234 Auš a Rimku ė |
YOUCAT: LIETUVIŠKAS
JAUNIMO KATEKIZMAS.
Vilnius: Ka alikų pasaulio leidiniai,
2011, 306 p.
AUŠRA RIMKUTė
Žemai ijoskolegija
2011 m. Lie u os Vyskupų Kon e encijos leidykla Ka alikųpasaulio
leidiniai 10 000 i ažu išleido jaunimui ski ą ka ekizmą YouCa :
lie u iškasjaunimoka ekizmas ( oliau – YouCa ). Leidinys laikomas
ypa ingu i bene didžiausiu k ikščionišku leidybos p ojek u, ku į, pa a-
gin i popiežiaus Jono Pauliaus II, įgy endin i padėjo iso pasaulio ysku-
pai. Pag indinė d asininkų užduo is bu o ak ualiai, naujai, jaunimo kalba
pa ašy i Ka alikų Bažnyčios ka ekizmą. Jaunimo ka ekizmo engimui a-
do a o Vienos a ki yskupas K is o as Šionbo nas (Ch is oph Schönbo n).
Aus ijos yskupų išleis ą YouCa (angl.You hCa echismo  heCa holic
Chu ch) engė daugiau nei 200 eologų i ikybos moky ojų, kunigų i
pasauliečių. Jiems padėjo 16–26 me ų jaunimas – mokslei iai i s uden ai.
Knyga jau publikuo a 25 kalbomis, į lie u ių kalbą iš okiečių kalbos
ka ekizmą iš e ė Te esėlė Danguolė Šniū e ičienė.
YouCa suda o p a a mė – popiežiaus Benedik o XVI laiškas jaunimui –
i 4 ka ekizmo dalys: 1. Ką ikime; 2. Kaipš enčiamek ikščioniškuosius
slėpinius; 3. Kaipgy enameK is uje; 4. Kaip u imemels is. Knygos pabai-
goje pa eikiama eminė odyklė, nu odoma, ku ieško i eligijos e minų
apib ėžčių, ką eiškia ka ekizme a ojamos Š en ojo Raš o knygų, Visuo-
235Te minologija | 2012 | 19
inių Bažnyčios Susi inkimų dokumen ų i ki ų šal inių san umpos. Jau-
nimo ka ekizmas pa eng as, kaip i būdinga ka ekizmams, klausimų i a -
sakymų o ma (PR 2007: 472), ačiau nuo adicinių i įp as ų ka ekizmų
jis ski iasi uo, kad pa aš ėse gausu pa eikslėlių, eligijos e minų apib ėž-
čių, š en ųjų i ikėjimo moky ojų, ašy ojų, iloso ų i k . minčių, į ai ių
komen a ų, ku ie u ė ų padė i jaunuoliams ge iau su ok i konk e ų klau-
simą i a sakymą į jį.
Jaunimo ka ekizmo p a a mėje popiežius Benedik as XVI ašo, kad „ne
ik žemynai i jų au ų kul ū os y a ski ingi, be i kiek ienoje isuome-
nėje es i a ski ų „žemynų“: da bininkas mąs o ki aip nei als ie is, izikas –
ki aip nei ilologas, e slininkas – ki aip nei žu nalis as, jaunuolis – ki aip
nei senas žmogus. Todėl mūsų kalba i mąs ysena u ėjo pakil i kiek aukš-
čiau isų ų ski ybių, eikėjo ieško i ski ingų mąs ysenų bend umo, są-
lyčio aškų. I mums aiškėjo, kad šį eks ą eikės pe kel i į ski ingus
pasaulius, a si iš e s i į jų kalbą, kad sup a ę žmonių mąs yseną a saky-
ume į jų klausimus“ (p. 8–9).
Palyginus YouCa su 1997 m. išleis u Ka alikųBažnyčioska ekizmu,
ma y i e minų ski ybių, p z., jaunimui ski ame ka ekizme ski iamos
okios Š en osios D asios do anos: išmin is,sup a imas, pa a imas, i u-
mas, pažinimas, maldingumas, Die obaimė (p. 176), o Ka alikųBažnyčios
ka ekizme y a ne pažinimas, o žinojimas (KBK 1997: 388). 2011 m. išleis-
ame ka ekizme minimos okios didžiosios nuodėmės: puikybė, gobšumas,
gašlumas, ūs umas, pa ydas, saikone u ėjimas, ingumasi  isiškasabe-
jingumas (p. 179), o Ka alikųBažnyčioska ekizme a ojamas ne e minas
saikone u ėjimas, o nesaikingumas algan i ge ian (KBK 1997: 392).
Ne ienodai į a dijami i Š en osios D asios aisiai. YouCa ašoma, kad
Š en osios D asios aisiai y a 9: meilė, džiaugsmas, amybė, kan ybė,
malonumas, ge umas, iš ikimybė, omumas, susi aldymas (p. 76). Ka alikų
Bažnyčioska ekizme jų nu odoma esan 12: meilė, džiaugsmas, aika, kan-
ybė, malonumas, ge umas, omumas, meilumas, iš ikimybė, kuklumas,
susi aldymas, skais ybė (p. 387). Šie ski umai odo, kad kai ku ių eli-
gijos są okų u inys bei apim is ne i XXI a. p . y a nenusis o ėję, dėl
jų nesu a iama.
Jaunimo ka ekizme a ojamas eiksmažodinis p iesagos -imas daik a-
a dis nupuolimas(p. 49), jo Ka alikųBažnyčioska ekizmenė a – a oja-
mas e minasnuopolis (KBK 1997: 27). Ne andame šio e mino i Religi-
jo y osžodyne(RŽ 1991).
236 Auš a Rimku ė |
Recenzuojamame žodyne ypač į ai uoja junginiai su žodžiu ikėjimas,
plg. ikėjimasįDie oMo iną(p. 57), ikėjimasįDie ą ė ą (p. 29), ikėji-
masįJėzųK is ų(p. 69) i ikėjimasŠ enčiausiąjąT ejybę(p. 29)1 i k .
Šių ne ienodumų, ma y , a si ado dėl kalboje a ojamų d iejų a ian-
ų – ikiuDie ąi ikiuįDie ą. Ka ekizme YouCa  aippa  andamei 
galininkinių junginių, i junginių su p ielinksniu į: Jį[Die ą] ikė i
(p. 25), ikė iDie ą(p. 26), ikiuBažnyčią(p. 30), ikime ienąDie ą
(p. 33) i TikiuįDie ąTė ą(p. 13, 31), TikiuįDie ąTė ą isagalį
(p. 29), TikiuįJėzųK is ų (p. 13, 51), TikiuįŠ en ąjąD asią(p. 13, 29,
30, 73), ikimeį ienąDie ą(p. 30, 33), ikė iįKū ėją(p. 37), k ikš ija-
mieji ikiįDie ą(p. 28) i k . Reikia pasaky i, kad jau daugiau nei šim as
me ų nesu a iama, ku i o ma eik ina, a a o inos abi. 1909 m. Sei-
nuose susi inkusi pi moji Po e ių kalbos aisymo komisija – kun. Juozas
Laukai is, kun. Al onsas Pe ulis, kun. Aleksand as Damb auskas (Ado-
mas Jakš as) – ka u su ekspe ais kalbininkais Kazimie u Būga, Juozu
Balčikoniu, Jonu Jablonskiu, Ju giu Šlapeliu aip pa s a s ė šį klausimą.
Kalbininkai siūlė apsiei i be p ielinksnio į, nes jis lo yniškame o iginale
y a a si adęs ne pagal lo ynišką c edoinDeum2, be dėl lenkų kalbos
į akos3. Tačiau Po e ių kalbos aisymo komisija, ieškodama komp omiso
su senąja d asininkija, nusp endė palik i žodžių junginius su p ielinksniu
į(PMT 1909: 19, PP 1909: 109).
Kaip eigia kun. Vaclo as Aliulis, „nuo pa XX a. p adžios žymūs
lie u ių kalbininkai daugsyk eiškė nep i a imą o mai ikiuįką, laiky-
dami ai kaimynų sla ų į aka. Lenkai ma be mažiausio objek o ski u-
mo u i: Jawie zę ylkowPanaBoga,a ywkażdegłups wowie zysz
(pažodžiui: Aš ikiu ikįViešpa įDie ą,o u ikiįkiek ienąk ailys ę).
Bažny inėje sla ų kalboje ie uju sakoma apie isas š en enybes be
ski umo, o gy osiose usų, bal a usių, uk ainiečių i k . sla ų kalbose
ie iu/ ie iu i pan. sakoma i apie š en ybes, i apie banalybes.
Nema ydami lie u iškoje a osenoje nuoseklaus eikšmės ski umo a p
ikiuįkąi ikiuką, mūsų šiuolaikinės bend inės kalbos ė ai nu a ė
au en iška laiky i o mą be p ielinksnio i eikala o a o i ikiuDie ą,
be ne ikiuįDie ą“ (Aliulis 2000: 47–49; 2008).
1 J. Klima ičius s aipsnyje Ka ekizmokalba–kalboska ekizmas umpai ap a ia eiksmažodžio ikė ii abs-
ak o ikėjimas a oseną Ka alikųBažnyčioska ekizme (Klima ičius 2002: 108–109).
2 P ielinksnis in lo ynų kalboje g eičiausiai a si ado dėl e imo iš g aikų kalbos, o pas a ojoje kalboje – iš
heb ajų (a amėjų) kalbos (Zinke ičius 2000: 36).
3 Plačiau apie Po e ių kalbos aisymo komisiją ž . Zinke ičius 2000: 176–189; Rimku ė 2006: 154–155.
237Te minologija | 2012 | 19
Da ienas disku uo inas dalykas – e mino a naša a osena. Kalbinin-
kas Jonas Klima ičius s aipsnyje Auka,apie a,a naša:is o ijosi  a ose-
nosb uožai ašo, kad e minas a naša y a „lenkiškos (no s lo yniškos kil-
mės) apie os e alinis pakai alas (no s a si adęs jau esan aukai), be ne-
ikslus i ne ydingas: nuo lo . o e o,ob uli,obla um,o e e„neš i p iešais;
iškiš i į p iekį; a kiš i; pa ody i“ nušoka į „a neš i“ – pa onimą a e o,
a uli,alla um,a e e“ (Klima ičius 2005: 44, plg. Klima ičius 2002: 109).
Todėl aisy i eikė ų šiuos e minus: a naša(=auka)(p. 126, 127), š en o-
jia naša(=auka)(p. 127), a naša imo(=aukojimo)malda(p. 127), duonos
i  ynoa našos(=aukos)(p. 127), a našų(=aukų)pa uošimas(p. 176).
Ka ekizme iš iso pa eikiama daugiau nei 100 e minų apib ėžčių. Api-
b ėžiami ne ik eligijos e minai, be i psichologijos, poli ikos, medicinos,
sociologijos bei ki ų s ičių e minai, ku ių p i eikia, aiškinan pag indines
ikėjimo iesas. Tai labai pagi ina, nes paleng ina ka ekizmo skai ymą.
Te minai, kad juos bū ų leng iau as i, išski iami pusjuodžiu š i u. Deja,
ne isos pa eikiamos apib ėž ys ge ai nusako są okų esmę, y a aiškios,
umpos i sup an amos, ypač jaunesnio amžiaus skai y ojui. Vieną ki ą
apib ėž į bū ų galima pa ikslin i, p z., e minas d asingumas (lo . spi i ua-
li as„d asia“): Bažnyčiospamaldumo o mos,kilusiosišį ai iųš en ųjų
Š en osiosD asiospe smelk osgy enimop ak ikos.Kalbamaapiebenedik-
inų,p anciškonųa domininkonųd asingumą(p. 273). Te minas d asin-
gumas pi miausia u ė ų bū i apib ėžiamas kaip am ik a ikinčiojo ypa-
ybė, o ne pamaldumo o ma a o mos. Bū ų galima pa ikslin i i e -
mino pa uzija(g . pa ousia„asmeninis daly a imas“) apib ėž į:K is aus
a ėjimaspe Pasku inįjį(=Pasku inį) eismą(p. 72), nes šis e minas a o-
jamas ik Naujajame Tes amen e i anks y osios k ikščionybės li e a ū o-
je (RŽ 1991: 284). Paini k eacionizmo(lo .c ea io„kū imas“) apib ėž is:
sup a imas (ge iau samp a a– au . pas .), kadDie assukū ėŽemęiška -
o iesiogiai eikdamas, a siP adžiosknygabū ųSukū imoį ykiųi  ak ų
p o okolas(p. 37), plg. k eacionizmas: koncepcija, eigian i,kadpasaulįsu-
kū ęsDie as(Vai kTŽŽ 2003). Kiek keis okai aiškinama, kas y a ka echu-
menas(g . ka ’echein „moky i“):da seno ėsBažnyčiojeno in iejip iim i
suaugusiųjųK ikš ą–ka echumenai–išeida o ijųpakopųpa engimą–ka-
echumena ą–Žodžioli u gijoslydimą ikėjimo iesųmokymą (p. 117). La-
bai plačiai ap ašoma, kas y a Su i inimas(lo .con i ma io„sus ip inimas,
su i inimas“):kaipK ikš oi Eucha is ijossak amen ai, aipi Su i ini-
masy aKa alikųBažnyčiosĮk ikščioninimosak amen as.Pe SekminesŠ en-
238 Auš a Rimku ė |
ojiD asianusileidoan mokiniųbend uomenės, aipJia einai paskiek ie-
nąpak ikš y ąjį,ku isp ašoBažnyčiąŠ en osiosD asiosmalonės,i su i -
inajį,kadgy enimupajėg ųliudy iK is ų(p. 120). Ne iksliai į a dijama,
kas y a abe nakulis(lo . abe naculum„namelis, palapinė“):analogiškas
SenojoTes amen oSando ossk yniai,Ka alikųBažnyčiojea si ado abe na-
kuliskaipga binga,iškili ie aŠ enčiausiajamSak amen ui(K is uiduonos
pa idalu)laiky i(p. 131). Religijo y osžodyne ašoma, kad ai ka alikų baž-
nyčios į aisas – spin elė al o iaus (pap as ai didžiojo) idu yje Š enčiausia-
jam Sak amen ui laiky i (RŽ 1991: 371). Ši apib ėž is ku kas aiškesnė.
Pa ikslin i eikė ų e mino egzo cizmas(g .exo kismos„p i e s i a si olin-
i“) apib ėž į:malda,ku isaugoa baiš aduojažmogųnuopik ojo(p. 156).
Egzo cizmasnė a malda, ai apeigos pik osioms d asioms iš a y i (RŽ 1991:
111). Kaip ma y i iš pa eik ų e minų i jų apib ėžčių, ne isomis api-
b ėž imis nusakoma e mino esmė, ne isos y a logiškos, aiškios i su-
p an amos.
Ka ekizmo engėjai ėmėsi neleng o da bo – aiškin i a p au inių žodžių
i skolinių kilmę, kai kada i eikšmę. Gaila, kad a p au inių eligijos
e minų kilmė ap ašoma nenuosekliai, p z., neaiškinama iš lo ynų kalbos
kilusio a p au inio e mino eligija(p. 15) kilmė, ačiau aiškinama e mi-
nų misija(lo . missio„siun imas“) (p. 18), pa uzija(g . pa ousia„asmeni-
nis daly a imas“) (p. 72) i k . kilmė. Ka ekizmo skai y ojas gali susipai-
nio i ada, kai e mino kilmė ap a iama ne ieną ka ą, p z., senojo sko-
linio bažnyčia. Vienu ašoma aip: „Bažnyčia (g . ekklesia) – sušauk ieji“
(p. 77), ki u aip: „Bažnyčia (g . ky iake–p iklausan i Viešpačiui, seno ės
sla ų boznica – maldykla) y a sušauk ieji (g . exkaleo,ekklesia) iš isų
au ų i pe K ikš ą p iklausan ys K is aus Kūnui“ (p. 77).
Skai an pas ebė a i ki ų ne ikslumų, p z., į a džiuo inių i neį a džiuo-
inių o mų į ai a imo: amžinasgy enimas (p. 48) i amžinasisgy enimas
(p. 94) (=amžinasisgy enimas); Pasku inysis eismas(p. 72) i Pasku inis
eismas(p. 42, 98) (=Pasku inis eismas); kai ku eikė ų į a džiuo inės
o mos, p z., ka dinalios(=ka dinaliosios) do ybės(p. 173), plg. die iško-
siosdo ybės(p. 172), žmogiškosiosdo ybės(p. 172), sunkioji(mi ina)(=mi -
inoji)nuodėmė(p. 178). Ne ienodai į a dijamas as pa s dalykas, p z.:
Nekal asisMa ijosp asidėjimas(p. 57), Nekal asisp asidėjimas(p. 57) i
Nekal asisP asidėjimas(p. 57) (=Nekal asisŠ č.M.Ma ijosp asidėjimas);
Pasku inė aka ienė(p. 115), Vaka ienė(p. 124) i aka ienė(p. 124) (=Pa-
sku inė aka ienė). Siūly ina a o i kilmininko o mą, o ne p iesagos -inis

239Te minologija | 2012 | 19
būd a dį, p z.: elykinis(=Velykų)A inėlis(p. 64), plg. VelykųA inėlis
(p. 105). Taisy ina lie u ių kalbai nebūdinga žodžių a ka: P a a mėpo-
piežiausBenedik oXVI(=popiežiausBenedik oXVIp a a mė) (p. 3). Be
isų paminė ų ne ikslumų, pas ebė a i ko ek ū os klaidų: Laškas(=Laiš-
kas)e eziečiams(p. 23), Hi e iui(=Hi le iui)(p. 69).
Ka alikiškų ka ekizmų leidimo lie u ių kalba adicijos siekia XVI a.
pabaigą – ka alikams pi mąjį ka ekizmą Didžiojoje Lie u oje pa engė Mi-
kalojus Daukša (1595 m., Vilnius). Iki šių dienų, jau daugiau nei pus-
penk o šim mečio, ka ekizmai y a e čiami iš lo ynų, lenkų, okiečių a
ki ų kalbų į mūsų gim ąją kalbą. Kaip jau minė a, YouCa iš e s as iš
okiečių kalbos. Reikia apgailes au i, kad e ėja be eik ne u ėjo kuo
em is – no s išleis ų eligijos e minų žodynų y a, p z.: Religijo y osžo-
dynas(1991), Česlo o Ka aliausko T umpas eologijosžodynas(1992),
K ikščioniškosiosikonog a ijosžodynas(1997), Gin a o Be esne ičiaus Re-
ligijo y osžodynas: pag indinėssą okos (2003), He be o Vo g imle io Nau-
jasis eologijosžodynas(2003)4, ačiau jų nepakanka, žodynus bū ina a -
naujini, kai ku ios są okos aiškinamos a eis iškai, juose nė a ki ų kalbų
a i ikmenų i pan.
„Sa o kalbą eikia nuola g ynin i i šalin i iš jos isa, kas ne obula“, –
ašoma YouCa :lie u iškamejaunimoka ekizme (p. 16). Tai pasaky ina i apie
ikinčiųjų kalbą, ku i u i bū i ne ik isiems – iek jaunam, iek senam –
sup an ama, be i sup an ama ienodai. Išsaky omis pas abomis i pas ebė-
ais nedideliais ūkumas, ku ie jokiu būdu nemenkina k uopš aus e ėjos
da bo, no ė a pa ody i, kad da y a likę obulin inų dalykų, kad ikinčiųjų
kalba, aip pa i e minija, ku ia kalbiškai san ykiaujama su Die u, u i
bū i be „kasdienos šiukšlių i nuodė ų“ (Maceina 1982: 129).
LI ERa ŪRa
Aliulis V. 2000: Tikė i ką, ikė i į ką?–Sando a3, 47–49.
Aliulis V. 2008: Tikėjimoišpažinimas:„ ikė iDie ą“i „ ikė iįDie ą“? P ieiga pe in e ne ą: www. lkk.l /li /
naujienos/naujiena.1092.h ml.
Be esne ičius G. Religijo y osžodynas: pag indinėssą okos. Vilnius: Ty o alba, 2003.
Ka aliauskas Č. T umpas eologijosžodynas. Vilnius: Logos knyga, 1992.
KBK 1997: Ka alikųBažnyčioska ekizmas.Kaunas: LKB Ta pdiecezinė ka eche ikos komisijos leidykla.
Klima ičius J. 2002: Ka ekizmo kalba – kalbos ka ekizmas. – Kalboskul ū a75, 105–119.
Klima ičius J. 2005: Leksikologijosi  e minologijosda bai:no mai is o ija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o
leidykla.
K ikščioniškosiosikonog a ijosžodynas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997.
4 Iš okiečių kalbos iš e ė Gediminas Žukas.
240 Auš a Rimku ė |
Maceina A. 1982: Iš min ies pasaulio.–Aidai2, 128–132.
PP 1909: Pa aisy ieji po e iai. – Vado as14, 107–129.
PMT 1909: P ie maldų aisymo.–Vado as9, 17–37.
PR 2007: Pasaulio eligijos:naujaspopulia usžinynas. Vilnius: Alma li e a.
Rimku ė A. 2006: Religijos e minijos a kyba D augijoje. – Te minologija13, 149–159.
RŽ 1991: Religijo y osžodynas. Sud. R. Pe ai is. Vilnius: Min is.
Š en asisRaš as:Naujasisi SenasisTes amen as.Vilnius: Ka alikų pasaulio leidiniai, 2009.
Vai kTŽŽ 2003: Vai ke ičiū ė V. Ta p au iniųžodžiųžodynas. Vilnius: Fo onija (e. leidimas).
Vo g imle H. Naujasis eologijosžodynas. Kaunas: Ka alikų in e ne o a nyba, 2003.
Zinke ičius Z. 2000: Lie u iųpo e iai: kalbosmokslos udija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
Gau a 2012-11-04
Auš a Rimku ė
Žemai ijos kolegija
Muziejaus g. 29, LT-87356 Telšiai
E. paš as aus a. [email p o ec ed]