scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Lauryno Ivinskio keturkalbio žodyno terminai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Lauryno Ivinskio keturkalbio žodyno terminai

Author: Albina Auksoriūtė
Year: 2007
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/574/664
72 Albina Aukso iū ė | Lau yno
Lau yno I inskio ke u kalbio
ocodino e minai
ALBiNA AUKsoRiŪ Ė
Ins i u o de lengua Lie u ių
ĮVADAS
Lau yno I inskio (18101881), zymaus XIX a. lie u ių kul ū os eikėjo, imp usdi i
ob asi y mayo ía de su man aščių son y inė i. Sob e los su icula es de L.
I inskio los manusc i os de palab as son esc i as kalbininkai J. K uopas, V.
Vi kauskas, O. Kažukauskai ė y es e a ículo au o ė (ž . K uopas 1960, Круопас
1963; Vi kauskas 1996; Vi kauskas 1997; Aukso iū ė 1999; Kažukauskai ė 2003).
de alladamen e es án desc i os bicabalos dicciona ios: Lenkų polsko-žemaičių
kalbų žodynas (Słownik polsko-žmudzki) ( oliau LŽZ) y Rusųlie u ių kalbų žodynas
(Словарь российско-литовских) (WEB RLŽ), o Rusų apie la ynųlenkų kalbų žodynas
(Словарь российско-литовский съпольско-политическим) esc ibió Ghana only J.
K uopas L en el a ículo. I inskio Lexikog a inie abajos (K uopas 1960: 191198).
J. K uopas p ime bas an e de alladamen e desc ibió ke u kalbio dicodyno
man aš í y es ablecióé sus au o esų: ank aščio o ma o: longi ud 21,5, ancho
13,5 cm. El manusc i o esc i o muy cla a y he mosa esc ibysena. Su papie ius
delano, esbelnei mels a de colo , con aiškiu en algunos de las páginas (24, 92)
įsp adu: a ibaje co ūna, de echando pusede caballo, kai ėje leū o cabeza, y
abajada la insc ipción wha man. Ni au o ius, ni años ocodyno manusc ip ío
nepažymė i. Sólo de la esc i u a, o og a ía, peculia idades del lenguaje y
compa ación con el mencionado b ikalbiu dicciona io Словарь
российско-литовский dąsia es posible y shi ą e u kalbio wonody aš į a ibui
L. I inski (K uopas 1960: 194). El a ículo mencionado dicciona io olumen, se
esumen su pobúdis, sanda a, esc i ybos, leksikos peculia idades, se p esen a
nemažai ejemplos de desde dicciona io, lis asijami L. I inskio nue os
compuada ai o de o as uen es aún už iksuo i palab as. L. I inskio Rusųlie u ių
kalbų žodino y Rusųlie u iųla ynųlenkų kalbų žodino hand aščiai conse ados de
la Rusia geog a ų d augijos a chy e Sank Pe e bu ge, donde 1947 m. los su do
D. Zeleninas. Como y cuando es os manusc i os en a on en la Fede ación de
geog a ías de Rusia, exac lios conocimien os no hay, sólo puede adi ina se que
I inskio ke u kalbio dicciona io é minos
Te minologija | 2007 | 14 73 después 1869 m., cuando L. I inskis zamezgó
elaciones con es a sociedad, susi ašinėjo con sus miemb os V. Kulinu y J.
Kuzneco u. m. V. Kulinas p opuso a L. I inský acep a en 1871 miemb os de la
sociedad de geóg a os de Rusia (pa a más sob e L. I inskio y sus elaciones
con es a sociedad éase Pe ke ičiū ė 1988: 8690). Desde L. I inskio ca a,
esc i o m. ene o de 1869 a V. Kulin, sužinamos que él comenzó a p epa a
Rusųžemaičiųlie u ių kalbų žodyną e 8 lapų hand aš į siun ė V. Kulinui
pe žiū ė i (ž . I inskis 1995: 484), en onces aišku, cuándo L. I inskis comenzó a
esc ibi d ikalbį žodyną. Sob e ke u kalbio diccionino echa de p epa ación
nada desconocida, sólo puede adi ina , que lo au o esc ibé más a de.
Ins i u o de la lengua Lie u ių en 2006 ecibió mencionado ke u kalbio dicciona io
manusc i os o ocopias digi ales, ad puede es e manusc ip o más de alladamen e
expe imen inė i1. Manusc ip is sunume uo o p opio L. I inskio, la úl ima página
ma cado 95 nume iu, sin emba go dos páginas ienen el mismo 21 nume į, ad del o al
manusc ip is es 96 pagpidios. Es o es sólo el comienzo del ocódigo ke u kalbio desde A
has a Ay. En él incluidos 358 usiški an aš iniai palab as con lie u iškais, la yniškais,
lenkiškais a i ikmenimis y 23 nuo odiniai an aš iniai palab as, p z., Авангар,..діяии. ж.
смотри: Передовой отрядъ (3). La palab ayn se comienza po es a ículos, cuyas
usiško i i a ines pa es o man no la palab a, y sólo le aė A, como p ime a abėcėlės
le aė, bo ukas y jaus ukas, ej. : A. Азбуки первая буква. Balśiŭ èjłōs pi mòjé
òdbałsa. Alphabe hi p ima li e a. Pie wsza głoska Abecadła (1); A. союзъ. A , i , i -gi,
àgi- a . Ac, a que, e , e iam, idque. I, eż, a, akże, o- eż, owoż [...] (1); A. межд. Aj, o, ak.
Heu, ah, aha. O, ach [...] (1) (ž .
o ocopia).
Jun o a i ula es palab as usiñas indicadas de ca ego ía g ama ical an e daik a a džių se p opo ciona
kilmininko esque nio galūnės y giminės san umpa, an e plu iskai inių daik a a džių da y nume ous san umpa,
ca ac e e džių daodama mo e iškosios, be a dės giminės galūnės y būd a džio san umpa, eiksmažodžių
galūnės de la p ime a y segunda pe sona, de sus o as lenguas, : Ak isa, сы. ж. Āk o ka, kòmedijōnka, òdi ojé
s ēbŭklìnes dà būn. Ac ix. Ak o ka sceniczna (20); Abba sky,..ая,..ое. p l. B ōs wiszkas, p igŭłans p i
b os wińìćzes; klosz o ìnis. An is i us. Opa ski, klasz o ny,.. (2); Анатомитьмлю Rajmiš. г.д.kì i, iszwejzdiè i
kùna. 1 Dėkoju LKI Leksikog a ijos cen a p acownjai. Onai Kažukauskai, kopa Li eiinskio I ydu bio, doc o a
del cen o o ganiza i o del es ado de Sank Pe e bu g. Alekseju And ono , pagebėjusiam ob ene L. I inskio
Rusųlie u iųla ynųlenkų kalbų žodžio manusc ščio digi ales o ocopias, y LKI Leksikog a ijos cen o ondų
edėjai d . Ri u ei Pe okienei, concedikusia opo unidad de ap o echa es as copias.
74 Albina Aukso iū ė | Lau yno
I inskio ke u kalbio dicciona io é minos
Te minología | 2007 | 14 75
Ex a e ana omiae disseca e, incide e co pus animan is, disseca e cada e .
Ana omizować, dyssekciję ana omiczną obić (44).
Kai donde dadas palab as de signi icado acla aciones, negausūs ejemplos de consumo,
p esen ada po algunos sinónimos o a imos signi icado de palab as, ej. : Agus .... a.
m. Rugpiū is, asz uon āsis mē ŭ miènŭ. Augus us. Sie pień (4); Ana hia,..ii. ж. Nè iedzia,
nèwāldzia, be waldzios bŭwìmas. Rieda ieneèjimas. Ana chia. Con usae ac
pe u ba ae es. Cic. Ana chia, nie ząd (43); A apnikъка. m. Bo āgas, wà é, błāksz as,
ìnagis, Flagellum, lag um.
Sue . Scu ica. Ho . Bicz, ha apnik (63).
J. K uop opina, L. I inskis u ilizaba muchoiakalbiu dicciona io de la lengua usas, egis é lie u iškus a i ikmenis, algunos donde adujo acla imien os y ilius acinę
ma e ialá, po lo is o, él que ía p epa a se e u kalbį dicciona io, cuyo comienzo a en e aquí a Geog a ų d augijai Pe e bu ge susipažin i (K uopas: 1960 195). Minčiai,
que L. I inskis adujo usas palab as de ocodyno, al cual usaba, aiškinimus al idioma li uanos, se puede pap ieš a au i, po que algunos donde usiški palab as es án sin
explicaciones, pa e de las palab as lie u iškas aiškinimai son es eu es ni más usas, a eces simila es a lenkiškus o la yniškus o más ex ensos y de allos que o os
idiomas, ej. : Ak isa, сы. ж. Āk o ka, kòmedijōnka, òdi ojé s ebŭklìnes dà būn. Ac ix. Ak o ka sceniczna (20); Allea, lei. ж. Dā ža ākas isz abejun szaliun mēdejs
swadìn as. Wajksćiò iné. Ambulac um, a bo ibus u imque sep- Ambulac um, a bo ibus u imque sep-Ambulac um, a bo ibus u imque sep um. Ambula io. Xys us. Aleja,
alea, chodnik (27), Ala as ie, тра. m. Hay en onces una especie de g anulado de gipsón. Àlabōs a, gipsos skil ìnis. Gypsum g anula e. Gipsy pias W. W. W. W. W. La mayo ía en
el dicciona io p esen ada de daik a o džių, ellos cons i uyen al ededo 71,5 % de odos los i i ados palab as, conside ablemen e menos son de o as pa es del
lenguaje: ca ac e a džių po 17 %, eiksmažodžių sob e 4 %, o as pa es del lenguaje p ie eiksmiai, jung ukai, jaus ukai jun os o man sob e 7 % de odos los i ados
palab as. Ap oximadamen e 53 % de obik a a des pueden conside a se e minis o nomenais. Es os se án discu idos más adelan e en el a ículo. En e noap a iados
daik a a díos menė ini con la lexicika de la iglesia elacionadas palab as, meses, dine o, países y sus habi an es nomb es y k ., ej. : Abasy,..sóвъ. множ. Sidab ìnis Pe sijes
pìńingas u es sawieje 50 ska ìkŭ. Abasius, Pe sicus a gen eus numus cohibens 50 assium. Pieniądz s ebny Pe ski wa ości 50 g oszy (2); Австрiецъ, ца. м. Aus ijōkas.
Aus iacus. Aus ijak (5); Австрiя,..iи. ж. Aus ije. Aus ia, ae. Aus ija (5); Апостолъ..ла. м. Apāsz ołas. Siuns āsis nuog K ìs aus. Ch is i Apos olus. Ch is iane legis
Magis e . Apas ół, posłaniec Ch is usa (58) y k .
Algunos a ibu os dados į a džiuo inės y g ados (y incluso polaips-
76 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio ódyno e minai nių) o mas, p z. :
Алый,..ая,..ое. пр. Raudònas, ŭżāwas. Rube . Cze wony, óżowy. Op . To ъ, el cual алый es.
Raudònāsis. Is, qui ube es . Ten, co cze wony jes . Сравн. ст. Raudonēsnis. Rub io .
Cze wieńszy. Срав. s . опр. Raudonēsńīnsis. Is qui ub io es . Ten co cze wieńszy jes .
Срав. s . смяг. Raudonièlēsnis. Is qui aliquan um ub io es . Co ochę cze wieńszy jes .
Превос ст. Raudoniàusis, почти неутребляется (34). En es e a ículo se analizan las
ciencias na u ales y o os ámbi os e mininos. L. I inskio ke u kalbio dicodino manusc i o
iene 145 e mininai, jun o con algunos en los a ículos del dicodino con enidos po los
ipos e mininais y nomenais.
mine AlogiJoS e minAi
La mayo pa e dicciona io dada de mine alos nomb es po 30, casi odos ellos son skoliniai,
ej. : Albinъ, na. m. Albinas ~ albinas. Akmun bał aj skâjs ŭs kajpo źiamćziūgas. Albini es. Albin
W. kamień mający blask pe łowy,.. (21) Ágá dēť a. m. Aga as ~ aga as, àkmun isz ejłos
Kwā ćziaus kŭ saj ŭ da Ame ìs a o pawejksłŭs is òda: kāspins, pilònes, miês ŭs,
sawiejedàlesChalcedōna,Jasida,Kwā ćziaus,Ragìnia,K wàwńinkai neka-
k ms ŭs, k ms ùs, minùs, kebeses, żwâjzdikes à pie s, piê mas. Acha es, sc. agilma P. gema .
zękel. Kąjczew, Kączew, czącz, czącz, czącz, czącz, ogu, k z, k z, wącz, wącz, wącz, wącz,
wącz, wącz, wącz, wącz, wącz, wącz, wącz, wącz, wącz; Alumini,...тъ. a. m. Po oda blљлой
глины. Alumini as ~ aliumini as, ā majna bàł oja mòlia. Alumini es. Glinka czys a. (31);
Ame úстъ i Ame úстъ,..s a. m. D agocљny kмень Кварцовой породы. Ame ìs as ~ ame is as,
b angŭs àkmun Kwā ćziaus ā majnas wiśzniawaj mielina wā sa o pìłkaj bàł as.
Ame hys us. Kwa c Ame ys , kamień d ogi ijole owo błęki ny lub sza o biały (39);
Андалузутъ... a. м. Камень изъ фельдспата породы. Andalūźi as ~ andalūzi as, akmun aumens
audonuma o iamcziūgiszkaj pìłkas. Andaluzi es. Andaluzy kamień z amilij Feldspa a
mięsno-cze wonego kolo u niekiedy zak awającego na pe łowo-sza y (4748); An acolíтъ,
.. a. m. Kaмень известковой породы. An akoli as ~ an akoli as, àkmun kālkia ā majnas. An acolli es.
An akoli , kamień z amilij Wapiennych (55); A ga agoniтъ,.. a. m. Kaмень известковой породы. A agōni as ~
a agoni2 Pa yzdžiai p esen an así, como ódyne p incipalmen e an aš inis usiškas žodis, después de él
lie u iškas žodis con paaiškinimais y la yniški bei lenkiški a i ikmenys. Lie u iškas e minos p onunciándose, po
ildės ženklo p opo cionada en gene inę kalbą anspono a o ma.

Te minologija | 2007 | 14 77 as, akmun kalkiu a mainas. A agoni es. A agoni , kamień z
odzaju wapiennych); Авантуринъ,..на. м. Камень кварцовой породы. Awan u ìnas ~
Qua zum A an u inum. Kwa c pospoli y mający w sobie jakby oz zucone lis ki miki, w
a an u inas.Akmunkwà ćziausā mainas, u essawiejeblizganćzesskelàudes.
ymo on nazwa. się an u ynem na u alnym albo kamieniem słonecznym (Min Jakow) Aw
(75-34); Au oмолитъ,.. a. m.(Фатеръ). Au omōli as ~ au omoli as. B angŭs àkmun amsej
mièlinas o ankiàusej paduodans ing świēsej żāli. Au omoli hus. Wal. Au omoli . Kamień
d ogi z amilij Rubinu kolo u kaczo-błęki nego, zbliźającego się do gó no zielonego,
mający w sobie: glinkę, zynk, źelazo, k zemionkę i sia kę niekiedy (5); Aquaama inъ,..na. m.
Be ŕi lŭs b àngēsis ~ be ilus b angiasis, akmun swiēsej żālas, sŭdi sed isz i nagìnia, mòlia,
glŭcìnas, kālkiŭ y gèlźiēs. Sma agdus s ia us. Ka . Be us. Wal. Be yl szlache ny; klejno
kolo u świa ło zielonego złożony z k zemionki, glinki, glucyllyny, wapna; i żelaza (18)
Adamánтъ,.. a. m. Dējman as ~ deiman as. Adamas. Diamen (9); Almazъ,..za. m. Dējman as,
dēman as ~ deman as. Adamas. Vall. Plin. O id. Dijamen (28); An axsъ,..sa. m. Rù binas ~
ubinas, b angŭs àkmūn. Rubinus. Lips. Ca bunculus. Plin. Ka bunkuł, ubin (56) y k .
Mine alos nomb inamien os L. I inskis p esen ó y en o o de su abajo manusc ip i o
cien í icamen e eikale P igim ūmenė (plačiau ž . Aukso iū ė 1998, Aukso iū ė 2001), en
la p ime a pa e de él. Tad se puede compa a algunos ke u kalbio ocodyno y
P igim ūmenės e minos. Sob e i ę du P igim ūmenės p ime a pa e a ian es:
Li u ias li e a u a y au osakos ins i u o biblio eas hand aš yne conse adas
Zemė os y Polonia Academia de Ciencias biblio eas hand aš yne K oku oje Zemėmina.
Y, de un y o o manusc i o las pa es p incipales, en las que desc ibe la no i i
na u aleza, casi no di ie en, así compa an los nomb es de mine as omados de Vilniuje
conse ado P igim ūmenės p ime a pa e manusc i o ( P . Po a mine alos ocodyne
ing esi a con p és amos e minis, a P igim ūmenėje p opo cionados lie u iški
pa ies L. I inskio o ma naujada ai, p z. : An o ililliтъ,.. a. m. Kaмень Епидота породы.
An o ili as ~ an o ili as, àkmun iszāc Pis i a ā majnas. An hophylli es. An o ili ,
kamień z amilij Pis acy u (5455), plg. łapējnis ~ lapeinis, lo . Ac ino us i gula us,
An hophylli es, lenk. An ophylli , oc. An hophylli (P 24); Apa iтъ,.. a. м. Kaмень
известковой породы. Apā i as ~ apa i as, akmun kālkia ā majnas. Apa i es. Apa y ,
kamień z odzaju wapiennych (57), plg. p òžalis ~ p ožalis, lo . Apa elios speciosus, lenk.
Apa y , ok.
De Apa i (P 32).
78 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio ocodyno e minai Žodyne an e uno
каменной ленъ. Amijōn as ~ amijon as, źiames gàu as ~ gau as ie as, i a a akmun
Āzbes a ā majnas. Asbes us lexibilis. Asbes an Ami, pl. ska ūnis (40 ~ amjūnis ~
amjōn as, ska inas da kał wadlinis ~ kalnalinis, lo . Asbes os Amian us, Linum mon anum,
Asbes us lexibilis, ok. También se u ilizan en la ab icación de p oduc os químicos. De
Amian (P 2425). A es e dicino a ículo debe ía menciona y una especie de asbes o, que L.
I inskis p opo ciona en el a ículo asbes o: Азбестъ Амиантъ. Asbes as Amijon as ~
asbes as amijon as. Linum mon anum. Pl. Asbes us lexibilis. Asbes Amian (14). Así, es e
mine al en la dicción se p esen a en dos luga es p obablemen e debido a di e en es
usiques sus denominaciones, a compa aus L. I inskio en abiejuos manusc i os
p opo cionados lie u iškus co espondimenis obse a , que él usó a ios sinónimos, de
ellos incluso es lie u iškus: źiames gàu as, ska ūnis y kałnālinis, los cuales él mismo
p obablemen e c eó. Como se e de es e úl imo ejemplo, dicodyne se p esen a y especies
de e minos. Dos mine ales de (asbes o y mu ijaci o) a ículosos incluida po a ias de
sus especies, p z. : Azbéстъ,.. a. m. Asbes os ~ asbes os. Akmun isz ejłos Tàlkŭ duodans
skā a kajpo lìnun, ŭ kia ŭ es ā majnas: Asbes us. H. Asbes , ga unek kamienia z géne o
alku. 1) Legkij azbees . Āzbes as lēngwāsis ~ asbes os lig asis. Sŭdi I a i a isz i nagìnia,
magnēzijes, kālkiŭ, gèlźiēs ùdīs, y molìnia. Asbes us sube mon anum. Asbes ko ek
gó ny złoźony z k zemionki, magnezyi, wapna, n. żelaza, i glinki. 2) A. Amian . Asbes as
Amijon as ~ asbes as amijon as. Linum mon anum. Pl. Asbes us lexibilis. Asbes Amian .
3) Obykno enny Azbeстъ. Asbes as pāp as āsis ~ asbes os comúnasis, sŭdie ada isz
Magnēzijes, i nagìnia y gelźies ùdīs. Asbes us ulga is. Asbes pospoli y, składa się z
magnezyj, k zemionki i n. żelaza, plg. kałnālinis zwy y ~ kalnalinis zwy y (P 25). 4)
D e o idny Azbeстъ. Asbes o madino ~ asbes o madino. Asbes us xyloideus . lignosus.
Asbes d zewo gó ne, plg. kałnāmēdis ~ kalnamedis (P 25) (1314); Anghid úтъ... a. m. Kaмень
известковой породы. Mu ijāci as ~ mu ijaci as, akmun kālkiu ā majnas. Anhyd i es.
Mu ijacy , kamień z amilij wapiennych (plg. sausēnis sidoklis ~ sausenis sidoklis (P 33)).
Mu ijacy , kamień z amilij wapiennych (plg. sausēnis sidoklis ~ sausenis sidoklis (P 33)) es
un nomb e que p o iene de la lengua inglesa y se e ie e a las pied as. Shpa is yj angid тъ.
Ma ijāci as śziasz ajnìnis ~ ma ijaci as šeš aininis [pi mame skiemenyje esc i a a
p obablemen e L. I inskio lacho e o . A. A.]. Anhyd i es spa osus. Mu ijacy sześcienny.
An. g annies yj. Mu ijāci as Angid i as ~ mu ijaci as angid i as. Anhyd i es g anula us.
M. anhyd y . An. pó ny. Mu ijāci as ukszłuò āsis ~ mu ijaci as ukšlo asis. An. densus.
M. po-
p es in o mine al del nomb e daodamas lie u iškas sinonimas Амиантъната. м. горной или
Te minologija | 2007 | 14 79 ałdowany. An. пло: segundo. Mu ijāci as źiamiè āsis
~ mu ijaci as žemė asis. Anhyd i es densus secundus. Mu ijacy zbi y. An.
волокнистый. Mu ijāci as ska uò āsis ~ mu ijaci as ska o asis. An. ib osus.
M. włóknis y (4849). Como puede obse a se de dichosos ejemplos, no sólo
usiški y lie u iški, sino y mayo ía la ynų y polkų lenguas co espondimenų son
d ižodžiai sudė iniai e mininai.
Toda ía a algunos monólojes usiškios é minos se p opo cionan lie u iški sudė iniai
a i ikmenys, p z. : Ana azъ,..za. m. Me a alлъ Ti ana po odi. Ana as k aunìnis ~ ana as
k iauninis. Ti anium ana as. Ty an ok aed y (43); Аквамаринъ,..на. м. Beŕilŭs b àngēsis ~
be ilus b angiasis, akmun swiēsej žālas, sŭdiために isz i nagìnia, mòlia, glŭcìnas, kālkiŭ y
gèlźiēs. Sma agdus s ia us. Ka . Be yllus. Wal. Be yl szlache ny; klejno kolo u świa ło
zielonego złożony z k zemionki, glinki, glucyny, wapna i żelaza (18); An aci a,.. a. m.
Kaмень Трофитовой породы. An āci as ~ an aci as, akmun isz ā majnas angłàj ia;
angłàj is kāsamāsis ~ anglai is kasamasis. An aci es. Węgiel kopalny błyszczący albo
An acy (55), es os ajam mine al p esen an sinónimas de nomb e compues idos dos,
uno una sola skolinys y el e minus lie u iškas.
Como is o de ejemplos, L. I inskis especiesinos compues os e minos dėmenim
eiké būd a džius (leng asis, simpleas, b angiasis, medinis, k iauninis, šeš aininis,
ukšlo asis, žemė asis, ska o asis) y deli į (kasamasis) y de odos, excep o
p eesagos - būd a džiusinis, a ojo en a džiuo ines o mas. Menė ų
compues os e minos especies dėmenis, p obablemen e seg iendo la yniškais
a i ikmenim, L. I inskis esc ibé po p incipal dėmen, aunque dicodyne es pa eja de
nomb es mine ales, cuyos especieinis dėmeno, como y aho a habi ual, a an es
p incipal dėmení, ej. : Amb a,..ы. ж. Смолистое и горючее вещество,
коегосутьдваглавныярода,собственноназываемаяАмбра,ижелтый,
Янтарь. Àmb a ~ amb a, i a a iz sakun sŭdie ada degans dàjk as dwijun ā majnŭ,
wiena wadìnama ik òjé Amb a ~ ik oji amb a; an òjé giał òna, Gin ā as ~
gin a as. Amb a g isea. Amb a zwyczajna (38); Аспидъ,..да. м. Skiāłamāsis àkmun ~
skelamasis akmuo. Schis us (lapis) issilis. Vi g. Sec ilis. Plin. Scissilis. Cels. Łupny,
szczepny kamień. Łupek (88). Congiun amen e a la denominación de mine ales, hay que
no a que el au o del dicciona io no a odos los mine ales nomb a encon ó
e minos li e iškos, po os mine alos neį a dijęs p esen ó ellos de mane a
desc ip i o como es y usiškai: Аллохрои Автъта, м. порода камня Авгита. .. Àkmun
ā majnas Auì a. G ana us alloch oi es. Alloch oi , ga unek odzaju Augi u (27);
Analcimъ,..ma.
80 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio ocodyno e minai м. Kaмень
Kubicy , kamień amilij Ceoli u (43).
TERMINAS BOTANICAS
Ke u kalbiame L. I inskio dicciona io de é minos bo ánicos encuen a pocos sólo 16. Al
dicciona io p incipalmen e incluida nomb es de plan as y sólo un aisiaus nomb e: Айвá,
вы. ж. Pīgwas ~ pygwas, dulŭ swećzios szalies wājsiŭs. Py us Cydonia. Pigwa, ga unek
g uszek (15), plg. k àuśzé, dùlé, g ūśzé ~ k iaušė, dūlė, g ūšė, lo . Py us (Pi us), lenk.
G usza, ok Bi ne, lo . Py . Cydonia, lie . G . Pigwa ~ pig a (P 202). Augalų nomb es se
puede compa a con L. I inskio P igim ūmenės en la segunda pa e Žolėmina
p esen ado sis eminiu genčių pa adinimų (plačiau ž . Aukso iū ė 1998). Ve dyne inclui
augalų są ašu, ku iame ap ašoma 219 augalų šeimų i daugiau kaip 2500
sólo cua o plan as de gén icos nomb es: Акáция,..iи. akācija ~ akacija, mēdis ŭ es
giał ònŭs źièdŭs kajpo źi niŭ. Robinia Ca agana. Robinia G oszek Sybi ski (Józ. Jun.)),
plg. akācja ~ akacja, źi nikājnis ~ ži nikainis, lo . Acacia (Necke kla. Akazie (P ),
ka kłāi nis ka ~ 205ži nis, lo . Robinia, lenk. Akacya, g ochowiec, ok Robinie (P 17 207);
Анисъ,..са. м. Anizis ~ anizis, żolie. Anysum. Pimpinella anysum. Bied zeniec Anyż (49), plg.
łājpiedis ~ laipėdis, lo . Pimpinella, lenk. Bied zeniec, ok. Bibe nell (P 192); Apelsinъ,..na.
m. Àpēlcina ~ apelcina, ci inas ā majna. Ci us sinensis. Apelcyna, ga unek cy yny
(57), plg. cì inas, cù inas ~ ci inas, cu inas, lo . ci us (Tou ne .), lenk. Cy yna,
ok. Ci one (P 171);
,.. Aлойлоя. м. Ēlosas ~ elosas, ālosas ~ alosas. Aloe pe olia a e a. Aloes p awdziwy
(30), plg. ejlosas ~ eilosas, ēlosas ~ elosas, elijōszius ~ elijo Alošius, lo . Aloë (Tou n.),
Aloes (K.), lenk. Alona, Halena, ok. Aloe (P 133). P incipalmen e a discu ible ke u kalbį
ocabula io, como y a Rusųlie u ių lengų žodyną (ž . Aukso iū ė 1999), L. I inskis
incluyukė nomb es de especies de plan as, ej. : A buzъ,..za. m. A buzecъ,..zca.
A būzas ik āsis ~ a būzas ik asis. Cucu bi a Melopepo. Dynia A buz (64);
A yshъ,..sha. m. Kadaģis
Saw
ìnas ~ kadagis sa inas. Junipe us Sabina. Jałowiec Sawina (81), plg. kàdagīs, ògīs ~
kadagys, ogys, lo . Junipe us, lenk. Jałowiec, jadłowiec, ok. Wachholde (P 144);
A išoкъ,..ka. m. Ka czokas mēzgan ēsis ~ ka čiokas mezgan ęsis. Cyna a scolymus.
Ka czoch pospoli y (8081), plg. łājszwas ~ laiš as, lo . Cyna a, lenk. Ka czoch, łājszwas
e śzke gālwis ~ laiš as e ške gal is, lo . C. Scolymus, łājszwas usnelùnas ~ laiš as
usneliūnas, lo . C. ca dunculus (P 253); Aгнецъ непорочный,..нца..наго. En es e posky ie
debe ía menciona los co espondien es nomb es de especialis as de las akas de la
породы Цеолита. Akmun Ceolì a ā majnas pìłkaj o giałswaj bàł as. Analcimus.
Te minología | 2007 | 14 87
Dos amas de la ciencia nomb a L. I inskis us aba skolinius: Algeb a, ы. ж. […]. Àlgeb a ~
algeb a, okunda moksłas en el cual dieł isz adima neźinomoja skaj laus wie anunoje
wa ojamas i a odbałsas, a i a li e as. Algeb a. la . Algeb a. polon. (21–22); A qui e a,.. y.
ж. Budawōné ~ buda onė. S ūnisina ~ s ūnysina. Moksłas namun s a ima isz medzia o
łabiausej pilōniŭ. A chi ec onice. A chi ec u a. A s a chi ec onica. Budownic wo,
a chi ek u a (84), plg. s nysena s (1) s a ymas: Eldijas s ūnysena S.Dauk. (LKŽe). En
es e úl imo a ículo del dicciona io incluidos y es especies nominadas, cuyas especies de
es imenimis a dos į a džiuo iniai p eesagos -iškas būd a džiai y uno p eesagos - ūinis
būd a dis: A qui eктура военная. S unisina ka iòniszkojé ~ s ūnysina ka ioniškoji.
A chi ek u a mili a is. A chi ek u a wojskowa. Ailne G aжданская. S . kiszkōjé. ~
s ūnysina a chi ec onice, a chi ec u e ci ilis Budownic wo. A . Ko abejna. S unisina
łajwìné ~ s ūnysina lai inė. A chi ek u a na alis, nau ica. Budownic wo ok ę owe (8485).
ciencia: Анатóмикъка. м. Знающий науку Анатомии. Mòki as an na iòjima kùnun.
Kùn- ājkis ~ kūn aikis. Ana omicus, ana omices. Dissec ionis co po um pe i us.
Ana omik, uczony wijyi, p ak yk w dyssek ana omic (44); Астрологъ,..га. м. Zinis po
żwajzdziun ~ conozys po ž aizdžių. As ologus. As olog (90); Ás omъ,..ma. m.
Zwajzdińīnkas ~ ž aizdininkas, mòki as an źinios apej żwâjzdes. As onomus.
As onom, mis z nauki gwiazda skiej (90). El nomb e de la pe sona que se encuen a en
es e caso es Zwajzdińkas. Specialis us, como y aquellos ámbi os de la ciencia sacas, L.
I inskis į a dijo lie u iškai.
TERMIN AIŠKINIM yPATUMAI
L. I inskio Rusųlie u iųlo ynųlenkų lenguas diccioninum puede llama se y aškinamuoju
diccion, ya que nemaja pa e de palab as, en e ellas e minos y nomenų, es aškinama. La
mayo ía bo ánica y zoología e minos de explicaciónes iene, sólo an e unos cuan os
son umpi explicaciones, ej. :Ananāsas ìk āsis (żòlie i wājsiŭs) (43); Akācije, mēdis
ŭ es giał ònŭs źièdŭs kajpo źi niŭ (17); Didzia swećzios szalies ju es żuwis p aŕinan é
żmōgŭ. Rijūné, ijūnas (18); Wanden-źiamìnis, ìwolis galens en źiāmes y wandenieje
łajkì īs (41). Es as explicacións poco ienen de iniciones signos, simila más a de inición
es na anjino explicación: Àpēlcina, ci inas ā majna (57), median e el cual indica un
sis ema de elaciones de plan as. L. I inskis en el manusc ip a io de ciencias na u ales
ob a P igim ūmenė a maina llamó axonomía ca ego ía lo . a ie as, a la cual ing esa
aho a u ilizado é mino a ie e as.

88 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio dicodyno e mininai Dauguma nomb es
zoologijos e minų aiškinimai. P i ienų minemini as, ā majna bàł oja mòlia (31);
Amijōn as, źiames gàu as, i a a akmun Āzbes a ā majnas (40); An o ili as, àkmun isz
alų pa adinimų nu odoma ik kokio mine alo a maina jie y a, p z.: Alu-
Pis āci a ā majnas (54); An āci as, akmun isz ā majnas angłàj ia; angłàj is kāsamāsis
(55); An akoli a, àkmun kālkia ā majnas (55); Apā i as, akmun kālkia ā majnas (57);
A agōni as, akmun kalkiu a majnas (75); Mu ijāci a, akmun kālkiu ā majnas (48); Szpā as
dejman ìnis, àkmun Rubina ā majnas (28). Como se e de ejemplos, es as explicaciónimas
son insu icien es, po que igualmen e se explican mu ijaci a, an akoli a, apa i a y
a agoni a. An e o os nomb amien os se desc ibe un colo a, ej. :Andalūźi as, akmun
aumens audonuma o iamcziūgiszkaj pìłkas (47); Akmun bał aj skâjs ŭs kajpo
źiamćziūgas. Albinas (21), o se indica su alo ingum, ej., Rùbinas, b angŭs àkmūn (56). Es as
explicacións ambién aún no cumplen los equisi os de de iniciones, sin emba go a algunos
é minos los explici os dados ya neabejo inai se pueden conside a de iniciones, ej. :
Ame ìs as, b angŭs àkmun Kwā ćziaus ā majnas wiśzniawaj mielina wā sa o pìłkaj
bàł as (39); Au omōli as. B angŭs àkmun amsej mièlinas o ankiàusej paduodans ing
świēsej żāli (5); Awan u ìnas. Akmun kwà ćziaus ā mains, u es sawieje blizganćzes
skelàudes (34). Toda ía unos mine ales se de inen indicando su composición y exhibición,
ej. : Àmb a, i a a iz sakun sŭdiഗത degans dàjk as dwijun ā majnŭ, wiena wadìnama
ik òjé Amb a; an òjé giał òna, Gin ā as (38); Beilŭŕs b àngēsis, akmun swiēsej żālas,
sŭdiഗത isz i nagìnia, mòlia, glŭcìnas, kālkiŭ y gèlźiēs (18); Aga as, àkmun isz ejłos
Kwā ćziaus kŭ saj ŭ sawieje dàles Chalcedōna, Jaspida, Kwā ćziaus, Ragìnia,
K wàwńinka y nekada Ame ìs a o pawejksłŭs is òda: kāspinŭs, dēònes, miês ŭs,
k ùmŭs, kìminŭs, dēbeses, żwâjzdikes, àkeles, piê mas (6). Reikė ų menciona asbes o y
su a menų de inición: Asbes os. Akmun isz ejłos Tàlkŭ duodans skā a kajpo lìnun, ŭ
kia ŭ es ā majnas (13). Desc ėjíndose es e mine alą, L. I inskis indicó ila, a la que se
a ibuye es a pied a, y su p incipal señymį, y g e a explicando sus a mainas ya indico sólo
sudė į: Āzbes as lēngwāsis. Sŭdi I a come isz i nagìnia, magnēzijes, kālkiŭ, gèlźiēs
ùdīs, y molìnia (14); Āzbes as pāp as āsis, sŭdiഗത isz Magnēzijes, i nagìnia y gelźies
ùdīs (14). Re isi ando mine ales ac ónimos, se puede no a que pa e de ellos
conside á ini de iniciones, pues se indican sis emá icas elaciones y ca ac e ís icos de
sus señas. Apib ėžciones peculia idades iene y algunas de o as á eas é minos de
explicaciónimas, ej. : Na iòjimas, a i a: ājkimas kùna dieł iszwejzdièjima wisun daliun i
iszsimo-
de mine ales ienen aiškinimos, algunos de ellos mucho kas más amplio que bo anikos y
Te minología | 2007 | 14 89 kima paźin i ano pŕigimima (45); Elemen o ēlŭs. Kńingelé
comienzos mòksła skāj ima (14); Skaj lis é, skaj lŭ źinios mòksłas (70); Pabūkłas
paźinìma o aluma wièja. Wiejòmās as (48); Salìné, ju es wie a u en é mucho
sàłūn (84); Budawōné. S ūnisina. Moksłas namun s a ima isz medzia o łabiausej
pilōniŭ (84); Mòksłas o źinia apej żwâjzdes, żwajzdīs é (90) y k .
IŠVADOS
1. En un pequeño olumen de 96 páginas de manusc i o, que es sólo el
comienzo del dicciona io de las lenguas usaslie u iesla ynaslenkías, L.
I inskis p opo cionó conside ables é minos sob e 145. P incipalmen e al
dicciona io incluida na u al de las ciencias e minos mine ales, plan as, paixes y o os nomb es.
2. Nag inėjamame dicodyne p opo cionados nomb es de mine ales
p incipalmen e son skoliniai, a P igim ūmenėje algunos esos mismos mine als
L. I inskis ya į a dijo pa ies suda y ais lie u iškais denominaciones. 3.
Ke u kalbiame dicciona io, como y Rusųlie u ių lenguas dicciona io,
p incipalmen e dada de plan as especies nomb es. Palyginus e u kalbio
dicciona io especies de plan as y P igim ūmenės plan as de gencios nomb es,
se ea sis emicos ski umes y ne ikslumų dicciona io, ma y , p epa ando
cien í icino desc ibe de plan as, L. I inskis más p ecisamen e suski s é y es ableció axsonus.
4. Apendiendo o os (no na u al as ciencias) ámbi os ke u kalbio ocodino e minos,
puede obse a se que L. I inskis a menudo buscaba lie u iškų e minos, los cuales
no malmen e él mismo y suda yda o. Polinkis p opo ciona lie u iškus palab as
especialmen e is o panag inėjus ciencia akų y nomb es de p o esiones (skai lys ė,
žinys ė, ž aizdys ė, ž aizdininkas, kūn aikis). 5. Tan o de las ciencias na u ales como
de o as á eas nomb es de especies es ca ac e ís ico que su génesis démen a
después génico démen, y génesis de especies démenim se p opo cionan adje i os y
pa icipan es, excep o apéndice -inis adje žius, son en a džiuo inių o mas
(ananasas ik asis, asbes os pap as asis, mu ijaci as žemė asis, ka iuomenė
jū inė, ša ininkai ai iejai). 6. Ke u kalbis L. I inskio dicciona io es no sólo
ansciamasis, pa e en es e dicciona io p opo cionados é minos de y nomenos
aiškinimų se puede conside a sus de iniciones cien í icas, ad de pa e es e
dicciona io es y aiškinamasis e minos dicciona io. 7. L. I inskio
Rusųlie u iųla ynųlenkų lenguas dicciona io manusc ip is es impo an e y
in e esan e no sólo leksicog a ía li uanas, sino y e minología his o ia.
90 Albina Aukso iū ė | Lau yno
e mininai ŠALTINIAI
I inskis L. Rusųlie u iųlo ynųlenkų kalbų žodynas (Словарь российско-литовский съ латинско-
polskomъ) ( ank aš is).
LŽ I inskis L. Lenkųžemaičių kalbų žodynas (Słownik polsko-żmudzki) ( ank aš is). I inskis L.
P igim ūmenė ( ank aš is), 1870. RLŽ I inskis L. Rusųlie u ių kalbų žodynas (Словарь
россійско-литовский) ( ank aš is).
LITERATÚRA IR PAPILDOMI ŠALTINIAI
Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio man aščiai K oku oje. Te minología 5, 102110.
Aukso iū ė A. 1999: Lau yno I inskio é mino de palab asynų. Li uanis ica 2(38), 2233.
Aukso iū ė A. 2001: Lau yno I inskio mine alogías naujada ai. Te minología 8, 95111. BVŽ
1998: Bo ánicos nomb es de dicciona io, Vilnius.
I inskis L. 1995: Raš ai, Vilnius.
Kažukauskai ė O. 2003: No Jumskis, y I inskis. Lexicog a ía y lexicología, 1931. K uopas J. 1960: L. I inskio
lexicog a inie abajos. T abajos de la Academia Mokslų de Li uania TSR 1(8), 191198. K uopas I. R. 1963: Из
истории литовско-русской и русско-литовской лексикографии XiX в. Из
историисловисловарей, Ленинград, 72–77.
KŽ 1995: Sme ona A. Ka ybos Dic iona y, Vilnius. LKŽe: Dic ionyn de la lengua Lie u ių. www.lkz.l
Pe ke ičiū ė D. 1988: Lau ynas I inskis: Monog a ija, Vilnius: Mokslas. TŽ 2001: In e nacionales palab as de
dicciona io, Vilnius: Alma li e a. Vi kauskas V. 1996: Lau yno I inskio ha esc i o asgos del lenguaje.
Li uanis ica 3(27), 2325. Vi kauskas V. 1997: Lau yno I inskio lexicog a inie p incipios. Lau yno I inskio
Kalendo iaus 150-mechiui, TERMS IN LAURYNAS IVINSKIS QUADRILINGUAL DICTIONARY This pape deals wi h
e minology in RussianLi huanianLa inPolish manusc ip dic iona y (Словарь российско-литовский съ
29–32.
латинско-польским) o Lau ynas I in. The manusc ip o he dic iona y con ains 96 pages. This is only he
beginning o a quad ilingual dic iona y om A o Ay, which p esen s 358 Russian headwo ds wi h Li huanian,
La in and Polish equi alen s and 23 e e ence headwo ds. The e a e some explana ions o wo d meanings, a
ew examples o usage and a ew synonyms and wo ds wi h con iguous meaning.
The manusc ip o Lau ynas I inskis quad ilingual dic iona y con ains abou 145 e ms,
including some speci ic e ms p esen ed in a ew en ies o he dic iona y. Mos o hem
a e e ms o na u al sciences names o mine als, plan s, bi ds and o he li ing c ea u es.
The majo i y o names o mine als included in he dic iona y a e bo owings. Analysis o e ms
om o he ields (no na u al sciences) shows ha Lau ynas I inskis ended no o p esen
bo owings, bu o sugges Li huanian e ms which he c ea ed himsel . Such a endency is
pa icula ly ob ious in names o sciences and names o specialis s o hose sciences
(skai lys ė (a i hme ic), ž aizdys ė (as onomy), kūn aikis (ana omis ), ž aizdininkas
(as onome )).
The e a e wo cha ac e is ic ea u es o he names o na u al sciences and o he ields
p oposed by Lau ynas I inskis. The speci ic componen o he name is placed a e he
gene ic componen . Adjec i es, apa om adjec i es wi h he su ix -inis, and pa i-
I inskio ke u kalbio dicciona io
Te minologija | 2007 | 14 91 ciples, which make speci ic componen s, a e all p onominal. Fo
ins ance, (ananasas e dade ois (pineapple), asbes os comúnasis (asbes os), ka iuomenė
jū inė (na y)). The manusc ip o Lau ynas I inskis RussianLi huanianLa inPolish
dic iona y is impo an and in e es ing no only o he his o y o Li huanian
lexicog aphy, bu also o Li huanian e minology.
Recibió 2007-11-30
Albina Aukso iū ė
Ins i u o de lenguas Lie u ių
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. poš a [email p o ec ed]