196 ac a Linguis ica Li huanica LXX
ha aLd bichLMeie
Ma in-Lu he -uni e si ä halle-Wi enbe g
sächsische akademie de Wissenscha en zu Leipzig Mainze
akademie de Wissenscha en und de Li e a u
Wissenscha liche o schungs ich ungen: indoge manis ik,
onomas ik (o sund gewässe namen), al i anis ik (syn ax).
jü gen udolph (h sg.)
eu oPa Vasconica eu oPa
seMi ica? k i inės į aščiai
Zu age po deM baskinių
i seMi inių subs a in
eu oPa
(bei ai į Leksikog a iją i a dų y inėjimą 6) hambu g: baa
2013. Pape back, 386 puslapiai + 3 puslapiai unpaginie (su
nu odymais į bandos bei aukėjus) isbn: 978-3-935536-06-6
Šis sammelbandas sup an a sa e kaip a sakymą į nuo heo Vennemann (i jo mokinių) nuo
maždaug ijų jėgdešim mečių isada ėl i da dešim imis esa yse pa eik ą i pe
e lykes e imologijas (a ba ką už ai bu o išleis a) a iamai pa i ino hesis, kad iena
e us didžioji dalis ge manų žodža zes, ki a e us da daug didesnė dalis bend ai kaip
‘al eu opinė hid onimie‘ pa adin o andens a dų sluoksnio iš ik ųjų nė a
indoge manų kilmės, o pasikėlė am ienam a ki am p e-indoge manų subs a ui. ieną
summa jo y imų y a Vennemann in he sammelband Eu opa Vasconica Eu opa Semi ica,
be lin new yo k 2003, pa eik as, ku is 26 jau publicėjo i ieną iki da o unpublicin ų
bei agą u i. Ve ešmin a galima Vennemanno poziciją aip apibend in i: y a eilė žodžių,
ypač ge manų kalboje, ku ios (ge os) indoge manų e imologijos ūks a. ai lieka dėl o,
kad jie eben iš ienos subs a sakalbės kyla. kaip subs a sakalbį a eina uo me u
idauslande .a. ai Vaskonische (eine a u baskisch) in age, nes po pasku inio
ledynmečio a si e bėjimas Mi eleu opas .a. iš pie aka ių, aigi iš ibe iškos
jü gen udolph (h sg.)
Eu opa Vasconica – Eu opa Semi ica? K i ische Bei äge zu F age
nach dem baskischen und semi ischen Subs a in Eu opa
197 ecenzijos e iews pusšalį he į ykzę, kas aip pa pas sa e į am ik ų gene inių
ma ke ių a i inkamai jų a i inkamamam p ocen iniam an eil da į ody i lasse, ku is
baskų ke nland kiek iename aukščiausiu y a i koncen iniuose ingiuose aplink b anduolį
abėme. Vaskonisch bū ų mi hin aip pa seniausia mums in (Mi el))eu opa g ei ba e
andensnamenschich , ai uo daugiau, kaip ienas aip pa šioje s i yje u i p oblemą,
dažnai jokios (š a ios) indoge maninės e ymologija duo i o könbespecially aip pa
Wes und no dge manischen. šios bū ų .a. su eniciškais pa da ėjais į šį egioną
nen. semi isch seien hingegen zahl eiche subs a wö e in küs ennahen gebie en,
a ež as (i galu inai s amme ja aip pa unenal abe as nuo eniciško alphabe ab).
paieška po subs a wo scha z bū en aip pa Vaka ų ge manų kalba u i ilgą
adiciją, ku i ypač "Leidene schule‘" indoge manis ikos ęsiama. ačiau y a
pag indinės p ielaidos isiškai e čiamos, ku ios subs a an eil iki iki 30% ge manų
leksikone no i ma y i: jau neumann (1971, 7779 = 2008, 35) y a į odęs, kad ai y a čiabei
klaidingų p ielaidų, nesup a imų i echen ehle ių e kš ingumas, ku i ai be į ai iais
ank aščiais i į edimais į ge manų a ba ge manų ienelskales. subs a o žodžekio dalis
y a kalbose pap as ai 25% ajone. iš de da bo am eWa gali ez. ik ai pa i in i: Iš den
gu 130 (abzügl. ca. 20 su ixe) bislang nuo ez. apdi b ų haup lemma a (žodžiai p adedan
su ahd. i-, j-, l-, m-) galėjo iesiog ka ą už ieno (ahd. î al ‚ei el, nich ig, lee ‘; eWa V,
226229) nė a (guda) indoge maninės e imologija pa eik as. galbū (!) į subs a wo dus
g įž ajan i dalis bu o šiame iš auke iš leksikono aigi žemiau 1%! ku is čia daba kaip
a sakymas į uos di b i iš eikš ančios sammelbandas u i po p ologo (s. 79) aš uonis
esėzus i ieną in e iew. iš esmės p oblema iška p ie šio ūno y a pi miausia, kad ai y a
a sakymas, ku i dešim me ų eikėjo, kol ji o muliuo a, i kad ji sa o a ski ose dalyse
iskas ki a nei homogeninė: ji u i esė, ku ios jau p ieš Vennemanno knygą ka ą
pasi odė, okios, ku ios aki aizdžiai jau g ei ai po Vennemanno knygos bu o pa uoš os i
okios, ku ios ik ėliau bu o pa uoš os. aip kaip Vennemanno knyga iš esė iš ca. 15 me ų
susideda, aip pa kyla a sakymai į ai iš ca. 15 me ų. šiek iek ienas jau klausia sa ęs, a
ienas knygą po iek daug me ų da ka ą pe šias k i ines į ašas e in i eikėjo, ku is
de ac o y imuose ( ai kiek ez. ji pe žiū ) be kokiu a eju jokio aidmens speiel (e).
Iš esėmenų sammelbandes bu o ys indoge manis ų(-onomas isch)e jau anksčiau ieną
ka ą spausdin i: Michael Meie -b ügge , is o inė kalbos ėžys i jos ibos (s. 151158 =
Meie -b ügge 2010, 166 17 Lu z eicha d , 1662), nach olge hans bahlows (s. 159167 =
eicha d 1996) Meie -b ügge s bei agas y a labiau allgemein- heo e isch p i aiky as i
liečia .a. am pabaigoje aip pa klausinė i ( ela y ios) k onologijos iš eilės iš kalbosšik ų
Eu opoje. be jis kaip aip pa isi ki i įnašininkai šio sammelbandes a eina p ie o i
ezul a o, kad ienas na ū aliai su iena a keliomis o bzw. neindoge maninių kalbų
eu opa bus eikė i, be su daba ine s adija y inė i .a. a siž elgian des cha ak e s
Vennemanno y imų aip pa ne p adė iniu būdu yšys šio subs a o su kokiomis no s
ki omis kalb( amili)en į ody i y a. Į indoge manis inius įnašus p iklauso aip pa da
pi masis įnašas des bandes, Pe e an ei e , min ys į knygą nuo heo Vennemann, Eu opa
198 ac a Linguis ica Li huanica LXX i Wol gang P. schmid, Me odinės pas abos dėl
ha aLd bichLMeie
klasi ikacijos al eu opäisch (s. 169180 = schmid 1998). abu į aščiai iš 1990ių me ų y a
žinoma iš indoge manis inio ž ilgsnio isiškai pasenę, ne jei ienas an pag indiamos
a gumen a ion pap as ai nieko išse in i negali: eicha d heb .a. iš yškin i, kad
Vennemann bahlows pasiūlymams p ie hid onimijos apie gend alchen subs a us is
iek e üb ig en. ačiau y a a gumen acijoje i zumal į pa yzdžius, an ku ių ji
au bau , į ai ios dalykinės klaidos, aip i abelle s. 174, ku ioje o ma imai į a iamai
wei e s ecken olg , die allgemein au wenig ane kennung ges oßen sind, wäh end
schmid .a. au egula i ä en im be eich des ablau s und de Wo bildung hin-
weis , die eben ypisch indoge manisch seien, weshalb sich spekula ionen zu i -
is u indoge maninius šaknis suda omi, ku ios, žinoma, pagal heu ige požiū į daug
labiau p iklauso p ie mažiausiai šešių ( aip du ka us ys) šaknų, i ku šaknų laipsniai
už ą ( ėly -u indoge manų?) niekada nenus a y i, ku i pagal ga są jau p ieš
d idešim me ų indoge manis ikos plačiau nebu o paskelb a.
Vasconica Eu opa Semi ica (s. 1163). šis labai susilaikęs o muo as į ašas y a ienin elis
šiame knygoje, ku is indoge manis iką pusiau kelio an šiandien įp as o lygio i su šiandien
įp as omis s anda ds siūlo. sėks amos e imologijos y a eisingos (jei i ne isada
ienin elės galimos). ap ibojan be y a p idė i, kad i šiame bei ag eis lege su
Wu zel(auslau ) a ian ai, schwebeablau u.ä. apgy endinamas, kas p ie ne
indoge manis iškai išanks inio išsila inusio skai y ojo leng ai jausmą des any hing goes
galė ų palik i. okie unmo i iuo i a ian ai y a šiandien pap as ai ne daugiau kaip
galimybės p ipažin i. da iena p oblema y a, kad biskuome jokių šaknųbedeu imų
nenu ody a, o iesiog iš pe kel o žodžio ma e ialo pagal žinomas aisykles
u indoge maninės anspona e ku iamos, biskuole be jos su kokiu no s ki aip beleg em
ma e ialu (bzw. ekons uk en) ko eliuo i. is dėl o į ašas aiškiai odo, kad Vennemanno
p ielaidos i mu maßymai be kokios
jü gen udolph (h sg.)
Eu opa Vasconica – Eu opa Semi ica? K i ische Bei äge zu F age
nach dem baskischen und semi ischen Subs a in Eu opa
199 ecenzijos e iews bū inybės ne ūks a, kad uo a pu aip pa be kokios
e imologinės ikimybės p ieš a au ų i pasekmė aip pa aip pa pe eklingi y a, kaip jie
bus klaidingi. / Tik ai s a bios y a an ei e s iš adą apie aqualen im d uck d), kad šis bū en
ne e lex kažkokio neindoge maninių subs a schich bū ų, o ienos indoge maninių
a“ (die e was zu ückhal ende auch schon on ez. geäuße wu de; gl. bichlmeie
sluoksnio p iklausė, ku i eben andel *o > *a pa odė. a si inka ai ie o ėje, an ku ios
pomalig kalbų bu o kalbama/bū ų, ku ios šį kin imą ne odo (kaip pa yzdžiui kel ų i i alisch),
y a su d iem ski ingais indoge manų sluoksniais eik ų skaičiuo i, odėl u i galu inai su
mažiausiai d iem bangomis imig an ų iš kalbė ojų indoge manų kalbų bū i skaičiuojama (p.
57 .). be andžiai eikia an šio bei ag be , kad jis apsk i ai nuo a ski ų naminėjimų
(daugiausia iesiogiai ci uo a) li e a ū a be eik gąsdžiai an sekundä li e a u ą e čia. ai
š elnina den
p idago e ė žymiai.
ilgiausias indoge manis inis (išplės inėje p asme) į a dijamas į ašas y a o des išda ėjo
des bandes, jü gen udolph, Vaskonisches und semi isches in eu opa aus namenkundliche
sich (s. 211324). šio pa odo indes ipines silpnesnės daugybės di ba o e aje s į, į ez.
jau kelis ka us a k eipė dėmesį ( sl. pasku inį bichlmeie 2013a, 2013b), i ku ių
sunkiausiai y a: indoge manis inė Fachli e a u pasku inių 50 me ų y a p ak iškai ne
ecipied. odėl y a isi iš a imai ašy ojo į indoge manis iką galu inai an s a uso
Vok iegs laikų. ai pasi odo ypač jo isiškai pasenusiose pažiū ose į onologinę sis emą
u indoge manų, į žodžio o ma imą šiame kalbos e ape i a si adimus iš akcen ų i ablau
i su uo susijusiais klausimais apie a i inkamų o ma imų seman iką. isas šias s i į
p iklausančias p oblema ines ie as įnašo nag inė i, y a čia ne įleis i. ai bū ų sa o ilgesnį
esė eikalingas pada y i. is dėl o nuk en a jau p ie šios ie os s ebė inas pa allele
da bo būdu į Theo Vennemanns į: s a bi li e a ū a nė a (apim ai) ecipiuojama. į a imas,
ku į udolph sa o bei ag ja pa s kelis ka us į ad esą Vennemanns nuk eipia. aip udolph
pa yzdžiui eda sa o bei agame kelis ka us a ejus iš ‚konsonan enwechsel‘ an, a p
jų aip pa ėl jo mėgs amiausiasbeis ilis nhd. Hass s. Hade (s. 241, 264, 306). po
‘konsonan enwechsel‘ jis sup an a ieną aki aizdžiai lais ai yk i galinčią pasikei imą iš
konsonan ų ( .a. išlau iš šaknų), ačiau šaknys be lygią eikšmę u i. kad jis uo me u į
hi pasisako (p. 256) odo ik da ieną ka ą un imepäßness jo įleidimų. šio pasi odymo
y a ilgesnis sky ius jo monog a ijoje į ge manenp oblem ski a (udolph 1994, 51118), į ką
jis sa o į aše kelis ka us nu odo. be kaip ki os aip pa ki aip įž elgiamos silpnybės
pasi odo sau unsaube ybės p ie ci a e ki ų au o en (kas udolph ja Vennemann aip pa
apkal ina) i p ie minėjimo pa yzdžių: aip y a maždaug s. 253 bichlmeie (2010, 16 .) s ip iai
su umpin as aip a spindė as, kad en egzis a imas ienos šaknys *el-olg undsä zlich
ginčijamas. eisingai da an y a, kad ai pagal heu ige sich indoge manis iką iena
šaknis s uk ū os VKim u indoge manischen niekada u ėjo su eik i, o šios isada
200 ac a Linguis ica Li huanica LXX jau bū i o.a. mėgs amiausias pa yzdys y a
ha aLd bichLMeie
klaidingas: šis žodžių po a y a jau nuo ilgo (mažiausiai jau nuo 20 me ų) į du seman iniu
požiū iu iš p adžių ski ingus šaknis sug ąžin as (*ka - ‘s ei , kamp i *ad- allen ‘
[LiV2 318], gg . aip pa ‘s ū en i an ; a ba u idg. *eh2d- ‘seelisch au gewühl sein
[LiV2 38319] į g . κῆδος ‘so ge, aue ), ku ių iš edimai y a ik ai ge manų
seman inėje kalba (kluge Seebold 1995/6, 349, 389, 388, 391, 395 , 398, 398, iWa iV., 381, 381).
sis eminė pe žiū ė minė o abs ak o iš udolph 1994 u ė ų ik ai da e nes
palyginamą ūkumų apž algų a skleis i.
minimes s uk u KVKha en, mi hin in diesem alle eben u idg. *Hel(H)- ekons uo i
y a. as pa s, žinoma, aikoma i už s. 225 . s eng e šaknis *e -/*o -: ai y a ne iš ienos,
o iš mind. du šaknys s uk ū os *He (H)- iš yk i (amžiausiai a eina *h1e - ‘ku hin ge a en
(LiV2 238) i *h3e - ‘sich (aky iau) in mo ion (LiV2 299 .) in ques ion, be ki i gali da į žaidimą
a ei i, p iklausomai, a ai daba apie andens a kalno pa adinimą eina; iša naus *e -(n)-
‘hügel e hebung [p. 240] iš edimas y a aip be ku iuo a eju klaidingas). be da udolph ja
bū en pasku inius jah dešim ę indoge manis inio y inėjimo ne ecipiuoja i ja aip pa
nus a ė: au diesem ni eau disku ie e ich nich . (udolph 2013: 438), pasi odo iš šios
pas abos šalia į a iamai disk edi a imo ci in ojo a naujančio a aizda imo būdu, ik ėl
jo ūks ančios indoge manis inės achkompe encija. klaidingas kalbos p isky imas
yks a pa yzdžiui in alle o ma i- ‘Vo gebi ge o.ä. (p. 278), ku is ne al indinis, o daugiausiai
a es inis y a (ba holomae 1904: 1112 .). e ymologija (u idg. *mñ- i-) su inka ben jau. kad
udolph aip pa y esnės indoge manis inės o schungen nė a ypa ingai ge ai žinomos,
pasi odo aip pa jame, kad jis s. 220 . i 303 susijungus su gewn Ode i giminaičiu ( sl.
p ie o g eule 2008: 70 . [den udolph ga ne pi mą paminė as...] i ak ualiai bichlmeie d ukk
a, b aip pa 38b dgn4 .) į caland-Wacke nagelsche su ixsys em nu odo (be o be p ie
pa adinimo nu ody i) i ieną esė bloom ields iš 1925 ci uoja, ku is y inėjimų is o ijoje
de ac o jokios aidmenys, be nežaidžia į an änge pažinimo a pusa yje su su ixe
u idg. *- ound *-u- (und

jü gen udolph (h sg.)
Eu opa Vasconica – Eu opa Semi ica? K i ische Bei äge zu F age
nach dem baskischen und semi ischen Subs a in Eu opa
201 ecenzijos e iews oliaue ) jau 1890ių me ų nuo oda ( sl. p ie o bichlmeie
2008, bichlmeie im d uck c /).
aip pa an eo e isko lygmens paklauso udolph ehle , aip jei jis s. 275 schen,
sch eib : „nu dann, wenn eine zu iedens ellende e klä ung aus dem hochdeu -
ge manų, kel ų a al eu opiečių negali bū i su eik as, leidžiama į da senesnį
kalbosšik ą bū i g iu ėsiu. eisinga bū ų, kad ienas ai ada ne u i (a eisingesnė
o mula imas galima as i s. 303), galima ienas žinoma, nes iš esmės isada galima lieka
ja, kad ‘ olks ymologinė‘ eseman izacija senesnės pa adinimo o mos į yko, ku i ik
dėl o, kad nė a a dų liudijimų, nebegalima saugiai į ody i ( gl. Be gmann 2011). Daugelį
oliau, ypač dėl e inių de ailinių klausimų į e imologijas, leis ųsi da ci uo i, ai bū ų be
galiausiai ėmus sp ogdy i. nepaisan iš a dy ų i olesnių ūkumų ame į aše ampa
žinoma aišku, kad da bai Vennemanno me odologiškai i a siž elgian į mokslinius
usansas ( ecepcija i e inimas ele an os sekundä li e a u , gg . išnaudojimas
p ima inių šal inių i . .) ne am eisūs bus, ką galima ikė is. pa allelenas p ocedū oje
a p Vennemann i udolph y a ačiau aip pa nepe žengiamas.
Jei daba iš susammens iew indoge manis inių įnašų aip pa kiek ienam skai y ojui
u ė ų ap i aišku, koks (un))a da bai Vennemanns an onomas ikos s i ies y a, aip
y a is iek aip pa kons a uo i, kad šiame knygoje susi ink i, indoge manis inėje
adicijoje s o i įnašai pa ys isi ienoje a ki ose p asme daugiau a mažiau oli už o,
kas šiandien indoge manis ikos s anda das. be indoge manis ų aspek ų, sammelbandas
aip pa da iš ekspe ų hami o-semi inių kalbų i baskų s ilia imo į Vennemanno
iš a imus į šias kalbas a ba į iš jo iš šių kalbų p iim us palygins žodžius. y a ai šie ys
įnašai: joseba L. Laka a, on ancien eu opean and he econs ische kompa a is ik (s.
325359). šie ys s aipsniai da o aiškiai, kad Vennemanno kompe encijos šiose ie o ėse
labiau susi ūpinamai balsuojančios p igim ies y a: jie y a maždaug
indoge manis ikos-žinias udolphs palygin i: a i inkama li e a ū a y a nežinoma, ie oj
uc ion o P o o-basque (s. 65–150), hayim y. sheyim, indo-eu opean, old-eu-
opean, and a asian, o con a Vennemann (s. 181–210), und aine Voig , eu-
opa semi ica? beme kungen zu Vennemanns semi (ohami )is isch-(indo)ge manis-
o y a pe žiū ė as i iš specialis ų bend uomenės dažnai pakankamai ilgą laiką
e čiamas ci uojamas i į pag indą a gumen a ion gali. Esminiai susi ūpinęs y a be
Vennemanno me hod(olog)isches i iš indoge manis inio ž ilgsnio y a čia da p idė i, kad
is iek i š jau k eip asi p oblema egzis uoja, kad ienas, jei ienas indoge maninės
e imologija už ieną a dą plausibel pada y i gali, iš ik ųjų ne (daugiau) pa iesine
p asme gali į ody i, kad a das iš p adžių neindoge maninis u ėjo bū i. ai ne u i
202 ac a
ha aLd bichLMeie
Linguis ica Li huanica LXX
Vėlesni au o ai jau kelis ka us įk eido ai, ką jis da o: jis lyginasi ekons uojamą
čia su ak ualiu liudijimu, be o, kad pasi ūpin ų iš aizda. ezensen laiko ai iš esmės
už isų ga bės e as, po emanų p iešindoge maninių kalbų Eu opoje ieško i. ik jei
ienas ada indoge maninį Eu opoje su baskiniu a semi iniu no i palygin i, eikia ai
aip pa da y i an o pa ies e apo (kuo aip pa au o ai ijų į ašų a k eip i
dėmesį), . y. eikia ai iską iesiog an 1 a ne 2 p iešch is ianinio jah ausendo
e apo palygin i, ki aip negali nieko (a ba labai aukš ai a si ik inai ka ą kažkas)
eisingas išei i. iską ki as hies ų äppelį su k iaušėmis palygin i.
jokios p asmės neig i, kad daugelis šių a dų sa e pap as os indoge maninės
e imologizacijos a sisako, be ai aip pa gali iesiog bū i dėl o, kad mes ai u ime
da y i su kalbos sluoksniu, ku is mums šiandien liudijo ose kalbose ne išliko, be nuo jų
pi m akai o mų i š sluoksnio bu o ( sl. i š ano acijos p ie į ašo an ei e s), odėl
mes jos (da ) ne pakankamai ge ai žinome. be jei ienas pasisako šiuolaikinės
indoge manis ikos me odų naudojasi, a eina ienas jau s ulpelis oliau. užbaigimą
knygos suda o įnašas klaus i gene ikos (jü gen udolph, klausimai į genos y inėjimą, s.
361386), ku is iš p adžios udolphs su aizda imu Vennemannschen įleidimų į šią
p oblema iką i kai ku ių ki ų au o en aip pa in e iew udolphs su d iem gene ike s
susideda. Deja sužinoja nei in e iu laikas nei į kokią o mą jis iš ik ųjų į yko ( ai
a odo labiau po ašy inio in e iew iš, nes pokalbių pa ne iai des ka e en į i š
nu odo). abu in e iew-
Pa ne iai y a labai ski ingu mas u p aneilsam. pokalbyje kalbama apie Vennemann i jo mokinių
už sa o a gumen a ion p iim ų gene inių y imų e inimą. y imus ik su didžiausia a sa gumu
u ė ų naudo i, nes p iklausomai nuo, ku ie ma ke iai i iami, gana ski ingi i ezul a ai išei i,
als Quin essenz kann man da aus ielleich ziehen, dass man eigen lich diese
ku ie ada kiek ienas da ski ingai in e p e uo i gali. pe umpas čia is iek a eina
knackpunk as isos eikalingumo: an-ennemabssence am ik ų gene/ma ke /k aujo g upės
sa ybės mag ja du chaus apibend in i ienas abejojan ka u, ką pasi eiškia iš čia esančios
sammelband už ezenas Vanns, aip galima ge ai ügly pasaky i: jie y a negy i. ne jei ji isada
ėl ka ą žu naluose o.ä. a si as i, aip u i jie da iš ik ųjų be eik im ai įsimenančios
jü gen udolph (h sg.)
Eu opa Vasconica – Eu opa Semi ica? K i ische Bei äge zu F age
nach dem baskischen und semi ischen Subs a in Eu opa
203 ecenzijos e iews ką no s apie ikimybę p iklausomybės indi ido/auk g upės
indi idų p ie am ik os populiacijos į am ik ą laiką išsaky i; / apie šios g upės iš
indi idų kalbama kalba sako ai iskas žinoma nieko iš, jei ik ši g upė iš indi idų ne aip
pa ašy inius liudijimus paliko. (i dėl o u ė ų iš anks o laikui nieko pasikeis i.)
kadangi ai daba a eje apie (p ėjungio) ‘al eu opiečių hyd onimie‘ apie p i ašy inį
pe iodą eina, ampa ikimybė, kad ienas iš ikimybės pe gene inę kons elciją
įž elgiamos g upės p iklausomybės į šios g upės kalbą gali už ašy i, da gana mažas.
pasekėjus ado. i ai bus ben jau aip ilgai aip išlik i, ol kol šių ezinų gynėjai nep adeda,
sa e aip pa me odologiškai į daba inę būklę a ski ų dalinių e i o ijų is o inių kalbos mokslų
(bū ų ai daba semi is ik, indoge manis ika a baskologija) a es i. ik įdomios idėjos pakanka
mokslui iesiog ne. apgailė inai lieka iš iesų, kad čia p is a y as, jo isumose isaichaus bū inos
sammelband su de an s ip iu laiko ėla imu pasi odė y a i ada kokybiškai aip nelyga ieji
į aščiai u i. Tuo a pu jau seniai y a a imiausias sammelband Vennemanns pasi odę: Ge mania
Semi ica, be lin new yo k 2012. Man galima susijaudinęs bū i, a šiam knygai aip pa ėl
palyginamas sammelbandas a sispindi. i už pabaigą 2015 y a aip pa p ie išleidimo jau ki as
bandas anonsuo as: obe Mailhamme , heo Vennemann: The Semi ic Componen o Ea ly
Ge manic Language and Cul u e, be lin bos on. u ė ų sau šiose knygoje mokslinybė a ba
š a umas aikomų Me hod(ologi)e ne milžiniškai padidino a ba padidin i, bus be aip pa jie
se iose is o inėje kalbos ėžys ėje i onomas ikos išsky us aukš o egusios akenb os jokių
pėdsakų nepalik i a ba be gman n ol 2011: me odinė dilemma in e e enz-onomas ikos. a ba:
y a al mühl okiečių a das? haub ichs, Wol gang ie enbach, hein ich (hgg.). /
in e e enz-Onomas ik. Pa adinimai G enzund susi ikimų e d ės is o ijoje i daba yje.
ga Ve ände ungen bewi ken.
LITe ATu
ba olomae ch is ian 1904: Al i anisches Wö e buch. s assbu g: übne .
204 ac a
ha aLd bichLMeie
Linguis ica Li huanica LXX
Saa b ücke Kolloquium des A bei sk eises ü Namen o schung nuo 5.7. 2006 spalio.
(Publikacijos komisijos už saa ländische Landesgeschich e und Volks o schung 43).
saa b ücken komisija už saa ländische Landesgeschich e und Volks o schung, 2944.
bichlme ie ha ald 2008: Ką u i cynewul i kunibe su caland i Wacke nagel suku i?
a ba: ka alius y a mi ęs, es gy e die gens? g eule, alb ech he mann, hans-Wal e idde ,
klaus scho , and eas (h sgg.). / / S udijos į li e a ū ą, kalbą i is o iją Eu opoje. Wol gang
Haub ichs į 65. Gim adienis ski as. s .
ingbe : uni e si e ų leidykla, 229246.
bichlmeie ha ald 2010: bai isch-ös e eichische o sund andene names iš
indoge manis inio sich . Lapai už obe deu che pa adinimo o schung 46, 363. bichlme ie h
a ald 2012: kai ku ios pasi ink os p oblemos al eu opiečių hid onimie iš siu ikų šiuolaikinės
indoge manis ika plädoye už naują siu iką į dalykus. Ac a Linguis ica Li huanica 66, 1147.
bic hlme ie ha ald 2013a: Į kalbos mokslinį lygį y imų į ‚al eu opiečių hid onimie
a sakymą į polemiką. Ac a Linguis ica
Li huanica 68, 950.
bich lmeie ha ald 2013b: analizė i e inimas kalbos ėžinių s anda ds ak uelle y inėjimų
adicinio ipo į ‚al eu opäischen hyd onymie iš šiuolaikinės indoge manis ikos pe spek y os.
Pa adinkundinės in o macijos 101/102, bichlme ie ha al d (im d uck a): Į sienas pažinimo galimybės
397–437.
senų s ils y imų p ie al eu opiečių hid onimijos: aplenk os kalbos ėžinės konsep os i mi ų
o ma imas aizduojamas pagal andenų pa adinimus iš baye n i Aus ija (baye isch-aus iškos
o sund andenų pa adinimai iš indoge manis inio siu : dalis 4: A e see i Sinn).
spannbaue -Pollmann osema ie janka Wol gang (h sgg.). / Ak enų 7 Tagung des A bei sk eises ü
baye isch-ös e eichische Namen o schung (ABÖN), Passau, sep embe 2012. ( egensbu ge s udie
zu Namen o schung 9) egensbu g: edi ion Vulpes, 2014.
bichlme ie ha ald (im d uck b): ja . aδu-, ap. adu-, caland-Wacke nagelsche su ixsys em
i al eu opinė hyd onymie. annick Payne i cy il b osch (h sgg.). na-wa/i-ViR. Zia
MAGNUS.SCRiBA. Fes sch i už Helmu Nowicki į 70. Gimimo diena. (d esdne bei äge zu
he hi ologie 45) Wiesbaden: ha assowi z, 2014. bichlme ie ha ald (im d uck c): he caland
sys em and g eek. giannakis, geo gios (h sg.). Encyclopedia o Ancien G eek Language
and Linguis ics. Leiden bos on: b ill, 2014.
bichlme ie ha ald (im d uck d): Was kann man an lexikalischen und mo phologi-
schen elemen us iš a denschako adinamosios ‘al eu opiečių hyd onymie