New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model

Straipsniai / Articles 11 DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ Institute of the Lithuanian Language ORCID id: https://orcid.org/0000-0001-7781-7236 Fields of research: geolinguistics, Baltic dialectology, synchronic and diachronic accentology, morphonology, history of language, history of Lithuanian linguistics. DOI: https://doi.org/10.35321/all82-01 NEW TRENDS IN LITHUANIAN DIALECTOLOGY: MULTIMODAL RESEARCH MODEL Naujos šiuolaikinės lietuvių dialektologijos kryptys: multimodalusis tyrimų modelis ANNOTATION The modern trend of dialectology recognizes the shift and vitality of traditional dialects. The aim of this study is to submit a new dialect research model for modern language variations used by the researchers of the Centre of Geolinguistics in the Institute of the Lithuanian Language in the context of traditional and contemporary (multidimensional) Lithuanian dialectology. KEYWORDS: Lithuanian dialectology, traditional dialect, new dialectal variants, socio-cultural network, linguistic landscape, mental map, multimodal research model. ANOTACIJA Šiuolaikinė dialektologija pripažįsta tradicinių tarmių kaitą ir jų gyvybingumą. Šio straipsnio tikslas – supažindinti su šiuolaikiniu tradicinių tarmių ir naujųjų tarminių darinių tyrimo modeliu, kurį taiko Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro tyrėjai tradicinės ir šiuolaikinės (multimodaliosios) dialektologijos kontekste. ESMINIAI ŽODŽIAI: lietuvių dialektologija, tradicinė tarmė, naujasis tarminis variantas, sociokultūriniai tinklai, kalbinis kraštovaizdis, mentalinis žemėlapis, multimodalusis tyrimo modelis. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 12 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII 0. INTRODUCTION A systematic analysis of Lithuanian dialects highlights permanent aspects of Lithuanian dialectology throughout all periods of its development, i.e.: 1) the spread of regional language variety, in other words – the territorial aspect; 2) its distinction among other language varieties or markedness; 3) the relationship between language (regional) variety, and written, referred to as standard in the 20th century, language, i.e., standardisation (Mikulėnienė 2018: 20). Whilst trying to observe the main research directions of Lithuanian dialectology in general, both synchronic and diachronic aspects have to be kept in mind. However, dialectology has always been an essentially diachronic discipline. Data first, theories later (Kretzschmar, Schneider 1996: 14) – this is the motto of the discipline. Nonetheless, life is changing. If we are not to fall behind time, our dialectology must also change. The aim of this study is to submit a new dialect research model used by the researchers of the Centre of Geolinguistics in the Institute of the Lithuanian Language. The following goals have been set to achieve this aim: 1) to systemically discuss the distinctiveness of the traditional and contemporary Lithuanian dialectology; 2) to present a model for the study of modern dialects and new dialectal variants; 3) to describe the operational capabilities of this model. Research methodology is based on contemporary research in (socio)geolinguistics and is built upon the studies of social network theory, modern trends of linguistic landscape and perceptual dialectology mainly in Japan (Inoue 1993; 1997; 1998; 1999; 2012), the Netherlands (Taeldeman 2005; Goeman 2000; Heeringa, Hinskens 2014), Germany (Auer 2018; Auer, Hinskens 1996), the United States of America (Kretzschmar, Schneider 1996; Labov 1972; Preston 2018), Canada and Great Britain (Chambers 1980; Chambers, Trudgill 2004). 1. BRIEF REVIEW OF LITHUANIAN DIALECT RESEARCH HISTORY Two main dialect groups – Samogitian (or Žemaitian) and Aukštaitian – were identified by August Schleicher (1856; 18561) and 20 years later by Friedrich Kurschat (Kurschat 1876; Kuršaitis 1876). Schleicher’s Lithuanian Grammar has famed the Lithuanian language around the world as Lithuanian has best preserved the most important pro-Indo-European features. The 19th century gave us the first map of the Lithuanian language area, the first questionnaire, the first Straipsniai / Articles 13 New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model dialect classification by Antanas Baranauskas and the first descriptions of dialects by Kazimieras Jaunius (Mikulėnienė 2018: 142–156). At the end of the 19th century, Lithuania as well as other European countries adopted the tradition of German dialectology and Neogrammarian methodology. Phonetic and phonological dialectal features have been the most important characteristics in classifying and mapping Lithuanian dialects since the 19th century (Mikulėnienė 2018: 140–141). At the beginning of the 20th century the late pregeolinguistic period was marked with the beginning of linguistic geography (or word geography) in Lithuania. The main aim of those studies was to collect different forms and words for the comprehensive dictionary of the Lithuanian language (Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ, vol. 1-20), which was being written for 100 years from 1902 till 2002). However, the main reason to emphasize the German influence was Prof. Jurgis Gerulis (Georg Gerullis) who communicated his ideas through books and teaching (Gerullis 1930; Gerullis, Stang’as 1933). The next two decades in the middle of the 20th century (1930–1944) were the golden age for Lithuanian geolinguistics. It was marked by Prof. Antanas Salys (who finished graduate studies in Germany) and his works: scientific dialectal classification, word geography questionnaire and the first network map of Lithuania (Salys 1933; 1935; 1946; 1985; 1992), see more (Mikulėnienė 2013). During the period of Soviet occupation a phase of scientific dialectology was marked with the classification and mapping of dialects once again. At the end of World War II Salys and other famous linguists emigrated from Lithuania, but they left a few disciples, who tried to continue the dialectological trend in Lithuanian linguistics. New questionnaires and dialectal atlases appeared in the late sixties. In total, 3 volumes with 376 maps of the Atlas of the Lithuanian Language (hereinafter referred to as the ALL, Lietuvių kalbos atlasas (LKA) 1–3, 1977–1991) were published covering more than 750 different issues (Morkūnas 1977: 11, 1980: 46). The historical comparative dialectology was expanded by Prof. Zigmas Zinkevičius (1966; 19961; 2002; 2004; 2006; etc.). Phonetic and phonological dialectal studies were further developed by Prof. Aleksas Girdenis and his post-graduate students. During the last decades of the 20th century Girdenisʼ disciples explored all Lithuanian dialects and almost all subdialects using the methods of experimental phonetics and structural phonology (Girdenis 1981; 2000–2001; 2003; 2014; Mikulėnienė 2016). Although a lot of important work was done, Soviet ideology also put its mark: the open-ended model (researcher – research object – research instrument) was reduced to a closed type model (native researcher – native dialect – native language as instrument), see more (Mikulėnienė 2018: 252). Articles and other works had little opportunity to be published abroad. During the Soviet period DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 14 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII and later, great care was taken to publish dialectal sources: linguists were motivated to compose textbooks and dictionaries1. The latest stage of Lithuanian dialectology and geolinguistics started at the beginning of the 21st century. Dialectologists scanned the whole territory of Lithuania (overall 735 places as points of the ALL network and fixed all possible language variations which are used there)2. The following objectives were set in order to achieve this aim: 1) to gather and present new material about central and peripheral Lithuanian dialects; 2) to specify or readjust the boundaries of Lithuanian dialect and subdialect areas; 3) to gather the most important sociolinguistic data from the entire Lithuanian language area and conduct an initial analysis of it. The material collected during this project became the subject of modern dialectal research. Linguists found not only traditional dialects and subdialects, but identified new dialectal formations – 5 regiolects and the zone of Standard Lithuanian (which is in the centre of Lithuania, around the former temporary capital Kaunas for the period between World War I and World War II), see more Aliūkaitė, Mikulėnienė 20141: 257–262; Geržotaitė, Mikulėnienė 2014). They noticed various shift-processed cases that arose in native Lithuanian language variations under the influence of convergence and divergence processes: 1) between dialectal variants and the standard language, 2) between native Lithuanian and native Polish, Latvian, Belarusian or Russian variations and 3) between native dialectal Lithuanian variants themselves (Mikulėnienė, Rutkowska 2013; Geržotaitė, Meiliūnaitė 2014). 2. EVOLUTION OF TRADITIONAL DIALECTOLOGY Two directions – traditional (conservative) and new (dynamic or progressive) dialectology – were more distinguishable at the beginning of the 21st century and both of them have coexisted since the late 20th century. 1 So far 15 dialect dictionaries have been published, which are slightly different, representing only one dialect or several neighbouring dialects. More than 20 volumes of dialect texts have been prepared. Two series have been published so far: “Tarmės mokyklai” (Dialects for School) and “Tarmių tekstynas” (Dialectal Textbooks). All volumes are accompanied with compact discs. 2 The project entitled Modern Geolinguistic Research in Lithuania: Optimisation of Network Points and Interactive Dissemination of Information (project No. VP1-3.1-ŠMM07-K-01-028) was conducted by the Institute of the Lithuanian Language in 2010–2013. More information is available at http://www.tarmes.lt/images/Veikla/SANTRAUKA_0112.pdf; see also (Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2014). Straipsniai / Articles 15 New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model Traditional dialectology presents a static single-minded image of a dialect: central and peripheral zones can be separated (Morkūnas 1993: 4–7); the closed phonological system of the (sub)dialect can be recognized; atomistic analysis, based on descriptivism, favoured qualitative methods and was oriented to the past (Chambers 1980: 47–65; Labov 1972: 268, etc.). This led to the choice of NORM (non-mobile, old, rural, male) criteria and was limited to the use of diagnostic tests, i.e. material accumulation (Chambers, Trudgill 2004: 28; Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 32). Evidently, in the 20th century researchers did not acknowledge dialect change, so they assumed traditional dialect variants to be dead. The dialect boundaries were static and immutable (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 33). The contemporary (or progressive) trend of dialectology proposes another opportunity – recognizing the change and vitality of traditional dialects (Trudgill 1983: 87). Dialects are transforming; as a result, new variants can emerge from traditional dialects – geolects, regional dialects (or regiolects), and even regional standard varieties (Auer, Hinskens 1996: 7, 11; Taeldeman 2005: 233–248), see Figure 1. Figure 1. Multidimensional model of dialecticism tiers (Auer, Hinskens 1996: 7, 11) It is important to highlight that not all new dialectal formations are directly related to the area to which the traditional dialect has been assigned since it is exposed on a horizontal and vertical continuum with each other and in relation to a common (or standard) language by convergence, divergence, or levelling. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 16 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII Most of the traditional dialect features are retained within the geolect, least of them – in the variant of the regional standard (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 37–45; Mikulėnienė 2019: 51–62). The change of traditional dialects also leads to the disappearance of differential dialect features: former primary signs may disappear in the speech of many informants, and in most cases, those features, which are not perceived by informants as dialectal ones, remain. Therefore, for example, regiolects are generally difficult to describe in terms of their attributes because they are not stable: variable markers must be identified in total (Mikulėnienė 2019: 56–61). For this reason, there is a need of sociolinguistic analysis for dialectology – in other words, it is important to take into account the sociolinguistic perspective of the respondents: to assess their age, gender, education, and to clarify their attitudes towards the usage of the dialect. In this case, dialect research is based on sociolinguistic work. Because the focus is not only on the old locals, but also on the young, not just men but also women, YUMF (young, urban, mobile woman) criterion prevails (Goeman 2000). The greater number of the population interviewed, the more accurate the results. This is the reason why not only qualitative but also quantitative or statistical methods prevail, see more (Aliūkaitė, Mikulėnienė et al. 2017: 24–26; Mikulėnienė, Čepaitienė et al. 2019: 65–92). The language data of several generations of the population make it possible to predict the future of the local language variant or at least to foresee the direction of its shift. Dialectologists can thus contribute to the economic and socio-cultural policies of the regions through the results of their language research. Needless to say that those trends do not necessarily represent consistent stages of dialect development in time but rather dialect classifications based on researchers’ ideological viewpoints and methodological approaches. 3. MULTIMODAL DIALECT RESEARCH MODEL As it can be seen, the changed attitude towards the dialectal variability generates a much more detailed and comprehensive survey. Therefore, the dynamic sociogeolinguistic and multidimensional image of dialectal formation is suggested by the dialectologists of the Institute of the Lithuanian Language. This model has been used in the research of local languages and dialects in different regions of Lithuania since 2015, see Figure 2. Straipsniai / Articles 17 New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model Figure 2. Aims of regional dialectology in the 21st century The model for regional language variation comprises three layers: (1) the selective study of the linguistic data of traditional dialects; (2) the study of the linguistic environment (or linguistic landscape) and socio-cultural networks of locality; (3) the study of the attitude of the subjects towards the local language version and the public opinion survey. Each stage of the investigation will now be discussed in more detail. 3.1. TIER 1 RESEARch. The first tier is the selective study of the traditional linguistic data of the dialects. The selective analysis of dialectal data is chosen; research is based on sound recordings, and the frequency of distinctive dialectal phonetic features is fixed. Particular matrices were made emphasizing the verification of the features – their strength (+), loss (+/–) or extinction (–), see Figure 3. Fonetika Punkto Nr. ie, uo *ą, *ę nekirč. galūn. an, en ė, o nekirč. galūn. i, u y, ū nekirč. kamien. Balsių ilgumo sistema ai, au, ei Kirčio atitraukimas Kirčio nukėlimas *tj, *dj le, lė Papildomas tarminis požymis 513 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 + + + + + + ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nėra nėra č, dž minkšt. 512 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nėra nėra č, dž minkšt. 530 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + ie,uo a, e/a.,e.an, en e., o./ i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nėra nėra č, dž minkšt. 529 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nėra nėra č, dž minkšt. 511 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nėra nėra č, dž minkšt. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 18 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII Fonetika Punkto Nr. ie, uo *ą, *ę nekirč. galūn. an, en ė, o nekirč. galūn. i, u y, ū nekirč. kamien. Balsių ilgumo sistema ai, au, ei Kirčio atitraukimas Kirčio nukėlimas *tj, *dj le, lė Papildomas tarminis požymis 492 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u/e, a i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nėra nėra č, dž minkšt. 493 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u/e, a i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nėra nėra č, dž minkšt. Figure 3. Sample of (non) dialectal feature matrix (Aliūkaitė, Jaroslavienė, Meiliūnaitė, Mikulėnienė 2014: 75) If a phonetic feature is recorded in the speech of several or at least one senior generation informant, it should be deemed as existing, but is regarded as a disappearing one by dialectologists. However, the feature recorded in the local linguistic variant is affected by horizontal convergence (V – strength, v – loss, v0 – extinction), see Figure 4. Figure 4. Horizontal relevance of dialectal features (created by D. M.) It is worthwhile emphasizing the correlation between the horizontal relevance of dialectal features and the vertical relevance of the respondents’ age, see Figure 5. Figure 5. Vertical relevance of dialectal features (created by D. M.) Straipsniai / Articles 19 New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model In most cases, representatives of the senior generation reflect native (sub)dialects more conservatively (with the strong degree of distinctive features), the middle generation is more reserved, but the youngest informants do not nece ssarily reflect a vanishing degree: they say they like using their native dialect and they do it. Younger respondents use either the linguistic code retaining the strongest marked dialectal features or the one possessing the bland features of the dialect at hand (Aliūkaitė 2019: 74–76). However, their speech is not so traditional, but more modern (or fashionable) – the primary features tend to disap pear, while visible tertiary characteristics come to the forefront and take over the role of the main features (Mikulėnienė 2019: 56–57), see Figure 6. Figure 6. Change and shift of dialectal features 1 (created by D. M.) Thus, there is a striking difference in the language of this generation of people living in the same area and having similar education: a pronounced feature in one personʼs speech might or might not in times repeat itself in the speech of another. The main result of the shift of the traditional dialect is that the primary dialect feature becomes bland or tertiary. Tertiary features that are not recognized by the informants are becoming the basis of new dialectal formations. In the first decades of the 21st century, when regiolects and other larger formations were formed, the term dialectal features in traditional dialectology is being gradually replaced with the dialectal marker corresponding to it (Mikulėnienė 2019: 61), see Figure 7. These terms are not synonyms – a dialectal feature is stable, whereas a dialectal marker is a floating element of a local language. Moreover, it is less phonologically marked. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 26 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII The multimodal model expands the usage of dialectometric methods and quantitative analysis, see more (Mikulėnienė, Čepaitienė et al. 2019). Dialectometric methods and quantitative analysis eliminate the researcher’s subjectivity, i.e., his archival tendency and attempts to “preserve” the investigated variant of the local language, which leads to the creation of a standardised dialect. One should not “drag” dialectal variants to the traditional classification: the distinction between 20th and 21st century materials must be clear. Finally, there is a need to eliminate the clash between the researcher’s objectivity and love for native dialect in one’s homeland. According to Kaj Syriänen from Finland (he uses the term fennophile movement), it might be said that dialectophilia is not a scientific method for contemporary dialectology (Syriänen 2012: 7). CONCLUSIONS Disappearance of traditional dialects does not constitute the death of a dialect, but only its change when it is viewed in terms of contemporary multimodal dialectology. Hence, the conclusion might be drawn that: 1. The proposed methodology is suitable for the study of the entire Lithuanian language area. Multidimensional dialectology makes it possible to create new models of language shift and development. 2. The changed concept of space and time reduces not only the possibility of descriptive and atomistic analysis. It provides holistic studies of local linguistic variants. 3. The approach of the multidynamic dialectology reveals the conditionality of dialect classification. 4. Also, (socio)geolinguistic studies must meet special requirements – utilising not only qualitative but quantitative methods as well. 5. Using this multimodal model, the natural course of the development of a language variation and its change and shift in the face of changing economic, demographic or other circumstances can be predicted. LITERATURE Aliūkaitė Daiva 2019: Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė. – Respectus Philologicus 35(40), 63–91. Available at: https://www.zurnalai.vu.lt/ respectus-philologicus/article/view/12717/11397. Straipsniai / Articles 27 New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model Aliūkaitė Daiva, Jaroslavienė Jurgita, Meiliūnaitė Violeta, Mikulėnienė Danguolė 2014: Tarminių duomenų analizės principai. Tarmių aprašo metodika. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 63–75. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideologija, teorija ir metodai. Pagrindinės sąvokos. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 29–47. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 20141: Geolektų ir regiolektų formavimosi ypatumai Lietuvoje. –XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 257–262. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2019: Paprastojo kalbos bendruomenės nario naratyvas: kur ir kodėl (su)kuriamas vietos tarmiškumas. – Lietuvių kalba 13, [1–22]. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/ view/291/214. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Geržotaitė Laura 2017: Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Auer Peter 2018: Dialect Change in Europe–Leveling and Convergence. – The Handbook of Dialectology. First Edition, ed. by Charles Boberg, John Nerbonne, Dominic Watt. Hoboken, NJ: John Wiley & Sons, Inc., 159–176. Auer Peter, Hinskens Frans 1996: The convergence and divergence of dialects in Europe. New and not so new developments in old area. – Sociolinguistica, Volume 10, Issue 1, 1–30. Chambers Jack K. 1980: Geolinguistics of a Variable Rule. – Toronto Working Papers in Linguistics 1, 47–65. Chambers Jack K., Trudgill Peter 2004: Dialectology. Second Edition, Cambridge: Cambridge University Press. Čepaitienė Agnė 2016: Vakarų aukštaičių kauniškių ir rytų aukštaičių panevėžiškių sociokultūriniai tinklai. –Taikomoji kalbotyra 8, 136–159. Prieiga internete: https://taikomojikalbotyra.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/95/86. Čepaitienė Agnė 2018: XXI a. pradžios aukštaičių patarmių kaita: gretinamasis geolingvistinis aspektas. Daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 28 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII Gerullis Georg 1930: Litauische Dialektstudien von Georg Gerullis, Leipzig: Markert & Petters. Gerullis Georg, Stang’as Christian 1933: Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose, surašė J. Gerullis ir Chr. Stangas. Serija Lietuvių kalbos tarmės, sąs. 1, Kaunas: „Spindulio“ b-vės spaustuvė. Geržotaitė Laura, Meiliūnaitė Violeta 2014: Kitų kalbų vietiniai variantai Lietuvoje: žemėlapis ir komentarai. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, XIV žemėlapis ir komentaras (įklija). Geržotaitė Laura, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolektų ir regiolektų formavimasis Lietuvoje: žemėlapis ir komentarai. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, XIII žemėlapis ir komentaras (įklija). Girdenis Aleksas 1981: Fonologija, Vilnius: Mokslas. Girdenis Aleksas 2000–2001: Kalbotyros darbai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Girdenis Aleksas 2003: Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Girdenis Aleksas 2014: Theoretical Foundations of Lithuanian Phonology, Vilnius: Eugrimas. Goeman Ton 2000: Naast NORMS ook MYSFS in het veranderende dialectlandschap en het regiolect, Taal en tongval [De Toekomst van de Variatielinguïstiek. Bundel artikelen aangeboden aan Jo Daan bij gelegenheid van haar negentigste verjaardag], eds. Hans Bennis, Hugo Ryckeboer, Jan Stroop, Amsterdam: MI, 87–100. Heeringa Wilbert, Hinskens Frans 2014, Convergence between dialect varieties and dialect groups in the Dutch language area, – Aggregating Dialectology, Typology, and Register Analysis: Linguistic Variation in Text and Speech, eds. Benedikt Szmrecsanyi, Bernhard Wälchli, New York: Walter de Gruyter, 26–52, 452–453. Inoue Fumio 1993: The Significance of New Dialects. – Dialectologia et Geolinguistica 1, 3–27. Available at: https://www.degruyter.com/view/j/dig.1993.1993.issue-1/dig. 1993.1993.1.3/dig.1993.1993.1.3.xml. Inoue Fumio 1997: Market value of languages in Japan. – Japanese Linguistics 2, 40–61. Inoue Fumio 1998: Language Market and its Basic Mechanisms. – Area and Culture Studies 57, 83–103. Straipsniai / Articles 29 New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model Inoue Fumio 1999: Classification of Dialects by Image: English and Japanese. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. Dennis R. Preston, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 147–160. Inoue Fumio 2012: Improvements in the Sociolinguistic Status of Dialects as Observed through Linguistic Landscapes – Utilisation of Google Maps and Google Insights, – Dialectologia 8, 85–132. Kretzschmar William A., Schneider Edgar W. 1996: Introduction to Quantitative Analysis of Linguistic Survey Data: An Atlas by the Numbers, Thousand Oaks, CA: Sage. Kurschat Friedrich 1876: Grammatik der littauischen Sprache: mit einer Karte des littauischen Sprachgebiets und einer Abhandlung über littauische Volkspoesie nebst Musikbeilage von 25 Dainosmelodien, von Friedrich Kurschat, Halle: Buchhandlung des Waisenhauses. Kuršaitis Frydrichas 1876: Frydrichas Kuršaitis, Lietuvių kalbos gramatika, 1876, parengė Birutė Kabašinskaitė, natas ir lietuviškų dainų žodžius perrašė Eligija Garšvienė, iš vokiečių kalbos vertė Alfonsas Tekorius, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. Labov William 1972: Sociolinguistic Patterns, Philadelphia: University of Pennsylvania Press. LKA 1–3: Lietuvių kalbos atlasas 1: Leksika, ats. red. Kazys Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1977; Lietuvių kalbos atlasas 2: Fonetika, ats. red. Kazys Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1982; Lietuvių kalbos atlasas 3: Morfologija, ats. red. Kazys Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1991. LKŽ 1–20: Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969; 3–6, Vilnius: Valstybinės politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956–1962; 7–9, Vilnius: Mintis, 1966–1973; 10–15. Vilnius: Mokslas, 1979–1991; 16–17, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995–1996; 18–20, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997–2002. Mikulėnienė Danguolė 2013: Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija. – Acta Linguistica Lithuanica 68, 70–91. Mikulėnienė Danguolė 2016: Struktūralizmas lietuvių tarmėtyroje: Alekso Girdenio fonologijos mokykla. – Tarptautinė mokslinė konferencija profesoriaus Alekso Girdenio (1936–2011) 80 metų sukakčiai paminėti „Dabartinių baltų kalbų ir tarmių transformacijos“(“Transformations of Contemporary Baltic Languages and Dialects”). Lietuvių kalbos institutas, Vilnius 2016 m. spalio 19–21 d. Pranešimų tezės, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 47–48 (http://lki.lt/wp-content/uploads/2017/06/A.Girdenio_ KONFERENCIJOS_TEZES_2016.pdf). DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 30 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII Mikulėnienė Danguolė 2018: Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai 1: Ikitarmėtyrinis laikotarpis. Lietuvių tarmėtyros pradžia: tarmių skyrimas, tyrimų perspektyvų užuomazgos ir jų tipai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Mikulėnienė Danguolė 2018: Multimodalusis tarmėtyros modelis: vietinės lenkų kalbos variantiškumo Lietuvoje tyrimo galimybės. Prieiga internete: http://www.lenkutarmes.flf.vu.lt/files/mikuleniene_%20tarmetyros_modelis.pdf. Mikulėnienė Danguolė 2019: Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: nuo tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų. – Respectus Philologicus 35(40), 51–62. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12716/11395. Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Bakšienė Rima, Geržotaitė Laura, Kardelytė-Grinevičienė Daiva, Leskauskaitė Asta, Meiliūnaitė Violeta, Vyniautaitė Simona 2019: Dialektometrinis lietuvių tradicinių tarmių klasifikacijos pjūvis: žvalgomasis tyrimas. Kolektyvinė studija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė, Leskauskaitė Asta, Ragaišienė Vilija, Geržotaitė Laura, Birgelienė Nijolė 2016: Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė (sud. ir aut.), Meiliūnaitė Violeta (sud. ir aut.) 2014: XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), Vilnius: Briedis. Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnaitė Violeta 2017: Tarmiškumo matmuo Lietuvos etnografinių regionų struktūroje. – Naujos regionų tapatybės konstravimas. Integralumas, sumanumas, konkurencingumas, sud. Arūnas Augustinaitis, Jolanta Zabarskaitė, Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Liutauras Labanauskas, Austė Kiškienė, Remigijus Venckus, Kastytis Rudokas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 169–195. Mikulėnienė Danguolė, Pacevičiūtė Aušra 2019: Language shift: The case of the Žeimiai area in the Kaunas-Jonava region. – Acta Baltico-Slavica 43, 42–58. Available at: https://ispan.waw.pl/journals/index.php/abs/article/view/abs.2019.008/5333. Mikulėnienė Danguolė, Rutkowska Kristina 2013: Wspόłczesna sytuacja językowa na Litwie: aspekt geolingwistyczny i nowe możliwości opisu. – Acta BalticoSlavica 37, 459–471. Morkūnas Kazys 1976: Lingvistinė geografija ir Lietuvių kalbos atlasas. – Lietuvių kalbos atlasas 1: Leksika, ats. red. Kazys Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1977, 7–12. Morkūnas Kazys 1980: Pažintis su lietuvių kalbos tarmėmis, Vilnius: Mokslas. Straipsniai / Articles 31 New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model Morkūnas Kazys 1993: Dėl sąvokos periferinės tarmės. – Lietuvių kalbotyros klausimai 30, 4–7. Preston Dennis R. 1999: Introduction. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. Dennis R. Preston, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, xxiii–xl. Preston Dennis R. 2018: Perceptual Dialectology. – The Handbook of Dialectology. First Edition, ed. by Charles Boberg, John Nerbonne, Dominic Watt. Hoboken, NJ: John Wiley & Sons, Inc., 177–203. Salys Anatanas 1933: Kelios pastabos tarmių istorijai. – Archivum Philologicum 4, 21–34. Salys Antanas 1935: Lietuvių kalbos tarmės (rankraščio teisėmis), Kaunas. Salys Antanas 1946: Lietuvių kalbos tarmės (rankraščio teisėmis), Tübingenas. Salys Antanas 1985: Raštai III: Įvairūs straipsniai, Roma: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija. Salys Antanas 1992: Raštai IV: Lietuvių kalbos tarmės, Roma: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija. Schleicher August 1856: Handbuch der litauischen Sprache: Litauische Grammatik, Bd. 1, Prag: J. G. Calve’sche Verlagsbuchhandlung. – Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas, t. 1, sud. Ilja Lemeškin, Jolanta Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, 150–508. Schleicher August 18561: Lietuvių kalbos vadovas: Lietuvių kalbos gramatika, t. 1, iš vokiečių kalbos išvertė Alfonsas Tekorius, Prag, 1856. – Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas, t. 2, sud. Ilja Lemeškin, Jolanta Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014, 15–33. Syriänen Kaj 2012: Tracing the History of Dialectological Research in Finland. – DOSSIERS D’HEL 2012©SHESL. Available at: http://htl.linguist.univ-paris-diderot. fr/_media/num5/articles/syrjanen_2012.pdf. Taeldeman Johan 2005: Polarisation Revisited. – Language Variation – European Perspectives: Selected Papers from the Third International Conference on Language Variation in Europe (ICLaVE 3), ed. Frans Hinskens, Amsterdam: Benjamins, 233–248. Trudgill Peter 1983: On dialect: Social and Geographical Perspectives, Oxford: Basil Blackwell. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija: lyginamoji tarmių fonetika ir morfologija, Vilnius: Mintis. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 32 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII Zinkevičius Zigmas 19961: Dialectal Differentiation and Linguistic Integration. – The History of the Lithuanian Language, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 192–226. Zinkevičius Zigmas 2002: Rinktiniai straipsniai 1, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Zinkevičius Zigmas 2004: Rinktiniai straipsniai 4, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Naujos šiuolaikinės lietuvių dialektologijos kryptys: multimodalusis tyrimų modelis SANTRAUKA Šiuolaikinė dialektologija pripažįsta tradicinių tarmių kaitą ir gyvybingumą. Šio tyrimo tikslas – pateikti naują šiuolaikinių kalbos variacijų tarmių tyrimo modelį, kurį naudoja Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro tyrėjai tradicinės ir šiuolaikinės (daugialypės) lietuvių kalbos dialektologijos kontekste. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1) sistemiškai aptarti tradicinės ir šiuolaikinės lietuvių dialektologijos ypatybes; 2) pateikti šiuolaikinių tarmių ir naujų tarmių darinių tyrimo modelį; 3) apibūdinti šio modelio veikimo galimybes. Tyrimo metodika yra pagrįsta šiuolaikiniais (socialiniais) geolingvistikos tyrimais ir yra paremta socialinių tinklų teorijos ir kelių krypčių šiuolaikinės dialektologijos tyrimais, atliktais Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Nyderlanduose. Regioninės kalbos kitimo modelį sudaro trys sluoksniai: 1) pasirinktinis tradicinių kalbinių duomenų tarmių tyrimas; 2) kalbinės aplinkos (ar kalbinio kraštovaizdžio) ir lokaliųjų sociokultūrinių tinklų tyrimas; 3) tiriamųjų požiūrio į vietinę kalbą tyrimas ir visuomenės nuomonės tyrimas. Kiekvienas tyrimo etapas aptartas išsamiau. Multimodalusis modelis lengvai pritaikomas tiriamos vietovės poreikiams. Tai ypač akivaizdu, kai čia vartojamas ne vienas kuris, o keli kalbos (ar net skirtingų vietinių kalbų) variantai. Dinamiškasis požiūris atskleidžia tarmių klasifikacijos sąlygiškumą. Naujieji tarminiai dariniai – geolektai, regiolektai – turi būti atpažįstami ir identifikuojami pasitelkiant ne tik šiuolaikinius kokybinius, bet ir kiekybinius metodus. Tarminiai (ar tik tarmiškieji) variantai neturi būti spraudžiami į tradicinių lietuvių tarmių klasifikaciją: to reikalauja ne tik XX a. ir XXI a. surinktos medžiagos skirtis, bet ir gerokai praplėstas tyrimų laukas, Straipsniai / Articles 33 New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model pasirinkti ir dialektologijai pritaikyti socialinių tinklų teorijos ir perceptyviosios dialektologijos metodai. Šiuolaikinei tarmėtyrai pritaikytas multimodalusis tyrimų modelis tinka tyrinėti ne tik tarminiams ar tarmiškiesiems vietiniams lietuvių kalbos variantams, bet ir kalbos variantiškumui apskritai. Daugiamatė dialektologija leidžia kurti naujas kalbos kaitos ir raidos teorijas, o pasikeitusi erdvės ir laiko samprata sumažina aprašomosios ir atomistinės analizės galimybę. Įteikta 2020 m. sausio 16 d. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]