LT
Ba o
Vol
oKoA..
8/O-S
268
&
SI.
KOS
RAIDA
Lid
Re e
U
Ve
O
Si a
SeR:
UMiO RLS:
LiWinaAcdG A
DS
«Meuko3
A
DEL
LIETUVOS
UPIY
VARDU
DUNOJUS
IR
DNIEPRAS
KILMES
A.
VANAGAS
Siuo
me u
Lie u os
upiy
a dynas
susideda
daugiau
kaip
i8
a8 uoniu
iks-
anéiy
upiy
a dy
i
jy
a ian y
(iskai an
i
pasika ojanéius).
Si
keliy
iks an iy
a dy
sis ema
o ma osi
ilgus
lie u iy
( am
ik a
p asme
i
bal y)
au os
gy a imo
Sim me ius.
Dél
o
ji
ne ienakilmé:
g e a
lie u iSky
(bal i8ky)
joje
y a
i
s e imos
kilmés
upiy
a dy.
Nag inéjan
Lie u os
upiy
a dy
da yba,
sa us,
bal igkos
kilmés
upé a dZius
bi ina
a ski i
nuo
s e imy,
skolin y
a dy.
Vieny
upé a dziy
nebal-
iska
kilmé
bina
aki aizdi,
o
dél
ki y
gali
kil i
i ai iausiy
abejoniy.
Daba ,
kai
lie u iy
hid onimija,
o
aip
pa
i
isas
a dynas,
jau
palygin i
k uopS iai
su ink a,
ne
ieno
upé a dZio
kilmé
a
da yba
gali
bi i
aiskinama
iSsamiau
i
am
ik a
p as-
me
p eciziSkiau
( isy
pi ma
u in
gal oje
medZiagos
gausuma
i
jos
pilnuma),
ne-
gu
iki
Siol.
Siame
s aipsnyje
bus
panag iné os
d i
g upés
Lie u os
upiy
a dy
(ka u
i
ki y
ie o a dziy),
ku iy
iena,
misy
nuomone,
j
lie u iy
a dyna
y a
a éjusi
pe
sla us,
0
an osios
a éjimo
kelias
da
ne
isi$kai
aiskus.
Ta iau
i
pas a ajai
g upei
p iklausan ys
ie o a dZiai
siejasi
su
iy
dieny
sla y
hid onimija.
Abiejy
g upiu
ie o a dZiu
kilmé
né a
isai
ai8ki.
a)
Vienas
okiy
ne
isai
ai8kios
kilmés
Lie u os
upé a dziu
y a
Dundjus
(2)
1.
Ck.,
Dubysos
in .
2.
GL,
Jo ijos
in .
3.
KS.,
Juodkoniy
k.
4.
S d.,
Naudupio
in .
i
Dundjus
(2)
1.
Akm.,
Dabikinés
d¥.
2.
G nk.,
TendZiogalos
k.
3.
RdN.,
ApaS ios
in .
4.
Rs.,
Pakapu nio
k.
5.
Skd.
6.
Vn.,
Bika os
in .
7.
Vn.,
Sus ies
in .
8.
VW .,
Dumblés
dS.
Plg.
Dundjus
||
Gudoniq’
e¥e as
S j.
Gudoniy
k.
i
Diindjus
e%.
Lkm.,
T ainiskio
k.
Siuo
me u
neaiSku,
a
Lie u os
(i
La ijos:
Dunajs
py.,
Dunaji
p .,
Dunaj-pja a
p .,
plg.
ki us
ie o a dzius
su
Saknimi
dun-,
diin-,
ku iuos
J.
Endze-
lynas
g e ina
su
la .
dunajs
a ba
lie .
Dundjus,
Dindjus
—
i.
J.
Endzelins,
LV
I
I.
238,
239,
243)
upiy
a dai
Dundjus,
Dundjus
y a
bal iski,
susida e
i§
Saknies
dun-,
ku i
kiek
daZnesné
la iu
a dyne,
i
p iesagos
-ojus,
-ajus',
a
skoliniai,
ku iuo
no s
bidu
susije
su
ienos
didziausiy
Eu opos
upiy
a du
Dundjus.
Cia
isy
pi ma
ei-
kia
a simin i,
kad
lie u iy
au osakoje
(daZniausiai
liaudies
dainose)
pla iai
papli-
es
bend inis
Zodis
dun
djus
,,didelis
anduo“,
pyz.:
Vidu y
d a o
pla us
dunojus
Al .
A sixauké
ma
dalelé
%u
dundjy
i
ma eliy
Z m.
An
ma iy
k an elio
gilus
du-
nojélis,
e
jauna
me gelé
bal ai
bu nq
p ausé
Lp.
Uz
giliy
ma iy,
uz
dunojélio,
en
mano
me gelé
pa
mo inéle
LKZ
Il
606;
dundjus
,,ib“:
Siun é
mane
mo-
inélé
{
dunajy
andenélio.
Viduj
dunojéliaus
ilséjau
LKZ
I
606.
Be
Zodziy
du-
*
Dél
p iesagos
-ojus
i
-ajus
plg.
Luk-djus
up.,
O -djus
up.,
Ram-djus
up.,
ZieEm-djus
up.
i
Blind-djus
up.,
Nik-djus
up.
173
néjus
ix
dundjus,
lie u iy liaudies
dainose
y a
daug
ki y
Siy
Zodziy
a ian y,
p z.:
dunojis
,,ib“:
...dunojin
Sal o
andenélio
Ld.2;
diindjus
,,ib“:
Siun é
mane
mo inélé
i
diinojy
andenélio
V1.
LKZ
Il
606.
Pe
kiemelj
diinojélis
eka
Ld.
As
nueisiu
ykan
diinojun
Ld.
Jojau
diena,
jojau
nak j
i
p ijojau
diinojélj
Ld.;
du-
nujélis:
An
idu io
dunujélio
Ld.;
diina élis:
I
nupii é
ainikélj
i
q
ding
dii-
nay élj
Ld.;
duna a:
I
u kilo
Siau és
éjas,
i
nupu e
ainikélj
j
duna os
ee éli
Ld.;
dujonai is:
Isplauks
akmenai is
i§
dujonaicio
LKZ
II
560;
dujonélis:
Dujonélio
pak as yj:
Mesk
akmenélj
dujonélj
LKZ
I 560;
duj inas
,, oks
an-
duo,
gili
upé,
dunojus“
(dainoje):
Z
jk i o
Bendo u é
j
gily
dujiing
J b.
LKZ
0
560.
Plg.
p asy
lie u iy
donajus,
danojus*;
donujélis:
Anoj
puséj
donujélio
Kdn.
Ld.;
donojélis:
Anoj
puséj
donojélio
Slé.
Ld.;
danujélis:
Anoj
puséj
danujélio
pie elé Zalia o
Ps.
Ld.;
duinojélis;
Azu
duino
duinojélio
Ad.
Ld.
(i ,
gal
ba ,
duinajélis:
Azu
duina
duinajélio
Ad.
Ld.
Az
o
duino
duinajélio
MI.
Ld.,
no s
éia
balsis
a
po
n
gali
bi i
a mybé);'daina:
Siun é
mane
mo inélé
dainon
upén
andenélio
Ki n,
Ld.;
dauni:
Siun é
mane
mo inélé.daunion
[upén|
al o
andenélio
Ld.
Zodiiai
dundjus,
dundjus,
dinojus
i
k .,
kaip
ma y i
i8
Cia
pa-
eik u
keliu
pa yzdziu,
Zymi
ne
kokia
konk e iq
upe,
o
andenj
apsk i ai*.
I8
ju
lie u iy
liaudies
dainose
a si ado
j ai iy
ki y
ZodZiy
(pap as ai,
e enuose)
su
Sak-
nimi
dun-,
dan-,
be eik
be
iSim ies
a ojamy
kon eks e,
ku iame
kalbama
apie
an-
denj,
p z.:
dinoja
e .:
Gilus
eZe y élis
diinoja,
dino
upé
diinoja
Ds.;
diinojo
e .:
Diinojo’,
diinojo
dinojélis
eka,
as
gi déjau,
as
gi déjau,
ka
é elis
Sneka
Sb.;
diiné:
Tu
du nas
be nelis,
diino
dinoj
upelé,
dino
diinoj
upelé.
Diiné
dina
upé
dina
upé
lylio
eka
eZe élin
Yz.;
sudun i
(-diina,
-duno)
in .:
Suduno
upelé,
dino,
mano
axa élém,
dino
LKZ
IU
606;
dunolaiski
e .:
Dunojaus
kalnelin
d a-
as,
dunojau
dunolaixki
Kb.
LKZ
I
606
(a
dunalaiske:
Dunojau,
kalnelin
d a-
as,
dunojau
dunalaixske
Kb.
LKZ
Il
589);
duna:
Tykiai
eka
duna
upy élé
B i.
Ld.;
dunas
,,2“:
Uz
o
duno
dunojélio
Ml.
Ld.;
Siun é
mane
mo inélé
dunan
Sal-
o
andenélio,
plg.
donas:
Siun é
mane
mo inélé
donan
Sal o
andenélio,
ajai
ajai
donan
Sal o
andenélio
Ld.,
pig.
diinelé
,,2“:
Plauké
ainikas
gilion
dinelén,
ai
ai
gilion
dinelén
LKZ
Il
602;
dunis,-i
,,2“
(dainos
Zodis):
Dunios
ma ios
LKZ
II
606.
Tokia
bend iniy
ZodZiu
dundjus,
diindjus
aidos
k yp i
odo
i
Sie
j ai-
iu
ienos
lie u iy
liaudies
dainos
a ian y
pi mieji
ZodZiai®:
ln
dunojy,
in
dunoju...“
,,Dinojis,
diinojis,
diinojélis
eka...“
»,sDunojau,
dunojau,
dunojélis
eka...“
»,Dunojo,
dunojau,
dunujélis
eka...“
»»Diinojo,
diinojo,
donujélis
eka...“
»Dunojo,
dunojo,
dunojélis
eka...“
2
Sis
i
ki i
pa yzdZiai,
po
ku iy
pa aSoma
san umpa
Ld.
(liaudies
dainos
Zoddiai),
im i
i$
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
au osakos
inkiniy
a ba
i8
lie u iy
liaudies
dainy
sis emi-
nio
ka alogo.
2
Z .
Ch .
Ba sch,
Ube
li auische
Volksli e a u ,
,,Mi eilung
de
li auischen
li e a i-
schen
Gesellscha “,
He
8
(I1.2),
Heidelbe g,
1884,
p.
107.
4
Pagal
A.
Juska,
dunojus
ai
,,gelmé
(eZe e,
upéje),
eZe as“
(Jlu osckHi
caopapb
A.
1Omkesu4a
c
TOAKOBaHHeM
CoB
Ha
pyccKoM
H
moubcKOM
siabikax,
I,
C,
Te ep6yp ,
1904,
p-
366;
pagal
O.
Kollbe ga
dunajus
—
,, isokia
yandens
masé:
didziulis
p idas,
eZe as,
ma ios“
(PieSni
ludu
li ewskiego
zeb a
Oska
Koll
be g,
p.
212).
5
Pagal
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
Tau osakos
sek o iaus
liaudies
dainy
sis eminj
ka aloga
(Cia
i
oliau).
174
Idomu,
kad
lie u iy
liaudies
dainose
dundjus,
dindjus
i
k .
jy
o mos
daznai
kai aliojasi
su
ki ais
bend iniais
a ba
ik iniais
(upiy
a dais)
ZodZiais.
S ai
kokia
y a
Zinomos
liaudies
dainos
i ai iy
a ian y
p adzia:
Tyliai,
yliai
dunojélis
eka;
Tykiai,
ykiai
Nemunélis
eka;
Oi
ykiai,
ykiai
Si
in élé
eka
8k.
Ld.;
...
S en-
oja
eka
Ds.
Ld.;
Tykiai,
ykiai
upelé
ekéjo; Tykiai,
amiai,
upelis
ekéjo;
Ty-
kiai,
diimiai
upelé
ekéjo;
Oi
gi
ykiu,
oi
gi
ykiu
dunojélis
eka;
Tykiai,
amiai
Nemunélis
eku;
Tykiai
eka
duna
upy élé
i
. .
A ba:
Pe
kiemeli
eze élis
eka;
Pe
d a eli
dunojélis
eka;
Pe
kiemelj
dunajélis
eka;
Sal inélis
pe
Kiemelj
eka;
Pe
kiemelj
diinojélis
eka;
Pe
laukeli
upuzélis
eka;
Upelis,
eZe élis
eka;
Eze élis,
upelis
eka;
Eze élin,
eZe élin
s auni
upé
eka;
Pe
upeli
eze élis
eka;
Upelé
eska
i
ma elés
k as a;
Dunajeélis
ne
upelis
eka;
Oi
yno,
yno
upis
eka;
Pe
d a eli
Nemunélis
eka;
Pe
d a eli
dunojélis
eka;
Pe
kiemelj
dunojélis
eka;
P o
mociu és
d a q
dunojélis
eka
i
. .
Kai
ku ie
lie u iy
au osakos
y iné ojai
mané,
kad
liaudies
dainose
dunojus,
Nemunélis,
upelé,
eZe élis
i
k .
kai aliojasi
p iklausomai
nuo
dainos
geog a ijos
( ose
ie ose,
ku
daugiau
eze y
—
a ojamas
Zodis
eZe as,
a éiau
Nemuno
—
Nemunas,
Nemunélis,
p ie
ji os
—
ma ios,
ja a
i pan).
Tokia
nuomoné
né a
isai
nepag is-
a,
a iau
ja
galima
Siek
iek
pa ikslin i.
Pi miausia
pasaky ina,
kad
isoje
Lie u oje
dainuojamy
dainy,
ku iose
diinojus
kai alio ysi
su
ki ais
ZodiZiais,
y a
palygin i
ne-
daug.
A ealinés
dainos
diinojaus
a ojimo
geog a ijai
nus a y i
maZiau
inka.
18
po-
pulia iausiy
i
Zinomy
be eik
isoje
Lie u oje
dainy,
ku iose
diinojus
kai aliojasi
su
ki ais’
Zodziais
miné inos
Sios:
»Anoj
puséj
Nemunélio
pie elé
Zalia o“,
,,.Kas
suba os
aka élj*,
,,Tykiai,
ykiai
Nemunélis
eka“,
,,Siun é
mane
mo inélé
j
diino-
ju
andenélio“.
Plaéiausiai
Zinomos
ik
siy
ke u iy
dainy
pi mosios
d i,
o
ecioji
i
ke i oji
—
maziau
populia ios.
Tiesa,
dainos
populia umas
i
papli imas
gali
bi i
nus a y as
ik
apy iksliai,
nes
isos
dainos
»keliauja“.
Todél
kai
ku ios,
ju
a pe
i
ke u ios
miné osios,
j
iena
a
ki a
Lie u os
ie a
gali
bi i
a éjusios
labai
neseniai
i
j ai iais
keliais.
Tad
masy
pas abos
apie
Siy
dainy
i
jy
a ian y
geog a-
ija
nieko
nesako
apie
jy
kilmés
ie a
i
mig acijos
k yp is,
o
ik
pa odo
y
dainy
papli ima
pe
pas a uosius
is—penkis
de3im me ius.
Kalban
apie
Sias
ke u ias
dainas
ka u,
galima
pasaky i,
kad
ySkesnio
diinojaus
kai aliojimosi
su
ki ais
Zo-
dziais
p iklausymo
nuo
ie o és
iziog a ijos
nema y i.
An ai
dainoje
,,Tykiai,
ykiai
Nemunélis
eka“
Zodis
Nemunélis
daZniausiai
kei iamas
Zodziu
e e élis
palygin i
labai
neeZe ingame
k aS e
—
Siau és
Lie u os
idu inéje
dalyje
(Mazeikiy,
Jonis-
kio,
PuSalo o,
Linku os
i
k .
apylinkése).
Bene
pa iame
eZe ingiausiame,
Siau y-
iniame
Lie u os
kampe
Zodi
Nemunélis
labai
daznai
(kai
ku iose
apylinkése
—
Smal y,
Daks o,
Daugéliskio,
Tye e iaus,
Mielagény
i
k .
—
isada)
pakei ia
upelé,
upelis.
|
pie us
nuo
Nemuno
i
Ne ies
upiy
Nemunélis
ki u
Zodziu
be eik
ne-
keigiamas.
Dainos
,,Siun é
mane
mo inélé
i
diinojy
andenélio“,
ku i
be eik
nezZinoma
Zemai iuose,
Zodis
dinojus
ki u
Zodziu
keigiamas
e ai,
be
keliy
iSim@iy,
ik
Siau és
Ry y
Lie u oje
(pakei iama
dazniausiai
Zodziu
upelé,
upy élé
i
pan.).
Zodis
diinojus
dainoje
,,Kas
suba os
aka élj*
kai aliojasi
su
ki ais
ZodZiais
e okai,
a¢iau
ySkesnio
pasikei imo
p iklausymo
nuo
ie o és
iziog a ijos
né a.
Bene
daZniausiai
i8
ke u iy
miné y
dainy
d inojus
keigiasi
su
j ai iausiais
ki ais
Zodziais
dainoje
,,Anoj
pusé)
Nemuneélio®
Idomu,
kad
Siau y inéje
Lie uyoje,
175
y.
ypaé
eZe ingame
Lie u os
kampe,
dainose
diinoju,
Nemunélj
abai
daZnai
pa-
kei ia
eZe as,
eZe élis.
Ta iau
kokio
aiSkaus
désningumo
i
Sia
né a.
An ai
Zodis
Nemunélis
ie oj
diinojus
daZnai
pasi aiko
ne
ik
Ju ba ko,
Raudonés,
Kauno,
be
i
Mazeikiy,
ViekSniy,
Akmenés,
LaiZu os
apylinkése.
Be
o,
Siy
ke u iy
dainy
dinojaus
kai aliojimosi
su
ki ais
ZodZiais
ka og a inis
aizdas
ne odo,
kaip
bu o
kai
ku iy
au osakos
y iné ojy
many a,
kad
Zodis
diino-
jus
liaudies
dainose
daZniausiai
pasi aikas
ose
s i yse,
ku ios
ibojasi
su
lenkais
i
bal a usiais,
o
einan
j
Siau e
i
Siau és
aka us,
palaipsniui
e éjan is,
uZleisda-
mas
ie a
upeliui,
eZe éliui,
ma eléms
i
pan.
Tiesa,
dainoje
,,Siun é
mane
mo inélé“
diinojus
ypaé
daznas
j
pie us
nuo
Nemuno
i
Ne ies,
a iau
i
pa i
daina
ia,
ma y i,
y a
populia esné.
Dainoje
»Tykiai,
ykiai
Nemunélis
eka“,
kaip
jau
miné a,
Nemu-
nélj
pakei ia
dinojus
be
keliy
i8im iy
ik
i
Siau e
nuo
Nemuno
i
Ne ies.
Dainose
,,Kas
suba os
aka éli*
i
,,Anoj
puséj
Nemunélio“
j
Siau e
nuo Ne-
muno
i
Ne ies
diinojus
bene
daznesnis,
negu
j
pie us.
Tai
ody u,
kad
dinojus
lie u iy
liaudies
dainose
g ei iausiai
y a
jsigaléjes
gana
seniai.
Ka
eiskia
aip
daZnai
lic u iy
liaudies
dainose
pasi aikan ys
ZodZiai
dundjus,
dunajus,
dindjus
i
k .
i
koks
jy
san ykis
su
upiy
a dais
Dundjus,
Dundjus?
A
ai
sa i,
bal i8ki
ediniai,
a
kokiu
no s
biidu
susije
su
Eu opos
upés
ya du
Dundjus?
Idomu
kons a uo i,
kad
dél
Dundjaus
hid onimijoje
i
dél
dunojaus
au osakoje
a
a mése
okiy
pa
neaiSkumuy,
kaip
lie u iams,
kyla
isy
pi ma
bulga ams,
slo énams,
lenkams,
usams,
uk ainie iams,
ekams
i
ki oms
sla y
au oms.
Sla y
kalbose
y a
ne
ik
daug
upiu,
a du
Jyxad,
J[yxaey
i
pan®,
be
i
labai
placiai
a ojamas
apelia y as
dunaje
(Oyxaii,
dun’aj,
dunaj
i
pan.),
eik’me
,,upé,
s o e,
gelmé,
upés
aga,
s auni
ékmé;
neZinoma
i
olima
upé,
labai
s auni
a ba
labai
gili
i
yki;
p i-
das,
kanalas,
s o in is
anduo;
andens
pilna
gili
duobé,
e smé,
Sal inis,
andens
bedugné“
i
k .?.
K in a
j
akis
ai,
kad
Zodis
Dundjus,
einan is
hid onimu
i
apelia-
y u,
né a
unikalus
a ejis:
Visy
pi ma,
kai
ku iose
sla y
kalbose
isiskai
pana-
Siai
y a
su
ZodZiu
Visla,
ku is
Zymi
ne
ik
upe
(lenk.
Wisla),
be
a ojamas
i
kaip
apelia y as:
lenk.
wisla
,,upé,
didelis
anduo,
kiek iena
didelé
upé,
upelis,
po ynis“*.
Tam
ik a
analogija
galima
iZii é i
i
lie u iy
Zodyje
N@munas,
ku is
Zymi
ne
ik
upes
(Némunas
—~
d i
upés,
Nemunélis
—
ke u ios
upés,
Nemuniiikas
up.,
Nemu-
nyké is
up.),
be
i
apsk i ai
upe
a
andenj
(plg.
nemunai,
némunai:
Bu o
ne-
munai
neisei amys
q
pa asa j
G g.
Zalioms
lankoms
ai i
josim,
nemunéliais
plauk-
e
plauksim.
Pe
eZe aidius,
pe
nemunélius
a plaukia
Sy as
Zi gelis
D sk.;
nemu-
ndiéiai:
An
kalno
be ynai iai,
pakalnéj
nemunaiciai;
nemunélis:
An
kalno
nemunélis,
po
kalnu
dunojélis
LKZ
XK).
*
Z .
T.
Leh -Sp awinski,
Rozmieszczenie
geog a iczne
p as owia iskich
nazw
wodnych,
Rocz.
sl.‘¢
XXI,
cz.
1,
p.
11;
Tl.
Maw axos,
JIB,
p.
248;
B.
Tonopos,
O.
Tpy6a-
yép,
JIATBII,
p.
224.
‘
7
Z .
B.
Slaski,
Dunaj
i
Wisla,
,,SI.
occ.“,
.
16,
p.
183;
T.
Leh -Sp awi ski,
Roz-
mieszczenie...,
p.
11;
M.
Ju kowski,
Rzeka,
po ok
i
jej
synonimy
w
jezyku
uk ai iskim,
,,SI.
o .“,
o¢z.
XII,
N .
3,
p.
462;
V.
Jagié,
Duna -Dunaj
in
de
sla ischen
Volkspoesie,
AsIPh,
I,
p.
299—333.
*
Z .M.
Rudnicki.
E ymologies
du
nom
de
la
Vis ule
e
de
la
dénomina ion
Vene i,
,,P e-
mie
Cong és
In e na ional
de
Toponymie
e
d’An h oponymie.
Ac es
e
mémoi es“,
Pa is,
1938,
p.
205
( as
pa s
,,SI.
occ.“,
.
17,
p.
132);
B.
$
lagki,
Dunaj
i
Wis a,
,,SI.
oce.",
.
16,
p.
186;
T.
Leh -
Sp awi ski,
Rozmieszczenie...,
p.
7.
176
PanaSios
kilmés
g ei iausiai
y a
i
lie u iy
bend iniai
ZodZiai
alausai
||
Glau-
Sos
,,ku
daug
andens
p ilie a;
klanas“:
Kad
p ipylé,
ai
alauSai
an
di y
s o i
Uzp.
Zi i ék,
an
s alo
@lausus
padi bai
Uzp.
Kiek
jy
u o
—
alauSai
gé ybés!
Ds.
An
lauky
alausai
s o i
andenio
UzZp.
LKZ
I
76;
plg.
alausa
»Skys as
Zmogus,
ple-
pys“:
Klausyk
u
o
alausés
—
g idelis
Jam
kalnu
pa i s a
Ds.
Kaip
ma y i
ig
pa yzdziy,
isi
Sie
bend iniai
Zodziai
pazis ami
labai
nedideliame
plo e
(UzZpaliai,
Duse os).
Kaip
ik
Siose
apylinkése
y a
du
eZe ai,
a du
A/ausas
(Alaiigas),
ienas
eZe as,
a du
Alausai,
i
upé,
a du
Alausa®.
Tad
y a
pag indo
gal o i,
kad
eikala
u ime
ne
su
i§ski iniu,
isiskai
izo-
liuo u
eiSkiniu,
o
su
labai
sa i u
apelia y y
i
hid onimy
da ybos
ipu.
Kai
dél
lie u iy
Némunas
i
nemunai
ai,
odosi,
neabejo ina,
kad
bend inis
Zodis
y a
ik
me a o iskai
a ojamas
didZiausios
k ax o
upés
a das,
o
kai
ku ie
ki y
upiy
a -
dai
(Némunas,
Nemunyks is,
Nemunélis)
g eigiausiai
y a
an inés
da ybos,
susije
su
didZiojo
Nemuno
a du
( ienu
ki u
a eju,
gal
bi ,
a pi8kai,
pe
apelia y a
n@munas,
nemunélis).
Panasiai
y a
i
su
Visla,
isla'°.
Tik
dél
Dunéjus
(Eu opos
upés
a das)
i
sl.
dunaje
esama
ski ingy
nuomoniy.
Vieni
mano,
kad
sla y
apelia y as
dunaje
nieko
bend a
ne u i
su
upés
a du
Dundjus,
o
y a
kilesi8
ide
*dheu-
||
*dhou-
,,bég i,
eké i“;
ki i
gal oja,
kad
sla y
kalbose
pla iai
papli es
hid onimas
Dunajp
y a
a si ades
i§
Eu opos
upés
a do
Dunajo;
éliau
is
Dunaje
kilo
okie
upiy
a dai,
kaip
ynai,
[ynaey
i
pan.2,
Galu inai
Sig
p oblema
iSsp es i
ukdé
ai,
kad
Eu opos
upés
a do
Dundjus
kilmé
iki
Siol
bu o
labai
neaiski.
Upés
a do
Dundjus
( us.
Jyna i,
um,
Dund e
i
k .)
a si adimas
bu o
aiSkinamas
labai
i ai iai.
Vieni
y iné ojai
Eu opos
Dundjy
laiké
kel i8ku
a du®,
ki i
—
i anény
—
ski y4,
e i
—
aky-daky"’,
ke i i
—
sla y®®,
da
ki i
mané
ji
esan
neindoeu opie iskos
kil-
més
a du
(g uziny")
i
. .
I§
daugelio
da by
apie
Eu opos
upés
a da
Dundjus
Tea
Deél
Siy
hid onimy
kilmés
2 .
K.
Biga,
RR,
I,
p.
311,
500;
IU,
p.
407,
414,
424
i
k .
©
Ten
pa .
2
MOK.
dicchasne:
Nazwy
miejscowe
pélnocnego
Mazowsza,
W osiaw,
1957,
DP.
162—163;
T.
Leh -Sp awinski,
Rozmieszezenie...,
p.
11;
T.
Leh -Splawi ski,
O
pochodzeniu
i
p a-
ojezyznie
slowian,
Poznan,
1946,
p.
73.
4 Z ,
M.
Vasme ,
REW,
p.
380
( en
i
li e a ii a);
B.,
Tonopos,
O,
TpyGaués,
JIATBM,
p.
224.
™M.
Fo s e ,
De
Name
de
Donau,
ZsIPh,
I,
p.
23-24;
M.
Vasme ,
REW,
I,
p.
380
(kel y-lo yny);
B.
H.
Teop ies,
Mec egosaiaa
no
CpaBHH eAbHO-HcTOpHyecKOMy
sabikosHanmo,
M.,
1958,
p.
254;
Wl.
Geo gijew,
Humeumee
COCTORHHe
OHOMACTHYeCKRxX
uccneqoBannii
8
Boa apaa,
,,I
miedzyna odowa
slawis yezna
kon e encja
onomas yczna“,
W oc-
aw-Wa szawa-K akéw,
1961,
p.
13;
A.
JI.
IT
O ojun,
H3_
nc opad
Cn assucKux
nepe-
Aswxexi i,
C.-Te epoyp s,
1901,
p.
85;
B.
Tomopos,
O.
Tpy6aués,
JIATBN,
p.
224,
“
P.
K e schme ,
Zum
Balkan-Sky hischen
(.
De
Name
de
Donau),
»Glo a’,
XXIV,
1936,
p.
1
i
k ;
A.
A,
3ann3nax,
Tipo6zes si
caaBsio-upanckux
sauKoBux
oTHO-
wenn
Apesxe ime o
nepuoza,
BCA,
aun,
6,
p.
45;
R.
Meis e ,
De
Name
de
Donau,
KZ,
78,
1/2.
He ,
p.
55,
*
Li e a ii a
4.
G.
I anescy,
O igine
p é-indo-eu opéenne
des
noms
du
Danube,
,,Con-
ibu ions
onomas iques“,
Buca es ,
1958,
p.
127,
*
T.
Leh -Sp awi iski,
O
pochodzeniu...,
Pp.
73; T.
Leh -Sp awi iski,
Rozmieszcze-
nie...,p.11;K.
Zie ho e ,
Nazwy
miejscowe
polnocnego
Mazowsza,
p,
162;
J.
Rozwadowski,
S udia
nad
nazwami
w6d
s owa iskich,
K akéw,
1948,
p.
247-251.
Toliau
li e a ii a
2 ,
G.
I a-
nescu,
min.
eik.,
p,
125.
i
1H.
Sl.
Mapp,
Jlnu suc aueckn
HaMeWaeMBe
SNOXH
pasBHTHsA
Yenope ec Ba
H
HX
yBa3Ka
©
ucTopueli
Ma epuansuoh
Kysp ypi,
,,Coo6menua
TAHMMK*,
1,
JI,
1925,
p.
40.
(A ba
12,
U sak,
N .
174
177

munai,
nemunélis:
Visla
i
isla:
AlauSa
i
alau§a )
y a
susije
ienas
su
ki u
i
ge-
ne i’kai
nea ski iami
nuo
Eu opos
upés
a do
Dundjus
i
sla y
apelia y o
dunajp.
Sis
apelia y as,
labai
pla iai
a ojamas
sla y
kalbose,
ypaé
au osakoje,
galéjo
pa ek-
i
i
i
bal y
kalbas*4
kaip
sa i as
upés
a
andens
simbolis,
poe inis
j aizdis.
T.
esa,
se-
nieji
sla i8ki
skoliniai
lie u yiy
kalboje
ie oje
sl.
w
pap as ai
u i
i,
Plg.
g iisia
<
epy-
wd,
kiimas
<
Kym,
dillia
<
Oya,
bibnas
<
6y6en,
ij inas
<
muox®®.
G iez ai
Zid in
one ikos,
gali
pasi ody i,
kad
lie u iy
dun-
nelygu
sl.
dun-.
Si a
nea i ikima
galima
bi y
aip
aiskin i:
lie .
dundjus,
dunéjus
(i
la .
duna as
bei
ie o a dziai
Duna a
up.,
Dunajs
p .
i
k .
—
Z .
J,
Endzelins,
LV
I
1.
238)
y a élesni
skoliniai,
i§
sla y
i
bal y
kalbas
a éje
po
o,
kai
sla y
ilgas
u
su umpéjo.
Skolin y
bend iniy
Zodziu,
ka iuose
ie oj
sl.
u
y a
umpas
u,
lie u iy
kalboje
y a
nemaiza,
p z.,
bujé i
<lenk.
bujaé,
bu ékas
<b us.
Oypaxe,
jukdé
<b us.
woxa
<lenk.
jucha,
jupa
<lenk.
ju-
pa
<b us.
ona,
kupa
<b us.
xyna
<lenk.
kupa,
kii as
<lenk.
ku , uja
<lenk.
uja,
Si as
<b us.
wyme*.
Kaip
miné a,
au osakoje
g e a
Zodziy
dundjus,
dundjus
daZnai
pasi aiko
i
dindjus,
dinojélis,
plg.
dina élis.
Lie u iy
a dyne
aip
pa
gana
daZni
ie o a dZiai,
Saknyje
u jilga
a,
pyz.:
Dindjus
ez.
Lkm,
T ainigkio
k.,
Diindjus
gn.
B Z.,
Meiliny
k.,
Dindjus
py.
And.,
Lai iy
k.,
Diinojus
py.
Vb.,
MédZiiiny
k.,
Diindjai
py.
Uzp.,
VieSeikiy
k.,
Diindjai
py.
Vi .,
Pa is y¢io
k,
Galima
many i,
kad
bend iniai
Zodziai
dundjus
i
dindjus
i§
sla y
kalby
j
lie u iy
kalba
pa eko
ne
ienu
laiku:
diindjus
bi y
senesnis
skolinys,
negu
dundjus.
Tokiy
Zodziu,
ku ie
j
lie u iy
kalba
iS
sla y
kalby
y a
a éje
ne
ienu
laiku,
y a
i
daugiau,
pa yzdziui,
pundi s
(K.
Baga,
RR
I
339)
i
pidas
( en
pa ,
II
364),
kuila
( en
pa ,
I
347)
i
kyla
( en
pa
348),
iésné
( en
pa ,
II
660)
i
ysnid
( en
pa )
i
k .
Kad
Zodziai
su
Saknimi
dun-
i
lie u iy
au osaka
pa eko
éliau,
ody y
i
a
aplinkybé,
jog
e eny
Zodziai
diino-
Ja,
diinojo,
diiné,
ku ie
g ei iausiai
y a
Zymiai
senesni
uz
apelia y us
dundjus,
dund-
jus
i
pan.
Saknyje
u i
ilga
a.
Véliau
i§
bend iniy
Zodziy
diindjus,
dundjus,
dundjus
galéjo
a si as i
keli
mazy
upeliuky
a
baly
a dai.
Sunku
pa iké i,
kad
pe
sla us
a éjes
Eu opos
upés
a das
Dundjus
bal y
a dyne
jau
ba y
adgs
ki us,
isai
sa a ankiSkai
susida iusius,
bal-
iSkus
Dundjus.°Tiesa,
i8
pi mo
z ilgsnio
gali
pasi ody i,
kad
lie u iy_
hid onimus
Diindjus,
Dundjus
i
k .
galima
laiky i_
bal y-daky-mizy
(a
bal y- aky,
bal-
y-ily y)
izoglosa.
Tokia
izoglosa,
u in
gal oje
gausias
bal y-ily y
ki y
ie-
o a dziy
pa aleles*’,
né a
neimanoma.
Ta iau
&i okiai
P ielaidai
p ieS a auja
o-
ne ika.
Kadangi Eu opos
Dunojaus
Saknies
a che ipas
y a
*dan-
>*don-
(a ba
*dan-),
ai
bal iSkos
Sio
a do
pa alelés
Saknies
balsis
negalé y
bi i
a
a ba
u.
Kad
lie u iu
ie o a dziai
Dindjus,
Diindjus,
Dundjus,
Dundjus
y a
an inés,
élesnés
kilmés,
a si ade
i§
skolin o
bend inio
Zodzio
dindjus
i
k .,
odo
i
isixkas
Saknies
diin-,
dun-
izoliuo umas
lie u iy
a dyne.
*
Lie u iy
dunojy
a éjusiu
i§
sla y
au osakos
laiké
A,
Becenbe ge is
(A.
Bezzenbe ge ,
Li auische
Fo schungen,
Bei ige
de
Kenn niss
de
Sp ache
und
des
Volks umes
de
Li aue ,
Gé ingen,
1882,
p.
18,
iSna¥a
1);
labai
a sa giai
—
Ch .
Ba as
(Ch .
Ba sch,
Ube
li auische
Volksli e a u ,
p.
108).
Skoliniu
iS
sla y
dunojy
laiko
»Lie u iy
kalbos
Zodynas“,
I,
Pp.
606.
*
Z .
K.
Baga,
RR,
I,
p.
271;
I,
Pp.
621.
*
Z .
P.
Ska dzius,
Die
slawischen
Lehnwé e
im
Al li auischen,
Kaunas,
1931.
"
B.
H.
Tonopos,
HecxoabKo
HAAupHiicko-Gan Hiicknx
Napa eael
43
o6aac a
Tono-
nomac uxu,
,,l]po62eme
a4
q0espone icxo o
asbikosuanua,
M.,
1964,
p.
52.
iz
179