(ee
T
Uy
ey
KALBOT
YR.OS
KLAUSIMAL
I
Lone
ua
0.8
TSR
MOR
SEU
AKADEMIJA
SAKYNOS
TARMES
DAIXTAVARDZIO
KAITYBA’
A.
JONAITYTE
:
1,
BENDROSIOS
PASTABOS
Giminé.
Ta méje
ski iamos
3
daik a a dziy
giminés:
y iskoji,
mo e iskoji
i
bend oji.
Bend osios
giminés
daik a a dziy
a méje
né a
labai
daug.
Issky us
daik a a dzius,
eiskian ius
asmeny,
eikéjy
pa adinimus,
p z.:
g é'bé
jis,
g é'bé
je;
R é-kliss,
k é-klé:
,, éksnys,
-é%;
h
emuo,
piemé
ne;
sé'nis,
sénes
s4lumi i's,
Sdl mi é®
,,kas
labai
Sal io
bijo"s
ilugis,
ilige...,
i
kai
ku iy
gy uliy
i
paukS iy
a dus,
p z.:
Ralakuc,
kalaki e;
6°%i's,
@ska
i
. .,
ku
g ama iné
giminé
a i inka
ealiq
y iska
a
mo e i8ka
ly i,
isy
ki y
daik a a dziy
g ama iné
giminé
y a
g ynai
o mali
g ama iné
ka ego ija.
Vy iskosios
giminés
y a
isi
a-,
a-,
u-,
ju-kamieniai
daik a a dziai
(ddike,
ki is,
li
us,
so-dzus),
isky us
sesu a
i
duk é:,
isi
p iebalsinio
kamieno
daik a-
a dziai
( dumuo,
aésmuo),
i-kamieniai
dan is,
agis
i
ie
o-,
io-,
é-kamieniai
daik-
a a diai,
ku ie
ei8kia
y iSkos
ly ies
asmenj,
p z.:
dé-de,
é e
,, é é“,
i sila;
pa-
a dés:
ka pd i'ce,
la‘pe,
maséika,
pduga,
no' u a'
ice...
Reikia
pasaky i,
kad
pa a dés
su
p iesaga
—
a ycia
||
-é ycia
daugiskai oj,
be
mo e iskosios
giminés,
gali
u é i
i
y iskaja,
p z.:
jecké i'
ces
||
jecké
i
cei,
a pa’
i'ces
||
Ra pa' i'ce ...
Vy iskosios
giminés
o mos
y a
daznesnés.
J
a
kamieng
linkusios
pe ei i
i
o-ka-
mienés
pa a dés,
p Z.,
Salia
daugé'la,
né‘ eika,
né- eaisa,
@d ila
sakoma
i
daugé'Is,
né- eiks,
nb* aisas,
ad ils.
Mo e i8kosios
giminés
y a
o-,
10-,
é-kamieniai
daik a a dziai
(g¢' e,
ma i,
oga,
ald&e),
i8sky us
dan is,
agis,
isi
i-kamieniai
daik a a dziai
(anks is,
nak is)
i
p iebalsinio
kamieno
duk é
i
szesu a.
Ta més
i
1k
a i inkamy
daik a a dziy
giminé
ne
isada
su ampa,
P 2.:
abga-
ma
,,apgamas“,
blaks iens
,blaks iena“,
da‘Ina
,,delnas“,
ékezi's
jeke é,
md ks
,mo ka“,
pé' is
,,po a“,
skalkei
,,kalkés“,
alna é'
zis
, a nalésa“.
Jei
a més
daik a a dzio
giminé
nesu ampa
su
a i inkamo
Ik
daik a a dzio
gimine,
ji
daZniausiai
su ampa
su
g e imy
Zemai iy
(p z.,
Ku gény)
a
auké ai-
¢iy
a miy
gimine.
1
S aipsnis
y a
asomo
didesnio
da bo
apie
Sakynos
a me
dalis.
Jame
a ojama
okia
pa
one iné
ansk ipcija
kaip
i
II-jame
»Lie u iy
kalbo y os
klausimy“
ome
109
—
130
psl.
i8spausdin ame
s aipsnyje
»»Sakynos
a més
ki is
i
p iegaidé“.
Tik ai
mig iyiy
d iga siy
Ul,
i i,
u
+
1,
m,
n
i ap adé
p iegaidé
ia
Zymima
ne
()
be
().
Ta més
pa yzdziai,
issky-
us
igim inus
a ejus,
i
Ik
ne ansponuojami.
91
Ta méje
y a
i
okiy
daik a a dziy,
ku ie
u i
i
y i8kaia,
i
mo e i’kaja
giming,
p z.:
cibiilis
||
cibile
,,s ogiinas“,
g i‘ba
||
g ps,
Hepa
||
eps,
i ' a,
be
daugiskai oje
Salia
i‘zas
i
i‘ ai,
spu ga
||
spi ks,
siodis
~
s iodys
||
s iodge
(dazn.),
aba
||
Zd'ps
(dazn.),
Zil i is
||
Hl i e
( eé.).
Bend osios
giminés
y a
ie
daik a a dziai,
ku ie
ienodai
gali
bi i
aikomi
i
y iskos,
i
mo e iskos
ly ies
asmenims
(ka ais
i
j ai iems
gy iams).
Dau-
gumas
bend osios
giminés
daik a a dziy
y a
o
kamieno,
be
y a
jy
i
ki y
kamieny
(a,
ia,
é,
iu),
p z.:
a é'piza
,,zioplys,
-6“,
d ambila
,,didelis,
ne angus
Zmogus“,
is iga,
iZa ga
~
i8za ga
,,iSsiZiojélis,
-é“,
kldika
,,k ailys,
-é“,
lama a
>
Sug iu élis,
=e",
liekiunesa
»ple kininkas,
-é“,
/e' a
,,apsileidélis,
-é,
iS izélis,
-é“,
nze ala,
ne alé'ika
,
apsileidélis,
-é“,
nae alga,
n iosp o-ga
,,d ésena“,
paka d‘ila
»,padauza“,
paméi a,
pd'mpla
,,pamplys,
-é“,
pikGi na,
plika a
»he im as
Zmogus“,
ika a
»susi aukélis,
-é“,
slopsna
,,d asna“,
sna glaéda
»spienbu nis,
-é“,
sp é-gcena
,,d as-
na,
d ésena“,
s #ikaza
,,susisukélis,
-é,
susi aukélis,
-é“,
a adé-ika
,,mégs as
daug
i
ga siai
kalbé i“,
d-/ka a...;
gal acas
,,gud uolis,
-é“,
ga gd: s
»iS isélis,
-é«,
Ranéas
,,8yk8 uolis
i
niu zglys,
lé-uéas
,, inginys,
-é“,
makd- s
,,suk as
zmogus
“,
pli pals
sPlepys,
-é“,
sali
Rius
,,g ei
jsizeidzias,
kap izingas
Zmogus“,
snacas
sissiblaskélis,
-é“,
s iilbis
,,.ne angus,
ne a’y as
Zmogus“.
Palyginus
pa yzdzius,
a odo,
kad
o-kamieniai
daik a a dZiai
bend osios
giminés
y a
iS
seno,
o
ki y
kamieny
Zodziai
j
bend aja
gimine
bus
pe éje
éliau.
Tai
i8
dalies
pa i ina
i
oks
a més
eiSkinys,
kad
be
koks
y i8kosios
a
mo e-
iskosios
giminés
daik a a dis
pe einaj
bend aja
gimine,
jei
ik
juo
kas
no s
cha-
ak e izuojama,
p z.:
as
bjau 'be
ik as
Sii bé-lé";
naema* e
o’.
,jaunike,
sake,
ko -ks
pelé:
da;
ale_,gi_, as
ai_bén
Raule;
niweik
pas_,péliksiene,
dna
gee a
ixkalbo:dus
»smégs a
kalbé i“.
Visiems
bend osios
giminés
daik a a dziams
cha ak e ingas
ienas
dalykas
—
isi
jie
u i
niekinamaja,
menkinamaja
eik’me.
Be ,
kaip
igim is,
eikia
pa-
miné i
i
okius
bend osios
giminés
Zodzius,
ku ie
neigiamos
eikSmés
ne u i,
p z.:
ligé-nis
(sa@ka,
ha_jligé-nis
jau_ji_
ka
muoli
su auk a;
ligé-nis
s@kan i...;
ju sa
éys
Jau_senei
ligé-nis),
ilmo'cus
,, e éjas,
aiskin ojas
-a“
(dns
e
biwa
ba _ iilmo
cu;
a_jau_, iilmo-éaus
p i i kai
(kalban
apie
mo e i).
Linksnis.
Ta méje
y a
ie
pa ys
7
linksniai,
kaip
i
Ik.
Senieji
pos pozici-
niai
ie ininkai
y a
iinyke.
Adesy as
i
alia y as
ignyke
be
pédsaky,
ienaskai os
ilia y o
liekany
pasi aiko
ik
sup ie eiksméjusiu
i ,
dazniausiai,
ap upéjusiy,
p z.:
sa
bi -da
,,8unj
a o“;
d-u
is
éik
Gi
kandin
,, au
is
eikia
ei i
paskui“;
/auka
||
laukuo
||
laukuon
,,laukan“,
plg.
ku séniskiy
Zemai iy
laukuo,
Klaipédiskiy
lauk.o;
s e a
~
sie an
,, aip
a e
j
sa o
ie a
a o
ka es“;
dik
Salin;
mask
2é'mé-
,,zemén“.
Sie
pos poziciniai
ie ininkai
y a
uZleide
ie a
p ielinksninéms
kons ukci-
joms,
p z.:
mishka
pauki is
i_miska
i
Ais,
UE
je
i_,pie as;
pas_mo' ind' e
isa
ald‘ e
,,pas
mo ing
aikams
ge iausia“;
ag ioj
bas_b oli.
Ka ais,
no s
i
labai
e ai,
pasi aiko
i
okiy
a ejy,
ku
pap as as
ie inin-
kas
a ojamas
ilia y o
eikime,
p z.:
kdn mi iuos
nu d- e
éPius
oo
Ka i minius
nu a é
e sius“.
Laiky i
8i
pa yzdj
senojo
ilia y o
liekana
i
g e in i
jisu
okiomis
y y
aukS aiciy
su umpéjusio
dgs.
ilia y o
Kons ukcijomis,
kaip
p z.:
dd na-
muds
a eXa
(apie
Va éng);
jas
a asiosi
s ecuds
(Laziinai),
u
bii ,
negalima,
nes
a méje
nieku
kokiy
no s
aiskesniy
ne
sup ie eiksméjusiy
dgs,
ilia y o
pédsa-
92
ky
né a.
Tai,
g ei iausia,
bus
isai
naujas
ei8kinys,
iesiog
pap as ojo
ie ininko
eik’més
p aplé imas®.
~
Kada
a méje
senieji
pos poziciniai
ie ininkai
iSnyko,
sunku
iksliai
nu-
s a y i.
Be
a odo,
ai
u éjo
i yk i
jau
seniai,
nes
siy
ie ininky
ne u i
ne
ik
Sa-
kynos
a mé,
be
i
isos
g e imos
Zemai iy
i
aukS ai iy
a més.
Apsk i ai
a més
linksniy
galiinés
be eik
isu
a liepia
Ik
a i inkamy
kamieny
linksniy
galiines
i
y a
su
jomis
ienos
kilmés.
Be eik
isi
a més
linksniy
gal -
niy
ski umai
kile
dél
one inio
a
mo ologinio
galiiniy
umpinimo®.
Taip,
is-
sky us
a
kamiena,
isy
kamieny
daik a a dziai
u i
su umpin a
ienaskai os
ie ininko
galing,
p z.:
S d'wi,
miskél ’,
gdl o’,
liepo’,
dd ziné,
palubé’,
pe ui,
idui,
dnden ’...
Daugiskai os
naudininko
i ,
issky us
a-,
ia-kamienius
daik a a dzius,
dau-
giskai os
jnagininko
galiinés
aip
pa
su umpin os.
Be
Sios
galiinés
su umpina-
mos
ne
isame
a més
plo e
ienodai.
Visu
Zemaiciy
pasieniu
(K uopiai,
Dilbinai,
Sakyna)
ypa
senesniosios
ka os
Zmoniy
a pe
daug
daZniau,
negu
olesniame
nuo
zemai iy
a més
plo e,
su inkamos
o mos
su
-s,
PVZ.;
dgs.
naud.:
akdims,
bé:bums,
po-nd'ms,
sé
id'ms,
gmo'nims,
Zo'lims
,,zoléms“...,
dgs.
inag.:
dienums,,dienomis“,
nak ims,
pusé
lé-ms,
ili:Gums
,,uly¢iomis“.
Be
i
Zemai iy
pasienyje
o mos
su
-s
jau
Zymiai
e esnés,
negu
be
-s,
p z.,
dgs.
naud.:
a kld-m,
ba d:m,
la
é'm,
mé e im...,
dgs.
inag.:
maldum
,,maldém“,
dudé-m,
pusim.
Tam
-s
nuk i imui
p a-
dia,
kaip
manoma‘,
y a
da usios
d iskai os
o mos.
Remian is
1k
i
senaisiais
a8 ais
(Vilen o
ka ek.
i
e angelijos),
galima
ma-
ny i,
kad
a méje
pi miausia
i
jau
seniai
su umpéjo
dgs.
naudininko
senoji
ga-
liiné,
o
jau
Zymiai
éliau
—
dgs.
inagininko
galiiné,
ku i
Ik
y a
iSlikusi
iki
Sian-
dien,
p z.:
akimis,
ankomis.I8
u
pa iy
Sal iniy
a odo,
kad
ns.
inagininko
ga-
lané
bus
su umpéjusi
d auge
su
dgs.
inagininku.
Kalban
apie
daugiskai os
naudininko
i
inagininko
linksnius,
negalima
ne-
ap a i
isy
linksniuojamujy
kalbos
daliy
mo e igkosios
giminés
Zodziy
daugiskai os
naudininko
i
jnagininko
galiinés
-wm(s),
p z.:
o'kiim/(s)
susi é'lusum(s)
xilim(s)
galo im(s)
(dgs.
naud.);
su_ iso
kum(
s)
saenum(s)
ki-
lamum(s)
masinum(s)
(dgs.
inag.).
(Da
z .
a ski y
kamieny
pa adigmas).
Si
galiiné
pazis ama
be eik
isiems
Siau és
aka y
auk& aigiams
i
gana
di-
delei
Zemai iy
daliai.
Remian is
Siuo
me u
u ima
Lie u iy
kalbos
a lasui
su ink a
mediiaga,
galiiné
-ums
j
aka us
siekia
Sig
iba:
Papilé,
T ySkiai,
Ku sénai,
Kel-
mé,
Adomai iai,
Pag aman is,
Zygai iai,
Lauksa giai,
Rugaliai,
Ei iai,
oliau
uzZ-
silenkia
j
y us
i
ies
Ju ba ku
pasiekia
Nemuna.
Da
oliau
j
aka us
uz
Sios
i-
2
Pig,
B.
A.
Cepe6penuukos,
O
HeKOTOPBIX
BOSMOXHBIX
MPHYHHAX
MPOHCKOIK-
HHA
WIATHBHOTO
SHAYeHHA
Y
AATEICKOFO
OKATHBA,
Raks u
k ajums
el ijums
akadémi-
kim
p o eso am
d .
Janim
Endzelinam
ia
85
dzi es
un
65
da ba
gadu
a ce ei,
243,
Riga,
1960.
8
Apie
mo ologinj
galiiniy
umpinima
pla iau
Z .
V1.
G ina eckis,
Gal iniy
umpéjimas
lie u iy
kalbos
a mése,
—
Vilniaus
als ybinio
pedagoginio
ins i u o
Moks-
Jo
da bai,
8,97
—98,
Vilnius,
1959;
J.
Kazlauskas,
Daik a a dziy
(i)
u
linksnia imo
ny?
kimas,
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
2,
26,
Vilnius,
1959.
4smulkiau
2 ,
J.
Endzelins,
La iedu
alodas
g ama ika,
405,
Riga,
1951
i
en
nu ody a
li e a ii g.
93
bos
dgs.
naudininko
galiiné
-wms
uz a8y a
Vei i zénuose,
p z.:
Sakéms,
eséms
i
. .
:
Pakapu nyje
(Raseiniy
aj.),
Joniskéje
(Tau agés
aj.),
Vidukléje
(Raseiniy
aj.),
NemakS¢iuose
(Skaud ilés
aj.),
Did éjyje
(Raseiniy
aj.)
galiiné
-wms
uz a-
’y a
ik
dgs.
inagininke.
Daugiskai os
naudininke
isy
kamieny
mo e iskosios
giminés
daik a a dZiai
iSlaikag
sa o
senasias
galiines.
Palyginus
senesnius
Sal i-
nius,
iSeina,
kad
galiinés
-wms
bu imas
ik
dgs.
jnagininke
y a
a ba
isai
naujai
a si ades
dalykas,
a ba
uZ aSiné ojy
klaida, nes
nuo
Nemak& iy
i
Viduklés
kilusio
S.
S ane iciaus®
aS uose
galiiné
-wms
su inkama
i
dgs.
naudininke,
i
dgs.
jnagininke,
p z.:
Pady bdynsiu
laywele,
plauksiu
ju iums
ma elums
(26
psl.)°%;
...munes
g audey
we ky
g audziums
asza elums
(34
psl.);
Mes
pasysamdisme
Ri-
gos
slieso ely,
mes
p ydy bdynsme
sk iniums
ju ineles
(92);
Asz
pasze siu
sawa
Zy -
guéely
ney
ugeleys,
ney
migzeleys,
g inums
awyZelums
(122);
...ku ys
um
layku
bi-
damas
Wylniuje,
m in
y
muna
dayniims
ise édy
a
eyksma
jog
dainazimes
pa aszy
(132).
I
1829
m.
i8leis os
S ane iciaus
dainos,
i
didelis
-uwms
papli imo
plo as
neleidzZia
Sios
galiinés
laiky i
labai
nauju
eiskiniu.
Kaip
ma y i
i
pa eik y
pa-
yzdziy,
S ane iciaus
aS uose
galiiné
-wms
su inkama
o-, io-
i
é-kamieniuose
daik a a dziuose,
aigi,
ji
i
en
negali
bi i
isai
nauja,
nes
pi miausia
u éjo
a -
si as i
ik
iename
ku iame
no s
kamiene,
g ei¢iausiai,
(1)o
kamiene,
o
jau
paskui
jsib au i
i
j
ki us
kamienus.
Pi miausia
u éjo
jsib au i
i
é
kamieng,
nes
é-
i
o-kamieniy
Sakninio
ki cia imo
daik a a dziy
linksniy
galiinés
Zemai iy
i
Siau-
és
aka y
auks aiciy
a mése,
iSsky us
ns.
i
dgs.
ie ininkus
i
dgs.
naudininka
su
jnagininku,
y a
ienodos.
Tiksliau
galiinés
-wms
senumo
nus a y i
kol
kas
ne-
galima.
Tiesa,
P iisy
Lie u os
Siau és
aka y
auk& ai io
Vilen o
E angelijose
an-
dame:
p iewaisdumis
(E .
25)
i
paslap imis
(E .
30).
Be
daugiau
panasiy
a eju
pe
isus
Vilen o
a3 us
né a,
i
neZinia,
kaip
uos
pa yzdzius
aiSkin i:
a
ina-
gininku
su
-wmis,
a
ko ek i os
klaidomis.
Be
o,
pi masis
Zodis
gali
bi i
ne aisyk-
lingai
pa a o as
kaip
u-kamienis,
0
an asis
— pap as a
Zemai ybé,
ku iy
Vi-
len o
aS uose
pasi aiko
gana
daznai.
I§
o,
kad
daba inése
lie u iy
kalbos
a mése
i
senesniuose
Sal iniuose
(S ane i ius)
nieku
neuZ iksuo a
dgs.
jnagininko
su
galiine
-*wmis,
eik y
many i,
kad
galiiné
-ums
y a
a si adusi
ada,
kai
su umpéjo
i
su ienodéjo
senosios
dgs.
naudininko
i
inagininko
galiinés,
i
nauja
gal iné
-wms
i§
ka o
bu o
apibend in a
abiem
linksniams.
Galiiné
-wms
seniau
bu o
laikoma
skoliniu
i8
eliuoni&kiy
a més.
Be :
Siai
nuomonei
p ieS a auja
nepap as ai
didelis
-wms
papli imo
plo as,
apiman is
ne
ik
be eik
isus
Siau és
aka y
aukS ai ius,
be
i
ge oka
dalj
Zemai iy
i
besi esigs
nuo
La ijos
TSR
sienos
iki
Nemuno.
Negalima
-ums
laiky i
i
désningu
pap as u
neki éiuo os
gal inés
-om/(s)
umpéjimo
i
iS i imo
a eju,
nes
am
p ieS a auja
as
ak as,
kad
jau
seniai
ose
Ri
See
Ss.
S ane y¢ia,
Pasaké ios,
5,
Kaunas,
1948,
®
Pa yzdziai
imami
i8
S.
S ane iéius,
Dainos
Zemai iy,
Vilnius,
1954.
Pe a%an
S ane i iaus
eks a,
pakeis as
aidés
Z
aS’ymas.
Kai
ku ie
i8
Siy
pa yzd%iy
minimi
i
E.
G ina eckienés.
Z .
E.
G ina eckiené,
Mi u os
upyno
a mé,
ilologijos
moksly
kandida o
laipsnio
dise acija,
305,
Vilnius,
1955,
maSin as is,
94
a mése,
ku iose
su inkama
gal iné
-wm(s),
a si adusi
eiksmazodziy
dgs.
I
as-
mens
gal iné
-om
(<
-ome),
p z.:
da om, sakom,
Ri om
nieku
neiS i s a
i
-wm,
no s
jau
nuo
seniai
i
dgs.
naudininko
—
jnagininko
i
eiksmaZodziy
dgs.
I
as-
mens
galiinés
one iskai
pana ios.
Isim j
suda o
ik
po a
pa yzdziy:
p asum
,,p a~
Som“
(Sakyna,
Ku Sénai)
i
Zénums
,,zinoma‘
(Sakyna,
Ku 8énai).
Jie,
kaip
ma y i,
jau
a i ike
nuo
bend os
eiksmazodzio
sis emos.
Be
kai
ku iose
Siau és
aka y
aukS ai iy
a mése
i
ki is
y a
u éjes
am
ik os
eikSmés
-um(s)
a si adimui.
Taip,
p z.,
Mi u os
upyno
a méje
(apie
Ju ba ka)
dgs.
naudininke
i
jnagininke
gal ine
-wm/(s)
u i
ik
Sakninio
ki Cia imo
zodziai,
p z.:
ai kum(s),
ogum(s)"...
Taip
pa
-wm(s)
negalima
laiky i
i
a éjusia
i8
u-kamieniy
daik a a dziu,
nes
isu ,
ku
ik
ji
su inkama,
galiiné
-wm
(s)
y a
a ojama
ik
mo e i8kosios
gimi-
nés
daik a a dziuose,
o
mo e iskosios
giminés
u-kamieniy
daik a a dziy,
ku ie
éliau
bii y
pe éje
i
ki a
mo e iSkosios
giminés
kamieng
i
uo
paciu
d auge
pe -
neSe
i
galiine
-wm/(s),
lie u iu
kalboje
né a.
Be
o,
i
pa iy
u-kamieniy
daik-
a a dziy,
issky us
dgs.
kilmininka,
jokio
linksnio
galiiné
nesu apo
su
ku io
no s
mo e igkosios
giminés
kamieno
linksnio
gal ine,
aigi,
ne
pap as os
analogijos
negaléjo
bi i.
Sup ie eiksméjusiy
dgs.
inagininko
o my
su
-wmis
andame
la iy
kalboje,
p z.:
e umis
,, e ai“,
mazum(:
is)
,,po
upu i*,
milzwmis
,,labai
daug“,
ie umis
» ie omis®
i
k .8
Sias
o mas
K.Miihlenbachas
aiikina
kaip
p iesagos
-wma-
da iniy
dgs.
jnagininka®.
Be
lie u iy
kalbos
o mas
su
-wm(s)
uo
paaiskin i
negalima.
Taigi,
galiinés
-wm/(s)
kilmé
licka
neaigki.
Gal
bii y
galima
many i,
kad
Cia
lemiamg
aidmenj
su aidino
i a dzio
kas
inagininkas.
To
plo o
a mése
i a dZio
kas
inagininko
o ma
be eik
isu
y a
kum
<
kuom
<
kuomi,
kaip
as un as
<
as uon as.
Sis
j a dis
de inamas
i
su
mo e iSkosios
giminés
a dazodziu
dgs.
jnagininku,
p z.:
su
kum?
—
su
ankom(s).
Véliau
galéjo
dél
analogijos
i s i
su
kum?
—
su
ankum/(s).
Pa iame
Sakynos
a més
plo e
gal iné
-um(s)
a ojama
ne
isu
ienodai.
Gy iausia
ji
a iau
Zemai iy
sienos
(K uopiai,
Sakyna,
Da gai iai,
Dilbinai,
Za-
ga é),
be ,
p z.,
apie
Skais gi i
ji
jau
e esné,
ypaé
é,
7
kamienuose. Ten
jau
daznesnés
a ski y
kamieny
senosios
galiinés.
Da
oliau
j y us
(Dauno a a,
Jo-
niSkis)
jos
jau
nebeuz iksuo a’.
Daugiskai os
ie ininko
galiiné
a méje
aip
pa
umpinama,
p z.:
a izo's,
Iéukuos,
namuos.
Be
daugiskai os
ie ininkas
umpinamas
ne
aip
désningai,
kaip
ienaskai os,
i
Salia
su umpin y
o my
daznai
a ojamos
i
pilnos,
pyz.:
Idukuose,
mies uose,
é-bo'se...
Be
o,
as
umpinimas
ne
isy
kamieny
daik a-
a dziy
y a
ienodas.
Labiausiai
umpinamas
a-,
ia-kamieniy
daik a a dziy
dgs.
7
Bl.
G ina eckiené,
Mi u os
upyno
a mé,
ilologijos
moksly
kandida o
laipsnio
dise acija,
294—295,
Vilnius,
1955,
magin as is.
8
J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
602—€03,
Riga,
1951.
®K,.
Mihlenbach,
Das
Su ix
-uma-
im
Le ischen,
Indoge manische
Fo schun-
gen,
XVII,
412—413,
S assbu g,
1905.
1
Dauno a ai
i
Joniskiui
medZiaga
im a
is
LTSR
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
Lie u iy
kalbos
a laso
ka o ekos.
95.

ie ininkas,
maZiau
-o,
io-,
é-kamieniy
i
isy
maziausiai
7
i
a més
p iebalsiniy
Kamieny
daik a a dziy
dgs.
ie ininkai
—
siy
kamieny
dgs.
ie ininkai
be eik
isai
ne umpinami.
a-,
ia-kamieniy
daik a a dziy
dgs.
ie ininko
galiiniy
didziausias
umpini-
mas
biidingas
ne
ien
ik
Sakynos
a mei
i
ki oms
giau és
aka y
aukS ai¢iy
a -
méms
(p z.,
Mi u os
upyno)"
be ,
kaip
odo
Dialek ologinio
a laso
medziaga,
i
kapsy-zana yky
(ku ie
ki y
kamieny
dgs.
ie ininko
isai
ne umpina)”
i
ju
kaimyny
eliuoniskiy
a méms.
Skaicius.
Ta més
daik a a dis
u i
ik
du
skai ius:
ienaskai a
i
daugi-
skai a.
D iskai a,
apsk i ai,
i8nykusi.
Siokiy
okiy
jos
liekany
da
pasi aiko
a-
i
ia-kamieniy
i
ki y
kamieny
y iSkosios
giminés
daik a a dziy
dgs.
galininke,
jei
jie
a ojami
su
,,du“
a ba
,,abu(du)“,
p z.:
ald-kuos
biwau
pasiséjes
di
cén nePu;
dh
pa eiskimu
asau;
su_sp agilu
hilé
ba _mdisa
abu
galu.
Be
okiais
a ejais
lygiag e iai
a ojamos
i
daugiskai os
o mos,
P z.:
d ein
p aléides
dis
ménesus;
...hu é-
i
di
pacus
diena
i_n@
kei;
di
Sim us
d é-me.
Visu
ki u
d iskai-
a
iSnykusi,
jos
ie a_uzémé
daugiskai a,
p z.:
nebed od
biena
ie_,du
spénei;
Se
ioj
i_sklepa,
d i
backas
auksi iu'
is idina...;
...d i
baékas
i em
i_dd
mdaisa;
neina,
kas
é
bus
paslimamas
o's_dol.
a-
i
ia-kamieniy
daik a a dziy
dgs.
gali-
ninko
d iskai os
liekanos
paaiikinamos
skai a dziy
,,du“,
,,abudu“
analogija.
Tai
pa i ina
i
as
ak as,
kad
lygiai
okie
pa
d iskai os
pédsakai
cha ak e ingi
i
daugeliui
ki y
a miy,
ku iose
daik a a dziy
d iskai a
aip
pa
jau
be eik
i3-
nykusi,
p z.:
kapsy-zana yky!*,
pa iy
pie iniy
Siau és
aka y
aukS ai iy
(Ju -
ba kas)
i
y y
aukS ai iy
(Linkmenys)!5
a més.
Sa o
pédsakus
d iskai a
y a
palikusi
i
isy
kamieny
dgs.
naudininke
i ,
i8sky us
a,
ia
kamienus,
dgs.
jnagininke!®,
ku
dél
d iskai os
j akos
p adé as
nu-
mes i
galiininis
-s,
p z.:
Jau_,d iem
aikd'm
a é'me
ka i ius
duki men us;
amé-
ika
p isun e
p ancil'zd'm;
piena
da e
é sd-m.
Kada
a mé
dyiskai os
ne eko,
pasaky i
sunku.
Skai¢ius
ne
ik
pa odo
daik y
skai iy,
be
su
jo
g ama inémis
o momis
kai
kada
siejasi
i
i ai ios
leksikinés
eikimés,
p z.:
d a is
,,d i a is“
i
d i adei
» ezimo
p iekiné
aSis
su
a ais
i
ienomis“,
g az 'be
,,g azumas“
i
g adi-bes
»g azumynai;
g az is
daik ai“,
lec
i
ledai
,,k uSa“,
médis
i
médzei
»smalkos“,
n6°sis
i
nd'si's
,,8ne és“,
i e
i
i
‘ ai
»spasaulio
Salis“
i
k .
Kaip
i
Ik
bei
ki ose
lie u iy
kalbos
a mése,
kai
ku ie
Sakynos
a més
daik-
aya dziai
ka ais
u i
ik
iena
ku j
skai iy:
a ba
ik
daugiskai a,
a ba
ik
iena-
4
Pilg.
El.
G ina eckiené,
Mi u os
upyno
a mé,
292,
299,
307,
311—312,
Vil-
nius,
1955,
maSin as is,
®
Plg.
A laso
medZiagos
inkimo
»sP og amos“
290
klausimo
bandomuosius
Pie y
Lie u os
Zemélapius,
Vilnius,
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u as,
ank a8 is.
#8
J.
Senkus,
Daik a a dziy
linksnia imo
Kapsy
i
zana yky
a mése
b uozai.—
Lie u os
TSR
MA
Da bai,
Se ija
A
2
(9),
157,
Vilnius,
1959,
4
El.
G ina eckiené,
Bidingesnés
giminés,
skai iaus
i
linksnio
o mos
Mi u os
upyno
a méje.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
2,
181,
Vilnius,
1959,
%
J.
Ka dely é,
Daik a a dzio
kai ymas
Linkmeny
a méje.
—Lie u iy
kalbo y os
Klausimai,
2,
166,
Vilnius,
1959.
16
Z .
J.
Endzelins,
La iedu
alodas
g ama ika,
405,
Riga,
1951
i
en
nu ody g
li e a i a.
96
skai a.
P z.,
ienaskai iniai:
bal 'be,
dé‘jims,
ka ei ije,
k éida,
piens,
S ins
i
k .3
daugiskai iniai:
balcine ,
eké:ces,
laSine ,
mieles,
mil ai,
mi 'bas,
mus i-nes,
niobaigas,
pakasi'nas,
p isnas
»snukis“,
smda:genas,
niezai,
dudes
p aadonlige®,
n okuls as
,nuob ukos“,
pa°
bi as,
pamazgas
||
sumazgas,
ba kséei,
é-da ai
i
k .
Kamienas.
Ta més
daik a a dZiy
kamienai
ie
pa ys,
kaip
i
Ik
(a,
ia,
0,
io,
é,
i,
u,
iu
i
p iebalsiniai),
be :
1.
A ski y
a més
daik a a dZiy
kamienas
ne
isada
su ampa
su
a i inkamy
lk
daik a a dziy
kamienu,
p z.:
Rea
bi is,
blaks ens,
daine,
débesi's,
dee*Ina,
Risenis,
né'sinis,
d-bela,
po- is
»po a®,
smaganas,
Si sa,
ieiné’,
S é' i s...
Kai
ku ie
ZodZiai
y a
d iejy
kamieny,
p z.:
g i ba
||
g ips,
s iodzei
||
siodis
~
seccia,
Zil i is
||
Sil i e,
eke i's
||
eke é*,
Zaba
||
Za'ps
i
k .
2.
Ne
isi
a més
daik a a dziy
kamienai
iSlaiky i
ienodai
ge ai.
Ge iausiai
iglike
a,
ia,
0,
io
i ,
i8
dalies,
é
kamienai;
7,
u,
iu
i
ypa
p iebalsiniai
kamienai
iSlai-
ky i
Zymiai
p as iau
i
ne
daba
jie
is
silpnéja,
nes
i8
jy
is
nauji
ZodZiai
pe eina
j
ki us
kamienus:
y iskosios
giminés
—
j
a,
ia,
mo e iSkosios
—
j
0,
10,
o
ka ais
i
j
é
kamienus.
Be
o,
j
uos
nyks an¢ius
kamienus
b aunasi
i$
gajesniyjy
kamieny
a ski i
linksniai
a
ne
iS isi
skai iai,
p z.,
u-,
iu-kamieniai
daik a a dziai
daugi-
skai oje
i8 isai
linksniuojami
pagal
a-,
ia~-kamienius.
Vienaskai oje
i
u,
i -kamieniy
ienaskai os
jnagininka
b aunasi
a-,
ia-kamieniy
o ma,
p z.:
su
alieju,
su
ci k u,
su
ak o u.
[
é,
i
i
p iebalsiniy
kamieny
mo e iskosios
giminés
daik a a dziy
daugiskai os
naudininka
i
inagininka
y a
ees
o mos
su
-um/(s),
p z.:
dgs.
Bee
akum(s),
ka-Foum,
mo
ee
}
»smo e ims“;
5
dgs.
inag.
dilgi- ium
,,dil-
gynémis“,
duk z um
,,duk e imis“,
H d un
>
si dimis“...
o-kamieniy
daik a a -
diiy
ns.
inagininko
o ma
y a
jsib o usi
i
j
-kamienius
mo e iskos
giminés
daik-
a a dzius,
p z.:
su
ake,
né-se,
Za’sei
.
P iebalsiniai
kamienai
iSlaiky i
isu
majziausiai:
Siy
kamieny
daik a a dziy linksnia imas
isai
sumaiSy as
(Z .
pa a-
digma).
No s
i,
u,
i
kamienai
nyks a,
be
ka ais
a ski i
jy
linksniai
isib auna
i
kai
ku iy
ia,
é
kamieny
ZodZius,
p z.:
ns.
a d.
Ra is
,,ka é“,
ki is
,,k é“,
moki'-
o'jus
,,moky ojas“,
asi* o:jus
,, a8y ojas“,
mpis
,,upé“
i
k .
Kai
ku ie
io-kamieniai
daik a a dZiai
y a
pe éje
i
é
kamiena,
p z.:
gi‘né’,
jaéuje
( .
jéujé?
~
jaujéje),
sk i ne
( .
sk i-né’
~
sk ¥néje),
iene
~
iekné,
i'ine
~
¥sné
( .
i-iné
~
¥8néje).
Pe éjo
dél
o,
kad
daugumas
linksniy
galiiniy
a méje
su apo
su
a i inkamais
é-kamieniy
linksniais
(ski iasi
ik
ns.
ie ininkas,
dgs.
ie ininkas
i ,
i§
dalies,
naudininkas
i
jnagininkas,
.
y.
jei
i
juos
nejsib auna
galiiné
-wms).
Baigian
da
eikia
pab éz i,
kad,
ku
a més
daik a a dZio
kamienas
nesu-
ampa
su
Ik,
en
jis
dazniausiai
su ampa
su
a i inkamo
g e imy
Zemai iy
i
auks-
ai iy
a miy
(Ku Sény
i
k .),
o
ka ais
i
g e imy
la iy
kalbos
a miy
(Bukaisi,
MeZamuiza)
kamienu
(plg.
la iy
akmins,
kalki,
pa is
i
k .).
Ki éia imas.
Ta més
d iskiemeniai
daik a a dZiai
u i
okias
pa
4
ki giuo es,
kaip
i
Ik,
ik
a-kamieniy
III
ki éiuo és
daik a a dziy
ns.
ie ininkas
ki giuojamas
ne
galiinéje,
kaip
Ik
(p z.:
be dé,
da bé),
be
Saknyje,
p z.:
bé- ée,
dé- be
i
k .,
kaip
i
ki y
Siau és
aka y
aukS ai¢iy
i
Zemai iy
a mése.
Daugiaskiemeniai
daik a a dziai
nuo
Ik
ski iasi
uo,
kad
u i
ik
3.
ki iuo-
es:
I
(p z.:
ak ioc,
pa a'sa is),
IL
(p z.:
ké‘pu se,
paklé-de)
i -III (p z.:
kamuo-
97
7+
Kalbo y os
klausimai
‘
lis,
iesuc,
sp a-gils).
Be
o,
a-kamieniy
daugiaskiemeniy
daik a a dziy
eciosios
a
ki éiuo és
ns.
ie ininkas
ki iuojamas
Saknyje,
kaip
i
o
pa ies
kamieno
III
ki ciuo és
d iskiemeniy
daik a a dziy,
p z.:
d*Zuole,
ieSu e
i
k .
A ski y
daik a a dziy
ki iuo é
nesu ampa
su
a i inkamy
Ik
daik a a dziy
Ki ciuo e.
Apie
ai
pla iau
Z .
p ie
a ski y
kamieny
pa adigmy.
2.
LINKSNIAVIMAS
a
kamienas
Vienaskai a
I
I
Til
IV
V.
kéuls,
pi ic,
ke‘lms,
lauks
K.
kéula,
pi s a,
ke'lma,
léuka
N.
ka ulu ,
pi s ui,
he'lmui,
léukui
G.
kéula,
pi s a,
ke'ima,
lauka
In.
ka-ulu,
pi s u,
ka*imu,
lauku
V .
ké-ule,
pi s e,
ke.lme,
lauke
3.
kéule,
pi s e,
ka'lme,
lauke
Daugiskai a
'
Vi.
Réula ,
pi s a ,
kelmai,
ldukai
K.
ké ulu’,
pi s u’,
keelmu,
léuku
N.
kd-ulé-m,
pi s d-m,
kalmd'm,
lauké:m
hd-uld-ms,
_pi s dé-ms,
kalmdé'ms,
laukd:ms
G.
kd-ulus,
pi s us,
hae:
Imus,
laukus
Jn.
Ré-ulais,
pi s ais,
halmais,
ldukais
V .
kd'uluos,
pi s uos,
kelmuos,
ldukuos
ké-uluose,
_pi s uose,
kalmuose,
ldukuose
5.
ké-ulai,
pi s a ,
kelmai,
ldukai
kalmai,
laukai
Pas abos.
Linksnia imas.
Vns.
ie ininkas.
Ta méje
e ka ¢iais
su inka-
ma
ganakeis a
ns.
ie ininko
o ma,
p z.:
blu'dZukuo,
da Z ikuo,
laukikuo
(Sakyna)
kakliko:
(Dilbinai).
Si
o ma
su inkama
ik
daik a a dZiuose
su
mazybine
p ie-
saga
-ukas.
Ta
ie ininko
o ma
skolin a
i8
g e imy
Zemai iy
a miy
(plg.
Ku sény
kal i kuo,
suodhikuo,
s i i kuo...
Sioje
a méje
ji
gana
gy a). Be
idomus
as
ak as,
kad
Sakynos
a méje
nebe
isada
ig aisomos
one inés
Zemai ybés.
Ze-
mai iy
a
galiiné
kilusi
i8
o-kamieniy
daik a a dziy
ns.
ie ininko'’.
Vns.
Sauksmininkas.
Daugiaskiemeniy
a-kamieniy
daik a a dZiy
ns.
Sauksmininkas
labai
daznai
u i
su umpin a
galiine,
p z.:
@ in,
kd- in,
pa‘
in,
a'buol
,, abale“,
a’sin
i
k .
Tik iniy
daik a a dZiy
ns.
Sauksmininko
o ma
nie-
17
Linksniuose,
u in¢iuose
g e imines
o mas,
pi ma
aSoma
daZniau
a ojama
o -
ma,
paskui
—
e esné.
18
Plg,
la iy
a-kamieniy
daik a a dZiy
ns.
ie ininka
mé%d,
é d,
Dél
kilmés
Z
J.
Endzelynas,
Bal y
kalby
ga sai
i
o mos,
106,
Vilnius,
1957.
98
kados
ne u i
galiinés
-e,
be
ik
o man a
-ai,
p z.:
bicudai
(pa a dé),
jankd'uskai
(pa a dé),
jo'nai,
md‘ inai,
p@' ai
i
k .
I$
bend iniy
daik a a dZiy
8
o man a
yns.
§auksmininke
isada
u i
ik
Zodis
,, é as“
—
é' ai.
Ki uose
bend iniuose
daik a a dZiuose
Sis
o man as
pasi aiko
ik
labai
e ai,
p z.:
gai, gai,
d iok
deegi a
(Da gai iai).
Tik iniy
daugiaskiemeniy
daik a a dziy
( a dy)
ns.
Sauks-
mininko
o mos
labai
daZnai
i
umpinamos,
p z.:
jé-kim,
lé' o'n
,,Leonai“,
s anisluy,
a
clay’.
Dgs.
Sauksmininkas.
Ta mé
jau
dagniau
i
III,
IV
ki ciuo és
d iskie-
meniuose
daik a a dziuose
ie oj
dgs.
Sauksmininko
a oja
dgs.
a dininkg
(plg.
pa adigmas).
Ki gia imas.
Kai
ku ie
a-kamieniai
a més
daik a a dziai
ki iuojami
ki aip,
negu
Ik”.
Ta méje
I
ki iuo e
ki iuojami:
dma ninks,
ame iké-ns,
d a ininks,
keld‘uninks,
pabi klas
,,p ie aisas,
j ankis“,
p é-c,
pi slas,
ské'lininks,
sa' ininks,
s oebu:klas,
ups,
Si s,
gin a s,
ka@- ininks,
RPd-uklas
,,senas
daik as
koks“.
Pi maja
ki éiuo e
ki iuojami
i
be eik
isi
daik a a dziai
su
p iesaga
-iinas,
p z.:
alej ins
(pa a dé),
bij ens,
keiki-ns,
lakwns,
pasali:ns,
pe kins,
a kinai
(kaimas),
sa?Gu'ns
(pa a dé),
quéwnai
(kaimas),
ij i ns
i
k .,
be
dlu‘ns,
kél wns,
malu'ns,
pala u'ns
,,da ze-
liuose
auginamas
p ieskoninis
augalas“.
Ta méje
II
ki iuo e
ki iuojami:
di Zas,
g@u a ,
jinks,
lieknas,
liukSc,
maldai
,meldai“,
iksmas,
iimai,
inks
~
u igas,
iloSas, dis ai.
Ta méje
III
ki iuo e
ki iuojami:
k ioc
~
k odas,
mdigai
,,g ébs iai“,
muskuls,
piioc,
smd*iks,
éd'ips,
%ee'nc.
Ta méje
IV
ki éiuo e
ki ¢iuojami:
kdnc
~
ka i as,
muils,
ne us,
e ks
~
eigas.
Kai
ku ie
a-kamieniai
daik a a dziai
ki ¢iuojami
d ejopai
a
ne
ejopai,
p z.:
ak oc
Li
III,
a klas ai
|
i
111
b,
jezmins
i
jé-zmins
I,
II
i
1b,
pa alkai
II
i
pa@ alkai
I,
mau ai
Il
i
md-u ai
I.
ia
kamienas
Vienaskai a
I
;
I
Il
IV
V.
s éob is,
mé-dis,
i
pes i's,
ké-is
K..
s dob e,
mé
d&e,
i pex e,
Réle
N.
s dob ui,
mé-diui,
i
peSiui,
Re
bui
G.
s iob i,
mé'
di,
i
pes i,
Rel
In.
s dobFu,
medi,
i
peS u,
helu
V .
s dob i,
médi*,
i
pes i’,
keéli*
58.
sniob i,
médi,
u.pes i*,
ké-is
kei
19
Dél
ns,
Sauksmininko
o my
kilmés
# .
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskie-
go,
3,
15,
Wa szawa,
1956.
J.
Endzelynas,
Bal y
kalby
ga sai
i
o mos,
106,
Vilnius,
1957,
*
Lk
ki ia imo
no ma
imamas
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas“,
Vilnius,
1954.
99
u,
iu
kamienas
Vienaskai a
I
II
I
V.
dméus,
i gus,
so-déus,
ius
K.
a'méaus,
ii gaus,
so-d&aus,
- aus
N.
emiui,
i gui,
s6-dzui,
ui
G.
amu,
i gu,
so-diu,
u
To.
améum,
ii gum,
so'déum,
um
amiu,
ii gu,
so'déu,
li u
V .
d-méui,
ii gui,
so-diui,
ui
8.
dm¥au,
ii gau,
sé-dzau, Ie au
Daugiskai a
VS.d-miei,
ii gai,
s6-dkei,
Ee- ai
K.
¢mi ,
ii gu’,
56d’,
Be w
N.
d'mzé'm(s),
ii gd'm(s),
so-dié'm(s),
li: d-m(s)
G.
amézus,
ii gus,
s6°dZus,
Ie us
Jn.
ames,
ii gais,
s6°deis,
In
ais
V .
d'*mzuos(e),
ii guos(e),
sd‘d&uos(e),
i
" uos(e)
Pas abos.
Linksnia imas.
Ta més
u
kamienas
labai
negausus.
iu
kamienas
uzZ
u
ge okai
gausesnis,
be
is
dél o
labai
gausus
né a.
Daugiskai oje
i
u
i
w
kamienai
y a
pe éje
i
a,
ia
kamienus.
I§
p iebalsinio
kamieno
kiles
Zmé'gus
daugiskai oje
a méje,
kaip
i
ki ose
g e-
imose
aukS aiciy
i
Zemai¢iy
a mése,
y a
pe éjes
j
i
kamieng:
Zmdé-ni's
(dgs.
a d.),
Zmo’nim(s)
(dgs.
naud.)
i
.
I§
wu
kamieno
daugiskai os
liekany
a méje
galima
paminé ii8
dgs.
ie ininko
kilusj
p ie eiksmj
pie use.
iu
kamieno
daugiskai os
nebé a
jokiu
pédsaku.
Ma-
noma,
kad
u-,
i -
kamieniai
daik a a dZiai
daugiskai oje
pe éjo
i
a,
ia
kamienus
dél
su apusiy
a,
ia
i
u,
iu
kamieny
dgs.
kilmininky
i
galininky
analogijos*®.
u,
u
kamieny
ienaskai oje
aip
pa
jau
y a
pe éjimo
j
a,
ia
kamienus
péd-
saky.
Tai
ienaskai os
inagininkas,
ku is,
be
sa o
senosios
o mos,
jau
u i
gana
daZnai
su inkama
a,
ia
kamieno
o ma
(Z .
pa adigmas).
Daba
8i
o ma
jau
y a
papli usi
ne
ik
Sakynos
a méje,
be
i
daugelyje
ki y
lie u iy
kalbos
a miy*®.
A ski ais
a ejais
jq
jau
pazino
i
Vilen as,
p z.:
sunu
(Ka .
27).
Ki ia imas.
Ta méje
isai
né a
Li
III
ki iuociy
u-kamieniy
daik a a -
dziy.
li- us
i
sinus
ki iuojami
IV
ki éiuo e;
4mé-gaus
ienaskai a
ki iuojama
IV,
o
daugiskai a—III
ki iuo e.
iu
kamiene
né a
III
i
IV
ki éiuo és
daik a a dziy.
% Z .
J.
Kazlauskas,
Daik a a dZiy
(7)
u
linksnia imo
nykimas.
—
Lie u iy
kal-
bo y os
klausimai,
2,
20—21,
Vilnius,
1959.
*6
Pla iau
apie
ai
Z .
J.
Kazlauskas,
min,
s aipsnj,
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
2,
22-30,
Vilnius,
1959,
106

P iebalsiniai
kamienai
P iebalsiniai
kamienai
a méje,
kaip
i
daugelyje
ki y
lie u iy
kalbos
a miy?’,
y a
labiausiai
sumige.*
Isky us
Zodzius
dik é"
i
sesu a,
isi
a més
p iebalsiniy
ikamieny
daik a a dziai
y a
y iSkosios
giminés.
Mo e i’kosios
giminés
zodziai
y a
pe éje
io
kamiena,
p z.:
@&smeenas,
pi menas
,,pu menys,
su inimas“,
sé*meenas,
skiumeenas
,,sku menys,
nuolupos“
i
k .
Vy i8kosios
giminés
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dziai
ieningos
linksnia i-
mo
sis emos
aip
pa
nebe u i.
Visi
jie,
issky us
ik
Zodi
dkmins
||
akmuo,
odo
aigkia
endencija
pe ei i
j
ia
kamieng,
be
linksniuojami
be eik
kiek ienas
sa aip,
nes
iename
jy
daugiau,
ki ame
maziau
y a
ia
kamieno
o mu.
Visai
a ski a
pa-
adigma
u i
Zodis
Si a.
5
Daik a a dziai
dkmuo,
dnduo,
yns.
kilm.
akmens,
éndens
||
d'ndene...
i
. .
isuose
linksniuose
u i
g e imines
ly is:
ns.
a d.
d:kmins,
ns.
kilm.
&kmina,
dndine,
ns.
naud.
akminu ,
d'ndi iui
i
. .
Toks
pa
eiSkinys
pas e-
bimas
i
g e imose
Zemaiciy
i
la iy
kalbos
a mése,
p z.:
ku déniskiy
Zemai iy
ns.
kilm.
ésmens,
ns.
naud.
2é'Smi iu’
, e’meniui“,
ns.
gal.
sésmini,
indini
j andenj;
la iu
:
akmins
,,akmuo“,
dibins
,,dugnas“,
esmins
,, e’muo“
(Bu-
kai8i,
MeZamuiza)”*.
Sis
in,
en
kai aliojimasis
aiskinamas
d ejaip:
K.
Biiga
ji
laiko
g ynai
one iniu
eigkiniu®,
o
J.Kazlauskas
sa o
dise acijoje,
emdamasis
lie u iy
kalbos
a -
miu
i
senyjy
as y
duomenimis
i
aip
pa
la iy
i
sen.
sla y
kalbomis,
kamie-
no
daik a a dziy,
apibend inusiy
silpnaji
su ikso
laipsni,
lickanomis*.
Be
a ski-
ais
a ejais
a méje
i,
e
p ieS
n,
m
gali
kai alio is
i
isai
ne
p iebalsiniuose
ka-
mienuose,
p z.,
éibinei
||
éibene
»Reibiniai,
kaimas“,
gimbiice
||
gambi
cei
»,Gimbii iai,
kaimas“,
pagimbu' e
||
pageembu' e
,,Pagimbi e,
Reibiniy
km.
di -
a“
(pa yzdziai
uZ asy i
Skais gi io
apylinkéje).
Vy iskosios
giminés
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dziy
linksnia imas
Vienaskai a
Daugiskai a
V.S.
esmuo
V.5.
ésmenei
K.
éSmene
K.
e3me iu’
ésmeens
éSmeenu’
N.
céSme iui
N.
esmeiid'm(s)
eSmenim(s)
G.
&Smeni
G.
éSme ius
In.
éSme iu
Jn.
eSmeneis
ésmenim(s)
V .
éSmeni*
V .
éSme iuos(e)
éSmenie
27
J,
Senkus,
Daik a a dziy
p iebalsinio
kamieno
linksnia imas
kapsy
i
zana yky
a mése.
—
Lie u os
TSR
MA
Da bai,
Se ija
A
2
(7),
Vilnius,
1959;
J.
Ka dely é,
Daik a a dziy
kai ymas
Linkmeny
a méje.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
2,
172—176,
Vilnius,
1959.
28
Apie
senojo
p iebalsinio
linksnia imo
nykimo
p iezas is
lie u iy
kalboje
pla iau
i .
J.
Kazlauskas,
Lie u iy
kalbos
daik a a dziy
linksnia imo
sis emos
pap as éjimas,
4—10,
Vilnius,
1958,
maSin aS is;
J.
Senkus,
miné o
s aipsnio
167—168
psl.
Ries
Cen
Bigole,
MeZamuizas
izloksne.
—
Filologu
b ied ibas
aks i,
XII,
12,
17,
a,
5
80K,
Biga,
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
1,
42,
Kaunas,
1924.
5
31
J,
Kazlauskas,
Lie u iy
kalbos
daik a a dziy
linksnia imo
sis emos
pap as é-
jimas,
61—63,
Vilnius,
1958,
maSin ai is,
107
Pas abos.
Kaip
esmuo
linksniuojami:
jdosmuo,
éumuo,
iduo,
s omuo,
Sa@lmuo,
Daik a a dis
aSmeenas
||
a’menei
a més
plo e
y a
y i8kosios
i
mo e isko-
sios
giminés.
Bidamas
y iskosios
giminés,
jis
linksniuojamas
aip
pa ,
kaip
eesmuo.
Taip
pa
linksniuojamas
i
Zodis
dnduo,
ik
ns.
kilmininke
jis
ki iuoja-
mas
Saknyje
od
‘ndens,
kaip
i
g e imose
Zemai¢iy
a mése
(Ku Sénai,
Papilé).
Daik a a dis
[i
emuo
dgs.
a dininke
i
galininke
y a
iSlaikes
da
i
senasias
o mas:
Tiemenis
~
liemenys
||
Lemenei,
liemenis
||
lieme ius,
o
dgs.
naudininke
i
i
jnagininke
daznesnés
senosios
p iebalsinio
kamieno
o mos:
Hiemen m(s),
Lemenim(s),
0
7a
kamieno
e esnés:
Heme id:m(s),
Hemeneis.
plemuo,
skiemuo
dgs.
a dininke
u i
ik
senasias
o mas
piemenis
~
piemenys,
skiemenis
~
skiemenys;
dgs.
naudinin-
ke
i
jnagininke
Salia
daznesniy
senyjy
p iebalsinio
kamieno
o mu
piemuo
u i
i
e esnes
a
kamieno
o mas:
piemenim(s)
||
piemaend'm(s),
piemenim(s)
ll
pie-
Meenas,
Dgs.
galininke
Salia
daZnesnés
pieme ius
pasakoma
i
p emenis.
skiemuo
dgs.
naudininke
iSlaiko
senaja
p iebalsine
o ma:
skiemen m(s);
dgs.
inagininke
Salia
senosios
skiemenim(s)
su inkama
i
za-kamiené
skiemeneis.
Dgs.
galininke
a ojamos
i
p iebalsiné,
i
ia-kamiené
o mos:
skiemenis
||
sk eme-
us.
Dgs.
ie ininke
a ojama
ia-kamiené
o ma
skieme iuos(.
e).
akmuo,
i&sky us
ns.
a dininka
i
kilmininka,
u in¢ius
g e imines
ly is:
akmuo
||
&kmins,
akmeens
||
&kmina,
isuose ki uose
linksniuose
y a
isai
pe éjes
j
a
kamiena,
p z.,
ns.
naud.
a@kminu ,
dgs.
a d.
akminai
i
. .
ménuo,
i8sky us
ns.
a dininka,
kaip
i
Ik,
y a
pe éjes
j
12
kamiena.
Kaip
ma y i
i8
pa adigmos
i
pas aby,
y iskosios
giminés
p iebalsiniy
ka-
mieny
daik a a dziy
linksnia imas
y a
labai
sumiges
su
ia
i ,
i8
dalies,
a
kamie-
nais.
ia
kamieno
o mos
jsib o é,
galima
saky i,
désningai,
.y.
pi miausia
j
p iebalsinius
kamienus
jsib o é
i
kamieno
o mos,
o
i
kamieno
y iSkosios
gimi-
nés
daik a a dziams
p adéjus
pe ei i
j
ia
kamiena,
o
kamieno
o mos
pagal
ana-
logija
isib o é
i
j
p iebalsinius
kamienus.
@
kamieno
o my
jsib o ima
galima
paaiskin i
dgs.
kilmininko
analogija,
plg.
a
kamieno
bd/nu:
i
p iebalsinio
kamieno
ph
emenu’,
pagal
ai
a si anda
i
i
ki os
dgs.
o mos
su
kie u
p iebalsiu:
dgs.
naud.
piemend:
m/(s),
dgs.
inag.
piemenais
i
k .3?
Vans.
ie ininko
o mos
éimenie,
dndenie,
kaip
i
7
i
ia
kamienuose,
skolin-
os
i$
Zemaidiy.
Visai
sa o iskai
a méje
linksniuojamas
sz a.
Vienaskai a
Daugiskai a
V.S.
Si a
V.S.
Sinis
~
sunys
K.
Sinies
KK.
Sanu
N.
Sinei
(Sakyna,
Dilbinai,
Da-
N.
sunim(s)
meliai,
Skais gi ys
i
k .)
Si iui
(Skais gi ys)
G.
sini
G.
Sunis
Tn.
S im
(Sakyna,
Dilbinai,Da-
In.
s enim(s)
meliai,
Skais gi ys
i
k .)
Siineis
( e .
Skais gi ys)
su iu
(Skais gi ys)
V .
Simi:
V .
sunuos(e)
Sunie
#2
Plg.
J.
Kazlauskas,
Lie u iy
kalbos
daik a a dZiy
linksnia imo
sis emos
pap as-
éjimas,
31,
Vilnius,
1958,
maSin as is,
108
Taigi,
Su a®
be eik
i8 isai
linksniuojamas
pagal
7
kamieng.
Sunkiai
paaiskina-
ma
ns.
naudininko
o ma,
be
ji,
g ei iausiai,
y a
skolin a
18
gemai iy
(plg.
papi-
lénigkiy
dounininky
sSénei
~
Sinie),
ik
a méje
nei8 aisy os
one inés
Zemai ybés
(plg.
da
skolin us
Zemai iskus
ie ininkus).
Tai
pa i in y
i
as
ak as,
kad
Si
o ma
a ojama
ik
p ie
Zemai iy
sienos,
o
oliau
j
y us
(Skais gi ys)
ji
p adeda
nyk i.
Laiky i
s¢nei
mo e iskosios
giminés
ans.
naudininku
*Suniai,
u
bi ,
negalima,
nes,
iSsky us
i$
Zemai iy
skolin us
i
e iau
a ojamus
ie ininkus,
pa ioje
a méje
y iskosios
i
mo e iskosios
daik a a dziy
giminés
linksniy
o mos
niekada
nemaiSomos.
“Mo e iSkosios
giminés
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dziu
linksnia imas
Vienaskai a
Daugiskai a
V.S.
dik é,
saesu a
V.5.
duk e is~dik e ys,
sése is~sése ys
K.
duk e s,
sése s
dik e es,
Sése es
di k é's,
sése ies
K.
dik e u’,
sése u’
N.
dik e ei,
sé
se ei
N.
duk e im(s),
sese im(s)
|
duk e iim(s),
sese im(s)
G.
di k e i,
sé&se i
G.
dak e is,
sé
se is
di k e es,
sé
se es
In.
dik e e,
sé
se e
Jn.
dak e im(s),
sése im(s)
di k e im
(L. e .)
dik e um(s),
sése um(s)
V .
di k e i,
sése i*
V .
duk e uos(e),
sése uos(e)
dik e ie,
sése ie
dik e i'se,
sése i*se
dik e ies(e),
sése ies(e)
Pas abos.
Vns.
a dininko
o ma
sesu a,
g ei iausiai,
y a
a si adusi
dél
o
kamieno
ns.
a dininko
analogijos
dél
o,
kad
,,sesuo“
a méje
bu o
ik
ienas
mo e i’kosios
giminés
daik a a dis,
u js
galiine
-wo.
Vns.
kilmininke
Zodyje
dikeé
jau
ima
jsigalé i
é
kamieno
o ma,
pagal
ns.
a dininko
analogija.
Vns.
ie ininke,
dgs.
a dininke,
galininke
i
ie ininke
isu
Zemai iy
pasie-
niu
su inkamos
i
Zemai iskos
é-kamieno
galiinés
(plg.
Ku Sény
sése es,
Papilés
di k e es,
sése es).
Dél
dgs.
ie ininko
o mos
dik e uos(e),
sése uos(e)
Z .
pas aba
p ie
o
kamieno
dgs.
ie ininko.
Sang aZiniai
daik aya dZiai
Sang aziniai
daik a a dziai
né a
labai
daZni.
Ta méje
jie
u i
d i
galiines
-is
i
-ies,
p z.:
d a-skimd:sis
||
d a-skimd'sies,
Sa'udimdsis
||
$d‘udimd:sies.
Galiinés
~ies
kilmé
neaiki.
Ka ais,
ypaé
p ie
Zemai iy
sienos,
pasi aiko
i
g ynai
Zemai-
isky
o my,
p z.:
d dimo's
,,pyk is,
d askymasis“
i
k .
Ta mei
cha ak e inga
ai,
kad
sang aziniai
daik a a dziai
nelinksniuojami:
isiems
linksniams
a ojama
DélSios
o mos
kilmés
Z ,
J.
Kazlauskas,
min.
eikalo
64
psl.
109
a dininko
o ma,
p z.:
¢é
Sd-:udimd'sies
neba a
gi dé?
,, ia
Saudymosi
nebu o
gi dé i“;
oi
ca
kada_néns
usidi psi
wW_ a_Jéjo-jimé:sis
,,oi
u
kada
no s
nu-
ken ési
uz
q
lojojimosi“;
ha_
h
pasis um
su_sa a
dauzimd:sies
,,kad
u
pasius-
um
su
sa o
dauzymusi“.
Sang aZiniai
daik a a dziai
nelinksniuojami
ne
ien
ik
Sakynos,
be
i
g e-
imose
a mése,
p z.,
Ku gény
i
k .
MMA
CYWIECTBHTEJIbBHOE
B
WAKHHCKOM
FOBOPE
A,
Tl.
HOHANTHTE
Peswme
B
c a be
uccieqyio ca
ocoGeHHOCTH
CKJIOHeHHA
HMeH
cyUlecTBHTeNbHEIX
B
WaKHHCKOM
Tosope,
Yc aHaBMBaloTCa
cyleqyioue
XapaKTepHble
yepTH!
H3-
M@HEHHA
CYLLECTBHTEbHLIX:
1.
Hcuesnosen e
Jpolic senHo o
unena,
Bmec o
Apesue o
BolicTBeHHO O
uucila
B
Tosope
yiloTpeOineTcH
MHOXKeCTBeHHOe
4YHCO, Hanp.:
dx
d klei
*aBe
nomaqH’,
di
si nai
’ypa
cha’,
dui
gd'l as
’nBe
onOBb’
HT,
a.
Oc aTku
ABOHCTBEHHOTO
YHC/a
COXpaHHJHCb
B
BAHHTeIbHOM
NayexKe
UMeH
CyllecTBH-
TCJIbHBIX
OCHOBbI
Ha
@,
ia,
eCJIH
9TH
CYIIECTBHTeIbHbIE
CTOAT
BMECTe
Cc
SHCTHTeNBHbIMH
di
*yBa’,
dbu
*o6a’,
abi du
’o6a’,
nanp.:
di
d:?Rlu.
*ppyx
aouajen’,
abu
galu
’o6a
Kona’.
2,
Tlane@Kuble
OKOHYaHHA
MMeH
CYIeCTBHTeIbHBIX
Topopa
B
OCHOBHOM
Te
2KE
CaMble,
YTO
H
OKOHYAHHA
NaJe Keli
COOTBETCTBYIOIIHX
OCHOB
JIMTepaTypHo o
ASbIKa,
TOJIbKO
B
TOBOPe
OHH
MOMBEP VIHCh
(hoHeTHYeCKOMy
HH
Mopioslo H4ec-
KoMYy
COKpaileHHio.
Hexo oppie
najexHble
(popMbl
TOXxKJeCTBEHHEI
c
cbopmamu
CoceqHHX
2KeMaHTCKHX
oBopoB,
Hanp.:
MecTHBIi
nayex
eHHCTBeHHO O
yHCAa
YMCHBUIMTEJIBHBIX
CYLIECTBHTEMbHBIX
C
cydxpHKcom—
ukas:
da iikuo
*s
o opo-
AUKe’,
puod kuo
*B
Topwo4Ke’;
MeCTHBIH
nayexK
eqHHCTReEHHO O
4uCcaa
cy-
U@CTBATEJIbHBIX
OCHOB
Ha
ia,
7
HM
Ha
co acHbili:
& é ie
*p
Kanane’,
ddn ie
’B
3y6e‘,
dndenie
*B
Boze’;
MecTHBIi
Nlay@2K
MHOXKECTBEHHOTO
§WcJa
cyulec -
BHTCJIbHBIX
7
OCHOBbI:
Gkies(e)
*B
asax’,
ddn ies(e)
’B
syOax’;
uMeHUTeNBHBI
H
BHHHTCIbHBI
NanexKH
MHOMKECTBEHHOTO
YHCMa
CYMIeCTBHTEbHbIX
7
OCHOBI
%KEHCKOPO
pola:
HM.
dikes,
BUH.
dkes
"Ta3a”,
duses
’yum’.
)Kemali ckum
BuH-
SHHeM,
CKOpee
BCe o,
CleqyeT
OObACHATh
MH
BTOPKeHHe
B
MeCTHBIT
nazex
MHOVKECTBEHHOFO
YHCJa
CYIECTBATCJIbHBIX
*XeHCKOTO
pola
(bopM
MecTHO O
Na-
Reka
CYMECTBHTEIbHBIX
MY2CKOTO
poga:
dusuos(e)
°B
yuiax’.
Sakuos(e)
*B
BeTBAX’,
26*uos(e)
*B
TpaBax’,
Tosopy
Takxe
cBojlicTBeHHEI
A
(OpMbI
aTeNbHOTO
H
TBOpuTebHO O
Naje-
2KeH
MHO2KECTBEHHOFO
YHCVIa
BCeX
OCHOB
KEHCKOFO
Poa
C
OKOHYAHHeM
—
um/(s):
bd:bum(s)
’6a6am
Ga6amn’,
gé oum(s)
"xypaBam
>xYypaBaaMn’s
a'nkScum(s)
*c pyykam
4
cTpyykamy’
uT,
x.
[lpoucxoxgenue
s ax
(popm—
Hesicuoe.
Ilo
mueHHio
aB opa,
9TH
(popMbI
Mo in
OOpasoBaTBCA
10
aHayio HH
110
¢
(popMoi
TBOpHTenbHO O
Hawexa
MecTouMeHHaA
kas
*KTO, 410’,
kum?
Kem,
gem’,
KOTOpad
MOXKET
yno peG/aTbcs
¢
TBOPHTE/IbHIM
Ta1€KOM
MHOKECTBEH-
Ho o
YHCMa
CYMIECTBATebHBIX
%eHCKOTO
Poa,
Hallp.,
six_
kum?
SU,
,_mé gom(s)
’¢
KeM?
c
aeBylKamH’>s
kum?—su
me gum(s).
3,
OcHoBbl
HMeH
CYLIeCTBHTeJIbHBIX
B
OBope
Te
2Ke
CaMbIe,
YTO
HM
B
JH-
mepaTypHOM
si3bike,
HO
cJIenyeT
YKasaTb,
uTO
He
BCe
OCHOBbI
B
TOBOpe
coOxpa-
usc
o MHaKoBo
xopomo,
Jlyuume
Bce o
COXPaHHJMCb
OCHOBbI
a,
ia,
0,
io,
é
W
CYUI@CTBUTEbHBIe
XKeHCKOTO
PO la
OCHOBbI
i,
Hanp.:
@kis
* na3’.
CymecTBu-
qembubIe
MY2XKcKOTO
pola
OCHOBbI
7
MOYTH
WesIMKOM
MepellH
B
OCcHOBY
ia.
Cy-
IECTBHTEJIbHbIe
OCHOBbI
u
(iu)
B
MHOXKeCTBEHHOM
YHCJIe
Mepel d
B
OCHOBbI
a,
ia,
Hanp.:
si'nai
*cbIHOBb®’,
s6-dei
*nepesnu’.
Xy2xe
Bce o
B
osope
co.
XPaHHJHCb
CYULECTBHTEJIbHbIC
C
ocHoBoli
Ha
co iacubie,
[loyTH
KaxKoe
c/10B0
ocHOB
Ha
cO lacubile
B
oBope
CKsOHAeTCH
lO
pasHoMy,
Tak
Kak
B
CHCTeMy
CKJIOHEHHA
Ka?KNOFO
C/OBA
BTOPOCh
HE
OAMHAKOBOe
HCO
(popm
cymiecTBu-
TeNbHBIX
OCHOBbI
ia
(HHOT
a
H
a).
Ecau
ocHopa
Kako o-HH6yAb
OTJeNbHO O
HMeHH
CyleCTBUTCbHOTO
HE
COB-
najlae
c
OcHOBO!
COOTBETCTBYIOINe o
CYMIECTBHTEMbHOTO
JMTepaTyPHOTO
ASbIKA,
oHa
MOUTH
BCe ga
cOBMaaeT
c
OCHOBO!M
COOTBETCTBYIOWe O
CylleCTBHTCJIb-
HO O
2XXeMaHITCKHX
TOBOPOB,
a
YACTO
M
CYULECTBHTEABHOFO
J1ATBILICKOTO
ASbIKA.
4,
BosppaTHble
HMMeHa
CYIeCTBATeEbHBIe
B
WaKHHCKOM
ToBope,
Kak
B
coceqHHX
2emaiiTcKHX
oBopax
(Hanp.,
KypuieHaii),
He
CK/OHAOTCA.
5.
B
opope,
KpoMe
HeKOTOPbIX YKa3AHHBIX
B
CTATbe
HcKIOYeHHH,
HMeHa
cyllecTBHTe/bHBIe
HMeIOT
Te
2%
caMble
NapaH Mbl
yLapeHua,
TO
HB
JH-
TepaTyPHOM
ASbIKE,
,