurių izoliuotasis vokalizmas išanalizuotas panašiais principais, kraštutinę poziciją taip pat užima [o˙] (Pašūsvio šnektoje) ir [u˙] (Lukšių ir Kučiūnų šnektose) (žr. Leskauskaitė 2004: 93; Kazlauskaitė 2002b: 62; bet plg. Crothers 1978: 97; Urbanavičienė 2005: 83). Žemutinių [a˙], [a.], palyginti su aptartaisiais [o˙], [ɔ], [u˙] ir [u], užpakalumas mažiausias – šiek tiek „tamsesnis“ prigimtinio ilgumo [a˙]. 1.2. Prienų šnektos izoliuotųjų ir Danielo Joneso kardinalinių balsių spektrų lyginimas Toliau izoliuotai tariamas šnektos vokalizmas lyginamas su anglų fonetiko Joneso kardinaliniais balsiais, kurie susideda iš pirminių (₁[iː], ₂[eː], ₃[ɛː], ₄[aː], ₅[ɑː], ₆[ɔː], ₇[oː], ₈[uː]) ir antrinių (₉[yː], ₁₀[øː], ₁₁[œː], ₁₂[ɶː], ₁₃[ɒː], ₁₄[ʌː], ₁₅[ɤː], ₁₆[uː], ₁₇[iː]) Straipsniai / Articles 73 JURGITA JAROSLAVIENĖ ir ₁₈[u̟])⁸. Pirminiai balsiai ₁[i̞], ₂[e̞], ₃[ɛ̞], ₄[a̞], ₅[ɑ̞] yra nelūpiniai, ₆[ɔ̞], ₇[o̞], ₈[u̞] – lūpiniai. Jiems atliepia antriniai balsiai pagal lūpų padėtį priešingai: ₉[y̞], ₁₀[ø̞], ₁₁[œ̞], ₁₂[ɛ̞], ₁₃[ɒ] yra lūpiniai, o ₁₄[ʌ̞], ₁₅[ɣ̞], ₁₆[ɯ̞] – nelūpiniai. ₁₇[ɨ̞] ir ₁₈[ɯ̞] – tarpiniai aukštutinio pakilimo balsiai: pirmasis – nelūpinis, antrasis – lūpinis. Šių balsių kokybiniai parametrai pateikiami 2 lentelėje (Jassem 1973: 190, 13.1 lent.). Joneso kardinaliniai balsiai yra teoriniai konstruktai, todėl tiksliai nesutampa su jokios konkrečios kalbos ar tarmės atitinkamais garsais. Jų audicinį įspūdį ir apytikslį panašumą su lietuvių ir kitų kalbų garsais išsamiausiai yra aprašęs Girdenis (2008, 29–30; taip pat žr. Girdenis 2001: 340–343 ir Murinienė 2007: 116–117). Šių kardinalinių balsių klausesi ir šio straipsnio autorė (plg. Jaroslavienė, Kaukėnienė 2004: 33; Jaroslavienė 2010: 146–147). Klausytojui pastebėta, kad ₂[e̞], ₇[ɔ̞] primena pietinių vakarų aukštaičių (ypač zanavykų) [ɛ̞] [o̞], o ₁[i̞], ₈[u̞] – tos pačios tarmės [i̞] [u̞]. Kardinalinis ₅[ɑ̞] šiek tiek panašus į zanavykų [ɑ]; ₃[ɛ̞] primena bendrinės kalbos [e̞] (tik nėra toks atviras). Palyginus kokybinius garsų parametrus (žr. 1 ir 2 lent.) ir atsižvelgus į kardinalinių ir šnektos izoliuotųjų balsių sistemų lyginamąją schemą (žr. 16 pav.), galima teigti, kad šnektos izoliuotiesiems nelūpiniams nebemoliniams [i̞] ir [ɪ] nebūdinga atitinkamų kardinalinių balsių kraštutinė priešakinė ir aukštutinė artikuliacija. Ilgasis balsis nutolęs ir nuo pirminio nelūpinio ₁[i̞], ir nuo antrinio lūpinio ₉[y̞]. Su pirmuoju [i̞] ilgasis [i̞] sutampa tik bemoliškumo laipsniu (plg. b = 107 ir 107). Bemoliškumu nuo šio kardinalinio balsio nesiskiria ir trumpasis [i̞], tačiau jis ([i̞]) dar labiau negu ilgasis balsis pasislinkęs akustinės balsių erdvės vidurio link. Taigi trumpasis [i̞] – žemesnio tembro, užpakalesnis ir žemesnio pakilimo garsas negu [i̞]. Tai patvirtina ir akustiniai [i̞] ir [ɪ] požymiai (žr. 1 lent.). Pastebėtina, kad už [i] priešakesnis ir aukštesnio pakilimo šnektos izoliuotasis [ɛ̞]. Šis ilgasis balsis šnektoje tariamas labai įtemptais kalbos padargais. Tokios tendencijos pastebėtos ir Lukšių šnektoje. Dėl šių priežasčių [ɛ̞] būtų galima laikyti aukštutinio pakilimo balsiu (taip pat plg. Bacevičiūtė 2004: 160, 166; Girdenis 2003: 222). Įtempimu ir kompaktiškumu izoliuotasis [ɛ̞] užima tarpinę padėtį tarp pirminio jam atliepiančio kardinalinio nelūpinio ₂[e̞] ir antrinio lūpinio ₁₀[ø̞]. Akustinėje balsių erdvėje ilgasis [ɛ̞] vis dėlto pasislinkęs arčiau antrinio ₁₀[ø̞] (plg. [ɛ̞] ir ₁₀[ø̞] F₁ = 360 ir 350 Hz, F₂ = 2390 ir 2320 Hz), šie balsiai visai nesiskiria bemoliškumu (plg. [ɛ̞] ir ₁₀[ø̞] b = 107 ir 107). Pastebėtina, kad izoliuotojo [ɛ̞] ir ₁₀[ø̞] labiausiai skiriasi įtempimas – įtemptesnis garsas yra šnektos balsis (plg. [ɛ̞] ir ₁₀[ø̞] įt. = 1310 ir 1070; ₂[e̞] įt. = 1800). 8 Dėl kardinalinių balsių sistemos aprašo ir planimetrinių modelių žr. Jaroslavienė 2010: 146, 153 išn.; Jaroslavienė, Kaukėnienė 2004: 25, 1 išn. 74 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 2 L E N T E L Ė. Danielo Joneso kardinalinių balsių formantės ir indeksai V F₁ (Hz) F₂ (Hz) F₃ (Hz) C b T įt. 1. [iː] 210 2750 3500 667 107 1012 2540 2. [eː] 380 2630 3050 748 105 776 1800 3. [ɛː] 590 2280 2700 818 105 514 1070 4. [aː] 870 1750 2700 892 104 115 820 5. [ɑː] 800 1050 2720 947 107 −295 970 6. [ɔː] 550 850 2500 917 110 −279 700 7. [oː] 400 730 2300 886 113 −237 1070 8. [uː] 270 615 2200 845 117 −196 1415 9. [yː] 220 2550 3100 680 108 979 1930 10. [øː] 350 2320 2600 751 107 772 1070 11. [œː] 520 1950 2500 815 106 466 470 12. [ɶː] 790 1650 2600 885 105 122 540 13. [ɒː] 710 900 2850 952 108 −398 1160 14. [ʌː] 570 940 2700 907 109 −241 830 15. [ɤː] 450 850 2500 883 111 −192 700 16. [ɯː] 280 850 2250 810 115 59 1120 17. [ɨː] 240 1550 2400 730 112 613 370 18. [ɤː] 270 1370 2500 756 112 444 360 Sunkiau nusakyti, kuriuos kardinalinius balsius atliepia kompaktiniai priešakiniai izoliuotieji [eː], [eː] – jie gerokai nutolę ne tik nuo pirminio kardinalinio ₃[ɛː], bet ir nuo antrinio kardinalinio ₁₁[œː]. Tik bemoliškumu šie balsiai sutampa su vienuoliktuoju [œː] (b = 106), kiti kokybiniai parametrai nuo atitinkamų Joneso garsų skiriasi. Pastebėtina, kad [eː] – kiek aukštesnio pakilimo, uždaresnis ir priešakesnis negu atitinkamai pozicinio ilgumo balsis (plg. Bacevičiūtė 2004: 166). Trumpasis [e], palyginti su [eː] ir [eː], yra priešakesnis ir aukštesnio pakilimo, pirmosios formantės padėtimi [e] (F₁ = 560 Hz) mažai tesiskiria nuo pirminio trečiojo [ɛː] (F₁ = 590 Hz) ir užpakalinio antrinio balsio ₁₄[ʌː] (F₁ = 570 Hz). Antrąją formantę [e] (F₂ = 1820 Hz) mažiausiai atsitraukęs nuo pirminio ₄[aː] (F₂ = 1750 Hz) ir antrinio ₁₁[œː] (F₂ = 1950 Hz). Pagal akustines ir artikuliacines savybes šnektos [eː], [eː] ir [e] (plg. 5, 7, 11 pav.) laikytini užpakaliausiais priešakinės eilės balsiais, pagal vertikalųjį liežuvio poslinkį juos galima priskirti vidutinio pakilimo balsiams. Šnektos izoliuotai tariamų balsių trikampio apatiniame smaigalyje esantys žemo tembro kompaktiniai nebemoliniai [ɑː], [ɑː] savo padėtimi spektre užima tarpinę Straipsniai / Articles 75 JURGITA JAROSLAVIENĖ 16 PAV. Izoliuotieji Prienų šnektos (●) ir D. Joneso kardinaliniai (○) balsiai padėtį tarp pirminio nelūpnio [ɑː] ir antrinio lūpinio [ɔː]. Šie šnektos ir Joneso balsiai artimiausi pirmąja formante, arba vertikaliuoju liežuvio poslinkiu; antrąja formante [a.], [aː] pasislinkę arčiau pirminio užpakalinio nelūpinio [ɑː], plg.: [aː] F₁ = 780 Hz, F₂ = 1270 Hz, [a.] F₁ = 790 Hz, F₂ = 1300 Hz ir [ɑː] F₁ = 800 Hz, F₂ = 1050 Hz, [ɔː] F₁ = 790 Hz, F₂ = 1650 Hz. Reikia pasakyti, kad iš visų šnektos [a] tipo balsių žemiausią antrąją formantę turi ilgasis nosinės kilmės [aː] (plg. [aː], [a.], [a] atitinkamai F₂ = 1270 Hz, 1300 Hz, 1330 Hz). Šie balsiai skiriasi ir pirmosiomis formantėmis – aukščiausią F₁ turi pozicinio ilgumo [a.], taigi jį tariant liežuvis turėtų būti nusileidęs žemiausiai, trumpojo [a] F₁ reikšmė žemiausia (plg. 6, 8, 12 pav.). Pastebėtina, kad pagal vertikalųjį liežuvio poslinkį trumpasis balsis visiškai sutampa su tryliktuoju kardinaliniu [ɒ] (abiejų F₁ = 710 Hz). Kompaktiškumu šnektos [a.], [aː] (att. C = 914, 915) artimesni pirminiams užpakaliniams Joneso balsiams, plg.: [ɑː] ir [ɒ] C = 947 ir 917. Trumpasis [a] šiuo atžvilgiu uždaresnis (C = 895), galima manyti, kad jį artikuliuojant burna pražiojama mažiau. Izoliuotųjų [aː], [a.], [a] tonalumas labai žemas, bet išreikštas ne tokiais žemais kaip kardinalinių [ɒ] ir [ɑː] skaičiais. Su pirminiu penktuoju [ɑː] trumpasis [a] sutampa bemoliškumo lapsniu (107); [aː], [a.] bemoliškumas mažesnis (106). 76 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai Apibendrinant pasakytina, kad šnektos izoliuotieji [ɑˑ], [ɑ.], [ɑ] – užpakaliniai žemutiniai nelūpiniai balsiai. Pagal spektrines savybes jie gretintini ne tik su antriniais, bet ir su pirminiais kardinaliniais balsiais, tačiau nei su vienais, nei su kitais nesutampa. Labiausiai iš visų šnektos izoliuotai ištartų garsų išsiskiria žemo tembro bemolinis [ɔˑ] (plg. 4 pav.) – kaip matyti, jis artikuliuojamas toje pačioje burnos dalyje, kaip ir pirminis kardinalinis jo atitikmuo – lūpinis ₇[ɔˑ]: plg. [ɔˑ] F₁ = 410 Hz, F₂ = 730 Hz; ₇[ɔˑ] F₁ = 400 Hz, F₂ = 730 Hz. Panašūs šių balsių ir kokybiniai parametrai, plg. [ɔˑ] ir ₇[ɔˑ] atitinkamai T = −231 ir −237, b = 113 ir 113, C = 890 ir 886, įt. = 1150 ir 1070). Vadinasi, šnektos [ɔˑ] būdinga kraštutinė užpakalinė artikuliacija, pagal vertikalųjį liežuvio poslinkį šis balsis laikytinas vidutinio pakilimo garsu. Šnektos periferijai priklausantis trumpasis [ɔ] – taip pat žematonis tarpinis bemolinis balsis, tačiau aukštesnio tembro negu [ɔˑ] (plg. 4, 13 pav.), be to, [ɔ] ne toks įtemptas ir mažesnio bemoliškumo negu atitinkamai minėtas ilgasis balsis. Pagal bemoliškumą, kompaktiškumą ir tonalumą trumpasis [ɔ] mažiausiai skiriasi nuo antrinio penkioliktojo [ɣˑ] (abiejų b = 111, atitinkamai C = 885 ir 883, T = −125 ir −192). Įtempimu aptariamasis balsis vis dėlto gretintinas su antriniu ₁₄[ʌˑ]. Su šiuo ir tryliktuoju Joneso balsiu [ɔ] sietinas ir pagal horizontalaus liežuvio poslinkio žemyn laipsnį (plg. ₁₃[¤], ₁₄[ʌˑ], [ɔ] atitinkamai F₂ = 900 Hz, 940 Hz, 910 Hz). Pagal vertikalųjį liežuvio slinktį [ɔ] užima tarpinę padėtį tarp antrinio ₁₅[ɣˑ] ir pirminio kardinalinio ₆[ɔˑ] (atitinkamai F₁ = 480 Hz, 450 Hz, 550 Hz). Iš šnektos izoliuotųjų balsių taip pat išsiskiria ir žematonis nekompaktinis bemolinis [uˑ] (plg. 2 pav.). Pirmiausia reikia pasakyti, kad jo, kaip ir [ɔˑ] ir [ɔ] atveju, žemesnės abi pirmosios formantės negu atitinkamai trumpojo [u] (plg. 10 pav.). Taigi kur kas žemesnio tembro ir labiau labializuotas yra ilgasis [uˑ]. Tonalumu ir įtempimu šis balsis labai artimas atitinkamam pirminiam kardinaliniam ₈[uˑ], pvz.: T – atitinkamai −200 ir −196, įt. – atitinkamai 1420 ir 1415, (plg. [u] T = −89, įt. = 910). Tik bemoliškumu [uˑ] gretintinas su antriniu Joneso balsiu ₁₆[uˑ] (b = 115). Daug mažesnis trumpojo [u] bemoliškumas (b = 112) – šiuo atžvilgiu [u] sutampa su antriniais nelūpiniu ₁₇[ɨˑ] ir lūpiniu ₁₈[ɯˑ]. Pagal padėtį akustinėje balsių erdvėje ilgojo [uˑ] antroji formantė artimesnė pirminiam aštuntajam [uˑ]; pirmąją formantę, t. y. pagal vertikalųjį liežuvio poslinkį, [uˑ] užima tarpinę padėtį tarp aštuntojo [uˑ] ir priešakinės eilės antrinio ₁₀[øˑ], plg. [uˑ] F₁ = 330 Hz, F₂ = 660 Hz, ₈[uˑ] F₁ = 270 Hz, F₂ = 615 Hz, ₁₀[øˑ] F₁ = 350 Hz, F₂ = 2320 Hz. Trumpasis izoliuotasis [u] (F₁ = 400 Hz F₂ = 870 Hz) balsių akustinėje erdvėje mažiausiai nutolęs nuo pirminio kardinalinio ₇[oˑ] (F₁ = 400 Hz) ir antrinio ₁₅[ɣˑ] (F₁ = 450 Hz F₂ = 850 Hz). Apžvelgus kitų Lietuvos šnektų atitinkamų izoliuotųjų balsių tyrimų duomenis, galima apibendrintai teigti, kad pietų aukštaičių Kučiūnų šnektoje izoliuotai tariami balsiai akustinėmis savybėmis taip pat gretintini ir su pirminiais, ir su antriniais Straipsniai / Articles 77 JURGITA JAROSLAVIENĖ kardinaliniais balsiais. Vakarų aukštaičių šiauliškių Pašušvio šnektos izoliuotieji balsiai šiuo požiūriu artimiausi antriniams Joneso balsiams. Šiaurinių kauniškių Lukšių šnektai ryški kraštutinė artikuliacija taip pat nėra būdinga. Tas pat pasakytina ir apie rytų aukštaičių vilniškių Svirkų, šiaurės žemaičių telšiškių Akmenės ir pietų žemaičių raseiniškių Eržvilko šnektas. Lyginamoji duomenų analizė rodo, kad Prienų šnektos izoliuotieji aukštatoniai balsiai tariami aukštesniu, o žematoniai – žemesniu tembru negu, pavyzdžiui, šiaurinių kauniškių Šakių šnektoje. 2. RIŠLIOSIOS KALBOS BALSIŲ TYRIMO REZULTATAI Toliau izoliuotieji Prienų šnektos balsiai lyginami su natūraliame kalbos sraute ištartais atitinkamais garsais. Tyrimui pasirinkti tie patys alofonai kaip ir izoliuotų garsų eksperimentui. Taip pat tirti ir natūraliame kalbos sraute ištarti gana diftongoidiški [æː], [æ.] ir [e]. 3 lentelėje nurodomi visų tirtų realizacijų vidurinių reikšmių vidurkiai. 2.1. Izoliuotųjų ir rišliosios kalbos balsių akustinių savybių lyginimas Ir izoliuotieji, ir rišliosios kalbos balsiai, be pradinės ir galinės, t. y. pereinamosios, turi stacionariąją garso dalį, kuri natūraliame kalbos sraute dėl įvairių subjektyvių priežasčių gali visai išnykti (ypač greitesniu tempu ištartų balsių, taip pat nekirčiuotoje pozicijoje). Labiausiai gretimi garsai veikia pereinamąją balsių dalį – garso pradžią ir pabaigą (šiuo atžvilgiu plg. Jaroslavienė 2010: 238 tt., taip pat žr. Ladefoged, Maddieson 2002 ir kt.). Tai vaizdžiai matyti spektrogramų pavyzdžiuose (žr. 14, 17–20 pav., izoliuotai ištartų balsių spektrogramas žr. 1–13 pav.).9 Eksperimento rezultatai rodo, kad izoliuotieji ir natūraliame kalbos sraute ištarti balsiai daugiau ar mažiau skiriasi (žr. 1, 3 lent., taip pat plg. 1–14, 17–20 pav.). Pagal tembrą (plg. F2) rišliosios kalbos garsai pirmiausia skyla į aukšto tembro ([iː], [i], [eː], [eˑ], [e.], [e], [æː], [æ.], [e]) ir žemo tembro ([ɑː], [ɑ.], [ɑ], [oː], [ɔ], [uː], [u]) balsius, lygiai taip pat kaip ir izoliuotieji. Pastebėtina, kad aukštatoninių [iː], [i], [eː] 9 Daugiau rišliosios kalbos balsių spektrogramų pavyzdžių žr. Jaroslavienė 2010: 74 tt. Diftongoidų [ie], [uo] ir žemutinių [a], [e] tipo balsių spektrogramų pavyzdžių ir kokybės bei kitų požymių tyrimą žr. Jaroslavienė 2010: 158 tt. 78 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 17 PAV. Žodžio tĩsę. ~ tĩsę spektrograma 18 PAV. Žodžio tìksi ~ tìksi spektrograma 19 PAV. Žodžio tãso. ~ tãso spektrograma 20 PAV. Žodžio tẽsę. ~ tẽsę spektrograma antroji formantė att. 140 Hz, 40 Hz ir 110 Hz žemesnė, o [eˑ], [eˑ], [e] – att. 60 Hz, 40 Hz ir 40 Hz aukštesnė negu atitinkamų izoliuotųjų garsų. Taip pat šiuo atžvilgiu aukštesnė visų žemo tembro balsių F₂. Atsižvelgiant į spektro sklaidą, visi balsiai pasiskirsto taip: aukščiausią pirmąją formantę (nuo 510 Hz iki 780 Hz) turi rišliosios kalbos [a], [aˑ], [a] ir [eˑ], [eˑ], [e], [æˑ], [æˑ], [e], žemiausią – [iˑ], [i], [uˑ] ir [u] (nuo 330 Hz iki 450 Hz). Kaip ir izoliuotųjų balsių atveju, gana žemą ir rišliosios kalbos balsio [eˑ] F₁ (plg. izol. ir rišlios k. [eˑ] F₁ = 360 Hz ir 380 Hz). Aukštesnės izoliuotųjų [aˑ], [aˑ], [a], [eˑ], [eˑ], [e] ir [i] F₁. Kitų balsių pirmoji formantė aukštesnė rišlioje kalboje ištartų balsių. Tiesa, rišlios kalbos (kaip ir izoliuotai ištarti) bemoliniai [oˑ] ir [ɔ] pirmąją formantę užima tarpinę padėtį, plg. [oˑ], [ɔ] att. F₁ = 440 Hz, 500 Hz. Kaip ir izoliuotųjų balsių atveju, aukščiausio tonalumo ir nekompaktiniai, arba patys difuziniai, yra balsiai [iˑ], [eˑ], [i] (plg. att. T = 740, 679, 612, C = 739, 759, 764), žemiausią tonalumo laipsnį turi [o] ir [uˑ] (plg. att. T = -202, -166), kompaktiškiausi šnektoje žematoniniai balsiai [aˑ] ir [aˑ] (plg. att. C = 909, 908). Straipsniai / Articles 79 JURGITA JAROSLAVIENĖ 3 LENTELĖ. Prienų šnektos rišliosios kalbos balsių formantės ir vertinimai V | F₁ (Hz) | F₂ (Hz) | F₃ (Hz) | C | b | T | įt. [iˑ] | 330 | 2320 | 2970 | 739 | 107 | 740 | 1460 [i] | 360 | 1980 | 2660 | 764 | 108 | 612 | 780 [ɛˑ] | 380 | 2280 | 2870 | 759 | 106 | 679 | 1270 [ɛ] | 570 | 1830 | 2670 | 830 | 106 | 343 | 570 [eˑ] | 630 | 1750 | 2690 | 848 | 106 | 257 | 570 [e] | 510 | 1860 | 2640 | 815 | 106 | 410 | 510 [æˑ] | 610 | 1620 | 2660 | 851 | 106 | 209 | 390 [æ.] | 670 | 1640 | 2680 | 862 | 106 | 175 | 490 [e] | 570 | 1730 | 2700 | 835 | 106 | 289 | 500 [aˑ] | 770 | 1310 | 2580 | 909 | 106 | −64 | 540 [a.] | 780 | 1340 | 2530 | 908 | 106 | −41 | 470 [a] | 700 | 1370 | 2600 | 889 | 106 | 13 | 430 [oˑ] | 440 | 790 | 2260 | 890 | 112 | −202 | 1010 [ɔ] | 500 | 1040 | 2190 | 874 | 110 | −5 | 770 [uˑ] | 350 | 720 | 2170 | 866 | 114 | −166 | 1260 [u] | 450 | 920 | 2240 | 873 | 112 | −76 | 890 Rišliosios kalbos, kaip ir izoliuotieji, balsiai skiriasi bemoliškumu: bemoliniais laikytini [u] ir [uˑ] bei [ɔ] ir [oˑ] (plg. att. b = 112 ir 114 bei 110 ir 112), tačiau atitinkamų izoliuotųjų balsių, išskyrus [u], matyt, dėl aktyvesnės lūpų veiklos bemoliškumo indeksai didesni (plg. [uˑ], [ɔ], [oˑ] b = 115, 111, 113), vadinasi, jie labializuojami stipriau. Izoliuotai ir natūraliame kalbėjimo sraute ištartų [u] bemoliškumas vienodas. Palyginti su izoliuotųjų [u], [uˑ], [ɔ], [oˑ], natūraliame kalbos sraute ištartų atitinkamų balsių mažesnis ir įtempimo laipsnis, šiek tiek sumažėjęs šiuo atžvilgiu ilgųjų ir trumpųjų įtempimo santykis, plg.: [uˑ] ir [u] įt. = 1260 ir 890; [oˑ] ir [ɔ] įt. = 1090 ir 770. Ne tokio aukšto įtempimo kaip izoliuotieji ir aukštatoniai [i], [ɛˑ], ir ypač [iˑ] (balsių įtempimo indeksus žr. 1 ir 3 lentelėse). Pats įtempčiausias iš izoliuotųjų ir rišliosios kalbos balsių yra ilgasis [iˑ] (plg. izol. ir rišliosios k. [iˑ] įt. = 1890 ir 1460). Kitiems, t. y. [a], [e] tipo, ilgiesiems, trumpie- siems ir pusilgiiams skirti įtempimo požymis nėra toks svarbus, tačiau skiriasi kiti kokybiniai parametrai – tai rimtai skatina abejoti, ar tikrai balsių trukmė gali būti laikoma skiriamuoju fonemų požymiu. Tokios nuomonės laikosi ir kiti tarmių tyrėjai (žr. Murinienė 2007: 127 ir kt.). Apibendrinant pastebėtina, kad ryškesni daugiausia izoliuotai ištartų balsių akustiniai požymiai. Išimtį sudaro tik [e], [eˑ], [e] – izoliuotai tariant šių balsių 80 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai labiau pabrėžiama atviresnės artikuliacijos vieta; su tuo, matyt, ir susijusi žemesnė negu natūraliame kalbos sraute tariamų atitinkamų balsių antrosios formantės reikšmė. Būtent dėl šios priežasties atsisakyta tirti izoliuotai tariamus [æˑ], [æː], [ę̄]. 2.2. Rišliosios kalbos balsių artikuliacinė interpretacija Toliau pateikiama rišliosios kalbos balsių artikuliacinė interpretacija. Rišliosios kalbos garsai izoliuotųjų balsių atžvilgiu akustinėje erdvėje vaizduojami 21 paveiksle. Palyginus izoliuotuosius ir rišliosios kalbos balsius (plg. 21 pav.), matyti, kad pagal horizontalųjį liežuvio poslinkį natūralaus kalbėjimo sąlygomis atsiskiria tie patys užpakalinės eilės balsiai – vadinamieji žemo tembro garsai [ɑˑ], [ɑː], [ɑ], [oˑ], [ɔ], [uˑ], [u], kuriuos tariant liežuvis būna atsitraukęs į užpakalinę burnos dalį. 21 pav. Prienų šnektos izoliuotieji (●) ir rišliosios kalbos (▲) balsiai Straipsniai / Articles 81 JURGITA JAROSLAVIENĖ Visų jų tonalumas, kaip minėta, labai žemas ir, išskyrus [a], išreikštas neigiamais skaičiais. Į priešakinę burnos dalį liežuvis pasislinkęs tariant vadinamuosius aukštatonius garsus [i], [i], [ę̇], [e], [e.], [e], [æ], [æ.], [e], taigi jie laikytini priešakiniais – visų jų tonalumas išreikštas teigiamais skaičiais, pačiu priešakiaisu taip pat laikytinas [i]. Pastebėtina, kad rišliosios kalbos [i], [i] ir [ę̇] – užpakalesnės artikuliacijos garsai, o [e], [e.], [e] – priešakesni negu atitinkami izoliuotieji. Pagal eilę [æ], [æ.], [e] – užpakalesnės artikuliacijos garsai negu [e], [e.], [e] ir priešakesni negu [a], [a.], [a]. Pagal vertikalųjį liežuvio poslinkį iš užpakalinių aukštutinių laikytini [u], [u], iš priešakinių – [i], [i]. Prie šio pakilimo balsių turėtų būti priskiriamas ir [ę̇], tačiau jis ne toks siauras ir uždaras kaip ilgasis [i], todėl formaliai laikytinas vidutinio pakilimo balsiu. Prie tarpinių taip pat priskirtini [o], [ɔ]. Kiti balsiai – [e], [e.], [e], [æ], [æ.], [ę], [a], [a.], [a] – pagal liežuvio pakilimą laikytini žemutiniais, tik, pvz., [a], [a.], [a] artikuliacinėmis savybėmis pagal pakilimą ir eilę ne tokie ryškūs kaip atitinkami izoliuotieji garsai. Įdomu pastebėti, kad daugiau ar mažiau skiriasi ne tik izoliuotųjų, bet ir sakiniuose ištartų žemutinio pakilimo nosinės kilmės ir dėl kirčio pailgėjusių balsių kokybė. Pavyzdžiui, rišliosios kalbos balsis [a] kiek užpakalesnės artikuliacijos ir tamsesnis negu [a.]. Gali būti, kad šis pozicinio ilgumo balsis patiria didesnį gretimų garsų poveikį, nes natūraliai ištartas jis kiek trumpesnis negu ilgasis [a] (plačiau žr. Jaroslavienė 2006: 245–264; 2010: 173–188). Tas pat pasakytina ir apie priešakinius žemutinio pakilimo balsius: žemėlesnio tembro negu [æ.] yra žemutinis prigimtinio ilgumo balsis: [e] ir [e.] atveju žemesnio tembro garsų laikytinas pozicinio ilgumo [e.] (plg. ir Lukšių šnektos atitinkamus rezultatus (žr. Bacevičiūtė 2004: 176)10). 3. IŠVADOS Atsižvelgiant į Prienų šnektos izoliuotųjų ir rišliosios kalbos balsių akustines ir artikuliacines savybes, taip pat į Joneso kardinalinių ir tiriamosios šnektos balsių sistemų skirtumus ir panašumus (žr. 16, 21 pav. ir 1–3 lent.), ir palyginus Prienų šnektos ir kitų Lietuvos šnektų atitinkamų tyrimų duomenis, galima padaryti keletą apibendrinamųjų išvadų: • Akustinėmis, ir artikuliacinėmis savybėmis vieni izoliuotieji Prienų šnektos balsiai ([o], [u]) gretintini su pirminiais (₇[øː], ₈[uː]), kiti ([i], [i], [ę̇], [a], [a.], [a], [ɔ], [u]) – ir su pirminiais, ir su antriniais arba tik su antriniais Joneso kar- 10 Taip pat plg. Girdenis 2000: 349; 2003: 194; 2005: 45–55. 82 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai dinaliniais balsiais. Pirminių kardinalinių balsių atžvilgiu dauguma balsių mažiau ar daugiau (ypač plg. izoliuotuosius [e˙], [e˙.], [e]) pasislinkę akustinės erdvės vidurio kryptimi. • Kraštutinė artikuliacija pagal eilę ir pakilimą būdingiausia Prienų šnektos užpakalinės eilės vidutinio pakilimo balsui [o˙] – jo spektrinės savybės beveik visiškai sutampa su pirminio balsio ₇[o˙]. Tik kiek mažiau, į kraštutinę artikuliaciją linkęs ir užpakalinis aukštutinio pakilimo balsis [u˙] – už jį vis dėlto ryškesnis pirminis kardinalinis jo atitikmuo ₈[u˙]. • Palyginus pietų aukštaičių Kuciūnų, vakarų aukštaičių šiauliškių Pašušvio, šiaurinių kauniškių Lukšių, rytų aukštaičių vilniškių Svirkų, pietų žemaičių raseiniškių Eržvilko, šiaurės žemaičių telšiškių Akmenės ir rytinių kauniškių Prienų šnektos izoliuotųjų garsų kokybinius požymius, pastebėta viena bendra tendencija – polinkis vengti kraštutinių kardinalinių balsių artikuliacijų. Vis dėlto Prienų šnektos izoliuotieji balsiai mažiausiai nutolę nuo atitinkamų pirminių Joneso garsų. • Izoliuotieji ir natūraliame kalbos sraute ištarti Prienų šnektos balsiai skiriasi, tačiau santykiai tarp balsių išlieka tokie patys: [i˙], [i], [e˙], [e˙], [e.], [e], [æ˙], [æ.], [e] laikytini priešakiniais, [a˙], [a.], [a], [o˙], [ɔ], [u˙], [u] – užpakalinės eilės garsais. Pagal pirmosios formantės reikšmę [i˙], [i], [u˙], [u] atsiskiria kaip aukštutinio pakilimo balsiai, prie kurių šliejasi ir [e˙]; vidutinio pakilimo esti balsiai [o˙], [ɔ], žemutiniais laikytini [e.], [e˙], [e], [æ˙], [æ.], [e], [a˙], [a.], [a]. • Daugumos izoliuotai ištartų balsių akustinės ir artikuliacinės savybės ryškesnės už atitinkamų sakiniuose ištartų garsų. Pastebėta bendra tendencija rišliosios kalbos aukštutinius balsius tarti atviriau, o žemutinius – uždarai negu atitinkamus izoliuotuosius balsius. Be to, rišliosios kalbos priešakiniai balsiai (išskyrus [e˙], [e.], [e]) truputį užpakalesni, o žemutiniai – priešakesni negu atitinkami izoliuotieji. Tik rišliosios kalbos balsiai [e˙], [e.], [e] – priešakesnės artikuliacijos ir kiek šviesesnio tembro negu atitinkami izoliuotai ištarti. Tiriamojoje šnektoje, kaip ir kitose vakarų aukštaičių kauniškių šnektose, [æ˙], [æ.], [e] – užpakalesnės artikuliacijos garsai negu [e˙], [e.], [e] ir priešakesni negu [a˙], [a.], [a]. L I T E R A T Ū R A A t k o č a i t y t ė D a i v a 2002: Pietų žemaičių prozodija ir vokalizmas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. B a c e v i č i ū t ė R i m a 2000: Lukšių šnektos izoliuotų balsių tyrimas. – Kalbotyra 48–49(1), 5–18. B a c e v i č i ū t ė R i m a 2004: Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Straipsniai / Articles 83 JURGITA JAROSLAVIENĖ Clark John, Colin Yallop 1999: An Introduction to Phonetics and Phonology. Oxford, Cambridge: Blackwell. Crothers John 1978: Typology and Universals of Vowels Systems. – Universals of Human Language 2, ed. by J. H. Greenberg. Stanford (Calif.): Stanford University Press, 95–152. Fant 1964 – Фант Гуннар. Акустическая теория речеобразования. Москва: Наука. Girdenis Aleksas 2000: Kalbotyros darbai 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Girdenis Aleksas 2001: Kalbotyros darbai 3. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Girdenis Aleksas 2003: Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Girdenis Aleksas 2005: Adutiškio šnektos balsių [aː]/[aː] trukmė ir spektrai. – Baltistica 40(1), 45–55. Girdenis Aleksas 2008: Frydricho Kuršaičio priegaidės: (Akustinė rekonstrukcija). – Baltistica 43(3), 381–404. Jaroslavienė Jurgita 2006: Prienų šnektos žemutinių balsių kiekybė ir kiti skiriamieji bruožai. – Baltistica 41(2), 245–264. Jaroslavienė Jurgita 2010: Rytinių kauniškių Prienų šnektos fonologija (Daktaro disertacija). Vilnius: Vilniaus universitetas. Jaroslavienė Jurgita, Kaukėnienė Lidija 2004: Danielo Joneso kardinalinių balsių spektrinės charakteristikos. – Kalbotyra 53(1), 25–38. Jassem Wiktor 1973: Podstawy fonetyki akustycznej. Warszawa: Państwowe wydawnictwo naukowe. Kazlauskaitė Rūta 2002a: Pašūšvio šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija (Humanit. m. dr. disert.). Vilnius: Vilniaus universitetas. Kazlauskaitė Rūta 2002b: Pašūšvio šnektos izoliuotų balsių spektrų tyrimas. – Kalbotyra 51(1), 61–78. Ladefoged Peter 1975: A Course in Phonetics. New Yourk etc.: Harcourt & Jovanovich. Ladefoged Peter, Ian Maddieson 2002: The Sounds of the World’s Languages. Malden: Blackwell Publishers. Leskauskaitė Asta 2000: Kučiūnų šnektos izoliuotų balsių spektrinės charakteristikos. – Kalbotyra 48–49(1), 83–94. 84 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai Leskauskaitė Asta 2004: Pietų aukštaičių vokalizmo ir prozodijos bruožai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Murinienė Lina 1998: Akmenės šnektos izoliuotų balsių spektrinė analizė. – Kalbotyra 47(1), 91–105. Murinienė Lina 2007: Rytinių šiaurės žemaičių fonologija: vokalizmas ir prozodija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas. Pakerys Antanas 2003: Lietuvių bendrinės kalbos fonetika. Vilnius: Enciklopedija. Piotrovskij 1960 – Пиотровский Раймонд Г. Ещё раз о дифференциальных признаках фонемы. – Вопросы языкознания 6, 24–38. Urbanavičienė Jolita 2004: Svirkų šnektos izoliuotų balsių akustinė analizė. – Kalbotyra 53(1), 65–80. Urbanavičienė Jolita 2005: Svirkų šnektos (Rytų aukštaičių vilniškių) fonologinė sistema: Vokalizmas ir prozodija (Humanit. m. dr. disert.). Vilnius: Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių kalbos institutas. Acoustic and articulatory features of vowels of the subdialect of Prienai pronounced both in isolation and in sentences SUMMARY The article analyses the main acoustic and articulatory features of vowels pronounced both in isolation and sentences of the Eastern Kaunas Prienai subdialect. The research materials were recorded in closed premises using a computer directly (using directional microphone). Every sentence or word was recorded 3 – 5 times under natural tempo of speaking. Speakers would pronounce isolated vowels for approximately one second. Sentences and words were further transferred to computer memory and saved using the .wav file format. Segmentation of the analysed elements was performed using the sound processing and analysis software PRAAT (5.0.34 version) of the program developed by University of Amsterdam researchers, P. Boersma and D. Weenink. In addition to the sound analysis software PRAAT, other programs were applied for evaluation of the experimental data. The research results show that isolated vowels differ from those articulated in a natural flow of speech in the subdialect of Prienai, yet the vowel interrelations remain unchanged: [i̇], [i], [ė], [e], [e̩], [ɛ], [æˑ], [æ.] and [e̩] should be regarded as front, and [ɑˑ], [a.], [a], [ȯ], [ɔ], [u̇] and [u] as back vocalic sounds. High-rise vowels are [i̇], [i], [u̇], [u]; the sound [ė] is adjoined to them; middle-rise vowels are [ȯ] and [ɔ], and the vowels [e̩], [ė], [e], [æˑ], [æ.], [e̩], [ɑˑ], [a.] and [a] should be treated as being low. Straipsniai / Articles 85 JURGITA JAROSLAVIENĖ The acoustic and articulatory features of the majority of sounds pronounced in isolation are more prominent in comparison with the respective sounds pronounced in sentences. A general tendency was noticed that high vowels are pronounced more openly in connected speech, and low vowels are respectively closer than respective isolated vowels. Besides, front vowels (except [ɛ], [e.] and [e]) are slightly more back and low ones are more back in connected speech as compared with their isolated counterparts. Only the vowels [ɛ], [e.] and [e] have a more front articulation and a slightly lighter pitch than respective vowels pronounced in isolation. The performed comparison between spectral characteristics of isolated vowels of the subdialect of Prienai and those of cardinal vowels by Daniel Jones allows stating that some isolated vowels of the subdialect of Prienai ([o̞], [u̞]) should be contrasted with the primary vowels (₇[oː], ₈[uː]), while others ([iː], [i], [ɛ], [a], [ɑ], [ɐ], [ɔ], [ʊ]) with both primary and secondary or secondary cardinal vowels by Jones both according to their acoustic and articulatory features. It is complicated to distinguish which cardinal vowels could be counterparted with the isolated vowels [ɛ], [e.] and [e], as they are located in the middle section of the acoustic space of sounds according to their rise. Compared with primary cardinal vowels, the majority of vowels are shifted in the middle direction of acoustic space. Extreme articulation according to the horizontal and vertical position of the tongue is the most typical of the back middle-rise vowel [oː] in the Eastern Kaunas Prienai subdialect, as its spectral features almost totally coincide with those of the primary vowel ₇[oː]. The back high-rise vowel [uː] is only slightly less inclined to extreme articulation – its primary counterpart ₈[uː] is still more prominent compared with it. Having compared qualitative features of isolated sounds from the Southern Aukštaitian Kučiūnai subdialect, the subdialect of Pašūšvys of the Western Aukštaitian Šiauliai dialect, the Northern Kaunas Lukšiai subdialect, the Svirkai subdialect of the Eastern Aukštaitian Vilnius dialect, the Eržvilkas subdialect of the Southern Samogitian Raseiniai dialect, the Akmenė subdialct of the Northern Samogitian Telšiai dialect and the Eastern Kaunas Prienai subdialect, a general tendency was noticed, i.e. the inclination to avoid extreme articulation of cardinal vowels. However isolated vowels in the subdialect of Prienai are least deviated from their counterpart sounds by Jones. Įteikta 2011 m. spalio 24 d. JURGITA JAROSLAVIENĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 86 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV