BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ
Šiaulių uni e si e as
KAMIEN LIETUVTURINČI VODŽI DARYBINIAI RYŠIAI
1
ESMINIAI WORDS: da inys; edinio; dū inys; da ybos nidi; inno ada as; (da ebinamen e) sinonimi;
(di e biniai) a ian i; da pacepos.
ĮVADAS
Il nome li uano, nelle on i della s o ia e la adizione lingubinessa a en e e a iazioni: con
šaknimis lie - (lie u iškoji adicija), li - (sla ų adicija) e lei - (la ių adicija) dal 1009 anno
(K edlinbu g ienuolyno analų) incomincia o menziona o k is iionybei a ėjan p i Lie u os
aka ų (apie signi ica o del nome li uano, k zes, kilmių ki imą i . c . Bumblauskas 2005;
Zinke ičius 2010; 2010a; 2011; Pa ackas 2014). nella lingua Li uania, nella quale la e bis ica è uno
dei più equen i modi di iempimen o del lessico e nella quale una g ande pa e del lessico
cos i uisce non pa ole p ima ie, ma da iniai (U bu is 2009: 3537, 7680), iene usa o non solo il
2
locale Li uania, ma anche mol i al i pa en i di pa ole (lie u is, -ė; lie u ybė; puslie u is, -ė;
lie u iškumas; lie u iškas, -a; lie u in i; lie u ė i; sulie u in i e c.), che hanno a ie elazioni
seman iche e e bali. Nel linguaggio Li uanio le pa ole si anno e da p imi pa ole, e da da inių,
che a lo o ol a possono anda e da da ybos agli al i (2-ojo, 3-iojo e . . g ado) da iniams così
nel linguaggio si o ma da inių lizdai (šeimos) (Keinys 1999: 1517; U bu is 2009: 8384; Jakai ienė
2010: 117118). Do i nasdu e possono esse e lega e non solo da a i a i daibi, ma anche
a ian izi à o sinonimia, poiché dallo s esso e mine base pe a ie (sop a u o in e ne)
agioni si cos i ui ano una aiška es e na bescia ian i simile (o apa) signi ica o dei […] daibini
3
sinonimi ( DS […]) e daibini a i DV ( DV […]). Rico da i che DS conside a e da di e si o mamen i
di da ybos o ma e similesa o apa quella signi ican i da iniai (i. i. appa enen i a di e si ipi di
da ybos), eg., p apuolimas p apul is; isgaišėlis, -ė isgaiša, e DV è
1
L'a icolo iene dedica o al cen esimo del is au amen o dello s a o Li uano.
2
S aipsnyje emiamasi pa ole di da yba, desc i a Li u ianskich g ama ikoje (LKG 1965; 1971), Daba inės
lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG 2005), Vinco U bučio Žodžių da ybos eo ijoje (2009), S asio Keinio
Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba (1999) e k . ; nuo e in uizioni sulle modali à di a is ica c.
Sme ona 2005.
3
Ri os Miliūnai ės (2009: 123) eigimu, a ian iškumas i sinonimija a si anda ada, kai žyminys
(ženklo con enu o) ha più di uno o mà.
JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |2 con
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
lo s esso o man u da ybos suda y i da iniai, che di e iscono la e u inėmis da ybos
p iemonėmis, p z.: pamiškė pamiškys, sagė segė, saulėlydis saulėleidis, a pukalnė a pukalnis /
/ a pkalnė a pkalnis. (Abo DS e DV c . Vaskelienė 2000, 2013; su a ian iškumą, sinoniminius
san ykius, sinonimo samp a ą, sinonimijos šal inius i sinonimų ūšis s . Pikčilingis 1988: 447;
Miliūnai ė 2009; Jakai ienė 2010: 119131; Župe ka 2012:
28–40.)
Ty imo o b je k u sceglie e kamieną lie u u in ys da iniai. S apsnio i k s l u i isanalizza e
4
kamieną lie u u inčius žodžius aggiunge e solle iamo ali u ž d a i n i a i: dal Lie u ių kalbos
žodyno (LKŽe), Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o ekos (LKŽPK), Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyno (ND), Daba inės lie u ių kalbos eks yno (KTDL) is ink i kamieną
lie u u inčius žodžius, da ybi analizza juos, ap a i da da iniai susiklosčian ys
sinoniminius i a ian inius san ykius, ap a i da eną lie u u inčių kamien a os a os.
La e applica e da ybine analisies, subs i uzioni, calcolo m e o d a i.
LKŽe, LKŽPK, ND, DLKT di u o o a e 102 kamieną lie u u in ys a io iais
da ybiniais e seman iniais collegamen i ela i i da iniai: 58 daik a a džiai, 17
būd a džių, 20 eiksmažodžių e 7 p ie eiksmiai.
1. DARINIAI IŠ VIETOVARDŽIO LIETUVA
5
1.1. Galūnės ediniai (daik a a džiai)
Suo a džiu Lie u a di e amen e lega e 9 da iniai, sop a u o con galūne -is, -ė cos i ui o
6
daik a a dis lie u is, -ė, a en e due leksine signi ica i: 1 lie u ių au os žmogus, 2 psn.
aukš ai is. LKŽe iene p esen a o e chičiuo o galūnės a ian ą -ys a en e edinys
7
4
Pe le p eziose in uizioni e consigli dell'a icolo au o eė ing azia gli slap iesiems(i) a icolo
ecensen (e).
5
Nel p imo capi olo dell'a icolo discussiamo di e amen e con la Li uania ela i i (1-oio g ado) da iniai, nel
secondo capi olo secondo la pa e della lingua e i modi di da ybos discussiamo 2oio g ado da iniai e (neno in
pe nelyg nu ol i dai e mini ondamen ali) in sepa a i posky iu […]Toloposopos più da ybos pak da iniai engono
p esen a i 3oio e (se ci sono) 4oio g ado da iniai.
6
Dal pun o di is a sinc onìa dis inina galūnė -is, -ė (ž . Pake ys 1994: 220), P anas Ska džius (1996:
384) (is o icamen e) ques o daik a a dį conside a p eesagos -u is ediniu.
7
Ap a iamas pa ola esempiozdyje e inamas, naujada ai (žodynách e LKŽPK ne iksuo i da iniai, as i ND
JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |3
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
lie u ys, -ė lie u ių au os žmogus (apie lui anche ž . Zinke ičius 2010: 43). Come indica DLKT
ma e iale, daik a a dis lie u is, -ė (sop a u o p imaia signi icanza) è usa o in u i s ili di es i,
in a iaio leksinėje ambien e, e a ian e li eu ys, -ė nella a uale pa lanza unziona a amen e,
ecc.: 1 Spesso miške lie u is, ko e kia, nežino LKŽe; 2 Čion žemai is, lie u is d augys ėj dūmojo,
8
d uge giesmes pe galės giedojo LKŽe; i suo gislò sco e sangue li u io e žydės DLKT; ogni gio no si
spshama i a o li u io come ne ykėlio, che nien e può, li u ys na ęs, ma al i pa ole di nemoku
lie u iškai LKŽe; No, cosa u, pu o li e o, da Pane ėžio DLKT; Se non da Kauno ques o non le u io!
nieko nesugeba DLKT; Vaižgan ui labai ūpėjo as lie u io gam ojau os podi is DLKT; Aš esu
DLKT.
1.2. Dū inii (daik a a džiai)
Li uania è uno di qualche dū inių pama inių pa ole. Vaižgan o negli sc i i зафиксирован dū inys lie u lenkis (:
Lie u a, lenkas), a en e signi ica o Lie u os lenkas, nell'a uale linguaggio li auo a o DLKT non o a ni i uno
suo a osenes esempiozio. Su loco a džiu Lie u a sie ini dū inie con il p imo būd a diniu dėmeniu:
jaunalie u is, -ė Lie u os au ininkų jaunimo o ganizacijos na ys, didlie u is, -ė Didži Lie u os lie u is, DL
o a e LKŽe e LKŽPK non ikssuo i DVy iniai laikini dū inie *mažlie u is, -ė i *mažalie u is, -ė. Pa yzdžių su
naujis , *mažada a is, -ė i *mažalie u is, - Mažė Lie u os lie u is, -KT analizia indica che sono u ilizza i nel
signi ica o maž Lie u os lie u is. DLKT o a e 628 dū inio gio anale u is, -ė a osenos esempi (a k eip ina
a enzione, che LKŽe non da ik a nė di una ase con ques o daik a a džiu), 120 esempi dei con *mažlie u is, -ė,
9
35 con didlie u is, -ė e 3 esempi dei con *mažlie ue u is, -ė, например. : Pe ie, en ambe le pa i, i. i. piccolilie u ia
e g andilie u ia, uno al i alu a ono abbas anza c i icamen e DLKT; pasceikin i p esiden e susi inko memb i
LTS, gio aniale u io, uulli abbiamo g azi piccolilie u ių e didlie u ių esempio di coope azione passi y DLKT; Uni
pa la ano come didlie u ii, al i non e ano anco a pe ekę g ažios klaipėdiškių a mės LKŽe; S iapp sa ebbe
abbas anza in e essan e chi siano poi quei piccolialie u ia e pe ché essi do ebbe o ange solo con
DLKT; JSO ienijo isus jaunalie u ių o ganizacijos spo o klubus DLKT; S a biausia, kad
lomaičiais? DLKT. oppu e DLKT), segnala i con un as e isco *; signi ica i di pa ole (se non indica o
di e samen e), engono p esen a i secondo LKŽe; naujada ų apib ėž ys da ND, DLKT o a e, ma ND
nonž iksuo i naujada ai spekinami così, come comp endama da con es o.
8
Daik a a džių lie u is, -ė e lie u ys, -ė plu umus linksnių coincide, aigi di e, quale pa ola pa o a o, di icile.
(Vis unque, si i iene che g an usoum casi sia del e bo lie u is, -ė a osenos esempi.) Daik a a dis lie u ys, -ė
ilus uojamas chia i ( ienaskai os a dininko) a osenos esempi (DLKT lo o as a Ques i da iniai possono esse e
17).
9
cos i ui i secondo analogū iją con diniu didlie u is, -ė (dū inie didlie u is, -ė, *mažlie u is, -ė *mažalie u is, -ė -
ne e ai engono de i ame s esso /).
JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |4
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
P edilendi is o a dis 1.3.
LKŽPK de o il p eceddėlio pa edinys palie u ys (Tada Seinai i Palie u ys a sikėlė į Lie u ą
10
LKŽPK), come soli o agli ediniams di ques o p iešdėlio, ma ca il luogo, si ua a pali lai base
pa ola į a dy ą daik ą (ž . LKG 1965: 424). DLKT non o a esempi con daik a a džiu
palie u ys, ma in gene ale asi, nei quali palie u ys e e i amen e iene usa o luoco palei
soli o (U bu is 1997: 267).
Lie u ą“ eikšme, esama, p z.: odo XVII a. idu io la iams palie u yje ą žodį bu us mažai
11
1.4. P iesaginis a ibu i o
nel linguaggio Li uanio būd a džiai con da ia p eesaga - inis, -ė da ik inių daik a a džių
(mies ų a ba ki okių ie ų pa adinimų, pa a džių) engono a i ela i amen e nedažnai (ž .
Kniš a 1976: 9; da ūk. ž azas 2011: 7174). Toks è dal daik a a džio Lie u a con p e ix -inis, -ė
cos i ui o būd a dis lie u inis, -ė (1 iš Lie u os A lie u inis abokas? LKŽe, 2 pada y as,
a ojamas Lie u oje Anie lie u iniais s a ais s e a LKŽe). Egli appa iene agli esci iami
( ūšiniams) a ibu i i e ha da ibina signi icanza [e]san is, i en e, conside a o onda i o
pa ola dici oje luogo, kilęs, o enu o da quel luogo (ž . DLKG 2005: denominazione endemo, ad
211). Daba inėje lie u ių kalboje šis būd a dis dažniausiai a ojamas kaip sudė inių
esempio: en a e di col i a e e uosius o già es in e pian e del nos o paese: andeninį
iešu ą aga ą, andeninę lobeliją, <...>, li eu inę monažolę DLKT; Žydi pian e, sop a enu e
ledynmečius, lo os unikumai, egis a i nella Li uania Raudonąją knygą: lie u inės
nak ižiedės, dan ažolės DLKT.
10
Nell'esempio di Ca o eca ques a pa ola è sc i a da una le e a maiuscola (p obabilmen e che
sia pe cepi o come oponimo).
11
Da plg. J. Endzelynas an o ne dubi a a, u a ia ale pa ola XVII a. med. palie u ia e a poco abi uale, pe ciò
po ebbe di e i à esse e pe enu o da age imų lie u ių šnek ų (Base da i del diziona io e imologico del
linguaggio li u ių, h p://e imologija.bal nexus.l ?w=d%C5%ABsia (žiū ė a 2018 08 08).
JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |5
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2.ANTROJO (TREČIOJO, KETVIRTOJO) LAIPSNIO DARINIAI
2.1. Da iniai da lie u is, -ė
Daik a a dis lie u is, -ė è da ybinio lizdo, in cui da u o en ano 88 di e si pakopų da iniai,
cen as. Ques o daik a a dis è 35 da inių base pa ola (o uno di lo o): 26 daik a a džių (16 edinių
12
e 10 dū inių), 4 būd a džių e 5 eiksmažodžių, che anno da base del da ybos agli al i ( olesnės
13
da ybos pakopos) da iniams. 2.1.1. P i es a g i n i a i d a i k a a dž i ai. Da ibos opposizione
appo ou con daik a a džiu lie u is sono collega i ylika p eesagų edinių: lie u ybė;
Li uu ys ė; lie u ai is, -ė; li e iuk, -ė; li eu ukė; li eu ikė; Li uania; li huania; li au ininkas, -ė;
li eu ninkas, -ė; li eu inykas, -ė; li eu nykas, -ė; li eu ninkis, -ė.
Da ių p iesagų -ybė i -ys ė (Amb azas 2002: 818; DLKG 2005: 101102) ediniai lie u ybė (1
lie u iškumas, 2 lie u iškas žodis a lie u iška kalba ne kal ių) e lie u ys ė (lie u iškumas)
leksine signi ica o lie u iškumas cos i uiscono una coppia: di e en i ipi DS da ybos edybos
14
DS appa engono alla ca ego ia dei a dažodžių abs ak ų (o dei nomi delle peculia i à dei
da ybos) da ybos, si basa sullo s esso o man ondamen ale e o ma e con di e en i
o ma i. Abs ak ų signi ica o a en i comm ašakniai da iniai paia g andi possibili à di
subs i uzione pa ole in compoiniuose o sen iniuose possono esse e sukeis i pos i dal k aš e,
man enciu a solo g ande inna a isis enza dei li a ians LKŽe; man enessimo li eu i à e
esmės nepakeisdami kon eks o p asmės, p z.: Lie u ybę ilgesniam laikui, ypač Klaipėdos
spi i uale sbilanciy à DLKT; Quindi, edi, lo o là di <...> li eu ismo pa la, dai polkų di e isce
DLKT (plg. man ene e lie u ybę man ene e li eu isuu a, pa la su li eu is ia pa la su
lie u ybę e e c.).
15
Con i p e ix ca a e is ici deminu i i -ai is, -ė; -ukas, -ė; - daikė daik a a džio lie u is
de es i ediniai lie u ai is, -ė; li e iuk, -ė; li eu ukė; li eu ikė. LKŽe p esen a o
daik a a dis lie u ai is, -ė (jaunas lie u is o lie u ė), nella LKŽe neį auk i, ma LKŽPK
12
Da ybinį lizdą espiegge ebbe gene almen e in diziona i nededendo deminu y ai (nei diziona i si
issano solo quelli che sono acquisi i signi ica i specialesnes).
13
In alcuni casi o se e li eu ij, -ė.
14
ND indica a, che li eu i à è acquisi o nuo o (konk e esnę) signi ica o lie u iški aš o ženklai (su
diak i ikais): Open sou ce p og ammiom lie u ybė ND.
15
DLKT da u o o a e 1605 daik a a džio lie u ybė e solo 28 edinio lie u ys ė a osenos esempi, ma nepa ik inus,
dalla quale (abs ak o o konk e čia) signi ica o pa a o as daik a a dis lie u ybė, su ealų DS consumo equenzà
di icile di e.
JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |6
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
зафиксировать ведыны lie u iukas, -ė, sua
16
a ian e lie u ukė (lie u ai ė LKŽPK) e p ecessaggi
- edinysikė lie u ikė (pa a o as g e a žemai ikė) ha specialesnes signi ica i. Sakinių su
17
bend ašakniais ediniais lie u ai is, -ė; Li u iuk, -ė lie u ukė, lie u ikė analizė indica che sono
18
u ilizza i in a ia leksinėje aplinkoje una ol a più i iskine, in al i componen e seman ico di
o igine gio inezza o piace e, ecc. / : Joja joja lie u aičiai, neša neša ainikai į, ainiką ū ų LKŽe;
Giunos, g ažios lie u ai ės suo umano usui niekad neįduos DLKT; Li ui is si compo ò mol o
i esponsabilmen e DLKT; Palesos mokykloje s udia ono pe sino 120 Li u iukų LKŽPK; E
esco a ano li e iukus pe paese più ampia, spesso anche usų kalbos nemokančius DLKT;
E a amo solo qua o li a iukai, u i equen ammo la P ima della agazzi, o a Jesui ų
gimnaziją DLKT. Ca os di ques i DS laiky inų edinių subs i ucija è possibile senza maggio i
limi azioni (plg. es ežioda o lie u iukus es ežioda o lie u aičius; e a amo qua o lie u iukai
e a amo qua o lie u aičiai; gio ani lie u ai ės gio ani lie u iukės lie u ikės / e c.). Nonos an e
di e enzie esama ne e ai lie u ai is, -ė u ilizza o semplicemen e pa lando di pe sonì di o igine
Li uania, e lie u iukas, -ė su lie u į aiką, alcuni da iniai (lie u ai is, -ė; lie u ikė) a ol e u ilizza i
con menkinamąja cono azione, di e isce e la equenza dei da inių di uso: DLKT 1785 o a e
daik a a džio lie u ai is, -ė e 188 lie u iukas, -ė a osena esempi, a sakinių su lie u ikė e
lie u ukė eks yne ne as a.
Dal daik a a džio lie u is, -ė con p eesaga -ija cos i ui o daik a a dis lie u ija, a en e
signi ica o lie u ių isuma, appa iene kuopinių pa adinimų da ybos ca ego ia ques o è
19
di a ie pe sone mino e o più g ande macchio isumo žymin ys daik a a džiai (Keinys
1999: 51; DLKG 2005: 434),14 p z. : A eipiu a enzione in gio ane želiančią lie u iją
b oliukus, sesu e LKŽe; Ve o pasku inių pagonių segno in Li uu ija ques o la sua calš a
pomalduma DLKT.
20
Le denominazioni dei luoghi dell'a e di ca ego ia edu ino LKŽe non o nik as, ma
LKŽPK za issa i p e iaggi -ynas edinys lie u ynas ( ie a, do e maggio anza lie u ių
16
Di ei ino che LKŽPK sbaglia amen e indica o ko ele a isc i o da inys: LKŽPK de ous lie u nikas, e do ebbe
esse e lie u iuk, poiché ale pa ola pa a o o ko ele a isc i ame pa yzdye, ale è e on e nel Zigmo
Zinke ičiaus (1993: 208) negozio.
17
P iesaga -ikė da i žemaičių i kai ku iose g e imose aukš aičių a mėse (ž . LKG 1965: 278279).
18
Kai kada da iniai gali bū i sup an ami kaip „lie u io (-ių) aikas (sūnus, duk a)“, . y. šiek iek
app ossėja ai nomi dei igli secondo i lo o pad i (ž . LKG 1965: 414).
19
ND nu odoma nauja lie u ija eikšmė „ ie inės kilmės Lie u os gy en ojai“, p z.: I kas ada gelbės
da ques o scompa so musulmonybės, milžiniškos immig azioni in Li uania da an i diie, men e anco a la nazione a à
di i o li eu iją di pick i? ND.
20
DLKT o a o 16 daik a a džio lie u ija a osenos esempio di.
JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių pa ole di da ybiniai yšiai |7
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
gy ena), p z. : In Eže ę o a le u ii ažiuon i e e, g ei là sa à solo li eu yns, la iamen e
21
nebsusišnekėsi LKŽPK; Bos ono Li uu yne anchgi non poche u ie on padi bė i DLKT.
22
Tapačią (-ies) signi icazione neįes) ha LKŽe o ni e ediniai lie u ininkas, -ė (1 lie u is (pp . Ry p ūsių
lie u is), 2 žmogus, lie u is, ku iam ypačiai lie u ių eikalai ūpi), lie u ninkas, -ė (ž . lie u ininkas),
lie u ninkis, -ė (ž . lie u ninkas 1), alle lo o šliee e Zig a LKŽ, ma LKŽPK za iksu Amb azo (2002: 119) e
Zigmo Zinke ičius (2010: 44) a i i dei ediniai lie u ini, - minim; lie u nykas, -ė. Tapačią (-ias)
signi ica o (-es) u in ys bend ašakniai ediniai lie u ininkas, -ė lie u ninkas, -ė lie u nykas, -ė
lie u ninkis, -ė susiję a ian i san ykiais / /. Da ques e DV nell'a uale lingua li uana più usa o il nome
di pe sona lie u ininkas, -ė DLKT o a e 1135 il suo a osenos esempiozi (plg. lie u ninkas, -ė 190
23
esempiozi, lie u inykas, -ė 2, lie u nykas, -ė 1, esempiozi su lie u ninkis eks yne ne as a). T o l e s nė
s d a y b o s p a k op o s da i n i a i. 3-io g ado edio siano laiky ini daik a a džiai lie u ininkys ė,
lie u ninkai ė, lie u nykai ė, puslie u ininkis, -ė e *lie u ybininkas, -ė. P iesagos - DV e pys ė
abs ac as lie u ninkys ė (ž . lie u ys ė) papildo ap a ą DS sinonimų lie u ybė lie u ys ė eilę, e su
su addesaga -ė lie u kai ninė i (Lie u nyka ilgueil b ol LKŽe). Daik a a dis lie u ninkas, -ė è e in
linguaggio li uanio e o dū inio semlie u ininkis, -ė (ž . puslie u is) secondo il dėmen dū inio dėmen o
si basa p ima p ie eiksmiu pusiau (plg. LKG 1965: 460461). ND de o nuo oada as *lie u ybininkas, -ė
(lie u ybės (lie u iškumo) p opaguo ojas, palaiky ojas) si basa abs ak u lie u ybė: Panašu, che
lie u nykai ė („lie u ai ė“) p a ęsia minė ą DS lie u ai ė – lie u iukė / lie u ukė – lie u ikė eilę
lie u ii lie u ybininkai mol o ingi (a nemoka) koope e uo is... ND. Di ei ino che ques i ul e io i
da ybos pakopos da iniai appa engono passi iaja leksikai LKŽe nepa eik a sakinių con le pa ole
lie u ninkys ė e puslie u ininkis, DLKT anche non o a ni i un singolo da inio a osenos esempio.
21
LKŽPK ipo a o e edinys lie u ėnas (mis inė bū ybė), ma il suo collegamen o con Li uania o lie u iski non è chia o
( ai galė ų bū i i skolinys iš la. lie u ēns „slogu is“).
22
DLKT o a e 2 edinio le u ynas a osenos esempi.
23
LKG (1965: 340, 360, 413) sia di pe sone secondo i lo o solle amen o e abi amen o luogo, sia a dazodinės
u ė oybės u ė ojų pa adinimų da ybos ka ego ijose della s essa p ecessaga a ian i si conside ano
-ininkas, -ė - (n)inkas, -ė e -inykas, -ė -(n)ykas, -ė, ma ecip ocamen e essi engono p esen a i come pa icola i
ipi di da ybos. Come a ian i di una p ecessaga -ininkas, -ė e -(n)inkas, -ė indica e An ano Pake io (1994: 47)
Akcen ologijoje. Saulius Amb azas (2002: 118123) -inykas, -ė; -ininkas, -ė e -inykas, -ė conside a della s essa
p ecessaga a ian i. Lo s esso (Amb azas 2002: 125) a e ma o che [p] iesaga -ininkas ha mol o a ą pa adigminį a ian -ininkis.
JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |8 2.1.2.
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
P i eš dė lin iai d ai k a a d ž i a i. Da daik a a dzio lie u is, -ė con p e edėliai o ma e e
ediniai: p iešdėlio p o edinys p olie u iai, a en e signi ica o lessino senieji lie u iai, ma ca
gene azione an e io i o mol o più an icamen e issusį pe sonaį (Keinys: 66 1999; plg. DLKG 2005:
149). mol o simile signi icanza ha e p ededėlio p a edinys p alie u iai senųjų laikų lie u iai,
lie u ių pi m akai. Quindi ediniai p olie u ia e p alie u ia conside a ei ini DS: essi hanno simile è
lexicina e quella s esso a ibina signi ica o, il lo o cambiamen o in sos anza possibile in pa ole
24
conjunzioni o saginiuose, eg., Ilguosius p alie u ių akū inių galūnių balsius bei uo, ie abb e ia o
u e a me LKŽe; Neki chiuojami p alie u ių umpuosius balsius galūnėse abi šnek os u ono
nume usios DLKT (plg. lunghii neki chiuojami umpieji p olie u ių balsiai /). Di ei ino che nei
diziona i o ni a esempi di solo con edinio p alie u ii, DLKT anche o a e 8 ques o edinio
a osena esempi, a sakinių con p olie u ii non da aik a né LKŽe, né LKŽPK, lo o ne as a e DLKT,
aigi suo a osena, ma y , a e. Dal daik a a dzio lie u is, -ė con p ededėlio non a o nome di
pe sona nelie u is, -ė, a en e signi ica o lessino ne lie u ių au ybės (Lie u oje gy ena i
nelie u ių LKŽe; Ve onikos a dą lygiai anche žmogus iš a ų i nelie u is DLKT), segnia non solo
la pa ola ondamen ale eiškiamo ogge o da an i, ma e con il p incipio dell'an onymia nuo a
no oqua, ad esempio.:dauglius, nega bė, nede imė, nelais ė e Paula. (s . k uskienė 1983: 95[…]6). T o
25
l e s nė s d a y bo s p ak o p o s da i n i ai. An edėlinis daik a a dis p alie u is, -ė a alla base del
da ybos 3-ios g adopos da iniui p eesagos -iškas, -a būd a džiui p alie u iškas, -a, con enčiam
signi ica o būdingas p alie u iams (Aukš aičių a mėje p alie u iški ga sai (especiamen e oci)
è imas o meno paki ę, negu žemaičių LŽKe), e LKŽe de o p ie eiksu p alie u ajo è un 4-miso
g ado di a ingimen o (Lie → is→ p alie u iskas→ p alie u iškai).
26
2.1.3. D ū i n i a i. Daik a a dis lie u is, -ė è dešim ies dū inių (naujalie u is, -ė; senlie u iai;
ske slie u is, -ė; bal lie u is, -ė; puslie u is, -ė; lie u la iai, *anglalie u is, -ė; *a olie u is,
-ė; lie u iakalbis, -ė; lie u ėdis, -ė) uno delle pa ole ondamen ali. Dū inali
24
Anche se con p adažniau cos i ui i luogo ma ke in ys ediniai, ma esama e d'al o signi ica o edinių (ž .
LKG 1965: 434; DLKG 2005: 149).
25
DLKT o a e 322 a ii ūs daik a a džio nelie u is, -ė a osenos esempi.
26
LKŽe nepa eik a sakinių su p ie eiksmiu p alie u iškai, DLKT anche nonos a da inių p alie u iškas e
p alie u iškai a osenos pa yzdžių.
JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |9
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
naujalie u is, -ė; anglalie u is, -ė; lie u iakalbis, -ė ha jungiamen oio balsį -(i)a-, al i o ma e be
jungiamojo balsio. T ijų (de e mina y inių) dū inių pi masis sandas emiasi būd a džiu:
naujalie u is (: naujas, lie u is) naujų laikų, naujų požiū ių lie u is, senlie u iai (: senas,
27
lie u iai) senieji lie u iai, ske slie u is (: ske sas, lie u is) nu au ęs lie u is. Le pa oleyne
non ixia o, ma LKŽPK ipo a o da inys bal lie u is, -ė eikiausiai cos i ui o da būd a džio
bal as e daik a a džio lie u is. Dū inio puslie u is, -ė (ne ik as, nu au ėjęs lie u is) il p imo
dėmuo si basa p ie eiksmiu pusiau.
28
Dū inie puslie u is, -ė e ske slie u is, -ė laiky ini DS (il lo o sinonimo è e menziona o da
asmens pa adinimo lie u ininkas, -ė iš es as da inys puslie u ininkis, -ė), p z.: Puslenkiai,
ske slie u iai lyg susi a ę isa Lie u a, che solo Lie u a nebū ų LKŽe, lenkės sūnus mūsiškai
puslenkis (an aip ap e us puslie u is!) DLKT, plg. puslie lenkiai, puslie u iai isa da o, an aip
ap e us ske slie u is. Tu a ia ques i icini seman ici DS di e isce s ilis i icamen e
puslie u is, -ė è s ilis i icamen e neu alus pa ola, e ske slie u is, -ė LKŽe ha mencinamo del
e mine ma ciamen o, aigi dū inys ske slie u is, -ė in essenza in u i i casi po ebbe esse e
cambia o da daik a a džiu puslie u isė, - - ma in e siš inė kai a non semp e possibile. DLKT as a
dū inių naujalie u is, -ė; senlie u is, -ė e puslie u is, -ė a osenos esempio di, p z. : Naujalie u ius
29
[ca inė] usų adminis acija ėmė i in e o izza e LKŽe; nuo i ci adini che non pagano le asse
sono mincesci nemici dello S a o negu asse che elgan i au o i à DLKT; Naujalie u iam, come
Mažeikių Zi ai, ea o bisogno DLKT; Senlie u ies eligione esmė della na u a ogge i, le sue jos i e
enomini di inazione e ado azione LKŽe; uno pe manen i dei i uali di c edenza dei con essina o i -
apeiginis alaus a ba midaus gė imas DLKT.
Kopulia i iniu (LKG 1965: 441442; DLKG 2005: 151) dū iniu laiky inas da daik a a džių lie u is, -ė i
la is, -ė be jungiamojo balsio cos i ui o o ma plu iskai os u ilizza o daik a a dis
lie u la iai lie u iai i la iai: Gy en aKT unziona qui al a ol a, do e oggi lie u la iai i e
LKŽe DLodis sakinių su ques o dū iniu ne as ausiai, ques o è i osio a osenos.
ND du ipo a i nuo iada i: *anglalie u is, -ė (Anglijoje (Didžiojoje B i anijoje) esiden e e (a ba)
maišy a anglų e lie u ių kalba kalban is lie u is) e hib idas Ques o dū inys nella a uale lingua Li uania
27
è acquisijęs e al a signi icazione: ND duomenyne egli si spegniamas come naujai (Lie u oje a kū us
Nep iklausomybę) iškilęs u uolis, например. :Soomenė pik inasi è lo o, naujalie u iai, p esen ė
neskoningų case, somigli a cas is... ND.
28
LKŽPK non denu ody a bal lie u is, -ė signi ica o e non o ni a nemmeno uno suo a osens
esempiozio, quindi su lui di icile qualcosa di più p eciso di e.
29
Teks yne o a e 28 naujalie u is, -ė a osenos pa yzdžiai (no malmen e a ojamia nauja, ND pa eik a,
eikšme), 7 pa yzdžiai su senlie u is, -ė; 3 con pollie u is, -ė; da bal iniųlie u is, -ė e ske slie u is, -ė a osenos
esempio di eks yne non o a.
JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |16
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ampie masse di pe sone LKŽe; Tu i chiamaukė, ėkė su ques ione li u in i il nos o ea o a ą
DLKT), 16 esempi di su lie u ė i (Ku o as labai lie u ėja LKŽe; Vilnius p adėjo lie u ė i
g ei esniu ja yškesniu empu DLKT), esempi con eiksmažodžiais lie u au i e lie u uo io i
lie u i DLKT ne as a, ma lo o da a LKŽe e LKŽPK: Jaunesni lie u a šuna, ne dziūkiškaineka LKŽe;
Essa <..> già non use u a più LKŽPK; Ci ca 1883 <...> klie ikai e ano chia amen e appisc i e in
lenkuojančius e lie u iuojančius LKŽPK. T o l e s nė s da y b o s p akop os d a i n i a i. Ve dini a i i š
e k s m až o d ži o lie u i n i. Ques o azione o dide a da base di da ybos o oi (due p eesaghi
e sei p ededėlių) ediniams: lie u inimas; li au in ojas, -a; a lee u i e; alle ie u i e;
sulie u in i; *įlie u in i; *išlie u in i; *nulie u in i. P iesagų ediniai lie u ininimas (Jablonskis
non e a shalininkas g iež o, bea odai iško isų e minų lie u ininimo LKŽe) e lie u inin ojas, -a
(qual lie u in Ko no i aggiunge e con il suo p oge o di sc i u a quel nos o sc i o e
lie u inin ojas? LKŽe) appa engono ai 112 ipi di sc i u a dei nomi degli as a i e degli a o i
e dei de en o i di pa icola i à ac ima e odine (Amb azas: 1993 2126, 112117; DLKG 2005: 9495,
11210).
P edell'i ap-, a -, sumodi icano il signi ica o ondamen ale dell'azionepa ola li eu in i. La
esul a ina dell'azione baig ie signi ica o (ž . Paulauskienė 1994:276) ha il p e ezionio su edinys
sulie u in i (pada y i lie u iu, lie u išką Sulie u ino e al i sula ino p op ios e s iminesi
ginneses au eles LKŽe), con il p e ezionio apsuda y as eiksmažodis aplie u in i (pade a e
quan o lie u išką būdu in modo da inse smuko in lingu ìi li uani la maggio pa e delle pa ole
s anie e, pe l'insiple a insiple u ine k aš us LKŽe) ha un signi ica o mino i a io Pa 27 (a lik i
men ia, silpnes eiksmą ą, kas 2005LKŽE) che signi ica che l'agen e è o na o al suo p eceden e
i olo. ND e DLKT o a e nei diziona i non auk i da an idėlių į-, izi nu ediniai *įlie u in i,
*išlie u in i e *nulie u in i. Sulla base delle de inizioni o ni e ND, naujada ai *įlie u in i
(su eik i lie u iškumo ypa ybių; įdieg i lie u ių kalboje) e *išlie u in i (panaikin i lie u iškumo
žymes) laiky ini an onimais, p iešdėlio nu edinys *nulie u in i eikiausiai signi ica, che pe
qualche empo s es an ini una pa ola pasaky eiksmamui qualcosa si capisce (ž LKG 1971: 279).
Da iniji da e bma e bale li eu in i nell'a uale linguaggio li uanio desiguodai spesso usa i:
DLKT o a e 239 sulie u in i, 84 lie u inimas, 38 a lie u in i, 26 aplie u in i, 4 *nulie u in i, 2
lie u in ojas, -a a osenos esempiozii, o
JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |17
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
esempi di con *įlie u in i e *išlie u in i eks yne non as a, ecc.: nomi mol o g ei išmokom
sulie u in i secondo la lingua locale DLKT; L'inizia o e di ques o li e inamen o e a Vi eliūnas
DLKT; LMS consiglio delibe s è aldiškų mokyklų lie u ininimo eikalus DLKT; i su nomes e i nomi
Li uanei sono s a i a lie u inami DLKT; Tu i ques i e mini sono legge men e lu ua i DLKT;
acquisi à a ualmen e die o le quin e ma u a a l'idea nulie u ini accademici li uani,
inco aggiandoli a sc i e e solo in inglese... DLKT; Naciù nulie u in e Commissa ia o Li uano
scena io DLKT; po anno bene icia e e al i so wa e so wa e dei g uppi li u ini DLKT; Du D.
G ybauskai ės nelllie u in i mulkiai non capisce neppu e quello? ND; Asmen a džius bisogna
es lie u i i, pe ché al imen i all'es e o qualcuno a à di icol à a legge li ND. Sa o pa ez u
ediniai a lie u in i, aplie u in i, sulie u in i, *išlie u in i, *nulie u in i sono successi i li elli di
abb icazione (4-oio g ado) da inių abb icazione base LKŽe o ni o abs ac a lie u ina ion e
ND za ixa i bei as ų DLKT naujada ų *aplie u ina ion; *sulie u imen o; *a lie u in ojas, -a;
*sulie u in ojas, -a; *išlie u inimas (lie u iškumo žymių panaikinimas ND), *nulie u inimas. Quindi
si o ma ali da ybos chaininės: Lie u a→ lie u is→ lie u in i→ aplie u in i→ *aplie u inimas;
Li uania→ lie u is→ lie u in i→ a lie u in i→ a lie u inimas, *a lie u in ojas, -a; Li uania→
lie u is→ lie u in i→ sulie u in i→ *sulie u inimas, *sulie u in ojas, -a; Li uania→ lie u is→
lie u in i→ *išlie u in i→ *išlie u inimas*; Li uania→ lie u is→ lie u in i→ *nulie u in i→
*nulie u inimas. Alcuni esempi di DLKT as ų da inių a osenos: I Li uani polacchi i engono che
i lo o nomi e cognomi sulie u ina ion non sia il più impo an e p oblema di ques a mino anza
48
nazionale DLKT; Gli au o i del lib o usano il conce o a i au inimo o a lie u imen o DLKT;
Anuocché non si e a anco a del u o sedu o quel modo di applie u inazione e sc i u a delle
cosidde e pa ole in e nazionali DLKT; Sulie u in oji au o ezza ice e e An ano
Macijausko-Ada os Užbu as sace do e DLKT; Go e na o e dell'Uni e si à S epono
Ba o o-a lie u in oi DLKT; lu e onai in Li uania nešė a gab o buglla pe nulie u imen o
d'oscu i à DLKT; Nejaugi, in e i à, la poli ica di eslie u imen o della Li uania così la o è
ce ellois? ND.
Vediniai da eiksmazodio lie u ė i. Ques o eiksmazodis è cinque dei da ini ondamen ino e di:
p eesaga edinio lie u ėjimas e qua o di p iešdėlių (aplie u ė i, a lie u ė i, nulie u ė i,
sulie u ė i) edinių. Veiksmajoddi abs ac (p iesagos -imas ediniu)
48
DLKT as a 38 *sulie u inimas, 35 a lie u inimas, 2 *aplie u inimas, po 1 *a lie u in ojas, *sulie u in ojas,
*nulie u inimas a osenos pa yzdį, su naujada u *išlie u inimas pa yzdžių ne as a.
JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |18
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
li eu amen o dacchiosamen e a icina o a o (Bal ų genčių lie u ėjimas BŽa). Con p edeggio
nus e i o a ima ė i (ne ek i lie u iškų sa ybių, nu aus i) ha pe decimi aplie u ė i (pasida y i
eikšmę
49
. Minė as p iešdėlių ap-, a - i su- su eikiamas eikšmes u i eiksmažodžiai
kiek lie u iškam), a lie u ė i (pasida y i ėl lie u iu) e sulie u ė i (pasida y i lie u iu,
acquis a e lie u iškų sa ybių).
Veiksmažodžiai a lie u ė i e sulie u ė i a da ybos pama u LKŽe de oam abs ac u
a lie u ėjimas i į žodynus neį auk am DLKT as am abs ac ui *sulie u ėjimas Lie u a→
( aigi da ybos opozicijos san ykis susiklos o a p g e imų na ių okiose da ybos g andinėse:
lie u is→ lie u ė i→ a lie u ė i a lie u ėjimas→; Li uania→ lie u is→ lie u ė i→ sulie u ė i→
*sulie u ėjimas. Da bend ašaknių da inių, besi emiančių eiksmažodžiu lie u ė i, g uppi più
spesso u ilizza o eiksmažodis sulie u ė i, p z. : Allo a sulie u ėjo i bambini, quando
comincia ono anda e a scuola
50
LKŽe; Alcuni polacchi, ussi bei okiečiai sulie u ėjo DLKT; o a lo o esis e un eale ischio di
li e azione DLKT; dalle mani a i is i komjaunimo ques o ocinaggio li eu ėjimo è s a o
demoluna o DLKT; Gečius sen i o in se s esso quella po enza, che lo spinse a lie u ė i LKŽe;
Pe ke ičiai, Landsbe giai e ano smulkūs a lie u ėję žemaičių bajo ai DLKT; Noi conosciamo da
quei empi e in segui o nemaža ali esempi di p ocesso a lie u imen o LKŽe; qui si possono anche
in a ede e e al e […]lė esnio a lie u amen o delle agioni DLKT; Ques a ase di F ank u o
sulie u azione iniziò be ods p ima dei quali buoni e anni DLKT; Li uani o i consis en emen e
nulie u ėjo, all'in e no k aš o iuscie lie u iškąją liaudį lenkino co a i e monolynai LKŽe; Shi
ly is [l'o azione] più aplie u i a a LKŽe.
V e d i n i ai i š eiks m a ž od ž i o l i e u i u o i. Ques a pa ola si basa du ediniai: p eesago -imas
un abs ac us edu iazione e con p edėlius įsuda y as in ensi i à signi ica o a en e
eiksmažodis įsilie u iuo i (lie u ių kalbai, lie u iškumui įsigalė i In Tali luoghi, come
51
G iškabūdyje, Ke u alakiuose e in al i così įsilie u ia usi, è ca a e is ica da Ga ę šios
g upės edybosiniams (ž . DLKG 2005: 405), be be o edėlio è il sang ąžos a iks.
…, d asiškieji gies i … lenkiškai LKŽe). Pasaky ina, kad eiksmažodis įsilie u iuo i, kaip
49
Ci ca eiksmažodžių con nu a oseną, no miškumą s . Al ydo Umb aso pubblicazione (2016).
50
DLKT o a e 44 sulie u ė i, po 7 lie u ėjimas e a lie u ė i a osenos esempi, po uno esempio con abs ac s
a lie u ėjimas, *sulie u ėjimas, esempi con eiksmažodžiais nulie u ė i e aplie u ė i ne as a (pe lo più
a amen e la lo o a osena nella a uale lingua li uanea).
51
Abu da iniai sono li uanici lexicikos pe i e ijoje DLKT non o a nemmeno uno dei lo o a osenos esempio.
JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |19 2.2.
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Da iniai da jo alie u is, -ė; mažalie u is, -ė; didlie u is Dū iniais jaunalie u is, -ė e mažalie u is,
-ė emiasi DLKT o a e naujada ai (2-ojo
laipsnio da iniai) *jaunalie u ai is, -ė; *jaunalie u iukas, -ė; *jaunalie u iškas, -a;
*mažalie u iškas, -a.
DS laiki ini p eesaghi dei -ai is e -uk ediniai *jaunalie u ai is e *jaunalie u iukas, che annousiai
u ilizza i nel signi ica o jaunalie u ių o ganizaciji appa enen i gio ani pe sone, esempio. : Pa lo non di
gio anialie u iukų, elelesininkų o megz abe ečių inizia i e e non di in e peliazioni e e e endum DLKT;
kieno al i dei kabine ų slenksčius liokajiškai mina hose udaba zdžiai e oliucionie iai, hose ūs ūs
jaunalie u aičiai juokingais dučių eideliais DLKT. Ques i comm accie ediniai possono esse e sukeis i
pos i sos anzialmen e senza cambia e con es o di signi ica o (plg. gio anialie u aičių inicia y os,
52
gio anialie u iukai dučių eideliais). Su p eesaga -ischkas, -a o ma e naujada ai *jaunalie u iškas, -a
(: jaunalie u is) e *mažalie u iškas, -a (: *mažalie u is) eikiausiai ha signi ica i būdingas
gio anialie u iams, come oks jaunalie u ių, būdingas Lie u os Mažosios lie u iams. DLKT o a e 2
*jaunalie u iškas, -a e 1 *mažalie u iškas, -a a osenos esempi: quelli pe sone il pun o di is a e so
e niškumą non è i ol o con o al i popoli, non e nocen is ino, quindi non può esse e iden i ica o con
jaunalie u iškuoju DLKT; o Majoji Lie u a, nella als ybingumą nep e enda usi, in un ce o senso e a
lie u iškesnė pe Didžiąją con la sua ealia no s nepaskelb a mažalie u iška kul ū ine au onomija
DLKT.
T o l e s nė s d a y b o s p ak o p o s d a in ia i. DLKT oas po enziiniu ondamen ale
pa ola besi eben i inno ada as *didlie u iškumas laiky inas 3io g ado del de i a io:
Lie u a→ didlie u islie u→ [*didlie u iškas]→ *didlie u iškumas: come okie is laikau
p op io do iga con o didlie u iškumą ko o i DLKT.
52
DLKT o a o solo po uno nuo oada ų a osenos esempio.
JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |20
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
IŠVADOS
1. S aipsnyje se i i 102 kamieną lie u u in ys da iniai: da loco a džio Lie u a es ende e 9
da iniai, da lie u is, -ė 35 da iniai, che a sua ol a a da ybos pama u agli al i ( olimesnių
da ybos pakopų) da iniams. Da ybos lizde p incipalmen e keliapakopių da inių: 9 da iniai sono del
p imo g ado, 39 del secondo g ado, 36 del e zo e 18 del qua o desimo g ado. Secondo la pa e
della lingua p e ala (58) daik a a dzii: 34 p eesaghi ediniai (59 pe c. di u i daik a a dzii), 16
dū inių (28 p oc.), 4 p iešdėlių ediniai (7 p oc.), 2 galūnių ediniai (3 p oc.) e 2 da iniai (3 p oc.) con
nenusis o usia da ėjybos pakopų a ka. 2.I da i DLKT indicano che alcuni consuma o i sono
pa e del lessico a i o della li uani, sono abi uali e usa i abbas anza spesso (lie u is, -ė;
lie u ai is, -ė; lie u ybė; lie u iškumas; lie u iškas, -a; lie u iškai), ma esis a e ali, che sono
conosciu i da sc i i o, al con a io, appa se nuo aja, e nella a uale lingua li e ia a amen e
(DLKT non o a 28 esempi di a oseni di componen i).
3. Nella lingua Li uania non solo engono u ilizza i nella lingua Li uania adica a, nei dizionni inclusi
da iniai, be i a si anda naujada ų: ND i DLKT as i 25 žodynuose neuž iksuo i da iniai
(o da ini a ian i) (lie u ybininkas; sulie u ėjimas; a olie u is, -ė; jaunalie u iškas, -a e k .). Visų
naujada ų (soli amen e essi appa engono Da iem ipi) signi icmi non di icilmen e pe cepi i dal
con es o p incipalmen e ques o ca ego ica delibine signi ica o man enen i e iniai (abs ac i,
nomi di pe sone, p iešdėliniai eiksmažodžiai, -iškas, -a būd a džiai). 4. ND da i indicano che
kamieną lie u u in ys de iniai a ol e acquisiscono nuo i, nei diziona i non issi signi ica i i ND
o a e 3 ali de iniai: lie u ybė, lie u ija e naujalie u is,
-ė.
5. Alcuni da iniai, non as i nei diziona i, po ebbe o esse e in lo o inclusi: LKŽe
po ebbe esse e issa o mažalie u is, -ė, e in BŽa e ebbe o inclusi būd a dį lie u iakalbis, -ė.
6. Alcuni lie u kamieną u in ys da iniai ela i i a ian iškumo o sinonimija appo ou: in u o
compila e e discusse 7 DV e 6 DS ile. eilių memb i di e iscono jungiamuoju ozio o hanno
di e en i di e se a ian i dello s esso p ecessa o ( uo ilie u lie u iuo i, mažlie u is, -ė DV
mažalie u is, -ė /). A ol e sinonimicamen e elazionano e de i ini di di e so g ado (con a i e
ali casi). Alcuni memb i di eili dei sinonimi si con addis inguono ad un g ande g ado di
sinonimichezza e possibili à di sos i uzione (lie u ybė lie u ys ė, p olie u iai p alie u iai), ma più
spesso anche e icini de iniai seman ica hanno s ilis iche di e enzie (puslie u is, -ė puslie u ininkis, -ė
JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |21
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
menk. ske slie u is, -ė) e (o) di e isce la equenza di consumo dei e ini (p z., lie u ai is, -ė
lie u iuk, -ė lie u ukė lie u ikė /).
ŠALTINIAI
BŽa – Bend inės lie u ių kalbos žodyno an aš ynas. P ieiga in e ne e:
h p://bkz.lki.l /an as ynas/?pg=c (žiū ė a 2018 m. liepos– ugpjūčio mėn.).
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e:
h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/ (žiū ė a 2018 m. liepos– ugpjūčio mėn.).
DLKŽ 2012 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /daba inis (žiū ė a 2018 liepos–
ugpjūčio mėn.).
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, . 1–20, elek oninis a ian as. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://www.lkz.l / (žiū ė a 2018 m. liepos– ugpjūčio
mėn.).
LKŽEPK 2015– Skai meninė Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o eka. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /an a-ka o eka (žiū ė a 2018 m.
liepos– ugpjūčio mėn.).
ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. Suda y oja R. Miliūnai ė. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l / (žiū ė a 2018 m. liepos–
ugpjūčio mėn.).
LITERATŪRA
Amb azas S. 1993: Daik a a džių da ybos aida, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Amb azas S. 2002: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų
leidybos ins i u as.
Amb azas S. 2011: Būd a džių da ybos aida, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Bumblauskas A. 2005: Senosios Lie u os is o ija 10091795, Vilnius: R. Paknio leidykla. DLKG
2005 Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
Jakai ienė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si ys publykla.
JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |22
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Keinys S. 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o
leidykla.
Kniūkš a P. 1976: P iesagos -inis būd a džiai. Da yba, signi icazioni, g ama iniai
sinonimi, Vilnius: Mokslas.
LKG 1965, 1971 Lie u ių kalbos g ama ika 1, 2, Vilnius: Min is. Miliūnai ė R. 2009: Daba inės
lie u ių kalbos a osenos a ian i, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Pake ys A. 1994: Akcen ologija 1, Kaunas: Š iesa.
Pa ackas A. 2014: Li ua, Vilnius: Ve smė.
Paulauskienė A. 1983: Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža, Kaunas: Š iesa. Paulauskienė
A. 1994: mo ologia della Li uania. Pascai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų
publikla.
Pikčilingis J. 1988: Sinonimika. Kalbos igū os, Kaunas: Š iesa. Ska džius P. 1996:
Rink iniai aš ai 1, Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla.
Sme ona A. 2005: P incipali daybos modi di assegnazione ques ione. Ac a Linguis ica
Li huanica 52, 8385.
TŽ 2003 In e nazionali pa ole di diziona io, Vilnius: Alma li e a. Umb asas A.
2016: Dal nu iebalimen o ino nup aminimo: eikyba e a osena.
Te minologia 23, 120160.
U bu is V. 2009: Ve odžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
U bu is V. 1997: T e o G. Fennell, F ecke ʼs dic iona y: he i s manusc ip . Bal is ica
32 (2), 264–269.
Vaskelienė J. 2000: Da ybiniai sinonimai, Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm. Vaskelienė J. 2013:
Da ybinių sinonimų, da ybinių a ian ų i pa onimų panašumai bei ski umai. Uomo e
pa ola: Didak inė ling is ika 5 (1), 206214. Zinke ičius Z. 1993: Ry ų Lie u a passa o e
o a, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Zinke ičius Z. 2010: Lie u os a das. Kilmė i o mų da yba, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos cen as.
Zinke ičius Z. 2010a, Š en asis B unonas e Li uania. nome della Li uania menzionamen o
nelle on i della s o ia millean meciui, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos cen as.
JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |23
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Zinke ičius Z. 2011: Lie u os senosios als ybės 40 s a biausių mįslių. Lie u os Didžioji
Kunigaikš ija kalbo y os požiū iu, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. Župe ka K.
2012: S ilis ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o publykla.
Gau a 2018 11 18
Ado a o 2018 12 17
DERIVATIONAL RELATIONS OF WORDS WITH THE STEM LIETUV-
S u m m a y
La lingua li uana, do e de i a ion è one o he mos common sou ces o new wo ds and he majo
pa o he ocabula y a e de i a i es, uses no only he place name ela ions. The objec o he
Lie u a, bu he e a e o he ela ed wo ds ha ha e di e en seman ic and de i a ional
p esen a icle, dedica ed o he cen ena y o he es o a ion o he Li huanian s a e, is he
de i a i es wi h he s em lie u ound in Dic iona y o he Li huanian Language (LKŽe),
supplemen iles o Dic iona y o he Li huanian Language (LKŽPK), Da a Di ec o y o Neologisms
(ND), and Co pus o he Cu en Li huanian Language (KTDL). The analysis o 102 de i a i es wi h
he s em lie u - (58 nouns, 17 adjec i es, 20 e bs, 7 ad e bs), he ela ions be ween hem, and
hei usage pa icula i ies allowed o d aw he ollowing conclusions:
1. 9 wo ds we e de i ed om he place name Lie u a, 35 wo ds we e de i ed om lie u is, which
in u n we e he basis o o he de i a i es o he u he s ages. The amily mos ly consis s
o de i a i es o se e al s ages: 1s deg ee de i a i es (9), 2nd deg ee de i a i es (39), 3 d (36)
and 4 h (18) deg ee de i a i es. Acco ding o he pa o speech he nouns a e dominan : 34
su ix de i a i es, 16 compounds, 4 p e ix de i a i es, 2 in lexional de i a i es, and 2 de i a i es
o no se led sys em o de i a ion s ages. 2. I da i di Co pus o he Cu en Li huanian
Language (DLKT) hanno i ela o che alcuni de i a i anno pa e del li uano ac i e ocabula y, sono
comuni e sono abbas anza equen emen e u ilizza i, men e al i appa engono alla pe iphe y
del ocabula io come sono conosciu i only om w i ings o a e newly c ea ed ( he usage
examples o 28 de i a i es we e no ound in he co pus).
JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |24 3.
BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
The Li huanian language no only uses de i a i es inco po a ed in dic iona ies bu allows
c ea ing neologisms as well: 25 de i a i es no inco po a ed in dic iona ies we e ound in Da a
Di ec o y o Neologisms and Co pus o he Cu en Li huanian Language (DLKT). The meanings
o all neologisms a e easily unde s ood om he con ex . Some de i a i es inco po a ed in
dic iona ies ha e acqui ed new meanings. 4. Some new de i a i es could be inco po a ed in
dic iona ies: Dic iona y o he Li huanian Language (LKŽe) could include he compound
mažalie u is, -ė, and he adjec i e lie u iakalbis, -ė could be included in Dic iona y o he
S anda d Li huanian Language. 5. Some de i a i es wi h he s em lie u a e ela ed in e ms o
a ia ion o synonymy: in o al, 7 ows o de i a ional a ian s and 6 ows o de i a ional
synonyms we e o med and discussed. A ol e he de i a i es o di e en de i a ion deg ee
a e and subs i u ion possibili ies, bu mo e o en e en seman ically close de i a i es ha e
synonymous. The membe s o some ows o synonyms ha e a high deg ee o synonymi y
s ylis ic di e ences and o he use equency o de i a i es a ies.
KEYWORDS: de i a i e; compound; wo d amily; neologism; (de i a ional) synonyms;
(de i a ional) a ian s; de i a ion s ages.
JOLANTA VASKELIEN
REGINA VILČINSKIEN
Uni e si à di Šiaulių,
Po ilo Višinskio g. 38,
LT-76352, Šiauliai
[email p o ec ed]
[email p o ec ed]