Go to originalLocalized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…
1 short passage of this localized version is shown in the original language because it could not be localized reliably.
Page 1
Términos del diccionario cuatrilingüe de Laurynas Ivinskis
ALBINA AUKSORIŪTĖ
Instituto de la Lengua Lituana
INTRODUCCIÓN
Lauryno Ivinskio (1810–1881), žymaus XIX a. lietuvių kultūros veikėjo, spaudinti darbai ir dauguma jo rankraščių yra tyrinėti. Apie išlikusių L. Ivinskio žodynų rankraščius yra rašę kalbininkai J. Kruopas, V. Vitkauskas, O. Kažukauskaitė ir šio straipsnio autorė (žr. Kruopas 1960, Круопас 1963; Vitkauskas 1996; Vitkauskas 1997; Auksoriūtė 1999; Kažukauskaitė 2003). Gana išsamiai yra aprašyti dvikalbiai žodynai: Lenkų–žemaičių kalbų žodynas (Słownik polsko-żmudzki) (toliau – LŽŽ) ir Rusų–lietuvių kalbų žodynas (Словарь российско-литовский) (toliau – RLŽ), o apie Rusų–lietuvių–lotynų–lenkų kalbų žodyno (Словарь российско-литовскій съ латинско-польскимъ) rankraštį rašė tik J. Kruopas straipsnyje „L. Ivinskio leksikografiniai darbai“ (Kruopas 1960: 191–198). J. Kruopas pirmasis gana išsamiai aprašė keturkalbio žodyno rankraštį ir nustatė jo autorių: „rankraščio formatas: ilgis 21,5, plotis 13,5 cm. Rankraštis parašytas labai aiškia ir gražia rašysena. Jo popierius plonas, švelniai melsvos spalvos, su aiškiu kai kuriuose puslapiuose (24, 92) įspaudu: viršuje karūna, dešinėje pusėje – arklio, kairėje – liūto galva, o apačioje įrašas „Whatman“. Nei autorius, nei metai žodyno rankraštyje nepažymėti. Tik iš rašysenos, rašybos, kalbos ypatybių ir palyginimo su minėtuoju dvikalbiu žodynu „Словарь российско-литовскій“ drąsiai galima ir šitą keturkalbio žodyno rankraštį priskirti L. Ivinskiui“ (Kruopas 1960: 194). Straipsnyje nurodoma žodyno apimtis, apžvelgiamas jo pobūdis, sandara, rašybos, leksikos ypatybės, pateikiama nemažai pavyzdžių iš žodyno, išvardijami L. Ivinskio sudaryti naujadaraI ar iš kitų šaltinių dar neužfiksuoti žodžiai.
Los manuscritos del Diccionario ruso-lituano y del Diccionario ruso-lituano-latino-polaco de L. Ivinskis se conservan en el archivo de la Sociedad Geográfica Rusa de San Petersburgo, donde D. Zelenin los encontró en 1947. No se sabe con certeza cómo ni cuándo llegaron estos manuscritos a la Sociedad Geográfica Rusa; solo cabe suponer que
fue después de 1869, cuando L. Ivinskis entabló relaciones con esta sociedad y mantuvo correspondencia con sus miembros V. Kulin y J. Kuznetsov. En 1871, V. Kulin propuso admitir a L. Ivinskis como miembro de la Sociedad Geográfica Rusa (para más información sobre las relaciones de L. Ivinskis con esta sociedad, véase Petkevičiūtė 1988: 86–90). Por una carta de L. Ivinskis, escrita en enero de 1869 a V. Kulin, sabemos que comenzó a preparar el Diccionario ruso-samogitio-lituano y que envió a V. Kulin para su revisión un manuscrito de 8 hojas (véase Ivinskis 1995: 484); por tanto, está claro cuándo comenzó L. Ivinskis a escribir el diccionario bilingüe. No se sabe nada sobre la fecha de elaboración del diccionario cuatrilingüe; solo cabe suponer que el autor lo escribió más tarde.
En 2006, el Instituto de la Lengua Lituana recibió copias fotográficas digitales del manuscrito del mencionado diccionario cuatrilingüe, lo que permite estudiar este manuscrito con mayor detalle1.
El propio L. Ivinskis numeró el manuscrito; la última página lleva el número 95, pero dos páginas tienen el mismo número 21, por lo que el manuscrito consta en total de 96 páginas. Se trata únicamente del comienzo del diccionario cuatrilingüe, desde la A hasta Ay. Contiene 358 entradas rusas con equivalentes lituanos, latinos y polacos, así como 23 entradas remisionarias, por ejemplo, Авангардия,..и. ж. смотри: Передовой отряд (3). El diccionario comienza con tres artículos cuya entrada rusa no es una palabra, sino únicamente la letra A, como primera letra del alfabeto, una conjunción y una interjección, por ejemplo: A. Азбуки первая буква. Balšių ẹ̇ilõs pirmõjé ròd̄balsa. Alphabeti prima littera. Pierwsza głoska Abecadła (1); А. союзъ. Ar, ir, ir-gi, tàgi-tat. Ac, atque, et, etiam, idque. I, tež, a, także, to-też, owoż [...] (1); А. межд. Aj, o, ak. Heu, ah, aha. O, ach [...] (1) (véase la fotocopia).
Junto a las entradas rusas se indican las categorías gramaticales: en los sustantivos se da la terminación del genitivo y la abreviatura del género; en los sustantivos plurales, también la abreviatura del número; en los adjetivos se indican las terminaciones del femenino y del neutro, así como la abreviatura de adjetivo; en los verbos, las terminaciones de la primera y la segunda persona; y junto a las demás partes de la oración, sus abreviaturas, por ejemplo: Актрица, съ. ж. Акторка, комедиёнка, roditojė stėbūklines darbūn. Actrix. Aktorka sceniczna (20); Абба́мский,..ая,..ое. прил. Bróstwiskzas, prigūlans pri brostwiničzes; klosztorinis. Antistitus. Opatski, klasztorny (2); Анаго́мить,..млю,..мишь. г.д. Rajkīti, iszwejzdieti kùna.
1 Agradezco a Ona Kažukauskaitė, trabajadora del Centro de Lexicografía del LKI, que organizó la adquisición de copias del diccionario cuatrilingüe de L. Ivinskis; al profesor asociado Aleksej Andronov, director del Centro de Estudios Bálticos de la Universidad Estatal de San Petersburgo, que ayudó a obtener las fotocopias digitales del manuscrito del Diccionario ruso-lituano-latino-polaco de L. Ivinskis; y a la doctora Ritutė Petrokienė, responsable de los fondos del Centro de Lexicografía del LKI, que me permitió consultar estas copias.
Disecar según el arte de la anatomía, hacer incisiones en el cuerpo de un ser vivo, disecar un cadáver. Anatomizar, realizar una disección anatómica (44).
En algunos casos se ofrecen explicaciones del significado de las palabras, escasos ejemplos de uso y varios sinónimos o palabras de significado próximo, por ejemplo: Августъ,..та. м. Rugpjūtis, aszтуонтāсис mētų mиеṅų. Augustus. Sierpień (4); Анархія,..iu. ж. Nėriedžia, nèwaldžia, be waldzios buwimas. Rieda neturėjimas. Anarchia. Confusae ac perturbatae res. Cic. Anarchia, nierzqd (43); Апа̄никъ,..ка. м. Botāgas, wārē, blāksztas, inagis. Flagellum, flagrum. Suet. Scutica. Hor. Bicz, harapnik (63).
Según J. Kruopas, L. Ivinskis utilizó un diccionario multilingüe de la lengua rusa, añadió equivalentes lituanos y, en algunos casos, tradujo las explicaciones y el material ilustrativo; al parecer, quería preparar un diccionario cuatrilingüe, cuyo comienzo presentó a la Sociedad Geográfica de San Petersburgo para que lo examinara (Kruopas 1960: 195). Puede objetarse la idea de que L. Ivinskis tradujo al lituano las explicaciones del diccionario ruso que utilizaba, pues en algunos casos las palabras rusas carecen de explicaciones; las explicaciones de algunas palabras lituanas son más restringidas que las rusas, a veces se parecen a las polacas o latinas, o bien son más amplias y detalladas que las de otras lenguas, por ejemplo: Актриса, сбл. ж. Āktorka, kòmedijōnka, ròditojé stebūklines dárbūn. Actrix. Aktorka sceniczna (20); Аллея, леu. ж. Dārza tākas išz abejun szaliun mèdejs swadintas. Wajksčiotinė. Ambulacrum, arboribus utrimque septum. Ambulation. Xystus. Aleja, alea, chodnik (27), Алаба́стръ, тра. м. Есть то порода зернистого гипса. Àlabōstra, gipsas skiltinis. Gypsum granulare. Gips blaszkovy. W piśmie G. znaczy: Alabastrowe naczynie (21).
En el diccionario predominan los sustantivos, que constituyen alrededor del 71,5% de todas las entradas; hay muchas menos palabras de otras categorías gramaticales: los adjetivos representan algo más del 17%, los verbos, alrededor del 4%, y las demás categorías —adverbios, conjunciones e interjecciones— suman algo más del 7% de todas las entradas. Aproximadamente el 53% de los sustantivos pueden considerarse términos o nombres. Se analizarán más adelante en el artículo. Entre los sustantivos que no se examinan cabe mencionar palabras relacionadas con el léxico eclesiástico, nombres de meses, monedas, países y sus habitantes, entre otros, por ejemplo: Абась,..собъ. множ. Sidabrinis Persijes piñingas tūres sawieje 50 skatikū. Abasius, Persicus argenteus numus cohibens 50 assium. Pieniądz srebrny Perski wartości 50 groszy (2); Австріецъ, ца. м. Austrijōkas. Austriacus. Austrijak (5); Áwстрія,..iu. ж. Austrije. Austria, ae. Austrija (5); Apostołъ..ла. м. Apāszтоlas. Siunštāsis nuog Krìstaus. Christi Apostolus. Christiane legis Magister. Apostoł, posłaniec Christusa (58), etc.
En algunos adjetivos se ofrecen las formas pronominales y las formas de grado (incluso las de superlativo—
Terminologija | 2007 | 14
75
Page 5
—), por ejemplo: Алый,..ая,..ое. пр. Raudònas, růžawas. Ruber. Czerwony, różowy. Оп. Томъ, который алый есть. Raudònasis. Is, qui ruber est. Ten, co czerwony jest. Сравн. см. Raudonḗnis. Rubrior. Czerwieńszy. Срав. см. оп. Raudonḗnīnsis. Is qui rubrior est. Ten co czerwен́szy jest. Срав. см. смя. Raudonièlēsnis. Is qui aliquantum rubrior est. Co trochę czerwienészy jest. Превос. стп. Raudoniàusis, почти неупотребляется (34).
Este artículo examina términos de las ciencias naturales y de otros campos. El manuscrito del diccionario cuatrilingüe de L. Ivinskis contiene 145 términos, incluidos los términos específicos de especie y los nombres que aparecen en algunas entradas del diccionario.
TÉRMINOS DE MINERALOGÍA
El diccionario incluye sobre todo nombres de minerales —más de 30—, casi todos préstamos, por ejemplo: Албинъ, на. м. Albinas ~ albinas. Akmun baltaj skâjštūs kajpo žiamcžiugas. Albinites. Albin W. kamień mający blask perłowy (21)2; Ака́мъ,..ма. м. Agātas ~ agatas, àkmun išz eilos Kwā́rcžiaus kūrsaj tū́r sawieje dâles Chalcedōna, Jaspida, Kwā́rcžiaus, Raginia, Krwāwninka ir nekada Ametista o pawejkstūs išroda: kāspinūs, pīlones, miestūs, krūmūs, kīminūs, dēbeses, žwā́jzdikes, àkeles, piētmas. Achates, ae. scil gemma. Plin. Agat z familij Kvarcu mineral złożony z częstek chalcedonu, jaspisu, kvarcu, rogowca, krwawnika i czasem ametystu, ukazujący w sobie malowidła wstążek, fortyfikacyi, widoków miast, krzaczków, mchów, obłoczków, gwiazdeczek, oczek, plamek (6); Алуминитъ,..а. м. Порода бѣлой глины. Aluminitas ~ aliūminitas, ātmàjna bàltoja mōlia. Aluminites. Glinka czysta. (31); Аметистъ и Амефістъ,..ста. м. Драгоцѣльный камень Кварцовой породы. Ametìstas ~ ametistas, brangùs àkmun Kwā́rcžiaus àtmainas wiśźniawaj mielina wārsa arba pīhkaj bāltas. Amethystus. Kwarc Ametyst, kamień drogi fioletowo błękitny lub szaro biały (39); Андалузитъ...та. м. Камень изъ фельдспата породы. Andalūžitas ~ andalūžitas, akmun raumens raudonūma arba Žiamcžiūgiskaj pīlkas. Andaluzites. Andaluzyt kamień z familij Feldspata mięsno-czerwonego koloru niekiedy zakrawającego na perłowo-szary (47–48); Антраколитъ,..та. м. Камень известковой породы. Antrakolitas ~ antrakolitas, àkmun kalkia àtmainas. Antracollites. Antrakolit, kamień z familij Wapiennych (55); Аррагонитъ,..та. м. Камень известковой породы. Aragōnitas ~ aragoni
2 Los ejemplos se presentan tal como aparecen en el diccionario: primero la palabra rusa de entrada, seguida de la palabra lituana con explicaciones y de los equivalentes latinos y polacos. El término lituano aparece espaciado; después del signo de tilde se ofrece la forma adaptada a la lengua estándar.
tas, variedades de piedra caliza. Arragonites. Arragonit, piedra de la familia de las calizas (75); Авантуринъ,..на. м. Камень кварцовой породы. Awanturinas ~ avanturinas. Variedad de cuarzo, que tiene en su interior escamas brillantes dispersas. Quarzum Avanturinim. Cuarzo común que contiene como si fueran hojuelas de mica esparcidas; en tal caso se llama avanturina natural o piedra del sol (Min. Jakow) (3–4); Автомолитъ,..та. м.(Фатеръ). Automōlitas ~ automolitas. Piedra preciosa de color azul oscuro, generalmente con tonalidad verde clara. Automolithus. Wal. Automolit. Piedra preciosa de la familia del rubí, de color azul celeste que tiende al verde claro, compuesta de arcilla, zinc, hierro, sílice y, a veces, azufre (5); Аквамаринъ,..на. м. Bérìlũs bràngèsis ~ berilus brangiasis, piedra verde clara compuesta de estaño, arcilla, glucina, cal y hierro. Smaragdus striatus. Kar. Beryllus. Wal. Berilo noble; gema de color verde claro compuesta de sílice, arcilla, glucina, cal y hierro (18); Адама́нтъ,..та. м. Dējm antas ~ deimantas. Adamas. Diamante (9); Алма́зъ,..за. м. Dējm antas, dēm antas ~ demantas. Adamas. Vall. Plin. Ovid. Diamante (28); Анфра́ксъ,..са. м. Rùbinas ~ rubinas, piedra preciosa. Rubinus. Lips. Carbunculus. Plin. Carbúnculo, rubí (56) y otros.
L. Ivinskis también presentó nombres de minerales en otra obra manuscrita suya, el tratado científico Prigimtūmenė (véase más ampliamente Auksoriūtė 1998, Auksoriūtė 2001), en su primera parte. Por tanto, es posible comparar algunos términos del diccionario cuatrilingüe y de Prigimtūmenė. Se conservan dos variantes de la primera parte de Prigimtūmenė: en el depósito de manuscritos de la biblioteca del Instituto de Literatura y Folclore Lituanos se conserva Žemėtros y, en el depósito de manuscritos de la Biblioteca de la Academia Polaca de Ciencias en Cracovia, Žemėmina. Las partes principales de ambos manuscritos, que describen la naturaleza inanimada, apenas difieren, por lo que los nombres de minerales comparados se han tomado del manuscrito de la primera parte de Prigimtūmenė conservado en Vilna (en adelante, Pr). En el diccionario, un par de minerales aparecen denominados con términos prestados, mientras que en Prigimtūmenė se ofrecen neologismos lituanos acuñados por el propio L. Ivinskis, por ejemplo: Антофиллитъ,..та. м. Камень Епидотна породы. Antofilitas ~ antofilitas, piedra variedad de Pistacita. Anthophyllites. Antofilita, piedra de la familia de la pistacita (54–55), compárese con łapējnis ~ lapeinis, lat. Actinotus virgulatus, Anthophyllites, pol. Antophyllit, alem. Anthophyllit (Pr 24); Anamùtъ,..ma. м. Камень известковой породы. Apātitas ~ apatitas, piedra variedad de caliza. Apatites. Apatita, piedra de la familia de las calizas (57), compárese con pròžalis ~ prožalis, lat. Apatelios speciosus, pol. Apatyt, alem. Der Apatit (Pr 32).
Terminologija | 2007 | 14
7 7
Page 7
En el diccionario, junto al nombre prestado de un mineral, se ofrece un sinónimo lituano: Аміа́нтъ,..ma. m. lino de montaña o de piedra. Amijontas ~ amijontas, lana de la tierra ~ lana terrestre, es una variedad del mineral Asbesto. Asbestus flexibilis. Asbesto Amianto (40), compárese con skarūnis ~ skarūnis o amjontas ~ amjontas, también llamado kalnālinis ~ kalnalinis, lat. Asbestos Amianthus, Linum montanum, Asbestus flexibilis, alem. Der Amiant (Pr 24–25). En relación con este artículo del diccionario también cabe mencionar una variedad de asbesto que L. Ivinskis incluye en el artículo sobre el asbesto: Азбе́сть Аміантъ. Azbestas Amijontas ~ asbesto amijontas. Linum montanum. Pl. Asbestus flexibilis. Asbesto Amianto (14). Así pues, este mineral aparece en dos lugares del diccionario probablemente debido a sus distintos nombres rusos; al comparar las equivalencias lituanas que L. Ivinskis ofrece en ambos manuscritos se observa que empleó varios sinónimos, tres de ellos incluso en lituano: žiames gāuras, skarūnis y kalnālinis, que probablemente acuñó él mismo.
Como muestra el ejemplo anterior, el diccionario también incluye términos de especies. En los artículos de dos minerales (asbesto y murijacita) se incluyen varias especies de cada uno, por ejemplo: Азбе́сть,..ma. m. Azbestas ~ asbesto. Piedra de la familia del talco que da fibras como el lino; tiene cuatro variedades: Asbestus. H. Asbesto, tipo de piedra de la familia del talco. 1) Легкій азбесть. Āzbestas lengwāsis ~ asbesto ligero. Compuesto de sílice, magnesia, cal, óxido de hierro y arcilla. Asbestus suber montanum. Asbesto corcho de montaña, compuesto de sílice, magnesia, cal, óxido de hierro y arcilla. 2) A. Аміант. Azbestas Amijontas ~ asbesto amijontas. Linum montanum. Pl. Asbestus flexibilis. Asbesto Amianto. 3) Обыкновенный Азбесть. Azbestas pāprastāsis ~ asbesto común, compuesto de magnesia, sílice y óxido de hierro. Asbestus vulgaris. Asbesto común, compuesto de magnesia, sílice y óxido de hierro; compárese con kalnālinis paprastasis (Pr 25). 4) Древовидный Азбесть. Azbestas medinis ~ asbesto arbóreo. Asbestus xyloideus v. lignosus. Asbesto árbol de montaña; compárese con kalnāmēdis ~ kalnamedis (Pr 25) (13–14); Ангидри́ть...ma. m. Камень известковой породы. Murijācitas ~ murijacita, piedra variedad de caliza. Anhydrites. Murijacita, piedra de la familia de las calizas (compárese con sausēnis sidoklis ~ sausenis sidoklis (Pr 33)). Шпатистый ангидрить. Marijācitas šziasztajninis ~ marijacita šeštaininė [en la primera sílaba está escrita a, probablemente un error de escritura de L. Ivinskis. – A. A.]. Anhydrites spatosus. Murijacita cúbica. Ан. зернистый. Murijācitas Angidritas ~ murijacita anhidrita. Anhydrites granulatus. M. anhidrita. Ан. плотный. Murijacitas rukszluōtasis ~ murijacita de textura rugosa. Ан. densus. M. po-
compacta. Ан. плог второй. Murijācitas žiamėtasis ~ murijacita terrosa. Anhydrites densus secundus. Murijacita compacta. Ан. волокнистый. Murijācitas skaruòtāsis ~ murijacita fibrosa. An. fibrosus. M. fibrosa (48–49). Como se puede observar en los ejemplos, no solo la mayoría de las equivalencias rusas y lituanas, sino también las latinas y polacas, son términos compuestos de dos palabras.
A algunos otros términos rusos de una sola palabra se les asignan equivalencias lituanas compuestas, por ejemplo: Ана́тазъ,..за. м. Металл Тумана породы. Anatas krauninis ~ anatas de cresta. Titanium anatas. Octaedrita de titanio (43); Аквамари́нь,..на. м. Bérilŭs brànggēsis ~ berilus brangiasis, piedra verde clara compuesta de estaño, arcilla, glucina, cal y hierro. Smaragdus striatus. Kar. Beryllus. Wal. Berilo noble; gema de color verde claro compuesta de sílice, arcilla, glucina, cal y hierro (18); Антрацитъ,..та. м. Камень Трофимовой породы. Antrācitas ~ antracita, piedra variedad de carbón; angłajtis kāsamāsis ~ carbón extraíble. Antracites. Hulla brillante o antracita (55); para denominar este último mineral se ofrecen dos sinónimos, un préstamo de una sola palabra y un término lituano compuesto.
Como muestran los ejemplos, L. Ivinskis usó adjetivos como componentes de especie de los términos compuestos (ligero, común, noble, arbóreo, de cresta, cúbico, rugoso, terroso, fibroso) y un participio (extraíble); y empleó formas pronominales de todos ellos salvo los adjetivos con el sufijo –inis. En los términos compuestos mencionados, L. Ivinskis colocó los componentes de especie después del componente principal, probablemente siguiendo las equivalencias latinas, aunque en el diccionario hay un par de nombres de minerales cuyo componente de especie, como es habitual hoy, precede al principal, por ejemplo: Амбра,..ы. ж. Смолистое и горючее вещество, коего суть два главныя рода, собственно называемая Амбра, и желтый, Янтарь. Àmbra ~ ámbar, es una sustancia resinosa y combustible de dos variedades principales: una llamada propiamente ambra ~ ámbar gris; la otra amarilla, Gintàras ~ ámbar. Ambra grisea. Ámbar común (38); Ácnuoь,..da. m. Skiàlamāsis àkmen ~ piedra hendible. Schistus (lapis) fissilis. Virg. Sectilis. Plin. Scissilis. Cels. Piedra exfoliable, piedra quebradiza. Lupek (88).
Para concluir el análisis de los nombres de minerales, cabe señalar que el autor del diccionario no encontró términos lituanos para denominar todos los minerales; en dos casos, al no asignarles un nombre, los describió, como también se hace en ruso: Аллохро́мъ,..та, м. порода камня Авгита. Piedra variedad de Augita. Granatus allochroites. Alochroíta, tipo de la familia de la augita (27); Анальцимъ,..ма.
Terminologija | 2007 | 14 79
Page 9
m. Piedra de la variedad de zeolita. Akмun Ceolīta ātmajnas pīh̄kaj arba gialswaj baltas. Analcimus. Kubicyt, kamień familij Ceolitu (43).
TÉRMINOS BOTÁNICOS
En el diccionario cuatrilingüe de L. Ivinskis se encontraron pocos términos botánicos: solo 16. En el diccionario se incluyeron principalmente nombres de plantas y un solo nombre de fruto: Aūbá, вы. ж. Pīgw̄as ~ pygwas, dūlū swēcžios szalies wājis. Pyrus Cydonia. Pigwa, gatunek gruszek (15), cf. kràušźé, dūlé, grūšźé ~ kriaušė, dūlė, grūšė, lot. Pyrus (Pirus), lenk. Grusza, vok. Birne, lot. Pyr. Cydonia, liet. Gr. Pigwa ~ pigva (Pr 202). Los nombres de plantas pueden compararse con la lista sistemática de plantas presentada en la segunda parte de Prigimtūmenės, titulada Žolėmina, donde se describen 219 familias de plantas y más de 2500 nombres de géneros (véase Auksoriūtė 1998 para más detalles).
m. Kārklas nekaltāsis ~ karklas nekaltasis. Vitex agnus castus. Niewinny baranek (gatunek krzewu) Wod. (8), cf. skājstminis ~ skaistminys, lat. Vitex Agnus-Castus Linn., pol. Niepokalanek Czystkrzew, Baranek, Baranek niewinny (Pr 226); Апопие, нія. с. Kaulìnis kiētāsis ~ kaulinis kietasis, mēdžia wēislé. Mespilus oxyacantha. Niesplik, nieszpułka, gatunek twardego drzewa (74), cf. kàulietis, lat. Mespilus, pol. Nieszpuka, Niesplik, glóg, vok. Mispel (Pr 202); Аппukòcь, ca. m. Slìwas Morìnis ~ slyvas morinis. Morėlė ~ morelė. Prunus Armeniaca. Śliwa Morela. J. Jun. (60), cf. slìwa ~ slyva, lat. Prunus, pol. Sliwa, alem. Pflaumenbaum (Pr 204), entre otros.
Al comparar los nombres de plantas mencionados del diccionario y de Prigimtūmenės, podemos observar que en el diccionario L. Ivinskis denominó el género lat. Cynara con el préstamo karčiokas, mientras que en su obra científica empleó un neologismo creado por él mismo, laišvas. También difiere el nombre de la especie de esta planta: en el diccionario, karčiokas mezgąntęsis, y en Prigimtūmenėje, laišvas erškėtgalvis.
También pueden hallarse diferencias al comparar otros tres nombres de especies vegetales del diccionario con los que aparecen en Prigimtūmenėje. Se trata de diferencias sistemáticas entre taxones: el diccionario proporciona el nombre de una especie, mientras que en el trabajo científico, según el equivalente latino, se distinguen dos géneros diferentes, por ejemplo: Анана́съ,..са. м. Ananāsas tīkrāsis ~ ananasas tikrasis (žolė ir vaisius). Bromelia Ananas. Ananas prawdziwy (43), cf. gàrd rūnis ~ gardrūnis, lat. Bromelia, pol. Zapylec (Pr 134) y kàrpuōnis ~ karpuonis, lat. Ananasa, pol. Ananas (Pr 134) (en Prigimtūmenėje el autor propone nombres lituanos creados por él mismo para estos dos géneros); Анúмъ,..ма. м. Krāpas pāprastāsis ~ krapas paprastasis. Pastinaca Anethum. Pasternak Kopr. (Józ. Jun.) (49), cf. krāpai paprastìejėj ~ krapai paprastėjai, lat. Anethum, pol. Kopr, koper (Pr 194) y pasternōkas ~ pasternokas, lat. Pasternak, pol. Pastinak (Pr 194); Ада́мова голова,..вой..вы. ж. Lelija nuometinė ~ lelija nuometinė. Atropa Mandragora. Zawojek Mandragora (Lilii gatunek) (9), cf. siùstuogé ~ siustuogė, lat. Atropa, pol. Pokrzyk, alem. Tollkirsche (Pr 237) y swàjlis ~ svailis, lat. Mandragora, pol. Dziwostrtęt (Pr 237). Según la sistemática vegetal actual, también se distinguen géneros diferentes, por ejemplo: lat. Anánas – ananãsas BVŽ 1998: 33, lat. Bromélia – bromèlija BVŽ 1998: 56; lat. Anéthum – krāpas BVŽ 1998: 34, lat. Pastináca – pastarnōkas BVŽ 1998: 218; lat. Átropa – šùnu vyšně BVŽ 1998: 46, lat. Mandrágora – mandragorà BVŽ 1998: 190.
En los nombres de especies vegetales, al igual que en la mayoría de los minerales analizados, los componentes específicos van después del componente genérico, por ejemplo: arbuzas tikrasis, ananasas tikrasis,
Terminologija | 2007 | 14
81
Page 11
alcachofa, mezgantesis, sauce blanco, hueso duro, eneldo común, lirio de novia, aunque el orden del nombre de una de las especies es inverso al habitual hoy en día, como en Адамова смо́ква,..вой..вы. ж. Rojinė Stėga ~ rojinė stega. Musa paradisiaca. Muza rajska. Kl. (9), cf. stąmbras ~ stambras, lat. Musa, pol. Bogosława, banan, Pizang, figą rajska (Pr 137).
TÉRMINOS ZOOLÓGICOS
El manuscrito del diccionario en cuestión contiene 15 unidades nomenclaturales zoológicas, principalmente nombres de especies de aves, entre ellos nada menos que tres nombres de patos, por ejemplo: Аклей,..ея. м. Antis sibirinė ~ antis sibirinė. Anas sibirica. Kaczka sybirska (18); Ананичь,..ча. м. Antis šaltimetinė ~ antis šaltimetinė. Anas hyberna. A. hyemalis (Kl.) Kaczka żimowa, żimówka (2); Ама́ika,..ku. ж. Àntis ùrwinė ~ antis urvinė. Anas tadorna. Kaczka nórówa (91); Азодомка,..ку. ж. Tilwìkas rāuswāsis ~ tilvikas rausvasis. Scolopax totanus. Londzik rudy (4); Ару́. несклоняемое. Žùwièdra wisztìnė ~ žuvėdra vištinė. Colymbus troile. Nurokur (81). El diccionario contiene un nombre de género de ave: Aúcmb,..ma. м. Gāndras ~ gandras, gužùtis ~ gužutis. Stà rkas ~ starkas. Ciconia. Plin. Bocian (15); se ofrecen tres sinónimos. Para otro nombre ruso de ave, el autor no encontró un equivalente lituano y solo dio una explicación: Ага́рь,..ря. м. Wārdas wisòkių tilwìkų kūrį po lugnùs łàjkose. Scolopaces. Ogólne narzwisko bekasów błotnych (6).
En el manuscrito solo se encuentran dos nombres de peces: Ákkula,..лы. ж. Didzia swéczios szalies jures žùwis prarìnантé žmogù. Rijūnė, rijūnas ~ rijūnė, rijūnas. Squalus carcharias. Ludojad. Kl. Jun. (18) y Анчоусь,..са. м. Sardelė mažesnioji ~ sardelė mažesnioji. Clupea Encrasicolus. Sardela. Jun. (56). Para denominar al primer pez, L. Ivinskis probablemente creó él mismo el nombre lituano y proporcionó las formas de ambos géneros. En el Diccionario de la lengua lituana (en adelante, LKŽe), bajo la palabra rijūnas se ofrecen ejemplos únicamente de los escritos de L. Ivinskis: 1 rijūnas m. «ballena»: Didžiausios žuvies, rijūnu vadintos I. Leeus ir rijūnus po kojų pamina I. (LKŽe).
Otros cuatro nombres pueden clasificarse entre los términos zoológicos: Арагали. несклоняемое. Awis liedijmìnė ~ avis lėdijminė. Ovis ammon. Owca stepowa. Jun. (64); Ácnudь,..да. м. Givātė ~ gyvatė. Vipera. Žmija (88); Akpídь,..дь. мн. Szaráńczej ~ šarančiai. Skierrej ~ skėriai. pl. Locusta. Plin. Bruchus, genus vermium quod herbas rodit. Szarańcza (18); Амфібія,..iu. ж. Wanden-ziaminis ~ vandenžeminis, giwolis galens ant ziames ir wandenjeje łàjkìtis. Amphibium. Ziemnowodne zwierzę (41).
Entre los animales domésticos, el diccionario incluye los nombres del gallo y de la oveja y su cría: Але́кторъ,..а. м. Gàjdīs ~ gaidys. Gallus, gallus gallinaceus. Cic. Kogut, kur (23); Агница,..цы. м. Mìtùlé awēlē ~ mitulė avelė, žīmitiē āwis ~ žiemitė avis. Ovícula. Augustin. Tertull. Owieczka młoda, jarliczka (8); А́гнецъ,..гня. м. Awinēlis, awinùkas, jèras, jeràjtis, jerūkas ~ avinėlis, avi-nukas, jeras, jeraitis, jerukas. Agnus, agnellus. Baran, baranek (8), А́гничкъ,..ка. м. Jerùkas, jerî̀tis, jeràjtis; awinùkas, awinàjtis, awiniùkas ~ jerukas, jerytis, jeraitis, avinukas, avinaitis, aviniukas. Agnelius. Plaut. Agnus subrumus, tener, lactens. Virg. Jagnie, jagniątko (8–9). Para nombrar a las crías de oveja se ofrecen varios sinónimos y variantes.
TÉRMINOS DE OTRAS ÁREAS
En el manuscrito se ofrecen muchos menos términos de otras áreas. El diccionario incluye varios términos lingüísticos, por ejemplo: Азбука,..ки. ж. Pràdžia mòksla skājitima. Bals-ej̄la ~ balseila. Elemèntorius ~ elementorius. Elementarius tiro. Abecadło, alfabet, elementarz. Dim. Азбучка,..чки. ж. Elementorēlūs ~ elementorelius. Kningelė pradžios mòksla skājitima. Parvus elementarius tiro-num. Elementarzyk (14) (en una misma entrada del diccionario aparecen tanto elementorius como elementorelius); Алфавитъ,..а. м. Собрание всѣхъ буквъ по принятому порядку расположенныхъ. Sūdėjimas ròd-balsū pagal príimtoja sùriēdijima. Litterae, alphabetum. Alfabet, abecadło (32); para este último término ruso no se ofrece un equivalente lituano, sino únicamente una explicación descriptiva; en cambio, el Diccionario de las lenguas polaca y samogitia proporciona dos sinónimos lituanos, cf. Abecadło, -a. – ābecala, -as, bālsēja, -los. m. (LŽŽ 1). Otro término lingüístico también se explica de forma descriptiva, mientras que para el siguiente se ofrece un equivalente lituano: Анаграмма, bl. ж. Pàrmanjīmas, pàrkejìtimas ròd-balsū arba wìsa žōdzia. Anogramma. Lat. Polon. (42); Аноспрофъ,..фа. м. Pāžianklis ~ paženk lis. Apostrophius,..phos. Diomed. Apostrof, wyrzutnia ortograficzna (60).
En el diccionario también se encuentra un término de estudios literarios y otro de folclore: Alegorija,..iu. ж. [...] Prilìginimas ~ prilyginimas, kitoniškas įsižgūldimas. Proverbium, parabola. Quint. Verbum, dictum. Ter. Adagium. Plin. Allegorija, przypowieść, opowiadanie metaforyczne, przenośnia wyobraźni (27); Анекдотъ,..та. м. Trumpa, juokinga pāsaka, juōksmas ~ juok s mas, juokdarīsté ~ juokdarystė. Narratiuncula, sermunculus. Cic. Anecdota (48). Para nombrar estos conceptos, L. Ivinskis buscó palabras lituanas.
Se ofrecen tres términos médicos, para los cuales L. Ivinskis también buscó
Terminologija | 2007 | 14
8 3
Page 13
equivalentes lituanos: Антидо́ть,..ма. м. Wājstas nuog māra, prisz-marinė ~ antimarinera, antídoto contra la peste. Antidotum, antidotus. Lekarstωo przeciw truciznie, antydot (51); Анопле́ксиа,..ciu. ж. Stājgēsis stābas ~ apoplejía súbita, muerte por la sangre. Apoplexia. Resolutio membrorum totius corporis. Attonitus. Apoplecticus stupor. Ictus sanguinis. Apoplexija (59); Anocmēma,..мbl. ж. Skaudūlis ~ dolor, úlcera supurante, llaga que supura. Vomica. Cis. Cels. Plin. Vomicus morbus. Senec. Manans hulcus. Adapertum hulcus. Cals. Erampens hulcus. Plin. Wrzędziennica, otok, wrzód (59–60). No queda del todo claro si los términos lituanos que acompañan a la última entrada son sinónimos o si simplemente se explican, pues el autor escribe los adjetivos en forma simple y no en forma pronominal (úlcera que supura, llaga supurante).
En el diccionario se incluyen cuatro términos geográficos: Архипелагъ,..га. м. Salinė ~ insular, lugar marino con muchas islas. Archipelagus. Archipelag (84); А́тласъ,..са. м. Knīnga tajszkun iszrožijenčziu žiames, wandenis ir kāralīstes. Didzia māpū knínga ~ el gran libro de mapas. Tabulae cosmographicae. Tabellaria ter-reae universae descriptio. Tabulae orbis descriptionem continentes. Atlas, księga kart jeograficznych (93–94); Аммосфера,..bl. ж. Òras ~ aire. Padàngis ~ firmamento. Aër, communis spiritus, coelum, coelestis spiritus. Animalis spi-rabilisque natura circumfusa undique. Cic. Atmosfera, powietrzokrąg (94); Анемомémpь,..a. м. Pabūklas pažinima stiprūma wièja. Wiejòmāstas ~ anemómetro. Anemometrum. Wiatromierz, Anemometr (48). Los ejemplos muestran que el autor evitaba los términos prestados y encontraba equivalentes lituanos (insular, aire, firmamento).
Además de los términos mencionados, en el manuscrito también se encuentran: a) de química: Алкали, несклоняемое. Щелочность, или щелочная соль, вообще различная отъ всѣхъ солей, коихъ дѣйствія суть: раздѣлять и противиться солямъ кислымъ. Alkalijé ~ álcali, es una sal alcalina que descompone y se opone a todas las clases de sales ácidas. Sal lixivii. Lixivium saponario-rum. Gorr. Alkali, gatunek soli ługowej (25); b) de música: А́рфа,..bl. ж. Музыкальное орудие. Arfa ~ arpa, instrumento de cuerda. Psalterium. Virg. Nablium. Ovid. Arfa, harfa (81), y otros términos. Para los términos enumerados se ofrecen equivalentes prestados, mientras que un término de física se define de forma descriptiva: А́томъ,..ма. м. Smūlkiausiojé dūlké negalenté buti skājdoma kūrios ne gal akiemis regėti. Atomus, corpusculum, corpus individuum. Cic. Atom, najdrobniejszy proszek niepodpadający już podzielności (94).
El artículo más extenso del diccionario es el dedicado al término militar artillería: Артиллерія, iu. ж. Artilerije ~ artillería, es decir, ejército y todo tipo de
elementos empleados en la guerra, como: cañones, morteros, piezas de campaña, granadas, fusiles, armas de fuego; personas que sirven en el ejército; el arte de manejar las armas, de combatir, de realizar ataques. Res machinaria, machinae bellicae, aeneae. Tormenta bellica. Militia, exercitus, copiae, acies. Munitiones bellicae. Catapultarium mortarium. Pyroboli arecti. Globi missiles, tormentarii, fulminei, ignivomi. Glandes plumbeae, ferventes. Globi candentes. Pilae ignitae, incendiariae. A. tormentis bellicis scil. ministri, servi. Scentiae de tormentis bellicis, globis, glandibus missilibus, de pulve catapultario, tormentario, fulmineo. Artyllerija, to est: działa i pociski jakiemi są: armaty, moździerze, granatniki, jednorogi, kule, bomby, granaty; ludzie przeznaczeni do usłużenia dział; nauka o działach, pociskach i prochu (78–79), cf. Artilerija, -ij ž. Karej szawiějej, szowiejej, -wiejun, pl. (LLŽ 21). De la definición se desprende que L. Ivinskis distingue tres significados de este término: 1) todo tipo de armas, 2) los soldados que combaten con esas armas y 3) la ciencia de las armas. En la actualidad también se distinguen tres significados del término artillería, pero el alcance de los dos primeros es, con razón, más restringido: artillería «1) rama del ejército equipada con armas denominadas artillería; 2) tipo de armamento: cañones, obuses, morteros, piezas sin retroceso, lanzadores de misiles antitanque y de artillería reactiva, y municiones; medios para transportarlos —tractores de ruedas y de orugas, etc.—; dispositivos de control del fuego; medios de reconocimiento y apoyo al tiro; en ocasiones también se incluyen todos los tipos de armas ligeras y los lanzagranadas; 3) ciencia que estudia la estructura y las propiedades de las armas de artillería, así como las formas de combatir con ellas […]» (KŽ 1995); véase también: artilèrija «1) armas de fuego y medios para utilizarlas; 2) fuerzas terrestres equipadas con piezas de artillería, morteros y sistemas de artillería reactiva; 3) ciencia militar que estudia la estructura, las propiedades y el uso de las armas de fuego» (TŽŽ 2001).
Tras la definición del término, el autor presenta diez tipos de artillería: Артиллерия батарейная или тяжелая. Kariūmėnė sunkiōses szarwōs ~ ejército de armadura pesada. Tormentis bellicis onusta, munita militia. Artyllerija ciężka czyli pozycyjna. Артиллерия горная. Kariūmėnė, szarwińinkaj kalninėj ~ ejército, tropas de montaña. Castra, acies a montibus. Artyllerija górna. – [Артиллерия] конная. Szarwińinkaj rajtījej ~ tropas montadas. Copiae equestrae, equites. – [Artyllerija] konna. Ap. крѣпностная. Uždarmies szarwińinkaj ~ tropas de fortaleza. Copiae a castello. Ar. twierdzowa. Ap. легкая или линейная. Kariūmenes spārnas, szarwińinkaj lengwījej ~ ala del ejército, tropas ligeras. Ala legionum. Ar. lekka czyli linijowa. Ap. морская. Kariūmėnė jurinė ~ ejército naval
Terminologija | 2007 | 14
8 5
Page 15
. Castra nevalia. Cels. Clasis. Cic. Navales copiae. Facit. Ar. morska. Ap. осадная. Kariūmenė nuog apgūlima ~ ejército de asedio. Copiae obsidionales. Ar. oblężnicza. Ap. полевая. Kar. ant l̄auka ~ ejército de campaña. Castra a campis. Ar. polna. Ap. полковая. Kar. skirinė ~ ejército de regimiento. Copiae legionariae. Caes. Ar. pułkowa. Ap. пѣшая. Piestininkaj ~ infantería. Pedestris acies, manipulares. Ar. piesza, piechotna (79–80).
El alcance de los significados y la clasificación de los términos de artillería de L. Ivinskis difieren considerablemente de los actuales. Al nombrar los tipos, no utilizó en lituano la palabra artillería; empleó como sinónimos ejército y tropas acorazadas; denominó uno de los tipos con el término de una sola palabra infantería, y expresó los elementos clasificatorios de los demás tipos de tres maneras: mediante adjetivos (de montaña, montadas, ligeras, naval), mediante el caso genitivo (de armadura pesada, de fortaleza) y mediante construcciones preposicionales (de asedio, de campaña).
NOMBRES DE LAS RAMAS DE LA CIENCIA
El diccionario de L. Ivinskis contiene nada menos que 7 nombres de ramas de la ciencia con breves definiciones, por ejemplo: Арифметика,..и. ж. Skajtl̄istė ~ skaitystė, skajtlų žinios mokslas. Arithmetica. Arytmetyka, nauka o liczbach (70); Астрологія,..iu. ж. Žinīstė isz żwajzdziun ~ žinystė iš žvaizdžių. Astrologia. Astrologija (89), cf. Astrologija, -ij. ž. – astrologije, -es. m., žin’īstė pagal żwajzdziun; kal̄ba arba žinia apej żwāizdes (LŽŽ 23); Астрономія,..iu. ж. Mòkslas arba žinia apej żwàizdes, żwaizdīstė ~ žvaizdystė. Astronomia. Astronomija, nauka gwiazdarska, gwiazdarstwo (90), cf. Astronomija, -ij. ž. – astronomije, -es. m., żwajzdīstė, -es; mokslas apej żwàizdes (LŽŽ 29); Анатомія,..iu. ж. Трупосѣченіе, наука, которая учить знать положение, изображеніе, совокупленіе, строеніе и дѣйствіе частей человѣческаго тѣла. Nariòjimas ~ narojimas, ta ira: rājkimas kùna diel iszwejzdėjima wisun daliun ir iszsimokima pažinti ano prigimima. Anatomia, anatomice. Incisio membrorum, chirurgica animalis dissectio. Anatomija, dissekcija cial zwierzęcych (44–45), cf. Anatomia, -ij. ž. – pàrwejzdėjimas kuna, rājkimas ir piaustimas diel ano parkratima widuriun. Anatomije, -es. m. (LŽŽ 12). L. Ivinskis denominó las ramas de la ciencia enumeradas en el diccionario cuatrilingüe con términos lituanos: las tres primeras, mediante derivados con el sufijo -ystė; la cuarta, mediante un derivado con el sufijo -imas; y en el Diccionario polaco-samogitiano también proporcionó sinónimos prestados para algunos nombres.
El autor presentó una rama de la ciencia de forma descriptiva, al parecer porque no encontró un término lituano: Акустика, и. ж. Mòkslas apej bālsa. Acustica. Akustyka, nauka o głosie (21).
Para nombrar dos ramas de la ciencia, L. Ivinskis empleó préstamos: Алгебра, бл. ж. […]. Àlgebra ~ algebra, rokunda mokslas kuriame diet išradima nežinoma skajtaus wietoje anun wartojamas ira rodbalsas, ta ira literas. Algebra. lat. Algebra. polon. (21–22); Архитекту́ра,..ры. ж. Budawōnė ~ budavonė. Strūnisina ~ strūnysina. Mokslas namun statima iš medzia o labiausej pilōnių. Architectonice. Architectura. Ars architectonica. Budownictwo, architektura (84), cf. strūnysena sf. (1) «construcción»: Eldijos strūnysena S.Dauk. (LKŽe). En este último diccionario, el artículo incluye también tres nombres específicos, cuyos componentes específicos son dos adjetivos con sufijo –iškas en forma definida y un adjetivo con sufijo –inis: Архитектура военная. Strunisina kariōniškoję ~ strūnysina karioniškoji. Architektura militaris. Architektura wojskowa. А. Гражданская. Str. Ùkiškōję ~ strūnysina ūkiškoji. Architectonice, architectura civilis. Budownictwo cywilne. Ар. Корабельная. Strunisina laiwine ~ strūnysina laiwinė. Architektura navalis, nautica. Budownictwo okrętowe (84–85).
En este apartado conviene mencionar los nombres de los especialistas en las ramas científicas correspondientes: Анатомикъ,..ка. м. Знающий науку Анатомии. Mòkitas ant narōjima kùnun. Kùn-ràjkis ~ kūnraikis. Anatomicus, Anatomices. Dissectionis corporum peritus. Anatomik, uczony w anatomii, praktyk w dyssekcyi anatomicznej (44); Астроло́гъ,..га. м. Zinis po žwajzdziun ~ žinys po žvaizdžių. Astrologus. Astrolog (90); Астроно́мъ,..ма. м. Zwajzdiin-kas ~ žvaizdininkas, mòkitas ant žinios apej žwajzdes. Astronomus. Astronom, mistrz nauki gwiazdarskiej (90). L. Ivinskis denominó en lituano a los especialistas, igual que a las ramas científicas correspondientes.
CARACTERÍSTICAS DE LAS EXPLICACIONES DE LOS TÉRMINOS
El Diccionario ruso-lituano-latino-polaco de L. Ivinskis también puede llamarse diccionario explicativo, pues se explican numerosos vocablos, entre ellos términos y nomenclaturas. La mayoría de los términos de botánica y zoología carecen de explicaciones; solo unos pocos llevan breves aclaraciones, por ejemplo: Ananāsas tikrāsis (žolė ir wàjšiūs) (43); Akacijoje, medis tūres gialtonūs žiedūs kajpo žirniū (17); Didzia sweczios szalies jures žūwis prārinantė žmogū. Rijūnė, rijūnas (18); Wanden-ziaminis, ĝiwołis galens ant žiāmes ir wandenieje tajkītīs (41). Estas explicaciones presentan pocos rasgos de una definición; la explicación de la naranja se asemeja más a una definición: Àpèlcina, citrinas ātmaìna (57), que señala una relación sistemática entre las plantas. En su manuscrito de ciencias naturales Prigimtùmenė , L. Ivinskis denominó atmaina a la categoría taxonómica lat. varietas, para la cual hoy se emplea el término variedad.
Terminologija | 2007 | 14
87
Page 17
Dauguma mineralų pavadinimų turi aiškinimus, kai kurie iš jų kur kas platesni nei botanikos ir zoologijos terminų aiškinimai. Prie vienų mineralų pavadinimų nurodoma tik kokio mineralo atmaina jie yra, pvz.: Aluminitas, atmaina bāltoja mōlia (31); Amijōntas, žiames gāuras, ira tat akmun Āžbesta ātmajnas (40); Antofilitas, àkmun isz Pistācita ātmajnas (54); Antrācitas, akmun isz ātmajnas anglàjitia; anglàjtis kāsamāsis (55); Antràkolitas, àkmun kalkia ātmajnas (55); Apātitas, akmun kālkia ātmajnas (57); Aragōnitas, akmun kalkiu atmajnas (75); Murijacitas, akmun kalkiu atmajnas (48); Szpātas dejmantinis, àkmun Rūbina ātmajnas (28). Kaip matyti iš pavyzdžių, šie aiškinimai yra nepakankami, nes vienodai aiškinami murijacitas, antràkolitas, apatitas ir aragonitas. Prie kitų pavadinimų apibūdinama spalva, pvz.: Andalūzitas, akmun raumens raudonūma arba Žiamcžiūgizškai pīkas (47); Akmen baltaj skājstūs kajpo žiamcžiūgas. Albinas (21), ar nurodomas jo vertingumas, pvz., Rūbinas, brangūs àkmun (56). Šie aiškinimai taip pat dar neatitinka apibrėžčių reikalavimų, tačiau prie kai kurių terminų pateiktus aiškinimus jau neabejotinai galima laikyti apibrėžtimis, pvz.: Ametistas, brangūs àkmun Kwārčziaus ātmajnas wiśzniawaj mielina wārsa arba pīkai bāltas (39); Automōlitas. Brangūs àkmun tamsei miēlinas o tankiàusei paduodans ing świesej žali (5); Awantūrinas. Akmun kwārčziaus ātmainas, tūres sawieje blizgančzes skēlaudes (3–4). Dar keli mineralai apibrėžiami nurodant jų sudėtį ir išvaizdą, pvz.: Àmbra, ira tat iz sakun sūdjetas degans dājktas dwijin ātmajnū, wiena wadīnama tikrōjē Ambra; antrōjē giàltōna, Gintāras (38); Bērīlus bràngēsis, akmun swiesej žālas, sūdjetas isz titnagōnia, mōlia, glūčinas, kālkiū ir gėlžies (18); Agātas, àkmun isz ėjos Kwārčziaus kūrsaj tū̄r sawieje dāles Chalcedōna, Jaspida, Kwārčziaus, Ragīnia, Krwàwnīnika ir nekada Ametista o pawejkśtūs isrōda: kāspinūs, pilōnes, miēstūs, krūmūs, kìminūs, dēbeses, żwājzdikes, àkeles, piè̄tmas (6). Reikėtų paminėti asbesto ir jo atmainų apibrėžtis: Azb estas. Akmun isz ėjos Tālkū duodans skāra kajpo līnun, tū̄r kiatūres ātmajnas (13). Apibrėždamas šį mineralą, L. Ivinskis nurodė eilę, kuriai priskiriamas šis akmuo, ir jo pagrindinį požymį, o greta aiškindamas jo atmainas jau nurodo tik sudėtį: Āžbestas lēngwāsis. Sūdjetas ira isz titnagīnia, magnezījes, kālkiū, gėlžies rūdīs, ir molinia (13–14); Āžbestas pāprastāsis, sūdjetas isz Magnezījes, titnagīnia ir gėlžies rūdīs (14). Peržvelgus mineralų aiškinimus, galima pastebėti, kad dalis jų laikytini apibrėžtimis, nes nurodomi sisteminiai ryšiai ir būdingi jų požymiai.
Algunas explicaciones de términos de otros campos también presentan rasgos propios de las definiciones, por ejemplo: Nariojimas, ta ira: rajkimas kūna diet iszwejzdejima wisun daliun ir isszimo-
conocer su naturaleza (45); Elementorėlius. Lectura de los principios de la geometría (14); Skajitlistė, ciencia de los números (70); Pabuklas, fuerza del conocimiento del viento. Wiejomāstas (48); Salinė, lugar del mar con abundancia de sal (84); Budawōné. Strūnisina. Ciencia de construir casas de madera, principalmente de ladrillos (84); Ciencia o conocimiento de las estrellas, astronomía (90), etc.
CONCLUSIONES
1. En el manuscrito, de reducida extensión —96 páginas—, que constituye solo el comienzo del Diccionario ruso-lituano-latino-polaco, L. Ivinskis incluyó bastantes términos, alrededor de 145. Predominan en el diccionario los términos de las ciencias naturales: nombres de minerales, plantas, aves y otros.
2. Los nombres de minerales que aparecen en el diccionario analizado son, en su mayoría, préstamos, mientras que en Prigimtūmenėje L. Ivinskis ya había designado algunos de esos mismos minerales con nombres lituanos de su propia creación.
3. En el diccionario cuatrilingüe, al igual que en el Diccionario ruso-lituano, predominan los nombres de especies vegetales. Al comparar los nombres de especies vegetales del diccionario cuatrilingüe con los nombres de géneros vegetales de Prigimtūmenė, se observan diferencias sistemáticas e imprecisiones en el diccionario; al parecer, al preparar una descripción científica de las plantas, L. Ivinskis clasificó y determinó los taxones con mayor precisión.
4. Al examinar los términos del diccionario cuatrilingüe correspondientes a otros ámbitos (no relacionados con las ciencias naturales), se observa que L. Ivinskis buscaba a menudo términos lituanos, que por lo general acuñaba él mismo. La inclinación a proponer palabras lituanas se aprecia especialmente al analizar los nombres de disciplinas científicas y profesiones (skaitlystė, žinystė, žvaizdystė, žvaizdininkas, kūnraikis).
5. Tanto en los nombres de especies de las ciencias naturales como en los de otros ámbitos, el elemento específico va después del elemento genérico, y los adjetivos y participios que se emplean como elementos específicos —salvo los adjetivos con el sufijo –inis— presentan formas pronominales (ananasas tikrasis, asbestas paprastasis, murijacitas žemėtasis, kariuomenė jūrinė, šarvininkai raitieji).
6. El diccionario cuatrilingüe de L. Ivinskis no es únicamente una obra de traducción: algunas de las explicaciones de términos y nombres incluidos en él pueden considerarse definiciones científicas; por ello, en parte también es un diccionario explicativo de términos.
7. El manuscrito del Diccionario ruso-lituano-latino-polaco de L. Ivinskis es importante e interesante no solo para la historia de la lexicografía lituana, sino también para la de la terminología.
Terminologija | 2007 | 14
89
Page 19
ŠALTINIAI
Ivinskis L. Rusų–lietuvių–lotynų–lenkų kalbų žodynas (Словарь российско-литовский съ латинско-польскимъ) (rankraštis).
LŽŽ – Ivinskis L. Lenkų–žemaičių kalbų žodynas (Słownik polsko-żmudzki) (rankraštis).
Pr – Ivinskis L. Prigimtimenė (rankraštis), 1870.
RLŽ – Ivinskis L. Rusų–lietuvių kalbų žodynas (Словарь российско-литовский) (rankraštis).
TERMS IN LAURYNAS IVINSKIS’ QUADRILINGUAL DICTIONARY
This paper deals with terminology in Russian–Lithuanian–Latin–Polish manuscript dictionary (Словарь российско-литовский съ латинско-польскимъ) of Laurynas Ivinskis. The manuscript of the dictionary contains 96 pages. This is only the beginning of a quadrilingual dictionary from A to Ay, which presents 358 Russian headwords with Lithuanian, Latin and Polish equivalents and 23 reference headwords. There are some explanations of word meanings, a few examples of usage and a few synonyms and words with contiguous meaning.
The manuscript of Laurynas Ivinskis quadrilingual dictionary contains about 145 terms, including some specific terms presented in a few entries of the dictionary. Most of them are terms of natural sciences – names of minerals, plants, birds and other living creatures.
The majority of names of minerals included in the dictionary are borrowings. Analysis of terms from other fields (not natural sciences) shows that Laurynas Ivinskis tended not to present borrowings, but to suggest Lithuanian terms which he created himself. Such a tendency is particularly obvious in names of sciences and names of specialists of those sciences (skaitlystė (arithmetic), žvaizdystė (astronomy), kūnraikis (anatomist), žvaizdininkas (astronomer)).
There are two characteristic features of the names of natural sciences and other fields proposed by Laurynas Ivinskis. The specific component of the name is placed after the generic component. Adjectives, apart from adjectives with the suffix -inis, and parti-
ciples, which make specific components, are all pronominal. For instance, (ananasas tikrasis (pineapple), asbestas paprastasis (asbestos), kariuomenė jūrinė (navy)).
The manuscript of Laurynas Ivinskis’ Russian–Lithuanian–Latin–Polish dictionary is important and interesting not only for the history of Lithuanian lexicography, but also for Lithuanian terminology.