154 ac a Linguis ica Li huanica LXX
esMiniai ŽodŽiai: skai a dis, Ziwa o pa a mė, šiau ės žemaičiai k e ingiškiai, linksnia imas,
galūnė.
keyWo ds: nume al, sub-dialec o he Ziwa as, no h samogi ian dialec o
k e inga, declension, ending.
sona a Vaičiakauskienė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: sinch oninė i diach oninė mo olo-
gija, žodžių da yba.
1759 Me
ZiWATO1 Zahl Va dŽi
LinksniaViMas und j aida ano acija A ikel analysie sich bes es ens XViii a. nö dliche
un e aiße k e ingiškių pa a mės aš ijos moninklo 1759 m. Ziwa o ech a džių linksnia ung und
declension o nume als in he 1759 ZiWa as
and hei de elopmen
ih e aida. Ziel de S udie auszuanalysie en und geben synch onisches Ziwa o pa a mės
zahlenwa djis linksnie ung besch eibung, e gleich de heu igen nö dlich wes lichen zemaičių
k e ingiškių2 und analysie en pa a mės zahlenwa djis linksnie ung pa adigmas. Inne liche
Rekons uk ionen und e gleichamasse Me hoden ließen ekons uie en XViii a. ŠVŽk pa a mės
Zahl a džio linksnia im Sys em.
anno a ion he a icle analyses he declension o nume als in he bes 18 h cen u y monumen o
w i ing o he no h samogi ian sub-dialec o k e inga, he 1759 Ziwa as, and hei de elopmen . he
goal o esea ch is o analyse and p o ide a synch onic desc ip ion o declension 1 ZiWa as Pona y
dieWa Musu jeZusa ch is usa, Me uy Pona 1759. gegenwä ige gemeinsine Sp ache Buchen i el
bedeu e ch en unse es He n und Go es Jesu Ch is i Leben. In Wissenscha lichen We ken wi d sie
ein ach Ziwa u genann .
2 wei e im Tex diese ada mė abgekü z ŠVŽk.
1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida
155s aipsniai a icles o he nume al o he sub-dialec o he Ziwa as; / o compa e he
declension pa adigms o s uc ion o he declension sys em o he nume al in he 18 h cen u y
he nume al in con empo a y no hwes samogi ian sub-dialec o k e inga and he sub-
dialec unde analysis. in e nal econs uc ion and compa a i e me hods enabled he econ-
no hwes samogi ian sub-dialec o k e inga.
ĮVadas his o ischen Mo phologien und Dialek ologien Fo sche 3 1759 m. Ziwa ą häl bes enu XVIII a. schließ.
nö dliche zemaičių k e ingiškių pa a mės paminklu. Leidinyje o me o ei onologische sys em,
g amma ikos und mo ologies sanda a. ziemlich aus üh lich un e such Ziwa o pa a mės phonologische
kiausiai lenkų kalbos ašmenimis4 aiškiai i nuosekliai pa eikiama ŠVŽk pa a mės
und mo ologische sys em5 (plačiau siehe gi denis, gi denienė 1997: 1944; auch siehe 3 ausnašą). konsequen
e o sch und besch ieben is dieses sch iš ijs monumen s o dažodis eudniauensys em6 (ž .
Vaičiakausky ė 2002b). Ziwa o pa a mės mo ologie a chajiška, deshalb nuosekli ih e Analyse o enba
ŠVŽk pa a mės e dažodžio mo ologies En wicklung, ki imo enden ionen. Ziwa o pa a mės
a dažodžio Pa adigmen Ve gleichung mi ŠVŽk zeig analysiie e pa a mės a dažodžio andimo Me ožus,
kamienų mišimą. 3 dass Ziwa as gesch ieben is beiū io žemaičių k e ingas apylinkių pa a me, b ečiau ž .
gi denis 2000a: 237 257; gi denis, gi denienė 1997: 1119; gi denis, ski man as 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2002b:
47. Ziwa o Tex e klä end a ika ische un e schiedenscha en susda ung in zemaičių a mėse
benu z e Vladas g ina eckis (1973: 292, 365 und k .). Zigmas Zinke ičius sp echend übe g aduie es
žemai ybių Übal igung XViii a. li auische Sch i en kalboje Ziwa ą zugesch ieben iš isai žemai iisch
gesch iebenen Tex en und wich igs e dieses Sch iš ijs moninklo phonologies sowie mo ologies b uožus
(1966: 217218 und wies k . ; 1980:
196 und k .). Žemai iškomis Buchs Besonde hei en im domėjosi gied ius subačius (1998: 38, 4458) und
bes imm e schwie igs es und leich e e weise nied igaißen beme kimas žemai ybes, akcen a o o me o
Ziwa o Sch i inno a ionen. jonas Palionis (1979: 114115; 1995: 122) analuodamas XViii a. eligiösen Raš ų
Sp ache be on e e, dass Ziwa e yški Tendenz zu e zich en gewissen beiü io un e aičių a mės lyčių i
aukš ai in i sp ache. au o ius wies meis im Tex e wende e aukš ai ybes, de en Ve wendung das
s ä ks e lėmė des damalig hochš ai iische Tex en Sch i adi ion. 4 übe Ziwa o g a ik und Sch i yb
schon meh mals gesch ieben (plačiau ž . gi denis 2000a: 233257; 2000b: 183190; 2001: 292326; gi denis, gi denienė
1997: 1144; gi denis, ski man 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2001: 119133; 2002a: 223236; 2002b: 47), dahe in diesem
A ikel da übe nich wiede hol wi d. 5 schon kazimie as būga (1958: 561578) analysie end phe ische Balsien
paki imus li auische a menscha en o ėmėsi Ziwa e iksuo omen Fo men. albe as osinas (1995: 25
und k .) ekons ue end bal ische Sp achen einwa dzungen kai ymo Pa adigmas benu z e Ziwa e
paliudy om pa icipischen einwa dzungen Fo men.
6 übe Ziwa o daik a a dzungen e snie ungssys em und en wickä auch siehe Vaičiakausky ė 2001;
2002a; Vaičiakauskienė 2005; 2013; übe einge iebenen linksnia ung und aidą Vaičiakauskienė 2004a; 2004b.
156 ac a Linguis ica Li huanica LXX Das Ziel diese S udie ausanalysie en und geben
sona a Vaičiakauskienė
synch onisches Ziwa o pa a mės zahlwe dscha s linksniie ungsbesch eibung,
e gleich ŠVŽk und analysie en pa a mės zahlwe dscha s linksniie ungs
pa adigmas. im A ikel e ie sich in a dawo ds wechsels Sch i , besp ach
man galūnių u sp ung, e such man e klä en zu ände n wa um und mo i us.
Inne liche Rekons uk ionen und e gleichamasse Me hoden ließen ekons uie en
XViii a. ŠVŽk pa a mės Zahl a džio linksnia im Sys em.
Ziwa o-Tex e e wende we den so ielische Haup - und kelin ische Zahlwa dnisse.
sakinių su dauginiais skai a džiais, aip pa po sakinį su kuopiniu skai a džiu i
as a upmeniniu. Zue s we den besp ochen we den quan i ischen
Zahlwa dzungen kai ymo Pa adigmen, nach ihnen kelin ischen Zahlwa dzungen
kai ymo Pa adigmen. so Reihenwe be we den no male weise auch in G amma iken o ges ell (plg. dLkg 239244).
wie iel ZahlungsVa dŽien im be ach e en Tex meis e wende we den
wie ielige Haup -Zahlwe ge, die wenig wem un e scheiden on k e ingiškių
pa a mėje a ojamų o men. sie zue s und besp echen wi .
quan i a i e Haup zi e n 1. im be ach e en Tex sind wyinas 3123, wyin s 4011,
wyina 1322. Den iehie Zahnwö e können du ch üh en und einge agens Funk ionen
(plg. Lkg 693); das bes ä ig und analysie e Tex zahlenwe zij a osena,
beispielsweise. : Tada wyiny kalbieje, jog i a cze nak iżniks, ne użłaykus Zokana źidu
17968. sp achlichen zahlwe zijns linksnių galūnä sowohl Ziwa e, sowohl und
gegenwä ige in k e ingiškių pa a mě übe eins imm mi o ( . ā) kamienn
eigennwe zijng pa adigmmen (smulkiau z . Vaičiakausky ė 2002b: 6975; noch plg.
aleksand a ičius 1967: 237), dahe we den im A ikel nu diejenigen pa adigmlys
behandel , de en ak uali ä sp achlichen lau we zijns aidai. Ziwa o ada me e seh
gu gehal ene genann e Zahlwa dzungen einsaskai os Pa adoms.
Einaskai e Meh zahli
V. wyn s 4011, wync 10911, wyinas 3123 ~ ện( )s V. wyiny 4827 ~ in k.
wyina 1420 ~ ệina k. n. wyinam 20026 ~ ẹinm n. g. wyina 7010 ~ ệina g.
wyinus 12121 ~ ệinùs Įn. wyinu 8620 ~ ệin Įn. –
V . wyinamy 3198 ~ inàm V . Š. Š.
–
1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida
157s aipsniai a icles /
Einaskai a
V. wyina 1322 ~ inà k. wyinos
2422 ~ inũos n. wyina 944 ~
in·7 ẹin· g. wyina 1141 ~
ệina Įn /. wyinu 561 ~ ệin
V . wyino 595, wyinoy 6611, wyinoj 698 ~ inũo Š.
wyina 17714 ~ inà
1.Einaskai os Namenaa s galūnės sind -as, -a, beispielsweise. : Y eyp milawis Pona
Jezuas Ka alus wya wie a, wyinas yzeje, denn je z Moki yniu ne u ieje 531719; Tu
Ma ia wyina yz gymynes źmoniu, ku ę wi igu awojom, y apakiem 2892123. Lyginamojoje
pa a mėje män iškosios giminės ienaskai os a dininko galūnėje inà ~ einà). Ziwa e
y a išk i ęs balsis a, odėl u ima o ma su -s, o mo e iškosios – -a ( ệns ~ ienas,
y auja aukš ai iška y iškosios giminės a dininko Fo m mi galūne -as. o mü mi
zemai iška galūne analysie endem ex em pa a oe os d eie das mal, z. [...] kada
Mo inas apykabyna, nes ne olyi nu wyns an a buwa 202 [...]728; Giwena yn kieles dyinas,
anyi waykiele zwę y Jezuas y Jonas łoskaway an wyn s an a weyziedamy, y źie a
źamy 40911; [...] jus neywy no e, mupo wy wync wy wye us umy y uźa moge a, ne
u ie um wywi 109wi 109pul y1112. Vy iškosios giminės ums i enem Zahnwe ds
a dne n Fo m galūnės S imme ausk i e, als šaknyje noch ebebu o , . y. * nas, dahe
au en iškos a minės ly ys is wyns, wync und wyn s.
2. sowohl människoses, sowohl und wee iškosios giminens zahlwa džių einaskai as
galininko o m galūnė is -a, beispielsweise. : O anyi pakiely augis awa nieka ne egieje,
yk ay wyina Jezua Ch i ua 891718; Py mu wyina ąka ug oby, y ne az y ię wyny
p ymuśie, jog aź giłas y ąn apuy K iżiaws yzeje 2232526. Lyginamojoje pa a mėje
einsaskai os galininko Fo m auch ges ü z e -a
( ệina ~ íeną) aus *-añ8.
3. Einaskai os einnagininko galūnė -u = [ö]9, beispielsweise. : Tynay p iz anà wyinu kielu kławpynieje, y
abłudnay ij weykyna kalbiedamy 2052627; Py mu dydy paka a Jezua milawe: Ku ay u wyinu Mo yzky gylus
dayk us apey yzganima kałbieje [...] 781315. Lyginamojoje pa a mėje einsaskai os innagnieka Fo m galūnė -ö,
die Ziwa as ( ệin ~ íenu, íena) iksie . besp ochenen Zahlwe ze s einaskai os galnieks 7 he o bi e
Au me ksamkei in das, dass analysie em Tex die o m ae iškosios giminės e wende wi d mi
mono ongu (plečiau übe solche Fo men sieh. Vaičiakausky ė 2002b: 17). 8 B ei e e übe die He kun diese
Galüne siehe. Vaičiakausky ė 2002b: 15, 36. 9 hie und wei e ex e lauž lichen skliaus en nach Ziwa o g a iką
und sch i ybą o ges ell we den ansli e uo e a mės phe ische galūnä, welche nich übe eins immen
mi Tex sch i ung.
ac a Linguis ica Li huanica LXX Fo men leksija -a, und įnagininko Fo men -ö. so is deshalb,
sona a Vaičiakauskienė
dass nö dliche landaiße a m 158 in de längs en neki čiuo os ci kum leksischen galūnės
umpe e ühe als akū gi nis (plg. 158denis 2001: 174; auch siehe Vaiakačiusky ė 2002b: 37).
4. Einaskai os S ellnehme s människosios gimines Fo men galūnė is -amy = [amẹ], und
mo e iškosios gimines -o, -oy und -oj, beispielsweise. : Zwyczajus g iekiy no in wyinamy,
ku ay an ug ieśiyima p ymuyie 31989; T opyios wyino dyino uba os, kada buwa Baźniioy,
ojos y skay e knigas izaiośiaws P A ea aka 5957;je dynoy wyinoy Jezuas milawis amy y
Kaa nawy y S Miewyy. Pe a 661112; Razziana's milaamis y wis Ponas Jezuas, pie as wa an
wyinojinoj in awpu oje, oonaey Ša me u pa amė as einhei s o men sind - Symkaun und -
( i nám,
eaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa-
buwa Lyceme niku 697–9.
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa-
aaaaaaaaaaaaaaa beme k ine Au me ksamkei in das, dass die g a inie Va ian en des
nume we ius de weiblichen Giminäs einaskai os s ellzeichne s galūnės im Tex
übe eins imm mi daik a a djis Fo men, i. i. de inamas abiejų a dažodžių galūnės (plg.
angegu en weiblichen giminäs Beispiele). 5. meh iskai os a dnieka Fo m män iškosios
giminės skai a džių galūnė -y = [ẹ], beispielsweise. : Tada wyiny kalbieje, jog i a
cze nak iżniks, ne użłaykus Zokana źidu 17968. Ziwa o ex e män iškosios giminės
(mo e iškosios nich paliudi e ) ums i enes zahlnames meh iskai es namensenaa s
o m s imm mi e wendame ŠVŽk pa a mėje ( in ~ einì) übe ein. Diese Zahle nzen
galūnė is į a dinės U sp ungs10. 6. ielskai os galininko människosios gimines Fo men
(mo e iškosios is nich paliudi en) ha galūnę -us, beispielsweise. : Kełes Enoks y Eliośius
P a akay, die wyinus wie oy pa wy ins, kiy us y wie a aabliway żidus we s 3091719. galūnę
-us im Plu al galnieka Fo m ha und gegenwä ige k e ingiškiai ( ệinùs ~ íenus).
Zahle nze des Sp achens happnie leksijai -us übe nommen aus u kamieno11. 2. Ziwa o
a mese be was nu ab a üe echwa džių nich blagi gehal ene en und echwa džių du
394, dwy 33122 pa adigmas. nich begegne e nu s ell e e e s und schauksminks o mä
(z . Pa adigmu).
V. du 394 ~ d V. dwy 33122 ~ d k. dwyju 427 ~
d jũ· k. dwyiu 1062 ~ d jũ· n. 266 dum10 ~ dm
n. dwym 615 ~ d m g. du 31 ~ d g. dwy ~ d n
208 Į. 2097 ~ dm Dum Įn. 205 dwym16 ~ d m
V . V . Š.
Š.
10 Wei e e übe diese Galūnäs He kun und En wicklung siehe. aleksand a ičius 1967: 222; noch plg.
Zinke ičius 1966: 271, un e l. N . 22; 309310.
11 B ei e übe die He kun und En wicklung diese Gliünde siehe Vaičiakausky ė 2002b: 19.

1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida
159s aipsniai / a icles
1. Na dininko und galininko galūnės sind -u = [ö], -y = [ẹ], beispielsweise. : Akyimy kniu du
Aniołu ojos, y kà anims iakie Ponas Jezuas yz p owyje 571213; Kada Da żelie meldziaws
yz ekieje yz munæs K awje łazu az unioleka uk aniu du śim u dwydeśim-
y y pækiy 33121–22.
k e ingiškių plo e a ojamos okios pa o mos, kokias iksuoja Ziwa as (d ~
dù, d  ~ d ì). Vy iškosios giminės skai a džio a dininko i galininko galūnė -ọ
su umpėjo ( u bū dėl p oklizės) iš *-ṓ , o mo e iškosios giminės -ẹ – iš *- 12.
2. kilmininko galūnė -u, beispielsweise. : Aynoius p akieyk ais yzwidys Jezua,
dwyju dayk u sein kławe 17434.
Lyginamojoje pa a mėje die Fo m Kilminink s imm mi paludi a analysie em
Tex em (d jũ· ~ d ij) übe ein. wah , in einigen be a mės Punk en (k e ingà,
bud iaĩ) galūnėje išlaiky as seno inis -n a ba -m: d jũn13 (plg. aleksand a ičius
1967: 238).
3. Nu znieka und įnagininko Fo men e wende we den mi Flexijen -um = [ọm], -ym =
[ẹm], beispielsweise. : Ponas Jezuas pay ode dum Moki ynium Ey ąn yms y Emmaus
26610, Jog ąnay dab awalnay diel yzganima Swie a no ieje numy y, o dum dayk um
dydeney anąbie apkalje [...]; Dyinu ode dwym py meney, dieł p yyga awoima an weeles
614 [...]6; pawzdamy jem an Gałwos Szwę, os u dwym ka ym [...]15 20516. k e ingiškių
pa a mėje Nu znieka und įnagininko Fo men nich un e scheiden on paludy ų Ziwa e
(dm ~ dùm, d m ~ d ìm). Weibe iškosios Gimines Zahlwa džių Nu zenaa om įnagininko
un e scheide nu p iegaide und mi ih e bundenu a i auk iniu ki čiu (plg.
pa adigmą; auch siehe Vaičiakausky ė 2002b: 39; aleksand a ičius: 1963 105). heu igen
a mės ly ys dum, d im is nied igaičių naujada , zusammengese z aus einaskai os
a dininko und o man o -m, . y. dọ + -m, d ẹ + -m (plg. aleksand a ičius: 1967; gi denis
1962: 215; kazlauskas 1968: 128). 3. quan i inische Zahnwa dsch is 501 Pa adigma is
auch nich oll: Ziwa e nepassaig e dieses Zahnwa dsch S ellmanns und Schauksminink
Fo men.
V. is 501 ~ ĩ·s n.
k. yju 1422 ~ jũ·
ims 15626 ~ ms g.
is 2014 ~ ìs
Įn. ymis 11514 ~ mìs
V . –
Š.
12 noch wegen geschich en zwei und zwei u sp ung m . Zinke ičius 1981: 5758. 13 Veikiausiai und
Ziwa o-Zei en ki čiuo a a dažodžių kilmininko galūnė wa angebama mi nosiniu balsiu (plačiau ž .
Vaičiakausky ė 2002b: 18); siehe auch aleksand a ičius 1963: 102.
160 ac a
sona a Vaičiakauskienė
Linguis ica Li huanica LXX
1. Na dininko galūnė is -is, beispielsweise. : Weyziek ion źmagaw, is cuday 501.
Lyginamojoje pa a mėje ums i enes Zahnwo s Namenaa s o m endigiasi galūne
-ĩ·s ( ĩ·s ~ s). sp achlichen zahlne zes a denaa s leksija įsi es a aus i kamieno
(plačiau s . Vaičiakausky ė 2002b: 5152; noch plg. būga 1958: 566). 2. kilmininko o men
galūnė -u, beispielsweise. : Mokikes źmagaw nu os Pagonkas yju dayk u 851617.
k e ingiškių plo e dieses Zahnnnames He minink o m s imm mi Ziwa o Fo m ( jũ· ~
ij) übe ein. in manchen pa a mės puk uen (kaip und ande e a dažodžių) kilmininke
is auslikęs -n ode -m: jũn (plg. aleksand a ičius 1967: 238). 3. Nu zenaa s, Galenaa s
und Eingnagenaa s Fo men übe nahmen i kamieno galūnes: -ims, -is und -mis,
beispielsweise: [...] po am begieje u dydziu mu ku ims Moki ynems kalbie y [...]
1562627; Apey dem, was Jezus milawis nu Dwilekas wäh end da e, y p owojosl deje
is deim is 5112; Hey, Hey, Hey, Wach, ku ay g iawni Bażniiy Diewa, o ymis dyinom ię
pabudawoj 2291820.
ŠVŽk lo e Nu zne n und Galne n linksniai übe eins imm mi analysie benden Tex o men
( ms ~ ìms, ìs ~ ìs, mìs ~ imìs14). wah , in de heu igen k e ingikių pa a mě
ne zhai pass auch und su umpėjusių įnagininko o mä. 4. Zahlwe zen on 4 bis 9
Zahlwe zenpa adigmen sind eben alls impe ek : V. śieśy ~ šèš V. kie u es 3722 ~ k. ọ es k.
piækiu 1028 ~ pŋũ· k. kie u iu 20827 2091 ~ kè uũ· n. n. g. kie u is 3038, kie u ius 556 ~ k. 193. g.
kie u es 551 ~ k. komis u s. śieśies 1263, sieśieś 32224 ~ šẽš·s Įn kie u i 31119 ~ kè uomìs.
V . V . Š.
Š.
1. Na dnieka Fo m människosios giminės skai a džių galūnės -y = [ẹ], -i, und
mo e iškosios giminės galūnė -es, beispielsweise. : To paznoiyima znokay ep iny
32511; Znokay o i a az uni 318273191; Kada jaw kie u es deśim is dienu yz eje
po pagimdima Sunaws Diewa [...] 372223.
ŠVŽk ada menscha besp achende Zahlwe ze namens o m galūnės -ẹ und -ẹs
(šèš ~ šešì, šẽ·šẹs ~ šẽšios). a k eip inas dėmesys, kad skai a džio aʃz uni 3191
a dininko galūnės balsis i nepapla ėjęs (ž . pa eik ą pa yzdį). es höchs ens is
zu ällige Ko ek ū as ehle ode spo adiško hochš ai igung E gebnis. 2. kilmininko
galūnė is -u, beispielsweise. : Jezuas milawis Pyło uy nieca ne a akie, o ay dieł
kie u iu p yinu 208272091. k e ingiškių Zahlwe ziju minink s imm übe ein mi
paludi e e Fo m analysie bem Tex (šèũ, ~ šeši).
14 Įnagininko Fo m nö dliche zemaičių kann sein und ms (plg. gi denis 1996: 25).
1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida
161s aipsniai a icles /
3. Galmanns o m galūnê: -is, -us und -es, beispielsweise. : Apey kie u is dayk us
paskuiawius: Apey me i, apey uda, apey Pekła, y apey amżyna ga by 303810; Uwoźok
ionay kie u ius duchawnus A bei en, ku yi hil , ay i a, ipa ingas giwenymas,
Madli wa, po yniks, y kuna ka oims 5568; Po am some imes kie u es deśim is y
nach u yzeje, ozka nay, ku aya źe a wy penieje y wiiwyje 551820. k e ingiškių
pa a mėje (šèšìs ~ šešìs, šèšs ~ šešiàs) män iškosios gimines zahlenwe zey haben
p ibalsinio kamienen galūnę -is, die, wie behaup Zigmas Zinke ičius (1981: 59), bezeija den
pėdsak des ano inienen p ibalsinio . kamiens in den no dischen landaißen a mungen
je z s a in ieliskai os galnike s o m ke u is heiß und ie us (gi denis 1996: 51, 56).
k e ingiškių lo e solche Fo men soga häu nesnės. Šią leksiją echwe zii
übe nahmen, kla , aus eigwa dischen Pa adigmos (plg. žalius, g ažius). einmal solche
galininko Fo m pawa e wi d und analysie bem Tex (ž . o ge e em an em Beispiel).
4.De Eingnagne s Fo m ha die olgenden Galūne: -eys, -es = [e·s], -omis, beispielsweise. :
Regi je z wya kuna muna weyka, ale Pe niio yszwii, u śieśiomis uk aniimi, śieśies
śim as, śieśiomis deśim ymis, y śieśi omisonomis p y ulpa u oni a, y gies dawne
12625; A akims? Sieśieys paabays 32224. ŠVŽk ada me e innagnieka Fo men is (šèšẽ·s ~
šešiaĩs, šèũoms ~ šešiom(ì)s). Ziwa e p amaišiu e wende wi d män iškosios giminės
skai a džių įnagininko Fo m mi žemai iška su ienbalsėjusia galūne -es und
aukš ai iška Fo m (plg. angegu en Beispiele; smulkige siehe Vaičiakausky ė 2002b: 17).
Ma e iškosios giminės zahlenwa džių įnagininko Fo m (kaip daik a a džių und
būd a džių) Ziwa e allgemein e wende wi d noch nesu umpėjusi (smulkiau sieh
Vaičiakausky ėb 2002: 44, 74).
5. Ziwa e Zahlwe zis deśim is 2251 Fo men meis e wende in Meh iskai os
Bedeu ung. Einaskai os Fo m pass e sich nu einmal. umgedankamasis zahlenwa dis
jamas kaip i kamieno daik a a džiai (plg. Vaičiakausky ė 2002a: 223–236; da ž .
lusniuoVaičiakausky ė 2002b: 5062), dahe in diesem A ikel da übe nich wiede ike
wi d. Menė ini nu die Dinge, die ak ualüs de Sp achlichen Zahlwe dzus immung aidai.
Das Pa adigm dieses Zahlwe ds sieh so aus:
V. deśim is 2251 ~ dèšm is k. deim iu 9516, deśim u 515
~ dèšimũ· dèšim ũ·n15 n. g. deśim i 1337, deśim is 3722
~ dèšm i, dèšm ìs Įn. deśim ymis 1264 ~ dèšim mìs /
V . Š.
15 in manchen a a mės Punk en (kaip und ande e a dažodžių) kilmininke is auslikęs -n ode -m (plg.
aleksand a ičius 1967: 238; noch siehe 13 ausnašą).
162 ac a
sona a Vaičiakauskienė
Linguis ica Li huanica LXX
1. k e ingiškių plo e e wende en meh ischi as kilmininko ly ys (kaip und ande e
a dažodžių) mi galūne -u (dèšimũ ~ dešimči). im be ach e en Tex ange e ene
Kilmininko Fo m deśim u 515, i. e. galūnės S imme geh un e s ee ojo p iebalsio,
ischduoda, dass dieses Zahlwa dis is ehemaliges p iebalsiniens kamieno (da z .
Vaičiakausky ė 2002b: 57). 2. Zahlwe be on 1 bis 9 mi Zahlwe giu deśim is 2251 können
sein gesch iebenen einem Wo , abe meis gesch ieben we den als einzelne Fo men,
plg. isdeśim is 29516 und is deśim is 1336. analysie e Tex zeig , dass in XViii.
mi el a. k e ingiškiai ben ojo nesu umpėjusias Zahlwe giu dešimčių Fo men.
Zahlwe zig Kalboje (plg. gi denis 1962: 215) leis e gleich und e ike es Funk ion, dahe
ih e Foneminė zusammens ehung, besonde s Wo es Endas, is sup eplis iin a. abe
das un e s ich igung k e ingiškių pa a mėje, anscheinend, gewoko schon nach XVIII a. mi u io.
3. Lyginamojoje e a mě die Fo m einnagenaa s a iie kann haben leksionen: -ẹms
und -ẹmis (dèšim m(ì)s16~ dešim im(ì)s), denn nö dlichen zemaičiai bes lich behiel e
ollen ieliskai os įnagininko ly is, und besonde s das sagen wi um i kamienius
daik a a džius (Zinke ičius 1966 23:3; siehe auch Vaičiakausky ė 2002b: 59). Ziwa e
Zahlwa djis dezim is ieliskai os einnagnieka Fo men e wende amen
nesu umpėjusios. 6. Zahlwe zungen om 11 bis 19 pa adigma analysie ba em Tex
nepilna nepasi aig e s ellnehme und schauksminink o mü. Diese Zahnwe ben sind
sudu ische Wo e. ih e s es Kleidchen bilde eine gewisse Zahlwe zij-Fo m, und das
zwei e Elemen -leka17. al e Sch i en zeigen, dass en sp echende e wachsenen
kelin ische Zahlwa ze XViXVii a. noch noch wa en Wo zesungen, jedoch kiekiniai
Zahlwa ze XViXVii a. schon ha en des heu igen Typs o men (Zinke ičius 1981: 60). Ziwa as solche Fo men nei such .
V. dwileka 8110 ~ d ·leka k.
dwilekas 15214 ~ d ·lekas n.
dwilekay 4616 ~ d ·lek· g.
dwileka 15214 ~ d ·leka
Įn. dwileku 1434 ~ d ·lek
V . Š.
1. besp ochenen Zahlwe zijes Namnungs- und Galnungs o men enden sich galūne -a,
beispielsweise. : Y u inka kaypo bu um dwileka pin yniu, upu iu ku iu lyka ku
walgius 811011; Muu milawis Ponas Jezuas, habenedamas wäh end dwileka, no ieje
uzłayki y p yakimus Tiewa awa 462223.
16 Das Wo ende sekundä umpasis doppa sis s a de e wa e en ęs lichen p iegaidės ha o
mi le ine (gi denis 1996: 25).
17 wegen de He kun dieses Damens siehe. Zinke ičius 1981: 6163.
1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida
169s aipsniai a icles gi denis aleksas 1962: Ti kšlių a mės mo ologija und Wo e
zu da yba ( ank aš is). / gi denis aleksas 1996: Taip šneka i kšliškiai. Vilnius: Mokslo
und enzyklopedien出版社. gi denis alexas 2000a: Kalbo y os We ke 1. Vilnius: Mokslo und
enzyklopedien出版社. gi denis alexas 2000b: Kalbo y os We ke 2. Vilnius: Mokslo und
enzyklopedien出版社. gi denis aleksas 2001: Kalbo y os A bei en 3. Vilnius: Mokslo und
enzyklopedien出版社. gi denis aleksas, gi denienė danu ė 1997: 1759 Jah es Ziwa o
indeks. Vilnius:
Mokslo und enzyklopedien Publikla.
gi denis aleksas, ski man as Pe as 1998: 1759 Jah es Ziwa as. ( aksimilinische Ve lag).
Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社. g ina eckis Vladas 1973: Zemaičių a mių Geschich e.
Vilnius: Min is. kazlauskas jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. Lkg
Lie u os kalbos g amma ik 1. Fone ika und Mo phologie, a s. ed. kazys ul ydas. Vilnius:
Min is, 1965.
Palionis jonas 1979: Lie u ių li e a ū inės kalbos is o ija. Vilnius: Mokslas. Palionis
jonas 1995: Lie u ių ašomosios kalbos is o ija. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社.
Paulauskienė aldona 1994: Lie u ių kalbos mo ologija. Leschungen li uanis e n. Vilnius:
Mokslo und enzyklopedien Publikla.
osinas albe as 1995: Bal ische Sp achen Eingaben: Mo phologies aida. Vilnius:
Vilniaus Uni e si ä .
subačius gied ius 1998: Zemaičių bend inės kalbos idėjos: XiX Jah hunde s
An ang. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社.
Vaičiakausky ė sona a 2001: 1759 Jah es Ziwa o o, io, iio kamienų daik a a džiai
und ih e aida. Kalbo y a 50(1), 119133.
Vaičiakausky ė sona a 2002a: 1759 Jah es Ziwa o i und p iebalsinio kamieno
daik a a džiai und ih e aida. Bal is ica 36(2), 223236.
Vaičiakausky ė sona a 2002b: 1759 Jah es Ziwa o a dažodžio
glücklichniauensys em. dak a o disse a ion. Vilniaus pedagogische Uni e si ä .
Vaičiakauskienė sona a 2004a: 1759 Jah es Ziwa o Ve wandininie Eingabenzei und de en Raida. –
Kalbo y a 53, 8191.
Vaičiakauskienė sona a 2004b: 1759 Jah es Ziwa o negimininie Eingeb üße und
de en Raida. Bal is ica 39(2), 279287.
Vaiči ak auskienė s on a a 2005: 1759 Jah es Ziwa o u und iu kamieno daik a a džiai
und ih e aida. Ac a Linguis ica Li huanica 53, 9199.

170
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
Vaičiakauskienė sona a 2013: 1759 Jah es Ziwa o mo e iškojo e sniauens daik a a džiai und ih e
aida. Ac a Linguis ica Li huanica 68, 5170. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius:
Min is. suMMa y he a icle analyses he declension o nume als in he bes 18 h cen u y
Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1981: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 2. Vilnius: Mokslas.
declension o nume als in he 1759 ZiWa as
and hei de elopmen
monumen o w i ing o he no h samogi ian sub-dialec o k e inga, he 1759 Ziwa as, and hei
de elopmen . he goal o esea ch is o analyse and p o ide a synch onic desc ip ion o declension
o he unde analysis. he pape ocuses on he de elopmen o he nominal; i discusses he o igin
o endings and ies o explain he easons and mo i es o change. in e nal econs uc ion and
nume al o he sub-dialec o he Ziwa as; o compa e he declension pa adigms o he nu-
me al in con empo a y no hwes samogi ian sub-dialec o k e inga and he sub-dialec
compa a i e me hods enabled he econs uc ion o he declension sys em o he nume al o he
18 h cen u y no h samogi ian sub-dialec o k e inga. he analysis o nume als in he sub-dialec
o he Ziwa as and hei compa ison wi h con empo a y no h samogi ian sub-dialec o k e inga
e ealed ha in he mid-18 h cen u y he sub-dialec o k e inga s ill ea u ed an un-sho ened
o m o he nume al deš isim ( en); he e o e, he o ms o ens a e uni e sally used
un-sho ened. Wha is mo e, he plu al geni i e o m o he nume al dešim ys, deśim u 515 nex o
deim iu 9516, shows ha he nume al used o ha e a consonan al s em.
he s udy o nume als in he sub-dialec unde analysis shows ha he owel o he second
componen -lekin compound nume als was s ill no na owed. he analysis o he Ziwa as
alida es he idea ha -lekis a mo e a chaic a ian . con empo a y no h samogi ian
subdialec o k e inga uses he o ms wi h -lekand -lẹkop ionally; mo e common o ms a e
hose wi h a na owed owel o he ending. ( housand) had al eady shi ed om he old i s em
he s udy leads o he conclusion ha in he sub-dialec o he Ziwa as he nume al ūks an is
o ē s em.
Eingelie e m. Ap il 16 2014 d.
sona a Vaičiakauskienė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uanien
[email p o ec ed]