scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Terminologija ir dabartis

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Terminologija ir dabartis

Author: Stasys Keinys
Year: 1997
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/816/907
TERMINOLOGIE
IR
DABARTIS
.Te minologija
i
p ésen is*
-
elle an a8 e
Kauno
echnologies
i
eido a iklniy
inkinj!, ku j
es sudé i
j
1997
m.
bi zelio
4
d.
il y a eu une
con é ence
scien i iqu-
ecij
lechnikos
moksly jezik
p oblemos*
pa agy i
a icles.
Knyga iSéjo
p èsS
con é ence,
a
ad
pa icipan s-
iai p aneSéjy
min imis
su
galeo
seipazin i
seulemen
audi o ijoje,
ne
mais g ize
namus. Dans
Leidenscha
i
publiés
j
a icles.
Cinkios
deSim ys
43
au o iy
a aillen
dans neu
jy
hau esS osi-
es écoles
dans science
js aiges.
i
Tai
Li uiy
langues
i
La iy kalbos
ins i u y
e minologai,
gausokas
bii ys
Kau-
no
i
Siauliy
aukS yjy
mokykly
lie u iy
i
s e imy
kalby
dés y ojy,
mazdaug
kas
penk as
au o ius
—
na u e e
echnique-
os moksly
specialis
i8
uni e si é de
echnologie
de Kaunas,
Vilniaus
uni e si é e
Ma héma iques
i
de
l'in o ma ique
ins i u e.
Beaucoup
d'a icniy uneip
a
au emen
son susije
echniquees
su
langbei
e minologija,
ba
seulemen
quelques
consac ée bien
plus la ges
suje s,
exempleziui,
Ba zdziukienés
L.
,,Kalba
—
kul i iné
Zmogaus
aiska,
G.
Cepai iené-
s,,Kalbos
e ike o
unkcijos
i
Zenklai,
R.
Leka icie-
nés
,,Kalba samoné
i
psicholing is iniy
y imy pag indu.
Aussi jus e
quelques
a iclesniy
au moins
combien
plus widélie
g ildenamas
quel que
soi
e minolog-
ie héo ie
suje
(K.
Gai enio
i
A.
Kaulakienés
,,Légbinis
suje ikis
i
echnique
e minijos
alo isa ion,
Skujinios,,Ta -
V.
p au iniai
nacionalinés
e minologijos
elemen ai,
Skujinios
V.
i
M.
Ki y és,,Te mino-
g aphie
peculia umas
spécialiyooux
ex e s ilis ikos
a z ilgiu) é udiés
sépa i y Sal iniy
e miny a jy
a
pa eikimo b uoZai
(N.
Bane iciené-
s,,Technikos
e miny
s anda dy
déc i ézi-
my ydos,
J.
Gai eny és
,,Lie u isky
i
anglisky
ke u Zodziy
echnikos
e my
s uk i y
sug e inimas
[-
s uk i os
g e inimas],
J.
Ko sako
,,Fysikos
e minai
me akalbos
eks y
leksikos
poZi i iu, V.
NeGi ino
i
V.
NeCi inienés,-
,Da ieji
la yniski
i
g eiki8ki
a iksai e
démenys
médicale
e minijoje
k . ).
i
La ciu
his o ique
linguis ique
z ilgsniu
j
ce ains
suje s de
lexique
spéciale dans
ses a icles
Z elTe minol-
ogija e
p ésen is:
Mokslo da bai,
Kaunas:
Technologija,
1997. p. 244
80
gia
V.
Riméa
(,,Au suje
de
ce ains
e mes
echniques")
i
Sk.
Valen as
(,.Ma e ialiosios
echnikos
e minai
indoeu opieciy
poe ikoje).
Didziausia
a ikniy pa ie
es consac ée
e minologie
p a ique de
ques ions de
i
enseignemen .
Dalyk g indisk
bidingas la
plupa des
na u es
echniqueos
moksly
specialis y
aSy y
i
a iclesniy.
Ils y
a gumen uo ai
soule en
appaïquan s
kai ku iy s i¢iy
e miny
nenuoseklumai,
donnée jdomiy
siiilymy
(V.
Dagiené
,
Mokomosios
p og aminés
j angos
e minologijos
p oblemos, S .
Ra au as,-
Zodzio
ap anga
e minolo-
giniai
sunkumai,
S .
Zajankauskas
e minus
éminys,
exempley-
s,
méginys,
y inys,
bandinys
i
k ., À
p opos S .
Zeb auskas pKai
ku iy e miny
élec o echnikos
a osenos
sunkumai*,
Zilinskas
Lie u iskos
in o ma ikos
A.
e minijos
keblumai k . ).
i
Mais il es
p incipalemen
a iclesniy,
dans lesquels
uneip
au emen
ai éjami
a
aikinaj ai iis
science
a
langues e
mi
e minologie
des
enseignemen s
Klausimai.
S ai jus e
quelques
okiy
a iclesni-
y:
D.
Aleknienés
i
V.
Zulienés
,,P o esinés
langues
éguliingo
ki éa ion
éducimas,
R.
Bukauskienés
,,Ekologijos
ag onomijos
i
angly
e minijos
enseigneme-
n
auk8 ojoje
mokykloje,
Klimo ienés
G.
,,Ve slininkys és
i
kome cijos
e miny
enseignemen
u ilisan des
mé hodes de
enseignemen
ac i ,
MileSke icienés,,-
E.
Specialybés
e minijos
mé hodes de
enseignemen ,
S .
S a ke icienés
,,Dok o an-
y
p o esinés
ca ac é i-
s iques du
enseignem-
i
en du langage k .
Dalyje
Siy
a icles-
niy
aisoma
po
Ziupsnelj
i ai iy
des langues
( isy a an
p o esinés)
dalyky.
Exis e p esque
i
un p o esinés
langue kul i ai
ski y
a iclesniy,
exempleziui,
Ba ke icienés
R.
i
N.
Pe ni inienés,,-
Mi8kininky
p o esinés
langues
nesklandumai,
Celiesienés,
V.
Zilinskienés
R.
i
R.
Zukienés
,,Dés y ojy
aSomosios
i
Snekamosios
langues
ikumai,
V.
Liolienés
,,Cai lesquels
élec o echnikos
e miny daybos
a osenos
ne ikslumai,
i
Moly és,,Dazniau-
sios mediky
E.
e minijos gaidos
k .
i
S aipsniy
au eu s
ne e ai ès
susi iiping pose
ak ualius
mokskalbos,
e miny
da ymo,
lo
a osenos
ques ions de
enseignemen .
P incipalemen
i
pensées
ou nen su
l'ac uing
e minologie
jy
p a ique
spécialisée
langue suje s
de
enseignemen .
i
D'ailleu s,
p oche
pacia de la
e minologi-
e, sa
p a ique de
liaison à
l'enseignem-
su
en se a
bene
jdominan
le ai de
con enu du
mo
langba inki-
nque, jusqu
Siol
e okai
ainsi
j
ienq
daik a
suei-
81
G ynieji*
e minologues,
aussi bien
j ai ios
e minologijas
kosijos
simplemen
bemaz ou ne
s'in é essen
au
enseignemen ,
bien que ce soi
un
impo an iaus-
iy
(jei lui
ne
impo an-
is)
e miny
ins alligi-
j
mo
a oseng budy.
‘Tad, en géné al
iman , dans la
collec ion
g ildenama au
moins palieciama
a
nemazai
impo an iy
e miny esa ies,
elles liées
p ésen inés
bakles, dalyky.
jy
i
su
Te minology
i
p ésen is
—
jdomi,
con eninga,
nonbgai
echniciqueme-
n su o ky a
iSleis a li e.
i
Ja, abejo,
be
naudosis,
emsis
e miny
i
a ky ojai,
kalby
dés y ojai.
i
Taciau
basan is du
publica ion
le
lec eu oj-
as u és bi i
apdai us
pa ou e
—
li e
susida ys
ge okas
pluo as
j ai iy
ne ikslybiy,
apsi ikimy,
klaidingy
eikiniy,
aiskinimy
nepag is y
is ady.
a
Dél cela, a in
d'aide les
au eu s du
li e
lec eu s oi,
Siame
i
aXinyje
api isy
p emiè e
men ionné i
i
au moins
impo an s-
es
nep iaccepi-
nes
dou eo ines
suje s,
a
aussi bien
a i e
démesj
ce ains
nonikslums
ju
de la langue
j
de pensée.
i
Sena pa ie
misy science,
a ki y s i¢iy
specialis y
béda es
i
insu isan
suje s
connaissance
de l'his oi e.
y
I8
cia appa aî
ela i eme-
n ne
sma kis
a aîchiss-
emen s
namazai kam
—
u bi
semble que
p èsS
XX
a.
a
même p emie ji
sio amZiaus
k aS o
indépendomybés
a psnj
Li uanie
p esque
ien ni a ni
dailés, ni
—
musiques,
ni science
echnikes,
quoi nous
sommes
didelés
a
Didziosios
Li uanie
KunigaikS ys-
és kul i os
pa eldé ojai
a ons ieng
i
seniausiy
y inés
Eu opés pus
uni e si y.
Malheu -
i
eusemen-
, ce ains
,,Te minologie
i
main enan ies
au eu s, odos,
aiSkiai pa élai
e anda son
s iciy p adziq
a icle
—
,,Kai ku iy
élec o echnikos
e my a osens
di icul és*
a i mé que
uni e si é de Li uanie
sep yniasdesim penkme is
coïncidan elle même
echnique des moksly
sukak imi
su
(p.
216),
0
de l'a icle
P iesaginiai
e mes
médicaux
P.
A izonio
,,Akiy ligy
ado e*
au o ei
appa aî
que miné a
1940 i8leis a
m.
P.
A izonio
li ega
esan i un
pi myjy
lie u iy
médecine
e miny
Sal iniy
(p.
51).
Tan lie u iy
e minologies,
an ypa¢
science
echniqueos
p adzios
de é y ieSko i
a
où qui anksdiau.
Tu ime
i
enco e ieng
keis oka
pap o j
ès
-
neapib éz ai
zmones
appelons
kalbininkais.
Même eux
kalbininkai
p adiniy
klasiy
enseignja
A.
Vi eli ing
(1887-1925)
n'a ê e
pas de
nomme
kalbininku,
ma y , nan is.
82
dél ce que
quelques
me y
ciojo
desim mecio
p adzioje
ensemble
su
J.
Jablonskiu,
K.
Buga
i
au es
a ailla
Te minologie
commissionée,
pa engeé os
commissionies
adop é y
e miny
inkinélj e
pa asé ieng
ki a
s aipsknygel-
g.
nj
i
Gal pa ois
dél panagiy
p ieZasciy
a icle,,Lek-
sikiniai
[=Leksiniai]
i
s ylis iniai
moksliniy
eks y
ypa umai-
TM
linguis ais
pa adin i
inzinie ius
A.
No od o skis
e médicus
A.
Suminas
(p.
154).
Taciau
au ou k-
ui oyan
K.
Gai enio,
E.
Jakai ienés,
J.
Palionio,
Pio o skio,
R.
Re o ma skio,
A.
Vinoku o k .
G.
i
ik y
kalbininky
pa a des,
ou e
pag is ai
peu se
dou e ,
seulemen
a
mené ieji
pe sonnes
compagnie
j
g
ne se a
pa eke
pa
e eida.
I8
collec ion
d'a icniy
nesunku
p ilasy i
bonne
pluos a
ne iksliy
j ai iy
langues
dalyky
aiskinimy.
Kele as
pa yzdziy
zodziy
i8
da ybos
galiinés
—
ediniu
considé é
annexaga
su
- is ai
Zodis
jei is
(p.
16)
i
a e s8<ii
-
annexes
- as
ediniu
sou enu
aikus
galiinés
edinys
uZk a as
(p.
53).
Neapdai iai
issky us
Zodziuose
p agula e
pazaida
p éesagas
-u/a
i
-da
(p.
54),
nonp as ai
nuk am ées
es e
pama iniy
Zodziy
p aguléjo
e
pazeidé
Saknys
-gul
i
-Zeid-.
Tokie choses
pi S u
p ikigamai
mon en
que
ce aines
e miny
examiné oj-
oms
equé yen
app o ondj-
ue
pos udijue
les
ondemen s
de
débi binemen .
Labai
p a e s y
en géné al
ge esné
aSandiy
pazin is
su
Zodziy
da ybos,
g amma ik-
os, des
langues
kul i os
i
ou nybos
héo ie.
Cela peu
padé y
is eng i nebi y
èglesiy
suda inéjimo,
leis y
objec i ieu
é alue an
ki y eigins,
an u ima
en eaga de
langues.
Pa yzdii, quand
son co igés
dans
élec o echnique
publica ion
pa a o i
appendages
-inis,
-é
bid a dziai
jus e dél de
ce que ils esa
iS es i
in e p au i-
niy Zodziy,
u ingiy
annexaga
i8
-ab
a
-y - (ak y iné,
di é enciali-
né k .,
i
p.
128),
pas
di icile de
panse que
ainsi ai e
bid a dziy
dans une
band inéje
kalboje
esa
impossible.
Mais es
puis ainsi à
co ec e-
ne
men
—
da omy
a ojamy
okiy
i
ediniy
pe sonne
nekimba
né a
pama o
i
kib i.
Dans un
au e
a icle appendices
-inis,
-é
da ybos
i8galés
enco e
plus
es ein -
—
es
a i mée
que p ies
Sia
annexaga,,-
ne eiké y
u ilise
au es
annexes
(p.
135).
Tou ai
ne egé a
negi dé a.
P emiè e-
men
neaisku,
commen
une elle
anks esng
p éesaga
ba y peu
pa a o i.
Neben
éia oé a
di e que
appenda-
ga
i8
u inciy
Zodziy
bid a diiai
su
-inis,
-é
neda omi.
Mais ce
bii y didelé
ne iesa.
Bud a dziy
annexeaga
-nis, es
-é
comme
jus e
une u,
qui
i8
main en-
an es
83
ès
da ios e
e u i
compa é-
men
peuug
da ybos
limi imy
Reiké y
où qui
plus
p écisé-
men
eiks i
son
men is,
que
nesusida-
y y
jspudis,
que
i8 edinej-
amos
nebii os
p a ilés
ou kKokie
nesami
polinkiai.
sans in
cela es
impo a-
n en
enseigna-
n les
é udian -
s, pas
seuleme-
n
scien i i-
ques en
con é e-
nces ou
science
dans les
publica i-
ons, ca
enseign-
e au
seuleme-
n ik ai
ik y
suje .
P amany y
aisykliy pe
a
dideliy
apibend inimy
dans la
collec ion es
plus.
i
Pa yzziui, su
Zodzius au
su
démeniu
in e na ion-
al
Aid o eigia-
ma:
,,Démens
A/d osa a a-
nkisku
Zodziu
change
ne peu .
C'es
impo a-
n , quel
second
es du
sudu in-
ien
Zodzio
démen o
Li uu is-
ka ou
in e na -
ional. Si
in e na -
ional e
eiSkian-
is
e mina
ou
science sa oka
{=i es
e meas],
ce u é y
bi i u ilisé
sudu inis
Zodis,
pa
exemple.,
[=:]
Aid os a-
ika,
hyd ody-
namique,
hyd o -
ansmisi-
ja e
pan., 0 si
le u is-
kas,
sudu in-
is
e mins
keis inas
sudé ini-
u, pa
exemple.,
[=:]
A/d aul -
né
pa a a,
hyd auli-
nis
suu blys,
hyd auli-
nis
moiklis e
k . (p.
238).
Nesleidzi-
an j
Sios
iS auké-
lés
aiskos
nege um-
us ( is
dél o de
la
p emiè e
ph ase
e de la
inamosi-
os
iS auk-
os pa ie
p ieS a -
ingumo
nu ylé i
né a
comme
sa a an-
kisku
Zodziu
emplac-
e
impossib-
le esq,
mais
uoj
pa ¢
keiiama!),
Gia isy
p emiè e
ipi di e,
que
ac uellei-
nés
bend in-
és langue
ph asey-
ba du
ou ne
donoda
p ielaidy
à els
èglesé-
ms.
P ieSing-
ai. Si elle
aisykle
bi y im a
di igeu -
is (0 okiy
in e p a-
u iniy
p admen-
y, be
Aid o-,
es
ge okas
pluos as-
), ek y
ai e
nemazq
p ésen i-
nés des
p a iqu-
es de
langue e
de
eikybos
pe e s-
ma. I8 où
de elles
choses
su gisse-
n ?
Galba iS
pe dém
éc i isk-
ai
comp as-
os
Vals ybi-
nés
lie u iy
kalbos
komisij-
os
ekomen-
dacijos
dél kele o
ZodZiy
a ec
p meniu
au o-(pa-
je, ce
mon y -
y, comme
p udem-
men
aukS os
ins i uci-
jos
u é y
kis is j
sépa és
pa us
ususenos
ques ion-
s, 0
kiSdamo-
si comme
p écisé-
men
u é y
eik3 i
ses
a i ma-
ions).
A si us
des
suje s
de langue
ne ous
les
kalbinai -
es
aisken
uni o m-
émen .
Ce n'es
béda.
Ainsi
peu bi i
ieskoma
science
é os.
Taciau
male ai,
kai
quelles
p émiss-
es ou
possibily-
bés
iSpuciam-
os. P ie
okiy
dalyky
appa e-
ny y
ik iaus'
domiy i
aikliy
p o . V.
U buéio
pamas y-
my deél
galimy
sudu in-
iy Zodziy
da ybos
aiskinimy
d'un
au e
suabsolu-
u iné
pacios
di ybos
comme
Zodziy
da ybos bido nebep ipazinimas (di iniai considé omi galiniy ediniais). Taïiau e ous académiques zodziu
84

da ybos
ap agai,
e
scolai es
guideliai
gal iniy
e
d i iniy
da ybos i
k i a
neplaka.
To
eiké y
sui e e
aukS yjy
mokykly
(ypaé ne
ilologus
app ena-
n s)
dés y o-
jams e
nek a Si-
n i ni ki y
dalyky
dés y o-
ju, ni
s uden y
gal y
(p.
70).
Légalemen
ainsi du iniais
sudu iniais
a
e mes ne
con ien pas
appele
su auk iniy
Zodziy
medpunk as,
medsesuo,
ubdispanse -
is e e c. (p.
135-136).
Leidinyje es
p ésen é un
ge okas
pluos as
j ai iy
langues
aisymy.
Hélas, del
pa ie jy
au
abejo i,
ce ains
ou
inaccep a-
i
bles, des
end oi s
0
co igen
injusy ini
choses.
Be
plus la ge
con ex e
di icile de
di e,
p écisém-
a
en
co igé
gaba i
pasakyme
iski s os
bois de
gaba i
odziu a is
(p.
41),
ca ce
son ou
di é en -
es
eik8més
Zodziai.
Tad
biidams
p ésen é
be
d'un plus
la ge
aiskisse-
men , Sis
co ec ion peu
Zmones
ompe -
i i.
Deja, el
isplé8 y bi inos
us ojamosios
i8
en i onnemen
Zodziy e lyéiy
aisinéjimas,
pa ai , même
ima plis i.
Di ku
comp end -
e, kodél
co ecomas
i
i ia èsem-
en medZio
Jeidimas le
mieux
i
possible
simplemen
au e
nécessime
u ilisé
siiilomas
subs i u as
jo
medzio
e imas
(p.
sud 41,
y
Zodziy
a osenos
Z .
DZ,
439
i
923,
LKZ
VII
270).
Neaisku,
kodél
queis u
considé-
é le
e me
Sakny
papjo imas
(p.
43).
Skaudiiai
klys a
kalbininké,
eigdama,
que les
no mes de
langue esq
nusikals ama
sakan acid
abaiabai
(p.
77).
Les
aisy ojai
de langages
u é y bi i
beaucoup
a sa gesni,
isy
p emiè e
s'e o ce
le mieux
possible
connaini
se p aja
langue,
langues
aisymy
héijq
p a ique,
i
pa ce
quand imami
aisine i
assez bons,
i osios
langues
cons i ue
base
e mes
même pa-
a
Gids os
pa oles
pasakymai,
nejuciom
sp is a
p o lipas
Zodziai:
,,
VieSpa i-
e!
Quel
Gia
da oma
su
miisy
pa le?
Kodel
a aill i-
né langue
ima
quelque
qui
pa aî e
ge esné
uz
i a ? !
En
géné al
aisymai
doi bi i
aki aizdii-
s, ès
ai8kis,
pag is i,
au
p écisé-
men
mon e ,
qui dans
i
lesquels
cas
aisoma.
Des
end oi s
peu
ê e
di icile
au
lec eu
de se
gué i , si
con ien
ou ne
con ien
pas sépa émen
Zodzius
a
pasakymus
a o i,
pa yzdziui,
ienu
apsp es i
co ecom-
as comme
langue
e eu
(p.
71),
o
au eu
si ilomas
u ilise
(p.224).
Kai
posi i e,
quoique
i
A.
Pupkiu basé
que
j a dziuo i-
nés o me
esanios,,bii -
inas
sudé iniy
e miny
indiciklis
(p.
42),
ge okai
pe siidoma.
Même ès
nécessé y
abejo i, bi ina
di e, comme là
a
même ou nie,
seulemen
g ynasis halynas,
Jaikinasis
sandélis,
na i alusis
a Zélimas.
Neaisku, quoi
g indziam gyslos,
condensa o inia
a ik minio
épa emen
85
kilmininku
(p.
128).
Tu bi
chaque
special
ip
langue
u ilisa eu
con i min y,
que jp as a
ou jp asciau
main enan
saky i a/iumil
ninis dalgis,
silab inis
monigas,
a inis
laidas.
I
kilmininke é ims,
bien pajis amas,
mais en
p ésen iné
pa ois oki
comme i es
poe inés,
meninés,
dalykinés pa oles
i
de la langue
pasakymai
kondensa o iaus
o
ne
a iklis
kondensa o i
s:
aizdziai
j a dija
di é en s
i
sa okas, dél ne
peu bi i un
au e co ecomi
(kalbos a z ilgiu).
Neben kas
pacius
o
chosesik us
bi y sumaiges
(mais ce
bii y
chose,
o
ne
des langues,
e eu )... Il
a i e, que
dans les
donnés
exemples,
ne
ou co ige,
ce qui
co ey ena.
Pa yzdziui,
dans la
ph ase
Pasi enkan
an enas a é é
guidéu asi Ju
papli imu,
c éée la
skaicia imo
mé hode de
complumu
co ecomas
seulemen
zodis pilnumu
(p. 69), mais, si
neno é a
da an age
amélio e de
ce
p oposi ion,
bi y ike
pa aisi i da
au moins son
p adziq -Bu o
di igamasi
pa enkamy
an eny
papli imu<...>.
Pe pus
ieniskai dans
ce ains
con e-mo s
co ec om
eiksmy
pa adinimy
naudininkas
bend a imi,
exemple: 1)
Tole ancijy
sis emaimui
(=
Tole ancijy
sis emai
suda y i) es
ixé l'uni é de
ole ancijos
(p. 70); To kiam
kampy
ma a imu
(=Tels kamps
mesu e )
dazniausiai
es u ilisé
sinusiné
lin uo é (p.
70); 3) Un
g and
démesys es
acco dé de la
p oduc ion
p odui e
kokybés
i e inimu s
(=Daug
démesio
des inée à la
quali é de la
p oduc ion
p odui e
j e inimu -
s) (p. 65).
Mieux e le
plus
impo an
i iau bii y en
de els cas de
agy e que e
ainsi: 1) Kad
bu y
suda y a
ole ancijy
sys ème, ixé
uni é de
ole ancii; 2)
Tokie angles
dazniausiai
mesu és
sinusine
liniuo e; 3)
ès
iipinamasi
j in i
p oduc iy
quybe.
Sj e a peu
p ikis i e dél
paciy
a iclesniy
au o iy
langues. Tai,
zi ék, mal
pa é é quel
Zodis a elis,
c'es ly is,
exemple: 1)
apib ézimy
sis ema isku-
mas
(=sys émisku-
mas), p. 34; 2)
jaunesnés e
anciens
(=nésZemesn-
és e
zods esnés)
classesés, p.
100; 3)
Nepakanka
kons a uo i le
ôle
impo an du
langage dans
la
connaissance
scien i ique),
p. 21; 4) <...>
odziy
junginiy
aliumininés
co ec eme-
n suc ulée
da y a)
86
<...>,
p.
66; 5)
<...>
bui ina sma kiai
splés i
in e p au izod-
<...>
éymokéjima
ny
lie u iy kalba
(=/e u iy
kalboje
a ojamy
in e p au i-
niy zodziy
mokéjima),
p.
164
(en plus,
lui
i
Sis
asse ion
ès
dou euse).
Gana
daznai
oublis
pa ie
kilmininkas,
P z. :
1)
Dél
o
appa aanda
s uk d iniai
idiomy
a ian a
(=s uk i iniy
idiomy
a ian y,
enco e mieux:
susida o
a ian y),
<...>
p.
25;
2)
<...>
peu se o me
synonimiski
i
azeologizmai
(=sinonimisky
azeologizmy,
enco e mieux:
susida y i
azeologizmy),
p og amme
j aukéme
<...>
p.
27;
3)
[
i
j
a
i-
ias
mandagumo
o mules
(=j ai iy
mandagumo
o muliy;
enco e
mieux:
j ai iy
mandagiy
pasakymy),
mokoma
p.
102;
4)
<...>
paciam
o me i is
<...>
les
lune es
(=sakiniy)
su
uo
Zodziu,
p.
132;
5)
<...>
pas di icile à
ou e p okalbés
empsus
siekianéius
minimalius
ex us-sin agmas
(=siekianciy minima-
Jy
|
mazuc y
eks y-sin agmy),
p.
194
i
k .
Hélas,
hélas!
Vis dazniau
eux mêmes
i
kalbininkai,
ma y ,
oldami du
i osios
kalbos,
nebe a oja
de la pa ie
kilmininko les
cas, où
i osios
i
kalbos d asia
e k inai
exigen .
jo
De niè emen
ès plin a
a i kS inés
mi8 iyjy
(de inamyjy
nede inamyjy)
pazyminiy
i
o d ekos
mada.
I
monumen
le plus
hono ingj
Vilniaus
emplace
cons ui au
didziajam
kunigaikS¢iui,
didziajam
0
ne
kunigaikS¢iui
du Li uanie.
Gausoka
maiSalynés
dans une
i
publica ion
é isuojame.
Même d'un
ne
a icle
an a8 éje
peu selon
quelques
logikos, on
selon
polinkius du
langage
sumé y i
els
pazyminiai,
exemple. :
,,P o esinés
langue
égulingo
ki cia ion
éducimas
(p.
11),
,,Dés y ojy
asomosios
i
Snekamosios
ikumai de
la langue
(p.
68),
Dok o an y
p o esinés
ca ac é is i-
ques de
enseignemen de la langue*
(p.
189)
i
k . I
sklandziau,
i
jp as iau,
i iau bi y
saky i bei
a8y i
aisyklingo
p o esinés
langue
ki cia imo
mokoma
(ki cia imo
mokoma,
ugdymas)
ne inka),
asomoyi
Gia
i
Snekamoji
dés y ojy
pa le,
p o essi-
né
dok o an-
y pa le.
Nebesigan
j
i ai ius
pa lamo
ne ikslumus
du publica ion,
is dél o ès
da iipi a i
Zodelj ki a dél
s e imy
k aS y
pe sonn a d-
ziy aymo.
La yniska
aidyna
a ojanciy
k a8 y
pe sonn a dz-
iai li egoje
dazniausiai
87
a8omi
o iginalalo
pa idalu,
daznai
p idé os
lie u iskos
galinés. Mais
p amaiSiui
places kyS eli
e selon
a ime
ouche u in
pa asymas,
exempleziui,
quel W on
Humbol s (p.
46; seulemen
kazkodél dans
ce cas laik a
é ima na do
aidé),
Heigensas (p.
22) e k .
Da nenuoseklieu
déliojamoslie u iskos
galiinés, dél un au eu
peu pa a ie
i
Wi gens eins (p. 20;
o
Sis Zodis pa e eida
édi ion issédipin ne
a ec aide g, 0 a ec q),
0 au e -Wi gens ein
(p. 124). dans ce cas
déjà di icile de
comp end e, si su
pona, ou su ponia
pa lez. Maia ions Gia
beaucoup, e ou
n'impo e oi que
Li uu iy au moins
galiine is esmés ou e
3j Sim me j é ai
jp as a pou
masculiskos e
émin8kos sexes des
pe sonny su names,
i.e. u ilise monsieu
Heidegge is ( a iama,
daznai i a8oma
[Heidege is]),
Osgoodas [Osgudas],
Sapi as [Sepi as],
mais ponia Heidegge
[Heidegge ], Osgood
[Osgud], Sapi [Sepi ]
(Siezdiai choisk i i8 46,
p. 124, 125, ils donnen
pas de exemples). Sans
aucun dou e, cela
indique que ay ojams
ia beaucoup ce ebé a
neai8ku. Sis Ziupsnis
pas aby su agy as
pas pou que bii y
no ima a, comme di ,
assez jdomy inkinj
supeik i. Non! Tik
no é a a i i
skai y ojy (ypaé ne
kalbininky) démesj j
cela, que la li e Siq
li e, pa je, comme e
ou au e, au
é léchissan e
paubejojan , que
jamais ne con ien
a euli sui e pa ce,
ka qui où e comme
acon e ou
pa aso.,,Te minologie
e p ésen ies
au eu s ieSkoyo
é i é. Pas oujou s
elle i$ ka o sus in e.
Tad peu e pou eux
cia é ablis pensées e
dou eonés padés
Zeng i kokj Zingsnelj
j p iekj na mosios
langue cogni ion,
enseignemen e
é ude cheminu.
S asys
KEINYS
88