Dėl Lietuvos upių vardų „Dunojus“ ir „Dniepras“ kilmės

LT Bato Vol oKoA.. 8/O-S 268 & SI. KOS RAIDA Lid Rete U Ve O Sita SeR: UMiOtRLS: LiWinaAcdGtA DS «Meuko3 A DEL LIETUVOS UPIY VARDU DUNOJUS IR DNIEPRAS KILMES A. VANAGAS Siuo metu Lietuvos upiy vardynas susideda daugiau kaip i8 a8tuoniu tikstanéiy upiy vardy ir jy varianty (iskaitant ir pasikartojanéius). Si keliy tikstantiy vardy sistema formavosi ilgus lietuviy (tam tikra prasme ir balty) tautos gyvavimo Simtmetius. Dél to ji nevienakilmé: greta lietuviSky (balti8ky) joje yra ir svetimos kilmés upiy vardy. Nagrinéjant Lietuvos upiy vardy daryba, savus, baltigkos kilmés upévardZius bitina atskirti nuo svetimy, skolinty vardy. Vieny upévardziy nebaltiska kilmé bina akivaizdi, o dél kity gali kilti ivairiausiy abejoniy. Dabar, kai lietuviy hidronimija, o taip pat ir visas vardynas, jau palyginti kruopStiai surinkta, ne vieno upévardZio kilmé ar daryba gali biti aiskinama iSsamiau ir tam tikra prasme preciziSkiau (visy pirma turint galvoje medZiagos gausuma ir jos pilnuma), negu iki Siol. Siame straipsnyje bus panagrinétos dvi grupés Lietuvos upiy vardy (kartu ir kity vietovardziy), kuriy viena, misy nuomone, j lietuviy vardyna yra atéjusi per slavus, 0 antrosios atéjimo kelias dar ne visi$kai aiskus. Tatiau ir pastarajai grupei priklausantys vietovardZiai siejasi su iy dieny slavy hidronimija. Abiejy grupiu vietovardZiu kilmé néra visai ai8ki. a) Vienas tokiy ne visai ai8kios kilmés Lietuvos upévardziu yra Dundjus (2) 1. Ck., Dubysos int. 2. GL, Jotijos int. 3. KS., Juodkoniy k. 4. Srd., Naudupio int. ir Dundjus (2) 1. Akm., Dabikinés d¥. 2. Grnk., TendZiogalos k. 3. RdN., ApaStios int. 4. Rs., Pakapurnio k. 5. Skd. 6. Vn., Bikavos int. 7. Vn., Susties int. 8. VWvr., Dumblés dS. Plg. Dundjus || Gudoniq’ e¥eras Srj. Gudoniy k. ir Diindjus e%. Lkm., Trainiskio k. Siuo metu neaiSku, ar Lietuvos (ir Latvijos: Dunajs py., Dunaji pv., Dunaj-pjava pv., plg. kitus vietovardzius su Saknimi dun-, diin-, kuriuos J. Endzelynas gretina su lat. dunajs arba liet. Dundjus, Dindjus — i. J. Endzelins, LV I I. 238, 239, 243) upiy vardai Dundjus, Dundjus yra baltiski, susidare i§ Saknies dun-, kuri kiek daZnesné latviu vardyne, ir priesagos -ojus, -ajus', ar skoliniai, kuriuo nors bidu susije su vienos didziausiy Europos upiy vardu Dundjus. Cia visy pirma reikia atsiminti, kad lietuviy tautosakoje (daZniausiai liaudies dainose) platiai paplites bendrinis Zodis dun djus ,,didelis vanduo“, pyz.: Vidury dvaro platus dunojus Alvt. Atsixauké ma dalelé %u dundjy ir mareliy Zrm. An mariy krantelio gilus dunojélis, te jauna mergelé baltai burnq prausé Lp. Uz giliy mariy, uz dunojélio, fen mano mergelé par motinéle LKZ Il 606; dundjus ,,ib“: Siunté mane motinélé { dunajy vandenélio. Viduj dunojéliaus ilséjau LKZ I 606. Be Zodziy du- * Dél priesagos -ojus ir -ajus plg. Luk-djus up., Or-djus up., Ram-djus up., ZieEm-djus up. ir Blind-djus up., Nik-djus up. 173 néjus ix dundjus, lietuviy liaudies dainose yra daug kity Siy Zodziy varianty, pvz.: dunojis ,,ib“: ...dunojin Salto vandenélio Ld.2; diindjus ,,ib“: Siunté mane motinélé i diinojy vandenélio V1. LKZ Il 606. Per kiemelj diinojélis teka Ld. As nueisiu tykan diinojun Ld. Jojau diena, jojau naktj ir prijojau diinojélj Ld.; dunujélis: Ant vidurio dunujélio Ld.; diinavélis: Ir nupiité vainikélj i tq ding diinayvélj Ld.; dunava: Ir utkilo Siaurés véjas, ir nupute vainikélj j dunavos eeréli Ld.; dujonaitis: Isplauks akmenaitis i§ dujonaicio LKZ II 560; dujonélis: Dujonélio pakrastyj: Mesk akmenélj dujonélj LKZ I 560; dujtinas ,,toks vanduo, gili upé, dunojus“ (dainoje): Zr jkrito Bendoruté j gily dujiing Jrb. LKZ 0 560. Plg. prasy lietuviy donajus, danojus*; donujélis: Anoj puséj donujélio Kdn. Ld.; donojélis: Anoj puséj donojélio Slé. Ld.; danujélis: Anoj puséj danujélio pievelé Zaliavo Ps. Ld.; duinojélis; Azu duino duinojélio Ad. Ld. (ir, gal bat, duinajélis: Azu duina duinajélio Ad. Ld. Az to duino duinajélio MI. Ld., nors éia balsis a po n gali biti tarmybé);'daina: Siunté mane motinélé dainon upén vandenélio Kitn, Ld.; dauni: Siunté mane motinélé.daunion [upén| alto vandenélio Ld. Zodiiai dundjus, dundjus, dinojus ir kt., kaip matyti i8 Cia pateiktu keliu pavyzdziu, Zymi ne kokia konkretiq upe, o vandenj apskritai*. I8 ju lietuviy liaudies dainose atsirado jvairiy kity ZodZiy (paprastai, refrenuose) su Saknimi dun-, dan-, beveik be iSimties vartojamy kontekste, kuriame kalbama apie vandenj, pvz.: dinoja refr.: Gilus eZerytélis diinoja, dino upé diinoja Ds.; diinojo refr.: Diinojo’, diinojo dinojélis teka, as girdéjau, as girdéjau, ka tévelis Sneka Sb.; diiné: Tu durnas bernelis, diino dinoj upelé, dino diinoj upelé. Diiné dina upé dina upé lylio teka eZerélin Yz.; sudunti (-diina, -duno) intr.: Suduno upelé, dino, mano axarélém, dino LKZ IU 606; dunolaiski refr.: Dunojaus kalnelin dvaras, dunojau dunolaixki Kb. LKZ I 606 (ar dunalaiske: Dunojau, kalnelin dvaras, dunojau dunalaixske Kb. LKZ Il 589); duna: Tykiai teka duna upytélé Bri. Ld.; dunas ,,2“: Uz to duno dunojélio Ml. Ld.; Siunté mane motinélé dunan Salto vandenélio, plg. donas: Siunté mane motinélé donan Salto vandenélio, ajai ajai donan Salto vandenélio Ld., pig. diinelé ,,2“: Plauké vainikas gilion dinelén, ai ai gilion dinelén LKZ Il 602; dunis,-i ,,2“ (dainos Zodis): Dunios marios LKZ II 606. Tokia bendriniy ZodZiu dundjus, diindjus raidos krypti rodo ir Sie jvairiu vienos lietuviy liaudies dainos varianty pirmieji ZodZiai®: ln dunojy, in dunoju...“ ,,Dinojis, diinojis, diinojélis teka...“ »,sDunojau, dunojau, dunojélis teka...“ »,Dunojo, dunojau, dunujélis teka...“ »»Diinojo, diinojo, donujélis teka...“ »Dunojo, dunojo, dunojélis teka...“ 2 Sis ir kiti pavyzdZiai, po kuriy paraSoma santrumpa Ld. (liaudies dainos Zoddiai), imti i$ Lietuviy kalbos ir literatiros instituto tautosakos rinkiniy arba i8 lietuviy liaudies dainy sisteminio katalogo. 2 Zr. Chr. Bartsch, Uber litauische Volksliteratur, ,,Mitteilung der litauischen litterarischen Gesellschaft“, Heft 8 (I1.2), Heidelberg, 1884, p. 107. 4 Pagal A. Juska, dunojus tai ,,gelmé (eZere, upéje), eZeras“ (JlurosckHi caopapb A. 1Omkesu4a c TOAKOBaHHeM CoB Ha pyccKoM H moubcKOM siabikax, I, C, Terep6ypr, 1904, p366; pagal O. Kollberga dunajus — ,,visokia yandens masé: didziulis pridas, eZeras, marios“ (PieSni ludu litewskiego zebrat Oskar Koll berg, p. 212). 5 Pagal Lietuviy kalbos ir literatiiros instituto Tautosakos sektoriaus liaudies dainy sisteminj kataloga (Cia ir toliau). 174 Idomu, kad lietuviy liaudies dainose dundjus, dindjus ir kt. jy formos daznai kaitaliojasi su kitais bendriniais arba tikriniais (upiy vardais) ZodZiais. Stai kokia yra Zinomos liaudies dainos ivairiy varianty pradzia: Tyliai, tyliai dunojélis teka; Tykiai, tykiai Nemunélis teka; Oi tykiai, tykiai Sir vintélé teka 8k. Ld.; ... Sventoja teka Ds. Ld.; Tykiai, tykiai upelé tekéjo; Tykiai, ramiai, upelis tekéjo; Tykiai, diimiai upelé tekéjo; Oi gi tykiu, oi gi tykiu dunojélis teka; Tykiai, ramiai Nemunélis teku; Tykiai teka duna upytélé ir t.t. Arba: Per kiemeli ezerélis teka; Per dvareli dunojélis teka; Per kiemelj dunajélis teka; Saltinélis per Kiemelj teka; Per kiemelj diinojélis teka; Per laukeli upuzélis teka; Upelis, eZerélis teka; Ezerélis, upelis teka; Ezerélin, eZerélin srauni upé teka; Per upeli ezerélis teka; Upelé teska i marelés krasta; Dunajeélis ne upelis teka; Oi vyno, vyno upis teka; Per dvareli Nemunélis teka; Per dvareli dunojélis teka; Per kiemelj dunojélis teka; Pro mociutés dvarq dunojélis teka ir t.t. Kai kurie lietuviy tautosakos tyrinétojai mané, kad liaudies dainose dunojus, Nemunélis, upelé, eZerélis ir kt. kaitaliojasi priklausomai nuo dainos geografijos (tose vietose, kur daugiau ezery — vartojamas Zodis eZeras, aréiau Nemuno — Nemunas, Nemunélis, prie jiros — marios, jara irpan). Tokia nuomoné néra visai nepagrista, tatiau ja galima Siek tiek patikslinti. Pirmiausia pasakytina, kad visoje Lietuvoje dainuojamy dainy, kuriose diinojus kaitaliotysi su kitais ZodiZiais, yra palyginti nedaug. Arealinés dainos diinojaus vartojimo geografijai nustatyti maZiau tinka. 18 populiariausiy ir Zinomy beveik visoje Lietuvoje dainy, kuriose diinojus kaitaliojasi su kitais’ Zodziais minétinos Sios: »Anoj puséj Nemunélio pievelé Zaliavo“, ,,.Kas subatos vakarélj*, ,,Tykiai, tykiai Nemunélis teka“, ,,Siunté mane motinélé j diinoju vandenélio“. Plaéiausiai Zinomos ik siy keturiy dainy pirmosios dvi, o trecioji ir ketvirtoji — maziau populiarios. Tiesa, dainos populiarumas ir paplitimas gali biti nustatytas tik apytiksliai, nes visos dainos »keliauja“. Todél kai kurios, ju tarpe ir keturios minétosios, j viena ar kita Lietuvos vieta gali biti atéjusios labai neseniai ir jvairiais keliais. Tad masy pastabos apie Siy dainy ir jy varianty geografija nieko nesako apie jy kilmés vieta ir migracijos kryptis, o tik parodo ty dainy paplitima per pastaruosius tris—penkis de3imtmetius. Kalbant apie Sias keturias dainas kartu, galima pasakyti, kad tySkesnio diinojaus kaitaliojimosi su kitais Zodziais priklausymo nuo vietovés fiziografijos nematyti. Antai dainoje ,,Tykiai, tykiai Nemunélis teka“ Zodis Nemunélis daZniausiai keitiamas Zodziu eferélis palyginti labai neeZeringame kraSte — Siaurés Lietuvos vidurinéje dalyje (Mazeikiy, Joniskio, PuSaloto, Linkuvos ir kt. apylinkése). Bene patiame eZeringiausiame, Siaurrytiniame Lietuvos kampe Zodi Nemunélis labai daznai (kai kuriose apylinkése — Smalvy, Daksto, Daugéliskio, Tyeretiaus, Mielagény ir kt. — visada) pakeitia upelé, upelis. | pietus nuo Nemuno ir Neries upiy Nemunélis kitu Zodziu beveik nekeigiamas. Dainos ,,Siunté mane motinélé i diinojy vandenélio“, kuri beveik nezZinoma Zemaitiuose, Zodis dinojus kitu Zodziu keigiamas retai, be keliy iSim@iy, tik Siaurés Ryty Lietuvoje (pakeitiama dazniausiai Zodziu upelé, upytélé ir pan.). Zodis diinojus dainoje ,,Kas subatos vakarélj* kaitaliojasi su kitais ZodZiais retokai, ta¢iau rySkesnio pasikeitimo priklausymo nuo vietovés fiziografijos néra. Bene daZniausiai i8 keturiy minéty dainy dfinojus keigiasi su jvairiausiais kitais Zodziais dainoje ,,Anoj pusé) Nemuneélio® Idomu, kad Siaurrytinéje Lietuyoje, 175 ty. ypaé eZeringame Lietuvos kampe, dainose diinoju, Nemunélj \abai daZnai pakeitia eZeras, eZerélis. Tatiau kokio aiSkaus désningumo ir Sia néra. Antai Zodis Nemunélis vietoj diinojus daZnai pasitaiko ne tik Jurbarko, Raudonés, Kauno, bet ir Mazeikiy, ViekSniy, Akmenés, LaiZuvos apylinkése. Be to, Siy keturiy dainy dinojaus kaitaliojimosi su kitais ZodZiais kartografinis vaizdas nerodo, kaip buvo kai kuriy tautosakos tyrinétojy manyta, kad Zodis diinojus liaudies dainose daZniausiai pasitaikas tose stityse, kurios ribojasi su lenkais ir baltarusiais, o einant j Siaure ir Siaurés vakarus, palaipsniui retéjantis, uZleisdamas vieta upeliui, eZeréliui, mareléms ir pan. Tiesa, dainoje ,,Siunté mane motinélé“ diinojus ypaé daznas j pietus nuo Nemuno ir Neries, tatiau ir pati daina tia, matyti, yra populiaresné. Dainoje »Tykiai, tykiai Nemunélis teka“, kaip jau minéta, Nemunélj pakeitia dinojus be keliy i8imtiy tik i Siaure nuo Nemuno ir Neries. Dainose ,,Kas subatos vakaréli* ir ,,Anoj puséj Nemunélio“ j Siaure nuo Nemuno ir Neries diinojus bene daznesnis, negu j pietus. Tai rodytu, kad dinojus lietuviy liaudies dainose greitiausiai yra jsigaléjes gana seniai. Ka reiskia taip daZnai lictuviy liaudies dainose pasitaikantys ZodZiai dundjus, dunajus, dindjus it kt. ir koks jy santykis su upiy vardais Dundjus, Dundjus? Ar tai savi, balti8ki vediniai, ar kokiu nors biidu susije su Europos upés yardu Dundjus? Idomu konstatuoti, kad dél Dundjaus hidronimijoje ir dél dunojaus tautosakoje ar tarmése tokiy pat neaiSkumuy, kaip lietuviams, kyla visy pirma bulgarams, slovénams, lenkams, rusams, ukrainietiams, tekams ir kitoms slavy tautoms. Slavy kalbose yra ne tik daug upiu, vardu Jyxad, J[yxaey ir pan®, bet ir labai placiai vartojamas apeliatyvas dunaje (Oyxaii, dun’aj, dunaj ir pan.), reik’me ,,upé, stove, gelmé, upés vaga, srauni tékmé; neZinoma ir tolima upé, labai srauni arba labai gili ir tyki; pridas, kanalas, stovintis vanduo; vandens pilna gili duobé, versmé, Saltinis, vandens bedugné“ ir kt.?. Krinta j akis tai, kad Zodis Dundjus, einantis hidronimu ir apeliatyvu, néra unikalus atvejis: Visy pirma, kai kuriose slavy kalbose visiskai panaSiai yra su ZodZiu Visla, kuris Zymi ne tik upe (lenk. Wisla), bet vattojamas ir kaip apeliatyvas: lenk. wisla ,,upé, didelis vanduo, kiekviena didelé upé, upelis, potynis“*. Tam tikra analogija galima iZiiréti ir lietuviy Zodyje N@munas, kuris Zymi ne tik upes (Némunas —~ dvi upés, Nemunélis — keturios upés, Nemuniiikas up., Nemunykétis up.), bet ir apskritai upe ar vandenj (plg. nemunai, némunai: Buvo nemunai neiseitamys tq pavasarj Grg. Zalioms lankoms raiti josim, nemunéliais plaukte plauksim. Per eZeraidius, per nemunélius atplaukia Syvas Zirgelis Drsk.; nemundiéiai: Ant kalno bertynaitiai, pakalnéj nemunaiciai; nemunélis: An kalno nemunélis, po kalnu dunojélis LKZ XK). * Zr. T. Lehr-Sptawinski, Rozmieszczenie geograficzne prastowiatiskich nazw wodnych, Rocz. sl.‘¢ XXI, cz. 1, p. 11; Tl. Mawraxos, JIB, p. 248; B. Tonopos, O. Tpy6ayép, JIATBII, p. 224. ‘ 7 Zr. B. Slaski, Dunaj i Wisla, ,,SI. occ.“, t. 16, p. 183; T. Lehr-Sptawifski, Rozmieszczenie..., p. 11; M. Jurkowski, Rzeka, potok i jej synonimy w jezyku ukraifiskim, ,,SI. or.“, ro¢z. XII, Nr. 3, p. 462; V. Jagié, Dunav-Dunaj in der slavischen Volkspoesie, AsIPh, I, p. 299—333. * Zr.M. Rudnicki. Etymologies du nom de la Vistule et de la dénomination Veneti, ,,Premier Congrés International de Toponymie et d’Anthroponymie. Actes et mémoires“, Paris, 1938, p. 205 (tas pats ,,SI. occ.“, t. 17, p. 132); B. $ lagki, Dunaj i Wista, ,,SI. oce.", t. 16, p. 186; T. LehrSptawitski, Rozmieszczenie..., p. 7. 176 PanaSios kilmés greitiausiai yra ir lietuviy bendriniai ZodZiai alausai || GlauSos ,,kur daug vandens prilieta; klanas“: Kad pripylé, tai alauSai ant dirvy stovi Uzp. Zitirék, ant stalo @lausus padirbai Uzp. Kiek jy turto — alauSai gérybés! Ds. Ant lauky alausai stovi vandenio UzZp. LKZ I 76; plg. alausa »Skystas Zmogus, plepys“: Klausyk tu to alausés — gridelis Jam kalnu pavirsta Ds. Kaip matyti ig pavyzdziy, visi Sie bendriniai Zodziai pazistami labai nedideliame plote (UzZpaliai, Dusetos). Kaip tik Siose apylinkése yra du eZerai, vardu A/ausas (Alaiigas), vienas eZeras, vardu Alausai, ir upé, vardu Alausa®. Tad yra pagrindo galvoti, kad reikala turime ne su i§skirtiniu, visiskai izoliuotu reiSkiniu, o su labai savitu apeliatyvy ir hidronimy darybos tipu. Kai dél lietuviy Némunas ir nemunai tai, rodosi, neabejotina, kad bendrinis Zodis yra tik metaforiskai vartojamas didZiausios kraxto upés vardas, o kai kurie kity upiy vardai (Némunas, Nemunykstis, Nemunélis) greigiausiai yra antrinés darybos, susije su didZiojo Nemuno vardu (vienu kitu atveju, gal bit, tarpi8kai, per apeliatyva n@munas, nemunélis). Panasiai yra ir su Visla, visla'°. Tik dél Dunéjus (Europos upés vardas) ir sl. dunaje esama skirtingy nuomoniy. Vieni mano, kad slavy apeliatyvas dunaje nieko bendra neturi su upés vardu Dundjus, o yra kilesi8 ide *dheu- || *dhou- ,,bégti, tekéti“; kiti galvoja, kad slavy kalbose platiai paplites hidronimas Dunajp yra atsirades i§ Europos upés vardo Dunajo; véliau is Dunaje kilo tokie upiy vardai, kaip ynai, [ynaey ir pan.2, Galutinai Sig problema iSspresti trukdé tai, kad Europos upés vardo Dundjus kilmé iki Siol buvo labai neaiski. Upés vardo Dundjus (tus. Jynati, rum, Dundre ir kt.) atsiradimas buvo aiSkinamas labai ivairiai. Vieni tyrinétojai Europos Dundjy laiké kelti8ku vardu®, kiti — iranény — skity4, treti — traky-daky"’, ketvirti — slavy®®, dar kiti mané ji esant neindoeuropietiskos kilmés vardu (gruziny") ir t.t. I§ daugelio darby apie Europos upés varda Dundjus Tea Deél Siy hidronimy kilmés 2r. K. Biga, RR, I, p. 311, 500; IU, p. 407, 414, 424 ir kt. © Ten pat. 2 MOK. dicchasne: Nazwy miejscowe pélnocnego Mazowsza, Wrosiaw, 1957, DP. 162—163; T. Lehr-Sptawinski, Rozmieszezenie..., p. 11; T. Lehr-Splawifski, O pochodzeniu i praojezyznie slowian, Poznan, 1946, p. 73. 4 Zr, M. Vasmer, REW, p. 380 (ten ir literatiira); B., Tonopos, O, TpyGaués, JIATBM, p. 224. ™M. Forster, Der Name der Donau, ZsIPh, I, p. 23-24; M. Vasmer, REW, I, p. 380 (kelty-lotyny); B. H. Teopries, Mecregosaiaa no CpaBHHteAbHO-HcTOpHyecKOMy sabikosHanmo, M., 1958, p. 254; Wl. Georgijew, Humeumee COCTORHHe OHOMACTHYeCKRxX uccneqoBannii 8 Boarapaa, ,,I miedzynarodowa slawistyezna konferencja onomastyczna“, Wroctaw-Warszawa-Krakéw, 1961, p. 13; A. JI. IT Orojun, H3_ ncropad CnrassucKux nepeAswxexifi, C.-Tetepoyprs, 1901, p. 85; B. Tomopos, O. Tpy6aués, JIATBN, p. 224, “ P. Kretschmer, Zum Balkan-Skythischen (. Der Name der Donau), »Glotta’, XXIV, 1936, p. 1 ir kt; A. A, 3ann3nax, Tipo6zestsi caaBsio-upanckux sauKoBux oTHOwenn Apesxefimero nepuoza, BCA, aun, 6, p. 45; R. Meister, Der Name der Donau, KZ, 78, 1/2. Heft, p. 55, * Literatiira 4. G. Ivanescy, Origine pré-indo-européenne des noms du Danube, ,,Contributions onomastiques“, Bucarest, 1958, p. 127, * T. Lehr-Sptawitiski, O pochodzeniu..., Pp. 73; T. Lehr-Sptawitiski, Rozmieszczenie...,p.11;K. Zierhoffer, Nazwy miejscowe polnocnego Mazowsza, p, 162; J. Rozwadowski, Studia nad nazwami w6d stowatiskich, Krakéw, 1948, p. 247-251. Toliau literatiira 2r, G. Ivanescu, min. veik., p, 125. i 1H. Sl. Mapp, Jlnursucraueckn HaMeWaeMBe SNOXH pasBHTHsA YenopevectBa H HX yBa3Ka © ucTopueli Matepuansuoh Kysprypi, ,,Coo6menua TAHMMK*, 1, JI, 1925, p. 40. (Arba 12, Utsak, Nr. 174 177 munai, nemunélis: Visla ir visla: AlauSat ir alau§at) yra susije vienas su kitu ir geneti’kai neatskiriami nuo Europos upés vardo Dundjus ir slavy apeliatyvo dunajp. Sis apeliatyvas, labai platiai vartojamas slavy kalbose, ypaé tautosakoje, galéjo patekti ir i balty kalbas*4 kaip savitas upés ar vandens simbolis, poetinis jvaizdis. T. esa, senieji slavi8ki skoliniai lietuvyiy kalboje vietoje sl. w paprastai turi i, Plg. griisia < epywd, kiimas < Kym, dillia < Oya, bibnas < 6y6en, tijfinas < muox®®. Grieztai Zidrint fonetikos, gali pasirodyti, kad lietuviy dunnelygu sl. dun-. Sita neatitikima galima bity taip aiskinti: liet. dundjus, dunéjus (ir lat. dunavas bei vietovardziai Dunava up., Dunajs pv. ir kt. — Zr. J, Endzelins, LV I 1. 238) yra vélesni skoliniai, i§ slavy i balty kalbas atéje po to, kai slavy ilgas u sutrumpéjo. Skolinty bendriniy Zodziu, kariuose vietoj sl. u yra trumpas u, lietuviy kalboje yra nemaiza, pvz., bujéti <lenk. bujaé, burékas <brus. Oypaxe, jukdé <brus. woxa <lenk. jucha, jupa <lenk. jupa <brus. tona, kupa <brus. xyna <lenk. kupa, kiitas <lenk. kut, ruja <lenk. ruja, Sitas <brus. wyme*. Kaip minéta, tautosakoje greta Zodziy dundjus, dundjus daZnai pasitaiko ir dindjus, dinojélis, plg. dinavélis. Lietuviy vardyne taip pat gana daZni vietovardZiai, Saknyje turjilga a, pyz.: Dindjus ez. Lkm, Trainigkio k., Diindjus gn. BrZ., Meiliny k., Dindjus py. And., Laitiy k., Diinojus py. Vb., MédZiiiny k., Diindjai py. Uzp., VieSeikiy k., Diindjai py. Vit., Pavisty¢io k, Galima manyti, kad bendriniai Zodziai dundjus ir dindjus i§ slavy kalby j lietuviy kalba pateko ne vienu laiku: diindjus bity senesnis skolinys, negu dundjus. Tokiy Zodziu, kurie j lietuviy kalba iS slavy kalby yra atéje ne vienu laiku, yra ir daugiau, pavyzdziui, pundits (K. Baga, RR I 339) ir pidas (ten pat, II 364), kuila (ten pat, I 347) ir kyla (ten pat 348), viésné (ten pat, II 660) ir vysnid (ten pat) ir kt. Kad Zodziai su Saknimi duni lietuviy tautosaka pateko véliau, rodyty ir ta aplinkybé, jog refreny Zodziai diinoJa, diinojo, diiné, kurie greitiausiai yra Zymiai senesni uz apeliatyvus dundjus, dundjus ir pan. Saknyje turi ilga a. Véliau i§ bendriniy Zodziy diindjus, dundjus, dundjus galéjo atsirasti keli mazy upeliuky ar baly vardai. Sunku patikéti, kad per slavus atéjes Europos upés vardas Dundjus balty vardyne jau baty radgs kitus, visai savarankiSkai susidariusius, baltiSkus Dundjus.°Tiesa, i8 pirmo zvilgsnio gali pasirodyti, kad lietuviy_ hidronimus Diindjus, Dundjus it kt. galima laikyti_ balty-daky-mizy (ar balty-traky, balty-ilyry) izoglosa. Tokia izoglosa, turint galvoje gausias balty-ilyry kity vietovardziy paraleles*’, néra neimanoma. Tatiau &itokiai Prielaidai prieStarauja fonetika. Kadangi Europos Dunojaus Saknies archetipas yra *dan- >*don- (arba *dan-), tai baltiSkos Sio vardo paralelés Saknies balsis negaléty biti a arba u. Kad lietuviu vietovardziai Dindjus, Diindjus, Dundjus, Dundjus yra antrinés, vélesnés kilmés, atsirade i§ skolinto bendrinio Zodzio dindjus ir kt., rodo ir visixkas Saknies diin-, dunizoliuotumas lietuviy vardyne. * Lietuviy dunojy atéjusiu i§ slavy tautosakos laiké A, Becenbergeris (A. Bezzenberger, Litauische Forschungen, Beitrige der Kenntniss der Sprache und des Volkstumes der Litauer, Géttingen, 1882, p. 18, iSna¥a 1); labai atsargiai — Chr. Bartas (Chr. Bartsch, Uber litauische Volksliteratur, p. 108). Skoliniu iS slavy dunojy laiko »Lietuviy kalbos Zodynas“, I, Pp. 606. * Zr. K. Baga, RR, I, p. 271; I, Pp. 621. * Zr. P. Skardzius, Die slawischen Lehnwérter im Altlitauischen, Kaunas, 1931. " B. H. Tonopos, HecxoabKo HAAupHiicko-GantHiicknx Napateael 43 o6aacta Tononomactuxu, ,,l]po62eme a4 q0esponeticxoro asbikosuanua, M., 1964, p. 52. iz 179