229s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: pie ų aukš aičiai, Va ėnos šnek a, na ū alioji mo ologija, giminės
ca ego ia, giminės a ija imas.
keyWo ds: sou he n aukš aičiai, Va ėna sub-dialec , na u al mo phology, he
gende ca ego y, a ia ions in gende .
Vi aLija ka aciejŪ ė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Le linee di ice che scien i iche: a uale mo ologia, a mių
mo ologia, dialek ologia.
Va ėnos Šnek os
daik aVa dŽio
giMinės ka ego ija
he ca ego y o gende o noun
in Va ėna sub-dialec
ano azione
Va ėnos šnek os giminės ca ego ia dal pun o di is a della mo ologia na u ale quella ino adesso non è
s udia a e desc i a. Lo scopo p incipale dell'a icolo discu e e la s u u a di ques a schnek os giminés
ca ego ia, sulla base empi ine ma e iale, o ni e daik a a džių giminè seman ina e mo ologica
ca a e is ikà, s abili e giminè a ijamen o casi. l'analisi esegui a mos è che: 1) Va ėnos šnek oje
daik a a džių giminė ( i iliškoji e mo e iškoji) non è igo osamen e di e enzia a secondo kamien che
insieme con lessijie solo in pa e con addis ingue ginnę; imp eclu pa la e e di pa icola e giminės
mo emą Va ėnos šnek os daik a a džių s u u a; 2) i iamajai šnek a ca a e is ico giminès o mų a ija imas.
anno a ion he ca ego y o gende o Va ėna sub-dialec has no been esea ched and desc ibed
om he pe spec i e o na u al mo phology up o now. he main aim o he a icle is o discuss
he s uc u e o he ca ego y o gende in his sub-dialec , on he basis o empi ic ma e ial o
p esen seman ic and mo phological cha ac e is ics o he gende o noun and o iden i y cases
o a ia ions in gende . he conduc ed analysis e ealed ha : 1) he e is no s ic
di e en ia ion in (masculine and emale) gende o he sub-dialec o Va ėna acco ding o
s ems, which only pa ially ma k he gende oge he wi h lexions; i is inaccu a e o poin o
speci ic ‘gende mo pheme in he s uc u e o nouns o he Va ėna sub-dialec . 2) Va ia ion in
o ms o gende a e cha ac e is ic o he sub-dialec unde he esea ch.
230
Vi aLija ka aciejŪ ė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
Ca ego ia de e mina a lingua elemen i di sis ema ha signi ica o g amma icale e ją mos ančią
g amma icale o ma, . i. o malų odiklį (plg.: hocke 1965: 211; Lkg i 1819; Paulauskienė 1983: 157;
Ma hews 1997: 48)1. pe de ini e, quali ca ego ie mo ologiche ha una o al a lingua, p ima bisogna
gua da si in quella lingua esis en i kai ybine ( leksine) o me. in al i e mini, mo ologica Šiuolaikinėje
mo ologia in eo ia le pa ole in ca ego ie si suddi idono secondo unzioni sin assiche, da ybą,
ka ego ija egzis uoja en, ku ji o maliai kaip okia pasi odo (Wu zel 1989: 53).
g amma icinio con enu o e con es oą (plčiau su ca ego ia e le sue ca a e is iche c .
ca s ai s-Mcca hy 2000: 264272). nume ous, aleg io e giminės2 ca ego ie g amma iche una con l'al a
sono lega e3: la o ma g ama ica mo ema ( leksija, o leksy as) semp e codegia nume ous e
esque no ca ego ie, e il a o che giminės g amma icinė ca ego ia ha connessione con ca ego ia dei
nume i, con e ma lingua uni e salija, a e man e che ogni lingua, che ha giminès ca ego ia, semp e ha
e ca ego ia del nume o (g eenbe g 1968: 95). È consue o pensa e che l'ogi a omaggio giminę indica
unisaki o nomina o e g ama ica mo ema4. nel caso Va ėnos schiaccio pa icola e i iškosios
giminės mo emos s a usą do ebbe a, a1, a2, u, u leksininko klasių daik a a džių ienaskai os a d
okiu o mų g ama inės mo emos ( leksijos), p z.: n.m-as, k.l-es, ug-·s, su·n-ùs, pie-ùs. ale s a us
do ebbe non i e C kamienų ienaskai os a dininko o mų g ama inės mo emas (plg. osinas 2005: 45).
Va na snek oje g amma icale giminessa ca ego ia simboleggia e ienaskai os kilmininkas, plg.: a, a1, a2,
im, u, u leksinių klasių daik a a džio kilmininko o me: n.m-o., k.-o., ù-o., d.be-o., su.n-ås, pie-ås. u a ia,
con on a a degli s essi lessini classi di unaaskai os galininko o me n.m-u., k.-u., sú·n-u., piẽ-u., ùg-i.,
d.bes-i. e made iškosios giminės daik a a džių galininko o me dαn-u., mα-u., žõ·l-ы., .k-i., s.se -i.,
ma y ume, che menzioni o me delle mo eme g amma icali ali supe cha ak e is ikos non hanno (plg.
osinas 2005: 46). aigi si incon a con il p oblema giminè, quando leksinių o mų g amma icinės
mo emes a causa di oppo g ande sink e ismo non semp e possono simbolizza e giminę, il che
signi ica che sgu eccia le non sono comple amen e di e enzia e secondo i giminè (plg. osinas 2005: 44).
1 sul e mine di ca ego ia di e enziale a oseną c . ca s ai s-Mcca hy 2000: 267; Plungian 2010: 20. 2
su giminese e nume ous e giminese e aleg nio in e ac eiką ede e co be 1991: 132, 154157. 3
Mo ologiche ca ego ie, secondo Wol gang ul icho d essle io, possono esse e p odu i ios oppu e
nonp odu i ios. Pe esempio, in lingua gmecchici il nume o è an o s esso p odu i o come e più
alleg o, e giminè simboleggia a solo mo osin aksiškai (d essle 2003: 34). 4 Vienaskai os a dininko
galūnė anche chiama a eminiu žymekliu (sa ickienė, kazlauskienė, kamanduly ė 2004: 5).
Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija
231s aipsniai a icles /
1 P a V. Va ėnos e i suoi apicolapi5 ema a uali non solo a causa solle a a giminè
p oblema, ma e pe ché, sud dei so as aici a almei a ibui e Va ėnõs e
p e amen e le sue icini illaggi akmeñs, bab škių, bačių, be žùpio, gi ái ės, kaš ų,
Megeže io, Ma ùizų, Žilojõs, Pauosups, ùdnios, Va õsios, Va õnõs, Pe õs, ze ū nų,
(ž ý . 1n.) pa imoni di ques i gek 6 ne è s a a s udia a né adizionali, né mode ni
ca ego ia na u ale mo ologia dal pun o di is a di oggi e non esis e. pi ine ma e iale,
o ni e daik a a džių giminè seman ica e mo ologica ca a e is ikà, s abili e
s aipsnio ikslas – ap a i šnek os giminės ka ego ijos s uk ū ą, emian is em-
giminè a ijamen o casi. 5 Mappa ì compos a Lau a ge žo ai ė. 6 sulla Va ėnos
šnek os nume ous ca ego ia, ede e ka aciejū ė 2012: 5359.
232 ac a
Vi aLija ka aciejŪ ė
Linguis ica Li huanica LXXI
il ma e iale indaga o cos i uisce 20052013 m. l'a icolo au o e colleziona e indi idualmen e šnek os es ii da
Va ėnos e p e amen e le sue si ua i illaggi (ga so egis azioni du a a di ci ca 70 o e). analizza i
app esen an i della anziana gene azione, na i 19131939 m. e cos an emen e esiden i i iamosios šnek os
plo e, da i linguis ici. l'indagine iene esegui a sulla base della eo ia della mo ologia na u ale, che è so a
connessaus signi icė umo e onologico na u ali à conce i (d essle 2000: 289), p incipi. nel la o o applica i
desc ipcinis, opposizioni e compa ama is me odi. La s u u a delle ca ego ie ginnes i schnek os a na7
cos i uisce mas iškosios (p.g.: šiẽnas ‘šienas, ú·kis ‘ūkis, a kl·s ‘a klys, su·nùs ‘sūnus, dαncs ‘dan is,
αnduõ ‘ anduo) e ma e iškosios (p.g.: k u·cn. ‘k ū inė, ‘k ona ‘duona, a dú aldžia, ‘klõ sklė is, ‘sssssss,
duk sssssduk ė) gimin opposizione8. a uale ca ego ia daik a a džių giminė è d ina ė, pe ò
p eceden emen e, senza i iškosios e mo e iškosios (nežymė osios e žymė osios) giminė, i bianchi
a e ano be a dę giminę9. adizionalmen e dik a o zii in pa en ini si di idono seman ico e mo ologico basi
(Laigonai ė 1961: 122123; anco a plg. dLkg 6263)10. seman iicamen e sci s omi daik a a džių giminė,
suppo a a leksine signi ica o e gende s di e enumu11, può esse e non solo di e en i kamienų, linksnių
galūnių, da ybos, ma e al e šaknies, ecc.: kà sušeimù [ y o] .ko. bú·c · as mamà jõ· kad su amiglia [ i o]
eko esse e. pad e, mamma jo (M g); αic màno. as anàs ai qui mio ma i o anas (P l) e αidα aši ó·
mo. e s | αijõ·s mamà ne á·ikš o. ai o a a schi a donna, è sua mamma ne aikš o (P l); αiåujõ·s jo. b ó·lis
| jo.b ó·lis as ques o già le, suo a ello, suo a ello (V n) e o.jõ· à jo.sesuõ i· 7 à ci ca la ca ego ia giminė
ede e. hocke : 231; aikhen ald 2004:10311045; hol oe , semėnienė: 2006 101; WaLs.120 1965 sulla ca ego ia di
giminės šiau inių ši in iškių, joniškio e amaškonių šnek ose s : Ma ke ičius 2009: 1531; kaika y ė 2010: 2833;
uomienė 2010: 5361. 8 aldonos Paulauskienės (2007: 23) a e mando, do e è l'opposizione, lì de e esse e e
possibili à di neu alizzazione, i. i. a icinamen o dei con a i memb i ino a sinonimija o anche o ale
scompa sa dell'opposizione. 9 da idas c ys alas (1999: 130) accan o all'opposizione mas iškoji giminė
mo e iškoji giminė be a dė giminė o nisce anco a e i as né as p iešp iešą (da plg. Paulauskienė 1989:
172; Ma hews 1997: 14). Si i iene che gli maschiškės e emmine iškės giminės daik a a džio klasės si siano
o ma i da a i iųjų, gy ųjų daik a a džių (genus ac i um), le cui deno a ai sono i biamen e a i iūs, e
be a dės giminės daik a a džio klasės dei quali inak y iųjų, in al e pa ole, pasy iųjų, negi ųjų
daik a a džių (genus pasi um),
deno a ai y a gy ybinio ciklo ne u in ys objek ai ( osinas 2005: 156; da ž .: ku yłowicz 1964: 207;
Mažiulis 1970: 76; zinke ičius 1980: 176177).
10 alexand a yu ie na aikhen ald (2004: 10341036) g e a seman inio, o malaus mo ologico c i e i di
ske nimen o dei geminii mini onologico.
11 Plg. usų kalbos belyčius (angl. epicenes) daik a a džius k olik ‘ iušis e sobaka ‘šuo, del quale il p imo
combina o con i iliškąja, secondo con eme iškąja gimine, u a ia en ambi possono eiks i di qualsiasi
sesso gy ūnus. Menziona o esempio indica che in una s essa lingua può esis e e di e si sis emi di
coo dinamen o kinini di classi di singole pa ole (aikhen ald 2004: 1033).
Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija
233s aipsniai a icles i ek·jus o lui, a sua so ella è sposa a (P l /); nó· s ispàc lie ù i
bùo. | be åuskα .s leŋkũ· mó·ki. o.jes no s lui s esso Li uano e a, ma già nume ėsi polkų
moky ojas (Ž ) e nù i pasku s.ko. | pe p.mo.ka(s) s·im is | nui mó·ki. o.je12 klá·use |
αkαi isku jũ·s ·m. ši ù() žαislùs na e p oseguendo dice, pe u e le lezioni sediamo, na
e insegnja: bambini, da do e. oi ėmė e ques i gioclus? (V) (plg. Valeckienė 1984: 1758;17;
1998: 231234).
Menė ine casinius e sel a ici animali e uccellius eiškian i coppie, i cui gio anici sono
semp e i iškosios giminės, ecc.: j·m d. . ka ẹ-- ka inùku. jam da ė ka inuką (V n) i
nẹika ·s ne uù nei ka ės ne u iu (bb ); α i ka · [è s a o] i kaùku. [ u ėjo] ai e ka ė
[ u o], e kačiuką [ u ėjo] (bb ) (anche z .: Laigonai ė 1961: 124126; jakai ienė,
Laigonai ė, Paulauskienė 1976: 33; Paulauskienė: 179180; 1989: 173174; 1994: 63; 2006: 7073; dL
1983kg; Valeckienė 1998: 161 235236).
Tu i daik a o zii, ne eiškian i di pe sone di sesso di e so, animali o ucci, ha
nemo i ua a giminę (plg.: sakå αigijs ù i mašin·lы. | i ù i k u. ma ciklu. sakau,
quindi egli ha mašinėlę e ha un al o mo ociklą (P l); αie [ aikai] nupiki. o.k. s .lu. | kàb
adα nuogc | dá· ligc ic ù i o·kès k·des i | αic dåug·use a á·lgåu ai lo o [ aikai]
nupi kę s alą, come a adesso da ques o qui, anco a ligi qui. e qui ha alie kėdes, e
ques o qui p incipalmen e a algau (P l) e . .)13. Ques i ogge i a o izzi non
kai omi giminėmis, plg.: mašin·l. e **mašin·lis14; ma ciklas e **ma cikla; s las e
**s .la15 (Lkg i 19; Paulauskienė 1989: 170; 2006: 69; dLkg 6263).
Mo ologicamen e sci s omi daik a a džių giminę lemia mo ologiche
ca a e is iche, . i. sua o ma: kamienas, linksnių galūnės (Laigonai ė 1961: 122123; da plg.
dLkg 6263).
Gli maschiškoji e emminikoji giminė engono segnala i sulla base sin assinio, o sin agminio, c i ium,
nusakančiu o mų de inimą, ecc.: m·li.na iesà àkš Mėlyna š iesa akš (P l); g as o·ks c·l as αibùo.
buono ale pon e ques o e a (M g). 12 mó·ki. o.jes e mó·ki. o.je ipo daik a a džiai chiama i subs an i a
mobilia (plg.: Valeckienė 1998: ž 240; hol oe , semėnienė 2006:110; anco a 236.: zump 1846: 17; jacob 185:1 146; su
daik a a džių po žymė umą ž . Paulauskienė 1994: 159), o mo ion nouns ( ok. Mo ie ung
(Sexusdi e enzie ung), plg. Philippo conze o o ni i esempi: lieù -is (ʻmale Li huanianʼ) lieù -ė (ʻ emale
Li huanianʼ) 148149); ispanų e gemečių kalbų esempi pe ede e co be 1991: 67; Lohde 2006: 124126). 13
(p aleis a – au . pas .); „pedagòg-as (ʻmale eache ʼ)“ – „pedagog-ė (ʻ emale eache ʼ)“ (conze 2010:
Con as a e gli esempi in lingua ancūzì: mo . g. maison ‘namas e y . g. châ eau ‘pilis. Ques i
daik a a džiai sono non i ieji, i. i. non hanno leggio con i iliškąja e eme iškąja ly imi (aikhen ald 2004:
1031). 14 d iem as e u ėmis segnalimi eo icamen e possibili, ma šnek oje non ojami o me. 15 in gene ale
u i gli obik a o zii sono classi icabili e hanno giminę, ma giminėmis non kai omi.

234
Vi aLija ka aciejŪ ė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
anco a con on iamo o me da monimen o casi, quando galūnè secondo giminę non sono
di e enzia e: nuú· åu kapj d. o. | i àš [da au] | kap às *mke. k ilù is na žiū iu come lui a
e io [da au] come quel Mikė k ailu is (g ); s.ke. chejisα chiomi lessijomi. Ad esempio, u
á·lka a ‖ „sakė, kad jis alka a“ (sV n).
Mo ologinis, a ba o malusis, k i e ijus emiasi kamienais i nuo jų p iklausan-
kamieno obik a o zii sono semp e i iškosios giminės: su·n-ù d· ba * ·un sūnus di ba
Vilniuje (Ž ); o.dabα | i pα duo ù .s i ug-u dα iẽ o. | skas ená·i iẽ o.dabα o o a e
negozi, leksijomi solo in pa e ma chi giminę (plg. Valeckienė: 1998 234). Šnek oje esama
i u gus daba ie oje, iskas enai ie oje daba “ (V n).
Va ėnos šnek oje, kaip i ki ose na ū aliosios mo ologijos me odais i ose lie-
u ių (i la ių) šnek ose (plg.: osinas 2005; Ma ke ičius 2009; kaika y ė 2010),
daik a a džių giminė nė a g iež ai di e encijuo a pagal kamienus, ku ie ka u su
daik a a džių ( odančių giminys ės san ykius, pa eigybes, pa a des), che hanno
mo e iškosios giminės ā, ē kamienų g amma icinę mo emą ( leksiją), anche se secondo
seman iką sono y iškosios giminės16, p z.: sakå màno. · . bùo. msininkas sakau, mio ė ė
e a mėsininkas (sV n); labα o· à17 bùo. g as Labai o a e a buon (b č); pasku màno. d·d.
mamõ· b ó·lis | αilabα peilukù g ažẹ sku in·da o. | isó·kẹis aš αs Paskui mio dėdė, maman
a ello, ques o mol o peiliuku g ažiai sku inėda o isokiais aš ais (M z); nuku kuiš-- is
αõ·s à .m. _ a idúoda o. šıcem | *bl·nda18 | a(š)sakå | o.õ· αik·jo. | kà isem ùšpakau(s)
sunagá·iko.m19 iskapó· na ku , do e da po e e ėmė, idi a a a ques i, blinda; io dico, ale
se i a, che a u i gli asini con nagaikimi sca asse (Ž ).
Va ėniškiai accon a daik a a džių, che senza con es o pe cepi i come i iškosios
giminės. con es o, so o ali ogge i a o i giminę pa odo giminėmis kai iscono le pa ole
a ini; ali pa ole o ma imane la s essa, sebbene unzione e cambiičia (plg. s undžia 1979:
82; Valeckienė 1998: 240), esempio.: ko·ks is · búož.20 bùo. | alè21 ž.-- ž.m. bùo. α ež. coss'egli
là buožė e a, ma e e e a, ques o is ežė (Ū ); s [ y as] mušẹikà bùo. jis [ y as] mušeika
e a (b č); ale ik a
16 Šis eiškinys da adinamas g ama inės giminės i ly ies kon lik u (ž . Ma ke ičius 2009: 19–22; apie
usų kalbos daik a a džių g ama inės giminės i ly ies kon lik ą ž . Ls 138–141).
17 ė ė, pad e o pad e del ma i o.
18 adas blinda.
19 bo agais. sla ismo.
20 più icco con adino.
21 Va ėnos šnek ai ca a e is ico commu as, più spesso u ilizza o p iešp iešai, p iežasčiai eikš i.
Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija
235s aipsniai a icles s. as ags α | α gi ù α gi ù daska ó·si22 be da e o sa as agis,
ques o a gi u, a gi u dasika osi (p islėpsi) (sV n)23; o.kaùka bùo. kó·ks zd á·ica24 i α
bù e o.25 i αnp·n o.s i isu l.k . o·ks o ka čiukas e a così zd aica e su bu e o, e su
a min os, e isu laks ė oks (bb ); adabα i màno. ká·imαn [y a pe sone] | ku ku bùo. o·k
p ešαi | žgamo. bùo. Va o a e nel mio illaggio [y a delle pe sone], do e, do e e ano ali
nemici, idgamin e a (V n). è o iamen e che menziona i baik a o zii ha un nega i o,
denig a o io i lesso (plg.: s undžia 1980: 79; gudzine ičiū ė 2009: 273; più esempi s .
gudzine ičiū ė 2008). daik a a džiai búož., mušẹikà, á·lka a, ags, zd á·ica, žgama ne u i
sepa a o samo kamieno, leksijų; non esis ono speciali gene ali giminè būd a džių klasės
(s undžia 1980: 82), pe ò ha due ginmine e quindi adizionalmen e chiama i hib idiniais
(angl. hyb id nouns26) (plg. co be 1991: 38, 66; judžen is 2002: 43), oppu e d igiminiais (lenk.
dwu odzajowe zeczowniki) daik a a džiais (plg.: o ębski: 1956 5; inkauskienė 1999: 13;
judžen is 2002: 43).
In linguaggio Li uaneo g amma icali ca ego ia s a uso non u inche gene osi giminės
(lo . subs an i a communia, angl. common gende ) daik a a džių mo e iškoji giminė
Va ėnos šnek oje quasi ne a ojama. nonymė oji mas iškosios giminės o ma
šnek os app esen ų pasakoma più equiau27.
alcuni di cosaik a o džių giminė non semp e sono a chiiski, esse non indicano nessunie
g amma icali ma ca o i, ecc.: isù gmines isùs | kapko·kè kal·imes · | sku. conoscó·jo. Visas
pa en i, u i, come quale, kalėjimus là, u o lei sape a (bb ) (plg.: gi. ·n o.je bùɔ. p iẽ pà
*u·lõ·s | i dá· dá· jõ· gimiũ· acà skα .s [y a] gy en ojas e a p esso pa Ūlo i da , da i suoi
pa en i qui a skai ėsi [y a] (Ž )); αžmo·gùs .åu αs.s28 | d. .s29 | αk.s | bè dα gid·jåu
ka pà dúoda | uosnamùs ai uomo là già ais, da uos, a k, ma o a ho sen i o che ende a.
namus (b žp) (pl. kg galgi žmog dåk psùc kuko gi può accon a e (V)); kadgá·l spakαinà30 αkas
kad gal spakaina
22 sla ism.
23 Nel con on o desc i end i a signi ica o in o ma us ojamà: gal ·ik is | be dα bijẹ isó·u. e aũ· šı ũ· gali
eikš is, ma o a be ai isokių a agių ši ų (Ž ).
24 Padauža, nenuo ama.
25 cin os pe pia i o p igiami me e si.
26 casi, in cui si pa la di donna man enu o la o ma del ginnese maschile, si può lega e con la na u ale maschiškės
g ama inės giminės es ensione in ma ca e emiškės giminės a ea (hol oe , semėnienė 2006: 106). 27 su dei g eikų
lingu dei dik a a dzii common gende z . hol on e k . 1997: 6162.
28 ge ino.
29 gamino, ha la o a o.
30 ami.
236 ac a
Vi aLija ka aciejŪ ė
Linguis ica Li huanica LXXI
bambino (V n) (plg. acmenu αku dúono.s suk α e. suk α e. | αi a dno.(s) žαndà | d o.bnen
skudu ùkαn cùk o. [dįeda] | i dú·oda kapulp ù ku. | i αkas31 á·uke u.duon· i. a simenu,
al bambino il pane suk am ė, suk am ė, ques o si chiama i gianda; in d obinio scudu iukà
zuc aus [įdeda] e dà come čiulp uką, e il bambino ae quella duony ę (g ).
nelinksniuojamieji, . y. nekin amą o mą u in ys, daik a a džiai ne u i mo -
ologiche giminè ca ego ia segni di, la lo o giminė eiškiama sin aksiškai
(Paulauskienė 2001: 6; judžen is 2002: 39; dLkg 64; su mo ologicamen e neadap ua i
daik a a džių giminę s . imku ė 2011: 184201). Šių daik a a džių i iamojoje
šnek oje nonž iksua a.
pe ò gli esempi indicano che alcuni ogge i di o igine s aniima, che do ebbe o esse e
linksniuojami (kP66), engono u ilizza i come nelinksniuojamieji, i. e. nep ide in i al šnek os
leksinės sis ema. essi possono esse e sia mas iškosios, sia eme iškosios giminės, plg.:
i à pap aå *b o·ùl.s pαneš. ši ùs dù kàp en nu o·k žal ku àplupi ki. i ki. i d su á·åu i a
pap ašiau b oniulės, pa nešė ši us du, come là, na g eali, do e ali aplupi; ki iai, ki ius du
su algiau (sV n) e aplùpo. supj·u . smú·kẹi su á·åu úos ki. i dù aplupo, supjaus è inemen e,
s egliai quei ki ius du (sV n). ali debili giminè s y a imen i, p esumibilmen e, si o ano a
causa della igno anza delle pe sone di gene azione più anziana, che giminè o ma
a o ina32. Va ėnos šnek oje зафиксирована giminė nede inimo casi, например.: nukàs se
n. in. åũksmas bùo. αi à na kas, sena inis gioiam e a, ques o a (sV n); αij.
as*ad á· da s.ko. ai lui, quel edwa d, dice (P l); su ó·m pa ijõ·um33 [duk a u ys y a] su
quello pa ijočiumi [duk a u ys y a]? (g ); nù αipaså kapa αna αiå pa-á·ikina em kad .
ižb.lo. balà o·kè šacnis na ques o in segui o, quando iene, ques o già spiega lo o. che là da
balos bal. ossinis on e (b žp)34. ali giminè nede inimo casi sono uni àe ini, pa eikėjų,
ma y , casualmen e pa a o i.
sepa a amen e do ebbe menziona e i iamoje šnek oje a ojamus daik a a džius, la cui giminė a ol e è
di e sa negu di alcuni al i šnek ų (pa yପରି, joniškio, šiau inių 31 Va ėnos šnek oje daik a a dis bambino a ol e
pa a ojamas be niuko (sūnaus) signi ica o, ecc.: αi αku. cig enu. αku. å [ u ime] | õ· o. ·s mego.s nu αi p |
·s mego.s i su·nùs ai bambino, solo uno bambino già [ u ime], o, o e me gos. na ques o sì, e me gos e
sūnus (Ž ) (da plg. Laigonai ė 1961: 124).
32 daik a a dis k i, secondo l'indagine dei gio ani, ien a nel g uppo dei debi o i più kai omų
( imku ė, aižy ė 2010).
33 nas o, des ina o su ys y am al cuddili del cuddili. 34 anco a con on iamo esempio, isc i a
ba čiu e: ko·k bùɔ p adz o·k bùs i p·gi.nαs kokia è s a a la pa enza, ale sa à e pabaiga (b č)
(Ma ke ičienė 1999: 32).
Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija
237s aipsniai a icles ši in iškių35) e bend inės kalbos daik a a džių giminė.
Va ėniškiai (spesso a causa sla ų kalbų į akos36) giminę keičia, quando pa la di: 1) cibo,
be imus, ecc.: o.sù bubn.m bl·no.m | à pigine ce gá· du.s o su bul iniais blynais37
spi giniai ie ga dūs (Ū ); bαndũ· p kepa | p mala aguõ nu. | i αåu pienα agu--
aguõnpien.n p i ·lgo. bandų p ikepa, p imala aguonų, i ame liene, aguonpienyje,
p i ilgo (Ū ); ac cuk à ji
eke ‖ „Va čia cuk us, jei eikia“ (V n);
2) sos anze o il lo o esiduo, eg: d u·c38 .s αi | cgpa-- p.leno.s [liko] d ū i ąs ai, solo
asne [liko] (M g); p s as m·lis akekce pieskà39 P as a sabbia, a quan o qui sabka
(V n)40; malkà sùdega i i aglei bũ·na Malka sudega i , e ca bone iene (b č);
empe no.s bú·da o. žbalo. e pen ino, e a il cibalo (g );
3) loco a džius, ecc.: unaà duk ·jõ· *babiẽ ik.n [ i ena]| mo.ki. o.jè Viena duk ė jo balbie iškyje [ i ena],
insegnan e (P l); o.màno. *am· e. dá· o.ũ· mald.lы. mok·jo. be àš ik à(s) ši úos a i ž.us | ·nas ·nas ·nas
iš*galeliẽjåus | i pasjúos bùo. å pe *k·čes åudó·no. ·no. o mia almy ė anco a an a moldelè mokėjo, ma io
solo se uos a e pa oležius: ino, ino, ino da galilėjos; e con lo o e ano già pe cučias di ino osso (g );
*be žùp.41 bùo. s namα be župije c'e ano e namai (b žp); e pasmùs e up.lis i . a *dúobup. duob· a
duob· a bùo. g až mú·s up.l. Va con noi, a uselis e è. duobupis. duobė a, duobė a. e a belzus il nos o uselis
(M z)42; 35 Plačiau s . : Ma ke ičius 2009: 1724; kaika y ė 2010: 3233. 36 da plg. Va ėnos šnek oje
зафиксированных числаus (plg.: po.*kal·dαi ‘po kalėdų e lenk. kolęda, us. кoляда), giminės (plg.: kiš.us
‘kišenė e lenk. kieszeń) a ian i. 37 ansponendo un'al a che in alcune šnek es e comun inessa lingua in
giminessa esempi, si sc i e šnek ai solu issima, equnesnė o ma.
38 o eus.
39 sabbia.
40 da plg. ka( ) . piẽsko. sko.gi p lαnda kad en a enko, isko gi p ilenda (P l). 41 Plg.: nuspiko. ká· i. | ig ·žo. gi. ·
· | *bežupin | sào. kαmpα | i dabα dá· s ó· i às nam. lis nusip iko la ac eja e ìglio i e e nuo amen e in
be župį, al suo illaggio, e o a anco a s a i quel caselis (b žp). Va iju a non solo o ma del loco a mio aiška, ma
e ki čiazione, plg.: i s pa a· as ka bùo. be žα idel | αpa i-- pa a· as *bežu-- *bežupis i lui (upelis) chiama o, che
e a be žai dideli, ques o chiama o be župis (b žp); *bežupis bùo. pad. i. *b.-- *b· župis bežupis. è s a o pada ę
b župis [pa la e di ki čia imą au . pas .] (b žp). 42 Plg.: nugi à up.l. aαna *duobùo. p imo·use ši à up.l. p ũ·dαn
iñ eka dá· kàp αin in*mó·us | ši ù pe mik.li. | *mó·u. káimαn | αidá· ke-- ke sα up.lis às αna | in*meki. nagi, a
a elis a a. duobupio. P ima di u o ques 'a ello in p ūdà en a a. anco a quando ai in Molius shi u
(cammino), a a e so boskelį, in Molių illaggio, ques o anco a ske sai uscello quello a in Me kį (M z).
244 ac a
Vi aLija ka aciejŪ ė
Linguis ica Li huanica LXXI
Pau la uskienė aldona 2007: opposizioni e la lo o neu alizzazione pa adigmose delle ca ego ie
g amma icali. La eo ia e p a ica del linguaggio. Kon e encijos p anešimų ezės. kaunas:
kauno uni e si à ecnologica, 2324 (p ieiga in e ne h p://www.kalba.k u.l / iles/kon _
ezes_2007.pd ) [ edu a 2014 04 22].
Plungian Vladimi 2010: G ama inių ka ego ijų ipologija 1. Vilnius: Vilniaus
uni e si à.
agaišienė Vilija 2010: Linksniuojančių žodžių ki čia imo a ian i pie ų aukš aičių i y ų
aukš aičių ilniškių a mėse. do o o disse azione manosc i is. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
imku ė e ika 2011: Mo ologicamen e neadap uo ų daik a a džių giminė. Cul u a
di lingua 84, 184201.
imku ė e ika, a iž y ė jū a ė 2010: Mo ologinis skolinių adap a imas lie u ių kalboje.
Lie u ių kalba 4 (p ieiga in e ne e h p://www.lie u iukalba.l index.php?id=162)
[ edu o 2014 04 22].
inkauskienė egina 1999: Ry ų aukš aičių u eniškių a dažodis: a uale si uazione e is o inė
aida. do o o disse azione manosc i is. Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e si e as. osinas
albe as 2005: La ių kalbos daik a a džio linksnia imo sis ema: sinch onija i diach onija.
Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. s un dž ia b oni acas 1979: giminės
ka ego ija lie u ių kalbos g ama inėje sanda oje. Ak ualiosi pa lo y os p oblemi. In i azione
di una con e enza scien i ica-p og amma e hesis. Vilnius: Vilniaus V. kapsuko uni e si à, 8083.
un dž ia boni acas s 1980: Vadinamosios be a dės giminės pos o nella mo ologική sis ema della
lingua Li uania. spe imen ale s udiamen o. Kalbo y a 31(1), 7987. uomienė nijolė 2010:
Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Valeckienė adelė 1984: Lie u ių kalbos g ama inė sis ema. Giminè ca ego ia. Vilnius:
Scuola.
Valeckienė adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ica. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų publybos ins i u o.
WaLs co b e g. g. numbe o gende s. The Wo ld A las o Language S uc u es
(p iega In e ne h p://wals.in o ea u e/30) [ isualizza o 2014 04 22]. Wol gang
Wu zel ich 1989: In lec ional Mo phology and Na u alness. do d ech : kluwe .
zinke ičius zigmas 1980: Li u ians kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas.
zump ca l go lob 1846: A school-g amma o he La in language. London:
Longman, b own, g een, and Longmans, Pa e nos e - ow.

Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija
245s aipsniai / a icles
Vie oVa dŽi san uMPos bb
bab škės P l Pe lojà b č bačiai
sV n senóji Va ėnà kš kaš os
b žp – be žùpis Ū – Ū à
g – gi ái ė V n – Va ėnà
z ze ýnos
M g Megeže is Ž Žiū a
M z Ma ùizos gi ái ė, kaš os, Megeže is, Ma ùizos, Pe lojà, Pauosup, udnià, senõji Va ėna, Ū à,
he ca ego y o gende o noun
in Va ėna sub-dialec
suMMa y
he sub-dialec o Va ėna and illages closes o i (akmuõ, bab škės, bačiai, be žùpis,
ze ýnos, Žiū a), which is asc ibed o sou he n aukš aičiai, he ca ego y o gende has no been
in es iga ed and desc ibed om he pe spec i e o na u al mo phology. he main aim o he a icle is o
discuss he s uc u e o he ca ego y o gende in his sub-dialec , on he basis o empi ic ma e ial o
p esen seman ic and mo phological cha ac e is ics o he gende o noun and o iden i y cases o
a ia ions in gende . he conduc ed esea ch showed ha : 1) he s uc u e o he ca ego y o gende
in he sub-dialec o Va ėna consis s o opposi ion o masculine and eminine gende , wha is simila o
o he sub-dialec s (joniškis, no he n ši in iškiai) esea ched applying he me hod o na u al
mo phology; 2) he e is no s ic di e en ia ion in (masculine and emale) gende acco ding o s ems;
s ems wi h lexions only pa ially ma k he gende ; 3) use s o he sub-dialec o Va ėna usually eplace
gende e e ing o ood and d inks (e.g., subl·no.m, aguõnpien.n); o ma e ials and hei e uses (e.g.,
p.leno.s, aglei); place-names (e.g., *babiẽ ik.n, *dúobup.); plan s (e.g., α nalέ·šas, amun·lei); pa s o
clo hes (e.g., kiš.un, αŋkó·u.); ce ain spaces and p emises (e.g., · u is; po.lekl·nikas); o gans o human
body (e.g., kepenα, megenα) and o he s; 4) i is inaccu a e o e e o speci ic ‘gende mo pheme‘ in he
s uc u e o nouns o he sub-dialec o Va ėna because he lexical mo pheme is insepa able om one
o ano he g amma ical meaning o gende .
Į eik a 2014 m. giugno 11 d.
Vi aLija ka aciejŪ ė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uania
[email p o ec ed]