HARALD BICHLMEIER

Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg, Sächsische Akademie der Wissenschaften zu Leipzig Arbeitsstelle Jena

Tyrimų kryptys: iranistika, mikėnologija, senoji germanų / senoji keltų / senoji Europos toponimija, indoeuropeistika.

DOI

VAKARŲ PIETŲ AUKŠTAIČIŲ VANDENŲ VARDŲ MORFOLOGINĖ IR SEMANTINĖ ANALIZĖ (2 DALIS)

Morfologinė ir semantinė vakarinių pietų aukštaičių vandenvardžių analizė (2 dalis)

ANOTACIJA

Straipsnis turiniu ir struktūra tęsia pirmąją dalį ir nagrinėja pirmojoje dalyje nenagrinėtus vandenvardžius (ežerų ir tekančių vandenų pavadinimus) Alytaus apskrityje / rajone (liet. rajōnas), Simno seniūnijos (liet. seniūnija) teritorijoje, ir Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio (Ka), Kučiūnų (Ku), Noragėlių (No) ir Šventežerio (Šv) seniūnijų teritorijose. Ežerų ir tekančių vandenų pavadinimai nagrinėjami atskirai, kad būtų galima išryškinti galimus šių dviejų pavadinimų rūšių darybos skirtumus. Iš viso nagrinėjama 120 pavadinimų (75 ežerų pavadinimai, 45 tekančių vandenų pavadinimai). Galutinė abiejų dalių 43 pavadinimų analizė rodo, kad nors įvairių darybos būdų hierarchija beveik vienoda, ežerų pavadinimuose priesaginių vedinių dalis yra maždaug pusantro karto didesnė nei tekančių vandenų pavadinimuose, o tekančių vandenų pavadinimuose galūninių vedinių ir konversijos būdu sudarytų pavadinimų dalis kiekvienu atveju yra daugiau nei pusantro karto didesnė nei ežerų pavadinimuose.

RAKTAŽODŽIAI: lietuvių ežerų pavadinimai, lietuvių tekančių vandens telkinių pavadinimai, hidronimų morfologija, baltų hidronimai

Straipsniai / Articles

195

Harald Bichlmeier

ANOTACIJA

Straipsnis turinio ir struktūros požiūriu tęsia pirmąjį darbą, skirtą Vakarų Pietų aukštaičių (Dzukijos) hidronimams. Jame analizuojama 120 hidronimų (75 ežerų vardai ir 45 upių vardai), pavadinančių Alytaus apskrities (liet. rajonas) Simno seniūnijos (liet. seniūnija) ir Lazdijų apskrities Kapčiamiesčio, Kučiūnų, Noragėlių bei Šventežerio seniūnijų vandens telkinius. Ežerų ir upių vardai analizuojami atskirai, siekiant nustatyti galimus jų struktūros skirtumus. Galutinė 423 vardų analizė rodo, kad, viena vertus, struktūrinių tipų hierarchijos yra labai panašios, tačiau esama ir reikšmingų skirtumų. Ežerų varduose priesaginių vedinių dalis yra maždaug 50% didesnė nei upių varduose, o upių varduose apeliatyvinės darybos vedinių ir konversijos dalis kiekvienu atveju yra daugiau nei 50% didesnė, palyginti su jų skaičiumi ežerų varduose.

RAKTAŽODŽIAI: lietuvių ežerų vardai, lietuvių upių vardai, hidronimų morfologija, baltų hidronimai

1. ĮVADAS

Grasildos Blažienės ir Laimučio Bilkio sudarytame straipsnių rinkinyje Litauische Orts-, Flur- und Gewässernamen im europäischen Kontext aptartos įvairiausios plačiąja prasme toponimų rūšys Vakarų Pietų aukštaičių (Dzukijos / Džūkijos) regione. Šių straipsnių kontekste buvo aptarti ir vandenvardžiai (Bichlmeier 2019a). Tačiau tai padaryti pavyko tik iš dalies, nes išsamus tyrimas, atliktas tuo pačiu būdu, būtų pailginęs tą straipsnį maždaug trečdaliu ir taip viršijęs rinkinio apimtį. Kitiems rinkinio autoriams taip pat ne visada pavyko išsamiai aptarti atitinkamos rūšies vardų.

Bichlmeier 2019a tiriamoji teritorija apima Alytaus apskrities / rajono (liet. rajonas) Alytaus, Krokialaukio ir Miroslavo seniūnijas (liet. seniūnija), Lazdijų apskrities Lazdijų, Seirijų, Šeštokų, Šlavantų, Teizų ir Veisiejų seniūnijas bei Druskininkų apskrities Leipalingio seniūniją. Bichlmeier 2019a neaptarti Alytaus rajono Simno seniūnijos ir Lazdijų rajono Kapčiamiesčio, Kučiūnų, Noragėlių bei Šventežerio seniūnijų vandenvardžiai.

Toliau lygiagrečiai aptariami ankstesniame straipsnyje nepateikti šių vandenvardžių pavyzdžiai. Tai 120 vardų formų (75 ežerų vardai [SeeNN], 45 tekančių vandens telkinių vardai [FließgewNN]).

196

Acta Linguistica Lituanica LXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südostätiens (Teil 2)

Dalis jų (maždaug trečdalis) jau aptarta Bichlmeier 2019a, analizuojant 332 vardų pavyzdžius (182 ežerų vardus, 150 tekančių vandens telkinių vardų). Taigi lieka apie 80 naujų vardų formų.

Anksčiau aptartų vardų straipsniai toliau pakartojami su būtinais papildymais ir, jei reikia, patikslinimais; dar neaptarti vardai pateikiami pagal to straipsnio pavyzdį. Ir toliau nuosekliai atskirai nagrinėjami tekančių vandens telkinių vardai ir ežerų vardai. Bichlmeier 2019a jau buvo parodyti ryškūs skirtingų darybos tipų dažnumo skirtumai abiejose vardų klasėse. Šio skyriaus pabaigoje vėl pateikiama aptartų vardų lentelinė analizė.

Siekiant palengvinti bendrosios santraukos rengimą, toliau abiejų rūšių vardams ne kartą pateikiami darybos modeliai, kurių šiame korpuse nėra nė vieno vardo. Kadangi bendrasis korpusas, kurį čia sudaro 120 vardų formų, yra tik kiek didesnis nei trečdalis Bichlmeier 2019a korpuso, nebuvo tikimasi rasti pavyzdžių visiems iš daugiau nei 60 išskirtų darybos tipų.

Šį straipsnį užbaigia Bichlmeier 2019a ir šiame straipsnyje aptartų vardų pavyzdžių bendroji lentelinė analizė.

1.1. Tiriamoji teritorija ir duomenų bazė

Tyrimo teritorija yra Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos pasienio sandūroje. Tiek tarmiškai, tiek etnografiškai ji priklauso vakarinių pietų aukštaičių, arba vakarinių dzūkų, arealui. Ji apima Alytaus rajono (liet. rajonas) Simno seniūniją (liet. seniūnija) (Si), o Lazdijų rajone – Kapčiamiesčio (Ka), Kučiūnų (Ku), Noragėlių (No) ir Šventežerio (Šv) seniūnijas. Kitų seniūnijų vandenvardžiai aptarti Bichlmeier 2019a.

Tiriamoji teritorija yra ryškioje kontaktinėje zonoje tarp rytų baltų kalbos lietuvių, vakarų slavų kalbos lenkų ir rytų slavų kalbos baltarusių. Tai tam tikru mastu atsispindi ir vandenvardžiuose: pavieniui pasitaiko slaviškų pamatų ir slaviškų priesagų, taip pat iš slavų kalbos perimtų vardų. Be to, tiriamoji teritorija, visuotinai manoma, yra buvusi jotvingių (taigi kalbiškai – vakarų baltų) žemė, ir tai tikriausiai ne kartą atsispindi vardų garsinėje sandaroje, kai vietoj standartinės š, ž vartojami garsai s, z.

Straipsniai / Articles

197

Harald Bichmeier

Projekto metu analizuotos Lietuvos geoinformacinės vietovardžių duomenų bazės http://kiis.lki.lt/lietu-vos-vietovardziu-geoin-formacine-duomenu-baze)¹ duomenis grosso modo galima laikyti sinchroniniais; seniausia čia nagrinėjamos pietvakarių Lietuvos dalies medžiaga remiasi XX a. ketvirtojo dešimtmečio duomenų rinkimu.

Šio tyrimo bendrąjį korpusą sudaro 120 vandenvardžių, žyminčių kiek daugiau nei 100 vandens telkinių; kai kuriems telkiniams, be oficialaus pavadinimo, užrašytas vienas, o išimtiniais atvejais – du ar trys neoficialūs, šnekamieji pavadinimai.

2. VAKARINIŲ PIETŲ AUKŠTAIČIŲ VANDENVARDŽIAI

2.1. Darybos tipai

Pagal morfologinę darybą vandenvardžius galima suskirstyti į įvairias potipio klases:

Iš esmės skiriami vediniai, dūriniai ir sudėtiniai / sintagminiai vandenvardžiai.

Tarp vedinių reikia skirti dvi grupes: apeliatyvinius ir deoniminius.

Deoniminiai dariniai retais atvejais susidaro kitam vardui be priesagos (kvazi)konversijos būdu virstant vandenvardžiu; paprastai jie sudaromi su priesaga, o išvestinio vardo priklausomybė nuo pamatinio žodžio dažniausiai išreiškiama posesyvine arba deminutyvine priesaga.

Kalbant apie apeliatyvinius vedinius, dažnai neįmanoma nustatyti, ar darybos procesas (paprastai priesagų vedimas) vyko dar priešoniminėje apeliatyvinėje pakopoje, ar tik onimizacijos procese. Tai ypač būdinga atvejams, kai įprastomis deminutyvinėmis priesagomis padaryti žodžiai vartojami (ar gali būti vartojami) ir kaip apeliatyvai, ir kaip onimai. Jei priesaga pridėta jau apeliatyvo pakopoje, onimizuojant vyko tik žodžio perėjimas iš apeliatyvų klasės į onimų klasę. Ta pati

¹ Toliau nebebus nurodoma, kad duomenys gauti iš šios duomenų bazės; laikoma, kad jų kilmė yra savaime suprantama.

198

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südostens (Teil 2)

Tokia pati padėtis susiklosto ir tais atvejais, kai apeliatyvai virsta onimais be atpažįstamų papildomų priesagų.

Taigi, tikėtina, kad lietuvių hidronimams susidaro tokia pati padėtis, kokia nustatyta ir (tiesa, apskritai gana tolimoje) slaviškų šeimos vardų, sudarytų su priesagomis, klasėje (plg. Bichlmeier 2019b): lietuvių kalboje, regis, nėra priesagos, kurią būtų galima laikyti tikra onimine priesaga, t. y. tokia, kuri būtų vartojama išimtinai vardams (bet kurios rūšies) sudaryti; tėra įvairių priesagų, kurios dažniau vartojamos vardams sudaryti.

Lietuvių kalbos žodžių ir vardų darybai būdingi vadinamieji „galūnių dariniai“. Sinchroniniu požiūriu tai yra priesagų kaita; diachroniniu požiūriu dažniausiai tai yra daryba su j turinčia priesaga. Viena seniausių šių priesagų funkcijų, paliudijama jau indoeuropiečių prokalbėje ir gerai patvirtinta, pavyzdžiui, archajiškuose slaviškų vietovardžių sluoksniuose, yra priklausomybės darinių daryba: taigi j vedinys iš apeliatyvo arba onimo XY reiškia „priklausantis XY / XY priklausantis“.

Sudėtiniai vardai gali būti klasifikuojami pagal sudurtinio žodžio sandus; antrasis dėmuo paprastai yra daiktavardis (dažniausiai reiškiantis „ežerą“, kaip liet. ėžeras, mažybinė forma ežerėlis, arba „tvenkinį“, kaip liet. prūdas ir pan.), o pirmasis dėmuo gali būti daiktavardis, būdvardis arba, retais atvejais, veiksmažodžio kamienas. Sudarant tokį žodį paprastai pakinta ir antrojo dėmens / pamatinio žodžio priesaga.

Sudurtinius / sintagminius ežerų vardus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: sudarytus iš derinamojo būdvardžio ir daiktavardžio bei iš valdomojo kilmininko formos daiktavardžio ir daiktavardžio. Pastarąją grupę galima skirstyti į pogrupius pagal priklausomojo kilmininko semantinę priklausomybę; kilmininku gali būti asmenvardis, (platesne prasme) vietovardis arba kitas daiktavardis.

Toliau pateikiant atskirus vardus, kiekvieną kartą nurodoma ir apskritis arba savivaldybė, kurioje vardas paliudytas, taip pat vadinamasis vardo geokodas (priskirtas naudotoje duomenų bazėje), kad būtų užtikrinta, jog vandens telkiniai, vienu metu plytintys dviejose ar daugiau apskričių arba savivaldybių (ir todėl apskričių bei savivaldybių principu suskirstytoje duomenų bazėje išvardyti du ar daugiau kartų), kartu su jų vardais nebūtų nurodomi ar skaičiuojami kelis kartus. Ir atvirkščiai, geokodas užtikrina, kad skirtingi to paties vardo vandens telkiniai būtų atpažįstami kaip atskiri.

Straipsniai / Articles

199

HARALD BICHMEIER

2.2. Ežerų vardai

Šiame tyrime sąvoka Seen ame suprantama plačiąja prasme. Čia tiriami visi tyrimo teritorijoje aptikti stovinčių vandens telkinių pavadinimai, išskyrus tuos, kurie priskirti pelkėms, liūnams ir pan. Neatsižvelgiama į tai, ar patys vandens telkiniai yra natūralūs, ar dirbtiniai, nes, remiantis pirmiau minėtos duomenų bazės, kuria grindžiamas tyrimas, duomenimis, šio skirtumo nustatyti neįmanoma. Nepaisant to, lieka neištirta prielaida, kad natūralių ir dirbtinių ežerų varduose atskirų darybos būdų dažnis gali skirtis.

2.2.1. Išvestiniai ežerų vardai

Kaip jau nurodyta 2.1 skyriuje, dažnai neįmanoma atskirti, ar sufiksacija įvyko dar prieš onimizaciją, ar tik onimizacijos metu. Todėl toliau šis skirtumas nedaromas. Vardai pateikiami suskirstyti pagal derivacijoje dalyvaujančius sufiksus; kiekvienos grupės viduje jie skirstomi pagal semantinius kriterijus. Tas pats taikoma atvejams, kai vandenvardis be papildomo atpažįstamo sufikso atsirado iš apeliatyvo, taigi galiausiai tėra tam tikra konversija apeliatyvas > onimas.

Galimi iki baltų kalbų susidarymo arba baltų prokalbės laikotarpio dariniai nenagrinėjami atskirai, o aptariami pagal atitinkamą morfologinės struktūros klasę.

2.2.1.1. Daryba be (papildomo) sufikso (konversijos)

Daryboje be (papildomo) sufikso (konversijose) galima išskirti keturis tipus:

a) „paprastosios“ konversijos, kai apeliatyvinis daiktavardis paverčiamas oniminiu daiktavardžiu,

b) „dvigubosios“ konversijos, kai greta konversijos apeliatyvas > onimas vyksta ir konversija būdvardis > daiktavardis,

c) „pseudokonversijos“, kurios atrodo kaip paprastosios konversijos, tačiau iš tikrųjų yra atgalinės darybos ar pan.,

d) „oniminės konversijos“ – vardo perkėlimas iš vienos vardų klasės į kitą.

200

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südkaštens (Teil 2)

2.2.1.1.1. „Paprastosios“ konversijos

Baladīs m. (2) Ku (40169): iš liet. balādīs m. „balandis (Columba)“:² Gālstas m. (1) Ku, Lz, Ve (43067): etimologija galiausiai neaiški; vardas galbūt pagrįstas ^st-išplėtimu arba prie šaknies liet. gālas m. „galas, kraštas“, arba su papildoma apofonija prie šaknies liet. gelmė f. „gylis, gili vieta“, latv. dzelme f. „tas pat“. Teoriškai įmanoma, nors ir mažai tikėtina, kad ^st-turinti priesaga yra indoeuropiečių prokalbės superliatyvams sudaryti vartoto priesagų junginio ide. *-is-th₂o- liekana. Jei taip vis dėlto būtų, reikėtų manyti, kad tai labai archajiškas darinys, nes baltų kalbose šis priesagų junginys kitur nėra išlikęs. Reikėtų rekonstruoti baltų prokalbės darinį *gʷol-st-h₂o- „gilus“ arba „tolimiausias, arčiausiai galo“. Tačiau kirtį dar reikėtų paaiškinti.

Gāstas m. (1) Ku, Lz, Ve (43067): ežero Gālstas tarmiškas variantas su velarizuotu -l- (žr. pirmiau).⁴

Līnarka f. (1) Ka (40253): iš liet. līnamka, līnarkā f. „linų mirkymo vieta, vieta, kur mirkomi linai“.⁵ Šis vardas išsiskiria, nes, sprendžiant pagal pamatinį apeliatyvą, veikiau būtų galima tikėtis, kad jis taps lauko arba pievos vardu (tai taip pat paliudyta, plg. Mickienė 2019), o ne ežero vardu.

Pastovīs m. (³ᵇ) Ka (42941): iš liet. pastovīs (³ᵇ) m. „stovėjimo vieta, aikštelė, karvių pastogė karštomis dienomis“; svarstoma, kad šis žodis kadaise galėjo reikšti ir stovintį vandenį. Be to, ežeras turi neoficialų vardą Pastovėlis (2) m. Ka (42941) (žr. toliau 2.2.1.3.10.2.).⁶ Ir šio vardo vartojimas kaip ežero vardo yra išskirtinis, veikiau būtų galima tikėtis, kad jis vartojamas kaip lauko vardas.

² Plg. LitEW 31; Savukynas 1961: 219; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 12; Vanagas 1970: 31; Vanagas 1981a nėra; Vanagas 1981b: 39, 77; ALEW 88; LVŽ 1: 32 ir toliau.

³ Plg. LitEW 130, 151; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 42, 44; Savukynas 1966a: 187; Vanagas 1981a: 105; Vanagas 1981b: 68; LEV 253; ALEW 284–286, 309, 324; LVŽ 3: 61.

⁴ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 42, 44; Savukynas 1966a: 187; nicht in Vanagas 1970; Vanagas 1981a: 105; LVŽ 3: 61.

⁵ Plg. LitEW 373, 440; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 93; Vanagas 1970: 41; Vanagas 1981a: 192; Vanagas 1981b: 22; ALEW 589, 617 ir toliau.

⁶ Plg. LitEW 915 ir toliau; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 119; Vanagas 1970: 41; Vanagas 1981a: 248; Vanagas 1981b: 37; ALEW 981 ir toliau.

Straipsniai / Articles

201

HARALD BICHMEIER

Ragõžė f. (2) Ku (40168): iš liet. ragõžė, Typha latifolia‘ (taip pat liet. ragazis m., ragazė f., ragožis m., visi šie žodžiai pasiskolinti iš rus. rahóz, ten pat.).⁷ Be oficialaus vardo ežeras dar turi vardą Ragõžis m. (žr. toliau).

Ragõžis m. (2) Ku (40168): iš liet. ragõzis m., Typha latifolia‘ (taip pat liet. ragazis m., ragazė f., ragožė f., visi šie žodžiai pasiskolinti iš rus. rahóz m., ten pat.).⁸ Oficialus ežero vardas yra Ragõžė f. (žr. aukščiau).

2.2.1.1.2. „Dviguba“ konversija

Bedùgis m. (2) Ka (40254, 42932), Ku (40174): iš liet. bedùgis, -ė, labai gilus, bedugnis.⁹

Dubòji f. (?) Šv (13483), Te (12785, 12793): iš būdvardžio liet. dubùs „gilus“ apibrėžtosios formos.¹⁰

Giliojà f. (1) Si (4271, 13123): iš būdvardžio liet. gilùs „gilus“ tarmės apibrėžtosios formos.¹¹ Giliojà Si (4271) atveju tai neoficialus Gilõjis vardas (žr. toliau).

Gilõjis f. (1) Si (4271): iš būdvardžio liet. gilùs „gilus“ tarmės apibrėžtosios formos.¹² Oficialus Gilõjis vardas (žr. aukščiau).

Ìlgis m. (1) Ka (4024), Ve (4306): iš liet. ìlgas „ilgas“.¹³ Apie homoniminį FIN Ìlgis m. (1) Se (35930) žr. Bichmeier 2019a: 2.2.1.2.1.

Veisėjis m. (2) Ka, Ku, Ve (43069): tikriausiai pertvarkyta jotvingių / pietų *Veisija forma, perdirbta į būdvardį *veisija- „pelkėtas“, iš baltų prokalbės *veisa f. „pelkė“,

⁷ Vgl. eLKŽ s.v. ragožė; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 131; Vanagas 1970: 191; Vanagas 1981a: 271; Vanagas 1981b: 93.

⁸ Vgl. eLKŽ s.v. ragožis; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 131; Vanagas 1970: 191; Vanagas 1981a: 271; Vanagas 1981b: 93.

⁹ Plg. LitEW 38, 108; Savukynas 1961: 221; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 16; Vanagas 1970: 44; Vanagas 1981a: 60f.; ALEW 101, 238; LVŽ 1: 414. – Plg. taip pat ežero vardą Bedùgnė f. (2) Al (42731) Bichlmeier 2019a: 2.2.1.1.

¹⁰ Vgl. Savukynas 1962: 196; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 33; Vanagas 1970: 51, 108; Vanagas 1981a: 93; Vanagas 1981b: 67; LVŽ 2: 354f.

¹¹ Plg. LitEW 151; nėra Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963; nėra Savukynas 1966a; nėra Vanagas 1970; nėra Vanagas 1981a; ALEW 324; LVŽ 3: 169 ir toliau, ypač 169 (tik forma Gilõja).

¹² Plg. LitEW 151; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 48; Savukynas 1966a: 189; Vanagas 1970: 51, 96, 145; Vanagas 1981a: 115; Vanagas 1981b: 109; ALEW 324; LVŽ 3: 169 ir toliau, ypač 169.

¹³ Plg. LitEW 183 ir toliau; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 56; Vanagas 1970: 64; Vanagas 1981a: 129; Vanagas 1981b: 108; ALEW 392 ir toliau.

202

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südostens (Teil 2)

tai savo ruožtu veikiausiai reikėtų sieti su senosios indoeuropiečių kalbos šaknimi *ḱeis- „tekėti“.

2.2.1.1.3. Pseudokonversijos

Tokių vedinių tiriamoje teritorijoje tarp ežerų vardų nepatvirtinta.

2.2.1.1.4. „Oniminės“ konversijos

Gadekà f. (2) Šv (4299): tapatus asmenvardžiui Gadeka¹⁵. Kartais siūloma vardo kilmė iš baltų prokalbės, palyginti su tuo, atrodo labai dirbtinė.

2.2.1.2. „Galūnių vediniai“

Sinchroniniu požiūriu vadinamieji „galūnių vediniai“ yra vediniai, sudaryti keičiant priesagą. Pamatiniai žodžiai gali būti bendriniai žodžiai (būdvardžiai, daiktavardžiai) ir tikriniai vardai (dažniausiai vietovardžiai, sodybų vardai).

Prie jų galima priskirti ir palyginti retus vedinius, sudaromus tiesiogiai iš šaknies, greta kurios tame pačiame darybos lygmenyje nėra kitų (vardažodinių) darinių.

Ypatingą galūnių vedinių atvejį sudaro dariniai, sudaryti kartu prisijungiant prielinksniui arba priešdėliui. Lietuvių kalbotyroje tokie dariniai dažniausiai vadinami prefiksacija arba prefiksiniais vediniais. Vis dėlto galiausiai, regis, tikslingiau juos vadinti cirkumfiksacija. Struktūriškai jie tiksliai atitinka kolektyvams sudaryti vartojamą tipą nauj. vok. Berg m. → Gebirge n. (germ. prokalbės *berg-a- → *ga-berg-ia-), taip pat struktūriškai ir etimologiškai tiksliai atitinka slavišką teritorijų ar vietų pavadinimų darybos tipą: serbų-kroatų Dunav m. „Dunojus“ → Podunavlje n. „prie Dunojaus / palei Dunojų esanti teritorija“, čekų břeh m. „krantas“ → po-břež-í n. „pakrantės teritorija“, ná-břež-í n. „prieplauka, krantinė“ (< slavų prokalbės *berg-a-: *pa-/nā-berg-ia).

2.2.1.2.1. Iš apeliatyvų sudaryti „galūnių vediniai“

Áncia f. (1) Ka, Ve (43028): Šis vardas paliudytas ir kaip FlN: Juodži/Baloži Áncia (žr. toliau 2.3.3.1.). Tikėtina, kad čia kalbama apie

¹⁴ Plg. LitEW 114; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 189; Savukynas 1966b: 170; Vanagas 1970: 143, 167; Vanagas 1981a: 369; ALEW 1208 (*ḱeis-, želti, vešėti).

¹⁵ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 41; Savukynas 1966a: 185, 186; Vanagas 1970: 107, 108, 134; Vanagas 1981a: 102; Vanagas 1981b: 32; Zinkevičius 2008: 281; LVŽ 3: 7.

Straipsniai / Articles

203

HARALD BICHLMEIER

gyvūno pavadinimu grindžiamą GewNN; tuomet pagrindas yra liet. ántis „antis“.¹⁶ Iš šio apeliatyvo vardas sudarytas senoviniu priklausomybės reikšmės vedinius darančiu formantu *ia/ā-: senov. *ánt-iā-. – Mažiau tikėtinas, ypač atsižvelgiant į kirčiavimą, ryšys su liet. antìs „krūtinė, krūtinė, krūtinės įduba“, latv. ots, ote „nuotakos griovys; įduba; vamzdis sienoje, krosnyje“.¹⁷

Ángė f. (1) Si (4269): iš liet. angis f. (4) „gyvatė, angis (Vipera berus)“.¹⁸ Neoficialus Ángininkų ežeras vardas (žr. toliau 2.2.3.2.1.). Be to, ežeras dar vadinamas Angÿs m. (žr. toliau).

Angÿs m. (4) Si (4269): iš liet. angis f. (4) „gyvatė, angis (Vipera berus)“.¹⁹ Neoficialus Ángininkų ežeras vardas (žr. toliau 2.2.3.2.1.). Be to, ežeras dar vadinamas Ángė f. (žr. aukščiau).

Dumblis m. (2) Ka (4290), Ka (4295), Lz (4051): iš liet. dùblas m. „dumblas, tvenkinio dugno pelkė“.²⁰ Ka (4290) ir Lz (4051) atvejais tai vardo Dumblÿs variantas (žr. toliau); Ka (4290) atveju yra ir neoficialus variantas Dumblis (žr. toliau 2.2.1.3.7.1.2.). Ka (4295) atveju tai oficialus vardo Dumblinis variantas (ežeras).

Dumblÿs m. (4) Ka (4290), Lz (4051): iš liet. dùblas m. „dumblas, tvenkinio dugno pelkė“.²¹ Vardo Dumblis variantas (žr. aukščiau).

Niedis m. (2) Ka (4307): galbūt archajiškas darinys, sudarytas iš ide. šaknies *neid- „tekėti“, plg. skr. nédati „srovena, teka“.²² Galbūt reikėtų rekonstruoti senovės formą *neid-iā-/*neid-iā-, jei

¹⁶ Vgl. Savukynas 1960: 295; Būga 1961: 450f.; Otresbki 1962b: 265f.; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermantė 1963: 6; Vanagas 1970: 59; Toporov 1973: 38; Vanagas 1981a: 42; Vanagas 1981b: 77, 118; Pupkis 2002: 21; LVŽ 1: 122f. – Zum Grundwort: LitEW 11f.; SEJL 17f.; ALEW 45.

¹⁷ Plg. LitEW 12; LEV 94f.; SEJL 18; ALEW 44f.

¹⁸ Plg. LitEW 10; nėra Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermantė 1963; nėra Savukynas 1960; nėra Vanagas 1970; Vanagas 1981a: 42 (Ángė pagal Būgą, cituojamą Vanagas s. v. Anginas); ALEW 40f.; LVŽ 1: 98f.

¹⁹ Plg. LitEW 10; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermantė 1963: 6; nėra Savukynas 1960; nėra Vanagas 1970; Vanagas 1981a: 42; Vanagas 1981b: 77; ALEW 40f.; LVŽ 1: 98f.

²⁰ Plg. LitEW 108; Savukynas 1962: 197; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermantė 1963: 35; Vanagas 1970: 11, 65, 148; Vanagas 1981a: 96; Vanagas 1981b: 65; ALEW 243; LVŽ 2: 386–388.

²¹ Plg. LitEW 108; Savukynas 1962: 197; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermantė 1963: 35; Vanagas 1970: 11, 148; Vanagas 1981a: 96; Vanagas 1981b: 65; ALEW 243; LVŽ 2: 386–388.

²² Nėra Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermantė 1963; plg. Vanagas 1970: 69; Vanagas 1981a: 230; Vanagas 1981b: 86; EWia 2: 55; LIV² 449.

204

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südostasiens (Teil 2)

pavadinimas nėra oficialios vardo formos Nies m. (žr. toliau) arba upėvardžio Niedā f. (4) Ka (37154) galūninė vedinybė.

Niedūs m. (2) Ka (43070): galbūt archajiškas darinys, sudarytas iš baltų prokalbės šaknies *neid- „tekėti“, plg. skr. néḍati „plūsta, teka“.²³ Galbūt reikia rekonstruoti baltų prokalbės formą *neid-u-/*naid-u-. Be to, egzistuoja neoficiali vardo forma Nies m. (žr. aukščiau). Plg. ir upėvardį Niedā f. (4) Ka (37154)

Samānius m. (2) Ka (42923): iš liet. sãmana, samana f. „samanos“.²⁴

Zapsýs m. (4) Ku, Ve (40167): veikiausiai jotvingybė, galbūt sietina su liet. zapsėti „lašėti“.²⁵

2.2.1.2. Deoniminės „galūninės vedinybės“

Atesýs m. (3ᵇ) Al, Mrs, Si (42705): liet. ežeravardį Atesýs (3ᵇ) galima kildinti iš baltų prokalbės formos *at-es-ig-. Plačiai paplitusiu požiūriu, šis vardas sietinas su platesniu Europos kontekstu ir paprastai gretinamas su antikiniu Adidžės pavadinimu arba tapatinamas su senovės šaltiniuose paliudyta jos forma At(h)esis.²⁶ – Vandenvardžius galima sieti su indoeuropiečių prokalbės šaknimi *h₂et(h₂)- „eiti, keliauti“.²⁷ Tuomet tai būtų vandenvardžių dariniai iš indoeuropiečių prokalbės s kamieno *h₂et(h₂)-es- „ėjimas, keliavimas, kelionė“. – Tačiau semantika lieka problemiška: ežero pavadinimas „keliautoju“ (→ „tekančiuoju“ [→ „upe“]) yra netipiškas. Onomastikos literatūroje nuo Hanso Krahe’s ir Wolfgango P. Schmido laikų tradiciškai nurodomas liet. Atesýs: At(h)esis / Adidžė sugretinimas gali būti tariama paralelė; taip pat tai gali būti tiesiog nepriklausomi paraleliniai dariniai (juolab kad nei upės Etsch vardo formos prokalbėje kalbinė kilmė, nei kamiengalio daryba [i-kamienas, io-kamienas?] nėra aiški). Labiau tikėtinas šio vardo vidinės lietuvių kalbos darybos aiškinimas: greta ežeravardžio Atesýs yra ir upėvardis

²³ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 110; Vanagas 1970: 69; Vanagas 1981a: 230; Vanagas 1981b: 86; EWAia 2: 55; LIV² 449.

²⁴ Plg. LitEW 761; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 142; Vanagas 1970: 69, 220; Vanagas 1981a: 289; Vanagas 1981b: 93.

²⁵ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 201; nicht in Vanagas 1970; vgl. Vanagas 1981a: 292f.; Vanagas 1981b: 73, 135.

²⁶ Vgl. Savukynas 1960: 298; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 9; Schmid 1971: 41f. mit Anm. 20; Schmid 1972: 7; Vanagas 1970: 137; Vanagas 1981a: 50; Vanagas 1981b: 74, 96, 131; Kühbacher 1995: 65f.; Pukis 2002: 29; LVŽ 1: 201.

²⁷ Plg. LIV² 273; IEW 69.

Straipsniai / Articles

205

HARALD BICHMEIER

Atesē f. (³ᵇ) Si (34967; žr. toliau 2.3.1.3.13.): < ur balt. *at-es-i̯ā-, kadangi iš FIN be abejonių galima išvesti pavadinimą iš „judėjimo šaknies“, ežero pavadinimas tikriausiai yra vidinė lietuvių kalbos „galūnės vedinys“ iš FIN. – Daugiau apie etimologiją žr. toliau prie FIN Atesē (2.3.1.3.13.). – Be to, ežeras turi neoficialų pavadinimą Atesnīkų ežeras m. Si (žr. toliau 2.2.3.2.1.).

Daunōris m. (1) Šv (42825): iš PN Daunōris, Daunōras, Daunōrius²⁸

2.2.1.2.3. Cirkumfiksų vediniai

Prūntas m. (1) Šl, Šv (43017): su priešdėliu pra- sudarytas iš liet. pūsti, pūnta, „tinti, pūstis, storėti“, puntùs, „pučiantis“.²⁹

2.2.1.2.4. Vediniai iš šaknies

Šie vediniai daromi ne iš jau egzistuojančio apeliatyvo ar onimo, o tiesiogiai iš šaknies. Tačiau gali būti, kad atitinkamas apeliatyvas ar onimas tiesiog nėra paliudytas. Šio neapibrėžtumo pašalinti neįmanoma.

Dusìa f. (2) Se, Si, Šl, Te (43042): ežero pavadinimas Dusìa³⁰ tikriausiai sietinas su liet. dūsti „dust, gaudyti orą, trokšti, geisti“³¹ arba dūsas „pelkinis paukštis; dusulys, astma, ūkas, atodūsis, apopleksija“³². Gal tai ežeras, kurio vandenyje mažai deguonies, todėl jame nedaug žuvų? Dar viena galima sąsaja būtų su FIN Daūsinas³³, kurį galima sieti su iš tos pačios šaknies išvestais liet. dausà, dāusios „rojus, tropikai“, daũngas „tropinis“.

²⁸ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 28; Vanagas 1970: 48; Vanagas 1981a: 82; Vanagas 1981b: 32; Zinkevičius 2008: 82, 122, 199.

²⁹ Plg. LitEW 668, 67f.; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 127; Vanagas 1970: 223; Vanagas 1981a: 265; ALEW 83f.

³⁰ Vgl. Savukynas 1962: 198; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 37; Vanagas 1970: 28, 29, 155, 183; Vanagas 1981a: 98 [s. v. Dusà]; Vanagas 1981b: 101; Pukis 2002: 94; LVŽ 2: 45.

³¹ Plg. LKŽ 2: 922f.; LitEW 115f.; SEJL 137; ALEW 250f.

³² Plg. LitEW 115.

³³ Vgl. Savukynas 1962: 193; Vanagas 1970: 155; Vanagas 1981a: 82; Vanagas 1981b: 101; LVŽ 2: 165.

206

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südostens (Teil 2)

2.2.1.3. Priesaginiai vediniai

Priesaginiai vediniai sudaromi prie šaknies arba kamieno prijungiant kitą priesagą. Atskirais atvejais gali būti sunku juos atskirti nuo išplėstinių kamienų (pvz., deminutyvų) konversijos.

2.2.1.3.1. Vedinių su priesaga lit. -aitė tiriamojoje teritorijoje tarp ežerų vardų nepatvirtinta.

2.2.1.3.2. Vediniai su priesaga lit. -aitis³⁴

Priesaga lit. -aitis sudaro priklausomybės vedinius, tarp jų ir patronimus iš (asmenvardžių) vardų. Iš būdvardžių padaryti vediniai modifikuoja būdvardį.

2.2.1.3.2.1. Iš būdvardžių padaryti vediniai tiriamojoje teritorijoje tarp ežerų vardų nepatvirtinti.

2.2.1.3.2.2. Iš daiktavardžių padaryti vediniai tiriamojoje teritorijoje tarp ežerų vardų nepatvirtinti.

2.2.1.3.2.3. Iš tikrinių vardų padaryti vediniai

Selovinaitis m. (1) Ku (40194): vedinys iš ežero vardo Selovinis m. (2) Ku (40192)³⁵ (žr. toliau 2.2.1.3.24.).

2.2.1.3.3. Darinių su liet. priesaga -alis³⁶ tiriamojoje teritorijoje tarp ežerų vardų nepatvirtinta.

2.2.1.3.4. Darinių su liet. priesaga -aas tiriamojoje teritorijoje tarp ežerų vardų nepatvirtinta.

2.2.1.3.5. Darinių su liet. priesaga -ėkė tiriamojoje teritorijoje tarp ežerų vardų nepatvirtinta.

2.2.1.3.6. Dariniai su liet. priesaga -elė

Lietuviška priesaga -elė daro mažybinius ir priklausomybės darinius.³⁷

³⁴ Plg. Skardžius 1943/1996: 358–360; Vanagas 1970: 161; Vanagas 1981b: 47, 96.

³⁵ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 143; Vanagas 1970: 76; Vanagas 1981a: 304.

³⁶ Plg. Skardžius 1943/1996: 174f.; Vanagas 1970: 85–90; Vanagas 1981b: 47, 96.

³⁷ Plg. Skardžius 1943/1996: 175–177; Vanagas 1970: 113–124; Vanagas 1981b: 47, 96.

Straipsniai / Articles

207

Harald Bichmeier

2.2.1.3.6.1. Vardažodiniai vediniai

Duobėlė f. (?) Ka (40210): iš liet. duobė f. „įdubimas, įlinkis“.³⁸ Kadangi mažybinė forma liet. duobėlė f. jau paliudyta kaip apeliatyvas senojoje lietuvių kalboje, iš principo ežero pavadinimas taip pat gali būti susidaręs paprastos apeliatyvo konversijos į onimą būdu (2.2.1.1 prasme).

2.2.1.3.6.2. Veiksmažodiniai vediniai arba vediniai iš šaknies tiriamojoje teritorijoje ežerų pavadinimuose nepatvirtinti.

2.2.1.3.7. Vedinių su liet. priesaga -ėlis

Liet. priesaga -ėlis sudaro mažybines formas ir priklausomybės vedinius.³⁹

2.2.1.3.7.1. Būdvardiniai vediniai

2.2.1.3.7.1.1. Būdvardiniai vediniai

Būdvardiniai vediniai dažniausiai pavadinami pagal vandens arba ežero savybes.

Ylėlis m. (2) Si (42694): iš nepatvirtinto liet. *ýlas, tiksliai atitinkančio latv. īls „tamsus, juodas, juosvas“, arba iš latvių kalbos žodžio suponuojamo senovės baltų *īla-⁴⁰ Taip pat žr. toliau, 2.3.1.3.15.1, FIN Ylyd f. (4) Si (3928).

Plakėlis m. (2) Ka (40198): iš slavų skolinio liet. plākis „plokščias“.⁴¹

2.2.1.3.7.1.2. Desubstantyviniai dariniai

Blūdėlis m. (2) Ka (13516), Ka (12237), Ku (4019), Ve (13025): iš slavų kalbos skolinio liet. blūdās m. „dubuo“.⁴² Ka (12237) atveju ežeras dar turi neoficialų pavadinimą Ežerėlis m. žr. žemiau 2.2.1.3.10.1.

³⁸ Plg. LitEW 108; Savukynas 1962: 197; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 36; Vanagas 1970: 118 (Duobėlė); Vanagas 1981a: 97; Vanagas 1981b: 68; LVŽ 2: 39 ir toliau, ypač 399; ALEW 245.

³⁹ Plg. Skardžius 1943/1996: 175–178; Vanagas 1970: 113–124; Vanagas 1981b: 96.

⁴⁰ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 56; Vanagas 1970: 114, 117; Vanagas 1981a: 129; Vanagas 1981b: 68; LEV 341.

⁴¹ Plg. eLKŽ s. v. plāks²; nėra Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963; nėra Vanagas 1970; nėra Vanagas 1981a.

⁴² Plg. LitEW 50; Savukynas 1961: 224; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 20; Vanagas 1970: 67, 116, 148; Vanagas 1981a: 68; Vanagas 1981b: 64, 125; ALEW 124; LVŽ 1: 517 ir toliau.

208

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südostens (Teil 2)

Bonēlis m. (2) Ku (40173): iš liet. bonì, bónia f. „didelis pintas butelis, krosnis arbatai virti arba kalkėms degti“.⁴³

Dubēlis m. (2) Ka (40197), Se (12081): iš liet. dùbė f. „duobė, įduba, įgilinimas“.⁴⁴

Dumbrēlis m. (2) Ka (42940), Ve (4293): iš liet. dùmblas m. „dumblas, tvenkinio dugno pelkė“.⁴⁵ Ka (42940) atveju tai neoficialus ežero vardo variantas Dūmbis (žr. aukščiau 2.2.1.2.1.).

Markēlis m. (2) Ku (4015): iš liet. markà f. „linų liekanos, vieta, kur mirkomi linai“.⁴⁶

Šūrēlis m. (2) Ka (4055): šiuo atveju, regis, tarmiška forma tapo oficialiu pavadinimu. Bendrinė forma būtų *Šūrēlis. Pavadinimas sietinas su liet. šùrti, šùra, šùro „riestis, trintis, drebėti“, šùris m. „ugnies vanta“, šùrė f. „tvartas, avių gardas, asiūklis“.⁴⁷ Labiausiai tikėtina, kad pavadinimas yra vedinys iš anksčiau minėto augalo pavadinimo.

2.2.1.3.7.1.3. Veiksmažodiniai dariniai arba iš šaknies sudaryti dariniai ežerų varduose tiriamojoje teritorijoje nepatvirtinti.

2.2.1.3.7.2. Deoniminiai dariniai:

Zapsēlis (2) m. Ku (4016): vedinys iš ežero vardo Zapsys m. (4) Ku, Ve (4017) (žr. aukščiau, 2.2.1.2.1.).⁴⁸

2.2.1.3.8. Vediniai su lietuvišku priesaga -el̃s

Lietuviška priesaga -el̃s sudaro mažybinius ir priklausomybės darinius.⁴⁹ Tokių vedinių ežerų varduose tiriamojoje teritorijoje nepatvirtinta.

⁴³ Plg. LitEW 52; nėra Savuknas 1961; nėra Savuknas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermantė 1963; nėra Vanagas 1970; nėra Vanagas 1981; ALEW 127; LVŽ 1: 537.

⁴⁴ Plg. LitEW 108f.; Savuknas 1962: 196; Savuknas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermantė 1963: 33; Vanagas 1970: 118; Vanagas 1981a: 93; Vanagas 1981b: 67; ALEW 237; LVŽ 2: 346ff.

⁴⁵ Plg. LitEW 108; Savuknas 1962: 197; Savuknas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermantė 1963: 35; Vanagas 1970: 114; Vanagas 1981a: 96; Vanagas 1981b: 65; ALEW 243; LVŽ 2: 386–388.

⁴⁶ Plg. LitEW 440; Savuknas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermantė 1963: 98; Vanagas 1970: 118, 146, 167; Vanagas 1981a: 205; ALEW 617f.

⁴⁷ Plg. LitEW 995; Savuknas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermantė 1963: 168; Vanagas 1970: 121, 207; Vanagas 1981a: 332, 336; Vanagas 1981b: 88; ALEW 1038f.

⁴⁸ Vgl. Savuknas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermantė 1963: 201; Vanagas 1970: 115; Vanagas 1981a: 392f.

⁴⁹ Plg. Skardžius 1943/1996: 175–178; Vanagas 1970: 113–124.

Straipsniai / Articles

209

HARALD BICHLMElER

2.2.1.3.9. Darinių su liet. priesaga -ėlė ežerų vardų tiriamojoje teritorijoje nėra paliudyta.

2.2.1.3.10. Dariniai su liet. -ėlis priesaga

Liet. -ėlis priesaga sudaro mažybinius ir priklausomybės darinius.⁵⁰

2.2.1.3.10.1. Apeliatyviniai dariniai

Ėžėris m. (2) Ka (40261), Ka (4293), Ka (12237), Ku (13291), Lp, Lz, Se (9756, 12149, 12525), Te (42759): mažybinis vedinys iš liet. ėžeras m. „ežeras“.⁵¹ Te (42759) atveju šis vardas taip pat yra kitas Bakšių ėžeras pavadinimas (žr. Bichlmeier 2019a: § 2.1.3.2.1.). Ka (12237) atveju tai neoficialus Bliūdėlis m. vardas (žr. aukščiau 2.2.1.3.7.1.2.).

2.2.1.3.10.2. Deoniminiai dariniai

Pastovėlis (2) m. Ka (4294): vedinys iš ežero vardo Pastovys m. (³ᵇ) Ka (4294) (žr. aukščiau 2.2.1.1.) ir neoficialus to paties ežero pavadinimas.⁵²

2.2.1.3.11. Dariniai su priesaga -ėna

Dariniai su priesaga -ėna yra konkrečiosios arba abstrakčiosios sąvokos.⁵³ Tokių darinių ežerų varduose tiriamojoje teritorijoje neaptikta.

2.2.1.3.12. Vediniai su priesaga -ėnis

Vediniai su priesaga -ėnis paprastai yra denominaliniai dariniai.⁵⁴ Tokių vedinių tiriamojoje teritorijoje tarp ežerų vardų neaptikta.

2.2.1.3.13. Vediniai su priesaga -esė tiriamojoje teritorijoje tarp ežerų vardų neaptikti.

2.2.1.3.14. Vediniai su lietuviška priesaga -ica tarp ežerų vardų tiriamojoje teritorijoje nepaliudyti.

⁵⁰ Plg. Skardžius 1943/1996: 178–181; Vanagas 1970: 124–130.

⁵¹ Plg. LitEW 125; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 40; Savukynas 1966a: 184f.; Vanagas 1970: 128; Vanagas 1981a: 101; ALEW 271; LVŽ 2: 498ff.

⁵² Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 119; Vanagas 1970: 126; Vanagas 1981a: 248.

⁵³ Plg. Skardžius 1943/1996: 228–232; Vanagas 1970: 131f.

⁵⁴ Plg. Skardžius 1943/1996: 238f.; Vanagas 1970: 134.

210

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südskaiten (Teil 2)

2.2.1.3.15. Darinių su liet. priesaga -y̆ia tarp tiriamosios teritorijos ežerų vardų neužfiksuota.

2.2.1.3.16. Dariniai su liet. priesaga -(i)kas

Priesaga -(i)kas paprastai sudaro konkretyvinius daiktavardžius.⁵⁵ Tokių darinių tiriamosios teritorijos ežerų varduose neaptikta.

2.2.1.3.17. Dariniai su liet. priesaga -ietis

Priesaga -ietis paprastai sudaro gyventojų pavadinimus arba veikėjų pavadinimus.⁵⁶ Tokių darinių tiriamosios teritorijos ežerų varduose neaptikta.

2.2.1.3.18. Dariniai su liet. priesaga -ija

Priesaga -ija paprastai sudaro abstrakčius pavadinimus, kolektyvinius pavadinimus, šalių ir teritorijų vardus ir pan.⁵⁷

Obelijā (2) No, Mrs, Se (43012): iš liet. obelis m., obelė f., ‚obelis‘.⁵⁸

2.2.1.3.19. Dariniai su liet. priesaga -ijis

Priesaga -ijis sudaro labai nedaug darinių, dažniausiai vietovardžių.⁵⁹ Tokių darinių tiriamosios teritorijos ežerų varduose neaptikta.

2.2.1.3.20. Dariniai su priesaga -ylis

Priesaga -ylis sudaro daiktavardžius ir buvo mažai produktyvi.⁶⁰ Tokių darinių tiriamosios teritorijos ežerų varduose neaptikta.

2.2.1.3.21. Dariniai su priesaga -yna

Dariniai su priesaga -yna yra denominatyviniai ir paprastai reiškia, kad derivacijos pagrindu esančiu žodžiu žymimas dalykas yra didesnis kiekis.⁶¹ Tokių darinių tiriamosios teritorijos ežerų varduose neaptikta.

⁵⁵ Plg. Skardžius 1943/1996: 125f.; Vanagas 1970: 144.

⁵⁶ Plg. Skardžius 1943/1996: 360f.; Vanagas 1970: 144f.

⁵⁷ Plg. Skardžius 1943/1996: 80–83; Vanagas 1970: 145–148.

⁵⁸ Plg. LitEW 515; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 111; Vanagas 1970: 146; Vanagas 1981a: 23f.; Vanagas 1981b: 92; ALEW 719f.

⁵⁹ Plg. Skardžius 1943/1996: 80; Vanagas 1970: 148.

⁶⁰ Plg. Skardžius 1943/1996: 183; Vanago 1970 m. veikale nenurodoma.

⁶¹ Plg. Skardžius 1943/1996: 268–270; Vanagas 1970: 166.

Straipsniai / Articles

211

HARALD BICH LMEIER

2.2.1.3.22. Vediniai su priesaga -ynas

Vediniai su priesaga -ynas yra vardažodiniai ir paprastai išreiškia, kad išvestiniu pagrindu tapusio žodžio žymimas dalykas yra gausiai paplitęs.⁶² Tokių vedinių tiriamojoje teritorijoje tarp ežerų vardų neužfiksuota.

2.2.1.3.23. Vediniai su priesaga -inė

Priesaga -inė paprastai sudaro vardažodinius vedinius, dažniausiai medžiagos būdvardžius ir priklausomybę reiškiančius darinius; daiktavardiniai dariniai dažnai žymi vietą.⁶³ Vyriškoji formos -inė atmaina yra -inis (žr. toliau).

Kemsinė f. (2) Šv (13483): iš liet. kėmas m. ‘samanomis apaugusi kalva’.⁶⁴

Meškinė f. (2) Šv (42795): iš liet. meška m. ‘lokys’.⁶⁵

2.2.1.3.24. Vediniai su priesaga -inis

Priesaga -inis paprastai sudaro iš daiktavardžių išvestus vedinius, dažniausiai medžiagos ir priklausomybės būdvardžius.⁶⁶ Moteriškoji priesagos -inis forma yra -inė (žr. aukščiau, 2.2.1.3.23).

Dumblinis⁶⁷ m. (?) Ka (4294): vedinys iš liet. dūblas m. „tvenkinio dugno dumblas, pelkė“.⁶⁸

Gudinis m. (2) Ka (4297): tikriausiai iš etnonimo liet. gūdas m. „baltarusis“ (rečiau taip pat „lenkas, rusas“).⁶⁹

Krakinis m. (2) Ka (4023): iš liet. krakė f. „juodasis genys; karosas (Carassius carassius)“.⁷⁰

⁶² Plg. Skardžius 1943/1996: 266–268; Vanagas 1970: 166f.; Vanagas 1981b: 96.

⁶³ Plg. Skardžius 1943/1996: 263–266; Vanagas 1970: 156–164; Vanagas 1981b: 47, 96.

⁶⁴ Plg. LitW 239; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 72; Vanagas 1970: 159; Vanagas 1981a: 152; Vanagas 1981b: 69.

⁶⁵ Plg. LitW 443; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 102; Vanagas 1970: 158; Vanagas 1981a: 212; Vanagas 1981b: 80; ALEW 641.

⁶⁶ Plg. Skardžius 1943/1996: 245 ir toliau; Vanagas 1970: 156–164; Vanagas 1981b: 47.

⁶⁷ Vardas vardyne nekirčiuotas.

⁶⁸ Plg. LitW 108; Savukynas 1962 nepateikiama; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 35 (Dumblinis, Dumblinis); Vanagas 1970: 54, 160; Vanagas 1981a: 96; Vanagas 1981b: 65; ALEW 243; LVŽ 2: 386–388, ypač 387.

⁶⁹ Plg. LitW 174; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 54; Savukynas 1966a: 193; Vanagas 1970: 163; Vanagas 1981a: 125; Vanagas 1981b: 115; LVŽ 3: 331–337, ypač 331; kitus etimologinius siūlymus žr. p. 334 ir toliau.

⁷⁰ Plg. LitW 287; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 77; Vanagas 1970: 103, 131, 152, 158; Vanagas 1981a: 163; Vanagas 1981b: 79.

212

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südostens (Teil 2)

Seloịnis m. (2) Ku (40192): iš liet. šliōva, šliōva f. „žuvų, priklausančių lašišažuvių šeimai, rūšis (Coregonus albula)“. Prie jų priskirtinas ežero vardas Seloịnitīs m. (1) Ku (40194; žr. aukščiau 2.2.1.3.2.3.), sudarytas su priesaga.⁷¹

Vadinis m. (2) Ka (40258): iš liet. vadė f. „išdžiūstanti upė, vandens užliejama vieta“, vadà f. „miško aikštelė“.⁷²

2.2.1.3.25. Vediniai su liet. priesaga -(i)nyčia

Liet. priesaga (i)nyčia yra arba skolinta iš lenk. nica ar rus. nyča, arba paveldėta ir tuomet tęsia senovinę *-inìa/ā-. Ja dažniausiai sudaromi vietų pavadinimai ir kolektyviniai pavadinimai.⁷³ Tokių vedinių ežerų varduose tiriamojoje teritorijoje neužfiksuota.

2.2.1.3.26. Vediniai su priesaga -ìškē

Priesaga -ìškē f. paprastai sudaro vedinius iš daiktavardžių, dažniausiai priklausomybės ir panašios reikšmės vedinius,⁷⁴ tačiau kartais ir vedinius iš būdvardžių. Tarp vedinių iš daiktavardžių galima skirti vedinius iš apeliatyvų ir iš onimų. Vyriškoji atitinkama forma yra -ìškis (žr. toliau 2.2.1.3.27.).

2.2.1.3.26.1. Vediniai iš apeliatyvų, sudaryti iš daiktavardžių

Bedanìškē f. (1) Šv (13397): iš liet. bedantìs „bedantis“ – tikriausiai metaforiškai, turint omenyje harmoningos formos krantą ar pan.⁷⁵

2.2.1.3.26.2. Vedinių iš onimų, sudarytų iš daiktavardžių, ežerų varduose tiriamojoje teritorijoje neužfiksuota.

2.2.1.3.27. Vediniai su priesaga -ìškis

Priesaga -ìškis paprastai sudaro iš daiktavardžių padarytus vedinius, dažniausiai priklausomybės vedinius u. recte,⁷⁶ tačiau kartais ir iš būdvardžių padarytus vedinius. Tarp

⁷¹ Plg. LitEW 774; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 143; Vanagas 1970: 158; Vanagas 1981a: 295; Vanagas 1981b: 81.

⁷² Vgl. eLKŽ s.v. vadà, vadė; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 182; Vanagas 1970: 107, 129, 161; Vanagas 1981a: 357.

⁷³ Plg. Skardžius 1943/1996: 357f.; Vanagas 1970: 142f.; Vanagas 1981b: 96.

⁷⁴ Skardžius 1943/1996: 150–158; Vanagas 1970: 172–178; Vanagas 1981b: 47.

⁷⁵ Plg. LitEW 38, 82; Savukynas 1961 neaptinkama; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 16; Vanagas 1970: 176; Vanagas 1981a: 60; Vanagas 1981b: 54; ALEW 101, 174f.; LVŽ 1: 412.

⁷⁶ Skardžius 1943/1996: 150–158; Vanagas 1970: 172–178; Vanagas 1981b: 47.

Straipsniai / Articles

213

Harald Bichmeier

iš daiktavardžių padarytus vedinius galima skirti į padarytus iš bendrinių ir iš tikrinių vardų. Moteriškoji forma yra -iškė (žr. aukščiau 2.2.1.3.26.).

2.2.1.3.27.1. Iš bendrinių daiktavardžių padaryti vediniai ežerų varduose nagrinėjamoje teritorijoje nepatvirtinti.

2.2.1.3.27.2. Iš tikrinių vardų padaryti vediniai Kāu̯kis m. (1) ka (4303): veikiausiai iš liet. asmenvardžio Kāvis m. arba vietovardžio Kāl-viai, arba bendrinio žodžio liet. kālvis m. „kalvis“, kalvė f. „kalvė“, dialekte iškritus velariniam l prieš v⁷⁷

2.2.1.3.27.3. Iš būdvardžių padaryti vediniai ežerų varduose nagrinėjamoje teritorijoje nepatvirtinti.

2.2.1.3.28. Vediniai su priesaga -ytė ežerų varduose nagrinėjamoje teritorijoje nepatvirtinti.

2.2.1.3.29. Vediniai su priesaga -ka ežerų varduose nagrinėjamoje teritorijoje nepatvirtinti.

2.2.1.3.30. Vediniai su priesaga -ys ežerų varduose nagrinėjamoje teritorijoje nepatvirtinti.

2.2.1.3.31. Vediniai su priesaga liet. -nas Ši priesaga sudaro nedaug daiktavardinių vedinių; tarp jų dažniau pasitaiko tikrinių, o ne bendrinių žodžių vedinių.⁷⁸ Žūvintas m. (3ᵇ) Si (4263): iš liet. žūvis f. „žuvis“.⁷⁹ Be to, ežeras turi neoficialų pavadinimą Žūintų ežeras (žr. toliau 2.2.3.2.1.).

2.2.1.3.32. Vediniai su priesaga liet. -oris⁸⁰ Tolesnio darinio vieta pagal priesagos formą neaiški. Tokių vedinių ežerų varduose nagrinėjamoje teritorijoje nepatvirtinta.

⁷⁷ Plg. LitEW 211f.; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 71; Vanagas 1970: 177; Vanagas 1981a: 150; ALEW 443f.; Zinkevičius 2008: 543, 618.

⁷⁸ Plg. Skardžius 1943/1996: 374; Vanagas 1970: 93.

⁷⁹ Plg. LitEW 132; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 207; Skardžius 1973: 39, 43, 47; Vanagas 1970: 93, 155; Vanagas 1981a: 406; Vanagas 1981b: 83; ALEW 131f.

⁸⁰ Skardžiaus 1943/1996 nėra; ten nurodyta tik 307 skolintoji liet. priesaga -orius; Vanagas 1970: 189.

214

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südküsta (Teil 2)

2.2.1.3.33. Vediniai su liet. priesaga -orius

Vediniai su iš bendrosios slavų kalbos *-arjb pasiskolinta liet. priesaga -orius dažniausiai yra veikėjų pavadinimai.⁸¹ Toliau pateikto darinio priesagos forma neaiški. Tokių vedinių tiriamojoje teritorijoje tarp ežerų vardų neužfiksuota.

2.2.1.3.34. Vediniai su priesaga -otis

Reta liet. priesaga -otis daugiausia vartojama iš daiktavardžių ir veiksmažodžių daromiems daiktavardžiams sudaryti.⁸²

Dabōtis m. (1) Ku (40183): galbūt iš liet. dobā f., dobas m., dobė f. ‘duobė (su stogu), skirta linams džiovinti’ arba daburys m. ‘sūkurys, vandens verpetas’.⁸³

2.2.1.3.35. Vediniai su priesaga -tē

Tokių vedinių tiriamojoje teritorijoje tarp ežerų vardų nepatvirtinta.

2.2.1.3.36. Vediniai su priesaga -uīsis

Labai reta liet. priesaga -uīsis daugiausia vartojama mažybiniams arba menkinamiesiems žodžiams ir onimams sudaryti.⁸⁴

Tokių vedinių tiriamojoje teritorijoje tarp ežerų vardų nepatvirtinta.

2.2.1.3.37. Vediniai su priesaga -uitis

Labai reta liet. priesaga -uitis yra daugiausia rytų aukštaičiams būdinga priesagos -uotas atmaina ir, kaip ši, daugiausia vartojama iš daiktavardžių ir būdvardžių sudaromiems būdvardžiams daryti.⁸⁵

Glūitis m. (1) Si (4304): iš liet. glūs „gilus“.⁸⁶

⁸¹ Plg. Skardžius 1943/1996: 307; Vanagas 1970: 189.

⁸² Plg. Skardžius 1943/1996: 351f.; Vanagas 1970: 190f.

⁸³ Plg. LKŽ 2: 599; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 26 (Dabōtis); Savukynas 1966a: 192 (Dabōtis); Vanagas 1970: 190; Vanagas 1981a: 78; Vanagas 1981b: 67; LVŽ 2: 90.

⁸⁴ Plg. Skardžius 1943/1996: 319; Vanagas 1970: 193.

⁸⁵ Plg. Skardžius 1943/1996: 349; Vanagas 1970: 51, 193.

⁸⁶ Plg. LitEW 151; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 48; Savukynas 1966a: 189; Vanagas 1970: 51; Vanagas 1981a: 115; Vanagas 1981b: 109; ALEW 24; LVŽ 3: 176–178, ypač 176.

Straipsniai / Articles

215

HARALD BICHMEIER

2.2.1.3.38. Vediniai su priesaga -kas

Lietuviška priesaga -kas pirmiausia vartojama mažybiniams ir maloniniams žodžiams sudaryti.⁸⁷

Mažybiniai žodžiai gali būti sudaryti iš apeliatyvų arba onyminių pamatų.

2.2.1.3.38.1. Apeliatyviniai vediniai

Dėliūkas m. (2) Si (13243): vedinys iš gyvūno pavadinimo liet. dėlė f. „dėlė“ (Hirudo medicinalis).⁸⁸

2.2.1.3.38.2. Deoniminiai vediniai

Sperniūkas m. (2) Si (13365): vedinys iš upėvardžio Spernė f. (4) Si (38103)⁸⁹ (žr. toliau 2.3.1.3.45.).

2.2.1.3.39. Vediniai su priesaga -ulis

Lietuviška priesaga -ulis pirmiausia vartojama veikėjų pavadinimams, rečiau – mažybiniams žodžiams sudaryti.⁹⁰ Tokių vedinių tiriamojoje teritorijoje tarp ežerų vardų neaptikta.

2.2.1.3.40. Vediniai su priesaga -uonis

Lietuvių kalbos priesaga -uonis daugiausia vartojama veikėjų pavadinimams sudaryti.⁹¹ Tokių vedinių tiriamojoje teritorijoje paliudytų ežerų varduose nėra.

2.2.1.3.41. Vediniai su lietuvių kalbos priesaga -ūtas

Reta lietuvių kalbos priesaga -ūtas sudaro konkrečiųjų daiktavardžių vedinius.⁹²

Mėkšrūtas vyr. g. (1) Ka (4029): iš liet. mėkšras vyr. g. „karpinis žuvis, kuoja“ (Leuciscus rutilus).⁹³

2.2.1.3.42. Vedinių su priesaga -utė tiriamosios teritorijos ežerų varduose paliudyta nėra.

⁸⁷ Plg. Skardžius 1943/1996: 136–139; Vanagas 1970: 193–197; Vanagas 1981b: 47, 96.

⁸⁸ Plg. LitEW 87; Savukynas 1962: 194; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 29; Vanagas 1970: 193, 195; Vanagas 1981a: 84; Vanagas 1981b: 78; ALEW 19; LVŽ 2: 198f.

⁸⁹ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 153; Vanagas 1970: 194; Vanagas 1981a: 311.

⁹⁰ Plg. Skardžius 1943/1996: 186–188; Vanagas 1970: 200.

⁹¹ Plg. Skardžius 1943/1996: 284f.; Vanagas 1970: 205.

⁹² Plg. Skardžius 1943/1996: 364; Vanagas 1970: 211.

⁹³ Plg. LitEW 425; Skardžius 1943/1996: 364; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 100; Vanagas 1970: 211; Vanagas 1981a: 209; Vanagas 1981b: 80; ALEW 631.

216

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Morphologische und semantische Analyse

der Gewässernamen des westlichen Südostens (Teil 2)

2.2.1.3.43. Vediniai su priesaga -ūtis

Lietuviška priesaga -ūtis pirmiausia vartojama veikėjų pavadinimams sudaryti, rečiau – mažybiniams žodžiams.⁹⁴ Mažybiniai žodžiai iš esmės gali būti sudaryti tiek iš bendrinių, tiek iš tikrinių vardų.

Senūtis m. (2) Šv (4285): arba vedinys iš lietuviško asmenvardžio Senka, Sėnkus, arba iš lietuvių kalbos sėti, sėka „mažėti (apie vandenį)“.⁹⁵

2.3.1.3.44. Vediniai su slaviška priesaga -ika tiriamojoje teritorijoje neaptinkami.

2.2.1.3.45. Sufiksiniai vediniai, kurių negalima aiškiai priskirti kategorijai

Akunučias m. (2) Ka (4026): Ežero pavadinimo daryba lieka neaiški tiek šaknies, tiek priesagos požiūriu. Priesagą sunku nustatyti.⁹⁶ Šaknis, regis, neturi atitikmenų lietuvių ar baltų kalbose. Galbūt pavadinimas kilo iš ankstyvo, tik tarminio skolinio iš baltų prokalbės ok̑no „langas“? O gal iš jau senosios rusų kalboje sudaryto vedinio *ok̑nъtbjь „turintis langą, panašus į langą“, kuris perkeltine reikšme buvo vartojamas kaip ežero vardas?

2.2.2. Sudėtiniai ežerų vardai

Pagal morfologinę struktūrą sudėtinius ežerų vardus galima suskirstyti į kelis tipus. Dažniausi yra daiktavardžio + daiktavardžio tipo dariniai su papildoma kamienų klasės kaita. Juos galima toliau skirstyti į darinius iš bendrinio daiktavardžio + bendrinio daiktavardžio ir darinius iš tikrinio vardo + bendrinio daiktavardžio.

2.2.2.1. Apeliatyvas + apeliatyvas

2.2.2.1. Daiktavardis + daiktavardis

Bužėris m. (1) Ku (40175): iš liet. buzà ‘skystoka košė, miltų košė, klampus liūnas’ ir ėžeras ‘ežeras’.⁹⁷

⁹⁴ Plg. Skardžius 1943/1996: 362f.; Vanagas 1970: 209–211; Vanagas 1981b: 96.

⁹⁵ Plg. LitEW 772f.; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 144; Vanagas 1970: 48; Vanagas 1981a: 295f.; ALEW 899f.

⁹⁶ Plg. Skardžius 1943/1996: 353f.; nėra Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963; Otrebski 1965: 265; nėra LVŽ 1?

⁹⁷ Plg. LitEW 63, 125; nėra Savukynas 1961; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 23; Vanagas 1970: 238; Vanagas 1981a: 73; Vanagas 1981b: 67; ALEW 271.

Straipsniai / Articles

217

Harald Bichlmeier

2.2.2.1. Būdvardis + daiktavardis

Báltable f. (1) Šv (42792): iš liet. báltas ‘baltas, žvilgantis’ ir liet. bal̃ f. ‘liūnas’.⁹⁸

Šventaduõnis m. (2) Ka (42930): iš liet. šventas ‘šventas’ ir duõna f. ‘duona’.⁹⁹

2.2.2.1.3. Būdvardis + būdvardis

Tokių vedinių ežerų pavadinimuose tiriamojoje teritorijoje nepatvirtinta.

2.2.2.1.4. Veiksmažodis + daiktavardis

Tokių vedinių ežerų pavadinimuose tiriamojoje teritorijoje nepatvirtinta.

2.2.2.1.5. Tikrinis vardas + bendrinis daiktavardis

Cijūnãmiškis m. (1) Ku (13243): pirmasis dėmuo tikriausiai yra lietuviškas asmenvardis *Cijūnas; plg. šeimos vardą Cijūnãitis ir kt. Antrasis dėmuo kilęs iš liet. miškas m. „miškas“.¹⁰⁰

2.2.3. Sudurtiniai / sintagminiai ežerų vardai

2.2.3.1. Derinamieji vardai iš būdvardžio + daiktavardžio

Báltas Kaũkūris m. Ka (40205): iš liet. báltas „baltas“ + daiktavardžio liet. kaũknoris m., kurio pirmasis dėmuo kilęs arba iš liet. kaũkas m. „kaukas“, arba iš kaũti „šaukti, klykti“, o antrasis dėmuo sudarytas iš veikėjo pavadinimo, kilusio iš liet. nar̃inti „nardinti, skandinti“ arba liet. norė́ti „norėti“.¹⁰¹

Juõdas Kaũknoris m. Ka (40217): iš liet. juõdas „juodas“ + daiktavardžio liet. kaũknoris m. (žr. aukščiau Báltas Kaũknoris).¹⁰²

2.2.3.2. Relaciniai ežerų vardai

⁹⁸ Plg. LitEW 30f., 32; nėra Savukynas 1961; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 13; Vanagas 1970: 251, 252, 254; Vanagas 1981a: 56; ALEW 87, 89f.; LVŽ 1: 338.

⁹⁹ Plg. LitEW 111, 104f.; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 169; Vanagas 1970: 252, 256; Vanagas 1981a: 337; Vanagas 1981b: 111; ALEW 245f., 1060–1062.

¹⁰⁰ Plg. LitEW 460f.; nėra Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963; nėra Vanagas 1970; nėra Vanagas 1981a; Vanagas 1985: 391; ALEW 663.

¹⁰¹ Plg. LitEW 230, 495, 507; nėra Savukynas 1961; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 71; Vanagas 1970: 275 (rodyklėje, p. 298, spausdinimo klaida Kaũknoris); Vanagas 1981a: 56, 150; Vanagas 1981b: 118; ALEW 467, 697, 709–711; nėra LVŽ 1?.

¹⁰² Plg. LitEW 197; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 71; Vanagas 1970: 275; Vanagas 1981a: 150; Vanagas 1981b: 118; ALEW 419f.

218

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südostens (Teil 2)

2.2.3.2.1. Rekciniai ežerų vardai su oniminiu pirmuoju dėmeniu

Akmēnių ėžeras m. Ku, Lz (4305): iš ON Akmeniai (2) ir liet. ėžeras m. „ežeras“.¹⁰³ Šis ON yra kolektyvinė daugiskaitos formos pavardė Akmēnis.¹⁰⁴ Darybos pamatas – liet. akmuõ (³ᵇ) „akmuo“.¹⁰⁵

Ángininkų ėžeras m. Si (4268): iš ON Ánginiai ir liet. ėžeras m. „ežeras“.¹⁰⁶ Be to, ežeras turi neoficialų vardą Ángė f. (1) (žr. aukščiau 2.2.1.2.1.).

Arãdninkų ėžeras m. Ku (4019): iš ON Arãdninkai ir liet. ėžeras m. „ežeras“.¹⁰⁷

Atesninkų ėžeras m. Si (4205): iš ON Atesnėnai ir liet. ėžeras m. „ežeras“.¹⁰⁸ Be to, ežeras turi oficialų vardą Atesỹs m. (³ᵇ) Al, Mrs, Si (žr. aukščiau 2.2.1.2.2.).

Babrų ėžeras m. Šv (4305): iš ON Babrai ir liet. ėžeras m. „ežeras“.¹⁰⁹

Černiuškės ėžeras m. Si (133683): iš ON Černiuškė ir liet. ėžeras m. „ežeras“.¹¹⁰

Šimno ėžeras m. Si (4263): iš ON Šimnas m. (kuris pats, regis, remiasi pirminiu ežero vardu *Šim̃nas, savo ruožtu laikytinu jotvingišku, jei jį etimologiškai galima sieti su liet. šìmšà f. „drėgna pieva, pelkė“) ir liet. ėžeras m. „ežeras“.¹¹¹

Šventėžerio ėžeras m. Šv (4276): iš ON Šventėžeris m. (kuris pats yra kilęs iš ežero vardo) ir liet. ėžeras m. „ežeras“.¹¹²

¹⁰³ Plg. LitEW 125; Savukynas 1960: 293; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 3; Vanagas 1970: 260; Vanagas 1981a: 37; Pukis 2002: 14; ALEW 271; LVŽ 1: 44.

¹⁰⁴ Plg. Vanagas 1985: 72.

¹⁰⁵ Plg. LitEW 5; SEJ 7f.; ALEW 28f.; IEW 19; NIL 287; LVŽ 1: 37tt.

¹⁰⁶ Plg. LitEW 125; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 6; Vanagas 1970: 260; Vanagas 1981a: 42; ALEW 271; LVŽ 1: 99.

¹⁰⁷ Plg. LitEW 125; nėra Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963; nėra Vanagas 1970; nėra Vanagas 1981a; ALEW 271; LVŽ 1: 169.

¹⁰⁸ Plg. LitEW 125; nėra Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963; Vanagas 1970: 260; Vanagas 1981a: 42; ALEW 271; LVŽ 1: 99.

¹⁰⁹ Plg. LitEW 125; Savukynas 1961: 219; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 11; Vanagas 1981a: 55; ALEW 271; LVŽ 1: 288.

¹¹⁰ Plg. LitEW 125; Savukynas 1962: 191; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 25; Vanagas 1970: 261; Vanagas 1981a: 77; ALEW 271; LVŽ 2: 54.

¹¹¹ Plg. eLKŽ s.v. šìmšà, šìmšė; LitEW 125; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 146; Vanagas 1970: 265; Vanagas 1981a: 299; ALEW 271.

¹¹² Plg. LitEW 125; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 169; Vanagas 1970: 265; Vanagas 1981a: 337 ir toliau; ALEW 271.

Straipsniai / Articles

219

HARALD BICHMEIER

Žuvintų ežeras m. Si (42635): tikriausiai siejamas su kitur nepatvirtintu ON *Žu-vintai¹¹³. Be to, ežeras turi oficialų pavadinimą Žuvintas m. (3^b (žr. pirmiau 2.2.1.3.31.).

2.2.3.2. Rekciniai ežerų vardai su apeliatyviniu pirmuoju sandu

Kūnigo valkā f. Ka (13398): iš liet. kūnigas m. „kunigas, dvasininkas“ ir valkā f. „balutė, kūdra, lietaus vandens pripildyta įduba pievoje ar kelyje“.¹¹⁴

2.2.3.3. Skoliniai?

Kadangi tiriamoji teritorija yra Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, iš esmės įmanoma, kad pavieniai vardai iš slavų kalbos buvo perimti į lietuvių kalbą.

Mūčelninkas m. (1) Ku (4017): tikriausiai siejamas su baltar. mačýlnja f. „vieta, kur mirkomi (linai)“, mačýc’ „drėkinti, šlapinti“. Liet. ū pakaita vietoj baltar. a atrodo neįprasta, tačiau, regis, visuotinai priimta. Siūlytina apsvarstyti, ar tai galėtų būti baltar. *mačýlnik „darbininkas, mirkantis (linus)“ vedinys (baltar. -nik, vartojamas Nomina agentis sudaryti), arba paaiškinamasis *mačýlnik „vieta, kur mirkomi (linai)“ (baltar. -nik, vartojamas Nomina loci sudaryti), kuris, pakeitus priesagą į liet. ninkas, buvo sulietuvintas.¹¹⁵

2.3. Upių vardai

Upių vardams iš esmės taikomas tas pats skirstymas kaip ežerų vardams; jie aptariami analogiškai, o poskyrių numeracija iš esmės lygiagreti.

2.3.1. Išvestiniai upių pavadinimai

Kaip ir ežerų pavadinimų atveju, išvestiniuose upių pavadinimuose skiriamos konversijos (t. y. „nulinės“ derivacijos), galūnių derivacijos ir priesagų derivacijos.

2.3.1.1. Konversijos

Apie konversijų tipus žr. aukščiau, 2.2.1.1.

¹¹³ Plg. Skardžius 1973: 39, 43, 47; Vanagas 1970: 93, 155; Vanagas 1981a: 406.

¹¹⁴ Plg. LitEW 310, 1191; nėra Vanagas 1970; nėra Vanagas 1981a; ALEW 538 ir toliau, 1180.

¹¹⁵ Vgl. Vanagas 1970: 169 (Mūčelninkas Ve); Vanagas 1981a: 200, 220; Vanagas 1981b: 117.

20

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südostens (Teil 2)

2.3.1.1.1. „Paprastosios“ konversijos

Brādas m. (4) Ka (35210): iš liet. brādas (4) m. „didelė bala, šlapias kelias, šlapia vieta“.¹¹⁶ Neoficialus Bradelis m. (2) Ka (35210; žr. žemiau, 2.3.1.3.7.1.2) pavadinimas.

Brastā f. (4) Ka (35214): upės pavadinimas Brastā remiasi apeliatyvu liet. brastā (4) „brasta, šlapias, pelkėtas kelias, šlapia pieva“.¹¹⁷ Taigi pavadinimas arba kilo iš laukų vardo, arba buvo suteiktas pagal būdingą brastą ar pan. Apeliatyvas yra vedinys iš veiksmažodžio liet. bìsti, bràsti „bristi“,¹¹⁸ taigi siekia sen. *brad- + *-tō-;¹¹⁹ vadinasi, pirminė reikšmė veikiausiai buvo „brendimas, perbrendama vieta (vandens telkinyje)“ ar pan.¹²⁰

Salotē f. (2) Ka (37853): iš liet. salotē f. (2) „maža sala pelkėje, sekli vieta upėje“.¹²¹

Ūpē f. (2) Lz (12543), Si (35062): iš liet. ùpē f. „upė“.¹²² Si (35062) atveju tai neoficialus Bambē pavadinimas (žr. žemiau, 2.3.1.3.11.).

2.3.1.1.2. „Dvigubosios“ konversijos

Kreivāji f. (?) Si (13328): pronominalizuota liet. kreivas „kreivas, lenktas, išlinkęs“ forma.¹²³

Nēmunas m. (3ᵇ) Al, Ka, Lp, No (37080): paplitusiu požiūriu, FIN Nēmunas remiasi senoviniu būdvardžiu *nemu- „lenktas“. O šis savo ruožtu laikomas vediniu su senoviniu priesaga *-na- (< urg. *-nō-), sudarytu iš senovinio u kamieno daiktavardžio *nemu- „linkis“, siejamo su šaknimi urg. *nem- „(pa)linkti“. Ši šaknis dabar paprastai aiškinama reikšme „linkti“, todėl ši etimologija kiek

¹¹⁶ Plg. LitEW 58; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 21; Vanagas 1970: 34, 99, 108, 136, 216; Vanagas 1981a: 69; ALEW 128; LVŽ 1: 542f.

¹¹⁷ Plg. LKŽ 1: 1005; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 21; Vanagas 1970: 34; Vanagas 1981a: 69; LVŽ 1: 547tt.

¹¹⁸ Plg. LitEW 58; SEJL 68t., 73t.; ALEW 128, 135t.; LIV² 91.

¹¹⁹ Plg. Skardžius 1943/1996: 325.

¹²⁰ Plg. taip pat FIN Brastā f. (4) Lz (35219, 124685), pateiktą Bichlmeier 2019a: § 2.2.1.1.1.

¹²¹ Plg. LitEW 758; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 141; Vanagas 1970: 144, 190; Vanagas 1981a nepateikta; Vanagas 1981b: 61; ALEW 887t.

¹²² Plg. LitEW 1169; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 178; Vanagas 1970: 38, 87; Vanagas 1981a: 354t.; ALEW 1155t.

¹²³ Plg. LitEW 292; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 78; Vanagas 1970: 51; Vanagas 1981a: 164; Vanagas 1981b: 57; ALEW 522.

Straipsniai / Articles

221

HARALD BICHMEIER

daro mažiau įtikinamą. Tačiau ji tikriausiai tebėra galima. Lietuvių kalboje taip pat paliudyta galbūt nuo jų neatskiriamų etimonų, kaip liet. dial. nėmógė f., „mėlynė“ ir nemūnė f., „pelkėtose vietovėse augantis grybas“. Literatūroje pateikti svarstymai, kuriais siekiama augalų pavadinimus ir upėvardį suvesti prie vienos etimologijos, yra gana dirbtiniai ir maždaug tokie:

„vingis“ → „turintis vingių“ = „esantis šalia“ → „turintis aukštesnių ir žemesnių vietų“ →

a) „turintis aukštesnių vietų“ → „esantis sausas“ → „turintis sausos žemės“ → „miškas“ → „pušynas“ (nėm-uoɡė, „miško uoga“ > „mėlynė“);

b) „turintis žemesnių vietų“ → „esantis drėgnas“ → „pelkė“ (nemùnė, „pelkės grybas“).

Į diskusiją įtraukiamas ir lot. nemus n. „(šventoji) giraitė (vieta, kur dievams skiriamos aukos)“. Tačiau tai nėra u kamienas, o s kamienas (kilmin. nemoris); taigi greta baltų kalbose tęsiamo ide. *nem-u- lotynų kalboje (ir indoarijų kalbose ir kt.) tęsiamas ide. *nem-e/os-¹²⁴. Ar šis žodis tapatus ai. námas- n. „garbinimas“, av. namah- n., t. p., galiausiai priklauso nuo to, ar protoindoeuropiečių kalbai reikia priskirti dvi šaknis *nem-¹ „skirti“ ir *nem-² „lenktis“ (taip LIV² 453f.), ar tik vieną ide. šaknį *nem- „tribute“ (taip EDIL 405). Pastaruoju atveju, žinoma, gali tekti pasiūlyti naują Nėmunas etimologiją, nes tada etimologija „vingiuotasis, turintis vingių“ vargu ar būtų priimtina. Galbūt ir čia reikėtų numanyti raidą, panašią į lotynų kalbos raidą, kai iš „vietos, kur (dievams) skiriama“ atsiranda žodis „miškas“. Jei tai teisinga, senovinis *nem-na- galėjo reikšti ir „apaugęs mišku“, ką, regis, rodytų liet. dial. nemógė ir nemùnė. Kol kas vienareikšmiškai apsispręsti neįmanoma.

Rūdė f. (2) Al, Kr (37767), Si (3770), Si (13368): iš liet. rūdas, „tamsiai geltonas, rusvai raudonas, rudai raudonas“.¹²⁵

¹²⁴ Vgl. LitEW 492f.; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 109; Vanagas 1970: 28, 29, 180, 202; Vanagas 1981a: 227; Vanagas 1981b: 106, 131; PKEŽ 3: 174–178; LIV² 453f.; PKEŽ 630–633.

¹²⁵ Vgl. LitEW 745; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 137; Vanagas 1970: 62, 98, 112, 146, 154, 177; Vanagas 1981a: 281f.; Vanagas 1981b: 99; ALEW 875f.

22

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südostäïens (Teil 2)

2.3.1.1.3. Tyrimo teritorijoje FINN pseudokonversijų neužfiksuota.

2.3.1.1.4. „Oniminės“ konversijos

Igar f. (4) Ka (5925): iš PN Įgaris m.¹²⁶

2.3.1.2. „Galūnių vediniai“

2.3.1.2.1. Deapeliatyviniai „galūnių vediniai“

Glūosnė f. Si (35785): iš liet. glūosnis m. „gluosnis (Salix)“.¹²⁷

Marā f. (4) Ka (36857): veikiausiai tai veikiau galūnės vedinys iš liet. mãrės, mãrios f. dgs. „lagūna, jūra“ nei liaudiškas darinys.¹²⁸ Vandens telkinys taip pat turi neoficialų pavadinimą Marikā f. (2) (žr. toliau 2.3.1.3.44.).

Niedā f. (4) Ka (3714): galbūt archajiškas darinys, sudarytas remiantis ide. šaknimi *neid- „tekėti“; plg. skr. nēdati „liejasi per kraštus, teka“.¹²⁹ Galbūt rekonstruotina prokalbės forma *neid-ō-/*naid-ō-.

Zapsā f. (2) Ka, Ku (39300): veikiausiai jotvingizmas, galbūt sietinas su liet. zapsėti „lašėti“.¹³⁰ Kita vardo forma yra Zāpsē (žr. toliau).

Zāpsē f. (2) Ka, Ku (39300): veikiausiai jotvingizmas, galbūt sietinas su liet. zapsėti „lašėti“.¹³¹ Kita vardo forma yra Zapsā (žr. aukščiau).

2.3.1.2.2. Deoniminės „galūnių vedinių“ formos

Nemajūnė f. (?) Lz, Šv (3717): veikiausiai iš ON Nemajūnai m. Pl.¹³² Dirbtinė bendrinės kalbos forma vietoj Nemajūnka (žr. toliau 2.3.1.3.29.).

¹²⁶ Vgl. Savuknas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 55; Vanagas 1970: 94; Vanagas 1981a: 128; Vanagas 1981b: 32; nicht in Zinkevičius 2008.

¹²⁷ Plg. LitW 158; Savuknas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 50; Vanagas 1970: 63; Vanagas 1981a: 118; Vanagas 1981b: 91; ALEW 346; LVŽ 3: 228.

¹²⁸ Plg. LitW 403 ir toliau; Savuknas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 98; Vanagas 1970: 192; Vanagas 1981a: 204; Vanagas 1981b: 70; ALEW 617.

¹²⁹ Vgl. Savuknas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 110; Vanagas 1970: 199; Vanagas 1981a: 230; Vanagas 1981b: 86; EWAia 2: 55; LIV² 449.

¹³⁰ Vgl. eLKŽ s.v. zapsėti; Savuknas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 201; Savuknas 1966b: 170; nicht in Vanagas 1970; vgl. Vanagas 1981a: 392f.; Vanagas 1981b: 73.

¹³¹ Vgl. eLKŽ s.v. zapsėti; Savuknas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 201; Savuknas 1966b: 170; nicht in Vanagas 1970; vgl. Vanagas 1981a: 392f.; Vanagas 1981b: 73, 135.

¹³² Vgl. Savuknas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 108; nicht in Vanagas 1970; Vanagas 1981a: 226.

Straipsniai / Articles

223

HARALD BICHMEIER

2.3.1.2.3. Cirkumfiksacija

Neviedis m. (1) Ka (40259): tradiciškai vardas siejamas su liet. atsivedėti, išsivedėti „sužibėti“, taigi galiausiai veikiausiai „neatsiskleidžiantis, nežibantis“.¹³³

2.3.1.2.4. Tyrimo teritorijoje FINN radikalinės vedinių formos nepatvirtintos.

2.3.1.3. Priesagų vediniai

2.3.1.3.1. Vediniai su liet. priesaga -aitē

Liet. priesaga -aitē sudaro priklausomybės vedinius, tarp jų ir patronimus iš (asmen)vardžių. Iš būdvardžių padaryti vediniai modifikuoja būdvardį.¹³⁴ Tyrimo teritorijoje FINN tokių vedinių nepatvirtinta.

2.3.1.3.2. Vedinių su liet. priesaga -aitis tyrimo teritorijoje FINN nepatvirtinta.

2.3.1.3.3. Vedinių su liet. priesaga -alis tyrimo teritorijoje FINN nepatvirtinta.

2.3.1.3.4. Vedinių su liet. priesaga -avas tyrimo teritorijoje FINN nepatvirtinta.

2.3.1.3.5. Vediniai su priesaga -ėkė

Liet. priesaga -ėkė sudaro daiktavardžius.¹³⁵

Perskė f. (1) Al, Kr, Mrs, Si (37409): veikiausiai siejasi su liet. pra-pėš f. – „neužšalusi vieta šiaip jau užšalusioje upėje“, pró-pėš f. – „kad“.¹³⁶

2.3.1.3.6. Darybos su liet. priesaga -elė

Liet. priesaga -elė sudaro mažybinius darinius ir priklausomybės darinius.¹³⁷

¹³³ Plg. eLḰŽ s.v. atsivedėti, išsivedėti; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 110; Vanagas 1970: 218; Vanagas 1981a: 230; Vanagas 1981b: 111.

¹³⁴ Plg. Skardžius 1943/1996: 358–360; Vanagas 1970: 75f.; Vanagas 1981b: 96.

¹³⁵ Plg. Skardžius 1943/1996: 127; Vanagas 1970: 112.

¹³⁶ Plg. LitEW 578; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 123; Vanagas 1970: 99, 112, 121, 132, 187; nėra Vanagas 1981a; Vanagas 1981b: 70.

¹³⁷ Plg. Skardžius 1943/1996: 175–177; Vanagas 1970: 113–124; Vanagas 1981b: 96.

224

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südostens (Teil 2)

2.3.1.3.6.1. Vediniai iš daiktavardžių tiriamojoje teritorijoje prie FINN nepatvirtinti.

2.3.1.3.6.2. Vediniai iš veiksmažodžių arba iš šaknies tiriamojoje teritorijoje prie FINN nepatvirtinti.

2.3.1.3.6.3. Vediniai iš būdvardžių tiriamojoje teritorijoje prie FINN nepatvirtinti.

2.3.1.3.6.4. Deoniminiai dariniai

Spernė f. (2) Si (38103): vedinys iš upėvardžio Spernė f. (4) Si (38103; žr. žemiau 2.3.1.3.45.), kurio neoficialus variantas yra šis vardas.¹³⁸

2.3.1.3.7. Vediniai su lietuvišku priesaga -ėlis

Lietuviška priesaga -ėlis sudaro deminutyvus ir priklausomybės darinius.¹³⁹

2.3.1.3.7.1. Deapeliatyviniai dariniai

2.3.1.3.7.1.1. Deadjektyviniai dariniai

Tokių darinių FINN tiriamojoje teritorijoje neužfiksuota.

2.3.1.3.7.1.2. Desubstantyviniai dariniai

Bradėlis m. (2) Ka (35210): iš liet. brādas (4) m. „didelė bala, šlapias kelias, šlapia vieta“.¹⁴⁰ Be to, šis vandentakis turi neoficialų pavadinimą Brādas m. (4) Ka (35210; žr. aukščiau 2.3.1.1.1.).

2.3.1.3.7.1.3. Veiksmažodiniai dariniai arba dariniai iš šaknies FINN tiriamojoje teritorijoje nepatvirtinti.

2.3.1.3.7.2. Deoniminiai vediniai FINN tiriamojoje teritorijoje neužfiksuoti.

2.3.1.3.8. Vediniai su lietuviška priesaga -ėlys FINN tiriamojoje teritorijoje neužfiksuoti.

¹³⁸ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 153; Vanagas 1970: 117; Vanagas 1981a: 311; Vanagas 1981b: 71.

¹³⁹ Plg. Skardžius 1943/1996: 175–178; Vanagas 1970: 113–124; Vanagas 1981b: 96.

¹⁴⁰ Plg. LitW 58; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 21; Vanagas 1970: 108, 136; Vanagas 1981a: 69; ALEW 128.

Straipsniai / Articles

225

HARALD BICHMEIER

2.3.1.3.9. Vediniai su liet. -ėlė priesaga

Liet. -ėlė priesaga daro mažybinius ir priklausomybės vedinius.¹⁴¹ Tokių vedinių FINN tiriamojoje teritorijoje nepatvirtinta.

2.3.1.3.10. Vediniai su liet. -ėlis priesaga

Liet. -ėlis priesaga daro mažybinius ir priklausomybės vedinius.¹⁴² Tokių vedinių FINN tiriamojoje teritorijoje nepatvirtinta.

2.3.1.3.11. Vediniai su priesaga -ėna

Bambėna f. (³ᵇ) Si (3502): vardas padarytas iš liet. bambì „augti, storėti“; bambà f. „rutulys, kamuolys, kūjis“ arba bambėti „murkti, burzgti“.¹⁴³ Be šio oficialaus pavadinimo, upė dar turi neoficialų vardą Ūpė f. (2) Si (3502; žr. aukščiau 2.3.1.1.1.).

2.3.1.3.12. Vediniai su -ėnis priesaga

Tokių darinių FINN tiriamojoje teritorijoje nepatvirtinta.

2.3.1.3.13. Vediniai su priesaga -ėsė

Atešė f. (³ᵇ) Si (34967): Lietuviškas FlNN Atešė gali būti kildinamas iš senosios formos *at-es-i̯ā-. Plačiai paplitusia nuomone, šis vardas siejamas su platesniu Europos kontekstu ir paprastai tapatinamas su senoviniu Adidžės vardu arba jo antikine paliudyta forma At(h)esis (tačiau tai labiau taikytina ežero vardui Atešys nei Atešė! [žr. aukščiau 2.2.1.2.2.]).¹⁴⁴ – Paprastai taip pat siejamas trakų (*)at(u)- „vandentėkis“,¹⁴⁵ tačiau turimi trakų kalbos duomenys veikiausiai tėra spėjimas apie trakų žodžio reikšmę. – Vandenvardžiai gali būti siejami su ide. šaknimi *h₂et(h₂)- „eiti, keliauti“¹⁴⁶. Sąsaja su teoriškai taip pat galinčia tikti, tačiau tik anatolų kalbose išlikusia ide. šaknimi

¹⁴¹ Plg. Skardžius 1943/1996: 180f.; Vanagas 1970: 124–130; Vanagas 1981b: 47.

¹⁴² Plg. Skardžius 1943/1996: 180; Vanagas 1970: 124–130.

¹⁴³ Plg. LitEW 33f.; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 14; Vanagas 1970: 131, 219; Vanagas 1981a: 57f.; Vanagas 1981b: 54.

¹⁴⁴ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 9; Vanagas 1970: 137, 205; Schmid 1971: 4f. mit Anm. 20; Schmid 1972: 7; Vanagas 1981a: 50; Vanagas 1981b: 74; Küh ebacher 1995: 65f.; Pukis 2002: 29; LVŽ 1: 201, 204.

¹⁴⁵ Plg. Duridanov 1969: 90.

¹⁴⁶ Plg. LIV² 273; IEW 69.

26

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südaukštaiten (Teil 2)

*h₂et- „padaryti skylę“¹⁴⁷ taip pat iš pradžių atrodo mažai tikėtina (arba dar mažiau tikėtina) ir dėl semantinių priežasčių. Tuomet hidronimai būtų išvestiniai dariniai iš indoeuropiečių prokalbės s-kamienio *h₂et(h₂)-es- „ėjimas, keliavimas, kelionė“. Kartu su trakų (*)at(u)- ir lot. annus „metai“ < indoeuropiečių prokalbės *h₂et(h₂)-no- atveju čia išryškėja viena darinių grupės dalis, kuriai būdinga Calando-Wackernagelio priesagų sistema.¹⁴⁸ – Atmestinas senesnėje literatūroje (Schmid 1971: 41, Anm. 20, Schmid 1972: 7, o vėliau – Vanagas 1981a: 50 ir LVŽ 1: 201 [abiem atvejais perimta korektūros klaida „av. aḍu- ‘upelis’ iš Schmid 1971 vietoj taisyklingo jav. aḍu- ‘upelis, kanalas’ [dėl pastarojo etimologijos žr. Bichlmeier 2014b]) siūlytas ryšys su jav. aḍu- ‘upelis, kanalas’? (ir nepaminėtu avest. adu-), nes, regis, niekada nebuvo būtino ir taip pat kaip argumentas pasitelkto „d/t kaitos“ reiškinio. – Visai tikėtina, kad šis vardas yra susidaręs lietuvių kalboje: greta upės vardo Atesė < baltų prokalbės *at-es-i̯ā- yra ir ežero vardas Atesỹs (žr. aukščiau 2.2.1.2.2.); tikriausiai ežero vardas yra lietuvių kalboje susidaręs upės vardo galūnės vedinys, nes, atsižvelgiant į pirmiau pateiktą etimologiją, pirminiu galėjo būti tik upės vardas. Vargu ar ežeras būtų pavadintas „keliaujančiuoju, tekančiuoju“, nebent jame iš tiesų būtų ryški srovė (tarp įtekėjimo ir ištekėjimo vietų). – Lietuvoje, regis, nėra kitų hidronimų su priesaga -esė; tik nedaugelis turi priesagą -esys. Pastarieji neturi jokių už Lietuvos ar baltų kalbų ribų esančių sąsajų ir, sprendžiant iš jų darybos pamatų, yra aiškiai baltų kalbose susidarę dariniai, pavyzdžiui, liet. Eglesỹs (iš liet. ẽglė „eglė“), Žalesỹs (iš liet. žalias „žalias“) ir kt.¹⁴⁹ – Lietuviški hidronimai su priesaginiu elementu -es- daugiausia paplitę rytų Lietuvoje.¹⁵⁰ – Taip pat svarstyta ežero vardo kilmė iš liet. atis „jūrų liežuvis, rombas; Rhombus maximus“ (kaip žodžio ōtas m. „tas pats“ variantas)¹⁵¹ atmestina tiek dėl to, kad žuvies pavadinimas nevartojamas plačiai tarmėse, tiek, juo labiau, dėl to, kad otas yra jūrinė žuvis. – O gal lemiama buvo žuvies forma?

¹⁴⁷ Plg. LIV² 274.

¹⁴⁸ Šiuo klausimu žr. Bichlmeier 2014a ir ten nurodytą literatūrą.

¹⁴⁹ Vgl. Vanagas 1970: 137f.; Vanagas 1981a: 99, 397; Vanagas 1981b: 91.

¹⁵⁰ Plg. Skardžius 1943/1996: 311–313; Vanagas 1970: 136–138.

¹⁵¹ Plg. LitEW 21, 518.

Straipsniai / Articles

227

HARALD BICHlMEIER

2.3.1.3.14. Dariniai su priesaga -ica tiriamojoje teritorijoje tarp upėvardžių nepatvirtinti.

2.3.1.3.15. Dariniai su liet. priesaga -yčia

Liet. priesaga -yčia paprastai sudaro konkrečius daiktavardžius.¹⁵² Dariniai retai gali būti ir deoniminiai.

2.3.1.3.15.1 Apeliatyviniai dariniai

Kiaŭlyčia f. (1) ir Kiaulyčià (3ᵇ) Si, Še (36305): iš liet. kiaulė f. „kiaulė“.¹⁵³ Ylyčia f. (4) Si (39287): iš nepatvirtinto liet. *ýlas, tiksliai atitinkančio latv. īls „tamsus, juodas, juosvas“, arba iš latviško žodžio suponuojamo baltų prokalbės *īla-¹⁵⁴. Plg. taip pat aukščiau 2.2.1.3.7.1.1. ežerąvardį Ylėlis m. (2) Si (42694).

2.3.1.3.15.2 Deoniminiai dariniai

Atešyčia f. (1) Si (34967): vedinys iš upėvardžio Atešė f. (3ᵇ) Si (34967) ir kartu kitas šios upės vardas.¹⁵⁵

Gluosnyčià f. (4) Si (35785): vedinys iš upėvardžio Glúosnė f. (1) Si (35785) ir kartu kitas šios upės vardas.¹⁵⁶

Simnyčià f. (2) Si (37951): vedinys iš ežerovardžio Sìmno ežeras m. Si (42693) arba iš šio ežerovardžio, kuriuo, ko gero, galiausiai grindžiamas pirminis ežerovardis *Sìmnas (žr. aukščiau 2.2.3.2.1.).¹⁵⁷

2.3.1.3.16. Dariniai su liet. priesaga -(i)ekas tiriamojoje teritorijoje tarp upėvardžių nepatvirtinti.

2.3.1.3.17. Dariniai su liet. priesaga -ietis tiriamojoje teritorijoje tarp upėvardžių nepatvirtinti.

¹⁵² Plg. Skardžius 1943/1996: 357; Vanagas 1970: 141f.

¹⁵³ Plg. LitEW 249; Savukynas/Vanagas/Vitkaukas/Vosylyvtė/Ermanytė 1963: 73; Vanagas 1970: 131, 142; Vanagas 1981a: 155; Vanagas 1981b: 79; ALEW 485.

¹⁵⁴ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkaukas/Vosylyvtė/Ermanytė 1963: 57; Vanagas 1970: 114, 117; Vanagas 1981a: 129; Vanagas 1981b: 68; LEV 341.

¹⁵⁵ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkaukas/Vosylyvtė/Ermanytė 1963: 9; Vanagas 1970: 141; nicht in Vanagas 1981a; Vanagas 1981b: 96; LVŽ 1: 204.

¹⁵⁶ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkaukas/Vosylyvtė/Ermanytė 1963: 50; Vanagas 1970: 142; Vanagas 1981a: 119; LVŽ 3: 228.

¹⁵⁷ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkaukas/Vosylyvtė/Ermanytė 1963: 146; Vanagas 1970: 141; Vanagas 1981a: 299.

228

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südaukštaiten (Teil 2)

2.3.1.3.18. Darinių su priesaga -ija tiriamojoje teritorijoje tarp upių vardų nepatvirtinta.

2.3.1.3.19. Darinių su liet. priesaga -ijis tiriamojoje teritorijoje tarp upių vardų nepatvirtinta.

2.3.1.3.20. Darinių su liet. priesaga -ylis tiriamojoje teritorijoje tarp upių vardų nepatvirtinta.

2.3.1.3.21. Darinių su liet. priesaga -yna tiriamojoje teritorijoje tarp upių vardų nepatvirtinta.

2.3.1.3.22. Dariniai su liet. priesaga -ýnas

Dariniai su priesaga -ýnas yra vediniai iš daiktavardžių ir paprastai reiškia, kad pamatiniu žodžiu žymimas dalykas yra gausiai paplitęs.¹⁵⁸ Tiriamojoje teritorijoje tokių darinių tarp upių vardų nepatvirtinta.

2.3.1.3.23. Dariniai su liet. priesaga -inė

Priesaga -inė paprastai sudaro vedinius iš daiktavardžių, dažniausiai medžiagos būdvardžius ir priklausomybės darinius; daiktavardiniai dariniai dažnai žymi vietą.¹⁵⁹ Vyriškoji forma, atitinkanti -inė, yra -inis (žr. toliau 2.3.1.3.24.).

Dóvinė f. (1) Šv (35433): vidinės lietuvių ar baltų kalbos etimologinė sąsaja atrodo neįmanoma; tai galėtų būti labai archajiškas darinys arba antrinis vedinys iš labai archajiško darinio. Vardas paprastai siejamas su ide. prokalbės šaknimi *dʰeu- „bėgti, skubėti“, skr. dhavati, vėliau visur dhāvati „skuba, bėga, teka“, gr. θοός „upė (tėkmė)“.¹⁶⁰ Tačiau balsių atitikmenys čia išlieka problemiški: liet. Dóvinė suponuoja baltų prokalbės *dāu-, kuris negalėjo atsirasti tiesiogiai iš ide. prokalbės *dʰeu- (→ ide. prokalbės *dʰōu- > baltų prokalbės *dōu- > liet. **duov-). Čia būtinos papildomos prielaidos (galbūt baltų prokalbės *ō > ā nekirčiuotoje pozicijoje?). Etimologija iš liet. duóti „duoti“ antrinio vedinio dóvana f. „dovana, dovana“¹⁶¹ dėl semantinių priežasčių atmestina

¹⁵⁸ Plg. Skardžius 1943/1996: 266–268; Vanagas 1970: 166f.; Vanagas 1981b: 96.

¹⁵⁹ Plg. Skardžius 1943/1996: 263–266; Vanagas 1970: 156–164; Vanagas 1981b: 47, 96.

¹⁶⁰ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 31; Vanagas 1970: 162; Vanagas 1981a: 89; Vanagas 1981b: 84; LIV² 147f.; EWAia 1: 789f.; GEW 1: 668f.; EDG 544f.

¹⁶¹ Plg. LitEW 112; ALEW 218f.

Straipsniai / Articles

229

HARALD BICH LMEIER

…. Kadangi jau tradiciškai kildinant buvo manoma, jog šio vardo neįmanoma susieti su baltų medžiaga, čia pateikiami dar du pasiūlymai, kuriuose taip pat nesiremiama baltų medžiaga, tačiau fonetiškai jie yra nepriekaištingi: galimas 1) vedinys iš ide. šaknies *deh₂(i)- „dalinti“: ide. / priešurbalt. *déḱ₂-u̯o- „padalytas, turintis dalį, padalijimas“, galbūt ir > ide. / priešurbalt. *deh₂-u̯ó- „dalijantis, dalytojas“ (> urbalt. *dā́ua- > liet. *dóva-), kuriuo upė galbūt pavadinta pagal savo funkciją – kaip savotiška riba; arba (gerokai mažiau tikėtina) 2) vedinys iš ide. šaknies *deh₂u- „užsidegti“: ide. / priešurbalt. *deh₂u-o- „degantis“ (> urbalt. *dā́ua- > liet. *dóva-), metonimiškai reikšme „žvilgantis“ arba perkeliant laukų vardo reikšmę tekančiam vandens telkiniui; taip pat galima laikyti, kad Dóvinė yra deoniminis vedinys iš laukų vardo liet. *dova-. Čia taip pat atkreiptinas dėmesys į liet. dōvyti „kankinti, varginti, įkyrėti“, liet. dōvytis „išdykauti, siausti, peštis“; tikėtina, kad tai slavų kalbos skolinys (plg. rus. davit’ „spausti, stumti, slėgti, traiškyti, smaugti“), tačiau kilmė iš ide. / priešurbalt. *deh₂u-, nepaisant „neteisingo“ kirčio, negali būti visiškai atmesta’.¹⁶²

Lydėkinė f. (1) No, Se (36796): iš liet. lydeka f. „lydeka (Esox lucius)“.¹⁶³

Siūklinĕ f. (2) Si (131533): iš liet. siūklis, siūklỹs „asiūklis (Equisetum)“.¹⁶⁴

2.3.1.3.24. Vediniai su liet. priesaga -inis

Priesaga -inis paprastai sudaro desubstantyvinius vedinius, dažniausiai medžiagos būdvardžius ir priklausomybę žyminčius darinius.¹⁶⁵ -inis moteriškoji forma yra -inė (žr. aukščiau 2.3.1.3.23.). FINN tiriamojoje teritorijoje vedinių su šia priesaga neužfiksuota.

2.3.1.3.25. Vediniai su priesaga -(i)nyčia

Liet. priesaga -(i)nyčia yra arba pasiskolinta iš lenk. nica arba baltar. -nyca, arba yra paveldėta ir tuomet tęsia balt. *-in̄t́ia/ā-. Ji paprastai sudaro

¹⁶² Plg. LitEW 100.

¹⁶³ Plg. LitEW 364; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 91; Vanagas 1970: 158; Vanagas 1981a: 188; Vanagas 1981b: 80; ALEW 577.

¹⁶⁴ Vgl. eLKŽ s.v. siūklis; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 146; Vanagas 1970: 157; Vanagas 1981a: 299.

¹⁶⁵ Plg. Skardžius 1943/1996: 245 ir toliau; Vanagas 1970: 156–164.

230

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Süda ukštaiten (Teil 2)

Vietovių pavadinimai arba kolektyviniai pavadinimai.¹⁶⁶ Tokių vedinių FINN tiriamojoje teritorijoje neužfiksuota.

2.3.1.3.26. Vedinių su priesaga liet. -iškė FINN tiriamojoje teritorijoje neužfiksuota.

2.3.1.3.27. Vedinių su priesaga -iškis FINN tiriamojoje teritorijoje neužfiksuota.

2.3.1.3.28. Vediniai su priesaga liet. -ytė

Lietuviška priesaga -ytė sudaro mažybinius ir patroniminius darinius.¹⁶⁷ Tokių vedinių FINN tiriamojoje teritorijoje neužfiksuota.

2.3.1.3.29. Vediniai su priesaga liet. -ka

Lietuviška priesaga -ka sudaro konkrečiuosius daiktavardžius ir veikėjų pavadinimus, o dabartinėje lietuvių kalboje iš esmės yra neproduktyvi.¹⁶⁸

Nemajūnka f. (1) Lz, Šv (37117): veikiausiai iš gyvenvietės pavadinimo Nemajūnai m. Pl.¹⁶⁹ Greta vartojama dirbtinė bendrinės kalbos forma Nemajūnė (žr. aukščiau 2.3.1.2.2.).

Spernénka f. (1) Si (38103): vedinys iš upėvardžio Spernià f. (4) Si (38103; žr. žemiau 2.3.1.3.45.), kurio neoficialus variantas yra šis pavadinimas.¹⁷⁰ Galbūt vedinys sudarytas per neužfiksuotą tarpinę formą *Spernenė/is.

2.3.1.3.30. Vediniai su priesaga liet. -lys

Lietuviška priesaga -lys pirmiausia sudaro veikėjų pavadinimus.¹⁷¹ Tokių vedinių FINN tiriamojoje teritorijoje neužfiksuota.

2.3.1.3.31. Vediniai su priesaga -ntas

¹⁶⁶ Plg. Skardžius 1943/1996: 357f.; Vanagas 1970: 142f.; Vanagas 1981b: 96.

¹⁶⁷ Plg. Skardžius 1943/1996: 355f.; Vanagas 1970: 179f.; Vanagas 1981b: 96.

¹⁶⁸ Plg. Skardžius 1943/1996: 121–123; Vanagas 1970: 180–182; Vanagas 1981b: 47f.

¹⁶⁹ Neįtraukta į Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylvytė/Ermanytė 1963; plg. Vanagas 1970: 181; Vanagas 1981a: 226; Vanagas 1981b: 47.

¹⁷⁰ Neįtraukta į Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylvytė/Ermanytė 1963; neįtraukta į Vanagas 1970; neįtraukta į Vanagas 1981a.

¹⁷¹ Plg. Skardžius 1943/1996: 166–168; Vanagas 1970: 182f.

Straipsniai / Articles

231

HARALD BICH(L)MEIER

2.3.1.3.31.1. Vediniai su priesaga -antas

Priesaga sudaro nedaug daiktavardinių vedinių; dažniau pasitaiko oniminiai nei apeliatyviniai dariniai.¹⁷² Tiriamojoje teritorijoje tokių F1NN nepatvirtinta, tačiau kitur Lietuvoje jų pasitaiko (taip pat kalnų vardų, SeeNN).

2.3.1.3.31.2. Vediniai su lietuviška priesaga -entas

Priesaga sudaro nedaug daiktavardinių vedinių; dažniau pasitaiko oniminiai nei apeliatyviniai dariniai.¹⁷³ Tiriamojoje teritorijoje tokie vediniai tarp F1NN nepatvirtinti.

2.3.1.3.32. Vedinių su priesaga -oris tiriamojoje teritorijoje tarp F1NN nepatvirtinta.

2.3.1.3.33. Vedinių su priesaga -orius tiriamojoje teritorijoje tarp F1NN nepatvirtinta.

2.3.1.3.34. Vedinių su priesaga -otis tiriamojoje teritorijoje tarp F1NN nepatvirtinta.

2.3.1.3.35. Vediniai su liet. -tė priesaga

Liet. -tė priesaga dažniausiai sudaro konkrečiuosius, rečiau abstrakčiuosius daiktavardžius.¹⁷⁴ Tokių vedinių tiriamojoje teritorijoje tarp F1NN neužfiksuota.

2.3.1.3.36. Vedinių su -uišis priesaga tiriamojoje teritorijoje tarp F1NN neaptikta.

2.3.1.3.37. Vedinių su -uitis priesaga tiriamojoje teritorijoje tarp F1NN neaptikta.

2.3.1.3.38. Vedinių su -ukas priesaga tiriamojoje teritorijoje tarp F1NN neaptikta.

2.3.1.3.39. Vedinių su -ulis priesaga tiriamojoje teritorijoje tarp F1NN neaptikta.

¹⁷² Plg. Skardžius 1943/1996: 374; Vanagas 1970: 93.

¹⁷³ Plg. Skardžius 1943/1996: 374f.; Vanagas 1970: 135.

¹⁷⁴ Plg. Skardžius 1943/1996: 38f.; Vanago 1970 m. nenurodyta.

232

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südaukštaiten (Teil 2)

2.3.1.3.40. Darinių su priesaga -uonis FINN tiriamojoje teritorijoje neužfiksuota.

2.3.1.3.41. Dariniai su liet. priesaga -utas

Liet. priesaga -utas daro mažybinius vedinius.¹⁷⁵ Tokių darinių FINN tiriamojoje teritorijoje neužfiksuota.

2.3.1.3.42. Dariniai su liet. priesaga -utė

Liet. priesaga -utė daro mažybinius vedinius.¹⁷⁶ Tokių darinių FINN tiriamojoje teritorijoje neužfiksuota.

2.3.1.3.43. Darinių su priesaga -utis FINN tiriamojoje teritorijoje neužfiksuota.

2.3.1.3.44. Dariniai su slaviška priesaga -ika

Marikà f. (2) Ka (36857): deoniminis (ir slavinantis) darinys iš vandenvardžio, liet. Marà¹⁷⁷ (žr. pirmiau 2.3.1.2.1.).

2.3.1.3.45. Sufiksiniai dariniai, kurių negalima aiškiai priskirti kategorijai

Dviejų FINN negalima vienareikšmiškai priskirti nė vienai iš pirmiau nurodytų grupių, todėl jie pateikiami atskirai.

Alnà f. (4) Ku, Ve (34884): kitur dar esama vandenvardžių liet. Aļņas, Aļņe¹⁷⁸. – Esama dviejų iš esmės skirtingų etimologinių pasiūlymų: pirmasis vandenvardžius sieja su gyvūno pavadinimu liet. élñias, álnis „elnias“,¹⁷⁹ tačiau dėl kirčio šis pasiūlymas turi būti laikomas gana abejotinu; antrasis numato vedinį iš „vandenvardinės šaknies“ liet. *al- arba sen. ind. (pasenusia rašyba) *el-/*ol- „tekėti“.¹⁸⁰ Vis dėlto tokios reikšmės šaknies negalima rekonstruoti prokalbėje, nes nė vienoje indoeuropiečių kalboje nėra nė vieno šaknies sen. ind. *Hel(H)- (šiandien įprasta rašyba) tęsinio

¹⁷⁵ Plg. Skardžius 1943/1996: 361–363; Vanagas 1970: 209.

¹⁷⁶ Plg. Skardžius 1943/1996: 364; Vanagas 1970: 209f.

¹⁷⁷ Nenurodyta Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963; nenurodyta Vanagas 1970; nenurodyta Vanagas 1981a.

¹⁷⁸ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 5; Savukynas 1966b: 167f.; Vanagas 1981a: 40; Vanagas 1981b: 84; Pupkis 2002: 18; LVŽ 1: 76.

¹⁷⁹ Vgl. Gerullis 1922: 9; Jonikas 1950/51: 16; Otrębski 1959: 25; Savukynas 1960: 294; Vanagas 1970: 31 [zu Álnis], 62 [zu Álnė]; Vanagas 1981b: 77 [Álnis].

¹⁸⁰ Vgl. Krahe 1964: 36; Savukynas 1966b: 168; Kuzavinis 1966; Skardžius 1973: 12f.

Straipsniai / Articles

233

HARALD BICHLMEIER

kurios būtinai reikalautų šios reikšmės, nėra. ¹⁸¹ Tačiau galimos ide. šaknys *h₂elh₂– „eiti be tikslo“¹⁸² e- arba o laipsnyje ir *h₁elh₂– „stumti (tr.) kur nors“¹⁸³ o laipsnyje. Jei laikoma, kad būta o laipsnio, *h_1/2olh₂-no/eh₂- vidurinio laringalo išnykimas pagal de Saussure'o dėsnį, taigi ir cirkumfleksinės šaknies formos atsiradimas Alnà (4), gal. Ālną, yra dėsningas. Negalima tvirtai nuspręsti, kuri iš šių dviejų šaknų slypi hidronimo pagrinde; labiau tikėtina, kad pagrindas yra ide. *h₂elh₂– „eiti be tikslo“, juolab kad upės lygumose linkusios vingiuoti. Vis dėlto negalima galutinai atmesti ir vedinių iš ide. šaknų *h₁el– „raudonai rudas“ arba *Hel– „kartus“.

Spernià f. (4) Si (38103) daryba nėra aiškiai paaiškinta. Semantiškai įtikinamiausias atrodo aiškinimas kaip vedinio iš šaknies, kuria grindžiamas ir apr. sparyus „pieva, ganykla“ (taip pat apr. oikonime Sparroth). Tokiu atveju tai veikiausiai būtų jotvingizmas. Taip pat neatmestinas ryšys su liet. spérus, sperùs „greitai einantis, sparčiai skrendantis, skubantis, greitas“. Neoficialios upės vardo formos yra Spernėlė f. (2) Si (38103; žr. pirmiau 2.3.1.3.6.4.) ir Spernénka f. (1) Si (38103; žr. pirmiau 2.3.1.3.29.); jos taip pat yra vediniai iš upės vardo Spernià.¹⁸⁴

2.3.2. Sudurtiniai upių vardai

Sudurtinius upių vardus pagal jų morfologinę sandarą galima suskirstyti į kelis tipus.

Dažniausiai pasitaiko sudurtiniai vardai, sudaryti iš daiktavardžio + daiktavardžio, kartu pakitus kamienų klasei. Juos galima toliau skirstyti į sudarytus iš bendrinio daiktavardžio + bendrinio daiktavardžio ir iš tikrinio vardo + bendrinio daiktavardžio.

2.3.2.1. Bendrinis daiktavardis + bendrinis daiktavardis

2.3.2.1.1. Daiktavardis + daiktavardis

¹⁸¹ Zu den inhaltlich abwegigen Einlassungen Udolphs (2011) vgl. Bichlmeier 2013.

¹⁸² Plg. LIV² 264; IEW 27f.

¹⁸³ Plg. LIV² 235; IEW 306f.

¹⁸⁴ Plg. LitEW 865; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylyvtė/Ermanytė 1963: 153; nėra Vanagas 1970; Vanagas 1981a: 311; Vanagas 1981b: 71, 135; PKEŽ 4: 142; PKEŽ² 873.

234

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südaükštaiten (Teil 2)

Pečiagrinda¹⁸⁵ f. (?) Šv (37415): Pirmasis sandas yra arba lietuvių asmenvardis Pěčis m., arba slavų kilmės skolintas žodis liet. pěčius m. „krosnis“, antrasis sandas siejamas su liet. grindis f. „grindinys, asla“, grindà f. „akmenų grindinys, žvyras“.¹⁸⁶

2.3.2.1.2. Būdvardis + daiktavardis

Senāupis m. (1) Si (133679): iš liet. sēnas „senas“ ir liet. ùpė f. „upė“.¹⁸⁷

2.3.2.1.3. Būdvardis + būdvardis

FINN tiriamojoje teritorijoje tokių darinių neužfiksuota.

2.3.2.1.4. Veiksmažodis + daiktavardis

Zūrzaupe f. (1) Si (133303): kilęs arba iš liet. zūr̄zti „zvimbti, ūžti, burgzti, girgždėti, inkšti“, arba iš asmenvardžio Zūrza ir liet. ùpė f. „upė“.¹⁸⁸ Kitas Zūrzaupis pavadinimas (žr. toliau).

Zūrzaupis m. (1) Si (133303): arba iš liet. zūr̄zti „dūgzti, zvimbti, burzgti, girgždėti, inkšti“, arba iš asmenvardžio Zūrza ir liet. ùpė f. „upė“.¹⁸⁹Kitas Zūrzaupė pavadinimas (žr. pirmiau).

Zūrzupė f. (1) Si, Te (39310): arba iš liet. zūr̄zti „dūgzti, zvimbti, burzgti, girgždėti, inkšti“, arba iš asmenvardžio Zūrza ir liet. ùpė f. „upė“.¹⁹⁰

2.3.2.1.5. Tikrinis vardas + bendrinis daiktavardis

FINN tokios darybos tiriamojoje teritorijoje nepatvirtintos.

2.3.3. Sudėtiniai / sintagminiai upių vardai

2.3.3.1. Derinamieji vardai, sudaryti iš būdvardžio + daiktavardžio

Baltōji Ánčia f. (1) Ka, Lp, Ve (35048): Pirmoji vardo dalis yra įvardžiuotinė būdvardžio liet. báltas „baltas“ forma,¹⁹¹ antroji dalis

¹⁸⁵ Duomenų bazėje vardas pateiktas be kirčio ženklų.

¹⁸⁶ Plg. LitEW 170f.; nėra Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylyvtė/Ermanytė 1963; nėra Vanagas 1970; nėra Vanagas 1981a; ALEW 367f.; Zinkevičius 2008: 416.

¹⁸⁷ Plg. LitEW 775, 1169; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylyvtė/Ermanytė 1963: 144; Vanagas 1970: 248, 252; Vanagas 1981a: 296 (s. v. Senūtė); Vanagas 1981b: 71; ALEW 901f., 1155f.

¹⁸⁸ Plg. LitEW 1169, 1280f.; nėra Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylyvtė/Ermanytė 1963; Vanagas 1970: 240; Vanagas 1981a: 395; ALEW 1155f.; Zinkevičius 2008: 582.

¹⁸⁹ Plg. LitEW 1169, 1280f.; nėra Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylyvtė/Ermanytė 1963; nėra Vanagas 1970; nėra Vanagas 1981a; ALEW 1155f.; Zinkevičius 2008: 582.

¹⁹⁰ Plg. LitEW 1169, 1280f.; Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylyvtė/Ermanytė 1963: 201; Vanagas 1970: 240; Vanagas 1981a: 395; ALEW 1155f.; Zinkevičius 2008: 582.

¹⁹¹ Plg. LitEW 32; ALEW 89f.

Straipsniai / Articles

235

HARALD BICH LMEIER

kituose šaltiniuose paliudytas ir kaip ežero vardas: Áńcia (žr. pirmiau 2.2.1.2.1.)¹⁹² Tikriausiai tai vandenvardis, kilęs iš gyvūno pavadinimo; pagrindas tuomet yra liet. ántis „antis“.¹⁹³ Iš šio apeliatyvo vardas sudarytas su baltų prokalbės formantu *-ia̯/ā̯, darančiu priklausomybės darinius: baltų prokalbės *ánt-iā̯. – Mažiau tikėtina, be kita ko, dėl kirčio, sąsaja su liet. ańtis „įsčios, krūtinė, krūtinės kišenė“, latv. õts, õte „nutekamasis griovelis; įduba; vamzdis sienoje, krosnyje“.¹⁹⁴

Juodóji Áńcia f. (1) Ka (36027): pirmasis vardo dėmuo yra įvardžiuotinė lietuviško būdvardžio júodas „juodas“ forma,¹⁹⁵ antrasis vardo dėmuo kitur paliudytas ir kaip ežero vardas: Áńcia (žr. pirmiau 2.2.1.2.1.)¹⁹⁶ Tikriausiai tai vandenvardis, kilęs iš gyvūno pavadinimo; pagrindas tuomet yra liet. ántis „antis“.¹⁹⁷ Iš šio apeliatyvo vardas sudarytas su baltų prokalbės formantu *-ia̯/ā̯, darančiu priklausomybės darinius: baltų prokalbės *ánt-iā̯. – Mažiau tikėtina, be kita ko, dėl kirčio, sąsaja su liet. ańtis „įsčios, krūtinė, krūtinės kišenė“, latv. õts, õte „nutekamasis griovelis; įduba; vamzdis sienoje, krosnyje“.¹⁹⁸

2.3.3.2. Rekciniai upių vardai

2.3.3.2.1. Rekciniai upių vardai su oniminiu pirmuoju dėmeniu

2.3.3.2.1.1. Rekcinių upių vardų, kurių oniminis pirmasis dėmuo yra antroponimas, FINN tiriamojoje teritorijoje nepaliudyta.

¹⁹² Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 6; Vanagas 1970: 275; Vanagas 1981a: 42.

¹⁹³ Vgl. Savukynas 1960: 295; Būga 1961: 450f.; Otrębski 1962b: 265f.; Vanagas 1970: 59; Toporov 1973: 38; Vanagas 1981a: 42; Vanagas 1981b: 77, 118, 119; Pupkis 2002: 21; LVŽ 1: 91. – Zum Grundwort: LitEW 11f.; SEJL 17f.; ALEW 45.

¹⁹⁴ Plg. LitEW 12; LEV 94f.; SEJL 18; ALEW 44f.

¹⁹⁵ Plg. LitEW 197; ALEW 419f.

¹⁹⁶ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 6; Vanagas 1970: 275; Vanagas 1981a: 42.

¹⁹⁷ Vgl. Savukynas 1960: 295; Būga 1961: 450f.; Otrębski 1962b: 265f.; Vanagas 1970: 59; Toporov 1973: 38; Vanagas 1981a: 42; Vanagas 1981b: 77, 118, 119; Pupkis 2002: 21; LVŽ 1: 91. – Zum Grundwort: LitEW 11f.; SEJL 17f.; ALEW 45.

¹⁹⁸ Plg. LitEW 12; LEV 94f.; SEJL 18; ALEW 44f.

236

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südaūkštaiten (Teil 2)

2.3.3.2.1.2. Rekciniai upių vardai, kurių oniminis pirmasis dėmuo yra vietovardis

Bagdononių upėlis m. Šl, Šv (35026): pirmasis dėmuo yra ON Bagdonónys m. Pl., antrasis dėmuo – deminutyvas upėlis m., padarytas iš liet. ùpė f. „upė“.¹⁹⁹

Rūdinų revas²⁰⁰ m. Si (132461): pirmasis dėmuo yra pievos vardas Rūdinės f. Pl., antrasis dėmuo – liet. rėvas m. „griovys“.²⁰¹

Sirguškės upėlis m. Ka (37952): pirmasis dėmuo yra ON Sirguškė m., antrasis dėmuo – deminutyvas, liet. upėlis m., padarytas iš liet. ùpė f. „upė“.²⁰²

Šaltinabalės revas²⁰³ m. Si (132897): pirmasis dėmuo yra kitur neužfiksuotas vietovardis *Šaltinabalės f., antrasis dėmuo – liet. rėvas m. „griovys“.²⁰⁴

2.3.3.2.2. Rekciniai upių vardai, kurių apeliatyvinis pirmasis dėmuo yra, FINN duomenimis, tiriamojoje teritorijoje nepatvirtinti.

2.3.3.2.3. Skoliniai vardai?

Kadangi tiriamoji teritorija yra Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, iš principo įmanoma, kad pavieniai vardai į lietuvių kalbą buvo perimti iš slavų kalbos.

Nodavėlta f. (1) Si (37161): tikriausiai antrinė slavizuota arba pertvarkyta forma, susijusi su liet. dariniu *Nodelaitė, sietinu su br. nadźél m. „ploto matas, žemės plotas“. Galbūt tai oniminė pievos vardo konversija.²⁰⁵

¹⁹⁹ Plg. LitEW 1169; Savukynas/Vanagas/Vitkaukas/Vosylyvytė/Ermanytė 1963: 12, 144; Vanagas 1970: 260; Vanagas 1981a: 55; ALEW 1155f.

²⁰⁰ Vardas duomenų bazėje pateiktas be kirčio.

²⁰¹ Plg. LitEW 709; nėra Savukynas/Vanagas/Vitkaukas/Vosylyvytė/Ermanytė 1963; nėra Vanagas 1970; nėra Vanagas 1981a.

²⁰² Plg. LitEW 1169; nėra Savukynas/Vanagas/Vitkaukas/Vosylyvytė/Ermanytė 1963; nėra Vanagas 1970; nėra Vanagas 1981a; ALEW 1155f.

²⁰³ Vardas duomenų bazėje pateiktas be kirčio.

²⁰⁴ Plg. LitEW 709; nėra Savukynas/Vanagas/Vitkaukas/Vosylyvytė/Ermanytė 1963; nėra Vanagas 1970; nėra Vanagas 1981a.

²⁰⁵ Vgl. Savukynas/Vanagas/Vitkaukas/Vosylyvytė/Ermanytė 1963: 110; nicht in Vanagas 1970; vgl. Vanagas 1981a: 231; Vanagas 1981b: 28.

Straipsniai / Articles

237

HARALD BICH LMEIER

3. ANALIZĖ

3.1. Korpuso išplėtimas

Vakarų pietų aukštaičių hidronimų tyrimas, atliktas remiantis Lietuvos geoinformacine vietovardžių duomenų baze (http://lkiis.lki.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze), neabejotinai gerokai praplėtė žinias apie čia vartojamus vardus ir jų sisteminius ryšius. Pirmiausia todėl, kad dabar buvo galima analizuoti didesnį, t. y. tikriausiai išsamesnį, korpusą. Palyginti su dviem užbaigtais standartiniais veikalais, kuriuose analizuojama visos Lietuvos hidronimija, Vanagas 1970 ir Vanagas 1981a, šiame straipsnyje aptarta daugiau vardų nei juose. Tas pats pasakytina apie Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963, kuriame neįtraukti 18 iš 120 šiame straipsnyje aptariamų vardų (tai sudaro 15%). Iš šiame straipsnyje aptariamų 120 hidronimų 22 nėra Vanagas 1970. Be to, 13 šių vardų nėra ir Vanagas 1981a. Iš viso 17 iš 120 vardų neįtraukti į Vanagas 1981a, taigi Vanagas 1970 yra 9 vardai, kurių nėra Vanagas 1981a:

Iš viso nėra Vanagas 1970 | iš jų tik Vanagas 1970 nėra | nėra nei Vanagas 1970, nei Vanagas 1981a | iš viso nėra Vanagas 1981a | tik Vanagas 1981a nėra | absoliučiai | 22 | 9 | 13 | 17 | 4 | santykinai | 18,33% | 7,5% | 10,83% | 14,17% | 3,33%

Taigi iš pirmo žvilgsnio stebėtinai atrodo, kad 18,33% tiriamosios teritorijos korpuso vardų nebuvo įtraukti į Vanagas 1970, o 14,17% – į Vanagas 1981a. Tačiau pažvelgus į paliudytas formas greitai paaiškėja galimos priežastys: viena vertus, tam tikrais atvejais tai vardai, žymintys griovį ar pan. ir turintys vieną iš lietuviškų žodžių, reiškiančių „griovį“, t. y. liet. rãvas, rėvas, grãbė, gr(i)ovà, griõvis ir kt. Galbūt čia turėjo reikšmės dvilypis griovių statusas: jie nebūtinai skirti vandeniui tekėti, todėl jų pavadinimai užima tarpinę vietą tarp vandenvardžių ir žemėvardžių. Šios vardų kategorijos atsisakymas, siekiant parengti korpusą, kuriame būtų tik aiškūs vandens telkinių pavadinimai, yra visiškai pagrįstas, tačiau taip pat pagrįstas ir jos įtraukimas, nes grioviais gali tekėti vanduo

238

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südaškštaiten (Teil 2)

Antra vertus, didelę šių vardų dalį sudaro vardai, sudaryti iš vietovardžio ir žodžio „upė“ (liet. ùpė, upėlis ir kt.): dėl skaidrios sandaros kalbotyros požiūriu jie yra „nuobodūs“, todėl galbūt vien dėl to nebuvo visiškai užfiksuoti. Be to, abiejuose minėtuose darbuose aiškiai daugiausia dėmesio skirta bendrinės kalbos vardų formoms, todėl nestandartinės vardų formos dažnai nebuvo įtraukiamos.

3.2.

Tiriamąją teritoriją apimančių ežerų ir tekančių vandenų vardų darybos būdų palyginamoji santrauka

Toliau pateiktoje lentelėje išvardyti visi pirmiau aptarti hidronimai. Jie pateikiami pagal pirmiau atliktą klasifikaciją. Alternatyvūs aiškinimai negali būti įtraukti.

Siekiant lentelę padaryti aiškesnę, joje taip pat nebuvo galima išlaikyti prie atskirų darybinių darinių pirmiau taikyto skirstymo į deoniminius ir deapeliatyvinius darinius, o pastarųjų – į desubstantyvinius, deadjektyvinius, deverbalinius ir deradikalinius.

Be absoliutaus paliudytų vardų skaičiaus, nurodoma ir procentinė dalis (dėl vietos stokos suapvalinta iki dviejų skaitmenų po kablelio) nuo bendro atitinkamų ežerų arba tekančių vandenų hidronimų skaičiaus, kad būtų lengviau palyginti atitinkamas dalis.

Tipas

Potipis

Skaičius (dalis)

Ežerų vardai

Skaičius (dalis)

Tekančių vandenų vardai

Konversija

paprastoji konversija

7 (9,33%)

2.2.1.1.1. Balandis, Gálstas, Gáustas, Lìnamarka, Pastoỹs, Ragožė, Ragožis

4 (8,89%)

2.3.1.1.1. Brādas, Brastā, Salòtė, Ùpė

„Dviguba“ konversija

6 (8,0%)

2.2.1.1.2. Bedùgnis, Dubióji, Gilìojà, Gilióji, Ìlgis, Veisiejis

3 (6,67%)

2.3.1.1.2. Kreivójì, Nẽmunas, Rūdė

Pseudo-konversija

0

2.2.1.1.3. –

0

2.3.1.1.3. –

Straipsniai / Articles

239

HARALD BICH LMEIER

Tipas

Potipis

Skaičius (dalis)

Ežerų vardai

Skaičius (dalis)

Tekančių vandenų vardai

„Oniminė“ konversija

1 (1,33%)

2.2.1.1.4. Gadeikà

1 (2,22%)

2.3.1.1.4. Igarà

iš viso:

14 (18,67%)

8 (17,78%)

„Galūniniai vediniai“ (GV)

Apeliatyviniai galūniniai vediniai

9 (12,0%)

2.2.1.2.1. Ânčia, Ângė, Angÿs, Dumblis, Dumblÿs, Niėdis, Niedùs, Samānius, Zapsÿs

5 (11,11%)

2.3.1.2.1. Glúosnė, Marà, Niedà, Zapsà, Zāpsė

Deoniminės galūninės derivacijos

2 (2,67%)

2.2.1.2.2. Atesÿs, Daunòris

1 (2,22%)

2.3.1.2.2. Nemajūnė

Cirkumfiksų daryba

1 (1,33%)

2.2.1.2.3. Prapùntas

1 (2,22%)

2.3.1.2.3. Neviedis

Bederivacinės darybos

1 (1,33%)

2.2.1.2.4. Dusià

0

2.3.1.2.4. –

iš viso:

13 (17,33%)

7 (15,56%)

Priesaginės darybos

su liet. –aitė

0

2.2.1.3.1. –

0

2.3.1.3.1. –

su liet. –aitis

1 (1,33%)

2.2.1.3.2. Seliovināitis

0

2.3.1.3.2. –

su liet. –alis

0

2.2.1.3.3. –

0

2.3.1.3.3. –

su liet. –avas

0

2.2.1.3.4. –

0

2.3.1.3.4. –

su liet. –ekė

0

2.2.1.3.5. –

1 (2,22%)

2.3.1.3.5. Peršėkė

su liet. –elė

1 (1,33%)

2.2.1.3.6. Duobelė

1 (2,22%)

2.3.1.3.6. Spernėlė

su liet. –elis

9 (12,0%)

2.2.1.3.7. Bliūdėlis, Bonėlis, Dubėlis, Dumblėlis, Ylėlis, Markėlis, Plaskėlis, Šūrelis, Zapsėlis

1 (2,22%)

2.3.1.3.7. Bradėlis

240

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Vakarų pietų aukštaičių hidronimų morfologinė ir semantinė analizė (2 dalis)

Tipas

Potipis

Skaičius (dalis)

Ežerų vardai

Skaičius (dalis)

Tekančių vandenų pavadinimai

su liet. -elỹs

0

2.2.1.3.8. –

0

2.3.1.3.8. –

su liet. -ėlė

0

2.2.1.3.9. –

0

2.3.1.3.9. –

su liet. -ėlis

2 (2,67%)

2.2.1.3.10. Ežerėlis, Pastovėlis

0

2.3.1.3.10. –

su liet. -ena

0

2.2.1.3.11. –

1 (2,22%)

2.3.1.3.11. Bambenà

su liet. -ėnis

0

2.2.1.3.12. –

0

2.3.1.3.12. –

su liet. -esė

0

2.2.1.3.13. –

1 (2,22%)

2.3.1.3.13. Atesė

su liet. -ica

0

2.2.1.3.14. –

0

2.3.1.3.14. –

su liet. -yčia

0

2.2.1.3.15. –

5 (11,11%)

2.3.1.3.15. Atesỹčia, Kiaũlyčia, Gluosnyčia, Ylyčia, Simnyčia

su liet. -(i)ėkas

0

2.2.1.3.16. –

0

2.3.1.3.16. –

su liet. -ietis

0

2.2.1.3.17. –

0

2.3.1.3.17. –

su liet. -ija

1 (1,33%)

2.2.1.3.18. Obelijà

0

2.3.1.3.18. –

su liet. -ijis

0

2.2.1.3.19. –

0

2.3.1.3.19. –

su liet. -ylis

0

2.2.1.3.20. –

0

2.3.1.3.20. –

su liet. -yna

0

2.2.1.3.21. –

0

2.3.1.3.21. –

su liet. -ýnas

0

2.2.1.3.22. –

0

2.3.1.3.22. –

su liet. -inė

2 (2,67%)

2.2.1.3.23. Kemsinė, Meškinė

3 (6,67%)

2.3.1.3.23. Dóvinė, Lydėkinė, Siūklinė

Straipsniai / Articles

241

HARALD BICH(L)MEIER

Tipas

Potipis

Skaičius (dalis)

Ežerų vardai

Skaičius (dalis)

Tekančių vandenų vardai

su liet. -inis

5 (6,67%)

2.2.1.3.24. Dumblinis, Gudìnis, Krakinis, Selioninis, Vadinis

0

2.3.1.3.24. –

su liet. -(i)nyčia

0

2.2.1.3.25. –

0

2.3.1.3.25. –

su liet. -iškė

1 (1,33%)

2.2.1.3.26. Bedanìtìškė

0

2.3.1.3.26. –

su liet. -iškis

1 (1,33%)

2.2.1.3.27. Kàviškis

0

2.3.1.3.27. –

su liet. -ytė

0

2.2.1.3.28. –

0

2.3.1.3.28. –

su liet. -ka

0

2.2.1.3.29. –

2 (4,44%)

2.3.1.3.29. Nemajùnka, Spernénka

su liet. -lys

0

2.2.1.3.30. –

0

2.3.1.3.30. –

su liet. -ntas

1 (1,33%)

2.2.1.3.31. Žùvintas

0

2.3.1.3.31. –

su liet. -oris

0

2.2.1.3.32. –

0

2.3.1.3.32. –

su liet. -orius

0

2.2.1.3.33. –

0

2.3.1.3.33. –

su liet. -otis

1 (1,33%)

2.2.1.3.34. Dabòtis

0

2.3.1.3.34. –

su liet. -tė

0

2.2.1.3.35. –

0

2.3.1.3.35. –

su liet. -uišis

0

2.2.1.3.36. –

0

2.3.1.3.36. –

su liet. -uitis

1 (1,33%)

2.2.1.3.37. Gilùitis

0

2.3.1.3.37. –

su liet. -ukas

2 (2,67%)

2.2.1.3.38. Dėlìukas, Sper-niùkas

0

2.3.1.3.38. –

su liet. -ulis

0

2.2.1.3.39. –

0

2.3.1.3.39. –

242

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Vakarų pietų aukštaičių vandenvardžių morfologinė ir semantinė analizė (2 dalis)

Tipas | Potipis | Skaičius (dalis) | Ežerų vardai | Skaičius (dalis) | Tekančiųjų vandenų vardai | su liet. -uonis | 0 | 2.2.1.3.40. – | 0 | 2.3.1.3.40. – | su liet. -ūtas | 1 (1,33%) | 2.2.1.3.41. Mekšrūtas | 0 | 2.3.1.3.41. – | su liet. -utė | 0 | 2.2.1.3.42. – | 0 | 2.3.1.3.42. – | su liet. -utis | 1 (1,33%) | 2.2.1.3.43. Senkūtis | 0 | 2.3.1.3.43. – | su slav. -ika | 0 | 2.2.1.3.44. – | 1 (2,22%) | 2.3.1.3.44. Marikà | neaiškiai klasifikuojami | 1 (1,33%) | 2.2.1.3.45. Akunuočias | 2 (4,44%) | 2.3.1.3.45. Alnà, Spernià iš viso: | | 31 (41,33%) | | 18 (40,0%) | Dūriniai | Apeliatyvas + apeliatyvas | 1 (1,33%) | 2.2.2.1.1. Daiktavardis + daiktavardis Buižėžeris | 1 (2,22%) | 2.3.2.1.1. Daiktavardis + daiktavardis Pečiagrinda | | 2 (2,67%) | 2.2.2.1.2. Būdvardis + daiktavardis Báltbalė, Šventaduõnis | 1 (2,22%) | 2.3.2.1.2. Būdvardis + daiktavardis Senãupis | | 0 | 2.2.2.1.3. Būdvardis + būdvardis – | 0 | 2.3.2.1.3. Būdvardis + būdvardis – | | 0 | 2.2.2.1.4. Veiksmažodis + daiktavardis – | 3 (6,67%) | 2.3.2.1.4. Veiksmažodis + daiktavardis Žūrzaupė, Žūrzaupis, Žūrzupis | Onimas + apeliatyvas | 1 (1,33%) | 2.2.2.1.5. Cijūnamiškis | 0 | 2.3.2.1.5. – iš viso: | | 4 (5,33%) | | 5 (11,11%) |

Straipsniai / Articles

243

HARALD BICHlMEIER

Tipas

Potipis

Skaičius (dalis)

Ežerų vardai

Skaičius (dalis)

Tekančiųjų vandenų vardai

Sintagminiai vardai

Derinamieji vardai

2 (2,67%)

2.2.3.1. Báltas Kaũknoris, Júodas Kaũknoris

2 (4,44%)

2.3.3.1. Baltóji Ánčia, Juodóji Ánčia

Rekcijiniai vardai su onyminiu pirmuoju dėmeniu

9 (12,0%)

2.2.3.2.1. Akmėnių ežeras, Ángininkų ežeras, Arãdninkų ežeras, Atesinìnkų ežeras, Babrų̃ ežeras, Černìukiškės ežeras, Sĩmno ežeras, Šventėžerio ežeras, Žuvintų̃ ežeras

4 (8,89%)

2.3.3.2.1. Bagdononių upėlis, Rūdinių rev̇as, Širguškės upėlis, Šaltinabalės rev̇as

Rekcijiniai vardai su apeliatyviniu pirmuoju dėmeniu

1 (1,33%)

2.2.3.2.2. Kùnigo valkà

0

2.3.3.2.2. –

iš viso:

12 (16,0%)

6 (13,33%)

Skoliniai vardai?

1 (1,33%)

2.2.3.2.3. Mũčel ninkas

1 (2,22%)

2.3.3.2.3. Nodavėlta

Iš viso:

75

45

Dėl kai kurių reiškinių iš dalies labai mažo paliudijimų skaičiaus daugeliu atvejų negalima daryti patikimų išvadų. Tačiau tiriamojoje teritorijoje gana aiškiai pastebimi šie reiškiniai:

Abiejų vardų tipų konversijų dalis yra vienoda ir siekia beveik 18,67% ir 17,78% viso korpuso.

„Galūnių vediniai“ ežerų varduose sudaro 17,33% ir yra šiek tiek dažnesni nei upių varduose, kur jų dalis siekia 15,56%; abiem atvejais apeliatyvinės darybos sudaro kiek daugiau nei 2/3.

Ežerų varduose priesagų vediniai tiriamojoje teritorijoje taip pat tik nežymiai dažnesni nei tekančių vandenų varduose (41,33%: 40,0%), o vartojama maždaug perpus daugiau skirtingų priesagų nei tekančių vandenų varduose (15: 10). Iš viso tyrime aptikta 24 skirtingos priesagos

244

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südaukštaiten (Teil 2)

Vandenų vardų daryba paliudyta (3 iš jų statusas neaiškus). 12 priesagų paliudyta tik ežerų varduose, 6 priesagos – tik tekančių vandenų varduose, 3 priesagos – abiejų rūšių pavadinimuose.

Sudurtiniai vardai tarp tekančių vandenų vardų pasitaiko daugiau nei dukart dažniau negu ežerų varduose (11,11%: 5,33%).

Sintagminiai vardai abiejose vardų rūšyse beveik nesiskiria.

Sudarius abiejų vardų rūšių dažnumo hierarchiją, ežerų vardų atveju gaunama:

Priesaginiai vediniai (41,33%)

> Konversija (18,67%)

> Galūniniai vediniai (17,33%)

> Sintagminiai vardai (16,0%)

> Sudurtiniai vardai (5,33%)

o tekančių vandenų vardų atveju:

Priesaginiai vediniai (40,0%)

> Konversija (17,78%)

> Galūniniai vediniai (15,56%)

> Sintagminiai vardai (13,33%)

> Sudurtiniai vardai (11,11%)

Šioje aptariamoje tiriamosios teritorijos dalyje tiek ežerų, tiek tekančių vandenų varduose dažniausias darybos būdas yra priesaginė daryba, o konversija, galūninė daryba ir sintagminiai vardai pasitaiko beveik vienodai dažnai. Sudurtiniai vardai abiejose vardų rūšyse pasitaiko rečiau.

Jei tradiciškai lietuvių kalbotyroje atskira kategorija laikomos galūninės darybos vedinius vis dėlto laikysime ypatingu priesaginės darybos vedinių atveju (o istoriniu kalbos raidos požiūriu jie neabejotinai tokie ir yra), ežerų vardų vaizdas bus toks:

Priesaginės darybos vediniai, įskaitant galūninės darybos vedinius (58,66%)

> Konversijos (18,67%)

> Sintagminiai vardai (16,0%)

> Dūriniai (5,33%)

o tekančiųjų vandenų vardams:

Priesaginės darybos vediniai, įskaitant galūninės darybos vedinius (57,78%)

> Konversijos (17,78%)

> Sintagminiai vardai (13,33%)

> Dūriniai (11,11%)

Straipsniai / Articles

245

HARALD BICHlMEIER

Hierarchijos yra gana panašios, nors, žinoma, procentinės dalys gali labai skirtis. Pagrindinis skirtumas – kompozitų dalys.

Galiausiai konversijas laikant nulinėmis darybomis, įvykusiomis onimizacijos procese, gaunamas toks ežerų pavadinimų rezultatas:

Sufiksinės darybos, įskaitant galūninę darybą ir konversijas (77,33%)

> sintagminiai pavadinimai (16,00%)

> kompozitai (5,33%)

o upių pavadinimų:

Sufiksinės darybos, įskaitant galūninę darybą ir konversijas (75,56%)

> sintagminiai pavadinimai (13,33%)

> kompozitai (11,11%)

Hierarchijos tuomet dar panašesnės, skiriasi tik dalių dydis. Didžiausias skirtumas – maždaug dvigubai didesnė kompozitų dalis (11,11%) tarp upių pavadinimų, palyginti su ežerų pavadinimais (5,33%).

3.3. Vakarų pietų aukštaičių ežerų ir tekančių vandenų vardų darybos būdų palyginamoji santrauka

Kadangi iki šiol viso Lietuvos hidronimų fondo skaičiavimas tokiu būdu nebuvo atliktas, čia negalima pasakyti, kiek tiriamojoje teritorijoje nustatyta padėtis yra „įprasta“ arba skiriasi nuo Lietuvos vidurkio.

Toliau pateiktoje lentelėje sugretinti visi vakarų pietų aukštaičių ežerų ir tekančių vandenų vardai, taigi apibendrinti Bichlmeier 2019a ir šiame straipsnyje pateikti duomenys. Kadangi dėl geografinio pasiskirstymo kai kuriuos vardus teko nurodyti abiejuose straipsniuose, toliau pateiktos suvestinės skaičiai nėra tiesiog abiejuose straipsniuose nurodytų vardų paliudijimų skaičių suma, bet kiek mažesnis skaičius.

Bendrąjį korpusą sudaro 422 (332 vs. 120) vardai, 240 (182 vs. 75) ežerų vardų ir 183 (150 vs. 45) tekančių vandenų vardai:

246

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Vakarų pietų aukštaičių vandenvardžių morfologinė ir semantinė analizė (2 dalis)

Tipas

Potipis

Skaičius (dalis)

Ežerų vardai

Skaičius (dalis)

Tekančių vandenų vardai

Konversija

paprastoji konversija

24 (10,00%)

Akis, Apýdemė, Arielýnas, Aviris, Azãgis, Balãndis, Bedùgnė, Dublìa, Gálstas, Gáustas, Į́uodas, Klõnis, Krãštas, Lìnamarka, Lapū̃kas, Pastovỹs, Ragõžė, Ragõžis, Pẽlekas, Skùistas, Stìrtos, Teirùs, Trikõjis, Vĩlkas

27 (19,57%)

Brãdas, Bẽndrė, Brastà, Brastvà, Dùisakis, Grãbė, Grovà, Gulʹbė, Kirmýnas, Kraus̃ius, Kriaus̃iùs, Ravaĩ, Salõtė, Sánt aika, Skar̃džiai, Spãrtas, Stelérnia, Stìrta, Stìrta, Sutra, Upẽlis, Ùpė, Upẽsnis, Varputỹs, Vìlkė, Vilkinỹčia, Vodà

„Dviguba“ konversija

12 (5,00%)

Bałtajis, Bedùgnis, Dubióji, Dùlgas, Giliójà, Gilióji, Gìlujis, Ìlgis, Skãistis, Skuñdis, Spãrtas, Veisìėjis

4 (2,19%)

Išilgìnis, Kreivóji, Nẽmunas, Rùdė

Pseudo-konversija

1 (0,42%)

Šaulỹs

0

–

‚Oniminė‘ konversija

6 (2,50%)

Antòkolis, Aukštãkalnis, Dailìdė, Gadeikà, Vidùgašlis, Zuokas

1 (0,55%)

Gailiūniškė

iš viso:

43 (17,92%)

32 (17,49%)

Galūniniai vediniai

Apeliatyviniai „galūnių vediniai“

16 (7,50%)

Ánčia, Ángė, Angỹs, Dùmblis, Dumblỹs, Kavalỹs, Krùglis, Lapū̃kis, Niẽdis, Niedùs, Sãknas, Saknius, Samãnis, Samãnius, Tabãlis, Zapsỹs

25 (13,66%)

Avirė, Bìlsa, Degùtė, Glúosnė, Gumbrė, Ìlgis, Marà, Niedà, Rùčiõjus, Saknà, Seirà, Sidãbris, Sùtrė, Trùmpė, Ùidė, Ùpis, Vardžius, Vĩlka, Zapsà, Zãpsė, Zebriùs, Žebriùs, Zembrė, Žembrė, Žilvià

Straipsniai / Articles

247

HARALD BICH LMEIER

Tipas

Potipis

Skaičius (dalis)

Ežerų vardai

Skaičius (dalis)

Tekančiųjų vandenų vardai

Deoniminiai, „galūnių vediniai“

3 (1,25%)

Atešys, Daunōris, Liškiavis

4 (2,19%)

Igarà, Mikasà, Nemajūnė, Senkonė

Cirkumfigacijos

2 (0,83%)

Pamelnyčys, Prapūntas

4 (2,19%)

Neviedis, Paežerėlė, Pāgeležnyčė; Pakrošklė

Derivatai iš šaknų

4 (1,67%)

Dusià, Pluvijā, Skirziùs, Straužais

0

–

iš viso:

25 (10,42%)

33 (18,03%)

Priesagų vediniai

su liet. -aitė

0

–

1 (0,55%)

Dumblaitė

su liet. -aitis

6 (2,50%)

Juodáitis, Selio-vináitis, Sidabrináitis, Skirzáitis, Varnenáitis, Vilkái-tis

0

–

su liet. -alis

1 (0,42%)

Drapālis

0

–

su liet. -avas

2 (0,83%)

Mõrkavas, Šagavas

0

–

su liet. -ėkė

0

–

1 (0,55%)

Peršėkė

su liet. -elė

3 (1,25%)

Duobelė, Dubėlė, Dusėlė

4 (2,19%)

Dulgėlė, Rynėlė, Rudėlė, Spernėlė

248

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Vakarų pietų aukštaičių vandenvardžių morfologinė ir semantinė analizė (2 dalis)

Tipas

Potipis

Skaičius (dalis)

Ežerų vardai

Skaičius (dalis)

Tekančių vandenų vardai

su liet. -elis

23 (9,58%)

Aklėlis, Bliūdėlis, Bonėlis, Dubėlis, Dumblėlis, Ylėlis, Ilgėlis, Juodėlis, Kiepėlis, Krugėlis, Liubėlis, Liūnėlis, Lukštėlis, Lu(o)bėlis, Markėlis, Mašnėlis, Maušėlis, Mažėlis, Plaskėlis, Prūdėlis, Šūrėlis, Varėlis, Zapsėlis

3 (1,64%)

Bradėlis, Krokšėlis, Varėlis

su liet. -elỹs

1 (0,42%)

Metelỹs

0

–

su liet. -ėlė

0

–

1 (0,55%)

Dubenėlė

su liet. -ėlis

7 (2,92%)

Drapalėlis, Ešernėlis, Ežerėlis, Ežerynėlis, Pastovėlis, Šlavantėlis, Tabelėlis,

1 (0,55%)

Malūnėlis

su liet. -ena

0

–

1 (0,55%)

Bambenà

su liet. -enis

1 (0,42%)

Lukšnėnis

0

–

su liet. -ėnis

1 (0,42%)

Lukšnėnis

0

–

su liet. -esė

0

–

1 (1,09%)

Atesė

su liet. -esỹs

1 (0,42%)

Atesỹs?

0

–

su liet. -ica

0

–

1 (0,55%)

Metėlīca

su liet. -yčia

0

–

5 (2,73%)

Atesỹčia, Kiaūlyčia, Gluosnyčia, Ylyčia, Simnyčia

su liet. -(i)ekas

1 (0,42%)

Gáiliekas

0

–

Straipsniai / Articles

249

HARALD BICH LMEIER

Tipas

Potipis

Skaičius (dalis)

Ežerų vardai

Skaičius (dalis)

Tekančiųjų vandenų pavadinimai

su liet. –ietis

1 (0,42%)

Rìmietis

0

–

su liet. –īja

1 (0,42%)

Obelijà

2 (1,09%)

Kirmijà, Uosijà

su liet. –ijis

3 (1,25%)

Pālazdijis, Seirijis, Vernijis

0

–

su liet. –ylis

1 (0,42%)

Zervýlis

0

–

su liet. –yna

2 (0,83%)

Ežerýnos, Zervýna

0

–

su liet. –ýnas

3 (1,25%)

Ežerýnas, Snaigýnas, Zervýnas

1 (0,55%)

Snaigýnas

su liet. –inė

4 (1,67%)

Kemsinė, Mekšrinė, Meškinė, Pālšinė

6 (3,28%)

Balìne, Dóvine, Gervinė, Kárvinė, Lydėkinė, Siūklinė

su liet. –inis

14 (5,83%)

Dėlinis, Dielìnis, Dumblinis, Gervinis, Gudinis, Krakinis, Pālšinis, Purvinis, Salinis, Seliovinis, Vadinis, Vidutinis, Vilkiniai, Vilkinys

0

–

su liet. –(i)nyčia

1 (0,42%)

Anglinyčia

2 (1,09%)

Aviérnyčia, Biłsinyčia

su liet. –iškė

3 (1,25%)

Bedañtiškė, Melešiškė, Melešiškės

3 (1,64%)

Baliūniškės, Daunkiškė, Maneliškė

su liet. –iškis

4 (1,67%)

Juodiškis, Kāviškis, Ônči(u)škis, Purviškis,

0

–

su liet. –ytė

0

–

1 (0,55%)

Metelytė

su liet. –ka

0

–

6 (3,28%)

Dubénka, Nemajūnka, Saltonkà, Smenči-onkà, Spernénka, Ziželka

su liet. –lys

0

–

2 (1,09%)

Kriokšlys, Krokšlys

250

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Vakarų pietų aukštaičių vandenvardžių morfologinė ir semantinė analizė (2 dalis)

Tipas

Potipis

Skaičius (dalis)

Ežerų vardai

Skaičius (dalis)

Tekančių vandenų vardai

su liet. -ntas

3 (1,25%)

Šlavañtas, Térmentas, Žuvintas

1 (0,55%)

Térmentas

su liet. -oris

1 (0,42%)

Naudõris

0

–

su liet. -orius

1 (0,42%)

Naudõrius

0

–

su liet. -otis

1 (0,42%)

Dabótis

0

–

su liet. -tė

0

–

1 (0,55%)

Laikštė

su -uišis

1 (0,42%)

Gilùšis

0

–

su liet. -uitis

1 (0,42%)

Gilùitis

0

–

su liet. -ukas

7 (2,92%)

Deliùkas, Delinùkas, Gervinùkas, Maušiùkas, Pirčiùkas, Šauliùkas, Sperniùkas

0

–

su liet. -ulis

1 (0,42%)

Naujùlis

0

–

su liet. -uonis

1 (0,42%)

Veliuõnis

0

–

su liet. -ūtas

1 (0,42%)

Mekšrūtas

0

–

su liet. -utis

2 (0,83%)

Menkùtis, Senkùtis

0

–

su slav. -ika

0

–

1 (0,55%)

Marikà

negalima aiškiai priskirti kategorijai

1 (0,42%)

Akunuõčias

2 (1,09%)

Alnà, Spernià

iš viso:

105 (43,75%)

48 (26,23%)

Straipsniai / Articles

251

HARALD BICHlMEIER

Tipas

Potipis

Skaičius (dalis)

Ežerų vardai

Skaičius (dalis)

Tekančių vandenų vardai

Dūriniai

Bendrinis daiktavardis + bendrinis daiktavardis

11 (4,58%)

Daiktavardis + daiktavardis Buižėzeris, Ežėrebale, Ežerėliabalė, Galādusis, Galadusỹs, Gėdavardỹs, Giedavardỹs, Gùdežeris, Pelialapùkas, Šikinėzeris, Vil̃ kežeris

11 (6,01%)

Substantiv + Substantiv Beržavietis, Pečiagrinda, Perceležia, Rūdupė, Snaigupėlė, Vaišupis, Varnalėšupis, Vilkupis, Vilkotakis, Viñkšnupis, Žirgupė

4 (1,67%)

Būdvardis + daiktavardis Báltabalė, Jūodažeris, Jūodežeris, Šventaduōnis

6 (3,28%)

Būdvardis + daiktavardis Giliagrabė, Dùlpis, Gilrevis, Raišupis, Senāupis, Šventupė

1 (0,42%)

Būdvardis + būdvardis Lapōčiažalis

0

Būdvardis + būdvardis –

2 (0,83%)

Veiksmažodis + daiktavardis Skinežeris, Tulupis

7 (3,83%)

Veiksmažodis + daiktavardis Kvirabalis, Šliaužupis, Ūrkupis, Žurzaupė, Žurzaupis, Žuržupė, Žuržupis

Tikrinis vardas + bendrinis daiktavardis

2 (0,83%)

Cijūnamiškis, Dap-kėvičiabalė

3 (1,64%)

Alītupis, Račkūpỹs, Stasiūpė

iš viso:

20 (8,33%)

27 (14,75%)

sintagminiai vardai

Derinamieji vardai

5 (2,08%)

Báltajis Bīlsas, Báltas Kaūknoris, Gilūlis nendryn̄as, Jūodajis Bīlsas, Jūodas Kaūknoris

3 (1,64%)

Baltoji Ānčia, Juodōji Ānčia, Smalinis Pėčius

252

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südaukštaiten (Teil 2)

Tipas

Potipis

Skaičius (dalis)

Ežerų vardai

Skaičius (dalis)

Tekančių vandenų vardai

Rekciniai vardai su oniminiu pirmuoju dėmeniu

38 (15,83%)

Akių ežerėlis, Akmenių ežeras, Angininkų ežeras, Aniškio ežeras, Antokolio ežeras, Aradininkų ežeras, Atesnininkų ežeras, Aukštakalnių ežeras, Babrų ežeras, Bakšių ežeras, Černiukiškės ežeras, Dailidės ežerėlis, Gudelių ežeras, Jonkiškės ežeras, Kanaukų ežeras, Lėipalingio ežeras, Likiškėlių ežeras, Luksnėnų ežeras, Norūnų ežerėlis/ežeras, Pãlazdijų ežeras, Pãserninkų ežeras, Radžiūnų ežeras, Ročkių ežerėlis, Rolių ežeras, Sabališkių ežerėlis, Simno ežeras, Smalinių ežeras, Šventežerio ežeras, Tãlokių ežeras, Teizinininkų ežeras, Teizų ežeras, Tolkūnų ežeras, Ūdininkų ežeras, Ūdrijos ežeras, Užubalių ežerėlis, Verstaminų ežeras, Žagarių ežerėlis, Žuvintų ežeras

30 (16,39%)

Bagdononių upėlis, Dubėlio upė, Galinaraiščio ravėlis, Gardinų rāvas, Gáusto rāvas, Geištariškių upėlis, Giedavardžio upėlis, Giraitės upėlis, Gõjaus upėlis, Grigo rāvas, Gudiniškių upė, Juralēvičiaus rāvas, Jurčiūnų rāvas, Kampinės upėlis, Lankõs rāvas, Maišymų upėlis, Márgio rāvas, Maslaūčiškių upėlis, Morkavo upėlis, Pãbilsio upėlis, Paũkščiarevo upėlis, Rūdinių revas, Sãgavo upėlis, Strãigių upėlis, Šinkaus upėlis, Širguškės upėlis, Šaltinabalės revas, Šventõ Jõno upėlis, Tarpūoežerės upėlis, Vernijo upėlis

Straipsniai / Articles

253

HARALD BICH LMEIER

Tipas

Potipis

Skaičius (dalis)

Ežerų vardai

Skaičius (dalis)

Tekančių vandenų vardai

Rekciniai vardai su apeliaciniu pirmuoju dėmeniu

2 (0,83%)

Kūnigo valkà, Ravo duobė

9 (4,92%)

Gluosnių griovis, Kreisòs upėlis, Kròkšlio upėlis, Lazdynų griovis, Liepos ùpė, Liūno rāvas, Mùrgų upėlis, Vaĩto Gõjus, Vúodos ùpė

iš viso:

45 (18,75%)

42 (22,95%)

Skoliniai vardai?

2 (0,83%)

Bezdankà, Mūčėlininkas

1 (0,55%)

Nodavėlta

2 (0,83%)

Iš viso:

240

(iš jų – 4 ežero dalių vardai)

183

Abiejų vardų tipų konversijų dalis visame korpuse yra vienoda ir siekia beveik 18%, tačiau paprastųjų konversijų procentinė dalis tarp upėvardžių yra daugiau nei perpus didesnė nei tarp ežeravardžių; priešingai, ežeravardžiuose „dvigubosios“ konversijos pasitaiko daugiau nei dvigubai dažniau nei upėvardžiuose.

„Galūnių vediniai“ tarp upėvardžių sudaro 18,03% ir yra beveik dukart dažnesni nei tarp ežeravardžių, kur jų tėra 10,42%; abiem atvejais daugumą sudaro deapeliatyviniai dariniai (apie 2/3 ežeravardžių ir apie 3/4 upėvardžių).

Tiriamojoje teritorijoje priesagų vediniai tarp ežeravardžių pasitaiko maždaug pusantro karto dažniau nei tarp upėvardžių (43,75%: 26,23%), be to, vartojama maždaug pusantro karto daugiau skirtingų priesagų nei tarp upėvardžių (34: 23). Iš viso tiriamojoje teritorijoje, sinchroniniu požiūriu, hidronimų daryboje galima nustatyti 48 skirtingas priesagas: 25 priesagos paliudytos tik ežeravardžiuose, 14 – tik upėvardžiuose, o 9 aptinkamos abiejų rūšių varduose. Kadangi atskiri dariniai dažniausiai yra labai mažo dažnumo reiškiniai, jų santykis paprastai nelaikytinas itin reikšmingu.

Tačiau šie santykiai yra tokie iškalbingi, kad galbūt turi reikšmės ir visai Lietuvai:

254

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südau(k)štaiten (Teil 2)

Priesaga | Ežerų vardai su priesaga | Tekančių vandenų vardai su priesaga −aitis | 6 | 0 −elis | 23 | 3 −ėlis | 7 | 1 −inis | 14 | 0 −ka | 0 | 6 −ukas | 7 | 0

Du priesaginiu būdu sudaryti vardai vartojami kaip ežerų vardai (Snaigýnas m. [1] Ve [38087], Varėlis m. (2) Lp [42873]) ir tekančių vandenų vardai (Snaigýnas m. [1] Mrs [42899], Varėlis m. (2) Kr [38600]).

Sudurtiniai vardai tekančių vandenų varduose savo dalimi vėlgi pasitaiko beveik dvigubai dažniau nei ežerų varduose (8,33%: 14,75%).

Tarp sintagminių vardų abi vardų rūšys aiškiai skiriasi tik rektiniuose varduose su apeliaciniu pirmuoju dėmeniu: du ežerų vardai (0,83%) tenka 9 tekančių vandenų vardams (4,92%). Tačiau apskritai sintagminių vardų tekančių vandenų varduose yra maždaug ketvirtadaliu daugiau nei ežerų varduose (22,95%: 18,75%).

Sudarius abiejų vardų rūšių dažnumo hierarchiją, ežerų vardų seka yra tokia:

Priesaginiai vediniai (43,75%)

> sintagminiai vardai (18,75%)

> Konversijos (17,92%)

> Galūniniai vediniai (10,42%)

> Sudurtiniai žodžiai (8,33%)

o tekančių vandenų vardų seka yra tokia:

Priesaginiai vediniai (26,23%)

> sintagminiai vardai (22,95%)

> Galūniniai vediniai (18,03%)

> Konversijos (17,49%)

> Sudurtiniai žodžiai (14,75%)

Taigi ežerų pavadinimuose aiškiai dažniausiai vartojami priesaginiai vediniai, o tekančiųjų vandenų pavadinimuose priesaginiai vediniai tik nežymiai dažnesni už

Straipsniai / Articles

255

HARALD BICHlMEIER

sintagminius pavadinimus. Apskritai tekančiųjų vandenų pavadinimų darybos būdų pasiskirstymas tolygesnis negu ežerų pavadinimų. Tekančiųjų vandenų pavadinimuose galūninės darybos ir dūriniai sudaro maždaug 2/3 didesnę dalį negu ežerų pavadinimuose.

Tačiau tradiciškai lietuvių kalbotyroje atskira kategorija laikomus galūninius vedinius traktuojant kaip ypatingą priesaginių vedinių atvejį (istorinės kalbotyros požiūriu jie neabejotinai tokie ir yra), ežerų pavadinimų vaizdas būtų toks:

Priesaginiai vediniai, įskaitant galūninius vedinius (54,17%)

> sintagminiai pavadinimai (18,75%)

> konversijos (17,92%)

> dūriniai (8,33%)

o tekančiųjų vandenų pavadinimams:

Priesaginiai vediniai, įskaitant galūninius vedinius (44,26%)

> sintagminiai pavadinimai (22,95%)

> konversijos (18,67%)

> dūriniai (14,75%)

Tuomet hierarchijos jau yra panašios, nors procentinės dalys, žinoma, gali būti gana skirtingos.

Galiausiai konversijas laikant nuliniais vediniais, susidariusiais onimizacijos procese, ežerų pavadinimų rezultatas būtų toks:

Priesaginiai vediniai, įskaitant galūninius vedinius ir konversijas (72,09%)

> sintagminiai pavadinimai (18,75%)

> Dūriniai (8,33%)

o tekančiųjų vandenų pavadinimams:

Priesagų vediniai, įskaitant galūnių vedinius ir konversijas (62,91%)

> sintagminiai pavadinimai (22,95%)

> Dūriniai (14,75%)

Taigi ežerų vardai pasižymi gerokai didesne derivacinių darinių (priesagų vedinių, įskaitant galūnių vedinius ir konversijas) dalimi, o

256

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südaukštaiten (Teil 2)

tekančiųjų vandenų pavadinimuose dūrinių dalis yra ryškesnė – ji maždaug pusantro karto didesnė nei ežerų varduose. Kadangi iki šiol nebuvo tokiu būdu suskaičiuoti visi lietuvių hidronimai (t. y. atskirai išskiriant ežerų vardus ir tekančiųjų vandenų pavadinimus), kol kas negalima pasakyti, ar tiriamojoje teritorijoje nustatyta padėtis yra „įprasta“, ar skiriasi nuo Lietuvos vidurkio.

3.4. Perspektyvos

Tiek tiriamajai teritorijai, tiek visai Lietuvai tebėra aktualus mokslinių tyrimų uždavinys – parengti istorinį vandenvardžių žodyną (kaip, žinoma, ir istorinį vietovardžių žodyną).

L I T E R A T Ū R A

A m b r a z a s S a u l i u s 1993: Daiktavardžių darybos raida. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

B i c h l m e i e r H a r a l d 2013: Zum sprachwissenschaftlichen Niveau der Forschungen zur ‚alteuropäischen Hydronymie‘ – Eine Erwiderung auf eine Polemik. – Acta Linguistica Lithuanica 68, 9–50.

B i c h l m e i e r H a r a l d 2014a: Caland System and Greek. – Encyclopedia of Ancient Greek Language and Linguistics [EAGLL], Giannakis Georgios (Hrsg.). Leiden, Boston: Brill, 256–260.

B i c h l m e i e r H a r a l d 2014b: Jav. adū-, ap. adū-, das Caland-Wackernagel’sche Suffixsystem und die alteuropäische Hydronymie. – Na-wa/i-VIR.ZI/A MAGNUS.SCRI-BA. Festschrift für Helmut Nowicki zum 70. Geburtstag (Dresdner Beiträge zur Hethitologie 45), Payne Annick, Brosch Cyril (Hrsgg.). Wiesbaden: Harrassowitz, 13–25.

B i c h l m e i e r H a r a l d 2019a: Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südaukštaiten. – Litauische Orts-, Flur- und Gewässernamen im europäischen Kontext (Schriftenreihe der Gesellschaft für baltische Studien 2), Blažienė Grasil da, Bilkis Laimutis (Hrsgg.). Hamburg: Baar. [im Druck]

Straipsniai / Articles

257

HARALD BICHlMEIER

Bichlmeier Harald 2019b: Die häufigsten Suffixe in Familiennamen slawischer Herkunft: ein etymologischer Überblick. – Namenkundliche Informationen 2018 [2019] (im Druck).

Bilkis Laimutis 2008: Lietuvių helonimų daryba. Priesaginiai ir priesagėtieji helonimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.

Duridanov Ivan 1969: Thrakisch-dakische Studien. Erster Teil: Die thrakisch- und dakisch-baltischen Sprachbeziehungen. Sofia: Verlag der Bulgarischen Akademie der Wissenschaften.

EDG – Beekes Robert with the assistance of Lucien van Beek 2010: Etymological Dictionary of Greek (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series 10). Leiden, Boston: Brill.

EDPG – Kroonen Guus 2013: Etymological Dictionary of Proto-Germanic (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series 11). Leiden, Boston: Brill.

EDLIL – de Vaan Michiel 2008: Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series 7). Leiden, Boston: Brill.

eLKŽ – Lietuvių kalbos žodynas. I–XX, 1941–2002. Antrasis elektroninis leidimas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas 2013.

EWAia – Mayrhofer Manfred 1992–2001: Etymologisches Wörterbuch des Altindoarischen. 3 Bde. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag.

Gerullis Georg 1922: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig: Walter de Gruyter & Co.

GEW – Frisk Hjalmar 1960–1972: Griechisches etymologisches Wörterbuch. 3 Bde. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag.

IEW – Pokorny Julius 1959: Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. I. Band. München, Basel: Francke.

Jonikas Petras 1950/51: Apie lietuvių vietovardžius. – Beiträge zur Namenforschung 2, 1–32.

Krahe Hans 1964: Unsere ältesten Flußnamen. Wiesbaden: Harrassowitz.

Kühebach(er) Egon 1995: Die geschichtlich gewachsenen Namen der Täler, Flüsse, Bäche und Seen (Die Ortsnamen Südtirols und ihre Geschichte 2). Bozen: Athesia.

Kuzavinis Kazimieras 1966: Etymologica. – Baltistica 1/2, 177–184.

258

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südukäštaiten (Teil 2)

LEV – Karulis Konstantīns 1992: Latviešu etimoloģijas vārdnīca. I: A–O. II: P–Ž. Rīga: Avots. [²2001; unveränderter Nachdruck mit durchgehender Paginierung]

LitEW – Fraenkel Ernst 1962–1965: Litauisches etymologisches Wörterbuch. 2 Bände (Indogermanische Bibliothek: 2. Reihe Wörterbücher). Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag.

LIV² – Rix Helmut et al. 2001: Indoeuropiečių kalbos veiksmažodžių leksikonas. Šaknys ir jų pirminiai kamienų darybos modeliai. Antrasis, papildytas ir išplėstas leidimas. Wiesbaden: Reichert.

LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas. 20 Bde. Vilnius, 1941–2002.

LVŽ 1 – Balode Laimute et al. 2008: Lietuvos vietovardžių žodynas. I tomas. A–B. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

LVŽ 2 – Bilkis Laimutis (Hrsg.) 2014: Lietuvos vietovardžių žodynas. II tomas. C–F. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

LVŽ 3 – Bilkis Laimutis (Hrsg.) 2018: Lietuvos vietovardžių žodynas. III tomas. G–H. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Mickienė Ilona 2019: Die Ony me der Region Südwest–Aukštaitija: Überblick über Ursprung und Bildung der Wiesennamen. – Litauische Orts-, Flur- und Gewässernamen im europäischen Kontext (Schriftenreihe der Gesellschaft für baltische Studien 2), Blažienė Grasil da, Bilkis Laimutis (Hrsgg.). Hamburg: Baar. [im Druck]

NIL – Wodtko Dagmar S., Irslinger, Britta, Schneider, Carolin 2008: Nomina im Indogermanischen Lexikon. Heidelberg: Winter.

Otrębski Jan 1959: Tiernamen als Gewässernamen in Litauen. – Beiträge zur Namenforschung, Neue Folge 1, 24–27.

Otrębski Jan 1962a: Beiträge zur baltisch-slawischen Namenkunde. – Beiträge zur Namenforschung, Neue Folge 2, 148f.

Otrębski Jan 1962b: Beiträge zur baltisch-slawischen Namenkunde. – Beiträge zur Namenforschung, Neue Folge 3, 265–267.

Otrębski Jan 1965: Gramatyka języka litewskiego. Tom II: Nauka o budowie wyrazów. Warszawa: Państwowe wydawnictwo naukowe.

PKEŽ – Mažiulis Vytautas 1988–1997: Prūsų kalbos etimologijos žodynas. 4 Bde. Vilnius: Mokslas.

PKEŽ² – Mažiulis Vytautas 2013: Prūsų kalbos etimologijos žodynas. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. (online unter: http://www.prusistika.flf.vu.lt [ohne die Paginierung der Druckversion]).

Straipsniai / Articles

259

HARALD BICHlMEIER

Pupkis Aldonas (Hg.) 2002: Vietovardžių žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidyklos institutas.

Savukynas Bronys 1960: Ežerų vardai [A]. – Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 289–299.

Savukynas Bronys 1961: Ežerų vardai [B]. – Lietuvių kalbotyros klausimai 4, 216–226.

Savukynas Bronys 1962: Ežerų vardai [Č–D]. – Lietuvių kalbotyros klausimai 5, 191–198.

Savukynas Bronys 1966a: Ežerų vardai [E–G]. – Lietuvių kalbotyros klausimai 8, 183–194.

Savukynas Bronys 1966b: K probleme zapadnobalti̇jskogo substrata v jugozapadnoj Litve. – Baltistica 1/2, 165–176.

Savukynas Bronys, Vanagas Aleksandras, Vitkauskas Vytautas, Vosylýtė Klementina, Erm anytė Irena 1963: Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.

Schmid Wolfgang P. 1971: Zum litauischen Flussnamen Aitra. – Baltistica 7/1, 37–42.

Schmid Wolfgang P. 1972: Baltische Gewässernamen und die Vorgeschichte Europas. – Indogermanische Forschungen 77/1, 1–18.

Schmid Wolfgang P. 1973: Aura und Aurajoki. – Baltistica 9/2, 189–194.

SEJL – Smoczyński Wojciech 2007: Słownik etymologiczny języka litewskiego. Wilno: Wydawnictwo Uniwersytetu Wileńskiego.

Skardžius Pranas 1943 / 1996: Lietuvių kalbos žodžių daryba / Žodžių daryba lietuvių kalboje. Vilnius / Wilna: Lietuvos mokslų akademija, Lietuvių kalbos institutas / Lietuvos mokslų akademija, Lietuvių kalbos tyrimų institutas 1943. [Perspaudas: Rosinas Albertas (sud.): Skardžius Pranas: Rinktiniai Raštai 1. Lietuvių kalbos žodžių daryba. Faksimilinis leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla 1996.]

Skardžius Pranas 1973: Lietuvių vandenvardžiai su –nt. – Lituanistikos darbai 3, 9–72.

Smoczyński Wojciech 2018: Słownik etymologiczny języka litewskiego. [erweiterte elektronische Version Februar 2018].

Toporov Vladimir Nikolaevič 1973: Iz istorii balto-slavjanskich jazykovych svjazej. – Baltistica 9/1, 29–44.

260

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südaukštaiten (Teil 2)

Udolph Jürgen 2011: Alteuropa, Iller, Alster, Elster und gléti. – Acta Linguistica Lithuanica 62–63, 161–176.

Vanagas Aleksandras 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba. Vilnius: Mintis.

Vanagas Aleksandras 1981a: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius: Mokslas.

Vanagas Aleksandras 1981b: Lietuvių hidronimų semantika. – Lietuvių onomastikos tyrinėjimai (= Lietuvių kalbos klausimai XXI). Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 4–153.

Vanagas Aleksandras (Hrsg.) 1985: Lietuvių pavardžių žodynas. A–K. Vilnius: Mokslas.

Vanagas Aleksandras 1988: Lietuvių vandenvardžiai. Vilnius: Mokslas.

Vanagas Aleksandras (Hrsg.) 1989: Lietuvių pavardžių žodynas. L–Ž. Vilnius: Mokslas.

Vanagas Aleksandras 2002: Lietuvių vandenvardžiai. Antrasis, pataisytas leidimas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

Zinkevičius Zigmas 2008: Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

SANTRUMPOS

Adj. – būdvardis

Al – Alytaus seniūnija

dial. – dialektinis

Dimin. – mažybinė forma

f. – moteriškoji giminė

FamN(N) – šeimos pavardė(s)

FließgewN(N) – tekančio vandens telkinio pavadinimas (-ai)

germ. – germanų

GewN – vandenvardis

Ka – Kapčiamiestis (Lazdijų rajonas)

No – Noragėliai (Lazdijų rajonas)

Straipsniai / Articles

261

HARALD BICH LMEIER

Kr – Krokialaukis (Alytaus rajonas)

Ku – Kučiūnai (Lazdijų rajonas)

Lp – Leipalingis (Druskininkų rajonas)

Lz – Lazdijai (Lazdijų rajonas)

m. – vyriškoji giminė

Mrs – Miroslavas (Alytaus rajonas)

ON(N) – vietovardis (-džiai)

poln. – lenkiškai

Pl. – daugiskaita

PN(N) – asmenvardis (-džiai)

russ. – rusiškai

Se – Seirijai (Lazdijų rajonas)

Si – Simnas (Alytaus rajonas)

slaw. – slaviškai

Še – Šeštokai (Lazdijų rajonas)

Šl – Šlavantai (Lazdijų rajonas)

Šv – Šventežeris (Lazdijų rajonas)

Te – Teizai (Lazdijų rajonas)

Ve – Veisiejai (Lazdijų rajonas)

ukr. – ukrainietiškai

wruss. – baltarusiškai

Morfologinė ir semantinė vakarinių pietų aukštaičių vandenvardžių analizė (2 dalis)

SANTRAUKA

Šis straipsnis savo turiniu ir struktūra siejasi su autoriaus jau aptartais vakarinių pietų aukštaičių vandenvardžiais. 2019 m. bus išleistas kolektyvinis rinkinys, skirtas kalbamojo regiono onimijai. Pateiktame straipsnyje nagrinėjami dar autoriaus netyrinėti Alytaus rajono Simno seniūnijos ir Lazdijų savivaldybės Kapčiamiesčio, Kučiūnų, Noragėlių ir Šventežerio seniūnijų vandenvardžiai (ežerų vardai ir upėvardžiai). Pastarieji vandenvardžiai aptariami atskirai, siekiant atskleisti jų darybos skirtumus. Iš viso morfologiniu ir semantiniu aspektais aptariama 120 vardų (75 ežerų vardai ir 45 upėvardžiai). Atlikus išsamią

262

Acta Linguistica Lithuanica LXXX

Vakarų pietų aukštaičių vandenvardžių morfologinė ir semantinė analizė (2 dalis)

jau kolektyviniame rinkinyje aptartų 303 vandenvardžių ir šiame straipsnyje pateiktų dar 120 vandenvardžių (iš viso 423 vandenvardžių) analizę, paaiškėjo, kad skirtingų darbų būdų hierarchija yra beveik identiška. Tačiau pabrėžtina, kad ežerų vardų priesaginiai vediniai beveik 50 procentų dažnesni nei upėvardžių, o galūninių ir konversinių upėvardžių vediniai 50 procentų dažnesni nei ežerų vardų vediniai. Nagrinėjant kalbamojo regiono vandenvardžius pasitelkiami ir kitų baltų kalbų bei indoeuropeistikos faktai.

Gauta 2019 m. kovo 6 d.

HARALD BICHlMEIER

Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg Orientalisches Institut Seminar für Indogermanistik und Allgemeine Sprachwissenschaft Ludwig-Wucherer-Str. 2 D-06099 Halle (Saale) [email protected]

Sächsische Akademie der Wissenschaften zu Leipzig Arbeitsstelle Jena: Etymologisches Wörterbuch des Althochdeutschen Zwätzengasse 12a D-07743 Jena [email protected]

Str aipsniai / Articles

263