Ac a Linguis ica Li huanica
2025, 92, p. 1-23
Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online elek oninis)
Au o ių eisės © 2025 Kamil F ejlich. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos
s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą naudojimą,
pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. // Išleido Lie u ių kalbos
ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons p isky imo licencijos sąlygas,
leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Gau as: Gau a: 2025-01-31. P iim a: 2025-04-18.
1
RADZIWIŁS i jų ži gai: hiponimai XVII i XVIII amžiuose
Ganyklos
Rad ilos i jų a kliai: XVII i XVIII amžiaus ži gų a dai magna ų šeimos bandų
in en o iuose
KAMIL FREJLICH
Ka ališkasis Łazienki muziejus Va šu oje
El. paš as: k. ejlich@lazienki-k olewskie.pl
ORCID ID: h ps: o cid.o g/0000-0001-9142-8886 Ty imų s i ys: Lenkijos i Lie u os Bend ijos is o ija,
žmonių i gy ūnų san ykiai, socialinė is o ija, kul ū os is o ija, is o ijos me odika.
h ps: doi.o g/10.35321/all92-03
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Abs akcija
S aipsnyje nag inėjami hiponimai (a i inkami a klių pa adinimai), už egis uo i Radziwillų šeimos bandų in en a uose
XVII i XVIII amžiuose, daugiausia įsikū usiuose Lie u os Didžiojoje Kunigaikš ys ėje. Iš iso bu o iden i ikuo i 434
leksikiniai iene ai, ku ių 106 y a mo e iškos i 328 - y iškos o mos. Šių a dų analizė a skleidžia, kad jie bu o ne
sa a ališki, o sąmoninga pa adinimų sis ema. Pa adinimai bu o susiję su į ai iomis gy ūnų sa ybėmis, įskai an jų
iš aizdą, elgesį i galbū jų kilmės ie as. Kai ku ie ži gų a dai bu o susiję su mo e iškumu i g ožiu, o y iški ži gai
dažnai eiškė ko ą, d ąsą i pa eigas. G aikų i omėnų mi ologija bu o s a bus daugelio hipponimų įk ėpimo šal inis, o
ki i bu o kilę iš gy ūnų ūšių pa adinimų. Daugelis jų aip pa bu o susiję su plačiai sup an amu musulmonų pasauliu.
Dažniausiai a p a dų naudojamos kalbos bu o lenkų, u kų i i alų. Šal inių au o iai ik iausiai ašė ik lenkų kalba i
nebu o ge ai išsila inę, o ai gali paaiškin i išk aipy as o mas.
Pag indiniai žodžiai: Radziwiłliai, hiponimai, ži gai, zoonimai, in en a ai.
2
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjami ži gų a dai, už ašy i XVIIXVIII a. Rad ilų giminei p iklausiusių, daugiausiai Lie u os
Didžiojoje Kunigaikš ys ėje bu usių bandų in en o iuose. Iš iso as i 434 leksiniai iene ai (iš jų 106 mo e iškos i
328 y iškos o mos). Va dų analizė a skleidė, kad jie bu o su eik i nea si ik inai, ačiau suda ė apgal o os a dų
sis emos dalį. Ži gų a dai eiškė į ai ias gy ūnų ypa ybes, įskai an jų iš aizdą, elgseną i galbū kilmės ie ą. Kai
ku ie pa elių a dai bu o siejami su mo e iškumu i g ožiu, o ži gų pa inų a dai su ko a, d ąsa i a nyba. G aikų
i omėnų mi ologija bu o s a bus daugelio ži gų a dų įk ėpimo šal inis, ki i a dai kilę iš gy ūnų ūšių pa adinimų.
Taip pa pasi aikė a dų, susijusių su plačiai sup an ama musulmoniškojo pasaulio ik o e. Kalbos, iš ku ių kilę
a dai, dažniausiai lenkų, u kų i i alų. Są ašų au o iams lenkų kalba bu o bene ienin elė, ku ia šie galėjo ašy i,
be o, jie nebu o išsila inę, odėl pasi aikė išk aipy ai už ašy ų a dų o mų.
ESMINIAI ŽODŽIAI: Rad ilos, ži gų a dai, a kliai, zoonimai, in en o iai.
Įžanga
Y a kele as ūšių, išsky us žmones, ku ios naudoja konk ečias ga so sekas, kad k eip ųsi į sa o
giminaičius, kaip bu o pas ebė a, be ki a ko, A ikos miško d ambliuose (Pa do e al. 2024). Tačiau
žmonės linkę pa adin i ne ik ki us žmones, be i ki ų ūšių na ius - ši p ak ika p asidėjo
seno ės Egip o ka alys ėje. Šiuolaikinių zoonimų unkcijas Janusz S u yński apib ėžė kaip:
posesy ų (nu odan į gy ūnams a dų su eikusio asmens nuosa ybę), di e encijuojan į (ski ian į
ieną gy ūną nuo ki o) i a ikos-kona y ų (ku iose ūšyse naudojamas nus a y i kon ak ą su
gy ūnais, išp o okuo i a sakus i . .) (S u yński 1996: 104[…]106). Aš aip pa eigčiau, kad jie
a lieka emocinę unkciją.
No s is o iniams zoonimams negalima p iski i ienodų unkcijų isuose kon eks uose, jie
neabejo inai y a s a bus elemen as, padedan is sup as i, kaip žmonės kažkada elgėsi, e ino i
su okė gy ūnus, aigi jie y a žmogaus i gy ūnų san ykių is o ijos šal inis. Be o, jie y a gy os
kalbos sluoksnis, ku is daug ką a skleidžia apie žmones, įskai an kul ū inius pokyčius. Pa yzdžiui,
šiuolaikiniuose kon eks uose pas ebima, kad zoonimai y a pa eik i populia ios kul ū os i
daba inių į ykių (S u yński 1996: 90 […] 102;
Duszyk 2011: 276[…]280).
Zoonimų y imai Lenkijos i Lie u os Bend ijos e i o ijoje iki šiol nebu o ge ai iš ys y i.
Bu o paskelb i keli s aipsniai apie gal ijų pa adinimus Lenkijos ka alys ėje XVII-XVIII
amžiuose (My lakowski 1889; Pawlik 1922; Zbo owski 1922; Wa choł 1961; Bubak 1974-1977) i
Siewie z kunigaikš ys ėje XVIII amžiuje (Plu a 1988). Taip pa bu o išanalizuo i medžioklės šunų
pa adinimai, ku iuos už ašė Poznano oi odas Jan Os o óg (1565-1622), (Ziembicki 1934;
Sme ona, Sme onienė 2017). Taip pa y a duomenų apie šunų a dus, naudojamus Lie u os
Didžiojoje kunigaikš ys ėje XVI amžiuje, p ieš Lublino sąjungą (Ragauskienė, 2010: 34), i XVIII a.
an oje pusėje (F ejlich, 2025).
No s y a daug y imų apie šiuolaikinius hiponimus sla ų kalbose (Wa choł 2007: 119[…]268),
anks y ojo šiuolaikinio laiko a pio pa yzdžiai nė a ge ai a s o aujami akademinėje
li e a ū oje (ž . pa yzdžiui, is XVIII a. a klių pa adinimus iš Siewie z kunigaikš ys ės Plu a
3
1988). Vis dėl o galima a k eip i dėmesį į E genija N. Va niko a s aipsnį, ku iame bu o išanalizuo i
hiponimai, daugiausia už egis uo i Vologdos ienuolynų in en o iuose, iš iso 430 o mų iš 16-18 a.
(Va niko a 2020). Ma ina Cas iglione sa o uož u išanaliza o 164 hipponimus, susijusius su
kilmingos Moncada šeimos a klidėmis Sicilijos cen e XVI i XVII a. p adžioje (Cas iglione 2021).
Apsk i ai p as a is o inių hiponimų y imų būklė gali bū i siejama su jų šal inių ūkumu. Pa yzdžiui,
bu o pas ebė a, kad jie nė a ėly ojo idu amžių mies o apskai os knygose (Meie s 2019: 23). Bogdan
Walczak pada ė iš adą, kad jie labai e ai pasi aiko Lenkijos šal inių medžiagose (Walczak 1996: 149 […]
150). Nepaisan o, XVIII a. šal iniuose iš Lenkijos e i o ijos y a pa yzdžių, da nežinomų y ėjams
(Cha czowski I: 11; Cha czowski II: 43). Tačiau daug okių a dų y a medžiagoje, susijusioje su iena
į akingiausių Lie u os Didžiosios kunigaikš ys ės magna ų šeimų - Radziwillų.
1.Šal iniai i mokslinių y imų s a egijos
Va šu os cen iniame is o inių į ašų a chy e y a didžiulė kolekcija, žinoma kaip Va šu os
Radziwillų a chy ai, ku i bu o pe kel a iš Nias ižo į Va šu ą 1919 i 1923 me ais (Lewandowska 2008:
632 […] 654). Didelę kolekcijos dalį suda o į ai ūs in en o iai, iek nuosa ybės, iek daik ų. Radziwillio
in en o iai y a e ingas i daugialypės apim ies šal inių ko pusas, ku is gali bū i naudojamas
y imams ne ik ma e ialinės kul ū os is o ijoje (kas a odo aki aizdu), be i kasdienybės,
men ali e o, socialinės i kul ū inės is o ijos is o ijoje (Augus yniak 2003), aip pa
nean opocen inėje is o ijoje, įskai an gy ūnų is o iją (F ejlich 2025). Reikia a k eip i dėmesį į
ai, kad į ai ių kilmingųjų nuosa ybių są ašai jau bu o naudojami is o iniuose socioling is iniuose
y imuose. Pa yzdžiui, Zigmas Zinke ičius panaudojo okius dokumen us, kad išanalizuo ų
an oponimiją i demog a iją pasi ink uose XVII a. Lie u os gy en ie ėse, a p jų i Bogusla
Radziwillui p iklausančioje Vokėje. Tai p i edė jį p ie iš ados, kad jų gy en ojai daugiausia bu o
e niniai lie u ai (Zinke ičius 1997). Tiek u o, iek jud iojo u o in en o iza imas y a e ingas
socioling is inės analizės pag indas, nes jis a spindi naudojamą kalbą, no s ai nebu o pag indinis
jų į ašymo ikslas. Analizuo oje Radziwillių in en o ių kolekcijoje y a maždaug 90 į ai ių gy ūnų,
p iklausančių šeimai XVII-XVIII amžiuose, egis ų, įskai an šunis, gal ijus, a is i kup anuga ius.
Tačiau dauguma jų susiję su ži gais - apie 70, iš ku ių ik 10 y a hipponimai. Visi ank aščiai bu o
pa ašy i lenkų kalba (ž . 1 ilius aciją). Hiponimai da uojami nuo 1612 iki 1742. Šių pa adinimų
naudojamos bandos p iklausė ims Radziwillų šeimos na iams: K zysz o ui (1585-1640), lauko
( ėlesniam Didžiam) Lie u os he manui i Vilniaus oi odui (In . XXVI-17; In . XXVI-39; In . XXIX-249);
Bogusław (1620-1669), Didysis Lie u os ėlia os nešėjas i Didysis
4
Lie u os Eque y (In . XXVI-767); i Michał Kazimie z (1702-1762), ku is ėliau apo Vilniaus oi odu i
Didžiojo Lie u os he manu (In . XXVI; In . XXVI-261; In . XXVI-277; In . XXVI-320; In . XXVI-809; In .
XXVI-19289). Dauguma šal iniuose as ų hiponimų y a susiję su pi muoju iš šių magna ų. Ži gų
pa adinimai iš XVIII a. šal inių suda o ik maždaug dešim uką iso skaičiaus. Išanalizuo i duomenys y a
gau i iš bandų, esančių daugiausia Lie u os Didžiosios kunigaikš ys ės e i o ijoje (Ageniškis,
As ashyn, Beli sa, Sa e s, Dzyalya sichy, Jašiūnai, Kapyl, Be azelichy, Koydana a, Lyubcha,
Naujamies is, Nyas izh, Papilys, Rad iliškis, Slu sk, Usa, Vilnius, Vyonosžu, Zhup any), be aip pa
Volhynia (Olyka, Rady yli , Rokhmani , Tsuman) i Podlachia (O la) egionuose, ku ie p iklausė
Lenkijos ka alys ei, i Ku landijos i Semigallijos (Kuldija). Visose šiose e i o ijose y a
pa eisinama naudo i Radziwiłlio bandų a klių pa adinimus, nes šal inių medžiaga odo, kad gy ūnai
bu o ežami a p ie ų. Tai eiškia, kad pasika ojan ys hiponimai ka ais gali eikš i ą pa į
gy ūną. Pa yzdžiui, 1735 m. Rokhmani e bu o paminė as ži gas Ka ašas, o ki ais me ais jis pasi odė
Tsumane, aip pa bu o pe ež as iš Olykos į Nyas izh (In . XXVI-261: 1; In . XXVI-277: 1; In . XXVI-988: 1).
Vėliau eks e iš a diau isus as us a klių a dus, suski s ydamas juos į mo e iškus i
y iškus. Šis ski umas y a s a bus, nes ly is pap as ai bu o naudojamas gy ūnų apibūdinimui,
ne i d ip asmiškais a ejais. Pa yzdžiui, iename iš ėlesnių Radziwiłlio in en o ių iš 1765 m.
(In . XXVI-883: 1) paminė i du "he ma odi ų" ži gai, ačiau jie adinami "ži gais" (ogie <...>
a mo ody ). Tačiau daugeliu a ejų analizuojamuose šal iniuose gy ūno ly is nenu ody a.
Tokiais a ejais aš pasi inkau labiausiai ikė iną ly į, pag įs ą g ama iniu lyčiu i a do eikšme.
Tačiau kai ku ios o mos nė a iš ka o aki aizdžios. Pa yzdžiui, Ka ona […], ku i dėl sa o
g ama inės o mos a odo kaip mo e iškas a das […], pasi odė esan is ži go a das. Ne isi
hiponimai bu o leng ai skai omi, o kai ku iais a ejais ašy ojai išk aipė am ik as o mas. Be
o, bu o a ejų, kai nebu o aišku, a am ik as žodis eiškia a dą, a būdingą a klio b uožą,
pa yzdžiui, jo iš aizdą, nuo aiką a kilmę. Tai bu o ypač sudė inga su mo e iškomis o momis,
nes in en o ių au o iai dažnai apibūdinda o ži gus, naudodami būd a džius, iš ku ių kai ku ie
galėjo bū i naudojami kaip hiponimai. Nepaisan o, man pa yko iden i ikuo i 434 leksikinius
iene us (106 mo e iškos i 328 y iškos o mos), ku ie neabejo inai bu o […] a ba, kai ku iais
a ejais, g eičiausiai […] naudojami kaip hiponimai.
Šiame s aipsnyje siekiama nus a y i Radziwiłlio bandų a klių pa adinimų kon encijos p incipus.
Nepaisan in o macijos apie a klius, esančias juose ( okios kaip ly is i sa ybės), s a bu
p ipažin i, kad šiuos pa adinimus sukū ė i naudojo žmonės. Todėl aš aip pa apmąs ysiu žmonijos
is o ijos aspek us, ku iuos jie a skleidžia.
5
No in pasiek i šiuos ikslus, isos o mos y a iš a dy os i ėliau analizuojamos. Mano ypa ingas
susidomėjimas y a jų e imologija, daugiausia dėmesio ski ian kilmės kalbos nus a ymui i jų
seman ikai. Aš juos klasi ikuoju į seman inius laukus i s engiuosi nus a y i mo y acijas,
ku iomis naudojamos šios konk ečios o mos kaip hiponimai. Tai eda p ie iš adų apie a dų
kū ėjus i naudo ojus, jų men ali e ą i in elek inius ho izon us. Teks e naudoju kokybinę
analizę. Šis požiū is y a pa eisinamas bandymu a saky i į klausimus, kaip ži gai bu o pa adin i i
kodėl šie pa adinimai bu o pasi ink i. Šal inių medžiaga ik iausiai y a nepilna ( ikė ina, kad daug
daugiau a klių u ėjo a dus, ačiau jie nebu o už ašy i), o kai ku ios o mos, su ku iomis
susidu iame, kelia abejonių, kaip minė a aukščiau. Be o, ne isada galime bū i ik i, a
pasika ojan is a das eiškia ą pa į, a ski ingus gy ūnus. Dėl šių p iežasčių aš susilaikiau nuo
am ik ų hipponimų a jų g upių dažnio nus a ymo, nes ezul a ai g eičiausiai bū ų labai
abejo ini.
2. Hiponimai
Pa adinimai iš a dy i abėcėlės a ka. Iš p adžių ašy a aip, kaip bu o pa ašy a. Visi hiponimų
a ian ai (įskai an ašybos klaidas) y a į auk i, a ski i s ypo ženklais, o iksliausia o ma
pa eikiama pi mą ka ą. Visi šal iniai nu ody i a p skliaus ų i išdės y i ch onologiniu a ka.
Ski ingi hiponimai y a a ski i ašku i ašku.
Mo e iški hiponimai:
Aisie (In . XXIX-249:3); An ea (In . XXIX-249:3); A achna (In . XXVI-261: 4) Rachna (In .
XXVI-809: 6, 8); A iadna (In . XXIX-249: 3; In . XXVI-809: 8) A yiadna (In . XXVI-261: 4)
A yanna (In . XXVI-809: 6); A mida (In . XXIX-249: 3); A emisija (In . XXVI-261: 4)
A chamissa (In . XXVI-809: 6, 8); Asp a (In . XXIX-249:3); As ea (In . XXVI-809: 8);
A alan a (In . XXVI-17: 50, 83, 89, 94; In . XXIX-249: 3; In . XXVI- 192: 1) A alian a (In .
XXVI-17: 75) A halan a (In . XXVI-17: 40) A alan as (In .
XXVI-809: 8);
Badessa (In . XXIX-249: 4); Baszanka (In . XXVI-17: 28, 3132, 49, 63, 65, 67, 7275, 83, 94,
101, 107) Baszan ka (In . XXVI-17: 20, 2324, 60); Beladona (In . XXVI-17: 22, 29, 4849, 60,
75, 97, 108) Belladona (In . XXVI-17: 27, 3132, 69, 83, 101; In . XXIX-249: 1, 4) Bella donna
(In . XXVI-17: 40) Beliadona (In . XXVI-17: 65) Bela ona (In . XXVI-17: 14); Bekulsza (In .
XXVI-17: 28, 30, 32, 48, 66[…]68, 71, 83, 87) Biekulsza (In . XXVI-17: 60, 107); Bellona (In .
XXVI-192: 1; In . XXVI-809: 8); Be a (In . XXIX- 249: 4); Białog odka (In . XXVI-17: 23,
27, 2930, 49, 53, 56, 60, 68, 72, 76, 8283, 89, 94, 101, 105); Bisua (In . XXIX-249: 4); Blanka (In .
XXVI-17: 102); B odka (In . XXVI-17:
37, 84);
Camilla (In . XXIX-249: 5); Ce es (In . XXVI-261: 4) Cy ys (In . XXVI-809: 6, 8);
Cicalina (In . XXIX-249:5); Ciciliana (In . XXIX-249: 5); Ciciluzsa (In . XXIX-249:5);

6
Cicisca ina (In . XXIX-249:5); Cin hia (In . XXIX-249: 5); Co u ea (In . XXIX-249:5);
Czeszka (In . XXVI-17: 63);
Dama (In . XXVI-17: 21, 23, 48, 65, 89, 94, 105; In . XXIX-249: 6); Dąmzella (In .
XXIX-249: 6); Deka (In . XXIX-249: 6); Diana (In . XXIX-249: 6) Dianna (In . XXVI- 192: 1)
Dyanna (In . XXVI-809: 8) Dyianna (In . XXVI-261: 4); Dido (In . XXVI-809: 8);
Dola yczka (In . XXVI-17: 27, 29, 54, 57, 82) Dola iczka (In . XXVI-17: 7273, 82);
Do inda (In . XXIX-249: 6); D opka (In . XXVI-17: 32, 49, 83, 89, 95, 102, 106); D yada
(In . XXVI-809: 6, 8) D yada (In . XXVI-261: 4);
Emne (In . XXIX-249: 7);
Fa a ella (In . XXIX-249: 8); Fa ima (In . XXVI-17: 101, 104); Fa ma (In . XXIX- 249:
8); Flo a (In . XXVI-192: 1; In . XXVI-809: 6, 8); Fo una (In . XXVI-17: 20, 23, 32, 50, 60,
67, 69, 75, 83, 87, 91, 102; In . XXIX-249: 8); Ga ba a (In . XXVI-17: 7273, 76, 82, 101); Giul
(In . XXIX-249: 9); Gwiazda (In .
XXVI-17: 63; In . XXIX-249: 9);
Hasanka (In . XXVI-17: 27, 29, 3132, 5354, 56, 69, 76, 8283, 89, 95, 105106) Hasan ka (In .
XXVI-17: 24, 60) Asanka (In . XXVI-17: 72); (In . XXVI-261: 4) Iwa (In . XXVI-809: 6, 8); Io I ys
(In . XXVI-809: 8); Juno (In . XXVI-192: 1; In . XXVI-261: 4; In . XXVI-809: 6, 8); Kadyn (In .
XXIX-249: 13); Ka onka (In . XXVI-17: 29, 54, 57, 63, 73, 76, 82, 107); Kawka (In . XXIX-249:
13); Kie ime (In . XXIX-249:13); Klo ys (In . XXVI-261: 4) Flo ys (In . XXVI-809: 6);
Kma ica (In . XXIX-249:2); Ko nice (In . XXIX-249:13); Ko ona (In . XXIX-249:13); Kosa a
(In . XXVI-17: 63, 102, 105); Kosminka (In . XXVI-17: 63); Kusiade
(In . XXIX-249: 13);
Lau a (In . XXIX-249: 14); Lą ka (In . XXVI-17: 63); Lucca (In . XXIX-249: 14); Lucina (In .
XXVI-192: 1) Lucyna (In . XXVI-809: 8); Luna (In . XXVI-17: 27, 29, 50, 67, 101); Lysica (In .
XXVI-17: 63); Łachewka (In . XXVI-809: 8); Ładna (In . XXVI-809: 7; In . XXVI-320: 4); Mała
(In . XXVI-809: 7); Mamka (In . XXVI-17: 63); Ma szałkowna (In . XXVI-17: 102); Ma ica
(In . XXIX-249:15); Menica (In . XXIX-249:15); Misu ka (In . XXVI-17: 24, 27, 29, 3132, 49, 55,
60, 65, 67, 69, 7273, 77, 82, 87, 95, 101) Mysu ka (In . XXVI- 17: 83); Musulmanka (In .
XXVI-17: 101); Na cissa (In . XXIX-249: 16); Niszczycha (In . XXVI-17: 65, 67, 7273, 75, 82,
101); Nizka (In . XXIX-249: 16); Nozde ka (30, 32, 48, 60, 63, 66, 68, 73, 87, 101, 108)
Nasde ka (In . XXVI-17: 83) Nozdo ka (In . XXVI-17: 82); Nozka (In . XXVI-17: 63);
O lianka (In . XXVI-17: 63); O ega (In . XXIX-249:17); Oszmianka (In . XXVI-17:
63);
Pallas (In . XXVI-809: 8); Pando a (In . XXVI-192: 1; In . XXVI-809: 8); Panna (In .
XXVI-17: 40, 103; In . XXIX-249: 1, 18); Pa aska (In . XXVI-17: 90); Pe sija (In .
XXVI-17: 32, 52, 56, 60, 72, 76, 82, 85, 89, 94, 105); Piękna (In . XXVI-809: 7; In . XXVI-
7
320: 4); Podlaszanka (In . XXVI-17: 63); Pomona (In . XXVI-192: 1; In . XXVI-809: 6, 8);
Ponczoska (In . XXVI-17: 41); P oze pina (In . XXVI-192: 1; In . XXVI-261: 4);
Pa yzdys 1. In . XXVI-39: 1
8
2. ilius acija. In . XXVI-192: 1
9
3 ilius acija. In . XXVI-277: 1
16
Ve a pažymė i, kad E. Va niko a išanalizuo i usų pa yzdžiai am ik u mas u bu o susiję su
omis pačiomis seman inėmis s i imis: gy ūnų iš aizda, e nonimai, oponimai, pa eigos,
an oponimai, ki os gy ūnų ūšys. Tačiau jie nebu o pasiskolin i iš ki ų kalbų (Va niko a 2020).
Panašūs bu o i Sicilijos Monkados a klių pa adinimų mo y ai, ku ie aip pa bu o be eik išim inai
pag įs i ie ine kalba, išsky us ieną lo ynų kalbą (Cas iglione 2021).
4 ilius acija. In . XXIX-249: 23

17
Vis da neaišku, kaip iksliai yko hiponimų kū imo p ocesas Radziwiłlio bandose. Šal inis ik odo,
kad ka ais duk e ys bu o pa adin os sa o mo inų a dais (In . XXVI-17: 27, 32).
Kaip ap a iama analizėje, hiponimai bu o kilę iš į ai ių kalbų žodžių, dažniausiai naudojami lenkų,
u kų i i alų kalbomis. Taip pa y a pa yzdžių iš lo ynų i seno ės g aikų kalbų ( ikė ina, kad pe
lo ynų kalbą), kai kalbama apie mi ologines igū as. Pa adinimai, iesiogiai kilę iš lo ynų kalbos, y a
e as a ejis. Kele as pa yzdžių galima a sek i į ispanų žodžius […] į pi miau minė as o mas
galime p idė i Chidalgo (← hidalgo […]nobleman[…]) i O ega (pa a dė). A odo, kad ik ienas a das
y a iesiogiai kilęs iš okiečių kalbos. Lie u ių pa yzdys - B olis ("b olis").
Iš ados
Radziwiłlio bandose naudojami hiponimai suda o u ingą i į ai iapusę leksikinių iene ų g upę.
Kaip pa ody a, šie pa adinimai suda o sąmoningą pa adinimų sis emą, ku i aip pa gali bū i
sup an ama pla esnių is o inių i kul ū inių eiškinių kon eks e. Ži gų pa adinimų, u in į
nuo odą į musulmonų pasaulį ik XVII a. in en o iuose, bu imas gali bū i susijęs su
Lenkijos-Lie u os Bend ijos poli ine i ka ine is o ija, ypač kon lik ais su Osmanų impe ija i
a a ų in azijomis. Po Ka lo ico su a ies (1699 m.) šie susi ūpinimai iš esmės išnyko iš is o inio
k aš o aizdžio, no s anksčiau jie bu o eikšmingi als ybės gy en ojams. Nep iklausomai nuo jų
ling is inės kilmės, isi hiponimai bu o il uojami pe lenkų kalbos sis emą. Pažymė inas o
pa yzdys y a nuk eip a o ma "A achna" ie oj o iginalios nek eip os "A achne". S a bu
p isimin i, kad isi są ašai bu o pa ašy i lenkų kalba, ku i ik iausiai bu o ienin elė kalba, ku ia
au o iai galėjo ašy i. Tai, kad kai ku ie užsienio pa adinimai bu o iš e s i į lenkų kalbą In .
XXIX-249 oliau emia idėją, kad lenkų kalba aidino s a bų aidmenį. Gali bū i, kad au o iai nežinojo
užsienio kalbų, iš ku ių kilę hiponimai, o ai gali paaiškin i, kodėl kai ku ie iš jų y a išk aipy i.
Į ašų ašy ojai ik iausiai nebu o ge ai išsila inę. Pa yzdžiui, In . XXVI809 ik iausiai pa ašė
kažkas, mažai a isai nežinan is mi ologijos, ku is už ašė mi ologinių eikėjų a dus, kai juos
išgi do. Tai padeda paaiškin i išk aipy ų o mų, okių kaip Iwa, Rachna i Cy ys, bu imą ie oj Io,
A achne i Ce es. Dauguma mi ologinių a dų gali bū i p iski iami Michał Kazimie z Radziwiłł
laikui, ku is mokėsi klasikinės li e a ū os i meno (Kucha ski 2022: 8283, 92), i ku is galėjo aidin i
aidmenį ku ian šiuos hiponimus.
Aki aizdu, kad laikui bėgan kai ku ie a dai bu o naudojami ski ingiems a kliams. Pa yzdžiui,
Skoczek bu o už egis uo as iek 1620-1621 me ais, iek 1735-1736 me ais. Ne gi uo pačiu me u
18
gy enan ys ži gai galėjo u ė i ą pa į a dą, kaip į ody a, pa yzdžiui, 1629 m., kai du gy ūnai
bu o pa adin i Wezi , iš ku ių ienas bu o apibūdinamas kaip "senas" (In . XXVI-39: 12). Ty imai
odo, kad ži gai gali eaguo i į a ski us žodžius, jei jie naudojami nuosekliai. Tai gali bū i
aikoma jų a dams (S achu ska e al. 2024). Tačiau ebė a neaišku, kaip […] i a […] analizuo i
hiponimai bu o naudojami p ak ikoje Radziwiłlio bandose. Kai ku ie pa adinimai, dėl sa o ilgio a
sudė ingos one ikos (p z., Ka akaszbasza), a odo labai nep ak iški egulia iai naudo i.
Taip pa eikia pažymė i, kad ne isi Radziwillų ži gai bu o už egis uo i su a dais. Tiesą sakan ,
daugiau gy ūnų bu o iesiog apibūdinami pagal jų izines sa ybes, pa yzdžiui, " ienas lauko a klys"
(In . XXVI-310: 2) a ba bu o iesiog suskaičiuo i (p z., In . XXVI-445). Tai odo, kad jų sa ininkai a klius,
ku ių a dai už ašy i, laikė e ingesniais. Tai aip pa pa i ina in en o iai, ku iuose pab ėžiama
gy ūnų genealogija i naudojamos ep odukcinės s a egijos (išski inai ilius uojamos In .
XXVI-17 […] aip pa ž . 2 i 3 ilius acijas). Tokie gy ūnai ik iausiai bu o laikomi p es ižo ženklais, o
ne ik da bo jėga. A siž elgian į daugelio hiponimų sudė ingą pobūdį, galima pag įs ai da y i
p ielaidą, kad šie a dai u ėjo panašų simbolinį aidmenį. Dėl sa o sudė ingumo i užsienio
e imologijos jie ik iausiai bu o mažiau p ak iški nei usų i i alų pa yzdžiai, ku iuos a i inkamai
išanaliza o E. Va niko a i M. Cas iglione (Va niko a 2020; Cas iglione 2021), no s isais imis
a ejais hiponimai bu o panašiai mo y uo i. Tačiau šis klausimas ebė a a ida y as lyginamajam
y imui, ku iam eikė ų oliau y inė i a chy inius iš eklius, kad bū ų galima as i da nežinomų
pa yzdžių. Be o, bū ų naudinga palygin i hipponimus su ki ais zoonimais. Pa yzdžiui, no s Kamil
F ejlich (2025) s aipsnis daugiausia nesuk eip as į zoonimus, jis su eikia įž algos į Radziwiłłų
šeimai p iklausančių šunų pa adinimus. Kaip i a klių a dai, jie aip pa bu o pag įs i gy ūnų
sa ybėmis. Tačiau, ski ingai nuo hipponimų, jie aip pa eiškė medžioklę, ku iai bu o naudojami
šunys, i ga sus bei muzikos ins umen us, ku ie eiškė laipimą i šauksmą. Anks y ojo šiuolaikinio
laikmečio šunų a dų gausybė Va šu os Radziwillų a chy uose i galbū ki os zooniminės o mos
į ai iose o laiko a pio a chy inėse kolekcijose ebė a pe spek y i olesnių y imų s i is.
Radziwillių bandų hiponimų analizė gali duo i iš adų apie magna ų i galbū jų aplinkinių men ali e ą i
in elek inius ho izon us: jų ža ėjimąsi musulmonų pasauliu (nepaisan o, kad ben iš dalies jį
ska ino ka inė g ėsmė), susidomėjimą klasikinėmis mi ologijomis, šiek iek ekscen išką
susidomėjimą užsienio kalbomis, p iklausomybę lenkų kalbančiam kul ū iniam žiedui bei jų ži gų,
g eičiausiai ep ezen a y ų, e inimą. Kalbos o mų išk aipymai, sa o uož u, leidžia da y i
iš adą apie ibo ą kul ū inės kompe encijos lygį žemesniuose, ačiau aš inguose Radziwillų
a nuose. Be abejo, panašūs y imai, ku ie apš iečia į ai ius socialinės i kul ū inės is o ijos
aspek us, aip pa gali bū i a liekami naudojan ki us pa yzdžius.
19
SOURCES
Cha czowski I: Reges po ządku s ajennego i ekwizy ów óżnych, udzież koni s ajennych <…>
Pana Cha czo[w]skiego, kasz elanica słońskiego, June 1774, A chiwum Pańs wowe
w P zemyślu [ u he : AP P zemyśl], A chiwum Zamku Leskiego K asickich [ u he :
AZLK], no. 7.
Cha czowski II: Inwen a z, czyli zbió zeczy uchomych <…> sukcesso ów <…> Pana
Władysława Cha czowskiego, kasz elana słońskiego, 15 May 1775, AP P zemyśl, AZLK,
no. 27.
In . XXVI-17: [Regis e s o ho ses o K zysz o Radziwiłł], 1612–1621, A chiwum Główne
Ak Dawnych w Wa szawie [ u he : AGAD], A chiwum Wa szawskie Radziwiłłów
[ u he : AR], dz. XXVI, no. 17.
In . XXVI-39: Rejes y koni jeznych, pa ep i cugów Je[g]o Ks[iążęcej] M[ości], k ó e zos ały p zy
mnie po odjeździe z Słucka Je[go] Ks[iążęcej] M[ości], 21 Sep embe 1629, AGAD, AR, dz.
XXVI, no. 39.
In . XXVI-192: Reges klacz s anowionych i z zebię a pod sobą mających, 1726, AGAD, AR,
dz. XXVI, no. 192.
In . XXVI-261: [Regis e s o he ds], 1735, AGAD, AR, dz. XXVI, no. 261.
In . XXVI-277: Rejes koni, k ó e są odp owadzone z Ołyki do Nieświeża, 7 Augus 1736,
AGAD, AR, dz. XXVI, no. 277.
In . XXVI-310: Opisanie s ajni udzież i ekwipażu J.O. Książęcia Imci, Olyka, 18 Ap il 1741,
AGAD, AR, dz. XXVI, no. 310.
In . XXVI-320: Szczepkowski Jan, Reges specy ikowanych klacz w s adach zech, ź zebią
i ź zebców, a e 28 June 1742, AGAD, AR, dz. XXVI, no. 320.
In . XXVI-445: Du ucki Be ey e Aleksande , Tabella s ad J.O. Ks[ię]cia Radziwiłła wojewody
wileńskiego, he mana wielkiego, 8 June 1755, AGAD, AR, dz. XXVI, no. 445.
In . XXVI-767: Reges koni, k ó e posłane są do Ks[ię]cia Je[g]o M[o]ś[c]i do P us, 15 Ma ch
1658, AGAD, AR, dz. XXVI, no. 767.
In . XXVI-809: [Regis e s o ma es], 1741, AGAD, AR, dz. XXVI, no. 809.
In . XXVI-883: Reges s ada klacz i ogie ów o az bydła oga ego i nie oga ego z klucza
pohoskiego p zypędzonych, May–June 1765, AGAD, AR, dz. XXVI, no. 883.
In . XXVI-988: Reges s anowionych klaczy w olwa ku cumańskim za wolą J.O. Książęcia Imci
Dob odzieja, 1736, AGAD, AR, dz. XXVI, no. 988.
In . XXIX-249: Reges koni, jako e az w kopylskiej s ajni s oją, 12 Sep embe 1634, AGAD,
AR, dz. XXIX, no. 249.
20
REFERENCES
Augus yniak U szula 2003: Inwen a ze mienia adziwiłłowskiego z XVI–XVII wieku jako
ź ódło do his o ii men alności i życia codziennego – możliwości badań [The In en o ies
o Radziwiłł P ope y om he 16 h–17 h Cen u ies as a Sou ce o he His o y
o Men ali y and E e yday Li e – Resea ch Pe spec i es]. – Kwa alnik His o ii Kul u y
Ma e ialnej 51(2), 231–248.
Bubak Józe 1974–1977: Nazwy zwie zą domowych z e enu Sądeczyzny w dokumencie
z końca XVII wieku [The Names o Domes ic Animals om he Sądeczyzna Region in
a Documen om he La e 17 h Cen u y]. – Rocznik Sądecki 15/16, 391–403.
Cas iglione Ma ina 2021: I ca alli di casa Moncada: un epe o io “di azza” di inizio Seicen o
[The Ho ses o he Moncada Family: A “Pedig ee” Collec ion om he Ea ly 17 h
Cen u y]. – Ri is a I aliana di Onomas ica 27(2), 609–643.
Duszyk Kinga 2011: Tendencje w k eowaniu współczesnych imion zwie zą na le polskiej
adycji zoonimicznej [T ends in C ea ion o Con empo a y Animal Names Agains he
Backd op o Polish Zoonymic T adi ion]. – Annales Uni e si a is Paedagogicae
C aco iensis. S udia Linguis ica 6, 273–282. In e ne Access:
h ps://s udialinguis ica.uken.k akow.pl/a icle/ iew/5080.
F ejlich Kamil 2025: Zwie zę a Radziwiłłów: Anny Luizy z Mycielskich i Michała Kazimie za
„Rybeńki” (1754–1762) [Animals o he Radziwiłłs: Anna Luiza née Mycielska and
Michał Kazimie z “Rybeńko” (1754–1762)]. – Mias o – społeczeńs wo – kul u a: s udia
o ia owane p o . d . hab. And zejowi Ka pińskiemu w 75. ocznicę u odzin, eds.
K. F ejlich, E. Kalinowski, E. Nowosielska, Wa szawa: Ins y u His o ii PAN [in p in ].
Kucha ski Adam 2022: Michał Kazimie z Radziwiłł „Rybeńko” jako uczeń [Michał Kazimie z
Radziwiłł “Rybeńko” as a S uden ]. – Biule yn His o ii Wychowania 47, 79–99. DOI:
h ps://doi.o g/10.14746/bhw.2022.47.5.
Lewandowska Do o a, ed., 2008: A chiwum Główne Ak Dawnych w Wa szawie. In o ma o
o zasobie a chiwalnym [The Cen al A chi es o His o ical Reco ds in Wa saw. Guide
o he A chi al Holdings], Wa szawa: Naczelna Dy ekcja A chiwów Pańs wowych,
A chiwum Główne Ak Dawnych.
Meie s Fabienne 2019: Eques ian Ci ies: The Use o Riding Ho ses and Cha ac e is ics o
Ho se Husband y in La e Medie al U ban Agglome a ions. – The Ho se in P emode n
Eu opean Cul u e, eds. A. Ropa, T. Dawson, Be lin, Bos on: De G uy e , 13–26.
My lakowski Władysław 1889: O nazwach k ów na pods awie ękopisu z zeszłego wieku
[On he Names o Cows Based on he Manusc ip om he Las Cen u y]. – Wisła 3(4),
901–906.
Pa do Michael A., F is up Ku , Lolchu agi Da id S., Poole Joyce H., G anli Pe e , Moss
Cyn hia, Douglas-Hamil on Iain, Wi emye Geo ge 2024: A ican Elephan s Add ess
21
One Ano he wi h Indi idually Speci ic Name-Like Calls. – Na u e Ecology & E olu ion
8, 1353–1364. DOI: h ps://doi.o g/10.1038/s41559-024-02420-w.
Pawlik S e an 1922: Nazwy k ów w począ kach XVIII wieku [The Names o Cows in he Ea ly
18 h Cen u y]. – Lud 1(3–4), 203–209.
Plu a Feliks 1988: Nazwy zwie zą domowych z XVIII wieku [The Names o Domes ic
Animals om he 18 h Cen u y]. – Wokół języka: ozp awy i s udia poświęcone pamięci
p o eso a Mieczysława Szymczaka, eds. M. Basaj, H. Bo ek, D. Bu le , B. K eja,
W. Lubaś, F. Plu a, S. Sko upka, T. Skubalanka, W. Śmiech, S. U bańczyk, W ocław,
Wa szawa, K aków, Gdańsk, Łódź: Zakład Na odowy im. Ossolińskich, Wydawnic wo
Polskiej Akademii Nauk, 325–328.
Ragauskienė Raimonda 2010: „Ca e canem“: žmogus i šuo Lie u os Didžiojoje
Kunigaikš ys ėje XVI a. [“Bewa e o he Dog”: The Man and he Dog in he G and
Duchy o Li huania in he 16 h Cen u y]. – Is o ija 80(4), 21–49. In e ne Access:
h ps://www. du.l /c is/en i ies/publica ion/6 b3ad32-719b-4 52-8b77-89a e5ea08c6.
Sme ona Ma ius, Sme onienė Anželika 2017: XVI–XVII a. šunų a dų mo y acija ( emian is
J. Os o ugo Nomenkla u a oga ów) [The Mo i a ion Behind Dog Names in he 16 h–
17 h Cen u ies (Based on J. Os o óg’s Nomencla u e o Hounds)]. – Li uanis ica 63(3),
149–167. DOI: h ps://doi.o g/10.6001/li uanis ica. 63i3.3571.
S achu ska Anna, Skowe ska-Wiśniewska Anna, Kędzie ski Wi old, Tkaczyk Ewelina, Janicka
Wik o ia, Łuszczyński Ja osław, Jancza ek Iwona 2024: How Impo an is he Familia i y
o a Human’s Voice in Teaching Ho ses a No el Wo d? – Applied Animal Beha iou
Science 273, 106231. DOI: h ps://doi.o g/10.1016/j.applanim.2024.106231.
S u yński Janusz 1996: U bozoonimia polska [Polish U ban Zoonymy], K aków:
Wydawnic wo Tomasz S u yński.
Va niko a E genija N. 2020: Seman ičeskie i slo oob azo a elnye osobennos i kliček lošadej
is o ii usskogo jazyka (po dannym pe episnych knig ologodskich monas y ej XVI –
načala XVIII .) [Seman ic and Wo d-Fo ma ion Fea u es o Ho se Names in he
His o y o he Russian Language (Based on he Da a om he In en o ies o Vologda
Monas e ies om he 16 h o he Ea ly 18 h Cen u y)]. – Vop osy onomas iki 17(1), 47–
83. DOI: h ps://doi.o g/10.15826/ op _onom.2020.17.1.003.
Walczak Bogdan 1996: Polskie zoonimy his o yczne [Polish His o ical Zoonyms]. – Sys emy
zoonimiczne w językach słowiańskich, ed. S. Wa choł, Lublin: Wydawnic wo
Uniwe sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej, 147–158.
Wa choł S e an 1961: Nazwy własne k ów w kilku zaby kach ękopiśmiennych małopolskich
z końca XVII i XVIII wieku [P ope Names o Cows in Se e al Manusc ip Monumen s
om Lesse Poland om he End o he 17 h and 18 h Cen u ies]. – Onomas ica 7, 327–
351.

22
Wa choł S e an 2007: Słownik e ymologiczno-mo ywacyjny słowiańskiej zoonimii ludowej.
Słowiańskie nazwy własne zwie zą domowych i udomowionych zwie zą dzikich
w ś odowiskach wiejskich [E ymological and Mo i a ional Dic iona y o Sla ic Folk
Zoonymy. Sla ic P ope Names o Domes ic Animals and Tame Wild Animals in Ru al
En i onmen s] 1: Bawoły. Byki. Konie. Woły [Bu aloes. Bulls. Ho ses. Oxen], Lublin:
Wydawnic wo Uniwe sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej.
Zbo owski Juliusz 1922: Nazwy k ów w XVIII wieku [The Names o Cows in he 18 h
Cen u y]. – Lud 1(1), 56–60.
Ziembicki Wi ołd 1934: Jana Os o oga „Nomenkla u a oga ów” [Jan Os o óg’s
“Nomencla u e o Hounds”], Lwów: D uka nia Księga ni Polskiej B. Połonieckiego.
In e ne Access: h ps://www.wbc.poznan.pl/dlib a/show-
con en /publica ion/edi ion/236265?id=236265.
Zinke ičius Zigmas 1997: XVII a. d a ų in en o iai – Ry ų Lie u os an oponimikos i
demog a ijos šal inis [17 h-Cen u y Mano In en o ies – A Sou ce o Eas e n
Li huania’s An h oponymy and Demog aphy]. – Lie u ių kalbo y os klausimai 38, 63–
80. In e ne Access: h ps://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica/a icle/ iew/1344.
Rad ilos i jų a kliai: XVII i XVIII amžiaus ži gų a dai magna ų šeimos
bandų in en o iuose
SANTRAUKA
S aipsnyje analizuojami 16121742 m. in en o iuose už iksuo i ži gų a dai, a o i ijų Rad ilų
giminės magna ų K is upo, Bogusla o i Mykolo Kazimie o bandose. Pi miausia šios bandos bu o
laikomos Lie u os Didžiojoje Kunigaikš ys ėje, aip pa Palenkėje, Voluinėje, Ku šo i Žiemgalos
kunigaikš ys ėje. Iš iso išaiškin i 434 a dai, iš ku ių 106 mo e iškos i 328 y iškos o mos.
S aipsnyje šie a dai iš a dy i, a lik a kokybinė jų analizė. Analizės ezul a ai a skleidžia
apgal o ą į a dijimo sis emą. Ži gų a dai dažnai nu odo gy ūnų ypa ybes, įskai an jų iš aizdą,
elgesį i g eičiausiai kilmės ie ą. Be o, kele as a dų, su eik ų kumelėms, bu o siejama su
mo e iškumo i g ožio są okomis, o ži gų pa inams su ko a, d ąsa i a nyba. G aikų i omėnų
mi ologija eikšmingas a dų įk ėpimo šal inis, ypač mo e iškos giminės ži gų a dų.
Ki i a dai kilę iš bend ųjų į ai ių gy ūnų ūšių, ypač žinduolių i paukščių, pa adinimų. Daugelis
a dų aip pa susiję su musulmonų pasauliu, pa enkan a dus em asi pa eigybėmis, i ulais,
e nonimais, eligija, is o inių asmenybių i žmonių a džiais. Šias į a dijimo aplinkybes
g eičiausiai lėmė poli iniai i ka iniai san ykiai a p Abiejų Tau ų Respublikos i Osmanų
impe ijos bei jos san ykiai su o o iais. Dauguma ži gų a dų g indžiami lenkiškais, u kiškais,
23
i ališkais žodžiais, no s pasi aikė i lie u ių bei ki ų kalbų žodžių.
Daugelis in en o inių a dų y a išk aipy ai už ašy i, o ai gali bū i su uo susiję, kad au o iai, be
lenkų kalbos, užsienio kalbų g eičiausiai nemokėjo a neišmanė klasikinės mi ologijos. Galiausiai
šių ži gų a dų y imas su eikia e ingos in o macijos apie Rad ilų šeimos men ali e ą i
in elek uinius ho izon us.