TERMINOLOGIE
IR
DABARTIS
.Te minologija
i
p ésen is*
-
elle an a8 e
Kauno
echnologies
i
eido a iklniy
inkinj!, ku j
es sudé i
j
1997
m.
bi zelio
4
d.
il y a eu une
con é ence
scien i iqu-
ecij
lechnikos
moksly jezik
p oblemos*
pa agy i
a icles.
Knyga iSéjo
p èsS
con é ence,
a
ad
pa icipan s-
iai p aneSéjy
min imis
su
galeo
seipazin i
seulemen
audi o ijoje,
ne
mais g ize
namus. Dans
Leidenscha
i
publiés
j
a icles.
Cinkios
deSim ys
43
au o iy
a aillen
dans neu
jy
hau esS osi-
es écoles
dans science
js aiges.
i
Tai
Li uiy
langues
i
La iy kalbos
ins i u y
e minologai,
gausokas
bii ys
Kau-
no
i
Siauliy
aukS yjy
mokykly
lie u iy
i
s e imy
kalby
dés y ojy,
mazdaug
kas
penk as
au o ius
—
na u e e
echnique-
os moksly
specialis
i8
uni e si é de
echnologie
de Kaunas,
Vilniaus
uni e si é e
Ma héma iques
i
de
l'in o ma ique
ins i u e.
Beaucoup
d'a icniy uneip
a
au emen
son susije
echniquees
su
langbei
e minologija,
ba
seulemen
quelques
consac ée bien
plus la ges
suje s,
exempleziui,
Ba zdziukienés
L.
,,Kalba
—
kul i iné
Zmogaus
aiska,
G.
Cepai iené-
s,,Kalbos
e ike o
unkcijos
i
Zenklai,
R.
Leka icie-
nés
,,Kalba samoné
i
psicholing is iniy
y imy pag indu.
Aussi jus e
quelques
a iclesniy
au moins
combien
plus widélie
g ildenamas
quel que
soi
e minolog-
ie héo ie
suje
(K.
Gai enio
i
A.
Kaulakienés
,,Légbinis
suje ikis
i
echnique
e minijos
alo isa ion,
Skujinios,,Ta -
V.
p au iniai
nacionalinés
e minologijos
elemen ai,
Skujinios
V.
i
M.
Ki y és,,Te mino-
g aphie
peculia umas
spécialiyooux
ex e s ilis ikos
a z ilgiu) é udiés
sépa i y Sal iniy
e miny a jy
a
pa eikimo b uoZai
(N.
Bane iciené-
s,,Technikos
e miny
s anda dy
déc i ézi-
my ydos,
J.
Gai eny és
,,Lie u isky
i
anglisky
ke u Zodziy
echnikos
e my
s uk i y
sug e inimas
[-
s uk i os
g e inimas],
J.
Ko sako
,,Fysikos
e minai
me akalbos
eks y
leksikos
poZi i iu, V.
NeGi ino
i
V.
NeCi inienés,-
,Da ieji
la yniski
i
g eiki8ki
a iksai e
démenys
médicale
e minijoje
k . ).
i
La ciu
his o ique
linguis ique
z ilgsniu
j
ce ains
suje s de
lexique
spéciale dans
ses a icles
Z elTe minol-
ogija e
p ésen is:
Mokslo da bai,
Kaunas:
Technologija,
1997. p. 244
80
gia
V.
Riméa
(,,Au suje
de
ce ains
e mes
echniques")
i
Sk.
Valen as
(,.Ma e ialiosios
echnikos
e minai
indoeu opieciy
poe ikoje).
Didziausia
a ikniy pa ie
es consac ée
e minologie
p a ique de
ques ions de
i
enseignemen .
Dalyk g indisk
bidingas la
plupa des
na u es
echniqueos
moksly
specialis y
aSy y
i
a iclesniy.
Ils y
a gumen uo ai
soule en
appaïquan s
kai ku iy s i¢iy
e miny
nenuoseklumai,
donnée jdomiy
siiilymy
(V.
Dagiené
,
Mokomosios
p og aminés
j angos
e minologijos
p oblemos, S .
Ra au as,-
Zodzio
ap anga
e minolo-
giniai
sunkumai,
S .
Zajankauskas
e minus
éminys,
exempley-
s,
méginys,
y inys,
bandinys
i
k ., À
p opos S .
Zeb auskas pKai
ku iy e miny
élec o echnikos
a osenos
sunkumai*,
Zilinskas
Lie u iskos
in o ma ikos
A.
e minijos
keblumai k . ).
i
Mais il es
p incipalemen
a iclesniy,
dans lesquels
uneip
au emen
ai éjami
a
aikinaj ai iis
science
a
langues e
mi
e minologie
des
enseignemen s
Klausimai.
S ai jus e
quelques
okiy
a iclesni-
y:
D.
Aleknienés
i
V.
Zulienés
,,P o esinés
langues
éguliingo
ki éa ion
éducimas,
R.
Bukauskienés
,,Ekologijos
ag onomijos
i
angly
e minijos
enseigneme-
n
auk8 ojoje
mokykloje,
Klimo ienés
G.
,,Ve slininkys és
i
kome cijos
e miny
enseignemen
u ilisan des
mé hodes de
enseignemen
ac i ,
MileSke icienés,,-
E.
Specialybés
e minijos
mé hodes de
enseignemen ,
S .
S a ke icienés
,,Dok o an-
y
p o esinés
ca ac é i-
s iques du
enseignem-
i
en du langage k .
Dalyje
Siy
a icles-
niy
aisoma
po
Ziupsnelj
i ai iy
des langues
( isy a an
p o esinés)
dalyky.
Exis e p esque
i
un p o esinés
langue kul i ai
ski y
a iclesniy,
exempleziui,
Ba ke icienés
R.
i
N.
Pe ni inienés,,-
Mi8kininky
p o esinés
langues
nesklandumai,
Celiesienés,
V.
Zilinskienés
R.
i
R.
Zukienés
,,Dés y ojy
aSomosios
i
Snekamosios
langues
ikumai,
V.
Liolienés
,,Cai lesquels
élec o echnikos
e miny daybos
a osenos
ne ikslumai,
i
Moly és,,Dazniau-
sios mediky
E.
e minijos gaidos
k .
i
S aipsniy
au eu s
ne e ai ès
susi iiping pose
ak ualius
mokskalbos,
e miny
da ymo,
lo
a osenos
ques ions de
enseignemen .
P incipalemen
i
pensées
ou nen su
l'ac uing
e minologie
jy
p a ique
spécialisée
langue suje s
de
enseignemen .
i
D'ailleu s,
p oche
pacia de la
e minologi-
e, sa
p a ique de
liaison à
l'enseignem-
su
en se a
bene
jdominan
le ai de
con enu du
mo
langba inki-
nque, jusqu
Siol
e okai
ainsi
j
ienq
daik a
suei-
81
G ynieji*
e minologues,
aussi bien
j ai ios
e minologijas
kosijos
simplemen
bemaz ou ne
s'in é essen
au
enseignemen ,
bien que ce soi
un
impo an iaus-
iy
(jei lui
ne
impo an-
is)
e miny
ins alligi-
j
mo
a oseng budy.
‘Tad, en géné al
iman , dans la
collec ion
g ildenama au
moins palieciama
a
nemazai
impo an iy
e miny esa ies,
elles liées
p ésen inés
bakles, dalyky.
jy
i
su
Te minology
i
p ésen is
—
jdomi,
con eninga,
nonbgai
echniciqueme-
n su o ky a
iSleis a li e.
i
Ja, abejo,
be
naudosis,
emsis
e miny
i
a ky ojai,
kalby
dés y ojai.
i
Taciau
basan is du
publica ion
le
lec eu oj-
as u és bi i
apdai us
pa ou e
—
li e
susida ys
ge okas
pluo as
j ai iy
ne ikslybiy,
apsi ikimy,
klaidingy
eikiniy,
aiskinimy
nepag is y
is ady.
a
Dél cela, a in
d'aide les
au eu s du
li e
lec eu s oi,
Siame
i
aXinyje
api isy
p emiè e
men ionné i
i
au moins
impo an s-
es
nep iaccepi-
nes
dou eo ines
suje s,
a
aussi bien
a i e
démesj
ce ains
nonikslums
ju
de la langue
j
de pensée.
i
Sena pa ie
misy science,
a ki y s i¢iy
specialis y
béda es
i
insu isan
suje s
connaissance
de l'his oi e.
y
I8
cia appa aî
ela i eme-
n ne
sma kis
a aîchiss-
emen s
namazai kam
—
u bi
semble que
p èsS
XX
a.
a
même p emie ji
sio amZiaus
k aS o
indépendomybés
a psnj
Li uanie
p esque
ien ni a ni
dailés, ni
—
musiques,
ni science
echnikes,
quoi nous
sommes
didelés
a
Didziosios
Li uanie
KunigaikS ys-
és kul i os
pa eldé ojai
a ons ieng
i
seniausiy
y inés
Eu opés pus
uni e si y.
Malheu -
i
eusemen-
, ce ains
,,Te minologie
i
main enan ies
au eu s, odos,
aiSkiai pa élai
e anda son
s iciy p adziq
a icle
—
,,Kai ku iy
élec o echnikos
e my a osens
di icul és*
a i mé que
uni e si é de Li uanie
sep yniasdesim penkme is
coïncidan elle même
echnique des moksly
sukak imi
su
(p.
216),
0
de l'a icle
P iesaginiai
e mes
médicaux
P.
A izonio
,,Akiy ligy
ado e*
au o ei
appa aî
que miné a
1940 i8leis a
m.
P.
A izonio
li ega
esan i un
pi myjy
lie u iy
médecine
e miny
Sal iniy
(p.
51).
Tan lie u iy
e minologies,
an ypa¢
science
echniqueos
p adzios
de é y ieSko i
a
où qui anksdiau.
Tu ime
i
enco e ieng
keis oka
pap o j
ès
-
neapib éz ai
zmones
appelons
kalbininkais.
Même eux
kalbininkai
p adiniy
klasiy
enseignja
A.
Vi eli ing
(1887-1925)
n'a ê e
pas de
nomme
kalbininku,
ma y , nan is.
82
dél ce que
quelques
me y
ciojo
desim mecio
p adzioje
ensemble
su
J.
Jablonskiu,
K.
Buga
i
au es
a ailla
Te minologie
commissionée,
pa engeé os
commissionies
adop é y
e miny
inkinélj e
pa asé ieng
ki a
s aipsknygel-
g.
nj
i
Gal pa ois
dél panagiy
p ieZasciy
a icle,,Lek-
sikiniai
[=Leksiniai]
i
s ylis iniai
moksliniy
eks y
ypa umai-
TM
linguis ais
pa adin i
inzinie ius
A.
No od o skis
e médicus
A.
Suminas
(p.
154).
Taciau
au ou k-
ui oyan
K.
Gai enio,
E.
Jakai ienés,
J.
Palionio,
Pio o skio,
R.
Re o ma skio,
A.
Vinoku o k .
G.
i
ik y
kalbininky
pa a des,
ou e
pag is ai
peu se
dou e ,
seulemen
a
mené ieji
pe sonnes
compagnie
j
g
ne se a
pa eke
pa
e eida.
I8
collec ion
d'a icniy
nesunku
p ilasy i
bonne
pluos a
ne iksliy
j ai iy
langues
dalyky
aiskinimy.
Kele as
pa yzdziy
zodziy
i8
da ybos
galiinés
—
ediniu
considé é
annexaga
su
- is ai
Zodis
jei is
(p.
16)
i
a e s8<ii
-
annexes
- as
ediniu
sou enu
aikus
galiinés
edinys
uZk a as
(p.
53).
Neapdai iai
issky us
Zodziuose
p agula e
pazaida
p éesagas
-u/a
i
-da
(p.
54),
nonp as ai
nuk am ées
es e
pama iniy
Zodziy
p aguléjo
e
pazeidé
Saknys
-gul
i
-Zeid-.
Tokie choses
pi S u
p ikigamai
mon en
que
ce aines
e miny
examiné oj-
oms
equé yen
app o ondj-
ue
pos udijue
les
ondemen s
de
débi binemen .
Labai
p a e s y
en géné al
ge esné
aSandiy
pazin is
su
Zodziy
da ybos,
g amma ik-
os, des
langues
kul i os
i
ou nybos
héo ie.
Cela peu
padé y
is eng i nebi y
èglesiy
suda inéjimo,
leis y
objec i ieu
é alue an
ki y eigins,
an u ima
en eaga de
langues.
Pa yzdii, quand
son co igés
dans
élec o echnique
publica ion
pa a o i
appendages
-inis,
-é
bid a dziai
jus e dél de
ce que ils esa
iS es i
in e p au i-
niy Zodziy,
u ingiy
annexaga
i8
-ab
a
-y - (ak y iné,
di é enciali-
né k .,
i
p.
128),
pas
di icile de
panse que
ainsi ai e
bid a dziy
dans une
band inéje
kalboje
esa
impossible.
Mais es
puis ainsi à
co ec e-
ne
men
—
da omy
a ojamy
okiy
i
ediniy
pe sonne
nekimba
né a
pama o
i
kib i.
Dans un
au e
a icle appendices
-inis,
-é
da ybos
i8galés
enco e
plus
es ein -
—
es
a i mée
que p ies
Sia
annexaga,,-
ne eiké y
u ilise
au es
annexes
(p.
135).
Tou ai
ne egé a
negi dé a.
P emiè e-
men
neaisku,
commen
une elle
anks esng
p éesaga
ba y peu
pa a o i.
Neben
éia oé a
di e que
appenda-
ga
i8
u inciy
Zodziy
bid a diiai
su
-inis,
-é
neda omi.
Mais ce
bii y didelé
ne iesa.
Bud a dziy
annexeaga
-nis, es
-é
comme
jus e
une u,
qui
i8
main en-
an es
83
ès
da ios e
e u i
compa é-
men
peuug
da ybos
limi imy
Reiké y
où qui
plus
p écisé-
men
eiks i
son
men is,
que
nesusida-
y y
jspudis,
que
i8 edinej-
amos
nebii os
p a ilés
ou kKokie
nesami
polinkiai.
sans in
cela es
impo a-
n en
enseigna-
n les
é udian -
s, pas
seuleme-
n
scien i i-
ques en
con é e-
nces ou
science
dans les
publica i-
ons, ca
enseign-
e au
seuleme-
n ik ai
ik y
suje .
P amany y
aisykliy pe
a
dideliy
apibend inimy
dans la
collec ion es
plus.
i
Pa yzziui, su
Zodzius au
su
démeniu
in e na ion-
al
Aid o eigia-
ma:
,,Démens
A/d osa a a-
nkisku
Zodziu
change
ne peu .
C'es
impo a-
n , quel
second
es du
sudu in-
ien
Zodzio
démen o
Li uu is-
ka ou
in e na -
ional. Si
in e na -
ional e
eiSkian-
is
e mina
ou
science sa oka
{=i es
e meas],
ce u é y
bi i u ilisé
sudu inis
Zodis,
pa
exemple.,
[=:]
Aid os a-
ika,
hyd ody-
namique,
hyd o -
ansmisi-
ja e
pan., 0 si
le u is-
kas,
sudu in-
is
e mins
keis inas
sudé ini-
u, pa
exemple.,
[=:]
A/d aul -
né
pa a a,
hyd auli-
nis
suu blys,
hyd auli-
nis
moiklis e
k . (p.
238).
Nesleidzi-
an j
Sios
iS auké-
lés
aiskos
nege um-
us ( is
dél o de
la
p emiè e
ph ase
e de la
inamosi-
os
iS auk-
os pa ie
p ieS a -
ingumo
nu ylé i
né a
comme
sa a an-
kisku
Zodziu
emplac-
e
impossib-
le esq,
mais
uoj
pa ¢
keiiama!),
Gia isy
p emiè e
ipi di e,
que
ac uellei-
nés
bend in-
és langue
ph asey-
ba du
ou ne
donoda
p ielaidy
à els
èglesé-
ms.
P ieSing-
ai. Si elle
aisykle
bi y im a
di igeu -
is (0 okiy
in e p a-
u iniy
p admen-
y, be
Aid o-,
es
ge okas
pluos as-
), ek y
ai e
nemazq
p ésen i-
nés des
p a iqu-
es de
langue e
de
eikybos
pe e s-
ma. I8 où
de elles
choses
su gisse-
n ?
Galba iS
pe dém
éc i isk-
ai
comp as-
os
Vals ybi-
nés
lie u iy
kalbos
komisij-
os
ekomen-
dacijos
dél kele o
ZodZiy
a ec
p meniu
au o-(pa-
je, ce
mon y -
y, comme
p udem-
men
aukS os
ins i uci-
jos
u é y
kis is j
sépa és
pa us
ususenos
ques ion-
s, 0
kiSdamo-
si comme
p écisé-
men
u é y
eik3 i
ses
a i ma-
ions).
A si us
des
suje s
de langue
ne ous
les
kalbinai -
es
aisken
uni o m-
émen .
Ce n'es
béda.
Ainsi
peu bi i
ieskoma
science
é os.
Taciau
male ai,
kai
quelles
p émiss-
es ou
possibily-
bés
iSpuciam-
os. P ie
okiy
dalyky
appa e-
ny y
ik iaus'
domiy i
aikliy
p o . V.
U buéio
pamas y-
my deél
galimy
sudu in-
iy Zodziy
da ybos
aiskinimy
d'un
au e
suabsolu-
u iné
pacios
di ybos
comme
Zodziy
da ybos bido nebep ipazinimas (di iniai considé omi galiniy ediniais). Taïiau e ous académiques zodziu
84
da ybos
ap agai,
e
scolai es
guideliai
gal iniy
e
d i iniy
da ybos i
k i a
neplaka.
To
eiké y
sui e e
aukS yjy
mokykly
(ypaé ne
ilologus
app ena-
n s)
dés y o-
jams e
nek a Si-
n i ni ki y
dalyky
dés y o-
ju, ni
s uden y
gal y
(p.
70).
Légalemen
ainsi du iniais
sudu iniais
a
e mes ne
con ien pas
appele
su auk iniy
Zodziy
medpunk as,
medsesuo,
ubdispanse -
is e e c. (p.
135-136).
Leidinyje es
p ésen é un
ge okas
pluos as
j ai iy
langues
aisymy.
Hélas, del
pa ie jy
au
abejo i,
ce ains
ou
inaccep a-
i
bles, des
end oi s
0
co igen
injusy ini
choses.
Be
plus la ge
con ex e
di icile de
di e,
p écisém-
a
en
co igé
gaba i
pasakyme
iski s os
bois de
gaba i
odziu a is
(p.
41),
ca ce
son ou
di é en -
es
eik8més
Zodziai.
Tad
biidams
p ésen é
be
d'un plus
la ge
aiskisse-
men , Sis
co ec ion peu
Zmones
ompe -
i i.
Deja, el
isplé8 y bi inos
us ojamosios
i8
en i onnemen
Zodziy e lyéiy
aisinéjimas,
pa ai , même
ima plis i.
Di ku
comp end -
e, kodél
co ecomas
i
i ia èsem-
en medZio
Jeidimas le
mieux
i
possible
simplemen
au e
nécessime
u ilisé
siiilomas
subs i u as
jo
medzio
e imas
(p.
sud 41,
y
Zodziy
a osenos
Z .
DZ,
439
i
923,
LKZ
VII
270).
Neaisku,
kodél
queis u
considé-
é le
e me
Sakny
papjo imas
(p.
43).
Skaudiiai
klys a
kalbininké,
eigdama,
que les
no mes de
langue esq
nusikals ama
sakan acid
abaiabai
(p.
77).
Les
aisy ojai
de langages
u é y bi i
beaucoup
a sa gesni,
isy
p emiè e
s'e o ce
le mieux
possible
connaini
se p aja
langue,
langues
aisymy
héijq
p a ique,
i
pa ce
quand imami
aisine i
assez bons,
i osios
langues
cons i ue
base
e mes
même pa-
a
Gids os
pa oles
pasakymai,
nejuciom
sp is a
p o lipas
Zodziai:
,,
VieSpa i-
e!
Quel
Gia
da oma
su
miisy
pa le?
Kodel
a aill i-
né langue
ima
quelque
qui
pa aî e
ge esné
uz
i a ? !
En
géné al
aisymai
doi bi i
aki aizdii-
s, ès
ai8kis,
pag is i,
au
p écisé-
men
mon e ,
qui dans
i
lesquels
cas
aisoma.
Des
end oi s
peu
ê e
di icile
au
lec eu
de se
gué i , si
con ien
ou ne
con ien
pas sépa émen
Zodzius
a
pasakymus
a o i,
pa yzdziui,
ienu
apsp es i
co ecom-
as comme
langue
e eu
(p.
71),
o
au eu
si ilomas
u ilise
(p.224).
Kai
posi i e,
quoique
i
A.
Pupkiu basé
que
j a dziuo i-
nés o me
esanios,,bii -
inas
sudé iniy
e miny
indiciklis
(p.
42),
ge okai
pe siidoma.
Même ès
nécessé y
abejo i, bi ina
di e, comme là
a
même ou nie,
seulemen
g ynasis halynas,
Jaikinasis
sandélis,
na i alusis
a Zélimas.
Neaisku, quoi
g indziam gyslos,
condensa o inia
a ik minio
épa emen
85
kilmininku
(p.
128).
Tu bi
chaque
special
ip
langue
u ilisa eu
con i min y,
que jp as a
ou jp asciau
main enan
saky i a/iumil
ninis dalgis,
silab inis
monigas,
a inis
laidas.
I
kilmininke é ims,
bien pajis amas,
mais en
p ésen iné
pa ois oki
comme i es
poe inés,
meninés,
dalykinés pa oles
i
de la langue
pasakymai
kondensa o iaus
o
ne
a iklis
kondensa o i
s:
aizdziai
j a dija
di é en s
i
sa okas, dél ne
peu bi i un
au e co ecomi
(kalbos a z ilgiu).
Neben kas
pacius
o
chosesik us
bi y sumaiges
(mais ce
bii y
chose,
o
ne
des langues,
e eu )... Il
a i e, que
dans les
donnés
exemples,
ne
ou co ige,
ce qui
co ey ena.
Pa yzdziui,
dans la
ph ase
Pasi enkan
an enas a é é
guidéu asi Ju
papli imu,
c éée la
skaicia imo
mé hode de
complumu
co ecomas
seulemen
zodis pilnumu
(p. 69), mais, si
neno é a
da an age
amélio e de
ce
p oposi ion,
bi y ike
pa aisi i da
au moins son
p adziq -Bu o
di igamasi
pa enkamy
an eny
papli imu<...>.
Pe pus
ieniskai dans
ce ains
con e-mo s
co ec om
eiksmy
pa adinimy
naudininkas
bend a imi,
exemple: 1)
Tole ancijy
sis emaimui
(=
Tole ancijy
sis emai
suda y i) es
ixé l'uni é de
ole ancijos
(p. 70); To kiam
kampy
ma a imu
(=Tels kamps
mesu e )
dazniausiai
es u ilisé
sinusiné
lin uo é (p.
70); 3) Un
g and
démesys es
acco dé de la
p oduc ion
p odui e
kokybés
i e inimu s
(=Daug
démesio
des inée à la
quali é de la
p oduc ion
p odui e
j e inimu -
s) (p. 65).
Mieux e le
plus
impo an
i iau bii y en
de els cas de
agy e que e
ainsi: 1) Kad
bu y
suda y a
ole ancijy
sys ème, ixé
uni é de
ole ancii; 2)
Tokie angles
dazniausiai
mesu és
sinusine
liniuo e; 3)
ès
iipinamasi
j in i
p oduc iy
quybe.
Sj e a peu
p ikis i e dél
paciy
a iclesniy
au o iy
langues. Tai,
zi ék, mal
pa é é quel
Zodis a elis,
c'es ly is,
exemple: 1)
apib ézimy
sis ema isku-
mas
(=sys émisku-
mas), p. 34; 2)
jaunesnés e
anciens
(=nésZemesn-
és e
zods esnés)
classesés, p.
100; 3)
Nepakanka
kons a uo i le
ôle
impo an du
langage dans
la
connaissance
scien i ique),
p. 21; 4) <...>
odziy
junginiy
aliumininés
co ec eme-
n suc ulée
da y a)
86
<...>,
p.
66; 5)
<...>
bui ina sma kiai
splés i
in e p au izod-
<...>
éymokéjima
ny
lie u iy kalba
(=/e u iy
kalboje
a ojamy
in e p au i-
niy zodziy
mokéjima),
p.
164
(en plus,
lui
i
Sis
asse ion
ès
dou euse).
Gana
daznai
oublis
pa ie
kilmininkas,
P z. :
1)
Dél
o
appa aanda
s uk d iniai
idiomy
a ian a
(=s uk i iniy
idiomy
a ian y,
enco e mieux:
susida o
a ian y),
<...>
p.
25;
2)
<...>
peu se o me
synonimiski
i
azeologizmai
(=sinonimisky
azeologizmy,
enco e mieux:
susida y i
azeologizmy),
p og amme
j aukéme
<...>
p.
27;
3)
[
i
j
a
i-
ias
mandagumo
o mules
(=j ai iy
mandagumo
o muliy;
enco e
mieux:
j ai iy
mandagiy
pasakymy),
mokoma
p.
102;
4)
<...>
paciam
o me i is
<...>
les
lune es
(=sakiniy)
su
uo
Zodziu,
p.
132;
5)
<...>
pas di icile à
ou e p okalbés
empsus
siekianéius
minimalius
ex us-sin agmas
(=siekianciy minima-
Jy
|
mazuc y
eks y-sin agmy),
p.
194
i
k .
Hélas,
hélas!
Vis dazniau
eux mêmes
i
kalbininkai,
ma y ,
oldami du
i osios
kalbos,
nebe a oja
de la pa ie
kilmininko les
cas, où
i osios
i
kalbos d asia
e k inai
exigen .
jo
De niè emen
ès plin a
a i kS inés
mi8 iyjy
(de inamyjy
nede inamyjy)
pazyminiy
i
o d ekos
mada.
I
monumen
le plus
hono ingj
Vilniaus
emplace
cons ui au
didziajam
kunigaikS¢iui,
didziajam
0
ne
kunigaikS¢iui
du Li uanie.
Gausoka
maiSalynés
dans une
i
publica ion
é isuojame.
Même d'un
ne
a icle
an a8 éje
peu selon
quelques
logikos, on
selon
polinkius du
langage
sumé y i
els
pazyminiai,
exemple. :
,,P o esinés
langue
égulingo
ki cia ion
éducimas
(p.
11),
,,Dés y ojy
asomosios
i
Snekamosios
ikumai de
la langue
(p.
68),
Dok o an y
p o esinés
ca ac é is i-
ques de
enseignemen de la langue*
(p.
189)
i
k . I
sklandziau,
i
jp as iau,
i iau bi y
saky i bei
a8y i
aisyklingo
p o esinés
langue
ki cia imo
mokoma
(ki cia imo
mokoma,
ugdymas)
ne inka),
asomoyi
Gia
i
Snekamoji
dés y ojy
pa le,
p o essi-
né
dok o an-
y pa le.
Nebesigan
j
i ai ius
pa lamo
ne ikslumus
du publica ion,
is dél o ès
da iipi a i
Zodelj ki a dél
s e imy
k aS y
pe sonn a d-
ziy aymo.
La yniska
aidyna
a ojanciy
k a8 y
pe sonn a dz-
iai li egoje
dazniausiai
87
a8omi
o iginalalo
pa idalu,
daznai
p idé os
lie u iskos
galinés. Mais
p amaiSiui
places kyS eli
e selon
a ime
ouche u in
pa asymas,
exempleziui,
quel W on
Humbol s (p.
46; seulemen
kazkodél dans
ce cas laik a
é ima na do
aidé),
Heigensas (p.
22) e k .
Da nenuoseklieu
déliojamoslie u iskos
galiinés, dél un au eu
peu pa a ie
i
Wi gens eins (p. 20;
o
Sis Zodis pa e eida
édi ion issédipin ne
a ec aide g, 0 a ec q),
0 au e -Wi gens ein
(p. 124). dans ce cas
déjà di icile de
comp end e, si su
pona, ou su ponia
pa lez. Maia ions Gia
beaucoup, e ou
n'impo e oi que
Li uu iy au moins
galiine is esmés ou e
3j Sim me j é ai
jp as a pou
masculiskos e
émin8kos sexes des
pe sonny su names,
i.e. u ilise monsieu
Heidegge is ( a iama,
daznai i a8oma
[Heidege is]),
Osgoodas [Osgudas],
Sapi as [Sepi as],
mais ponia Heidegge
[Heidegge ], Osgood
[Osgud], Sapi [Sepi ]
(Siezdiai choisk i i8 46,
p. 124, 125, ils donnen
pas de exemples). Sans
aucun dou e, cela
indique que ay ojams
ia beaucoup ce ebé a
neai8ku. Sis Ziupsnis
pas aby su agy as
pas pou que bii y
no ima a, comme di ,
assez jdomy inkinj
supeik i. Non! Tik
no é a a i i
skai y ojy (ypaé ne
kalbininky) démesj j
cela, que la li e Siq
li e, pa je, comme e
ou au e, au
é léchissan e
paubejojan , que
jamais ne con ien
a euli sui e pa ce,
ka qui où e comme
acon e ou
pa aso.,,Te minologie
e p ésen ies
au eu s ieSkoyo
é i é. Pas oujou s
elle i$ ka o sus in e.
Tad peu e pou eux
cia é ablis pensées e
dou eonés padés
Zeng i kokj Zingsnelj
j p iekj na mosios
langue cogni ion,
enseignemen e
é ude cheminu.
S asys
KEINYS
88