130 ac a Linguis ica Li huanica LXVII
daiVa VaiŠnienė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, bal ų ilologija.
juoZo aLeksand aViČiaus
KRETINGOS TARMėS žODyNAS:
ansPonaViMo P inciPai
i kebLesni a Vejai
The Dic iona y o he K e inga Dialec
by juozas aleksand a ičius: P inciples
o ansposi ion and p oblema ic cases
ano acija
a minio žodyno engimas susijęs ne ik su žodžių pa eikimo, ilius acijų, be i su gana
kebliomis a mės i bend inės kalbos ga syno a p ozodijos elemen ų a i ik ies p oblemomis,
ne iena eikšme a minių eiškinių in e p e acija. Pa ikimas i ling is iškai pag įs as an aš inių
o mų a ilius acinių pa yzdžių anspona imas lemia ikslų a minės leksikos pa eikimą žo-
dynuose, au en iškumą i są eikumą su bend inės kalbos o momis. ai i in ak ualu engian
isą lie u ių kalbos e d ę ap ėpiančius leksikos iš eklius, okius kaip Lie u ių kalbos žodynas .
Vis dėl o ie pa ys one iniai eiškiniai omis pačiomis sąlygomis gali bū i į ai iai ansponuo-
ini, no s i aikomas bend asis p incipas – ansponuo i g iež ai dėsningai, pagal kokį isuo i-
nį ga sų a liepimo dėsnį.
s aipsnyje pa eikiamos kelios šio p incipo aikymo schemos, lemiančios ski ingus ans-
pona imo ezul a us, aip pa ap a iami an aš inių žodžių i pag indinių jų o mų anspona-
imo p incipai, aiky i engian juozo aleksand a ičiaus K e ingos a mės žodyną, pa eikiama
p obleminių anspona imo a ejų.
anno a ion
he compila ion o a dialec dic iona y is no only ela ed wi h he p oblems o p esen a-
ion o wo ds and illus a ions bu also wi h a he delica e p oblems o equi alence o he
esMiniai žodžiai: a mė, šiau ės žemaičiai k e ingiškiai, a minis žodynas, anspona imas.
keyWo ds: dialec , no he n samogi ian dialec o k e inga, dialec dic iona y,
ansposi ion.
juozo aleksand a ičiaus K e ingos a mės žodynas:
anspona imo p incipai i keblesni a ejai
131s aipsniai / a icles
sound sys em o p osodic elemen s o he dialec and he s anda d language, as well as am-
biguous in e p e a ion o dialec al phenomena. a eliable and linguis ically g ounded anspo-
si ion o headwo d o ms o illus a i e examples de e mines an accu a e p esen a ion o dia-
lec al lexis in dic iona ies, au hen ici y and co ela ion wi h he o ms o he s anda d language.
i is especially ele an in compiling he lexical esou ces co e ing he o e all Li huanian lan-
guage domain, such as The Dic iona y o he Li huanian Language. ne e heless, he same
phone ic phenomena can be a iously ansposed unde he same condi ions, e en hough he
gene al p inciple is applied – he ansposi ion in s ic compliance wi h he consis en pa e ns,
ollowing a uni e sal law o equi alence o sounds.
he a icle p esen s se e al schemes o applica ion o his p inciple de e mining a ying
ansposi ion esul s; he p inciples o ansposi ion o headwo ds and hei p incipal o ms
applied in he compila ion o The Dic iona y o he K e inga Dialec by juozas aleksand a ičius
a e discussed; he cases o p oblema ic ansposi ion a e add essed.
Lie u ių kalbos leksikos lobynas šiandien u ėja a mių duomenimis iš kasme
pasi odančių a minių žodynų, ku iuose už iksuojamos ne ik naujos žodžių
eikšmės, be pasi aiko i naujų žodžių a žodžių o mų. a minės leksikos ikslus
pa eikimas žodynuose, au en iškumas i są eikumas su bend inės kalbos o momis
ypač ak ualus kaupian isą lie u ių kalbos e d ę ap ėpiančius leksikos iš eklius,
okius kaip Lie u ių kalbos žodynas ( oliau – Lkž). engian šį žodyną išg ynin os
anspona imo nuos a os1 pe keliamos į pas a uoju me u spa čiai gausėjančius a s-
ki ų a mių a šnek ų žodynus.
Pa ikimas i ling is iškai pag įs as a mės one inių eiškinių anspona imas
sp endžia ne ik žodžių pa eikimo, ilius acijų, be i ka ais gana keblias a mės i
bend inės kalbos ga syno a p ozodijos elemen ų a i ik ies p oblemas, ne iena eikš-
mę a minių eiškinių in e p e aciją i pan. ai ne ik echninė a minio žodyno
engimo a mokslinio edaga imo užduo is, be i mokslinės p oblemos sp endimas –
kaip pa eik i kiek įmanomą ikslesnį a minių o mų anspona imą, kad bū ų in-
kamai a liepiamos a minės ypa ybės i iš eng a adinamųjų žodžių nebu ėlių i
nesamų o mų ( okie ne ikslumai pasi aiką nuo pa Lkž engimo p adžios, plg.
būga 1959: 724), išk eipiančių a mių one inės, akcen inės i mo ologinės są angos
aizdą. aigi ašan a mės žodyną leksikog a inė kompe encija u i de ė i su i in
ge u a mės išmanymu i dialek ologinio da bo pa i imi, kad koks abejo inas žodžio
anspona imas nesuku ų nesamų o mų i okie a ejai, pe keliami iš ieno leksi-
kog a inio šal inio į ki ą, neišk eip ų a mės ak ų a jų in e p e acijos.
anspona imo p incipai pap as ai ap a iami p is a an žodyną i iš esmės ski-
iasi ik one inių eiškinių in e p e acija, moksliniu pag indimu bei anspona imo
1 Plg. 1963 me ų Lie u ių kalbos žodyno ins ukcijoje anspona imui ap a i ski iama os pusšeš o pusla-
pio (Lkži 1963: 87–92), o 1980 me ais šis sky ius jau kelis ka us didesnis (Lkži 1980: 88–104).
132
daiVa VaiŠnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
aisyklių šal iniais2. Pag indinis p incipas, dekla uojamas Lkž i įp as ai aikomas
a miniuose žodynuose, – žodžiai ansponuo ini g iež ai dėsningai, a siž elgian į
a mių one ikos (i mo ologijos) ypa umus, paisan kokio isuo ino ga sų a i iki-
mo bend inėje kalboje pa yzdžių (Vi kauskas 2006: 35, 38) – emiasi bend inės
kalbos a liepimu3, . y. laikomasi nuos a os, kad ansponuo os o mos one iškai
maksimaliai de a su bend inės kalbos sis ema. žinoma, išski ini a ejai, kai one-
inis ki imas nedėsningas i jis iesiogiai pe kel inas į ansponuo ą o mą, . y.
ne eikia joks one inis ga sų ( eiškinių) a liepimo dėsnis.
Vals ybinė lie u ių kalbos komisija 2006 m. g uodžio 21 d. posėdžio p o okoliniu
nu a imu ( ekomendacija -4; in . p an., 2007-12-29, n . 100) pa i in uose a mių
(šnek ų) žodynų engimo bend uosiuose eikala imuose aip pa nus ačiusi bend uo-
sius anspona imo p incipus, pa em us bend inės kalbos a liepimu, . y. dėsningos
ga sinės a mės (šnek os) ypa ybės i a i auk inio ki čio a ejai pe ašomi laikan is
bend inės lie u ių kalbos ga sų i ki čia imo sis emos, ne ansponuojamos nedėsnin-
gos mo ologinės žodžio i žodžio sanda os ypa ybės (ž . 10 punk ą4).
Pagal ap a ą bend ąjį anspona imo p incipą, a minio eiškinio a liepimą ben-
d inėje kalboje bū ų galima su ok i kaip nuoseklų iesinį p ocesą. iš a as ga sas a
koks p ozodinis eiškinys kiek įmanoma iksliau už ašomas ansk ipcijos ženklais,
ada pagal nus a y ą one inį dėsningumą ansponuojamas į bend inės kalbos a i-
ikmenį – ga są, p iegaidę i pan.
1 scheMa
2 nuo šal inių į ai o ės, . y. naujų dialek ologinių y imų i a minių eiškinių mokslinių in e p e a-
cijų, labai p iklauso anspona imo ikslumas i kokybė, plg., 1980 me ų Lie u ių kalbos žodyno ins-
ukcijoje ansponuojan ekomenduojama em is ik Zigmo Zinke ičiaus Lie u ių dialek ologijos pa-
g indinių ypa ybių žemėlapių izoglosomis (Lkži 1980: 88), o Lie u ių kalbos žodyno aisymuose nu-
odomi gausesni i į ai esni šal iniai, pa yzdžiui, Lie u ių kalbos a lasas, ki i a mė y iniai da bai
(Vi kauskas 2006: 20).
3 1963 me ų Lkž ins ukcijoje a ojama są oka „iš e s i a mybes į bend inę kalbą“ (plg. Lkži
1963: 87).
4 in e ne o p ieiga:
h p://www. lkk.l /li /p og amos/zodynu- eikala imai.h ml# a mes
, žiū ė a 2012-
04-22.
juozo aleksand a ičiaus K e ingos a mės žodynas:
anspona imo p incipai i keblesni a ejai
133s aipsniai / a icles
žinoma, išski ini pa ieniai nedėsningi paki imai, kai ga sų a i ikimo dėsnis
negali bū i p i aikomas, ačiau okių a ejų ik ai nė a gausu, a kime, galė ume
kalbė i apie kai ku ių skolinių adap a imą, naujų žodžių nep isi aikymą p ie dės-
ningų one ikos ypa ybių, spo adišką one inį ki imą i pan.5
Vis dėl o bend ojo p incipo aikymo ezul a as ne isada oks aiškus i pap as-
as, . y. ie pa ys one iniai eiškiniai omis pačiomis sąlygomis gali bū i į ai iai
ansponuo ini p i aikan ą pačią bend ąją a liepimo aisyklę. sudė ingesniais a e-
jais, kai pa eik inos a minės o mos ne u i kokių ypa ingų požymių, padedančių
nus a y i ikslius a i ikmenis, Vy au as Vi kauskas siūlo im i ak us iš ų šnek ų,
ku iose a i ikmuo y a aiškus i nekelia abejonių (Vi kauskas 2001: 36). aip ienos
a mės ak ai nė a in e p e uojami kaip a ski os a minės sis emos iene ai, be
į aukiami į a minių a i ikmenų isumą i pap as ai būna de inami su bend inės
kalbos sis ema. Vadinasi, ka ais nepakanka ien ik nus a y i dėsningą a i ikmenį,
eikia a siž elg i, kaip as a i ikmuo unkcionuos bend inės kalbos sis emoje i
de ės su ki ų a mių a i ikmenimis.
2 scheMa
d iejų ap a ųjų požiū ių ski umus ge ai ilius uoja a i e anspona imas ki -
čiuo us umpuosius balsius ilginančių pa a mių žodynuose, plg.: Kupiškėnų žody-
ne žodis lẹm.na. – ansponuojamas liemènė, n.mas – ansponuojamas nàmas.
Šiuo a eju laikomasi dėsningo a liepimo a siž elgian į a mės ilgumų sis emą i
u in gal oje, kad kupiškėnai iki pusilgių ilgina iš p igim ies umpuosius balsius,
o okie is o iškai i bu ę a, e . ačiau oks anspona imas nė a įp as as – bend i-
nėje kalboje p igim iniai umpieji a i e pap as ai ilgėja dėl ki čio, odėl Lkž
pa eikiamos o mos liemẽnė i nãmas, nea siž elgian į galimą ski ingą šių bal-
5 daugiau a ejų ž . Vi kauskas 2001: 17–20.
134
daiVa VaiŠnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
sių aidos in e p e a imą a mėse. Plg. aleksas gi denis p ipažindamas, kad šioje
pozicijoje i žemaičiams umpojo balsio anspona imas bū ų ikslesnis, pa s i gi
jo nesi enka, nes ai pe daug p ieš a auja mūsų dialek ologijos adicijoms (gi -
denis 2008: 23, 12 išn.).
Šie pa yzdžiai nė a kokie spo adiški pa ieniai ki imai, adinasi, a minės i
ansponuo os o mų są eika y a ge okai sudė ingesnė nei iesioginis ga sų a eiš-
kinių a liepimas i a i ik is su bend inės kalbos o ma. iš dalies ai gali bū i susiję
i su subjek y ia au o iaus in e p e acija, pa yzdžiui, koks jo požiū is į adiciškai
dėsningais laikomus a ejus, u inčius aiškius bend inės kalbos a i ikmenis, plg.
Daukšių k aš o žodyne ansponuojami ilgieji i ap adžiai gý nos, m gdy i i
pan. ody ų au o iaus nuos a ą, kad šis ki imas nesąs dėsningas6 .
aigi ansponuojamų o mų ski umus daugiausia lemia pasi ink as požiū is į
a mės i bend inės kalbos o mų san ykį. ki aip sakan , a o ma bus iesiog ans-
ponuojama bend inės kalbos a i ikmenimis, su okian a mę kaip a ski ą kalbinę
sis emą, e inan ik ga sų kilmę bei is o inę aidą (ž . 1 schemą), a bus a siž el-
giama i į ki ų a mių a i ikmenis bei bend inę kalbą, ai y a, esan d iem a minio
eiškinio in e p e a imo galimybėms, bus pasi ink a oji, ku i ge iau a i inka bend-
inės kalbos sis emą (ž . 2 schemą).
kaip šios schemos aikomos iename iš naujausių žemaičių a mės leksikos
šal inių – juozo aleksand a ičiaus K e ingos a mės žodyne? kokius an aš inių žo-
džių i pag indinių jų o mų anspona imo p incipus bu o numa ęs au o ius i
kas pasikei ė su edaga us žodyną? a k eip inas dėmesys, kad dauguma anspona-
imo ypa umų i p ak iniai edaga imo aspek ai čia nebus minimi, nes jau y a
ap a i į adiniame žodyno s aipsnyje (Vaišnienė 2011: XXiX-XXXiii). oliau eks-
e bus emiamasi žodyne eik ais pa yzdžiais.
žodyno au o ius juozas aleksand a ičius, a ida ęs eng i ank aš į spaudai, ne-
besuspėjo pe skai y i nuo p adžios iki galo, su ienodin i i apsisp ęs i dėl s a s y-
inų žodžių a o mų pa eikimo. kai ku ios p oblemos spė os ap a i su au o iumi,
ačiau da liko nemažai sp ęs inų ling is inių klausimų, į ku iuos a sakymų ieško-
a emian is naujesniais šiau ės žemaičių, ypač k e ingiškių, a mės y imais bei
šal iniais. enka p ipažin i, kad ne isada pakakda o pa ikimų duomenų sp endžian
p obleminius kamienų mišimo, ki čia imo dalykus, ad okiais a ejais edaguojan
labiau a siž elg a į au o iaus nuomonę. ki a e us, i pa ies au o iaus požiū is į
kai ku iuos s a s y inus one ikos i mo ologijos eiškinius y a kei ęsis, o kai ku
aip i likę i ai neapsisp ęs a, ai odo skliaus eliuose palik i al e na y ūs galimi
a ian ai, klaus ukai a pas abos pa aš ėse.
6 no s galima numany i, kad oks neįp as as sp endimas pasi ink as ik dėl o, kad ši ga syno ypa ybė
iesiog i in yški i speci iška (plg. Labu is 2002: 6).
juozo aleksand a ičiaus K e ingos a mės žodynas:
anspona imo p incipai i keblesni a ejai
135s aipsniai / a icles
apž elgus anspona imo ne olygumus ank aš yje i edaguo inus a ejus galima
kons a uo i, kad engdamas K e ingos a mės žodyną aleksand a ičius aikęs du iš-
a o ga so i ansponuo os aidės są eikos p incipus, suku damas ne isai ikslias
ansponuo as o mas. iesa, šių p incipų ne isada nuosekliai laikęsis, aigi g ei-
čiausiai sau jų nebu o su o mula ęs, o apsisp ęsda ęs kiek ienu konk ečiu a eju.
I p incipas. Ta minės one inės ly ies iesioginis pe kėlimas į bend inę
kalbą a siž elgian ik į a minius dėsningumus. ansponuo o ga so pag in-
das – iš a as a minis ga sas, ansk ibuojamas i iesiogiai pe keliamas į ansponuo-
ą bend inės kalbos o mą, jei nė a kokio dėsningo one inio ga so ki imo, plg.:
Šis p incipas iš dalies de ė ų su 1 anspona imo schema, kai a siž elgiama ik
į dėsningus a minius a liepimus. esminis ski umas, kad adiciškai ansponuojan
įp as a a siž elg i į uni e saliuosius one inius ga sų pokyčius – asimiliaciją, ako-
modaciją, degeminaciją i pan. – juos e inan kaip dėsningus, no s i ne a minius.
egis, aleksand a ičius one iniais ki imais, ku iuos de ė ų ansponuo i bend inės
kalbos a i ikmenimis, bus laikęs ik dėsningus a minius a liepimus.
kaip ne inkamus ap a ojo p incipo aikymo pa yzdžius galima minė i šiuos
a ejus:
• no s au o ius ansk ibuodamas bu o pasi inkęs mo ologinį p iebalsių pa ei-
kimo būdą, ačiau šio p incipo nesilaikė junginiuose nb, np, ku ie ansk ipci-
joje pa eikiami pagal one inį a imą – dėl akomodacijos paki ę į mb, mp. ka-
dangi ai uni e salusis one inis, o ne dėsningas a minis ki imas, aikydamas
iesioginio a liepimo bend inės kalbos a i ikmenimis p incipą aleksand a ičius
ansk ibuo ų pa yzdžių m nuosekliai pe kelia į ansponuo us an aš inius žo-
džius, p z.: sémbe nis, šiempj ė i pan.
beje, a k eip inas dėmesys, kad p iebalsių asimiliacijos pagal balso s ygų
eiklą a eju anspona imo ne ikslumų iš eng a, nes au o ius ansk ipcijoje
136
daiVa VaiŠnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
nuosekliai laikėsi mo ologinio p iebalsių ašybos p incipo. belieka ik spėlio i,
kodėl ap a iamuoju akomodacijos a eju pasi ink a ki okia p iebalsių są eikos
in e p e acija.
• aip pa a si ikę i gemina ų a eju – ansk ibuo uose pa yzdžiuose nesilaiko-
ma mo ologinio p iebalsių ašymo p incipo i ašomas ik ienas iš d iejų a-
pačių p iebalsių. ai pe kel a i į an aš inius žodžius, p z.: ãda as, ãd ėkis,
da ko is, saũšakė i pan.7
II p incipas. A liepinio kons a imas pagal apačios kilmės ga so unk-
ciona imo bend inėje kalboje dėsningumus. Šiuo p incipu ansponuo os
o mos sukėlė bene daugiausia s a s ymų, nes a liepinio pasi inkimas, kai ku iais
a ejais ne gi eo inis kons a imas, susijęs su subjek y ia in e p e acija i gali
p iklausy i nuo o, kaip bend inėje kalboje unkcionuoja dėsningas a ba, au o iaus
nuomone, apačios kilmės a i ikmuo (plg. 2 anspona imo schemą). Pa yzdžiui,
a siž elgian į dėsningumą, kad bend inės kalbos ki čiuo i a i e pap as ai ilgėja iki
ilgųjų, šio p incipo laikomasi be išimčių, ne ais a ejais, kai bend inės kalbos a,
e išlaikomi umpieji, ž . pi mą pa yzdį:
an asis pa yzdys sudė ingesnis – k e ingiškių mo e iškosios giminės *ā ka-
mieno žodžiai linkę pe ei i į *ē kamieną, aigi aleksand a ičius sa o dise acijoje
K e ingos a mė nu odo, kad abiejų kamienų pa adigmos iš esmės su ampančios
(aleksand a ičius 1967: 195). egis, aip au o iaus i in e p e uojama, kad bend i-
nės kalbos sis emoje jos u ė ų unkcionuo i kaip apačios o mos. au o ius nuo-
sekliai laikęsis nuos a os, kad a i ojo žodžio galo ga sas, su umpėjęs iš *ē i
bend inėje kalboje a liepiamas ė, ansk ipcijoje žymė inas specialiu ženklu – .
7 daugiau pa yzdžių ž . Vaišnienė 2011: XXX–XXXi.
juozo aleksand a ičiaus K e ingos a mės žodynas:
anspona imo p incipai i keblesni a ejai
137s aipsniai / a icles
Vadinasi, isais a ejais okį ga są ansponuo i bend ine kalba de ė ų kaip ė, p z.:
sâuj > sáujė, kûoj > kójė, mêlninč > mélninčė, dešinûoj > dešinójė i pan.
keblumų kyla ada, kai ši galūnė ki čiuo a, nes galūnės balsis y a umpasis,
aigi ki čiuo oje pozicijoje negali bū i ansponuojamas kaip ė, p z.: ldabẹj,
d às. Pagal ap a ąjį p incipą apa us ansk ibuo as ga sas u ė ų bū i anspo-
nuojamas uo pačiu bend inės kalbos a i ikmeniu – isais a ejais a liep ų ė,
p z., aldabijė, d asė i pan. ačiau kaip sude in i ilgojo ė kiekybę i ki čia imą,
nes žodžio galo skiemuo y a umpasis? ank aš yje au o ius bandė as i kom-
p omisinį sp endimą – palikęs an aš inio žodžio galūnę -ià, g e a skliaus uose
nu odo, kad žodis ė-kamienis, p z., aldabijà (ė-kam.), d asià (ė-kam.). engian
žodyną spaudai šiais a ejais a siž elg a į ilius acinius pa yzdžius, nes kai ku ie
linksniai, pa yzdžiui, ienaskai os ie ininkas, aiškiai odo žodžio kamieną. jei
ilius acinių pa yzdžių, iksliai pa odančių kamieną, nė a, laiky asi p incipo, kad
neki čiuo ų žodžių galūnė y a -ė, o ki čiuo a galūnė – -ià (ski ingą *ā kamieno
linksnia imo aidą pab ėžia i Vladas g ina eckis: šakninio ki čia imo žodžiai
pe ėję į *ē kamieną, o galūninio – išlikę (g ina eckis, 1973: 141)8 .
Čia pa eik i ik keli nuoseklesni keblesnio anspona imo pa yzdžiai, ku iuos
galima paaiškin i kaip ap a ųjų p incipų aikymo ezul a ą. Pažymė ina, kad eda-
guojan panašius a ejus K e ingos a mės žodyno ansponuo i an aš iniai žodžiai
ikslin i laikan is šių nuos a ų:
1) ku įmanoma em asi ilius aciniais pa yzdžiais i analogijos p incipu;
2) jei nė a aiškių ilius acinių pa yzdžių, palik a au o iaus už ašy a o ma, ačiau
aki aizdu, kad sp endžian kai ku ių s a s y inų a ejų pa eikimo p oblemas
eikė ų papildomo y imo.
a k eip inas dėmesys, kad s aipsnyje pa eik i p incipai o muluo i emian is ik
ieno šal inio – K e ingos a mės žodyno – duomenimis, ačiau aki aizdu, kad jie ben
iš dalies gali bū i p i aikomi i analizuojan p obleminius ki ų a minių žodyno ans-
pona imo a ejus. a k eip inas dėmesys, kad naujesniuose žodynuose be eik nepa-
si aiko a minės one inės ly ies iesioginio pe kėlimo į bend inę kalbą a ejų (neben ,
kaip minė u Daukšių k aš o žodyno a eju, a minis eiškinys e inamas ki aip nei
įp as a). kebliausi anspona imo a ejai susiję su eo iniu a liepinio pasi inkimu,
a siž elgian į ai, kaip bend inėje kalboje unkcionuoja dėsningas a ba apačios
kilmės a i ikmuo. jei eiškinio p igim is nė a pakankamai iš i a, mokslinis anspo-
na imo pag indimas labai p iklauso nuo subjek y ios au o iaus in e p e acijos.
8 neben čia ma y ume naują e kamieną, ku į, pasak alekso gi denio, žemaičių a mėje suponuo ų
okie pasakymai kaip jaunys e : du nys e (gi denis, 1996, 83). Vy au o Vi kausko nuomone, kažin a
e a čia ieško i naujo kamieno, eikė ų in e p e uo i ai kaip kamienų maišymą (Vi kauskas, 2001,
76, 7 išnaša).
138
daiVa VaiŠnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
Li e a ū a
aleksand a ičius juozas 1967: K e ingos a mė. ilologijos mokslų kandida o laips-
nio dise acija. Vilnius.
aleksand a ičius juozas 2011: K e ingos a mės žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
babickienė Zo ija, bi u ė jasiūnai ė, angelė Pečeliūnai ė, ū a ba-
gužy ė 2007: Cen inė šiau ės žemaičių k e ingiškių a mė: a mės eks ai su komen a ais
i žodynėliu. Vilnius: bal os lankos.
būga kazimie as 1959: Rink iniai aš ai 2. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla.
gi denis aleksas 1996: Taip šneka i kšliškiai: Šiau ės žemaičių elšiškių eks ai su
komen a ais. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
gi denis aleksas 2008: žemaičių dzūkai: eks ai su komen a ais. Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
g ina eckis Vladas 1973: žemaičių a mių is o ija. Vilnius: Min is.
Labu is Vi as 2002: Daukšių k aš o žodynas. Vilnius: alma li e a.
Lkži 1963 (ii leidimas 1980) – „Lie u ių kalbos žodyno“ ins ukcija. Vilnius: Lie u ių
kalbos i li e a ū os ins i u as.
Ta mių (šnek ų) žodynų engimo bend ieji eikala imai. in e ne o p ieiga:
h p://www. lkk.
l /li /p og amos/zodynu- eikala imai.h ml# a mes
.
Vaiš nienė dai a 2011: „k e ingos a mės žodynas“: pag indiniai medžiagos pa eikimo
p incipai. – K e ingos a mės žodynas, XX–XXXVii.
Vi kauskas Vy au as 2001: Lie u ių kalbos a mių mo oneminiai eiškiniai. Vilnius:
ža a.
Vi kauskas Vy au as 2006: „Lie u ių kalbos žodyno“ aisymai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Vosyly ė klemen ina 2010: Kupiškėnų a mės žodynas i–o. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
