LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAL,
Il
LIETUVOS
TSR
MOKSLY
AKADEMIJA
DEL
UPES
VARDO
DANE
(DANIJA,
DANGE)
A.
VANAGAS
Upé,
ekan i
pe
K e ingos
i
Klaipédos
ajonus
i
p ie
Klaipédos
j ekan i
j
Ku Siy
ma ias,
u i
du
a dus:
nuo
e smiy
iki
K e ingos
im inai
ji
adinama
Akmend,
nuo
K e ingos
iki
Zio iy
ie iniai
gy en ojai
jg
adina
Dané
a ba
Déa-
nija
( a m.
da i*,
dani),
o
kai
ku ie
aS ai
i
ne ie iniai
Zmonés
Siai
upei
pa adin i
a oja
o ma
Dangé.
Ly i
Dané
a ba
Ddnija
a oja
Egliskiy,
Toliy,
Valény,
Kéks y,
T aky,
T iugeliy,
Paupuliy,
Vi iniy,
Simku,
Slengiy,
Kibelki iy,
Raisiy,
Lanku iy,
Po y,
Kalo és
kaimy
ie iniai
gy en ojai.
Visi
cia
suminé i
kaimai
y a
abipus
Danés
upés
nuo
K e ingos
iki
Klaipédos.
Be
o,
o ma
Déné
da
su inka-
'
ma
Kin y,
Man ydy,
S akliskiy,
Su e ny
(Silu és
aj.)
ie iniu
Zmoniy
kalboje*.
Vadinasi,
ie os
Zmoniy
iS a imas
neabejo inai
eigia
ly i
Dané
a ba
Daénija.
Tad
i
ku
gi
a si ado
o ma
Dangé?
No édami
j
§j
klausima
a saky i,
u ésime
palies i
i
Sio
a do
a’yma
p a-
ei yje.
Kadangi
i
upé
eka
aka ine
Lie u os
dalimi,
ai
jos
a das,
palygin i,
anks i
pa eko
j
okieciy
a’y us
dokumen us.
An ai,
1252
m.
K onike
on
P u-
zinlan .
Beilage
I?
Sios
upés
a da
ao
Dangen,
Dange,
1256
m.
Ch onicon
Li oniae®
ao
Dagna*,
1454
m.
Die
junge e
Hochmeis e ch onik®
—
Dangen,
Dandanghen®.
Visi
ia
suminé ieji
dokumen ai,
a ojag
Danés
a da,
y a
a-
&y i
okie iy
k onikininky
XIII-XV
a.
Neabejo ina,
kad
jie
am
ik u
laips-
niu
a spindi
o
me o
a’ybos
i
a ies
ypa umus.
Siuo
laiko a piu
okiediy
kalboje
ska dusis
g
a p
balsiy
bu o
a iamas
kaip
j?:
Sigi id
bu o
a iamas
*
Siji id>
S o i ,
megidi
—*
mejidi>meide
i
. .
Sis
ei8-
kinys
ypa¢
bu o
cha ak e ingas
junginiams
-ige-,
-ege-.
Vokie iy Zemai iy
dialek-
1
Fo ma
Ddné
andame
i
liaudies
dainoje:
Ui
siun e,
siun e
Mane
mamue
I
Dane
andens
sem i...
an,
V.
Kal ai is,
P usijos
Lie u iy
dainos,
190,
Til#é,
1905.
®
Sc ip o es
e um
P ussica um
( oliau
SRP),
1,
629,
Leipzig,
1861.
®
SRP,
2,
40,
Leipzig.
1863.
*
Cia
g
pasikei imas
ie omis
su
n,
g ei iausia,
y a
ud aSymo
klaida.
®
SRP,
5,
146,
Leipzig,
1874.
*®
M:
Dae
Danghen
(Sis
paaiSkinimas
duo as
pa iame
dokumen e).
7H.
WH.
Onansucsa,
Hc opua
wemenxo o
nsbiKa,
169,
Haga .
Mockoscxo o
Yuupep-
cu e a,
1959,
21,
Kalbo y os
klausimal,
111
317
e
g
i
j
a imas
da
labiau
j ai a o
i
iki
siy
dieny
ebej ai uoja.
Cia
i
naujuo-
ju
okie iy
kalbos
aidos
laiko a piu
g
Zodzio
P adZioj
isada
bu o
a iamas
kaip
J*®:
Zod%io
idu yje
a p
balsiy
g,
einan is
po
uzpakalinés
eilés
balsiu
—
kaip
0
po
p ieSakinés
eilés
balsiy
i
po
sonan y
/,
—kaip
j*.
Véliau,
o muojan is
okie iu
li e a i inei
kalbai,
kai
ie ojj
ia
miné ais
a ejais
émé
jsigalé i
g,
¢
i
j a imas
i
a’ymas
okie iy
kalboje
ilga
laika
nepap as ai
j ai a o,
o
ne e ai
g
a si asda o
ne
en,
ku
jo
niekada
nebu o
(Jah
—
ga ,
Joseph—Gose ™).
J
i
g
a imo
pa-
sikei imai
nulémé
aki aizdy
j
i
g
a’ymo
nenuoseklumg
ne
ik
okie iy,
be
i
kai
ku iy
ki y
kalby
aS uose.
An ai,
p iisy
kalbos
a’ o
paminkluose
J
i
g
aymo
nenuoseklumas
y a
labai
ySkus:
Pomedyen,
1405
i
Pomedigen,
1396"
—
pig.
P .
median
,,miskas
“;
Iwoga ge,
1331*—plg.
lie .
y as
i
P .
ga ian
,,medis“;
Kylien
1314
i
Kyligen,
1318
=
*Kilija};
Gedilie,
1339,
Gedylye,
1357
i
Gedilege,
Gedilige,
1387,
Gedilge4;
Cupieyn,
1339,
Kupigien,
1330
<*Kup+ij+ein™
i
k .
IS
o,
kas
cia
pasaky a
apie
7
i
g
a ima
i
a’yma
okie iy
kalboje,
u é y
bi i
aisku,
kad
no s
XIII—XV
a.
okie iy
k onikos
asé
Dange
<
*Danige<
Danija’®
i
pan.,
be
ie oj
g
a é
j
(Danije).
Cia
g
y a
ik ai
g a ikos
dalykas.
Susida ius
okie iy
li e a i inei
kalbai,
kada
auk& iau
miné ais
a ejais
él
bu o
im a
a i
g,
ai:
1.
pa a’ymas
Dange
<
*Danige
okie iy
li e a ii ingje
kalboje
u éjo
bi i
i
a iamas
su
g;
2.
ie os
gy en ojy
Déanija
( a iama
da i j)
okie iy
li-
e a ii ine
kalba
aip
pa
u éjo
bi i’
aSoma
su
g.
Kadangi
Klaipédos
k as o
okieciy
kolonis ai
bu o
kile
ne
i8
ienos,
0
i8
i ai iy
Vokie ijos
ie y,
odél
ja
kolonizuo ose
s i yse
negaléjo
susida y i
jokia
iena
a mé,
o
y a o
ma gas
j ai-
iy
a miu
miSinys!’.
Ta¢iau
o icialiosios
ins i ucijos,
mokykla,
bainy ia
a ojo
ik
li e a ii ine
okieciy
kalba.
Vadinasi,
mums
iipimos
upés
a das
o icialiai
buyo
aSomas
i
a iamas
Dange.
Vokie iy
a imas,
bus,
ma y i,
pa eikes
am
ik g
dali
lie u iy,
odél
kai
Klaipédos
k aS as
bu o
g azin as
Lie u ai, upés
a das
liko
o icialus
okikas,
no s
ie os
Zmonés
ezinojo
ik
Dané
||
Danija.
Ne iksliam
ios
upés
a dui
plis i
lie u iy
a pe
galéjo
padé i
jo
panagumas
j
isiems
Zinomus
Zodzius
su
Saknim
dang-,
deng-.
Tiesa,
i§
pi mo
Z ilgsnio
kai
kam
gali
Pasi ody i,
kad
sena
bal igka
Saknis
galéjusi
bi i
dang-,
o
siy
dieny
ie iniy
gy en ojy
a imas
d.
Mj
y a
a si ades
dél
okieciy
Zemai iy
kalbos
j akos.
Y a
zinoma,
kad
bu usio
Klaipédos
k ai o
gy en ojai
a dg
Pagégiai
ka ais
i& a ia
Pajégiai,
Géni hé
—
Jéni hé
i
pan,
Ta-
Giau
Si okie
a ejai
né a
dazni.
Va gu
a
jmanoma,
kad
aip
pla iai
a ojama
ly is
*
B.
M.
Kupmyscka ,
Hemenxaa
auanexTono Ha,
569,
Mockea
—
Jlennu paa,
1956.
*
Ten
pa ,
*
Ten
oe
569;
290-293,
B.
M.
Kupmyucxua,
Hc opua
nemeuxo o
sauxa,
70,
Mocxpga,
1948.
*
G.Ge ullis,
Die
al p eussichen
O snamen
( oliau
Ge ,
AO),
130,
Be lin
und
Leipzig,
1922.
%
Ten
pa ,
50.
%
Ten
pa ,
63.
™
R.T au mann,
Die
al p eussichen
Pe sonennamen
( oliau
T .
APn.),
30,
G6 in-
gen,
1925,
*
Ge .
AO,
76,
%
Plg.
p .
Gedilye,
Gedilie
>
Gedilege,
Gedilige
>
Gedilge
(T .
APn.
30).
“|
W.Fenzlau,
Die
deu schen
Fo men
de
li auischen
O s
—
und
Pe sonenna-
men
des
Memelgebie s,
1,
Halle/Saale,
1936,
318
Déné
||
Danija
bi y
a si adusi
dél
ki os
kalbos
j akos.
Be
o,
Dénija
i imas
Dange
né a
koks
izoliuo as,
igim inis
ak as.
Visiems
ge ai
Zinoma,
kad
okie iai
nuo
seno
i
upés
a da
Gilija
e ia
i
Gilge,
o
Minija—j
Minge,
be
jy
Si aip
adin-
i
Siandien
niekam
i
j
gal q nea eina.
Ta iau
s a biausia,
dél
ko
Siuo
a eju
negalima
saknis
dang-,
y a
ie os
Zmoniy
a imas
da/ iij"*.
Jeigu
senesné
ly is
bii y
bu usi
dang-,
ai
Siandien
ie os
Zmonés
aip
i
a y,
nes
g
i imas
j
jpo
n
ne
okie iy
Zemai iy
dialek e,
ku
j
i
g
daZniausiai
kai aliojasi,
y a
negalimas?®,
Vadinasi,
bal iska
o ma
u é y
bi i
Dané
a ba
Danija™.
}
Bal y
kalbose
ie o a dis
Dané
||
Danija
né a
ieniSas.
Saknj
dan-
da
u ime
lie .
Danjjs
(bala
Laukagaliy
apyl.
Ramygalos
aj.),
Dani ikas
(e2.
Vaini ini8kio
k.
Aliza os
apyl.
Kupiskio
aj.);
la .
Dana,
Dayas—dikis,
Dana a,
Dany—ma ki®
i
k .
Siuos
la iskuosius
ie o a dzius
J.
Endzelynas®
pag is ai
lygina
su
mums
ipimu
upés
a du
Ddné.
Dél Saknies
dan-
da
plg.
la .
dapa a
,, alka,
klanas
an
kelio,
pu ina
ie-
a",
P iesaga
-ija
lie u iskuose
upé a dZiuose
aip
pa
gana
dazna:
Ak-ija
(Sau-
kénai),
Aso-ija
(Kal inénai),
Gli -ija
(K éda na),
Jo -ija
(Plok8 iai),
Juod-ija
(Jieznas),
Né -ija
(Pla eliai),
O -ija
(Sakiai,
Vabalninkas),
Ryk-ja
(Ba akiai),
Riid-ija
(Viduklé),
S -ija
(MeSkui iai),
Sa -ija
(Saukénai),
Vilk-ija
(Skaisgi-
ys),
Vied-ija
(Bi S onas).
Dél
g e imy
ly iy
Dané
||
Danija
eikia
pas ebé i,
kad
ly is
Dané,
g ei iausiai,
y a
an iné,
su umpéjusi
i§
Danija. Si okio
umpéjimo
pa yzdziy
pasi aiko
i
daugiau:
Gli ija||Gli é,
Minija||Miné,
No ija
||
No é.
¥ Plg.
Minija
—
Meni.
Pyz.,
Zodyje
gegangen
okie iy
Zemai iy
dialck e
j7
i s e
ik
pi ma
i
an a
g, 0
¢
po
n
iSlieka;
jejangen.
*
Kons a uodami
Saknj
dan-,
mes
isi kai
neno ime
pasaky i,
kad
bal y
kalbose
Saknis
dang-
y a
i8
iso
negalima.
Tiek
lie u iy,
iek
i
la iy
kalboje
ie o a dziy
su
dang-
y a
(plg.
lie .
Da igé
—
upé
Nemak& iy
apyl.
Skaud ilés
aj.,
Dangaii ius
—
upé
K akiy
apyl.
Kédainiy
aj.;
la .
Da iga,
Dangas-pja a
i
k .
—
Z ,
J.Endzelins,
La ijas
PSR
ie a di
,
I
daja,
1.
séjums,
194,
Rig&,
1956),
a iau siuo
a eju
mes
u ime
Saknj
dan-,
ku i,
kaip
mes
oliau
pama ysime,
aip
pa
u i
a i ikmeny
i
lie u iy,
i
la iy
kalboje.
Cia
mums
ipéjo
ik
duo i
au en iskg
Sios
upés
a da,
ku io
p ak ikos
eikalui,
0
ypaé
oponimikos
y iné ojams
gali
ne
ka g
p i eik i.
*
J.
Endzelins,
La ijas
PSR
ie a di,
I
daja,
1.
séjums,
193,
Riga,
1956.
™
Ten
pa .
*®
K.
Milenbacha
La ieSu
alodas
i dnica,
Redi éis,
papildinajis,
u pinajis
J.
Endzelins,
1,
438,
Riga,
1923-1925.
