BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
PETRAS SKIRMANTAS
Lie u ių kalbos ins i u as
KOL NEBUVO PALEMONO: KOMPIUTERIAI,
LIETUVIŠKI RAŠMENYS IR ŠRIFTAI
ESMINIAI ŽODŽIAI: specialieji ašmenys, koda imas, kodlapis, ASCII, ANSI, unikodas, eks o
ki čia imas, one inė ansk ipcija.
Apie lie u iškus kompiu e inius š i us kalba is a sinaujina: siekiama aiškin is, kiek,
kokių i kam ski ų jų y a, ku iais a ejais jie eikalingi, kaip plačiai papli ę i . . Neseniai p oga
apie ai pakalbė i pasi aikė da sykį, Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai i Lie u ių kalbos
ins i u ui su engus diskusijų semina ą Palemonas i ki i lie u iški š i ai: naudojimas i
pe spek y os. Šiuo ašiniu aip pa mėginama p isišlie i p ie o, kas en kalbė a.
Pačius im is namudinio kompiu e inių š i ų da ymo a , eisingiau pasakius,
modi ika imo p i e ė p ak iniai po eikiai, kaip sakoma – pa s gy enimas... P aei o
ūks an mečio pasku inio dešim mečio pi mojoje pusėje, po 1990 m., uome inių kompiu e ių
ėmė a si as i i is labiau gausė i ne i ilologų, li uanis ų aplinkoje. Pi ma, jie ada ėmė da y is
is labiau įpe kami, an a – nemažai jų būda o a si ežama a a ežama kaip labda a iš užsienio,
nes užsieniečiai įsigyda o naujesnių, mode nesnių, o sens elėjusius a iduoda o a palygin i
neb angiai pa duoda o mums. Kompiu e iai ada bu o ge okai ki okie nei daba iniai, daug
kuklesnių galimybių. Be kadangi i su anų laikų kompiu e iais bu o galima, be iso ki o, da
i ašy i, kaip ada p adėjome saky i – ink i eks ą, ai jie labai g ei ai išs ūmė iš apy a os
ašomąsias mašinėles. Pa ogumas iš o bu o didžiulis i lemiamas: ašan a pe ašan eks ą
kompiu e iu ne enka p asmės okia są oka kaip juod aš is, nes isi klaidų pa aisymai a
edaguojamojo pobūdžio a kymai pakeičia aisomas eks o ie as, i iek ek ane, iek
a spausdin as isą laiką ma omas ik š a aš is. Taip ne ukus ilologams, kaip i nemažai daliai
ki okius da bus di bančių žmonių, eks o ašymas, eks o inkimas apo pag indiniu kompiu e iu
di bamu da bu.
Kadangi kompiu e iai pas mus pa ekda o į ai iais būdais i dažnai – ne pi mos jaunys ės,
ai iš pa p adžių kilo p oblema dėl galimybės jais ašy i aisyklingai lie u iškai: no ėjosi i
eikėjo, kad iek ek ane, iek a spausdin i bū ų ma y i isi mūsų daba inėje ašyboje a ojami
PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ašmenys, pi miausia – isos daba inės lie u ių abėcėlės aidės (i ą, ę, į, ų, č, š, ž, ė, ū), o be o
– i ki okie eks uose pasi aikan ys aš o ženklai. To eikėjo ne ik ilologams a li uanis ams,
be isiems, kas pano ėda o kompiu e iu ašy i a a ky i lie u iškus sa o s i ies eks us. O
galimybių bū a ne isada...
Kiek nuk yps an į šalį de ė ų p imin i, kad jau anuo laiku kompiu e iai i į ilologų
aplinką pa ekda o dažniausiai d ejopi, i ieni nuo ki ų jie ge okai sky ėsi iek galimybėmis,
iek i pa ogumu di b i ( aldymo būdais bei apsk i ai „bend a imo“ su žmogumi, adinamosios
sąsajos, angl. in e ace, pobūdžiu). Vieni jų bu o sukons uo i i gaminami i mos Apple, ki i –
In e na ional Business Machines (IBM). Da apie de in ojo dešim mečio idu į i mos Apple
p adė i gamin i se ijos Macin osh (pa adin os pagal ieną iš obuolių eislių) kompiu e iai,
paskui apę labiau žinomi kaip Mac, nuo pa p adžių u ėjo specialų aldymo į ankį – pelę i
g a inę sąsają su žmogumi (angl. g aphic use in e ace, GUI), ku i be eik iską, ko eikia di ban
kompiu e iu, sudėlioda o į apgal o us s uk ū iškus są ašus, ek ane odomus specialiai am
piešiamuose g a iniuose languose. Už ekda o pele pa ody i į eikiamą są ašo punk ą i
kompiu e is „sup asda o“, ką u i da y i. Languose ma omas i eiksmo ezul a as –
apdo ojamas eks inis a g a inis dokumen as, jo būsena a likus ieną a ki ą eiksmą.
Pag indiniai g a inės sąsajos p incipai išpli o i ebegalioja iki daba .
Tuo pa me u i mos IBM p adė i gamin i panašūs se ijos PC (žodžių junginio Pe sonal
Compu e san umpa) kompiu e iai ku į laiką g a inės sąsajos ne u ėjo. Visas jų aldymo
komandas eikėda o į es i (su ink i) kla ia ū a, o sąsaja su žmogumi bu o ik eks inė, . y. i
į edamos komandos, i kompiu e io eiksmų ezul a ai ek ane būda o odomi eks u, suda y u
iš ženkla ie ėmis ap ibo ų ienodų, s anda inio dydžio i o mos, ašmenų. Ženkla ie ė – ai
s ačiakampis s anda inis laukelis, suda y as iš am ik o aškų, suski s y ų į ienodus s ulpelius
i eilu es, skaičiaus. Kla ia ū a i ženkla ie ėmis suskaidy as ek anas ka u adinami eks iniu
e minalu; jis ku į laiką i bu o pag indinė kei imosi in o macija su IBM PC ipo kompiu e iu
p iemonė. Todėl di b i okiu kompiu e iu kebloka: eikia a simin i aldymo komandas, ku ių
y a nemažai, i eisingai, be suklydimų už ašy i jas i joms bū inus pe duo i pa ame us
(duomenis, nuo odas). Žmogus su okiu kompiu e iu, galima saky i, susi ašinėja: jis ek ane
s anda iniu eks u už ašo komandas i duomenis, o kompiu e is – ezul a us, gau us komandas
ykdan . Tokia eks inio e minalo p incipu pag įs a sąsaja kai ku iose ope acinėse sis emose i
daba ebė a pag indinis kei imosi in o macija su kompiu e iu būdas, i in mėgs amas
p o esionalų. Tačiau didžiuma žmonių is dėl o labiau mėgs a jau minė ą g a inę sąsają, laiko
ją pa ogesne. Tad na ū alu, kad palaipsniui ji suku a i IBM PC ipo kompiu e iams; ji ga o
PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
aiklų a dą Windows, iesiogiai nu odan į į pag indinį sąsajos elemen ą – g a inius langus. Apie
XX a. pasku inio dešim mečio idu į Windows išaugo iki sa a ankiškos ope acinės sis emos i
nuo o laiko g a inė sąsaja apo pag indine IBM PC ipo kompiu e ių sąsaja su žmogumi. Abiejų
ipų – i Apple gaminamų Macin osh, i IBM PC – kompiu e ių aldymas, apsk i ai da bas su
abiejų ipų kompiu e iais isai supanašėjo, no s esminių „ idinių“ ski umų ebė a.
Filologų aplinkoje, kaip i daug ku Lie u oje, labiau pli o IBM PC ipo kompiu e iai.
Jie bu o p ieinamesni, pigesni, pasaky um, demok a iškesni, į juos nesuku įdieg i į ai iopos
kilmės p og aminę į angą, pi miausia, eikiamas aikomąsias p og amas, a p jų – ne i
sa ada bes, pačių susiku as a užsisaky as pas pažįs amus p og amuo ojus. G e a e okų
o iginalių, i mos IBM pagamin ų PC ipo kompiu e ių spa čiai ėmė plis i Pie yčių Azijos šalyse
pagamin i a ne iš en pagamin ų blokų čia pa , Lie u oje, sumon uo i analogai, ku iuos im a
adin i kompiu e iais, sude inamais su IBM PC... Pažymė ina, kad panašių Macin osh imi acijų
iš esmės nebu o.
Filologams, besinaudojan iems daugiausia IBM PC i su jais sude inamais kompiu e iais,
didesnių p oblemų, susijusių su aisyklinga, s anda ine, lie u iška ašyba, e ai ekilda o. Ne
i ope acinės sis emos DOS (angl. Disk Ope a ing Sys em) aldomuose anuome iniuose PC ipo
kompiu e iuose, su ku iais keis asi in o macija pe eks inį e minalą, jau bu o aikomos gana
apib ėž os aš o ženklų, ek ane aizduojamų ženkla ie ėmis, koda imo schemos, adinamos
kodlapiais a ba kodų len elėmis (angl. code page, CP). Jų bu o kele as, i jos numa ė kodus ne
ik anglakalbių abėcėlės aidėms, be i kai ku ių ki ų k aš ų ašybos sis emose a ojamiems
ženklams. Ka u su ope acine sis ema bu o pla inami i kompiu e iniai š i ai (angl. on s) – į
ope acinę sis emą in eg uojami p og aminės į angos komponen ai, leidžian ys ženklus
pa aizduo i egimais, žmogaus akiai ma omais g a iniais aizdais. Į aisai, galin ys ai da y i, y a
du pag indiniai: ek anas i spausdin u as. P oblemiškenis i iš adingesnio sude inimo su
kompiu e iu eikalingas į aisas bu o uome inis spausdin u as: daug kas p iklausė nuo jo
eikimo būdo, ūšies, gamin ojo i pan. Be s a bu pab ėž i, kad abu šie į aisai sa o da bą pada o
ik kompiu e io aldomi, o eikiamą esminę in o maciją kompiu e is ima iš kompiu e inių
š i ų.
Sa aime sup an ama, aisyklinga lie u iška ašyba nebu o s a biausias i mos Mic oso ,
kū usios p og aminę į angą kompiu e iams, sude inamiems su IBM PC (i ebeku iančiai ją
daugeliui daba inių kompiu e ių), ūpes is. Be , ki a e us, daba inės mūsų ašybos pag indas
– lie u iška abėcėlė – nė a nei o iginali, nei labai unikali, didžiuma jos aidžių y a bend os, jas
sa o ašyboje a oja ne ik lie u iai, be i ki os au os. Tik ai lie u iškų, niekieno daugiau ben
PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
jau Eu opoje p ak iškai ne a ojamų aidžių esama u bū ik ė, į i ų. Raides ą i ę sa o ašyboje
a oja lenkai, č, š i ž – čekai, ū – la iai. Vis dėl o de ynios aidės – ą, ę, į, ų, č, š, ž, ū, ė –
dažnai išski iamos iš ki ų lie u ių abėcėlės aidžių. I pag įs ai – isos jos y a d igubos, d ina ės,
suda y os iš d iejų sudedamųjų dalių: iš pama inės aidės (a, e, i, u, c, s, z) i apačioje a i šuje
p idė o pagalbinio ženkliuko – nosinės, paukščiuko, b ūkšnio, aško. Visos ki os 23 mūsų
abėcėlės aidės – a, b, c, d, e, , g, h, i, y, j, k, l, m, n, o, p, , s, , u, , z – y a iengubos, jas suda o
ik ienas dėmuo (abejonių dėl okio eiginio kel ų neben mažosios i i j, u inčios ašką i šuje,
be p isimin ina, kad didžiosios I i J aško ne u i, o iek ė, iek i Ė jį u i, aigi šios aidžių
po os ski ingos). Pažymė ina aip pa , kad iengubos aidės y a daug „ a p au iškesnės“ už
d igubąsias, jos a ojamos daugelio Eu opos šalių aš o sis emose i isos 23 įeina į angliškąją
abėcėlę. I in s a bu, kad os d i aidžių g upės, o muojan is aš o ženklų koda imo
kompiu e iuose schemoms, papuolė į ski ingas kodų g upes. Viengubosios mūsų abėcėlės
aidės, ka u būdamos i anglų abėcėlės aidės, kodus ga o pi miausia, i okius, ku ie ėliau
nebesikai aliojo, išliko pas o ūs iki šiol. Jos pa enka į adinamąjį s anda inį ženklų inkinį (angl.
sanda d cha ac e se ), ku į eglamen uoja senas, sep in ajame dešim me yje susi o ma ęs
s anda as ASCII (angl. Ame ican S anda d Code o In o ma ion In e change). Pagal jį ženklų
koda imui naudojami s eikieji skaičiai nuo 0 iki 127, iš jų aš o ženklams ( aidėms,
skai menims, ski ukams) – kodai nuo 32 iki 126. Ši a koda imo schema (ka ais sakoma iesiog
koduo ė) susida ė da p ieš a si andan „mažiesiems“ kompiu e iams, ji bu o numa y a į ai iems
elekomunikacijos į enginiams, o kompiu e iai a si asdami ją iesiog pe ėmė i pasisa ino.
Tačiau, kompiu e iams gausėjan i plin an , s anda iniame (ASCII) inkinyje esančių
ženklų ėmė nebepakak i, nes isų ašmenų, ku ių p i eikia eks us ašan ne ik anglų, be i
ki omis kalbomis, jame nebu o. Dėl augančių kompiu e inės ašybos po eikių ženklų
koda imui im a naudo i daugiau s eikųjų skaičių – nuo 0 iki 255, nes kompiu e ių idinė
są anga aip da y i leido. Pi mieji 128 (nuo 0 iki 127) kodai, eglamen uo i ASCII, nepaki o,
be a si ado papildomi 128 kodai (skaičiai nuo 128 iki 255), ku iais bu o galima koduo i ki us,
į s anda inį inkinį nepa enkančius ženklus. Tokia padidin a kodų aibė (kodų e d ė)
anglakalbių ne e ai y a apibūdinama kaip Ex ended ASCII, ačiau ai nė a ASCII (s anda o a
juo eglamen uo os koda imo schemos) papildymas a išplė imas – ai kodų aibės išplė imas
aip, kad ji ap ėp ų nepakeis ą ASCII koda imo schemą i ka u pa eik ų 128 papildomus kodus
ki iems eikalingiems ženklams, ku ių koda imo ASCII ne eglamen uoja. Taip a si ado 256
kodų paski s ymo modelis, isą kodų aibę suski s an is į du lygaus dydžio poaibius – pas o ųjį,
eglamen uo ą ASCII i apiman į kodus nuo 0 iki 127, i lais ąjį, apiman į kodus nuo 128 iki
PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
255. Jį, ą modelį, kaip ik i žymė ų angliškas apibūdinimas Ex ended ASCII. O jo į i in as
lais asis kodų poaibis suda ė p ielaidas modelio pag indu a si as i daugybei ski ingų koda imo
schemų, adinamų, kaip jau minė a, kodlapiais a ba kodų len elėmis i žymimų pačiais
į ai iausiais žymenimis. Visų jų pas o usis poaibis, pas o ioji dalis bu o ienoda i su apo su
ASCII, be lais osios dalies kodų p isky imas ženklams labai į ai a o, nelygu kokiam ženklų
inkiniui kodlapis būda o suda omas.
Vis gausėjančioje kodlapių į ai o ėje ėmė as is i okių kodlapių, ku ių lais ojoje dalyje
būda o užkoduo os i lie u ių abėcėlės sudė inės (d igubos) aidės, dažniau – ik os iš jų, ku ių
eikia ne ik mūsų ašybai. A si ado i isoms lie u ių abėcėlės aidėms kodus numa ančių
kodlapių; p ie o y a p isidėję aip pa i mūsų kompiu e ininkai. Ka u adosi i uos kodlapius
a i inkančių kompiu e inių š i ų, leidžiančių numa y ais kodais užkoduo us aš o ženklus iš
ik ųjų naudo i kompiu e yje. Bū a i painia os: pi mojoje pasku inio dešim mečio pusėje jau
bu o ne keli DOS ope acinei sis emai ski i kodlapiai su isomis lie u ių abėcėlės aidėmis –
jų nume iai bu o nuo 770 iki 774, paskui p isidėjo 775, 776, 777 i 778. Lie u iškų aidžių
kodai kai ku iuose iš ų kodlapių su apo, ki uose – sky ėsi. Gausėjan uose kodlapiuse
užkoduo us ženklus aizduojančių kompiu e inių š i ų, eikėda o susigaudymo i apdai os. Da
eikėjo uos į ai uojančius de ynių d igubų mūsų abėcėlės aidžių, ne e ai pa adinamų
sa i osiomis a speci inėmis lie u iškomis aidėmis, kodus susie i su kla ia ū a, a i inkamais jos
kla išais ( iengubų, s anda inio ASCII ženklų inkinio apimamų aidžių kodų sąsaja su
kla ia ū a dėl sup an amų p iežasčių jokių p oblemų niekada nekėlė). Be , ki a e us, isa ai
suda ė galimybes aisyklingai lie u iškai ašy i ne i ais kompiu e iais, ku iuos aldė ope acinė
sis ema DOS.
IBM PC ipo kompiu e iams ski a g a inė sąsaja Windows, ku i iš DOS p iedo ne uko
pa i s i sa a ankiška ope acine sis ema (ja pi moji apo Windows 95), iš pag indų pakei ė i
ašmenų aizduoseną ek ane, i kompiu e inių š i ų, i apsk i ai ašymo kompiu e iais padė į.
Neliko ženkla iečių, įsi i ino ki okie, naujo ipo, š i ai, adinami ek o iniais, ku ie egimąjį
ašmenų aizdą ku ia ek o inės kompiu e inės g a ikos p iemonėmis – Bezjė k ei ėmis
nužymėdami ašmenų kon ū us. Gausėjo ašalinių i laze inių spausdin u ų, ku iais galima
popie iuje uos kon ū us a ku i labai iksliai, su smulkiausiomis g a inėmis de alėmis. Dėl o
eks ai i dokumen ai, pa eng i kompiu e iu i a spausdin i okiu spausdin u u, apo panašūs į
spaus u ių spausdinamus dokumen us. Nemažai naujo ipo š i ų pli o ka u su Windows g a ine
e pe, jie bu o in eg ali jos dalis, be ka u bū a galimybės p i eikus „sis eminį“ š i ų inkinį
papildy i ki ais, a ski ai įsigy ais š i ais.

PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ženklų koda imas aip pa ėmė nusis o ė i. Nepaisan lokalių kodlapių į ai o ės, is
s a besni da ėsi uni e salūs a p au iniai koda imo s anda ai. Labiausiai minė ini du: iš
keliolikos palaipsniui ku ų dalių suda y as ISO/IEC 8859 i ISO/IEC 10646. Pi muoju
nus a y a, kaip didžiumai eu opinių aš o sis emų eikalingi ženklai bū ų koduojami kodlapiais,
u inčiais po 256 kodus, o an uoju daugybę ka ų padidin a s eikųjų skaičių, galinčių bū i
ženklų kodais, aibė – ji apo didesnė nei du milija dai! Didžioji jos dalis ebė a nepanaudo a, iš
iso os aibės kodais užkoduo ų ženklų kol kas ė a ik ne oli 140 ūks ančių... Lygia g e a adosi
i ki as ženklų koda imo s anda as (ne a p au inis) – Unicode. Jis aip pa bu o ski as padidin i
ženklų kodų aibei. Jo apma ai pa eng i 1988 m., 1991 m. p adžioje įs eig as Unicode Coso cium,
o udenį išleis as unikodo s anda o pi masis omas, pagal ku į ženklų kodais gali bū i 65536
s eikieji skaičiai – nuo 0 iki 65535. Ne ukus s anda ų ISO/IEC 10646 i Unicode engėjai
su a ė di b i koo dinuo ai, aigi abu s anda ai bu o (i ebė a) de inami, sinch onizuojami, i
ženklų koda imas jais nuo o laiko pasida ė isiškai ienodas, no s i ieno, i ki o s anda o
paski is i unkcijos liko sa i os. Dėl į ai ių p iežasčių i am ik ų eikala imų bend as iš
ik ųjų naudo inų kodų skaičius, pap as ai adinamas kodų e d e, labai sumažėjo i šiuo me u
y a kiek didesnis nei 1,1 milijono; iš jų ženklams jau y a p iski i, kaip saky a, apie 140
ūks ančių, aigi apie 12,5 p ocen o, kodų. Abiejų s anda ų sąlaja pap as ai adinama unikodu.
Pa adinimas mo y uo as, nu odan is į pas angas uni ikuo i be kokių kompiu e iuose
naudojamų ženklų koda imą, pada y i jį ienodą isame pasaulyje.
Minė ieji ženklų koda imo s anda ai y a uni e salūs, o ien uo i į in o macijos
echnologijos po eikius – jie nebu o ku iami ik IBM PC ipo kompiu e iams a jų g a inei
sąsajai. Tačiau, engian į ai ių ipų bei paski ies kompiu e iams i į ai ioms ope acinėms
sis emoms ski us kompiu e inius š i us, s engiamasi kaip įmanoma labiau laiky is šių s anda ų
nus a omo ženklų koda imo, nes ai naudinga: uni ikuo as ženklų koda imas už ik ina, kad
ašy inė, aš o ženklais pe eikiama, in o macija bus siunčiama, p iimama i a ku iama iksliai,
nep iklausomai nuo o, kokia naudojama echninė a p og aminė į anga.
P og aminės į angos gamin oja Mic oso , sukū usi, obulinusi i pla inusi g a inę sąsają
Windows, ku i e oliuciona o aip spa čiai, kad po ku io laiko, aizdžiai sakan , p a ijo ope acinę
sis emą DOS i pa i i o ope acine sis ema, ka u pla inamiems ek o iniams š i ams naudojo
sa us kodlapius, ap ėpiančius po 256 ženklų kodus. Jie ga o sa i us pa adinimus, be ienas
nuo ki o i nuo DOS kodlapių sky ėsi ik lais uoju kodų poaibiu, . y. kodų nuo 128 iki 255
p isky imu ženklams. Pas o usis, ASCII eglamen uojamas poaibis i gi nepakeis as (beje,
nepakeis as jis i isose ISO/IEC 8859 dalyse bei unikode). Su pi mosiomis Windows e sijomis
PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
bu o p adė as naudo i kodlapis, pažymė as 1252 nume iu (code page 1252). Vėliau jis adin as
i su umpin ai CP-1252, i Windows-1252, i iesiog La in 1. Paskui kodlapių daugėjo, ka u
daugėjo i jais koduojamų ašmenų, g indžiamų iek lo yniškuoju, iek ki ais aidynais. Siekian
pab ėž i, kad ai ne DOS, o Windows e pei ski i kodlapiai, ka ais jie adinami ANSI
kodlapiais, nes pi mojo iš jų, CP-1252, pi minė e sija bu o g indžiama Ame ikos nacionalinio
s anda ų ins i u o (Ame ican Na ional S anda ds Ins i u e, ANSI) eng o kodlapio p ojek o
pi miniu a ian u. Tas p ojek as ėliau išaugo į kodlapį ISO/IEC 8859-1, be ANSI a das is
iek p igijo da binėje Mic oso e minijoje i apo g upiniu Windows kodlapių pa adinimu.
P idu ina, kad ope acinei sis emai DOS ski i kodlapiai aip pa u ėjo bend ą, g upinį
pa adinimą – OEM.
Kodlapiai, kaip jau ne ka ą minė a, y a ženklų koda imo schemos, numa ančios, kokiam
ženklui kokį kodą – s eikąjį skaičių, ne didesnį kaip 255 – p iski i. Kodas – ženklo skai meninis
inden i ika o ius kompiu e inėje sis emoje, jo a pažinimo su a inis žymuo – y a be eik as pa ,
kas šaukinys adijo s očiai a asmens kodas Lie u os piliečiui. Anglakalbėje kompiu e ijos
li e a ū oje kodą daba įp as a adin i aikliu, ykusiai pada y u žodžiu codepoin (ka ais
pa ašoma i code poin ), aip nu odan , kad ai kodų aibės punk as, ienas iš os aibės skaičių.
Vis dėl o pab ėž ina, kad kodas nė a koks imanen iškas ženklo a ibu as, slypin is jo „ iduje“ –
ženklui jis pa enkamas i p iski iamas lais ai, emian is am ik u susi a imu. Todėl as pa s
ženklas, jeigu jis pa enka į ski ingus kodlapius i (a ) ski ingus koda imo s anda us, iš p incipo
gali gau i ski ingus kodus, no s ai nepageidau ina i eng ina. Kodai eikalingi ne ik ženklams
koduo i kompiu e iniuose š i uose, jų pi miausia eikia am, kad ašmenimis iš eikš a
in o macija galė ų koo dinuo ai ci kuliuo i kompiu e inės sis emos iduje, kad į ai ūs
in o maciją siunčian ys i p iiman ys p og aminiai bei apa a iniai kompiu e io dėmenys ją
išsaugo ų nepakeis ą, jos neišk aipy ų, nepa e s ų a si ik inių signalų s au u, . y. in o maciniu
iukšmu, en opija.
Kai kompiu e iai pa obulėjo i a si ado galimybė kodams naudo i daug ka ų už 255
didesnius s eikuosius skaičius, kodlapių s a ba kiek p iblėso. Unikode, kodų e d ę labai
išplė usiame s anda e, kodlapio są oka nebe a ojama, ski iamos ki okios ašmenų g upės,
susijusios su ašmenų paski imi bei a osena, i jos adinamos sk ip ais, o kodų e d ės padalos
dažniau adinamos blokais. Tačiau Mic oso nuosekliai laikosi adinamojo sude inamumo iš
apačios į i šų (ka ais sakoma – is o inio sude inamumo) p incipo: siekiama, kad i naujuose,
mode nių Windows e sijų aldomuose kompiu e iuose galė ų eik i aip pa i senosios,
p aei yje naudo os p og amos. Dėl o daba inės Windows e sijos palaiko d ejopą ženklų
PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
koda imą: i naujo išką, sude in ą su unikodu, i seno išką, a i inkan į anksčiau suda y us ANSI
kodlapius. Minė ą in o macijos ci kuliaciją kompiu e io iduje aldo sis eminėse biblio ekose
esan is p og aminių unkcijų inkinys Windows API (API – iš angl. Applica ion P og amming
In e ace), i daugelio jo unkcijų, ski ų da bui su simboliais bei jų sekomis, esama po d i
e sijas: A, ski a ANSI kodais koduo iems simboliams, i W (angl. wide), ski a unikodo kodus
u in iems simboliams i jų sekoms. Kadangi a i ik is a p į ai ių kodlapių ženklui p iski ų
ANSI kodų i unikodo p iski o kodo y a iena eikšmiška, nesunku ienokius kodus „abiem
k yp imis“ keis i į ki okius – e eikia žino i, su ku iuo ANSI kodlapiu jais keis is. Ženklai į
ANSI kodus p i eikus pe koduojami dėl kai ku ių idinių sis emos ypa umų i dėl is da
pasi aikančių senų aikomųjų p og amų, ku ios nep ipažįs a kodų, didesnių už 255. Šiuolaikinės
eks ams ski os aikomosios p og amos pap as ai manipuliuoja ilgaisiais (angl. wide) kodais
užkoduo ais ašmenimis. Unikodinis ašmenų koda imas daba y a no ma.
Taisyklinga lie u iška ašyba, įsi i inan ek o iniams š i ams, bu o pasi ūpin a. Tai
i gi mūsų kompiu e ininkų nuopelnas. Laikas, kai kompiu e ių, išs umiančių ašomąsias
mašinėles, ėmė is gausė i an mūsų ilologų ašomųjų s alų, maždaug su apo su g a inės sąsajos
Windows pi mųjų e sijų įsi i inimo laiku. Tiesa, no maliai i naudingai a sąsaja galėjo eik i
ik naujesniuose kompiu e iuose, u inčiuose ne menkesnį kaip In el 80386 p oceso ių i VGA
s anda o aizdo adap e į ( aizdaplokš ę) bei ek aną, be okie būda o oli g ažu ne isi ilologų
uome įsigyjami kompiu e iai. Besikeičian Windows e sijoms eikala imai kompiu e io
apa a ū ai ( adinamajai echninei į angai) is augo a , iksliau pasakius, a i kščiai: didėjan
echninės į angos galimybėms, susida yda o p ielaidos naujoms, pa obulin oms, g a inės sąsajos
Windows e sijoms a si as i. Kalbamuoju laiku jau ėmė plis i e sija Windows 3.1, kiek ėliau –
Windows 3.11, i jau bū a ek o inių š i ų su isomis lie u iškomis aidėmis. Pi miausia čia
minė inas Fo onijos pa eng as š i as TimesLT, labai papli ęs i lie u ių ilgai naudo as. Jo aidžių
piešinys imi a o i in populia ią ga ni ū ą Times. Ne ukus a si ado i TimesLT a i ikmenų su
ki okias ga ni ū as imi uojančiais aidžių piešiniais, lie u iškas aides koduojančių aip pa , kaip
i TimesLT. Ženklai šiuose š i uose jau bu o koduojami pagal Lie u os i La ijos
kompiu e ininkų uome ku ą bend ą kodlapį užmojo kupinu pa adinimu Bal icRIM, a sei
Bal ijos ap adas a Bal ijos žiedas... G ažu, žinoma, bu o i ai, kad jame ne ikė ai a sispindėjo
uome eikusios i in o macijos echnologijos eikalus ku a usios Ryšių i in o ma ikos
minis e ijos ab e ia ū a. To kodlapio ANSI dalyje bu o su elk i ašmenys, eikalingi didžiumos
Bal iją supančių šalių ašybai, be nepa enkan ys į jo ASCII dalį. Be abejo, a p jų bu o i
de ynios sa i osios, d igubosios mūsų aidės. O p adedan Windows-95 PE e sija (PE – iš
PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
angl. Pan Eu opean) šį kodlapį Mic oso ak iškai į eisino kaip Bal ijos k aš ams ski ą kodlapį
Windows-1257 (pa adinama Windows Bal ic, CP1257, CP1257 Bal icRIM i pan.). Juo
lie u iškos aidės i isi Bal ijos k aš ų ašmenys koduojami okiais pa kodais, kokie jau bu o
įsi i inę Lie u oje su TimesLT bei ki ais ą koda imą a i inkančiais š i ais. Taip susiklos ė i
įsi i ino su pa adinimu Bal ijos žiedas asociacijų kelian is ženklų inkinys, nugulęs į da du
kodlapius – uome ebenaudo ai ope acinei sis emai DOS ski ą 775 i ėliau, 1998-aisiais,
paskelb ą a p au inio s anda o ISO/IEC 8859 ylik ąją dalį (ISO/IEC 8859-13:1998
In o ma ion echnology – 8-bi single-by e coded g aphic cha ac e se s – Pa 13: La in alphabe
No. 7), ku i dažnokai neo icialiai aip pa adinama Bal icRIM, Bal ic RIM a Bal ic Rim. Ženklų
inkinys y a oks pa , o koda imas, išsky us kabučių bei apos o o kodus, iš esmės su ampa ik
Windows-1257 i ISO/IEC 8859-13; ženklų koda imas OEM kodlapiu 775 ge okai ski iasi.
Vek o iniai kompiu e iniai š i ai iš esmės pakei ė kompiu e iu engiamų eks inių
dokumen ų iš aizdą. Jie ėmė labai ski is nuo mašinėle pe ašy ų dokumen ų, a ba mašin aščių,
i is labiau panašė i į spaus u ėse polig a ijos p iemonėmis spausdinamus spaudinius. Rašmenų
pa idalui ku i pasi elkiama ek o inė kompiu e inė g a ika suda ė galimybę pagal po eikį,
sumanymą a no ą plačiame diapazone keis i aidžių dydį (kegelį) nė kiek nede o muojan jų
kon ū ų, aip pa apo įmanoma, u in inkamą ek o inių š i ų komplek ą, keis i be kokio
dydžio aidžių yškumą (jas su o muojančių b ėžių plo į), no imas aides pa eik i ku sy u,
manipuliuo i in e alais a p aidžių a jų eilučių. Iš aiškinga, polig a iška kompiu e iu pa eng ų
dokumen ų iš aizda žmonėms pa iko i į iko, ilologams – aip pa , ad jų pag indine ašymo
kompiu e iais p iemone kone iška apo i iki šių dienų ebė a iena iš Mic oso pla inamo
aikomųjų p og amų pake o Mic oso O ice sudedamųjų dalių – eks ams ski a p og ama
Mic oso Wo d, nes ji leidžia minė as ek o inių š i ų galimybes palygin i leng ai panaudo i
p ak iškai. Da i šiandien pasi aiko ilologų, ku ių nepa yks a į ikin i, kad es us galima ašy i
ne ik p og ama Wo d, kad kai ku ias a ejais acionaliau bū ų juos eng i ki omis
p og aminėmis p iemonėmis. Geležinis a gumen as – su Wo d išeina g ažiausiai...
Kompiu e inių š i ų lie u iškos aidės i ka u galimybė lie u išką eks ą ašy i
aisyklingai, nepažeidžian daba inės ašybos no mų, enkino i ebe enkina daugelio aš us
engiančių įs aigų i daugelio žmonių, ku iems ašymas y a sudedamoji, o ne e ai i pag indinė
jų p o esinės eiklos dalis, p ak inius po eikius. Rašy ojui, žu nalis ui, li e a ū os k i ikui, kino
scena is ui a panašios p o esijos žmogui os galimybės dažnai i pakanka, ko no s daugiau kaip
i ne eikia. Tačiau ilologai, ypač kalbininkai sa o ašy iniuose da buose naudoja ne ik įp as as
lie u ių abėcėlės aides, be i daug isokių ki okių ženklų, į ai ių į ai iausių ašmenų, ka ais
PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Fon a įsi i ino ilgokam laikui, kone dešim mečiui – iki 2004–2005 me ų, o ada ją p adėjo
išs um i mode nus, iš pag indų ki oks Palemonas. Į ano ūks an mečio pabaigą i naujojo p adžią
one iniu aš u, ansk ipcijos ženklais, spausdinamų knygų ge okai pagausėjo, jas im a leis i
ieną po ki os, i Fon a, ko ge o, am bus u ėjusi į akos.
Beje, p o eso ius A. Gi denis Fon ą labai mėgo, laikė ją ykusiu one inės ašybos
į ankiu, labiausiai inkančiu ansk ibuo iems a mių eks ams spausdin i, no ėjo, kad jo
pa eng i eks ai bū ų spausdinami bū en ja. Palemono A. Gi denis nepamėgo... Todėl 2008 m.
išleis a an oji p o eso iaus eng a a minių eks ų knyga Žemaičių dzūkai išspausdin a Fon a,
no s ada jau daug ku ją kei ė Palemonas. Tik ai ečiasis žemai iškų eks ų inkinys Šiau ės
žemaičių Skuodo zona, išleis as jau p o eso iui mi us (†2011), jo mokinių bu o kon e uo as į
Palemoną... Jis išspausdin as 2013 m.
T ečiasis ling is ikos da bams eikalingus specialiuosius ženklus pe eikiančių š i ų
komplek as, suda y as lygiai aip pa , kaip du jau ap ašy i i pa adin as IndoBal , y a ski as
indoeu opeis ikos, bal is ikos bei is o inės g ama ikos eikaluose pasi aikan iems sa i iesiems
ašmenims i simboliams. Jis ge okai paleng ino Kalbo y os i Bal is ikos eks ų engimą i bu o
naudojamas leidžian ki us kalbo y os da bus. Tu in is minė us š i ų komplek us – LT-Times,
Fon a i IndoBal – kalbo y os da bams eikalingų specialiųjų ženklų ūkumo Vilniaus
uni e si e o Filologijos akul e e nebejaus a, juolab kad p i eikus galima nesunkiai pasida y i
pagalbinį š i ą, da ieną Va ia... Raš ijos pa eldo Filologijos akul e as ada be eik
nepublika o, uo iš esmės užsiėmė Lie u ių kalbos ins i u as, aigi i su speci iniais pa eldo
ašmenimis susijusios p oblemos gulė an jo pečių. Sp ęs os jos panašiai – pasida an š i ų su
eikiamais ženklais.
Tokia bū inumo ska inama „namudinės“ š i ada ys ės p ak ika, p imenan i i in
populia ią da nesenų a ybinių laikų nuos a ą „pasida yk pa s“, leido palygin i sėkmingai
do o is su ling is inės li e a ū os engybos i leidybos iššūkiais, kilusiais iš kompiu e ių plė os
nulem ų spaudos echnologijos pokyčių. Tapo įmanoma pa eng i bei išleis i be eik be kokio
polig a inio sudė ingumo ling is inius eikalus. Tačiau p adėjo yškė i i nepa ankumai:
sa ada bių š i ų is daugėjo, didėjo bend as specialiųjų ženklų skaičius, ženklai ėmė dubliuo is,
ka o is... Sužiū ė i i su aldy i is besiplečian į š i ų i ženklų ūkį da ėsi kebloka. Sulė ėjo
eks ų inkimas: kla ia ū os kla išų isiems ženklams niekaip nebeuž eko, dažnai ekda o
aus is po is s o ėjan į ženklų len elių aplanką ieškan kokio keis esnio ašmens... I in
p oblemiška bu o eks us, ku iuose naudo i sa ada biai „specialios paski ies“ š i ai, pe kel i iš
kompiu e io į kompiu e į, pe siųs i. Juk eikėjo, kad kompiu e yje bū ų įdieg i isi pe imamame

PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
eks e panaudo i š i ai. Iš ik ųjų ai eiškė, kad engiamas a pa eng as eks as, kompiu e inio
dokumen o ailas, u i bū i siunčiamas ka u su jame panaudo ų š i ų komplek u, i ai bu o
nege ai: kas gi no ės į sa o kompiu e į įdieg i kele ą a ka ais ne keliolika neaiškios kilmės i
kokybės, nese i ikuo ų š i ų ien am, kad galė ų eisingai pe skai y i ieną ki ą dokumen ą?
O kompiu e ių yšiai plė ėsi, is unkcionalesnis i landesnis da ėsi in e ne as, ėmė as is iek
laikmenomis pla inamų, iek i in e ne ui ski ų elek oninių žodynų, kiek ėliau – elek oninių
knygų. G e a adicinių publikacijų, leidžiamų kaip spaudiniai, ėmė as is elek oniniai a ian ai.
Ta linkme p adėjo suk i i kalbiniai leidiniai. I sa ada biai specializuo i lais o „be abu“
koda imo š i ai, isiškai ikę adicinei leidybai, ėmė da y is didele i i in sunkiai į eikiama
kliū imi.
Da bui su eks ais ski a p og aminė į anga aip pa pa y ė pe mainų. Populia iausia i
ilologams labiausiai įp as a ašymo p iemonė Mic oso Wo d nuo aš un osios e sijos, labiau
žinomos kaip Wo d 97, leido naudo i kompiu e inius š i us su daug daugiau nei 255 ženklų:
juose, kaip numa ė ada jau su i ėjęs, au o i e o įga ęs unikodas, jų galėjo bū i šim ai i
ūks ančiai. Sa ada biai ap ašy ų komplek ų š i ai okie nebu o, be besi e ian i didžiųjų š i ų
pe spek y a a odė pa aukli. Juk iename okiame š i e galė ų ilp i isi ilologų da bams
eikalingi specialieji ženklai! Da lik ų ie os i pap as oms, adicinėms į ai ių al abe ų aidėms
bei jų a ian ams, nes į ieną okio o ma o š i ą, no s jis i gi nė a be ibis, galima sudė i daugiau
kaip 65,5 ūks ančio ski ingų ženklų. Tą pe spek y ą da ealesnę pada ė ies ūks an mečių
iba i mos Adobe išleis a nauja spaudinių make a imo p og ama InDesign, ku i aip pa palaikė
unikodinį ašmenų koda imą i juo g indžiamus š i us (p ieš ai naudo os make a imo
p og amos Adobe PageMake isos e sijos, išsky us pasku inę, sep in ąją, išleis ą jau po
InDesign pasi odymo i g ei nunykusią, ep ipažino ik ANSI ipo kodus). Vieno isus
ling is ikai eikalingus ženklus u inčio š i o idėją į p iekį s ūmė da i ai, kad kompiu e iu
ansk ibuo i a miniai eks ai p adė i ne ik leis i knygomis, be i kaup i kompiu e inėse
saugyklose, duomenų bazėse: š i ų su one inės ansk ipcijos ženklais gausa i į ai o ė p adėjo
i s i į maišalynę, o ženklų koda imo lais ė edė, iesiai sakan , į chaosą. Tai, sup an ama, a žė
ženklų inkinių plė ojimo galimybes, kėlė abejonių dėl jų unkcionalumo bei naudos. Žodžiu,
naujo, daugia unkcio, . y. inkančio i spaudai, i in e ne ui, i duomenų bazėms, š i o po eikis
bu o jaučiamas isu .
Vals ybinė lie u ių kalbos komisija ėmėsi inicia y os, kad oks š i as a si as ų. 2002 m.
udenį į pi mąjį da binį posėdį susi inko jos subu a da bo g upė naujam š i ui suku i. O
2006 m. udenį, pe pa odą In obal 2006, užbaig as, pa ik in as, iš esmės jau nuo 2004 m. knygų
PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
leidybai naudojamas naujasis š i as Palemonas bu o p is a y as isuomenei. Palemoną kū usi
g upė, be o, pa engė i 2005 m. išleido knygą Li uanis inis š i as Palemonas, ku ios didžiąją
dalį suda o konk e i echninė in o macija – pagal pama ines aides sug upuo i ženklų są ašai su
nu odomu kiek ieno ženklo unikodiniu pa adinimu i jo koda imu, aip pa schemos,
padedančios eikiamą ženklą g ei ai su as i. Palemonas y a bene ienin elis aip išsamiai
dokumen uo as lie u iškas kompiu e inis š i as.
Bedi ban p ie Palemono, apie 2003 me us pasi odė pi mei is – Fo onijos suku as okio
pa ies o ma o kome cinis š i as Ais ika, jis bu o iešai p is a omas kaip pi masis lie u iškas
kompiu e inis š i as. No s dėl o galima i paabejo i (a gi os pačios Fo onijos anksčiau pla in i
TimesLT i TimesLTAccen ed bu o nelie u iški?), Ais ika is iek bu o pi masis ik ai ykęs šios
s i ies da bas, lie u iškus ašmenis, ne ik įp as inius, be i nemenką dalį specialiųjų, įkūnijan is
mode niu unikodinio koda imo š i u. Ais ika bu o ski a ki iems Fo onijos p oduk ams, jos
pla inamiems kompiu e iniams žodynams, be ka u leido kokybiškai ašy i iek s anda inėmis,
iek i ki čiuo omis lie u iškomis a usiškomis aidėmis, apėmė g aikiškus ašmenis, nemažai
ansk ipcijos ženklų i ki okių simbolių. Tačiau isų ilologiniams leidiniams eikalingų ženklų
nenuma ė i Ais ika. Todėl Palemonas ebė a eikalingas i pasi odžius Ais ikai, juolab kad jis
bu o sumany as kaip nemokamas, lais ai pla inamas š i as i oks ebė a iki daba . Abu šie
unikodinio koda imo š i ai a pusa yje de a, sude in as i isų ki čiuo ų aidžių (ne i ų,
ku ios ne u i unikodinių kodų) koda imas. Todėl i pap as as, i ki čiuo as lie u iškas eks as,
su ink as ienu ku iuo iš jų, gali bū i a ku iamas ki u jo neišk aipan .
Sukū us Palemoną, ling is iniams i li uanis iniams da bams eikalingų specialiųjų
ašmenų p oblema išsp ęs a iš esmės.
Gau a 2019 12 15
PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
BEFORE THERE WAS PALEMONAS: COMPUTERS,
LITHUANIAN GRAPHEMES, AND FONTS
Summa y
The a icle is an accoun o he di icul ies ha had o be o e come in p epa ing
philological publica ions on Li huanian linguis ics, con aining special g aphemes (beyond he
s anda d Li huanian alphabe ) in he las decade o he 20 h cen u y, when he ypese ing
echnologies unde wen adical changes wi h he ad en o compu e ypese ing. An emphasis
is placed on he impo ance and possibili ies opened by he g aphical in e ace in he IBM PC-
ype compu e s and he ec o on s ha came wi h i . The opics discussed include cha ac e
encoding schemes cu en a he ime and he si ua ion o he Li huanian alphabe he ein. The
main ocus o he a icle howe e is on he special linguis ic cha ac e s used in Li huanian
philology (beyond he s anda d Li huanian alphabe le e s) and he echnical challenges
associa ed wi h hem. The opics discussed include in-house-made special compu e on s and
collec ions o on s, used a he Uni e si y o Vilnius Facul y o Philology a he ime, o he
publica ion o he pe iodicals Bal is ica and Kalbo y a as well as linguis ic books con aining
phone ically ansc ibed ex s in Li huanian dialec s, wi h Li huanian accen ua ion (syllable
one) ma ks, he so-called ‘Ge ulian’ phone ic alphabe (i. e. phone ic ansc ip ion sys em
based on he so-called Copenhagen Scheme o T ansli e a ion and Phone ic T ansc ip ion and
in oduced in o he s udy o Li huanian dialec s by a p ominen schola Ju gis Ge ulis) as well
as o he cha ac e s necessa y o his ype o publica ions ha we e no a ailable in he s anda d
compu e on s o he ime. I mus be admi ed ha he sphe e o usage o hese in-house-
made on s was a he na ow and con ined o publishing o linguis ic ex s on pape ; hus, hese
se s o on s we e no a uni e sal ins umen o in o ma ion exchange and his ci cums ance
ende ed hem in e io o o he , s anda d on s. Di icul ies a ising om his non-uni e sali y
and he p oli e a ion o a ie ies o hese p i a ely made on s a e also discussed; he issue
especially came in o p ominence when he ime had come o publish linguis ic ex s on he
in e ne and o assemble hem in o so able and sea chable da abases. These di icul ies and he
new demands a ising he eo a e he main eason o c ea ing a mode n, uni e sal compu e
on ha should encompass all g aphemes necessa y o linguis ics ex s, especially hose o
Li huanian linguis ics.
PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
KEYWORDS: on , special cha ac e s o linguis ics, encoding, cha ac e se , code page,
encoding s anda ds, ASCII, ANSI, Unicode, accen no a ion in w i ing,
phone ic ansc ip ion
PETRAS SKIRMANTAS
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]