Šakynos tarmės daiktavardžio kaityba

(ee tT Uy ey KALBOT YR.OS KLAUSIMAL If Loner ua v0.8 TSR MOR SEU AKADEMIJA SAKYNOS TARMES DAIXTAVARDZIO KAITYBA’ A. JONAITYTE : 1, BENDROSIOS PASTABOS Giminé. Tarméje skiriamos 3 daiktavardziy giminés: vyriskoji, moteriskoji ir bendroji. Bendrosios giminés daiktavardziy tarméje néra labai daug. Isskyrus daiktavardzius, reiskiantius asmeny, veikéjy pavadinimus, pvz.: gré'bé jis, gré'bé je; Rré-kliss, kfé-klé: ,,réksnys, -é%; th emuo, piemé ne; sé'nis, sénes s4lumiri's, Sdltmiré® ,,kas labai Saltio bijo"s vilugis, vilige..., it kai kuriy gyvuliy ir paukStiy vardus, pvz.: Ralakuc, kalakite; 6°%i's, @ska ir t.t., kur gramatiné giminé atitinka realiq vyriska ar moteri8ka lyti, visy kity daiktavardziy gramatiné giminé yra grynai formali gramatiné kategorija. Vyriskosios giminés yra visi a-, ta-, u-, ju-kamieniai daiktavardziai (ddike, kirvis, li tus, so-dzus), iskyrus sesuva ir dukté:, visi priebalsinio kamieno daiktavardziai (rdumuo, taésmuo), i-kamieniai dantis, vagis ir tie o-, io-, é-kamieniai daiktavardiai, kurie rei8kia vyriSkos lyties asmenj, pvz.: dé-de, téte ,,tété“, virsila; pavardés: karpdvi'ce, la‘pe, maséika, pduga, no'ruta' vice... Reikia pasakyti, kad pavardés su priesaga — avycia || -évycia daugiskaitoj, be moteriskosios giminés, gali turéti ir vyriskaja, pvz.: jeckévi' ces || jecké vi cei, arpa’ vi'ces || Rarpa'vi'cet... Vyriskosios giminés formos yra daznesnés. J a kamieng linkusios pereiti ir o-kamienés pavardés, pvZ., Salia daugé'la, né‘reika, né-reaisa, r@dvila sakoma ir daugé'Is, né-reiks, nb*rvaisas, radvils. Moteri8kosios giminés yra o-, 10-, é-kamieniai daiktavardziai (g¢'rve, marti, toga, vald&e), i8skyrus dantis, vagis, visi i-kamieniai daiktavardziai (ankstis, naktis) ir priebalsinio kamieno dukté ir szesuva. Tarmés ir 1k atitinkamy daiktavardziy giminé ne visada sutampa, Pv2.: abgama ,,apgamas“, blakstiens ,blakstiena“, da‘Ina ,,delnas“, ékezi's jeketé, mdrrks ,morka“, pé'ris ,,pora“, skalkei ,,kalkés“, valnaré' zis ,varnalésa“. Jei tarmés daiktavardzio giminé nesutampa su atitinkamo Ik daiktavardzio gimine, ji daZniausiai sutampa su gretimy Zemaitiy (pvz., Kurgény) ar aukétai- ¢iy tarmiy gimine. 1 Straipsnis yra rasomo didesnio darbo apie Sakynos tarme dalis. Jame vartojama tokia pat fonetiné transkripcija kaip ir II-jame »Lietuviy kalbotyros klausimy“ tome 109 — 130 psl. i8spausdintame straipsnyje »»Sakynos tarmés kirtis ir priegaidé“. Tiktai migriyiy dvigarsiy Ul, iri, u + 1, m, nr tvirtapradé priegaidé tia Zymima ne () bet (). Tarmés pavyzdziai, isskyrus igimtinus atvejus, i Ik netransponuojami. 91 Tarméje yra ir tokiy daiktavardziy, kurie turi ir vyri8kaia, ir moteri’kaja giming, pvz.: cibiilis || cibile ,,svogiinas“, gri‘ba || grtps, Hepa || eps, rit'ta, bet daugiskaitoje Salia ri‘zas ir ri‘tai, spurga || spirks, siodis ~ stiodys || stiodget (dazn.), aba || Zd'ps (dazn.), Zilvitis || Hlvite (reé.). Bendrosios giminés yra tie daiktavardziai, kurie vienodai gali biti taikomi ir vyriskos, ir moteriskos lyties asmenims (kartais ir jvairiems gyviams). Daugumas bendrosios giminés daiktavardziy yra o kamieno, bet yra jy ir kity kamieny (a, ia, é, iu), pvz.: avé'piza ,,zioplys, -6“, drambila ,,didelis, nerangus Zmogus“, istiga, iZarga ~ i8zarga ,,iSsiZiojélis, -é“, kldika ,,kvailys, -é“, lamata > Sugriuvélis, =e", liekiunesa »pletkininkas, -é“, /e'rva ,,apsileidélis, -é, iStizélis, -é“, nzevala, nevalé'ika , apsileidélis, -é“, naevalga, ntiospro-ga ,,dvésena“, pakard‘ila »,padauza“, paméiva, pd'mpla ,,pamplys, -é“, pikGirna, plikata »herimtas Zmogus“, rikata »susiraukélis, -é“, slopsna ,,dvasna“, snarglaéda »spienburnis, -é“, spré-gcena ,,dvasna, dvésena“, st#ikaza ,,susisukélis, -é, susiraukélis, -é“, taradé-ika ,,mégstas daug ir garsiai kalbéti“, vd-/kara...; galvacas ,,gudruolis, -é“, gargd:rs »iStisélis, -é«, Ranéas ,,8yk8tuolis ir niurzglys, lé-uéas ,,tinginys, -é“, makd-rs ,,suktas zmogus “, plirpals sPlepys, -é“, sali Rius ,,greit jsizeidzias, kaprizingas Zmogus“, snacas sissiblaskélis, -é“, stiilbis ,,.nerangus, neta’ytas Zmogus“. Palyginus pavyzdzius, atrodo, kad o-kamieniai daiktavardZiai bendrosios giminés yra iS seno, o kity kamieny Zodziai j bendraja gimine bus peréje véliau. Tai i8 dalies patvirtina ir toks tarmés reiSkinys, kad bet koks vyri8kosios ar moteriskosios giminés daiktavardis pereinaj bendraja gimine, jei tik juo kas nors charakterizuojama, pvz.: tas bjaurt'be tikras Siirbé-lé"; naema*te to’. ,jaunike, sake, kov-ks pelé: da; ale_,gi_,tas tai_bént Raule; niweik pas_,péliksiene, dna geera ixkalbo:dus »smégsta kalbéti“. Visiems bendrosios giminés daiktavardziams charakteringas vienas dalykas — visi jie turi niekinamaja, menkinamaja reik’me. Bet, kaip igimtis, reikia paminéti ir tokius bendrosios giminés Zodzius, kurie neigiamos reikSmés neturi, pvz.: ligé-nis (sa@ka, ha_jligé-nis jau_ji_ ka muoli sutraukta; ligé-nis s@kanti...; jursa téys Jau_senei ligé-nis), ttilmo'cus ,,vertéjas, aiskintojas -a“ (dns te biwa bar_tiilmo cu; a_jau_,tiilmo-éaus pritrivkai (kalbant apie moteri). Linksnis. Tarméje yra tie patys 7 linksniai, kaip ir Ik. Senieji postpoziciniai vietininkai yra iinyke. Adesyvas ir aliatyvas ignyke be pédsaky, vienaskaitos iliatyvo liekany pasitaiko tik suprieveiksméjusiu ir, dazniausiai, aptrupéjusiy, pvz.: sa bit-da ,,8unj varo“; td-u vis réik Git tkandin ,,tau vis reikia eiti paskui“; /auka || laukuo || laukuon ,,laukan“, plg. kurséniskiy Zemaitiy laukuo, Klaipédiskiy lauk.o; steta ~ sietan ,,taip tvarte j savo vieta varo karves“; dik Salin; mask 2é'mé- ,,zemén“. Sie postpoziciniai vietininkai yra uZleide vieta prielinksninéms konstrukcijoms, pvz.: mishka paukitis i_miska i Ais, UE je i_,pievas; pas_mo'tind'te visa vald‘te ,,pas moting vaikams geriausia“; vagtioj bas_broli. Kartais, nors ir labai retai, pasitaiko ir tokiy atvejy, kur paprastas vietininkas vartojamas iliatyvo reikime, pvz.: kdntmifiuos nuvd-re véPius oot Kafitminius nuvaré versius“. Laikyti 8i pavyzdj senojo iliatyvo liekana ir gretinti jisu tokiomis ryty aukStaiciy sutrumpéjusio dgs. iliatyvo Konstrukcijomis, kaip pvz.: ddr namuds atveXa (apie Varéng); jas atvasiosit svecuds (Laziinai), tur biit, negalima, nes tarméje niekur kokiy nors aiskesniy net suprieveiksméjusiy dgs, iliatyvo pédsa92 ky néra. Tai, greitiausia, bus visai naujas rei8kinys, tiesiog paprastojo vietininko reik’més praplétimas®. ~ Kada tarméje senieji postpoziciniai vietininkai iSnyko, sunku tiksliai nustatyti. Bet atrodo, tai turéjo ivykti jau seniai, nes siy vietininky neturi ne tik Sakynos tarmé, bet ir visos gretimos Zemaitiy ir aukStaitiy tarmés. Apskritai tarmés linksniy galiinés beveik visur atliepia Ik atitinkamy kamieny linksniy galiines ir yra su jomis vienos kilmés. Beveik visi tarmés linksniy galtniy skirtumai kile dél fonetinio ar morfologinio galiiniy trumpinimo®. Taip, isskyrus a kamiena, visy kamieny daiktavardziai turi sutrumpinta vienaskaitos vietininko galing, pvz.: Sfd'wi, miskélr’, gdlvo’, liepo’, ddrziné, palubé’, petui, vidui, vdndent’... Daugiskaitos naudininko ir, isskyrus a-, ia-kamienius daiktavardzius, daugiskaitos jnagininko galiinés taip pat sutrumpintos. Bet Sios galiinés sutrumpinamos ne visame tarmés plote vienodai. Visu Zemaiciy pasieniu (Kruopiai, Dilbinai, Sakyna) ypat senesniosios kartos Zmoniy tarpe daug daZniau, negu tolesniame nuo zemaitiy tarmés plote, sutinkamos formos su -s, PVZ.; dgs. naud.: akdims, bé:bums, po-nd'ms, sé fid'ms, gmo'nims, Zo'lims ,,zoléms“..., dgs. inag.: dienums,,dienomis“, naktims, pusé lé-ms, ili:Gums ,,uly¢iomis“. Bet ir Zemaitiy pasienyje formos su -s jau Zymiai retesnés, negu be -s, pvz., dgs. naud.: arkld-m, batd:m, la tvé'm, méterim..., dgs. inag.: maldum ,,maldém“, rdudé-m, pusim. Tam -s nukritimui pradia, kaip manoma‘, yra davusios dviskaitos formos. Remiantis 1k ir senaisiais ra8tais (Vilento katek. ir evangelijos), galima manyti, kad tarméje pirmiausia ir jau seniai sutrumpéjo dgs. naudininko senoji galiiné, o jau Zymiai véliau — dgs. inagininko galiiné, kuri Ik yra iSlikusi iki Siandien, pvz.: akimis, rankomis.I8 tu patiy Saltiniy atrodo, kad vns. inagininko galané bus sutrumpéjusi drauge su dgs. inagininku. Kalbant apie daugiskaitos naudininko ir inagininko linksnius, negalima neaptarti visy linksniuojamujy kalbos daliy moterigkosios giminés Zodziy daugiskaitos naudininko ir jnagininko galiinés -wm(s), pvz.: to'kiim/(s) susivé'lusum(s) xilim(s) galotim(s) (dgs. naud.); su_viso kum( s) saenum(s) kilamum(s) masinum(s) (dgs. inag.). (Dar zr. atskiry kamieny paradigmas). Si galiiné pazistama beveik visiems Siaurés vakary auk&taigiams ir gana didelei Zemaitiy daliai. Remiantis Siuo metu turima Lietuviy kalbos atlasui surinkta mediiaga, galiiné -ums j vakarus siekia Sig riba: Papilé, TrySkiai, Kursénai, Kelmé, Adomaitiai, Pagramantis, Zygaitiai, Lauksargiai, Rugaliai, Eitiai, toliau uzZsilenkia j rytus ir ties Jurbarku pasiekia Nemuna. Dar toliau j vakarus uz Sios ri2 Pig, B. A. Cepe6penuukos, O HeKOTOPBIX BOSMOXHBIX MPHYHHAX MPOHCKOIKHHA WIATHBHOTO SHAYeHHA Y AATEICKOFO OKATHBA, Rakstu krajums veltijums akadémikim profesoram dr. Janim Endzelinam via 85 dzives un 65 darba gadu atcerei, 243, Riga, 1960. 8 Apie morfologinj galiiniy trumpinima platiau Zr. V1. Grinaveckis, Galtiniy trumpéjimas lietuviy kalbos tarmése, — Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto MoksJo darbai, 8,97 —98, Vilnius, 1959; J. Kazlauskas, Daiktavardziy (i) u linksniavimo ny? kimas, — Lietuviy kalbotyros klausimai, 2, 26, Vilnius, 1959. 4smulkiau 2r, J. Endzelins, Latviedu valodas gramatika, 405, Riga, 1951 ir ten nurodyta literatiirg. 93 bos dgs. naudininko galiiné -wms uzra8yta Veivirzénuose, pvz.: Sakéms, veséms ir t.t. : Pakapurnyje (Raseiniy raj.), Joniskéje (Tauragés raj.), Vidukléje (Raseiniy raj.), NemakS¢iuose (Skaudvilés raj.), Didvéjyje (Raseiniy raj.) galiiné -wms uzra- ’yta tik dgs. inagininke. Daugiskaitos naudininke visy kamieny moteriskosios giminés daiktavardZiai iSlaikag savo senasias galiines. Palyginus senesnius Saltinius, iSeina, kad galiinés -wms buvimas tik dgs. jnagininke yra arba visai naujai atsirades dalykas, arba uZraSinétojy klaida, nes nuo Nemak&tiy ir Viduklés kilusio S. Staneviciaus® raStuose galiiné -wms sutinkama ir dgs. naudininke, ir dgs. jnagininke, pvz.: Padyrbdynsiu laywele, plauksiu juriums marelums (26 psl.)°%; ...munes graudey werky graudziums aszarelums (34 psl.); Mes pasysamdisme Rigos sliesorely, mes prydyrbdynsme skriniums jutrineles (92); Asz paszersiu sawa Zyrguéely ney rugeleys, ney migzeleys, grinums awyZelums (122); ...kurys tum layku bidamas Wylniuje, mtin yr muna dayniims iserédy ta teyksma jog dainazimes paraszy (132). Ir 1829 m. i8leistos Staneviciaus dainos, ir didelis -uwms paplitimo plotas neleidzZia Sios galiinés laikyti labai nauju reiskiniu. Kaip matyti i pateikty pavyzdziy, Staneviciaus raStuose galiiné -wms sutinkama o-, ioir é-kamieniuose daiktavardziuose, taigi, ji ir ten negali biti visai nauja, nes pirmiausia turéjo atsirasti tik viename kuriame nors kamiene, grei¢iausiai, (1)o kamiene, o jau paskui jsibrauti ir j kitus kamienus. Pirmiausia turéjo jsibrauti i é kamieng, nes éir to-kamieniy Sakninio kirciavimo daiktavardziy linksniy galiinés Zemaitiy ir Siaurés vakary aukstaiciy tarmése, iSskyrus vns. ir dgs. vietininkus ir dgs. naudininka su jnagininku, yra vienodos. Tiksliau galiinés -wms senumo nustatyti kol kas negalima. Tiesa, Priisy Lietuvos Siaurés vakary auk&taitio Vilento Evangelijose randame: priewaisdumis (Ev. 25) ir paslaptimis (Ev. 30). Bet daugiau panasiy atveju per visus Vilento ra3tus néra, ir neZinia, kaip tuos pavyzdzius aiSkinti: ar inagininku su -wmis, ar korektiros klaidomis. Be to, pirmasis Zodis gali biti netaisyklingai pavartotas kaip u-kamienis, 0 antrasis — paprasta Zemaitybé, kuriy Vilento raStuose pasitaiko gana daznai. I§ to, kad dabartinése lietuviy kalbos tarmése ir senesniuose Saltiniuose (Stanevitius) niekur neuZfiksuota dgs. jnagininko su galiine -*wmis, reikty manyti, kad galiiné -ums yra atsiradusi tada, kai sutrumpéjo ir suvienodéjo senosios dgs. naudininko ir inagininko galiinés, ir nauja galtiné -wms i§ karto buvo apibendrinta abiem linksniams. Galiiné -wms seniau buvo laikoma skoliniu i8 veliuoni&kiy tarmés. Bet: Siai nuomonei prieStarauja nepaprastai didelis -wms paplitimo plotas, apimantis ne tik beveik visus Siaurés vakary aukStaitius, bet ir geroka dalj Zemaitiy ir besitesigs nuo Latvijos TSR sienos iki Nemuno. Negalima -ums laikyti ir désningu paprastu nekiréiuotos galtinés -om/(s) trumpéjimo ir iSvirtimo atveju, nes tam prieStarauja tas faktas, kad jau seniai tose Rit See Ss. Stanevy¢ia, Pasakétios, 5, Kaunas, 1948, ® Pavyzdziai imami i8 S. Staneviéius, Dainos Zemaitiy, Vilnius, 1954. Perra%ant Stanevitiaus teksta, pakeistas raidés Z raS’ymas. Kai kurie i8 Siy pavyzd%iy minimi ir E. Grinaveckienés. Zr. E. Grinaveckiené, Mituvos upyno tarmé, filologijos moksly kandidato laipsnio disertacija, 305, Vilnius, 1955, maSinrastis, 94 tarmése, kuriose sutinkama galfiné -wm(s), atsiradusi veiksmazodziy dgs. I asmens galtiné -om (< -ome), pvz.: darom, sakom, Rirtom niekur neiSvirsta i -wm, nors jau nuo seniai ir dgs. naudininko — jnagininko ir veiksmaZodziy dgs. I asmens galiinés fonetiskai panavios. Isimtj sudaro tik pora pavyzdziy: prasum ,,pra~ Som“ (Sakyna, KurSénai) ir Zénums ,,zinoma‘ (Sakyna, Kur8énai). Jie, kaip matyti, jau atitrike nuo bendros veiksmazodzio sistemos. Bet kai kuriose Siaurés vakary aukStaitiy tarmése ir kirtis yra turéjes tam tikros reikSmés -um(s) atsiradimui. Taip, pvz., Mituvos upyno tarméje (apie Jurbarka) dgs. naudininke ir jnagininke galtine -wm/(s) turi tik Sakninio kirCiavimo zodziai, pvz.: raitkum(s), togum(s)"... Taip pat -wm(s) negalima laikyti ir atéjusia i8 u-kamieniy daiktavardziu, nes visur, kur tik ji sutinkama, galiiné -wm (s) yra vartojama tik moteri8kosios giminés daiktavardziuose, o moteriskosios giminés u-kamieniy daiktavardziy, kurie véliau biity peréje i kita moteriSkosios giminés kamieng ir tuo paciu drauge perneSe ir galiine -wm/(s), lietuviu kalboje néra. Be to, ir patiy u-kamieniy daiktavardziy, isskyrus dgs. kilmininka, jokio linksnio galiiné nesutapo su kurio nors moterigkosios giminés kamieno linksnio galtine, taigi, net paprastos analogijos negaléjo biti. Suprieveiksméjusiy dgs. inagininko formy su -wmis randame latviy kalboje, pvz.: retumis ,,retai“, mazum(: is) ,,po truputi*, milzwmis ,,labai daug“, vietumis »vietomis® ir kt.8 Sias formas K.Miihlenbachas aiikina kaip priesagos -wmadariniy dgs. jnagininka®. Bet lietuviy kalbos formas su -wm(s) tuo paaiskinti negalima. Taigi, galiinés -wm/(s) kilmé licka neaigki. Gal biity galima manyti, kad Cia lemiamg vaidmenj suvaidino ivardzio kas inagininkas. To ploto tarmése ivardZio kas inagininko forma beveik visur yra kum < kuom < kuomi, kaip astuntas < astuontas. Sis jvardis derinamas ir su moteriSkosios giminés vardazodziu dgs. jnagininku, pvz.: su kum? — su rankom(s). Véliau galéjo dél analogijos virsti suv kum? — su rankum/(s). Patiame Sakynos tarmés plote galtiné -um(s) vattojama ne visur vienodai. Gyviausia ji artiau Zemaitiy sienos (Kruopiai, Sakyna, Dargaitiai, Dilbinai, Zagaré), bet, pvz., apie Skaistgiri ji jau retesné, ypaé é, 7 kamienuose. Ten jau daznesnés atskiry kamieny senosios galiinés. Dar toliau jrytus (Daunorava, JoniSkis) jos jau nebeuzfiksuota’. Daugiskaitos vietininko galiiné tarméje taip pat trumpinama, pvz.: avizo's, Iéukuos, namuos. Bet daugiskaitos vietininkas trumpinamas ne taip désningai, kaip vienaskaitos, ir Salia sutrumpinty formy daznai vartojamos ir pilnos, pyz.: Idukuose, miestuose, tré-bo'se... Be to, tas trumpinimas ne visy kamieny daiktavardziy yra vienodas. Labiausiai trumpinamas a-, ia-kamieniy daiktavardziy dgs. 7 Bl. Grinaveckiené, Mituvos upyno tarmé, filologijos moksly kandidato laipsnio disertacija, 294—295, Vilnius, 1955, maginrastis. 8 J. Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, 602—€03, Riga, 1951. ®K,. Mihlenbach, Das Suffix -umaim Lettischen, Indogermanische Forschungen, XVII, 412—413, Strassburg, 1905. 1 Daunoravai ir Joniskiui medZiaga imta is LTSR MA Lietuviy kalbos ir literattiros instituto Lietuviy kalbos atlaso kartotekos. 95. vietininkas, maZiau -o, io-, é-kamieniy ir visy maziausiai 7 ir tarmés priebalsiniy Kamieny daiktavardziy dgs. vietininkai — siy kamieny dgs. vietininkai beveik visai netrumpinami. a-, ia-kamieniy daiktavardziy dgs. vietininko galiiniy didziausias trumpinimas biidingas ne vien tik Sakynos tarmei ir kitoms giaurés vakary aukStai¢iy tarméms (pvz., Mituvos upyno)" bet, kaip rodo Dialektologinio atlaso medziaga, ir kapsy-zanavyky (kurie kity kamieny dgs. vietininko visai netrumpina)” ir ju kaimyny veliuoniskiy tarméms. Skaicius. Tarmés daiktavardis turi tik du skaitius: vienaskaita ir daugiskaita. Dviskaita, apskritai, i8nykusi. Siokiy tokiy jos liekany dar pasitaiko air ia-kamieniy ir kity kamieny vyriSkosios giminés daiktavardziy dgs. galininke, jei jie vartojami su ,,du“ arba ,,abu(du)“, pvz.: vald-kuos biwau pasiséjes dit céntnePu; dh pareiskimu rasau; su_spragilu hilé bar_mdisa abu galu. Bet tokiais atvejais lygiagretiai vartojamos ir daugiskaitos formos, Pvz.: dtein praléides dis ménesus; ...huréfit dit pacus diena i_n@ kei; dit Simtus dté-me. Visur kitur dviskaita iSnykusi, jos vieta_uzémé daugiskaita, pvz.: nebedtod biena tie_,du spénei; Se tioj i_sklepa, dvi backas auksifiu' isridina...; ...dvi baékas tirem i_dd mdaisa; neina, kas é bus paslimamas to's_dol. air ia-kamieniy daiktavardziy dgs. galininko dviskaitos liekanos paaiikinamos skaitvardziy ,,du“, ,,abudu“ analogija. Tai patvirtina ir tas faktas, kad lygiai tokie pat dviskaitos pédsakai charakteringi ir daugeliui kity tarmiy, kuriose daiktavardziy dviskaita taip pat jau beveik i3nykusi, pvz.: kapsy-zanavyky!*, patiy pietiniy Siaurés vakary aukStaitiy (Jurbarkas) ir ryty aukStaitiy (Linkmenys)!5 tarmés. Savo pédsakus dviskaita yra palikusi ir visy kamieny dgs. naudininke ir, i8skyrus a, ia kamienus, dgs. jnagininke!®, kur dél dviskaitos jtakos pradétas numesti galiininis -s, pvz.: Jau_,dviem vaikd'm até'me karifius dukitmentus; amérika prisunte prancil'zd'm; piena dave vérsd-m. Kada tarmé dyiskaitos neteko, pasakyti sunku. Skai¢ius ne tik parodo daikty skaitiy, bet su jo gramatinémis formomis kai kada siejasi ir ivairios leksikinés reikimés, pvz.: dvtratis ,,dviratis“ ir dviradei »vezimo priekiné aSis su ratais ir ienomis“, grazt'be ,,grazumas“ ir gradi-bes »gtazumynai; graztis daiktai“, lec ir ledai ,,kruSa“, médis ir médzei »smalkos“, n6°sis ir nd'si's ,,8nervés“, rive ir ri ‘tai »spasaulio Salis“ ir kt. Kaip ir Ik bei kitose lietuviy kalbos tarmése, kai kurie Sakynos tarmés daiktayardziai kartais turi tik viena kurj skaitiy: arba tik daugiskaita, arba tik viena4 Pilg. El. Grinaveckiené, Mituvos upyno tarmé, 292, 299, 307, 311—312, Vilnius, 1955, maSinrastis, ® Plg. Atlaso medZiagos rinkimo »sProgramos“ 290 klausimo bandomuosius Piety Lietuvos Zemélapius, Vilnius, Lietuviy kalbos ir literatiiros institutas, rankra8tis. #8 J. Senkus, Daiktavardziy linksniavimo Kapsy ir zanavyky tarmése bruozai.— Lietuvos TSR MA Darbai, Serija A 2 (9), 157, Vilnius, 1959, 4 El. Grinaveckiené, Bidingesnés giminés, skaitiaus ir linksnio formos Mituvos upyno tarméje. — Lietuviy kalbotyros klausimai, 2, 181, Vilnius, 1959, % J. Kardelyté, Daiktavardzio kaitymas Linkmeny tarméje. —Lietuviy kalbotyros Klausimai, 2, 166, Vilnius, 1959. 16 Zr. J. Endzelins, Latviedu valodas gramatika, 405, Riga, 1951 ir ten nurodytg literatira. 96 skaita. Pvz., vienaskaitiniai: baltt'be, dé‘jims, kareivije, kréida, piens, Svins ir kt.3 daugiskaitiniai: balcinet, eké:ces, laSiner, mieles, miltai, mitt'bas, musti-nes, niobaigas, pakasi'nas, prisnas »snukis“, smda:genas, niezai, rdudes praadonlige®, ntokulstas ,nuobrukos“, pa° biras, pamazgas || sumazgas, barkséei, vé-darai ir kt. Kamienas. Tarmés daiktavardZiy kamienai tie patys, kaip ir Ik (a, ia, 0, io, é, i, u, iu ir priebalsiniai), bet: 1. Atskiry tarmés daiktavardZiy kamienas ne visada sutampa su atitinkamy lk daiktavardziy kamienu, pvz.: Rea bitis, blaksttens, daine, débesi's, dee*Ina, Risenis, né'sinis, d-bela, po-ris »pora®, smaganas, Sirsa, vieiné’, Své'rivs... Kai kurie ZodZiai yra dviejy kamieny, pvz.: gritba || grips, stiodzei || siodis ~ seccia, Zilvitis || Silvite, eketi's || eketé*, Zaba || Za'ps ir kt. 2. Ne visi tarmés daiktavardziy kamienai iSlaikyti vienodai gerai. Geriausiai iglike a, ia, 0, io ir, i8 dalies, é kamienai; 7, u, iu ir ypat priebalsiniai kamienai iSlaikyti Zymiai prastiau ir net dabar jie vis silpnéja, nes i8 jy vis nauji ZodZiai pereina j kitus kamienus: vyriskosios giminés — j a, ia, moteriSkosios — j 0, 10, o kartais ir j é kamienus. Be to, j tuos nykstan¢ius kamienus braunasi i$ gajesniyjy kamieny atskiri linksniai ar net iStisi skaitiai, pvz., u-, iu-kamieniai daiktavardziai daugiskaitoje i8tisai linksniuojami pagal a-, ia~-kamienius. Vienaskaitoje i u, iv-kamieniy vienaskaitos jnagininka braunasi a-, ia-kamieniy forma, pvz.: su alieju, su citkru, su traktofu. [ é, i ir priebalsiniy kamieny moteriskosios giminés daiktavardziy daugiskaitos naudininka ir inagininka yra ees formos su -um/(s), pvz.: dgs. Bee akum(s), ka-Foum, mo ee } »smoterims“; 5 dgs. inag. dilgi-fium ,,dilgynémis“, duktzrum ,,dukterimis“, Hrdfun > sirdimis“... to-kamieniy daiktavardiiy vns. inagininko forma yra jsibrovusi ir j -kamienius moteriskos giminés daiktavardzius, pvz.: su ake, né-se, Za’seir tt. Priebalsiniai kamienai iSlaikyti visu majziausiai: Siy kamieny daiktavardziy linksniavimas visai sumaiSytas (Zr. paradigma). Nors i, u, iv kamienai nyksta, bet kartais atskiri jy linksniai isibrauna i kai kuriy ia, é kamieny ZodZius, pvz.: vns. vard. Ratis ,,katé“, kitis ,,ktté“, moki'- to'jus ,,mokytojas“, rasi*to:jus ,,ra8ytojas“, mpis ,,upé“ ir kt. Kai kurie io-kamieniai daiktavardZiai yra peréje i é kamiena, pvz.: gi‘né’, jaéuje (vt. jéujé? ~ jaujéje), skrivne (vt. skri-né’ ~ skr¥néje), viene ~ viekné, vi'ine ~ v¥sné (vt. vi-iné ~ v¥8néje). Peréjo dél to, kad daugumas linksniy galiiniy tarméje sutapo su atitinkamais é-kamieniy linksniais (skiriasi tik vns. vietininkas, dgs. vietininkas ir, i§ dalies, naudininkas ir jnagininkas, t. y. jei i juos nejsibrauna galiiné -wms). Baigiant dar reikia pabrézti, kad, kur tarmés daiktavardZio kamienas nesutampa su Ik, ten jis dazniausiai sutampa su atitinkamo gretimy Zemaitiy ir aukstaitiy tarmiy (KurSény ir kt.), o kartais ir gretimy latviy kalbos tarmiy (Bukaisi, MeZamuiza) kamienu (plg. latviy akmins, kalki, paris ir kt.). Kiréiavimas. Tarmés dviskiemeniai daiktavardZiai turi tokias pat 4 kirgiuotes, kaip ir Ik, tik a-kamieniy III kiréiuotés daiktavardziy vns. vietininkas kirgiuojamas ne galiinéje, kaip Ik (pvz.: berdé, darbé), bet Saknyje, pvz.: bé-rée, dé-rbe ir kt., kaip ir kity Siaurés vakary aukStai¢iy ir Zemaitiy tarmése. Daugiaskiemeniai daiktavardziai nuo Ik skiriasi tuo, kad turi tik 3. kirtiuotes: I (pvz.: aktioc, pava'saris), IL (pvz.: ké‘purse, paklé-de) ir-III (pvz.: kamuo97 7+ Kalbotyros klausimai ‘ lis, riesuc, spra-gils). Be to, a-kamieniy daugiaskiemeniy daiktavardziy treciosios a kiréiuotés vns. vietininkas kirtiuojamas Saknyje, kaip ir to paties kamieno III kirciuotés dviskiemeniy daiktavardziy, pvz.: d*Zuole, rieSute ir kt. Atskiry daiktavardziy kirtiuoté nesutampa su atitinkamy Ik daiktavardziy Kirciuote. Apie tai platiau Zr. prie atskiry kamieny paradigmy. 2. LINKSNIAVIMAS a kamienas Vienaskaita I It Til IV V. kéuls, piric, ke‘lms, lauks K. kéula, pirsta, ke'lma, léuka N. kavulut, pirstui, he'lmui, léukui G. kéula, pirsta, ke'ima, lauka In. ka-ulu, pirstu, ka*imu, lauku Vt. ké-ule, pirste, ke.lme, lauke 3. kéule, pirste, ka'lme, lauke Daugiskaita ' Vi. Réulat, pirstat, kelmai, ldukai K. kévulu’, pirstu’, keelmu, léuku N. kd-ulé-m, pirstd-m, kalmd'm, lauké:m hd-uld-ms, _pirstdé-ms, kalmdé'ms, laukd:ms G. kd-ulus, pirstus, hae: Imus, laukus Jn. Ré-ulais, pirstais, halmais, ldukais Vt. kd'uluos, pirstuos, kelmuos, ldukuos ké-uluose, _pirstuose, kalmuose, ldukuose 5. ké-ulai, pirstat, kelmai, ldukai kalmai, laukai Pastabos. Linksniavimas. Vns. vietininkas. Tarméje retkar¢iais sutinkama ganakeista vns. vietininko forma, pvz.: blu'dZukuo, dafZtikuo, laukikuo (Sakyna) kakliko: (Dilbinai). Si forma sutinkama tik daiktavardZiuose su mazybine priesaga -ukas. Ta vietininko forma skolinta i8 gretimy Zemaitiy tarmiy (plg. Kursény kalfitkuo, suodhikuo, sviffitkuo... Sioje tarméje ji gana gyva). Bet idomus tas faktas, kad Sakynos tarméje nebe visada igtaisomos fonetinés Zemaitybés. Zemaitiy ta galiiné kilusi i8 o-kamieniy daiktavardziy vns. vietininko'’. Vns. Sauksmininkas. Daugiaskiemeniy a-kamieniy daiktavardZiy vns. Sauksmininkas labai daznai turi sutrumpinta galiine, pvz.: @vin, kd-tin, pa‘ tin, va'buol ,,vabale“, a’sin ir kt. Tikriniy daiktavardZiy vns. Sauksmininko forma nie17 Linksniuose, turin¢iuose gretimines formas, pirma raSoma daZniau vartojama forma, paskui — retesné. 18 Plg, latviy a-kamieniy daiktavardZiy vns. vietininka mé%d, tévd, Dél kilmés Zr J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, 106, Vilnius, 1957. 98 kados neturi galiinés -e, bet tik formanta -ai, pvz.: bicudai (pavardé), jankd'uskai (pavardé), jo'nai, md‘rtinai, p@'trai ir kt. I$ bendriniy daiktavardZiy 8 formanta yns. §auksmininke visada turi tik Zodis ,,tévas“ — té'vai. Kituose bendriniuose daiktavardZiuose Sis formantas pasitaiko tik labai retai, pvz.: gai, gai, dtiok deegita (Dargaitiai). Tikriniy daugiaskiemeniy daiktavardziy (vardy) vns. Sauksmininko formos labai daZnai ir trumpinamos, pvz.: jé-kim, lé'vo'n ,,Leonai“, stanisluy, va clay’. Dgs. Sauksmininkas. Tarmé jau dagniau ir III, IV kirciuotés dviskiemeniuose daiktavardziuose vietoj dgs. Sauksmininko vartoja dgs. vardininkg (plg. paradigmas). Kirgiavimas. Kai kurie a-kamieniai tarmés daiktavardziai kirtiuojami kitaip, negu Ik”. Tarméje I kirtiuote kirtiuojami: dmatninks, ameriké-ns, dvarininks, keld‘uninks, pabirklas ,,prietaisas, jrankis“, pré-c, pirslas, ské'lininks, sa'vininks, stoebu:klas, ups, Sirs, gintars, ka@-rininks, RPd-uklas ,,senas daiktas koks“. Pirmaja kiréiuote kirtiuojami ir beveik visi daiktavardziai su priesaga -iinas, pvz.: alejtins (pavardé), bijtens, keiki-ns, lakwns, pasali:ns, perkins, ratkinai (kaimas), sa?Gu'ns (pavardé), tquéwnai (kaimas), vijtirns ir kt., bet dlu‘ns, kéltwns, malu'ns, palatru'ns ,,darzeliuose auginamas prieskoninis augalas“. Tarméje II kirtiuote kirtiuojami: dirZas, g@urat, jinks, lieknas, liukSc, maldai ,meldai“, riksmas, riimai, rinks ~ rufigas, riloSas, vdistai. Tarméje III kirtiuote kirtiuojami: kvioc ~ ktodas, mdigai ,,grébstiai“, muskuls, piioc, smd*iks, éd'ips, %ee'nc. Tarméje IV kiréiuote kir¢iuojami: kdnc ~ kafitas, muils, nerus, verks ~ veigas. Kai kurie a-kamieniai daiktavardziai kir¢iuojami dvejopai ar net trejopai, pvz.: aktoc Lir III, atklastai | ir 111 b, jezmins ir jé-zmins I, II ir 1b, pavalkai II ir pa@valkai I, maurai Il ir md-urai I. ia kamienas Vienaskaita I ; I Ilr IV V. stéobris, mé-dis, rit pesti's, ké-is K.. stdobre, mé d&e, rivpexte, Réle N. stdobfui, mé-diui, rir peSiui, Re bui G. stiobri, mé' di, ri pesti, Rel In. stdobFu, medi, ri peStu, helu Vt. stdobri, médi*, rir pesti’, keéli* 58. sniobri, médi, ru.pesti*, ké-is kei 19 Dél vns, Sauksmininko formy kilmés #r. J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, 3, 15, Warszawa, 1956. J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, 106, Vilnius, 1957, * Lk kirtiavimo norma imamas ,,Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas“, Vilnius, 1954. 99 u, iu kamienas Vienaskaita I II Iv V. dméus, tfirgus, so-déus, ius K. a'méaus, tiirgaus, so-d&aus, -taus N. emiui, tirgui, s6-dzui, rtui G. amu, tirgu, so-diu, tu To. améum, tiirgum, so'déum, tum amiu, tiirgu, so'déu, litu Vt. d-méui, tiirgui, so-diui, tui 8. dm¥au, tiirgau, sé-dzau, Ietau Daugiskaita VS.d-miei, tiirgai, s6-dkei, Ee-tai K. ¢miv, tiirgu’, 56d’, Betw N. d'mzé'm(s), tiirgd'm(s), so-dié'm(s), li:td-m(s) G. amézus, tiirgus, s6°dZus, Ietus Jn. ames, tiirgais, s6°deis, In tais Vt. d'*mzuos(e), tiirguos(e), sd‘d&uos(e), i "tuos(e) Pastabos. Linksniavimas. Tarmés u kamienas labai negausus. iu kamienas uzZ u gerokai gausesnis, bet vis délto labai gausus néra. Daugiskaitoje ir u ir tw kamienai yra peréje i a, ia kamienus. I§ priebalsinio kamieno kiles Zmé'gus daugiskaitoje tarméje, kaip ir kitose gretimose aukStaiciy ir Zemai¢iy tarmése, yra peréjes j i kamieng: Zmdé-ni's (dgs. vard.), Zmo’nim(s) (dgs. naud.) ir tt. I§ wu kamieno daugiskaitos liekany tarméje galima paminétii8 dgs. vietininko kilusj prieveiksmj pietuse. iu kamieno daugiskaitos nebéra jokiu pédsaku. Manoma, kad u-, ivkamieniai daiktavardZiai daugiskaitoje peréjo i a, ia kamienus dél sutapusiy a, ia ir u, iu kamieny dgs. kilmininky ir galininky analogijos*®. u, tu kamieny vienaskaitoje taip pat jau yra peréjimo j a, ia kamienus pédsaky. Tai vienaskaitos inagininkas, kuris, be savo senosios formos, jau turi gana daZnai sutinkama a, ia kamieno forma (Zr. paradigmas). Dabar 8i forma jau yra paplitusi ne tik Sakynos tarméje, bet ir daugelyje kity lietuviy kalbos tarmiy*®. Atskirais atvejais jq jau pazino ir Vilentas, pvz.: sunu (Kat. 27). Kirtiavimas. Tarméje visai néra Lir III kirtiuociy u-kamieniy daiktavardziy. li-tus ir sinus kirtiuojami IV kiréiuote; 4mé-gaus vienaskaita kirtiuojama IV, o daugiskaita—III kirtiuote. iu kamiene néra III ir IV kiréiuotés daiktavardziy. % Zr. J. Kazlauskas, DaiktavardZiy (7) u linksniavimo nykimas. — Lietuviy kalbotyros klausimai, 2, 20—21, Vilnius, 1959. *6 Platiau apie tai Zr. J. Kazlauskas, min, straipsnj, Lietuviy kalbotyros klausimai, 2, 22-30, Vilnius, 1959, 106 Priebalsiniai kamienai Priebalsiniai kamienai tarméje, kaip ir daugelyje kity lietuviy kalbos tarmiy?’, yra labiausiai sumige.* Iskyrus Zodzius dikté" ir sesuva, visi tarmés priebalsiniy ikamieny daiktavardziai yra vyriSkosios giminés. Moteri’kosios giminés zodziai yra peréje io kamiena, pvz.: @&smeenas, pitmenas ,,putmenys, sutinimas“, sé*meenas, skiumeenas ,,skutmenys, nuolupos“ ir kt. Vyri8kosios giminés priebalsiniy kamieny daiktavardziai vieningos linksniavimo sistemos taip pat nebeturi. Visi jie, isskyrus tik Zodi dkmins || akmuo, rodo aigkia tendencija pereiti j ia kamieng, bet linksniuojami beveik kiekvienas savaip, nes viename jy daugiau, kitame maziau yra ia kamieno formu. Visai atskira paradigma turi Zodis Siva. 5 Daiktavardziai dkmuo, vdnduo, yns. kilm. akmens, véndens || vd'ndene... ir t.t. visuose linksniuose turi gretimines lytis: vns. vard. d:kmins, vns. kilm. &kmina, vdndine, vns. naud. akminut, vd'ndifiui ir t.t. Toks pat reiSkinys pastebimas ir gretimose Zemaiciy ir latviy kalbos tarmése, pvz.: kurdéniskiy Zemaitiy vns. kilm. tésmens, vns. naud. 2é'Smifiu’ ,te’meniui“, vns. gal. sésmini, tindini jvandenj; latviu : akmins ,,akmuo“, dibins ,,dugnas“, tesmins ,,te’muo“ (Bukai8i, MeZamuiza)”*. Sis in, en kaitaliojimasis aiskinamas dvejaip: K. Biiga ji laiko grynai fonetiniu reigkiniu®, o J.Kazlauskas savo disertacijoje, remdamasis lietuviy kalbos tarmiu ir senyjy rasty duomenimis ir taip pat latviy ir sen. slavy kalbomis, kamieno daiktavardziy, apibendrinusiy silpnaji sufikso laipsni, lickanomis*. Bet atskirais atvejais tarméje i, e prieS n, m gali kaitaliotis ir visai ne priebalsiniuose kamienuose, pvz., réibinei || réibenet »Reibiniai, kaimas“, gimbiicet || gambit cei »,Gimbiitiai, kaimas“, pagimbu'te || pageembu'te ,,Pagimbite, Reibiniy km. dirva“ (pavyzdziai uZrasyti Skaistgirio apylinkéje). Vyriskosios giminés priebalsiniy kamieny daiktavardziy linksniavimas Vienaskaita Daugiskaita V.S. tesmuo V.5. tésmenei K. téSmene K. te3mefiu’ tésmeens réSmeenu’ N. céSmefiui N. tesmeiid'm(s) teSmenim(s) G. t&Smeni G. téSmefius In. téSmefiu Jn. reSmeneis tésmenim(s) Vt. téSmeni* Vt. téSmefiuos(e) téSmenie 27 J, Senkus, Daiktavardziy priebalsinio kamieno linksniavimas kapsy ir zanavyky tarmése. — Lietuvos TSR MA Darbai, Serija A 2 (7), Vilnius, 1959; J. Kardelyté, Daiktavardziy kaitymas Linkmeny tarméje. — Lietuviy kalbotyros klausimai, 2, 172—176, Vilnius, 1959. 28 Apie senojo priebalsinio linksniavimo nykimo priezastis lietuviy kalboje platiau ir. J. Kazlauskas, Lietuviy kalbos daiktavardziy linksniavimo sistemos paprastéjimas, 4—10, Vilnius, 1958, maSinraStis; J. Senkus, minéto straipsnio 167—168 psl. Ries Cen Bigole, MeZamuizas izloksne. — Filologu briedribas raksti, XII, 12, 17, a, 5 80K, Biga, Lietuviy kalbos Zodynas, 1, 42, Kaunas, 1924. 5 31 J, Kazlauskas, Lietuviy kalbos daiktavardziy linksniavimo sistemos paprastéjimas, 61—63, Vilnius, 1958, maSinraitis, 107 Pastabos. Kaip tesmuo linksniuojami: jdosmuo, réumuo, riduo, sttomuo, Sa@lmuo, Daiktavardis aSmeenas || a’menei tarmés plote yra vyri8kosios ir moteriskosios giminés. Bidamas vyriskosios giminés, jis linksniuojamas taip pat, kaip teesmuo. Taip pat linksniuojamas ir Zodis vdnduo, tik vns. kilmininke jis kirtiuojamas Saknyje od ‘ndens, kaip ir gretimose Zemai¢iy tarmése (KurSénai, Papilé). Daiktavardis [i emuo dgs. vardininke ir galininke yra iSlaikes dar ir senasias formas: Tiemenis ~ liemenys || Lemenei, liemenis || liemefius, o dgs. naudininke i ir jnagininke daznesnés senosios priebalsinio kamieno formos: Hiementm(s), Lemenim(s), 0 7a kamieno retesnés: Hemefid:m(s), Hemeneis. plemuo, skiemuo dgs. vardininke turi tik senasias formas piemenis ~ piemenys, skiemenis ~ skiemenys; dgs. naudininke ir jnagininke Salia daznesniy senyjy priebalsinio kamieno formu piemuo turi ir retesnes a kamieno formas: piemenim(s) || piemaend'm(s), piemenim(s) ll pieMeenas, Dgs. galininke Salia daZnesnés piemefius pasakoma ir ptemenis. skiemuo dgs. naudininke iSlaiko senaja priebalsine forma: skiementm(s); dgs. inagininke Salia senosios skiemenim(s) sutinkama ir za-kamiené skiemeneis. Dgs. galininke vartojamos ir priebalsiné, ir ia-kamiené formos: skiemenis || sktemefus. Dgs. vietininke vartojama ia-kamiené forma skiemefiuos(. e). akmuo, i&skyrus vns. vardininka ir kilmininka, turin¢ius gretimines lytis: akmuo || &kmins, akmeens || &kmina, visuose kituose linksniuose yra visai peréjes j a kamiena, pvz., vns. naud. a@kminut, dgs. vard. akminai ir t.t. ménuo, i8skyrus vns. vardininka, kaip ir Ik, yra peréjes j 12 kamiena. Kaip matyti i8 paradigmos ir pastaby, vyriskosios giminés priebalsiniy kamieny daiktavardziy linksniavimas yra labai sumiges su ia ir, i8 dalies, a kamienais. ia kamieno formos jsibrové, galima sakyti, désningai, t.y. pirmiausia j priebalsinius kamienus jsibrové i kamieno formos, o i kamieno vyriSkosios giminés daiktavardziams pradéjus pereiti j ia kamiena, to kamieno formos pagal analogija isibrové ir j priebalsinius kamienus. @ kamieno formy jsibrovima galima paaiskinti dgs. kilmininko analogija, plg. a kamieno bd/nu: ir priebalsinio kamieno ph emenu’, pagal tai atsiranda i ir kitos dgs. formos su kietu priebalsiu: dgs. naud. piemend: m/(s), dgs. inag. piemenais ir kt.3? Vans. vietininko formos téimenie, vdndenie, kaip ir 7 ir ia kamienuose, skolintos i$ Zemaidiy. Visai savotiskai tarméje linksniuojamas szva. Vienaskaita Daugiskaita V.S. Siva V.S. Sinis ~ sunys K. Sinies KK. Sanu N. Sinei (Sakyna, Dilbinai, DaN. sunim(s) meliai, Skaistgirys ir kt.) Sifiui (Skaistgirys) G. sini G. Sunis Tn. Stim (Sakyna, Dilbinai,DaIn. stenim(s) meliai, Skaistgirys ir kt.) Siineis (ret. Skaistgirys) sufiu (Skaistgirys) Vt. Simi: Vt. sunuos(e) Sunie #2 Plg. J. Kazlauskas, Lietuviy kalbos daiktavardZiy linksniavimo sistemos paprastéjimas, 31, Vilnius, 1958, maSinrastis, 108 Taigi, Suva® beveik i8tisai linksniuojamas pagal 7 kamieng. Sunkiai paaiskinama vns. naudininko forma, bet ji, greitiausiai, yra skolinta 18 gemaitiy (plg. papilénigkiy dounininky sSénei ~ Sinie), tik tarméje nei8taisytos fonetinés Zemaitybés (plg. dar skolintus Zemaitiskus vietininkus). Tai patvirtinty ir tas faktas, kad Si forma vartojama tik prie Zemaitiy sienos, o toliau j rytus (Skaistgirys) ji pradeda nykti. Laikyti s¢nei moteriskosios giminés vans. naudininku *Suniai, tur bit, negalima, nes, iSskyrus i$ Zemaitiy skolintus ir retiau vartojamus vietininkus, patioje tarméje vyriskosios ir moteriskosios daiktavardziy giminés linksniy formos niekada nemaiSomos. “MoteriSkosios giminés priebalsiniy kamieny daiktavardziu linksniavimas Vienaskaita Daugiskaita V.S. dikté, saesuva V.5. dukteris~dikterys, séseris~séserys K. dukters, sésers dikteres, Séseres ditkté's, séseries K. dikteru’, séseru’ N. dikterei, sé serei N. dukterim(s), seserim(s) | dukteriim(s), sesertim(s) G. ditkteri, sé&seri G. dakteris, sé seris ditkteres, sé seres In. diktere, sé sere Jn. dakterim(s), séserim(s) ditkterim (L.ret.) dikterum(s), séserum(s) Vt. ditkteri, séseri* Vt. dukteruos(e), séseruos(e) dikterie, séserie dikteri'se, séseri*se dikteries(e), séseries(e) Pastabos. Vns. vardininko forma sesuva, greitiausiai, yra atsiradusi dél o kamieno vns. vardininko analogijos dél to, kad ,,sesuo“ tarméje buvo tik vienas moteri’kosios giminés daiktavardis, turjs galiine -wo. Vns. kilmininke Zodyje dikeé jau ima jsigaléti é kamieno forma, pagal vns. vardininko analogija. Vns. vietininke, dgs. vardininke, galininke ir vietininke visu Zemaitiy pasieniu sutinkamos ir Zemaitiskos é-kamieno galiinés (plg. KurSény séseres, Papilés ditkteres, séseres). Dél dgs. vietininko formos dikteruos(e), séseruos(e) Zr. pastaba prie o kamieno dgs. vietininko. SangraZiniai daiktayardZiai Sangraziniai daiktavardziai néra labai daZni. Tarméje jie turi dvi galiines -is ir -ies, pvz.: dra-skimd:sis || dra-skimd'sies, Sa'udimdsis || $d‘udimd:sies. Galiinés ~ies kilmé neaiki. Kartais, ypaé prie Zemaitiy sienos, pasitaiko ir grynai Zemaitisky formy, pvz.: drdimo's ,,pyktis, draskymasis“ ir kt. Tarmei charakteringa tai, kad sangraziniai daiktavardziai nelinksniuojami: visiems linksniams vartojama DélSios formos kilmés Zr, J. Kazlauskas, min. veikalo 64 psl. 109 vardininko forma, pvz.: ¢é Sd-:udimd'sies nebava girdé? ,,tia Saudymosi nebuvo girdéti“; oi ca kada_néns usidirpsi wW_ta_Jéjo-jimé:sis ,,oi tu kada nors nukentési uz tq lojojimosi“; ha_ th pasistum su_sava dauzimd:sies ,,kad tu pasiustum su savo dauzymusi“. SangraZiniai daiktavardziai nelinksniuojami ne vien tik Sakynos, bet ir gretimose tarmése, pvz., Kurgény ir kt. MMA CYWIECTBHTEJIbBHOE B WAKHHCKOM FOBOPE A, Tl. HOHANTHTE Peswme B crarbe uccieqyiorca ocoGeHHOCTH CKJIOHeHHA HMeH cyUlecTBHTeNbHEIX B WaKHHCKOM Tosope, YcraHaBMBaloTCa cyleqyioue XapaKTepHble yepTH! H3M@HEHHA CYLLECTBHTEbHLIX: 1. Hcuesnosenve JpolicrsenHoro unena, Bmecto Apesuero BolicTBeHHOrO uucila B Tosope yiloTpeOineTcH MHOXKeCTBeHHOe 4YHCO, Hanp.: dx drklei *aBe nomaqH’, di sivnai ’ypa cha’, dui gd'lvas ’nBe ronOBb’ HT, a. OctaTku ABOHCTBEHHOTO YHC/a COXpaHHJHCb B BAHHTeIbHOM NayexKe UMeH CyllecTBHTCJIbHBIX OCHOBbI Ha @, ia, eCJIH 9TH CYIIECTBHTeIbHbIE CTOAT BMECTe Cc SHCTHTeNBHbIMH dit *yBa’, dbu *o6a’, abitdu ’o6a’, nanp.: di d:?Rlu. *ppyx aouajen’, abu galu ’o6a Kona’. 2, Tlane@Kuble OKOHYaHHA MMeH CYIeCTBHTeIbHBIX Topopa B OCHOBHOM Te 2KE CaMble, YTO H OKOHYAHHA NaJerKeli COOTBETCTBYIOIIHX OCHOB JIMTepaTypHoro ASbIKa, TOJIbKO B TOBOPe OHH MOMBEPrVIHCh (hoHeTHYeCKOMy HH MopioslorH4ecKoMYy COKpaileHHio. Hexoroppie najexHble (popMbl TOXxKJeCTBEHHEI c cbopmamu CoceqHHX 2KeMaHTCKHX roBopoB, Hanp.: MecTHBIi nayex eHHCTBeHHOrO yHCAa YMCHBUIMTEJIBHBIX CYLIECTBHTEMbHBIX C cydxpHKcom— ukas: dafiikuo *s oropoAUKe’, puodtkuo *B Topwo4Ke’; MeCTHBIH nayexK eqHHCTReEHHOrO 4uCcaa cyU@CTBATEJIbHBIX OCHOB Ha ia, 7 HM Ha coracHbili: &tévie *p Kanane’, ddntie ’B 3y6e‘, vdndenie *B Boze’; MecTHBIi Nlay@2K MHOXKECTBEHHOTO §WcJa cyulectBHTCJIbHBIX 7 OCHOBbI: Gkies(e) *B rasax’, ddnties(e) ’B syOax’; uMeHUTeNBHBI H BHHHTCIbHBI NanexKH MHOMKECTBEHHOTO YHCMa CYMIeCTBHTEbHbIX 7 OCHOBI %KEHCKOPO pola: HM. dikes, BUH. dkes "Ta3a”, duses ’yum’. )Kemalitckum BuHSHHeM, CKOpee BCero, CleqyeT OObACHATh MH BTOPKeHHe B MeCTHBIT nazex MHOVKECTBEHHOFO YHCJa CYIECTBATCJIbHBIX *XeHCKOTO pola (bopM MecTHOrO NaReka CYMECTBHTEIbHBIX MY2CKOTO poga: dusuos(e) °B yuiax’. Sakuos(e) *B BeTBAX’, 26*uos(e) *B TpaBax’, Tosopy Takxe cBojlicTBeHHEI A (OpMbI aTeNbHOTO H TBOpuTebHOrO Naje2KeH MHO2KECTBEHHOFO YHCVIa BCeX OCHOB KEHCKOFO Poa C OKOHYAHHeM — um/(s): bd:bum(s) ’6a6am Ga6amn’, géfoum(s) "xypaBam >xYypaBaaMn’s a'nkScum(s) *crpyykam 4 cTpyykamy’ uT, x. [lpoucxoxgenue stax (popm— Hesicuoe. Ilo mueHHio aBropa, 9TH (popMbI Morin OOpasoBaTBCA 10 aHayiorHH 110 ¢ (popMoi TBOpHTenbHOrO Hawexa MecTouMeHHaA kas *KTO, 410’, kum? Kem, gem’, KOTOpad MOXKET ynorpeG/aTbcs ¢ TBOPHTE/IbHIM Ta1€KOM MHOKECTBEHHoro YHCMa CYMIECTBATebHBIX %eHCKOTO Poa, Hallp., six_ kum? SU, ,_mérgom(s) ’¢ KeM? c aeBylKamH’>st kum?—su mergum(s). 3, OcHoBbl HMeH CYLIeCTBHTeJIbHBIX B rOBope Te 2Ke CaMbIe, YTO HM B JHmepaTypHOM si3bike, HO cJIenyeT YKasaTb, uTO He BCe OCHOBbI B TOBOpe coOxpausc ofMHaKoBo xopomo, Jlyuume Bcero COXPaHHJMCb OCHOBbI a, ia, 0, io, é Wf CYUI@CTBUTEbHBIe XKeHCKOTO POfla OCHOBbI i, Hanp.: @kis *rna3’. CymecTBuqembubIe MY2XKcKOTO pola OCHOBbI 7 MOYTH WesIMKOM MepellH B OCcHOBY ia. CyIECTBHTEJIbHbIe OCHOBbI u (iu) B MHOXKeCTBEHHOM YHCJIe Mepelvd B OCHOBbI a, ia, Hanp.: si'nai *cbIHOBb®’, s6-dei *nepesnu’. Xy2xe Bcero B rosope co. XPaHHJHCb CYULECTBHTEJIbHbIC C ocHoBoli Ha corviacubie, [loyTH KaxKoe c/10B0 ocHOB Ha cOrvlacubile B roBope CKsOHAeTCH lO pasHoMy, Tak Kak B CHCTeMy CKJIOHEHHA Ka?KNOFO C/OBA BTOPOCh HE OAMHAKOBOe HCO (popm cymiecTBuTeNbHBIX OCHOBbI ia (HHOT a H a). Ecau ocHopa Kakoro-HH6yAb OTJeNbHOrO HMeHH CyleCTBUTCbHOTO HE COBnajlaer c OcHOBO! COOTBETCTBYIOINero CYMIECTBHTEMbHOTO JMTepaTyPHOTO ASbIKA, oHa MOUTH BCerga cOBMaaeT c OCHOBO!M COOTBETCTBYIOWerO CylleCTBHTCJIbHOrO 2XXeMaHITCKHX TOBOPOB, a YACTO M CYULECTBHTEABHOFO J1ATBILICKOTO ASbIKA. 4, BosppaTHble HMMeHa CYIeCTBATeEbHBIe B WaKHHCKOM ToBope, Kak B coceqHHX 2emaiiTcKHX roBopax (Hanp., KypuieHaii), He CK/OHAOTCA. 5. B ropope, KpoMe HeKOTOPbIX YKa3AHHBIX B CTATbe HcKIOYeHHH, HMeHa cyllecTBHTe/bHBIe HMeIOT Te 2% caMble NapaHrMbl yLapeHua, TO HB JHTepaTyPHOM ASbIKE, ,