S aipsniai / A icles 11
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
Ins i u e o he Li huanian Language
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-7781-7236
Fields o esea ch: geolinguis ics, Bal ic dialec ology,
synch onic and diach onic accen ology, mo phonology, his o y
o language, his o y o Li huanian linguis ics.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all82-01
NEW TRENDS IN LITHUANIAN
DIALECTOLOGY: MULTIMODAL
RESEARCH MODEL
Naujos šiuolaikinės lie u ių dialek ologijos
k yp ys: mul imodalusis y imų modelis
ANNOTATION
The mode n end o dialec ology ecognizes he shi and i ali y o adi ional dialec s.
The aim o his s udy is o submi a new dialec esea ch model o mode n language
a ia ions used by he esea che s o he Cen e o Geolinguis ics in he Ins i u e o he
Li huanian Language in he con ex o adi ional and con empo a y (mul idimensional)
Li huanian dialec ology.
KEYWORDS: Li huanian dialec ology, adi ional dialec , new dialec al
a ian s, socio-cul u al ne wo k, linguis ic landscape, men al map,
mul imodal esea ch model.
ANOTACIJA
Šiuolaikinė dialek ologija p ipažįs a adicinių a mių kai ą i jų gy ybingumą. Šio
s aipsnio ikslas – supažindin i su šiuolaikiniu adicinių a mių i naujųjų a minių da i-
nių y imo modeliu, ku į aiko Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o y ėjai a-
dicinės i šiuolaikinės (mul imodaliosios) dialek ologijos kon eks e.
ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių dialek ologija, adicinė a mė, naujasis a minis a ian as,
sociokul ū iniai inklai, kalbinis k aš o aizdis, men alinis žemėla-
pis, mul imodalusis y imo modelis.
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
0. INTRODUCTION
A sys ema ic analysis o Li huanian dialec s highligh s pe manen aspec s o
Li huanian dialec ology h oughou all pe iods o i s de elopmen , i.e.: 1) he
sp ead o egional language a ie y, in o he wo ds – he e i o ial aspec ; 2) i s
dis inc ion among o he language a ie ies o ma kedness; 3) he ela ionship
be ween language ( egional) a ie y, and w i en, e e ed o as s anda d in he
20 h cen u y, language, i.e., s anda disa ion (Mikulėnienė 2018: 20).
Whils ying o obse e he main esea ch di ec ions o Li huanian dialec-
ology in gene al, bo h synch onic and diach onic aspec s ha e o be kep in
mind. Howe e , dialec ology has always been an essen ially diach onic disci-
pline. Da a i s , heo ies la e (K e zschma , Schneide 1996: 14) – his is he
mo o o he discipline. None heless, li e is changing. I we a e no o all behind
ime, ou dialec ology mus also change.
The aim o his s udy is o submi a new dialec esea ch model used by
he esea che s o he Cen e o Geolinguis ics in he Ins i u e o he Li huanian
Language.
The ollowing goals ha e been se o achie e his aim: 1) o sys emically dis-
cuss he dis inc i eness o he adi ional and con empo a y Li huanian dialec-
ology; 2) o p esen a model o he s udy o mode n dialec s and new dialec al
a ian s; 3) o desc ibe he ope a ional capabili ies o his model.
Resea ch me hodology is based on con empo a y esea ch in (socio)geo-
linguis ics and is buil upon he s udies o social ne wo k heo y, mode n ends
o linguis ic landscape and pe cep ual dialec ology mainly in Japan (Inoue 1993;
1997; 1998; 1999; 2012), he Ne he lands (Taeldeman 2005; Goeman 2000;
Hee inga, Hinskens 2014), Ge many (Aue 2018; Aue , Hinskens 1996), he
Uni ed S a es o Ame ica (K e zschma , Schneide 1996; Labo 1972; P es on
2018), Canada and G ea B i ain (Chambe s 1980; Chambe s, T udgill 2004).
1. BRIEF REVIEW OF LITHUANIAN DIALECT
RESEARCH HISTORY
Two main dialec g oups – Samogi ian (o Žemai ian) and Aukš ai ian – we e
iden i ied by Augus Schleiche (1856; 18561) and 20 yea s la e by F ied ich
Ku scha (Ku scha 1876; Ku šai is 1876). Schleiche ’s Li huanian G amma has
amed he Li huanian language a ound he wo ld as Li huanian has bes p e-
se ed he mos impo an p o-Indo-Eu opean ea u es. The 19 h cen u y ga e
us he i s map o he Li huanian language a ea, he i s ques ionnai e, he i s
S aipsniai / A icles 13
New T ends in Li huanian Dialec ology:
Mul imodal Resea ch Model
dialec classi ica ion by An anas Ba anauskas and he i s desc ip ions o dia-
lec s by Kazimie as Jaunius (Mikulėnienė 2018: 142–156). A he end o he
19 h cen u y, Li huania as well as o he Eu opean coun ies adop ed he adi-
ion o Ge man dialec ology and Neog amma ian me hodology. Phone ic and
phonological dialec al ea u es ha e been he mos impo an cha ac e is ics in
classi ying and mapping Li huanian dialec s since he 19 h cen u y (Mikulėnienė
2018: 140–141).
A he beginning o he 20 h cen u y he la e p egeolinguis ic pe iod was
ma ked wi h he beginning o linguis ic geog aphy (o wo d geog aphy) in
Li huania. The main aim o hose s udies was o collec di e en o ms and
wo ds o he comp ehensi e dic iona y o he Li huanian language (Lie u ių
kalbos žodynas (LKŽ, ol. 1-20), which was being w i en o 100 yea s om
1902 ill 2002). Howe e , he main eason o emphasize he Ge man in luence
was P o . Ju gis Ge ulis (Geo g Ge ullis) who communica ed his ideas h ough
books and eaching (Ge ullis 1930; Ge ullis, S ang’as 1933). The nex wo dec-
ades in he middle o he 20 h cen u y (1930–1944) we e he golden age o
Li huanian geolinguis ics. I was ma ked by P o . An anas Salys (who inished
g adua e s udies in Ge many) and his wo ks: scien i ic dialec al classi ica ion,
wo d geog aphy ques ionnai e and he i s ne wo k map o Li huania (Salys
1933; 1935; 1946; 1985; 1992), see mo e (Mikulėnienė 2013).
Du ing he pe iod o So ie occupa ion a phase o scien i ic dialec ology
was ma ked wi h he classi ica ion and mapping o dialec s once again. A he
end o Wo ld Wa II Salys and o he amous linguis s emig a ed om Li huania,
bu hey le a ew disciples, who ied o con inue he dialec ological end in
Li huanian linguis ics. New ques ionnai es and dialec al a lases appea ed in he
la e six ies. In o al, 3 olumes wi h 376 maps o he A las o he Li huanian
Language (he eina e e e ed o as he ALL, Lie u ių kalbos a lasas (LKA) 1–3,
1977–1991) we e published co e ing mo e han 750 di e en issues (Mo kūnas
1977: 11, 1980: 46). The his o ical compa a i e dialec ology was expanded
by P o . Zigmas Zinke ičius (1966; 19961; 2002; 2004; 2006; e c.). Phone ic
and phonological dialec al s udies we e u he de eloped by P o . Aleksas
Gi denis and his pos -g adua e s uden s. Du ing he las decades o he 20 h
cen u y Gi denisʼ disciples explo ed all Li huanian dialec s and almos all sub-
dialec s using he me hods o expe imen al phone ics and s uc u al phonology
(Gi denis 1981; 2000–2001; 2003; 2014; Mikulėnienė 2016).
Al hough a lo o impo an wo k was done, So ie ideology also pu i s
ma k: he open-ended model ( esea che – esea ch objec – esea ch ins umen )
was educed o a closed ype model (na i e esea che – na i e dialec – na i e
language as ins umen ), see mo e (Mikulėnienė 2018: 252). A icles and o he
wo ks had li le oppo uni y o be published ab oad. Du ing he So ie pe iod
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
and la e , g ea ca e was aken o publish dialec al sou ces: linguis s we e mo i-
a ed o compose ex books and dic iona ies1.
The la es s age o Li huanian dialec ology and geolinguis ics s a ed a he
beginning o he 21s cen u y. Dialec ologis s scanned he whole e i o y o
Li huania (o e all 735 places as poin s o he ALL ne wo k and ixed all possible
language a ia ions which a e used he e)2. The ollowing objec i es we e se in
o de o achie e his aim: 1) o ga he and p esen new ma e ial abou cen al
and pe iphe al Li huanian dialec s; 2) o speci y o eadjus he bounda ies o
Li huanian dialec and subdialec a eas; 3) o ga he he mos impo an socio-
linguis ic da a om he en i e Li huanian language a ea and conduc an ini ial
analysis o i . The ma e ial collec ed du ing his p ojec became he subjec o
mode n dialec al esea ch.
Linguis s ound no only adi ional dialec s and subdialec s, bu iden i ied
new dialec al o ma ions – 5 egiolec s and he zone o S anda d Li huanian
(which is in he cen e o Li huania, a ound he o me empo a y capi al Kaunas
o he pe iod be ween Wo ld Wa I and Wo ld Wa II), see mo e Aliūkai ė,
Mikulėnienė 20141: 257–262; Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014). They no iced
a ious shi -p ocessed cases ha a ose in na i e Li huanian language a ia-
ions unde he in luence o con e gence and di e gence p ocesses: 1) be ween
dialec al a ian s and he s anda d language, 2) be ween na i e Li huanian
and na i e Polish, La ian, Bela usian o Russian a ia ions and 3) be ween
na i e dialec al Li huanian a ian s hemsel es (Mikulėnienė, Ru kowska 2013;
Ge žo ai ė, Meiliūnai ė 2014).
2. EVOLUTION
OF TRADITIONAL DIALECTOLOGY
Two di ec ions – adi ional (conse a i e) and new (dynamic o p og essi e)
dialec ology – we e mo e dis inguishable a he beginning o he 21s cen u y
and bo h o hem ha e coexis ed since he la e 20 h cen u y.
1 So a 15 dialec dic iona ies ha e been published, which a e sligh ly di e en , ep esen ing only
one dialec o se e al neighbou ing dialec s. Mo e han 20 olumes o dialec ex s ha e been
p epa ed. Two se ies ha e been published so a : “Ta mės mokyklai” (Dialec s o School) and
“Ta mių eks ynas” (Dialec al Tex books). All olumes a e accompanied wi h compac discs.
2 The p ojec en i led Mode n Geolinguis ic Resea ch in Li huania: Op imisa ion o Ne wo k
Poin s and In e ac i e Dissemina ion o In o ma ion (p ojec No. VP1-3.1-ŠMM-
07-K-01-028) was conduc ed by he Ins i u e o he Li huanian Language in 2010–2013.
Mo e in o ma ion is a ailable a h p://www. a mes.l /images/Veikla/SANTRAUKA_0112.pd ;
see also (Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2014).
S aipsniai / A icles 15
New T ends in Li huanian Dialec ology:
Mul imodal Resea ch Model
T adi ional dialec ology p esen s a s a ic single-minded image o a dialec :
cen al and pe iphe al zones can be sepa a ed (Mo kūnas 1993: 4–7); he closed
phonological sys em o he (sub)dialec can be ecognized; a omis ic analysis,
based on desc ip i ism, a ou ed quali a i e me hods and was o ien ed o he
pas (Chambe s 1980: 47–65; Labo 1972: 268, e c.). This led o he choice o
NORM (non-mobile, old, u al, male) c i e ia and was limi ed o he use o diag-
nos ic es s, i.e. ma e ial accumula ion (Chambe s, T udgill 2004: 28; Aliūkai ė,
Mikulėnienė 2014: 32).
E iden ly, in he 20 h cen u y esea che s did no acknowledge dialec change,
so hey assumed adi ional dialec a ian s o be dead. The dialec bounda ies
we e s a ic and immu able (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 33).
The con empo a y (o p og essi e) end o dialec ology p oposes ano he
oppo uni y – ecognizing he change and i ali y o adi ional dialec s
(T udgill 1983: 87). Dialec s a e ans o ming; as a esul , new a ian s can
eme ge om adi ional dialec s – geolec s, egional dialec s (o egiolec s), and
e en egional s anda d a ie ies (Aue , Hinskens 1996: 7, 11; Taeldeman 2005:
233–248), see Figu e 1.
Figu e 1. Mul idimensional model o dialec icism ie s (Aue , Hinskens 1996: 7, 11)
I is impo an o highligh ha no all new dialec al o ma ions a e di ec ly
ela ed o he a ea o which he adi ional dialec has been assigned since i is
exposed on a ho izon al and e ical con inuum wi h each o he and in ela ion
o a common (o s anda d) language by con e gence, di e gence, o le elling.
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Mos o he adi ional dialec ea u es a e e ained wi hin he geolec , leas o
hem – in he a ian o he egional s anda d (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014:
37–45; Mikulėnienė 2019: 51–62).
The change o adi ional dialec s also leads o he disappea ance o di e -
en ial dialec ea u es: o me p ima y signs may disappea in he speech o
many in o man s, and in mos cases, hose ea u es, which a e no pe cei ed
by in o man s as dialec al ones, emain. The e o e, o example, egiolec s a e
gene ally di icul o desc ibe in e ms o hei a ibu es because hey a e no
s able: a iable ma ke s mus be iden i ied in o al (Mikulėnienė 2019: 56–61).
Fo his eason, he e is a need o sociolinguis ic analysis o dialec ology –
in o he wo ds, i is impo an o ake in o accoun he sociolinguis ic pe spec-
i e o he esponden s: o assess hei age, gende , educa ion, and o cla i y
hei a i udes owa ds he usage o he dialec . In his case, dialec esea ch is
based on sociolinguis ic wo k. Because he ocus is no only on he old locals,
bu also on he young, no jus men bu also women, YUMF (young, u ban,
mobile woman) c i e ion p e ails (Goeman 2000).
The g ea e numbe o he popula ion in e iewed, he mo e accu a e he
esul s. This is he eason why no only quali a i e bu also quan i a i e o s a-
is ical me hods p e ail, see mo e (Aliūkai ė, Mikulėnienė e al. 2017: 24–26;
Mikulėnienė, Čepai ienė e al. 2019: 65–92).
The language da a o se e al gene a ions o he popula ion make i pos-
sible o p edic he u u e o he local language a ian o a leas o o esee
he di ec ion o i s shi . Dialec ologis s can hus con ibu e o he economic
and socio-cul u al policies o he egions h ough he esul s o hei language
esea ch. Needless o say ha hose ends do no necessa ily ep esen consis -
en s ages o dialec de elopmen in ime bu a he dialec classi ica ions based
on esea che s’ ideological iewpoin s and me hodological app oaches.
3. MULTIMODAL DIALECT
RESEARCH MODEL
As i can be seen, he changed a i ude owa ds he dialec al a iabili y gen-
e a es a much mo e de ailed and comp ehensi e su ey. The e o e, he dynamic
sociogeolinguis ic and mul idimensional image o dialec al o ma ion is sug-
ges ed by he dialec ologis s o he Ins i u e o he Li huanian Language. This
model has been used in he esea ch o local languages and dialec s in di e en
egions o Li huania since 2015, see Figu e 2.
S aipsniai / A icles 17
New T ends in Li huanian Dialec ology:
Mul imodal Resea ch Model
Figu e 2. Aims o egional dialec ology in he 21s cen u y
The model o egional language a ia ion comp ises h ee laye s: (1) he
selec i e s udy o he linguis ic da a o adi ional dialec s; (2) he s udy o he
linguis ic en i onmen (o linguis ic landscape) and socio-cul u al ne wo ks o
locali y; (3) he s udy o he a i ude o he subjec s owa ds he local language
e sion and he public opinion su ey. Each s age o he in es iga ion will now
be discussed in mo e de ail.
3.1. TIER 1 RESEARch. The i s ie is he selec i e s udy o he adi ional
linguis ic da a o he dialec s. The selec i e analysis o dialec al da a is chosen;
esea ch is based on sound eco dings, and he equency o dis inc i e dialec al
phone ic ea u es is ixed.
Pa icula ma ices we e made emphasizing he e i ica ion o he ea u es –
hei s eng h (+), loss (+/–) o ex inc ion (–), see Figu e 3.
Fone-
ika
Punk-
o N .
ie,
uo
*ą, *ę
neki č.
galūn.
an,
en
ė, o
neki č.
galūn.
i, u y, ū
ne-
ki č.
ka-
mien.
Balsių
ilgu-
mo
sis e-
ma
ai, au,
ei
Ki čio
a i-
auki-
mas
Ki čio
nukė-
limas
* j,
*dj
le, lė Papil-
domas
a minis
požymis
513 +
+
+
+
+
+
+
(+)
+
+
+
+
+
+
+
+
0
0
+
+
+
+
+
+
ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nė a nė a č, dž minkš .
512 +
+
+
+
+
+
+
(+)
+
+
+
+
+
+
+
+
0
0
0
0
+
+
+
+
ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nė a nė a č, dž minkš .
530 +
+
+
+
+
+
+
(+)
+
+
+
+
+
+
+
+
0
0
0
0
+
+
+
+
ie,uo a, e/a.,e.an, en e., o./ i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nė a nė a č, dž minkš .
529 +
+
+
+
+
+
+
(+)
+
+
+
+
+
+
+
+
0
0
0
0
+
+
+
+
ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nė a nė a č, dž minkš .
511 +
+
+
+
+
+
+
(+)
+
+
+
+
+
+
+
+
0
0
0
0
+
+
+
+
ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nė a nė a č, dž minkš .
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
18 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Fone-
ika
Punk-
o N .
ie,
uo
*ą, *ę
neki č.
galūn.
an,
en
ė, o
neki č.
galūn.
i, u y, ū
ne-
ki č.
ka-
mien.
Balsių
ilgu-
mo
sis e-
ma
ai, au,
ei
Ki čio
a i-
auki-
mas
Ki čio
nukė-
limas
* j,
*dj
le, lė Papil-
domas
a minis
požymis
492 +
+
+
+
+
+
+
(+)
+
+
+
+
+
+
+
+
0
0
0
0
+
+
+
+
ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u/e, a i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nė a nė a č, dž minkš .
493 +
+
+
+
+
+
+
(+)
+
+
+
+
+
+
+
+
0
0
0
0
+
+
+
+
ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u/e, a i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nė a nė a č, dž minkš .
Figu e 3. Sample o (non) dialec al ea u e ma ix (Aliūkai ė, Ja osla ienė, Meiliūnai ė,
Mikulėnienė 2014: 75)
I a phone ic ea u e is eco ded in he speech o se e al o a leas one sen-
io gene a ion in o man , i should be deemed as exis ing, bu is ega ded as a
disappea ing one by dialec ologis s. Howe e , he ea u e eco ded in he local
linguis ic a ian is a ec ed by ho izon al con e gence (V – s eng h, – loss,
0 – ex inc ion), see Figu e 4.
Figu e 4. Ho izon al ele ance o dialec al ea u es (c ea ed by D. M.)
I is wo hwhile emphasizing he co ela ion be ween he ho izon al ele-
ance o dialec al ea u es and he e ical ele ance o he esponden s’ age,
see Figu e 5.
Figu e 5. Ve ical ele ance o dialec al ea u es (c ea ed by D. M.)
S aipsniai / A icles 19
New T ends in Li huanian Dialec ology:
Mul imodal Resea ch Model
In mos cases, ep esen a i es o he senio gene a ion e lec na i e
(sub)dialec s mo e conse a i ely (wi h he s ong deg ee o dis inc i e ea-
u es), he middle gene a ion is mo e ese ed, bu he younges in o man s
do no nece ssa ily e lec a anishing deg ee: hey say hey like using hei
na i e dialec and hey do i . Younge esponden s use ei he he linguis ic code
e aining he s onges ma ked dialec al ea u es o he one possessing he bland
ea u es o he dialec a hand (Aliūkai ė 2019: 74–76). Howe e , hei speech
is no so adi ional, bu mo e mode n (o ashionable) – he p ima y ea u es
end o disap pea , while isible e ia y cha ac e is ics come o he o e on and
ake o e he ole o he main ea u es (Mikulėnienė 2019: 56–57), see Figu e 6.
Figu e 6. Change and shi o dialec al ea u es 1 (c ea ed by D. M.)
Thus, he e is a s iking di e ence in he language o his gene a ion o people
li ing in he same a ea and ha ing simila educa ion: a p onounced ea u e in
one pe sonʼs speech migh o migh no in imes epea i sel in he speech o
ano he . The main esul o he shi o he adi ional dialec is ha he p ima y
dialec ea u e becomes bland o e ia y.
Te ia y ea u es ha a e no ecognized by he in o man s a e becoming he
basis o new dialec al o ma ions. In he i s decades o he 21s cen u y, when
egiolec s and o he la ge o ma ions we e o med, he e m dialec al ea u es
in adi ional dialec ology is being g adually eplaced wi h he dialec al ma ke
co esponding o i (Mikulėnienė 2019: 61), see Figu e 7.
These e ms a e no synonyms – a dialec al ea u e is s able, whe eas a dia-
lec al ma ke is a loa ing elemen o a local language. Mo eo e , i is less pho-
nologically ma ked.
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
The mul imodal model expands he usage o dialec ome ic me hods and quan-
i a i e analysis, see mo e (Mikulėnienė, Čepai ienė e al. 2019). Dialec ome ic
me hods and quan i a i e analysis elimina e he esea che ’s subjec i i y, i.e.,
his a chi al endency and a emp s o “p ese e” he in es iga ed a ian o he
local language, which leads o he c ea ion o a s anda dised dialec .
One should no “d ag” dialec al a ian s o he adi ional classi ica ion: he
dis inc ion be ween 20 h and 21s cen u y ma e ials mus be clea . Finally, he e
is a need o elimina e he clash be ween he esea che ’s objec i i y and lo e o
na i e dialec in one’s homeland. Acco ding o Kaj Sy iänen om Finland (he
uses he e m ennophile mo emen ), i migh be said ha dialec ophilia is no a
scien i ic me hod o con empo a y dialec ology (Sy iänen 2012: 7).
CONCLUSIONS
Disappea ance o adi ional dialec s does no cons i u e he dea h o a dia-
lec , bu only i s change when i is iewed in e ms o con empo a y mul imodal
dialec ology. Hence, he conclusion migh be d awn ha :
1. The p oposed me hodology is sui able o he s udy o he en i e Li huanian
language a ea. Mul idimensional dialec ology makes i possible o c ea e new
models o language shi and de elopmen .
2. The changed concep o space and ime educes no only he possibili y o
desc ip i e and a omis ic analysis. I p o ides holis ic s udies o local linguis ic
a ian s.
3. The app oach o he mul idynamic dialec ology e eals he condi ionali y
o dialec classi ica ion.
4. Also, (socio)geolinguis ic s udies mus mee special equi emen s –
u ilising no only quali a i e bu quan i a i e me hods as well.
5. Using his mul imodal model, he na u al cou se o he de elopmen o
a language a ia ion and i s change and shi in he ace o changing economic,
demog aphic o o he ci cums ances can be p edic ed.
LITERATURE
Aliūkai ė Dai a 2019: Objek y usis a miškumas: požymiai i e ė. –
Respec us Philologicus 35(40), 63–91. A ailable a : h ps://www.zu nalai. u.l /
espec us-philologicus/a icle/ iew/12717/11397.
S aipsniai / A icles 27
New T ends in Li huanian Dialec ology:
Mul imodal Resea ch Model
Aliūkai ė Dai a, Ja osla ienė Ju gi a, Meiliūnai ė Viole a, Mikulėnienė
Danguolė 2014: Ta minių duomenų analizės p incipai. Ta mių ap ašo me odika. –
XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų
komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 63–75.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija,
eo ija i me odai. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is-
inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė,
Viole a Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 29–47.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 20141: Geolek ų i egiolek ų o -
ma imosi ypa umai Lie u oje. –XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i soci-
oling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a
Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 257–262.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2019: Pap as ojo kalbos bend uomenės
na io na a y as: ku i kodėl (su)ku iamas ie os a miškumas. – Lie u ių kalba 13,
[1–22]. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/
iew/291/214.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Ge žo ai ė
Lau a 2017: Kalbos a ian iškumas i jo e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu:
a ian ų i ie ų aizdiniai, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Aue Pe e 2018: Dialec Change in Eu ope–Le eling and Con e gence. – The
Handbook o Dialec ology. Fi s Edi ion, ed. by Cha les Bobe g, John Ne bonne,
Dominic Wa . Hoboken, NJ: John Wiley & Sons, Inc., 159–176.
Aue Pe e , Hinskens F ans 1996: The con e gence and di e gence o dialec s
in Eu ope. New and no so new de elopmen s in old a ea. – Sociolinguis ica, Volume
10, Issue 1, 1–30.
Chambe s Jack K. 1980: Geolinguis ics o a Va iable Rule. – To on o Wo king
Pape s in Linguis ics 1, 47–65.
Chambe s Jack K., T udgill Pe e 2004: Dialec ology. Second Edi ion,
Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
Čepai ienė Agnė 2016: Vaka ų aukš aičių kauniškių i y ų aukš aičių pane ėžiškių
sociokul ū iniai inklai. –Taikomoji kalbo y a 8, 136–159. P ieiga in e ne e: h ps:// ai-
komojikalbo y a.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/95/86.
Čepai ienė Agnė 2018: XXI a. p adžios aukš aičių pa a mių kai a: g e inamasis geo-
ling is inis aspek as. Dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien on Geo g Ge ullis, Leipzig: Ma ke
& Pe e s.
Ge ullis Geo g, S ang’as Ch is ian 1933: Lie u ių ž ejų a mė P ūsuose, su ašė
J. Ge ullis i Ch . S angas. Se ija Lie u ių kalbos a mės, sąs. 1, Kaunas: „Spindulio“
b- ės spaus u ė.
Ge žo ai ė Lau a, Meiliūnai ė Viole a 2014: Ki ų kalbų ie iniai a ian-
ai Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is-
inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė,
Viole a Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, XIV žemėlapis i komen a as (įklija).
Ge žo ai ė Lau a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egiolek ų o ma-
imasis Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is-
inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė,
Viole a Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, XIII žemėlapis i komen a as (įklija).
Gi denis Aleksas 1981: Fonologija, Vilnius: Mokslas.
Gi denis Aleksas 2000–2001: Kalbo y os da bai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
Gi denis Aleksas 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indai, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Gi denis Aleksas 2014: Theo e ical Founda ions o Li huanian Phonology, Vilnius:
Eug imas.
Goeman Ton 2000: Naas NORMS ook MYSFS in he e ande ende dialec land-
schap en he egiolec , Taal en ong al [De Toekoms an de Va ia ielinguïs iek. Bundel
a ikelen aangeboden aan Jo Daan bij gelegenheid an haa negen igs e e jaa dag], eds.
Hans Bennis, Hugo Ryckeboe , Jan S oop, Ams e dam: MI, 87–100.
Hee inga Wilbe , Hinskens F ans 2014, Con e gence be ween dialec a ie-
ies and dialec g oups in he Du ch language a ea, – Agg ega ing Dialec ology, Typology,
and Regis e Analysis: Linguis ic Va ia ion in Tex and Speech, eds. Benedik Szm ecsanyi,
Be nha d Wälchli, New Yo k: Wal e de G uy e , 26–52, 452–453.
Inoue Fumio 1993: The Signi icance o New Dialec s. – Dialec ologia e Geolinguis ica
1, 3–27. A ailable a : h ps://www.deg uy e .com/ iew/j/dig.1993.1993.issue-1/dig.
1993.1993.1.3/dig.1993.1993.1.3.xml.
Inoue Fumio 1997: Ma ke alue o languages in Japan. – Japanese Linguis ics 2,
40–61.
Inoue Fumio 1998: Language Ma ke and i s Basic Mechanisms. – A ea and Cul u e
S udies 57, 83–103.
S aipsniai / A icles 29
New T ends in Li huanian Dialec ology:
Mul imodal Resea ch Model
Inoue Fumio 1999: Classi ica ion o Dialec s by Image: English and Japanese. –
Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. Dennis R. P es on, Ams e dam, Philadelphia:
John Benjamins Publishing Company, 147–160.
Inoue Fumio 2012: Imp o emen s in he Sociolinguis ic S a us o Dialec s as
Obse ed h ough Linguis ic Landscapes – U ilisa ion o Google Maps and Google
Insigh s, – Dialec ologia 8, 85–132.
K e zschma William A., Schneide Edga W. 1996: In oduc ion o Quan i a i e
Analysis o Linguis ic Su ey Da a: An A las by he Numbe s, Thousand Oaks, CA: Sage.
Ku scha F ied ich 1876: G amma ik de li auischen Sp ache: mi eine Ka e
des li auischen Sp achgebie s und eine Abhandlung übe li auische Volkspoesie nebs
Musikbeilage on 25 Dainosmelodien, on F ied ich Ku scha , Halle: Buchhandlung des
Waisenhauses.
Ku šai is F yd ichas 1876: F yd ichas Ku šai is, Lie u ių kalbos g ama ika, 1876,
pa engė Bi u ė Kabašinskai ė, na as i lie u iškų dainų žodžius pe ašė Eligija Ga š ienė,
iš okiečių kalbos e ė Al onsas Teko ius, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2013.
Labo William 1972: Sociolinguis ic Pa e ns, Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl ania
P ess.
LKA 1–3: Lie u ių kalbos a lasas 1: Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas, Vilnius: Mokslas,
1977; Lie u ių kalbos a lasas 2: Fone ika, a s. ed. Kazys Mo kūnas, Vilnius: Mokslas,
1982; Lie u ių kalbos a lasas 3: Mo ologija, a s. ed. Kazys Mo kūnas, Vilnius: Mokslas,
1991.
LKŽ 1–20: Lie u ių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Min is, 1968–1969; 3–6, Vilnius:
Vals ybinės poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1956–1962; 7–9, Vilnius: Min is,
1966–1973; 10–15. Vilnius: Mokslas, 1979–1991; 16–17, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidykla, 1995–1996; 18–20, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u-
as, 1997–2002.
Mikulėnienė Danguolė 2013: Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija. –
Ac a Linguis ica Li huanica 68, 70–91.
Mikulėnienė Danguolė 2016: S uk ū alizmas lie u ių a mė y oje: Alekso
Gi denio onologijos mokykla. – Ta p au inė mokslinė kon e encija p o eso iaus Alekso
Gi denio (1936–2011) 80 me ų sukakčiai paminė i „Daba inių bal ų kalbų i a mių ans-
o macijos“(“T ans o ma ions o Con empo a y Bal ic Languages and Dialec s”). Lie u ių
kalbos ins i u as, Vilnius 2016 m. spalio 19–21 d. P anešimų ezės, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 47–48 (h p://lki.l /wp-con en /uploads/2017/06/A.Gi denio_
KONFERENCIJOS_TEZES_2016.pd ).
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Mikulėnienė Danguolė 2018: Lie u ių a mė y a: genezė, aida i pa adigminiai lūžiai
1: Iki a mė y inis laiko a pis. Lie u ių a mė y os p adžia: a mių sky imas, y imų pe spek-
y ų užuomazgos i jų ipai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as.
Mikulėnienė Danguolė 2018: Mul imodalusis a mė y os modelis: ie inės lenkų
kalbos a ian iškumo Lie u oje y imo galimybės. P ieiga in e ne e: h p://www.len-
ku a mes. l . u.l / iles/mikuleniene_%20 a me y os_modelis.pd .
Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: nuo a minių
požymių p ie a miškumo žymenų. – Respec us Philologicus 35(40), 51–62. P ieiga in e -
ne e: h ps://www.zu nalai. u.l / espec us-philologicus/a icle/ iew/12716/11395.
Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Bakšienė Rima, Ge žo ai ė
Lau a, Ka dely ė-G ine ičienė Dai a, Leskauskai ė As a, Meiliūnai ė
Viole a, Vyniau ai ė Simona 2019: Dialek ome inis lie u ių adicinių a mių kla-
si ikacijos pjū is: ž algomasis y imas. Kolek y inė s udija, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Mikulėnienė Danguolė, Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija, Ge žo ai ė
Lau a, Bi gelienė Nijolė 2016: Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u-
ių šnek os, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Mikulėnienė Danguolė (sud. i au .), Meiliūnai ė Viole a (sud. i au .)
2014: XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas
(žemėlapiai i jų komen a ai), Vilnius: B iedis.
Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnai ė Viole a 2017: Ta miškumo ma -
muo Lie u os e nog a inių egionų s uk ū oje. – Naujos egionų apa ybės kons a i-
mas. In eg alumas, sumanumas, konku encingumas, sud. A ūnas Augus inai is, Jolan a
Zaba skai ė, Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė, Liu au as Labanauskas, Aus ė
Kiškienė, Remigijus Venckus, Kas y is Rudokas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
169–195.
Mikulėnienė Danguolė, Pace ičiū ė Auš a 2019: Language shi : The case o
he Žeimiai a ea in he Kaunas-Jona a egion. – Ac a Bal ico-Sla ica 43, 42–58. A ailable
a : h ps://ispan.waw.pl/jou nals/index.php/abs/a icle/ iew/abs.2019.008/5333.
Mikulėnienė Danguolė, Ru kowska K is ina 2013: Wspόłczesna sy uacja
językowa na Li wie: aspek geolingwis yczny i nowe możliwości opisu. – Ac a Bal ico-
Sla ica 37, 459–471.
Mo kūnas Kazys 1976: Ling is inė geog a ija i Lie u ių kalbos a lasas. – Lie u ių
kalbos a lasas 1: Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1977, 7–12.
Mo kūnas Kazys 1980: Pažin is su lie u ių kalbos a mėmis, Vilnius: Mokslas.
S aipsniai / A icles 31
New T ends in Li huanian Dialec ology:
Mul imodal Resea ch Model
Mo kūnas Kazys 1993: Dėl są okos pe i e inės a mės. – Lie u ių kalbo y os klausi-
mai 30, 4–7.
P es on Dennis R. 1999: In oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed.
Dennis R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company,
xxiii–xl.
P es on Dennis R. 2018: Pe cep ual Dialec ology. – The Handbook o Dialec ology.
Fi s Edi ion, ed. by Cha les Bobe g, John Ne bonne, Dominic Wa . Hoboken, NJ:
John Wiley & Sons, Inc., 177–203.
Salys Ana anas 1933: Kelios pas abos a mių is o ijai. – A chi um Philologicum 4,
21–34.
Salys An anas 1935: Lie u ių kalbos a mės ( ank aščio eisėmis), Kaunas.
Salys An anas 1946: Lie u ių kalbos a mės ( ank aščio eisėmis), Tübingenas.
Salys An anas 1985: Raš ai III: Į ai ūs s aipsniai, Roma: Lie u ių Ka alikų Mokslo
Akademija.
Salys An anas 1992: Raš ai IV: Lie u ių kalbos a mės, Roma: Lie u ių Ka alikų
Mokslo Akademija.
Schleiche Augus 1856: Handbuch de li auischen Sp ache: Li auische G amma ik,
Bd. 1, P ag: J. G. Cal e’sche Ve lagsbuchhandlung. – Li uanis inis Augus o Schleiche io
palikimas, . 1, sud. Ilja Lemeškin, Jolan a Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i-
u as, 2008, 150–508.
Schleiche Augus 18561: Lie u ių kalbos ado as: Lie u ių kalbos g ama ika,
. 1, iš okiečių kalbos iš e ė Al onsas Teko ius, P ag, 1856. – Li uanis inis Augus o
Schleiche io palikimas, . 2, sud. Ilja Lemeškin, Jolan a Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2014, 15–33.
Sy iänen Kaj 2012: T acing he His o y o Dialec ological Resea ch in Finland. –
DOSSIERS D’HEL 2012©SHESL. A ailable a : h p://h l.linguis .uni -pa is-dide o .
/_media/num5/a icles/sy janen_2012.pd .
Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed. – Language Va ia ion – Eu opean
Pe spec i es: Selec ed Pape s om he Thi d In e na ional Con e ence on Language Va ia ion
in Eu ope (ICLaVE 3), ed. F ans Hinskens, Ams e dam: Benjamins, 233–248.
T udgill Pe e 1983: On dialec : Social and Geog aphical Pe spec i es, Ox o d: Basil
Blackwell.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija: lyginamoji a mių one ika i mo -
ologija, Vilnius: Min is.
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Zinke ičius Zigmas 19961: Dialec al Di e en ia ion and Linguis ic In eg a ion. –
The His o y o he Li huanian Language, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla,
192–226.
Zinke ičius Zigmas 2002: Rink iniai s aipsniai 1, Vilnius: Lie u ių ka alikų mok-
slo akademija.
Zinke ičius Zigmas 2004: Rink iniai s aipsniai 4, Vilnius: Lie u ių ka alikų mok-
slo akademija.
Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Naujos šiuolaikinės lie u ių dialek ologijos
k yp ys: mul imodalusis y imų modelis
SANTRAUKA
Šiuolaikinė dialek ologija p ipažįs a adicinių a mių kai ą i gy ybingumą. Šio y imo
ikslas – pa eik i naują šiuolaikinių kalbos a iacijų a mių y imo modelį, ku į naudoja
Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o y ėjai adicinės i šiuolaikinės (daugia-
lypės) lie u ių kalbos dialek ologijos kon eks e. Šiam ikslui pasiek i iškel i šie užda iniai:
1) sis emiškai ap a i adicinės i šiuolaikinės lie u ių dialek ologijos ypa ybes; 2) pa eik i
šiuolaikinių a mių i naujų a mių da inių y imo modelį; 3) apibūdin i šio modelio ei-
kimo galimybes. Ty imo me odika y a pag įs a šiuolaikiniais (socialiniais) geoling is ikos
y imais i y a pa em a socialinių inklų eo ijos i kelių k ypčių šiuolaikinės dialek ologijos
y imais, a lik ais Japonijoje, Jung inėse Ame ikos Vals ijose i Nyde landuose.
Regioninės kalbos ki imo modelį suda o ys sluoksniai: 1) pasi ink inis adicinių kal-
binių duomenų a mių y imas; 2) kalbinės aplinkos (a kalbinio k aš o aizdžio) i lokaliųjų
sociokul ū inių inklų y imas; 3) i iamųjų požiū io į ie inę kalbą y imas i isuomenės
nuomonės y imas. Kiek ienas y imo e apas ap a as išsamiau.
Mul imodalusis modelis leng ai p i aikomas i iamos ie o ės po eikiams. Tai ypač aki-
aizdu, kai čia a ojamas ne ienas ku is, o keli kalbos (a ne ski ingų ie inių kalbų)
a ian ai. Dinamiškasis požiū is a skleidžia a mių klasi ikacijos sąlygiškumą. Naujieji a -
miniai da iniai – geolek ai, egiolek ai – u i bū i a pažįs ami i iden i ikuojami pasi elkian
ne ik šiuolaikinius kokybinius, be i kiekybinius me odus. Ta miniai (a ik a miškieji)
a ian ai ne u i bū i sp audžiami į adicinių lie u ių a mių klasi ikaciją: o eikalauja ne
ik XX a. i XXI a. su ink os medžiagos ski is, be i ge okai p aplės as y imų laukas,
S aipsniai / A icles 33
New T ends in Li huanian Dialec ology:
Mul imodal Resea ch Model
pasi ink i i dialek ologijai p i aiky i socialinių inklų eo ijos i pe cep y iosios dialek o-
logijos me odai.
Šiuolaikinei a mė y ai p i aiky as mul imodalusis y imų modelis inka y inė i ne ik
a miniams a a miškiesiems ie iniams lie u ių kalbos a ian ams, be i kalbos a ian iš-
kumui apsk i ai. Daugiama ė dialek ologija leidžia ku i naujas kalbos kai os i aidos eo-
ijas, o pasikei usi e d ės i laiko samp a a sumažina ap ašomosios i a omis inės analizės
galimybę.
Į eik a 2020 m. sausio 16 d.
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email protected]
