scieee Open visual document viewer

Lauryno Ivinskio keturkalbio žodyno terminai

Albina Auksoriūtė

Full text

72 Albina Aukso iū ė | Lau yno Lau yno I inskio ke u kalbio ocodino e minai ALBiNA AUKsoRiŪ Ė Ins i u o de lengua Lie u ių ĮVADAS Lau yno I inskio (18101881), zymaus XIX a. lie u ių kul ū os eikėjo, imp usdi i ob asi y mayo ía de su man aščių son y inė i. Sob e los su icula es de L. I inskio los manusc i os de palab as son esc i as kalbininkai J. K uopas, V. Vi kauskas, O. Kažukauskai ė y es e a ículo au o ė (ž . K uopas 1960, Круопас 1963; Vi kauskas 1996; Vi kauskas 1997; Aukso iū ė 1999; Kažukauskai ė 2003). de alladamen e es án desc i os bicabalos dicciona ios: Lenkų polsko-žemaičių kalbų žodynas (Słownik polsko-žmudzki) ( oliau LŽZ) y Rusųlie u ių kalbų žodynas (Словарь российско-литовских) (WEB RLŽ), o Rusų apie la ynųlenkų kalbų žodynas (Словарь российско-литовский съпольско-политическим) esc ibió Ghana only J. K uopas L en el a ículo. I inskio Lexikog a inie abajos (K uopas 1960: 191198). J. K uopas p ime bas an e de alladamen e desc ibió ke u kalbio dicodyno man aš í y es ablecióé sus au o esų: ank aščio o ma o: longi ud 21,5, ancho 13,5 cm. El manusc i o esc i o muy cla a y he mosa esc ibysena. Su papie ius delano, esbelnei mels a de colo , con aiškiu en algunos de las páginas (24, 92) įsp adu: a ibaje co ūna, de echando pusede caballo, kai ėje leū o cabeza, y abajada la insc ipción wha man. Ni au o ius, ni años ocodyno manusc ip ío nepažymė i. Sólo de la esc i u a, o og a ía, peculia idades del lenguaje y compa ación con el mencionado b ikalbiu dicciona io Словарь российско-литовский dąsia es posible y shi ą e u kalbio wonody aš į a ibui L. I inski (K uopas 1960: 194). El a ículo mencionado dicciona io olumen, se esumen su pobúdis, sanda a, esc i ybos, leksikos peculia idades, se p esen a nemažai ejemplos de desde dicciona io, lis asijami L. I inskio nue os compuada ai o de o as uen es aún už iksuo i palab as. L. I inskio Rusųlie u ių kalbų žodino y Rusųlie u iųla ynųlenkų kalbų žodino hand aščiai conse ados de la Rusia geog a ų d augijos a chy e Sank Pe e bu ge, donde 1947 m. los su do D. Zeleninas. Como y cuando es os manusc i os en a on en la Fede ación de geog a ías de Rusia, exac lios conocimien os no hay, sólo puede adi ina se que I inskio ke u kalbio dicciona io é minos Te minologija | 2007 | 14 73 después 1869 m., cuando L. I inskis zamezgó elaciones con es a sociedad, susi ašinėjo con sus miemb os V. Kulinu y J. Kuzneco u. m. V. Kulinas p opuso a L. I inský acep a en 1871 miemb os de la sociedad de geóg a os de Rusia (pa a más sob e L. I inskio y sus elaciones con es a sociedad éase Pe ke ičiū ė 1988: 8690). Desde L. I inskio ca a, esc i o m. ene o de 1869 a V. Kulin, sužinamos que él comenzó a p epa a Rusųžemaičiųlie u ių kalbų žodyną e 8 lapų hand aš į siun ė V. Kulinui pe žiū ė i (ž . I inskis 1995: 484), en onces aišku, cuándo L. I inskis comenzó a esc ibi d ikalbį žodyną. Sob e ke u kalbio diccionino echa de p epa ación nada desconocida, sólo puede adi ina , que lo au o esc ibé más a de. Ins i u o de la lengua Lie u ių en 2006 ecibió mencionado ke u kalbio dicciona io manusc i os o ocopias digi ales, ad puede es e manusc ip o más de alladamen e expe imen inė i1. Manusc ip is sunume uo o p opio L. I inskio, la úl ima página ma cado 95 nume iu, sin emba go dos páginas ienen el mismo 21 nume į, ad del o al manusc ip is es 96 pagpidios. Es o es sólo el comienzo del ocódigo ke u kalbio desde A has a Ay. En él incluidos 358 usiški an aš iniai palab as con lie u iškais, la yniškais, lenkiškais a i ikmenimis y 23 nuo odiniai an aš iniai palab as, p z., Авангар,..діяии. ж. смотри: Передовой отрядъ (3). La palab ayn se comienza po es a ículos, cuyas usiško i i a ines pa es o man no la palab a, y sólo le aė A, como p ime a abėcėlės le aė, bo ukas y jaus ukas, ej. : A. Азбуки первая буква. Balśiŭ èjłōs pi mòjé òdbałsa. Alphabe hi p ima li e a. Pie wsza głoska Abecadła (1); A. союзъ. A , i , i -gi, àgi- a . Ac, a que, e , e iam, idque. I, eż, a, akże, o- eż, owoż [...] (1); A. межд. Aj, o, ak. Heu, ah, aha. O, ach [...] (1) (ž . o ocopia). Jun o a i ula es palab as usiñas indicadas de ca ego ía g ama ical an e daik a a džių se p opo ciona kilmininko esque nio galūnės y giminės san umpa, an e plu iskai inių daik a a džių da y nume ous san umpa, ca ac e e džių daodama mo e iškosios, be a dės giminės galūnės y būd a džio san umpa, eiksmažodžių galūnės de la p ime a y segunda pe sona, de sus o as lenguas, : Ak isa, сы. ж. Āk o ka, kòmedijōnka, òdi ojé s ēbŭklìnes dà būn. Ac ix. Ak o ka sceniczna (20); Abba sky,..ая,..ое. p l. B ōs wiszkas, p igŭłans p i b os wińìćzes; klosz o ìnis. An is i us. Opa ski, klasz o ny,.. (2); Анатомитьмлю Rajmiš. г.д.kì i, iszwejzdiè i kùna. 1 Dėkoju LKI Leksikog a ijos cen a p acownjai. Onai Kažukauskai, kopa Li eiinskio I ydu bio, doc o a del cen o o ganiza i o del es ado de Sank Pe e bu g. Alekseju And ono , pagebėjusiam ob ene L. I inskio Rusųlie u iųla ynųlenkų kalbų žodžio manusc ščio digi ales o ocopias, y LKI Leksikog a ijos cen o ondų edėjai d . Ri u ei Pe okienei, concedikusia opo unidad de ap o echa es as copias. 74 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio dicciona io é minos Te minología | 2007 | 14 75 Ex a e ana omiae disseca e, incide e co pus animan is, disseca e cada e . Ana omizować, dyssekciję ana omiczną obić (44). Kai donde dadas palab as de signi icado acla aciones, negausūs ejemplos de consumo, p esen ada po algunos sinónimos o a imos signi icado de palab as, ej. : Agus .... a. m. Rugpiū is, asz uon āsis mē ŭ miènŭ. Augus us. Sie pień (4); Ana hia,..ii. ж. Nè iedzia, nèwāldzia, be waldzios bŭwìmas. Rieda ieneèjimas. Ana chia. Con usae ac pe u ba ae es. Cic. Ana chia, nie ząd (43); A apnikъка. m. Bo āgas, wà é, błāksz as, ìnagis, Flagellum, lag um. Sue . Scu ica. Ho . Bicz, ha apnik (63). J. K uop opina, L. I inskis u ilizaba muchoiakalbiu dicciona io de la lengua usas, egis é lie u iškus a i ikmenis, algunos donde adujo acla imien os y ilius acinę ma e ialá, po lo is o, él que ía p epa a se e u kalbį dicciona io, cuyo comienzo a en e aquí a Geog a ų d augijai Pe e bu ge susipažin i (K uopas: 1960 195). Minčiai, que L. I inskis adujo usas palab as de ocodyno, al cual usaba, aiškinimus al idioma li uanos, se puede pap ieš a au i, po que algunos donde usiški palab as es án sin explicaciones, pa e de las palab as lie u iškas aiškinimai son es eu es ni más usas, a eces simila es a lenkiškus o la yniškus o más ex ensos y de allos que o os idiomas, ej. : Ak isa, сы. ж. Āk o ka, kòmedijōnka, òdi ojé s ebŭklìnes dà būn. Ac ix. Ak o ka sceniczna (20); Allea, lei. ж. Dā ža ākas isz abejun szaliun mēdejs swadìn as. Wajksćiò iné. Ambulac um, a bo ibus u imque sep- Ambulac um, a bo ibus u imque sep-Ambulac um, a bo ibus u imque sep um. Ambula io. Xys us. Aleja, alea, chodnik (27), Ala as ie, тра. m. Hay en onces una especie de g anulado de gipsón. Àlabōs a, gipsos skil ìnis. Gypsum g anula e. Gipsy pias W. W. W. W. W. La mayo ía en el dicciona io p esen ada de daik a o džių, ellos cons i uyen al ededo 71,5 % de odos los i i ados palab as, conside ablemen e menos son de o as pa es del lenguaje: ca ac e a džių po 17 %, eiksmažodžių sob e 4 %, o as pa es del lenguaje p ie eiksmiai, jung ukai, jaus ukai jun os o man sob e 7 % de odos los i ados palab as. Ap oximadamen e 53 % de obik a a des pueden conside a se e minis o nomenais. Es os se án discu idos más adelan e en el a ículo. En e noap a iados daik a a díos menė ini con la lexicika de la iglesia elacionadas palab as, meses, dine o, países y sus habi an es nomb es y k ., ej. : Abasy,..sóвъ. множ. Sidab ìnis Pe sijes pìńingas u es sawieje 50 ska ìkŭ. Abasius, Pe sicus a gen eus numus cohibens 50 assium. Pieniądz s ebny Pe ski wa ości 50 g oszy (2); Австрiецъ, ца. м. Aus ijōkas. Aus iacus. Aus ijak (5); Австрiя,..iи. ж. Aus ije. Aus ia, ae. Aus ija (5); Апостолъ..ла. м. Apāsz ołas. Siuns āsis nuog K ìs aus. Ch is i Apos olus. Ch is iane legis Magis e . Apas ół, posłaniec Ch is usa (58) y k . Algunos a ibu os dados į a džiuo inės y g ados (y incluso polaips- 76 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio ódyno e minai nių) o mas, p z. : Алый,..ая,..ое. пр. Raudònas, ŭżāwas. Rube . Cze wony, óżowy. Op . To ъ, el cual алый es. Raudònāsis. Is, qui ube es . Ten, co cze wony jes . Сравн. ст. Raudonēsnis. Rub io . Cze wieńszy. Срав. s . опр. Raudonēsńīnsis. Is qui ub io es . Ten co cze wieńszy jes . Срав. s . смяг. Raudonièlēsnis. Is qui aliquan um ub io es . Co ochę cze wieńszy jes . Превос ст. Raudoniàusis, почти неутребляется (34). En es e a ículo se analizan las ciencias na u ales y o os ámbi os e mininos. L. I inskio ke u kalbio dicodino manusc i o iene 145 e mininai, jun o con algunos en los a ículos del dicodino con enidos po los ipos e mininais y nomenais. mine AlogiJoS e minAi La mayo pa e dicciona io dada de mine alos nomb es po 30, casi odos ellos son skoliniai, ej. : Albinъ, na. m. Albinas ~ albinas. Akmun bał aj skâjs ŭs kajpo źiamćziūgas. Albini es. Albin W. kamień mający blask pe łowy,.. (21) Ágá dēť a. m. Aga as ~ aga as, àkmun isz ejłos Kwā ćziaus kŭ saj ŭ da Ame ìs a o pawejksłŭs is òda: kāspins, pilònes, miês ŭs, sawiejedàlesChalcedōna,Jasida,Kwā ćziaus,Ragìnia,K wàwńinkai neka- k ms ŭs, k ms ùs, minùs, kebeses, żwâjzdikes à pie s, piê mas. Acha es, sc. agilma P. gema . zękel. Kąjczew, Kączew, czącz, czącz, czącz, czącz, ogu, k z, k z, wącz, wącz, wącz, wącz, wącz, wącz, wącz, wącz, wącz, wącz, wącz, wącz, wącz; Alumini,...тъ. a. m. Po oda blљлой глины. Alumini as ~ aliumini as, ā majna bàł oja mòlia. Alumini es. Glinka czys a. (31); Ame úстъ i Ame úстъ,..s a. m. D agocљny kмень Кварцовой породы. Ame ìs as ~ ame is as, b angŭs àkmun Kwā ćziaus ā majnas wiśzniawaj mielina wā sa o pìłkaj bàł as. Ame hys us. Kwa c Ame ys , kamień d ogi ijole owo błęki ny lub sza o biały (39); Андалузутъ... a. м. Камень изъ фельдспата породы. Andalūźi as ~ andalūzi as, akmun aumens audonuma o iamcziūgiszkaj pìłkas. Andaluzi es. Andaluzy kamień z amilij Feldspa a mięsno-cze wonego kolo u niekiedy zak awającego na pe łowo-sza y (4748); An acolíтъ, .. a. m. Kaмень известковой породы. An akoli as ~ an akoli as, àkmun kālkia ā majnas. An acolli es. An akoli , kamień z amilij Wapiennych (55); A ga agoniтъ,.. a. m. Kaмень известковой породы. A agōni as ~ a agoni2 Pa yzdžiai p esen an así, como ódyne p incipalmen e an aš inis usiškas žodis, después de él lie u iškas žodis con paaiškinimais y la yniški bei lenkiški a i ikmenys. Lie u iškas e minos p onunciándose, po ildės ženklo p opo cionada en gene inę kalbą anspono a o ma. Te minologija | 2007 | 14 77 as, akmun kalkiu a mainas. A agoni es. A agoni , kamień z odzaju wapiennych); Авантуринъ,..на. м. Камень кварцовой породы. Awan u ìnas ~ Qua zum A an u inum. Kwa c pospoli y mający w sobie jakby oz zucone lis ki miki, w a an u inas.Akmunkwà ćziausā mainas, u essawiejeblizganćzesskelàudes. ymo on nazwa. się an u ynem na u alnym albo kamieniem słonecznym (Min Jakow) Aw (75-34); Au oмолитъ,.. a. m.(Фатеръ). Au omōli as ~ au omoli as. B angŭs àkmun amsej mièlinas o ankiàusej paduodans ing świēsej żāli. Au omoli hus. Wal. Au omoli . Kamień d ogi z amilij Rubinu kolo u kaczo-błęki nego, zbliźającego się do gó no zielonego, mający w sobie: glinkę, zynk, źelazo, k zemionkę i sia kę niekiedy (5); Aquaama inъ,..na. m. Be ŕi lŭs b àngēsis ~ be ilus b angiasis, akmun swiēsej żālas, sŭdi sed isz i nagìnia, mòlia, glŭcìnas, kālkiŭ y gèlźiēs. Sma agdus s ia us. Ka . Be us. Wal. Be yl szlache ny; klejno kolo u świa ło zielonego złożony z k zemionki, glinki, glucyllyny, wapna; i żelaza (18) Adamánтъ,.. a. m. Dējman as ~ deiman as. Adamas. Diamen (9); Almazъ,..za. m. Dējman as, dēman as ~ deman as. Adamas. Vall. Plin. O id. Dijamen (28); An axsъ,..sa. m. Rù binas ~ ubinas, b angŭs àkmūn. Rubinus. Lips. Ca bunculus. Plin. Ka bunkuł, ubin (56) y k . Mine alos nomb inamien os L. I inskis p esen ó y en o o de su abajo manusc ip i o cien í icamen e eikale P igim ūmenė (plačiau ž . Aukso iū ė 1998, Aukso iū ė 2001), en la p ime a pa e de él. Tad se puede compa a algunos ke u kalbio ocodyno y P igim ūmenės e minos. Sob e i ę du P igim ūmenės p ime a pa e a ian es: Li u ias li e a u a y au osakos ins i u o biblio eas hand aš yne conse adas Zemė os y Polonia Academia de Ciencias biblio eas hand aš yne K oku oje Zemėmina. Y, de un y o o manusc i o las pa es p incipales, en las que desc ibe la no i i na u aleza, casi no di ie en, así compa an los nomb es de mine as omados de Vilniuje conse ado P igim ūmenės p ime a pa e manusc i o ( P . Po a mine alos ocodyne ing esi a con p és amos e minis, a P igim ūmenėje p opo cionados lie u iški pa ies L. I inskio o ma naujada ai, p z. : An o ililliтъ,.. a. m. Kaмень Епидота породы. An o ili as ~ an o ili as, àkmun iszāc Pis i a ā majnas. An hophylli es. An o ili , kamień z amilij Pis acy u (5455), plg. łapējnis ~ lapeinis, lo . Ac ino us i gula us, An hophylli es, lenk. An ophylli , oc. An hophylli (P 24); Apa iтъ,.. a. м. Kaмень известковой породы. Apā i as ~ apa i as, akmun kālkia ā majnas. Apa i es. Apa y , kamień z odzaju wapiennych (57), plg. p òžalis ~ p ožalis, lo . Apa elios speciosus, lenk. Apa y , ok. De Apa i (P 32). 78 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio ocodyno e minai Žodyne an e uno каменной ленъ. Amijōn as ~ amijon as, źiames gàu as ~ gau as ie as, i a a akmun Āzbes a ā majnas. Asbes us lexibilis. Asbes an Ami, pl. ska ūnis (40 ~ amjūnis ~ amjōn as, ska inas da kał wadlinis ~ kalnalinis, lo . Asbes os Amian us, Linum mon anum, Asbes us lexibilis, ok. También se u ilizan en la ab icación de p oduc os químicos. De Amian (P 2425). A es e dicino a ículo debe ía menciona y una especie de asbes o, que L. I inskis p opo ciona en el a ículo asbes o: Азбестъ Амиантъ. Asbes as Amijon as ~ asbes as amijon as. Linum mon anum. Pl. Asbes us lexibilis. Asbes Amian (14). Así, es e mine al en la dicción se p esen a en dos luga es p obablemen e debido a di e en es usiques sus denominaciones, a compa aus L. I inskio en abiejuos manusc i os p opo cionados lie u iškus co espondimenis obse a , que él usó a ios sinónimos, de ellos incluso es lie u iškus: źiames gàu as, ska ūnis y kałnālinis, los cuales él mismo p obablemen e c eó. Como se e de es e úl imo ejemplo, dicodyne se p esen a y especies de e minos. Dos mine ales de (asbes o y mu ijaci o) a ículosos incluida po a ias de sus especies, p z. : Azbéстъ,.. a. m. Asbes os ~ asbes os. Akmun isz ejłos Tàlkŭ duodans skā a kajpo lìnun, ŭ kia ŭ es ā majnas: Asbes us. H. Asbes , ga unek kamienia z géne o alku. 1) Legkij azbees . Āzbes as lēngwāsis ~ asbes os lig asis. Sŭdi I a i a isz i nagìnia, magnēzijes, kālkiŭ, gèlźiēs ùdīs, y molìnia. Asbes us sube mon anum. Asbes ko ek gó ny złoźony z k zemionki, magnezyi, wapna, n. żelaza, i glinki. 2) A. Amian . Asbes as Amijon as ~ asbes as amijon as. Linum mon anum. Pl. Asbes us lexibilis. Asbes Amian . 3) Obykno enny Azbeстъ. Asbes as pāp as āsis ~ asbes os comúnasis, sŭdie ada isz Magnēzijes, i nagìnia y gelźies ùdīs. Asbes us ulga is. Asbes pospoli y, składa się z magnezyj, k zemionki i n. żelaza, plg. kałnālinis zwy y ~ kalnalinis zwy y (P 25). 4) D e o idny Azbeстъ. Asbes o madino ~ asbes o madino. Asbes us xyloideus . lignosus. Asbes d zewo gó ne, plg. kałnāmēdis ~ kalnamedis (P 25) (1314); Anghid úтъ... a. m. Kaмень известковой породы. Mu ijāci as ~ mu ijaci as, akmun kālkiu ā majnas. Anhyd i es. Mu ijacy , kamień z amilij wapiennych (plg. sausēnis sidoklis ~ sausenis sidoklis (P 33)). Mu ijacy , kamień z amilij wapiennych (plg. sausēnis sidoklis ~ sausenis sidoklis (P 33)) es un nomb e que p o iene de la lengua inglesa y se e ie e a las pied as. Shpa is yj angid тъ. Ma ijāci as śziasz ajnìnis ~ ma ijaci as šeš aininis [pi mame skiemenyje esc i a a p obablemen e L. I inskio lacho e o . A. A.]. Anhyd i es spa osus. Mu ijacy sześcienny. An. g annies yj. Mu ijāci as Angid i as ~ mu ijaci as angid i as. Anhyd i es g anula us. M. anhyd y . An. pó ny. Mu ijāci as ukszłuò āsis ~ mu ijaci as ukšlo asis. An. densus. M. po- p es in o mine al del nomb e daodamas lie u iškas sinonimas Амиантъната. м. горной или Te minologija | 2007 | 14 79 ałdowany. An. пло: segundo. Mu ijāci as źiamiè āsis ~ mu ijaci as žemė asis. Anhyd i es densus secundus. Mu ijacy zbi y. An. волокнистый. Mu ijāci as ska uò āsis ~ mu ijaci as ska o asis. An. ib osus. M. włóknis y (4849). Como puede obse a se de dichosos ejemplos, no sólo usiški y lie u iški, sino y mayo ía la ynų y polkų lenguas co espondimenų son d ižodžiai sudė iniai e mininai. Toda ía a algunos monólojes usiškios é minos se p opo cionan lie u iški sudė iniai a i ikmenys, p z. : Ana azъ,..za. m. Me a alлъ Ti ana po odi. Ana as k aunìnis ~ ana as k iauninis. Ti anium ana as. Ty an ok aed y (43); Аквамаринъ,..на. м. Beŕilŭs b àngēsis ~ be ilus b angiasis, akmun swiēsej žālas, sŭdiために isz i nagìnia, mòlia, glŭcìnas, kālkiŭ y gèlźiēs. Sma agdus s ia us. Ka . Be yllus. Wal. Be yl szlache ny; klejno kolo u świa ło zielonego złożony z k zemionki, glinki, glucyny, wapna i żelaza (18); An aci a,.. a. m. Kaмень Трофитовой породы. An āci as ~ an aci as, akmun isz ā majnas angłàj ia; angłàj is kāsamāsis ~ anglai is kasamasis. An aci es. Węgiel kopalny błyszczący albo An acy (55), es os ajam mine al p esen an sinónimas de nomb e compues idos dos, uno una sola skolinys y el e minus lie u iškas. Como is o de ejemplos, L. I inskis especiesinos compues os e minos dėmenim eiké būd a džius (leng asis, simpleas, b angiasis, medinis, k iauninis, šeš aininis, ukšlo asis, žemė asis, ska o asis) y deli į (kasamasis) y de odos, excep o p eesagos - būd a džiusinis, a ojo en a džiuo ines o mas. Menė ų compues os e minos especies dėmenis, p obablemen e seg iendo la yniškais a i ikmenim, L. I inskis esc ibé po p incipal dėmen, aunque dicodyne es pa eja de nomb es mine ales, cuyos especieinis dėmeno, como y aho a habi ual, a an es p incipal dėmení, ej. : Amb a,..ы. ж. Смолистое и горючее вещество, коегосутьдваглавныярода,собственноназываемаяАмбра,ижелтый, Янтарь. Àmb a ~ amb a, i a a iz sakun sŭdie ada degans dàjk as dwijun ā majnŭ, wiena wadìnama ik òjé Amb a ~ ik oji amb a; an òjé giał òna, Gin ā as ~ gin a as. Amb a g isea. Amb a zwyczajna (38); Аспидъ,..да. м. Skiāłamāsis àkmun ~ skelamasis akmuo. Schis us (lapis) issilis. Vi g. Sec ilis. Plin. Scissilis. Cels. Łupny, szczepny kamień. Łupek (88). Congiun amen e a la denominación de mine ales, hay que no a que el au o del dicciona io no a odos los mine ales nomb a encon ó e minos li e iškos, po os mine alos neį a dijęs p esen ó ellos de mane a desc ip i o como es y usiškai: Аллохрои Автъта, м. порода камня Авгита. .. Àkmun ā majnas Auì a. G ana us alloch oi es. Alloch oi , ga unek odzaju Augi u (27); Analcimъ,..ma. 80 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio ocodyno e minai м. Kaмень Kubicy , kamień amilij Ceoli u (43). TERMINAS BOTANICAS Ke u kalbiame L. I inskio dicciona io de é minos bo ánicos encuen a pocos sólo 16. Al dicciona io p incipalmen e incluida nomb es de plan as y sólo un aisiaus nomb e: Айвá, вы. ж. Pīgwas ~ pygwas, dulŭ swećzios szalies wājsiŭs. Py us Cydonia. Pigwa, ga unek g uszek (15), plg. k àuśzé, dùlé, g ūśzé ~ k iaušė, dūlė, g ūšė, lo . Py us (Pi us), lenk. G usza, ok Bi ne, lo . Py . Cydonia, lie . G . Pigwa ~ pig a (P 202). Augalų nomb es se puede compa a con L. I inskio P igim ūmenės en la segunda pa e Žolėmina p esen ado sis eminiu genčių pa adinimų (plačiau ž . Aukso iū ė 1998). Ve dyne inclui augalų są ašu, ku iame ap ašoma 219 augalų šeimų i daugiau kaip 2500 sólo cua o plan as de gén icos nomb es: Акáция,..iи. akācija ~ akacija, mēdis ŭ es giał ònŭs źièdŭs kajpo źi niŭ. Robinia Ca agana. Robinia G oszek Sybi ski (Józ. Jun.)), plg. akācja ~ akacja, źi nikājnis ~ ži nikainis, lo . Acacia (Necke kla. Akazie (P ), ka kłāi nis ka ~ 205ži nis, lo . Robinia, lenk. Akacya, g ochowiec, ok Robinie (P 17 207); Анисъ,..са. м. Anizis ~ anizis, żolie. Anysum. Pimpinella anysum. Bied zeniec Anyż (49), plg. łājpiedis ~ laipėdis, lo . Pimpinella, lenk. Bied zeniec, ok. Bibe nell (P 192); Apelsinъ,..na. m. Àpēlcina ~ apelcina, ci inas ā majna. Ci us sinensis. Apelcyna, ga unek cy yny (57), plg. cì inas, cù inas ~ ci inas, cu inas, lo . ci us (Tou ne .), lenk. Cy yna, ok. Ci one (P 171); ,.. Aлойлоя. м. Ēlosas ~ elosas, ālosas ~ alosas. Aloe pe olia a e a. Aloes p awdziwy (30), plg. ejlosas ~ eilosas, ēlosas ~ elosas, elijōszius ~ elijo Alošius, lo . Aloë (Tou n.), Aloes (K.), lenk. Alona, Halena, ok. Aloe (P 133). P incipalmen e a discu ible ke u kalbį ocabula io, como y a Rusųlie u ių lengų žodyną (ž . Aukso iū ė 1999), L. I inskis incluyukė nomb es de especies de plan as, ej. : A buzъ,..za. m. A buzecъ,..zca. A būzas ik āsis ~ a būzas ik asis. Cucu bi a Melopepo. Dynia A buz (64); A yshъ,..sha. m. Kadaģis Saw ìnas ~ kadagis sa inas. Junipe us Sabina. Jałowiec Sawina (81), plg. kàdagīs, ògīs ~ kadagys, ogys, lo . Junipe us, lenk. Jałowiec, jadłowiec, ok. Wachholde (P 144); A išoкъ,..ka. m. Ka czokas mēzgan ēsis ~ ka čiokas mezgan ęsis. Cyna a scolymus. Ka czoch pospoli y (8081), plg. łājszwas ~ laiš as, lo . Cyna a, lenk. Ka czoch, łājszwas e śzke gālwis ~ laiš as e ške gal is, lo . C. Scolymus, łājszwas usnelùnas ~ laiš as usneliūnas, lo . C. ca dunculus (P 253); Aгнецъ непорочный,..нца..наго. En es e posky ie debe ía menciona los co espondien es nomb es de especialis as de las akas de la породы Цеолита. Akmun Ceolì a ā majnas pìłkaj o giałswaj bàł as. Analcimus. Te minología | 2007 | 14 87 Dos amas de la ciencia nomb a L. I inskis us aba skolinius: Algeb a, ы. ж. […]. Àlgeb a ~ algeb a, okunda moksłas en el cual dieł isz adima neźinomoja skaj laus wie anunoje wa ojamas i a odbałsas, a i a li e as. Algeb a. la . Algeb a. polon. (21–22); A qui e a,.. y. ж. Budawōné ~ buda onė. S ūnisina ~ s ūnysina. Moksłas namun s a ima isz medzia o łabiausej pilōniŭ. A chi ec onice. A chi ec u a. A s a chi ec onica. Budownic wo, a chi ek u a (84), plg. s nysena s (1) s a ymas: Eldijas s ūnysena S.Dauk. (LKŽe). En es e úl imo a ículo del dicciona io incluidos y es especies nominadas, cuyas especies de es imenimis a dos į a džiuo iniai p eesagos -iškas būd a džiai y uno p eesagos - ūinis būd a dis: A qui eктура военная. S unisina ka iòniszkojé ~ s ūnysina ka ioniškoji. A chi ek u a mili a is. A chi ek u a wojskowa. Ailne G aжданская. S . kiszkōjé. ~ s ūnysina a chi ec onice, a chi ec u e ci ilis Budownic wo. A . Ko abejna. S unisina łajwìné ~ s ūnysina lai inė. A chi ek u a na alis, nau ica. Budownic wo ok ę owe (8485). ciencia: Анатóмикъка. м. Знающий науку Анатомии. Mòki as an na iòjima kùnun. Kùn- ājkis ~ kūn aikis. Ana omicus, ana omices. Dissec ionis co po um pe i us. Ana omik, uczony wijyi, p ak yk w dyssek ana omic (44); Астрологъ,..га. м. Zinis po żwajzdziun ~ conozys po ž aizdžių. As ologus. As olog (90); Ás omъ,..ma. m. Zwajzdińīnkas ~ ž aizdininkas, mòki as an źinios apej żwâjzdes. As onomus. As onom, mis z nauki gwiazda skiej (90). El nomb e de la pe sona que se encuen a en es e caso es Zwajzdińkas. Specialis us, como y aquellos ámbi os de la ciencia sacas, L. I inskis į a dijo lie u iškai. TERMIN AIŠKINIM yPATUMAI L. I inskio Rusųlie u iųlo ynųlenkų lenguas diccioninum puede llama se y aškinamuoju diccion, ya que nemaja pa e de palab as, en e ellas e minos y nomenų, es aškinama. La mayo ía bo ánica y zoología e minos de explicaciónes iene, sólo an e unos cuan os son umpi explicaciones, ej. :Ananāsas ìk āsis (żòlie i wājsiŭs) (43); Akācije, mēdis ŭ es giał ònŭs źièdŭs kajpo źi niŭ (17); Didzia swećzios szalies ju es żuwis p aŕinan é żmōgŭ. Rijūné, ijūnas (18); Wanden-źiamìnis, ìwolis galens en źiāmes y wandenieje łajkì īs (41). Es as explicacións poco ienen de iniciones signos, simila más a de inición es na anjino explicación: Àpēlcina, ci inas ā majna (57), median e el cual indica un sis ema de elaciones de plan as. L. I inskis en el manusc ip a io de ciencias na u ales ob a P igim ūmenė a maina llamó axonomía ca ego ía lo . a ie as, a la cual ing esa aho a u ilizado é mino a ie e as. 88 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio dicodyno e mininai Dauguma nomb es zoologijos e minų aiškinimai. P i ienų minemini as, ā majna bàł oja mòlia (31); Amijōn as, źiames gàu as, i a a akmun Āzbes a ā majnas (40); An o ili as, àkmun isz alų pa adinimų nu odoma ik kokio mine alo a maina jie y a, p z.: Alu- Pis āci a ā majnas (54); An āci as, akmun isz ā majnas angłàj ia; angłàj is kāsamāsis (55); An akoli a, àkmun kālkia ā majnas (55); Apā i as, akmun kālkia ā majnas (57); A agōni as, akmun kalkiu a majnas (75); Mu ijāci a, akmun kālkiu ā majnas (48); Szpā as dejman ìnis, àkmun Rubina ā majnas (28). Como se e de ejemplos, es as explicaciónimas son insu icien es, po que igualmen e se explican mu ijaci a, an akoli a, apa i a y a agoni a. An e o os nomb amien os se desc ibe un colo a, ej. :Andalūźi as, akmun aumens audonuma o iamcziūgiszkaj pìłkas (47); Akmun bał aj skâjs ŭs kajpo źiamćziūgas. Albinas (21), o se indica su alo ingum, ej., Rùbinas, b angŭs àkmūn (56). Es as explicacións ambién aún no cumplen los equisi os de de iniciones, sin emba go a algunos é minos los explici os dados ya neabejo inai se pueden conside a de iniciones, ej. : Ame ìs as, b angŭs àkmun Kwā ćziaus ā majnas wiśzniawaj mielina wā sa o pìłkaj bàł as (39); Au omōli as. B angŭs àkmun amsej mièlinas o ankiàusej paduodans ing świēsej żāli (5); Awan u ìnas. Akmun kwà ćziaus ā mains, u es sawieje blizganćzes skelàudes (34). Toda ía unos mine ales se de inen indicando su composición y exhibición, ej. : Àmb a, i a a iz sakun sŭdiഗത degans dàjk as dwijun ā majnŭ, wiena wadìnama ik òjé Amb a; an òjé giał òna, Gin ā as (38); Beilŭŕs b àngēsis, akmun swiēsej żālas, sŭdiഗത isz i nagìnia, mòlia, glŭcìnas, kālkiŭ y gèlźiēs (18); Aga as, àkmun isz ejłos Kwā ćziaus kŭ saj ŭ sawieje dàles Chalcedōna, Jaspida, Kwā ćziaus, Ragìnia, K wàwńinka y nekada Ame ìs a o pawejksłŭs is òda: kāspinŭs, dēònes, miês ŭs, k ùmŭs, kìminŭs, dēbeses, żwâjzdikes, àkeles, piê mas (6). Reikė ų menciona asbes o y su a menų de inición: Asbes os. Akmun isz ejłos Tàlkŭ duodans skā a kajpo lìnun, ŭ kia ŭ es ā majnas (13). Desc ėjíndose es e mine alą, L. I inskis indicó ila, a la que se a ibuye es a pied a, y su p incipal señymį, y g e a explicando sus a mainas ya indico sólo sudė į: Āzbes as lēngwāsis. Sŭdi I a come isz i nagìnia, magnēzijes, kālkiŭ, gèlźiēs ùdīs, y molìnia (14); Āzbes as pāp as āsis, sŭdiഗത isz Magnēzijes, i nagìnia y gelźies ùdīs (14). Re isi ando mine ales ac ónimos, se puede no a que pa e de ellos conside á ini de iniciones, pues se indican sis emá icas elaciones y ca ac e ís icos de sus señas. Apib ėžciones peculia idades iene y algunas de o as á eas é minos de explicaciónimas, ej. : Na iòjimas, a i a: ājkimas kùna dieł iszwejzdièjima wisun daliun i iszsimo- de mine ales ienen aiškinimos, algunos de ellos mucho kas más amplio que bo anikos y Te minología | 2007 | 14 89 kima paźin i ano pŕigimima (45); Elemen o ēlŭs. Kńingelé comienzos mòksła skāj ima (14); Skaj lis é, skaj lŭ źinios mòksłas (70); Pabūkłas paźinìma o aluma wièja. Wiejòmās as (48); Salìné, ju es wie a u en é mucho sàłūn (84); Budawōné. S ūnisina. Moksłas namun s a ima isz medzia o łabiausej pilōniŭ (84); Mòksłas o źinia apej żwâjzdes, żwajzdīs é (90) y k . IŠVADOS 1. En un pequeño olumen de 96 páginas de manusc i o, que es sólo el comienzo del dicciona io de las lenguas usaslie u iesla ynaslenkías, L. I inskis p opo cionó conside ables é minos sob e 145. P incipalmen e al dicciona io incluida na u al de las ciencias e minos mine ales, plan as, paixes y o os nomb es. 2. Nag inėjamame dicodyne p opo cionados nomb es de mine ales p incipalmen e son skoliniai, a P igim ūmenėje algunos esos mismos mine als L. I inskis ya į a dijo pa ies suda y ais lie u iškais denominaciones. 3. Ke u kalbiame dicciona io, como y Rusųlie u ių lenguas dicciona io, p incipalmen e dada de plan as especies nomb es. Palyginus e u kalbio dicciona io especies de plan as y P igim ūmenės plan as de gencios nomb es, se ea sis emicos ski umes y ne ikslumų dicciona io, ma y , p epa ando cien í icino desc ibe de plan as, L. I inskis más p ecisamen e suski s é y es ableció axsonus. 4. Apendiendo o os (no na u al as ciencias) ámbi os ke u kalbio ocodino e minos, puede obse a se que L. I inskis a menudo buscaba lie u iškų e minos, los cuales no malmen e él mismo y suda yda o. Polinkis p opo ciona lie u iškus palab as especialmen e is o panag inėjus ciencia akų y nomb es de p o esiones (skai lys ė, žinys ė, ž aizdys ė, ž aizdininkas, kūn aikis). 5. Tan o de las ciencias na u ales como de o as á eas nomb es de especies es ca ac e ís ico que su génesis démen a después génico démen, y génesis de especies démenim se p opo cionan adje i os y pa icipan es, excep o apéndice -inis adje žius, son en a džiuo inių o mas (ananasas ik asis, asbes os pap as asis, mu ijaci as žemė asis, ka iuomenė jū inė, ša ininkai ai iejai). 6. Ke u kalbis L. I inskio dicciona io es no sólo ansciamasis, pa e en es e dicciona io p opo cionados é minos de y nomenos aiškinimų se puede conside a sus de iniciones cien í icas, ad de pa e es e dicciona io es y aiškinamasis e minos dicciona io. 7. L. I inskio Rusųlie u iųla ynųlenkų lenguas dicciona io manusc ip is es impo an e y in e esan e no sólo leksicog a ía li uanas, sino y e minología his o ia. 90 Albina Aukso iū ė | Lau yno e mininai ŠALTINIAI I inskis L. Rusųlie u iųlo ynųlenkų kalbų žodynas (Словарь российско-литовский съ латинско- polskomъ) ( ank aš is). LŽ I inskis L. Lenkųžemaičių kalbų žodynas (Słownik polsko-żmudzki) ( ank aš is). I inskis L. P igim ūmenė ( ank aš is), 1870. RLŽ I inskis L. Rusųlie u ių kalbų žodynas (Словарь россійско-литовский) ( ank aš is). LITERATÚRA IR PAPILDOMI ŠALTINIAI Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio man aščiai K oku oje. Te minología 5, 102110. Aukso iū ė A. 1999: Lau yno I inskio é mino de palab asynų. Li uanis ica 2(38), 2233. Aukso iū ė A. 2001: Lau yno I inskio mine alogías naujada ai. Te minología 8, 95111. BVŽ 1998: Bo ánicos nomb es de dicciona io, Vilnius. I inskis L. 1995: Raš ai, Vilnius. Kažukauskai ė O. 2003: No Jumskis, y I inskis. Lexicog a ía y lexicología, 1931. K uopas J. 1960: L. I inskio lexicog a inie abajos. T abajos de la Academia Mokslų de Li uania TSR 1(8), 191198. K uopas I. R. 1963: Из истории литовско-русской и русско-литовской лексикографии XiX в. Из историисловисловарей, Ленинград, 72–77. KŽ 1995: Sme ona A. Ka ybos Dic iona y, Vilnius. LKŽe: Dic ionyn de la lengua Lie u ių. www.lkz.l Pe ke ičiū ė D. 1988: Lau ynas I inskis: Monog a ija, Vilnius: Mokslas. TŽ 2001: In e nacionales palab as de dicciona io, Vilnius: Alma li e a. Vi kauskas V. 1996: Lau yno I inskio ha esc i o asgos del lenguaje. Li uanis ica 3(27), 2325. Vi kauskas V. 1997: Lau yno I inskio lexicog a inie p incipios. Lau yno I inskio Kalendo iaus 150-mechiui, TERMS IN LAURYNAS IVINSKIS QUADRILINGUAL DICTIONARY This pape deals wi h e minology in RussianLi huanianLa inPolish manusc ip dic iona y (Словарь российско-литовский съ 29–32. латинско-польским) o Lau ynas I in. The manusc ip o he dic iona y con ains 96 pages. This is only he beginning o a quad ilingual dic iona y om A o Ay, which p esen s 358 Russian headwo ds wi h Li huanian, La in and Polish equi alen s and 23 e e ence headwo ds. The e a e some explana ions o wo d meanings, a ew examples o usage and a ew synonyms and wo ds wi h con iguous meaning. The manusc ip o Lau ynas I inskis quad ilingual dic iona y con ains abou 145 e ms, including some speci ic e ms p esen ed in a ew en ies o he dic iona y. Mos o hem a e e ms o na u al sciences names o mine als, plan s, bi ds and o he li ing c ea u es. The majo i y o names o mine als included in he dic iona y a e bo owings. Analysis o e ms om o he ields (no na u al sciences) shows ha Lau ynas I inskis ended no o p esen bo owings, bu o sugges Li huanian e ms which he c ea ed himsel . Such a endency is pa icula ly ob ious in names o sciences and names o specialis s o hose sciences (skai lys ė (a i hme ic), ž aizdys ė (as onomy), kūn aikis (ana omis ), ž aizdininkas (as onome )). The e a e wo cha ac e is ic ea u es o he names o na u al sciences and o he ields p oposed by Lau ynas I inskis. The speci ic componen o he name is placed a e he gene ic componen . Adjec i es, apa om adjec i es wi h he su ix -inis, and pa i- I inskio ke u kalbio dicciona io Te minologija | 2007 | 14 91 ciples, which make speci ic componen s, a e all p onominal. Fo ins ance, (ananasas e dade ois (pineapple), asbes os comúnasis (asbes os), ka iuomenė jū inė (na y)). The manusc ip o Lau ynas I inskis RussianLi huanianLa inPolish dic iona y is impo an and in e es ing no only o he his o y o Li huanian lexicog aphy, bu also o Li huanian e minology. Recibió 2007-11-30 Albina Aukso iū ė Ins i u o de lenguas Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. poš a [email p o ec ed]