LIETUVIU
KALBOS
GRAMATIKOS
TYRINEJIMAI
LIETUVOS
TSR
MOKSLU
AKADEMIJA
VIENASKAITOS
VARDININKO
KILMES
PRIEVEIKSMIAI
K.
ULVYDAS
I§
a da%odziu
ienaskai os
a dininko
iS iedéjusiy
p ie eiksmiy
g upé
lic u-
iu
kalboje
palygin i
negausi.
Va dininko
linksnis
su
sa o
labai
aiSkia
nomina y ine
eikéme
i
iso
né a
linkes
j
kokybiniu
i
aplinkybiniy
gan ykiu
Zyméjima.
Daba i-
néje
kalboje
a ojami
ienaskai os
a dininko
kilmés
p ie eiksmiai
daugiausia
eina
ne
sakinio
aplinkybémis,
o
beasmenio
sakinio
a dinémis
a inio
dalimis.
Taigi
jie
p iski ini
p ie
adinamuyjy
p edika y iniy
p ie eiksmiy
g upés.
18
okiy
p ie eiksmiy
miné ini
Sie:
gaila
(negaila),
ganda
(neganda),
ga bé
(nega -
bé),
Slo é
(neslo é),
géda
(ne
géda),
laikas
(ne
laikas),
mé as
(ne
me as),
sa ma a
(ne
sa ma a)
,,geda
(ne
géda)“,
alid
(ne alid),
Zinid
(nezinia).
Cia
suminé us
Zodzius
p ie eiksméjimo
p ocesas
y a
palie es
ne ienodu
laipsniu.
Fo mos
gaila
(negaila),
gana
(negana)
y a
absoliu iai
sup ie eiksméjusios.
Daba inéje
kalboje
Salia
ju
né-
a
ilikes
joks
ki as
linksnis.
Be
o,
i
pa s
u
o my
a dininkiSkumas
kalbandiojo
samonéje
isiSkai
iSblukes.
P ie eiksmis
gaila,
ku is
Snekamojoje
kalboje
pazis amas
ik
su
i agale
p ie-
gaide
Saknyje,
ne gi
ne su
isi8ku
ik umu
gali
ba i
kildinamas
i8
daik a a dzio
a -
dininko
linksnio,
no s
i
u ime
daik a a dzius
a gaila
DZ,
gaild,
-6s,
gailq
,,gailu-
mas,
gailéjimas“
MI.
Jei
Siame
p ie eiksmyje,
palygin i
su
daik a a dZiu,
né a
pasi-
kei usi
ki ¢io
ie a,
ai
jis
galé y
bi i
kildinamas
i§
bid a dZio
be a dés
giminés
ienaskai os
a dininko-galininko.
P ie eiksmis
gand
eikiausiai
y a
ne
kas
ki a,
kaip
senas
abs ak¢ios
eik$més
daik a a dzio
a dininkas,
ku io
Saknies
a liepima
odo
seno és
sla u
goné i.
No s
Sio
ZodzZio
ki
linksniy
daba inéje
lie u iy
kalboje
nepasi aiko,
a¢iau
jo
giminai-
ciu
—
ki y
os
pa ios
Saknies
ZodZiy
aps iai
u ime,
p z.:
gand ée*
,,gana
(k eipian is
ne
j
iena
Zmogu)“,
gand e
,,gana
jau
gana“,
wzgana in i
,,pa enkin i“,
gané i,
-éja
(gana),
-éjo
,,bi i
gana,
uZ ek i,
pakak i“,
gané inas,
-a
,,pakankamas;
ge okas”,
gané inai
,,pakankamai“,
gané inimas
,,pakankamumas“;
ganéjimas
., .p.“,
gané-
din i
,, enkin i“,
paganédin i
,,pa enkin i*,
uzganédin i
,, .p.“,
ganédinimas
,, enki-
nimas“,
ganingas,
-a
,,pakankamas“,
ganingai
,,pakankamai“,
ganioliai
,, .p.“,
ga-
noliai
,, .p.“,
ganimas
,,ganéjimas“,
uZganuo i
»pa enkin i“,
gdn
(ga i )
,,gana“,
gandé i,
ga da,
-éjo
,,|.
u é i
pakankamai,
i8 ek i;
2.
e l.
no é i;
3.
sek is,
laimé i“,
apgandé i
,,Sick
ick
nusibos i,
iky é i“,
a sigandé i
,,nusibos i,
iky é i“,
ganduo is,
+
Pa yzdziai
im i
iS
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno™,
III,
Vilnius,
1956.
- iojasi,
-d osi
,, u é i
pakankamai“,
gandzia is
(gan‘dziaus)
,,mieliau,
e iau,
ge iau,
eikiau“,
plg.
gan eik
,,g ei ,
eikiai“,
gang ei ,,mazne,
kone,
be eik“.
Cia
bi y
galima
da
paminé i
i
okius
eikiausiai
lenku
kalbos
pa yzdZiu
suda y us
bazZny-
iniy
a8 y
e inius,
kaip
ganda y i,
-o,
-é
,,a lygin i, a sileis i*,
gan(a)da ymas
,a lyginimas,
a si eisimas“,
ganapada ymas
,, .p.“
(plg.
lenk.
zadoséuczynié,
za-
doséuczynienie).
Vadinasi,
Zodzio
gand
Saknis
pasi odo
labai
jsigaléjusi
lie u iy
kalboje,
ik
pa s
Sis
Zodis
kaip
daik a a dis
pasi odé
negajus
i
pe éjo
i
p ie eiksmi,
nepalikdamas
daba inéje
kalboje
jokio
ki o
linksnio.
UZ a
p ie eiksmis
gand
(kaip
i
gaila)
pasizymi
didZiausiu
p ie eiksmi8kumo
laipsniu,
palygin i
su
ki ais
aukS iau
miné-
ais
a dininko
kilmés
p ie eiksmiais.
Be
i
ie
ki i
a dininko
kilmés
p ie eiks-
miai
él
né a
isai
ienodi
pagal
p ie eiksmi8kumo
laipsni.
Nuo
a i inkamy
daik-
a a dziy
labiau
a sijusiais
eikia
laiky i
p ie eiksmius
alid
(ne alid),
Zinid
(ne-
inia).
Tais
a ejais,
kai
jie
eina
beasmenio
sakinio
a iniais,
p ie
ju
negali
bi i
jo-
kiy
pazyminiy.
Ki i—
ga bé
(nega bé),
Slo é
(neslo é),
géda
(ne
géda),
laikas
(ne
laikas),
mé as
(ne
mé as),
sa ma a
(ne
sa ma d)
—
gali
u é i
Siokiy
okiy
pazy-
miniy
i
beasmenio
sakinio
a iniais
eidami,
plg.:
Nedidelé
ga bé
s e imomis
kalbo-
mis
kalbé i,
didi
géda
sa osios
ge ai
nemoké i;
Tokia
neslo é
daba
jiems!;
Pa s
lai-
kas
daba
iSei i,
kol
nega om
j
kailj
Sin ;
Daba
pa s
as
(pa s
ge asis)
me as
ugius
ki s i
Vb; Ne
okia
jau
cia
sa ma a, kad
kiek
a silikom
nuo.jy.
Zinoma,
a ojami
su
pazyminiais,
okie
a dininkai
negali
bi i
laikomi
p ie eiksmiais.
Tuo
bidu
ma ome,
jog
Gia
kalbamy
Zodziy
galima
ski i
ne
is
g upeles.
P ie
pi mosios
p iklauso
neabejo ini
p ie eiksmiai gand (negand),
gaila
(negaila),
ku-
ie
nebe u i
ySio
su
daik a a dZiais.
An aja
g upele
suda o
alid
(ne alia),
zinia
(nezinia).
Salia
jy
ebe a ojami
i
a i inkami
daik a a d7iai,
be ,
eidami
beasmenio
sakinio
a iniais,
jie
nebegali
u é i
jokiu
pazZyminiy.
I
p ie
e iosios
p iski ini
hib idai
(daik a a dZiai-p ie eiksmiai)
ga bé
(nega bé),
Slo é
(neslo é),
géda
(ne
géda),
laikas
(ne
laikas),
mé as
(ne
mé as),
sa ma d
(ne
sa ma a),
ku ie,
i
beasme-
nio
sakinio
a iniais
eidami,
gali
u é i
pazyminiy
i
ku iuos
ik
salygi8kai
galima
adin i
p ie eiksmiais.
Visu
Gia
kalbamy
g upeliy
p ie eiksmiams
biidinga
ai,
kad
jie
y a
bu e
susije,
o
dauguma
ju
i
daba
ebé a
susije
su
abs ak¢ios
eikimés
daik a a dZiais.
Tasai
ju
eikSmés
abs ak umas
i§
dalies
i
bus
lémes
pa i
pe éjima
i
p ie eiksmius
a
p ia éjima
p ie
p ie eiksmiy.
Jeigu
paZi i ésime
i
analogiskus
p ie eiksmius
ki ose
kalbose,
i gi
pas ebésime
a
pa i
eiSkini:
p edika y iniais
daik a a diniais
p ie eiks-
miais
en aip
pa y a
iS i e
daugiausia
abs ak¢ios
eikSmés
daik a a dZiy
a -
dininkai,
plg.
usyu
kalbos
analogi’ko
ipo
p ie eiksmius:
epemsa,
epex,
Oocyz,
Hedo-
cYye,
AeHb,
OxoMa,
nopa,
cpam
i
kai
ku iuos
ki us
okiuose
sakiniuose,
kaip
Ha
cwacmbe
epex
ponmame,
—
/Kyscymka
omeeyaem?.
No s
ia
nag inéjami
p ie eiksmiai
lie u iu
kalboje
y a
ne ienodo
p ie eiksmiS-
kumo
laipsnio
i ,
be
abejo,
ne ienodo
senumo,
no s
jy
seman iniai
ySiai
su
daik-
a a dZiais
labai
ski ingi,
—
is
dél o
speciali
p edika y iné
eikSmé
juos
ySkiai
i8ski ia
i§
daik a a dZiy.
V. V.
Vinog ado as
analogiskus
p ie eiksmius
usy
kalbo-
2
Tpamma uka
pyccko o
a3bika,
1,
Moxe Hka
u
Mop ono us,
Mocksa,
1952,
p.
634.
je
p iski ia
p ie
am
ik os
biisenos
ka ego ijos*,
dél
ku ios
i8sky imo
j
a ski a
kal-
bos
dali,
iesa,
kai
ku ie
sla is ai
abejoja*.
Kaip
ma ome,
a dazZodziy
a dininkas
lie u iy
kalboje
isi8kai
nelinkes
p ie-
eiksmé i.
Va dininkiniu
p ie eiksmiy
labai
maza
é a
iek
li e a i inéje
kalboje,
iek
liaudies
Snekamojoje
kalboje
—
a ski ose
a mése.
Be
o,
i
sa o
seman ika
bei
sin aksine
unkcija
ie
p ie eiksmiai
ge okai
ski iasi
nuo
isy
ki u
linksniniy
p ie-
eiksmiy.
Kaip
jau
miné a,
bidingiausias
a dininkiniy
p ie eiksmiy
b uoZas
y a
ju
p edika y iné
eikSmé;
daugiausia
jie
ecina
beasmenio
sakinio
a iniu.
P z.:
gaila
(negaila):
Gaila
man
pasida é
C R
VIIL
19;
Man
mo inos
gaila,
negaliu
jos
be
duonos
kasnio
palik i
VienP
167;
Géda
ink i,
gaila
palik i
JV
542;
Gaila,
kad
siinaus
ne u iu
SimonP
13;
Man
negaila
i eliy,
ii eliy,
ik
man
gaila
jaunyjy
diene-
liy
d.;
ganda
(negand):
Gana
jau
da bui ,
o
jei
au
maza
—
insipilk
da
nedaugi
Kn ;
Gana
jiems
(kaize iams,
ca ams)
da bo
Zmoniy
p akai a,
k aujq
ge i
C R
VIII
14;
Gédos
juk
gana
pada ei
jau
giminei
miisy
Don;
Tik
kazin
kas
jam
nesiseké,
i
gana
CyR
II
222;
Dédé...
a siliepé
j
uzduo q
jam
klausima
i
p adzios
gana
meiliai
BilR
216:
Sukda o
[ ekéla]
ol,
kol
jam
nepasakyda o
gana
VienP
193;
Be
negana,
kad
isgas is
i
baimé
ji
kankina
SimonA
120;
O
ai!
negana
nejsileido,
da ,
ma ,
lieZu i
laido
ZemR,
1
339;
ga bé
(nega bé):
Nei
die ui
ga bé,
nei
elniui
pagaiks is
LKZ
TL
115;
Nega bé
yeng i
da bo;
i
Slo é
(neslo é):
Slo é
did y iams,
Zu usiems
uz
é ynés
lais e;
NeSlo é
yel -
édziams
i
inginiams;
géda
(negéda):
Bu o
be
galo
nesmagu
i
géda
Gud-GuzKIT,
IL
12;
Man
y
asa y
isai
negéda,
jos
—
kaip
k aujas
i
gy os
Zaizdos
SNé ;
laikas
(ne
laikas):
A siminé,
kad
laikas
pasi ipin i
gy uliais
C R
VIII
173;
Lai-
kas
mokescius
moké i
G z;
A gy enom
amziy,
sa o
jnesém
dalj,
laikas
ie q
uZleis i
aikams
LKZ
VIL
30;
A
nema ai,
kad
laikas
bii y
su
Sluo a
apsisuk i
i
po
pasaulio
iimq
ib
30;
Jau
seniai
laikas,
mano
me gy e,
i
yezimélj
sés ie
ib
30;
Laikas
jau
man
gui ie,
da
miego
neno iu
Ds;
Ne
laikas
Sunj
lakin i,
kad
ilkas
kieme
Pi ;
mé as
(ne
mé as):
Man
aip
pa
eké i
me as
LKZ;
Me as
au,
me as
au
iS
da -
Zelio
sok y
ib;
Me as
jo ie
be nuzéliu{i]
in
jaunq
me gele
ib;
Kinkyki e,
s eciai,
a k-
lius:
me as
namo
kak i
ib;
Rugiai
jau
me as
piau i
ib;
Sie ynas
jau
pus yciuos
—
me-
as
kel ies
ib;
Ne
me as
ku ai
lakin i,
kada
eik
medzio i
ib;
Ne
laikas
(ne
me as
Sunes
(Sunys)
lakin i,
kad
ilkas
bandoje
ib;
sa ma a
,,géda“
(ne
sa ma a
,,ne
géda“):
Kad
pasaké
—
sa ma a
i
klausy
Slap;
A gi
au
ne
sa ma a
aip
kalbé i?;
5
alid
(ne alia):
Jam
kil
su
sakalais
alia
i
pazabo
ne
Siau és
mi i
SNé P
U
208;
A
alid
aip
elg is?
Rg;
Mes
uos
mikkus
a ka ia om
—
alia
mums
juose
i
Sei-
mininkau i
C R
VII
126;
Niekam
ne alia
keik i
V b;
Spinduliy
neséjui
diisau
ne a-
lia
SNé P
II
203;
2
Z ,
.B.
B.
Buno pagos,
Pycckuii
sank,
Yu ea us,
M.-JI.,
p.
399-422.
4
Plg.
O.
K.
BaliaS ilio
kandida inés
dise acijos
is ada:
,,Basenos
ka ego ijos
zodziai
ne u i
g ama inés
iS aiSkos;
odél
manome,
kad
usy
kalboje
bisenos
ka ego ijos
kaip
kalbos
dalies
né a,
i
a gu
a
pag is a
nuomoné,
jog
oji
kalbos
dalis
o muojasi“.
O.K.
Baanamsuan,
Bonpocs
©
KaTe opuu
coc osHusa
B
pyccKom
#3pIKe,
Mocksa,
1951
(Bu6nuoTexa
um.
Jlenuna,
pykonucp).
9
Zinia
(nezinia):
Kad
Zinia,
kq
jis
Selmis be nuzélis,
biiciau
ainikélio
nedayus
ep™
i,
biiciau
y olyn
paaugenus
Rod;
Zinia,
kad
Zmonéms
di b i
sa o
laukus
i
d a o
da
nudi b i
bu o
sunku
(ps.)
Nm;
A
aip
ik ai
bu o
—
nezinia
SimonP
4;
Pasida é
be
galo
liiidna
i
nezinia
kas
eik i
C R
VII
27;
Tik
galulaukiuose
s o éjo
é y
nu-
plésy as,
Zaiby
suaizy as
jo a as,
a y um
ismi usio
kaimo
seniiinas,
i
neZinia,
apie
ka
mas é
ib
234.
Kaip
ma y i
i8
pa yzdziu,
p ie eiksmis
gand
iSsiski ia
i8
isy ki y
a dininkiniu
p ie eiksmiy
uo,
kad
u i
ne
ik
p edika y ine,
be
i
biido-kiekio
eik&me
—
jis
gali
ei i
ick
beasmeninio
sakinio
a iniu,
iek
be
kokio
sakinio
bido
aplinkybe.
Be
o,
i§
isy
miné yjy
p ie eiksmiy
ik ai
gand
a ojamas
i
nu upéjusia
o ma
ga ,
ku i
daZniausiai
jau
iS i usi
dalely e.
Salia
lie u i8kojo
p ie eiksmio
Jaikas
a mése
a ojamas
sla iskas
skolinys
césas
,,laikas,
me as“
plg.:
Jau
césas
ugius
sé i
Slap.
Cia
suminé y
o my
s aba éjima
a
sup ie eiksméjima
( ais
a ejais,
kai
jos
a ojamos
p edika y ine,
0
ka ais
biido-kiekio
eik§me)
odo
i
oji
aplinkybé,
kad
jos
am
ik ais
a yejais
gali
bi i
ne
laipsniuojamos,
p z.:
Iséjo
moksla,
daba
sa maciaii
(labiau
sa ma a)
su
juo
suei i
(susi ik i)
JnSk;
Anksdiau
jiem
iskas
bu o
alia i
(labiau
alia,
leis a)
Gs.
Salia
ieno
an o
a dininkinio
p ie eiksmio
a ojamas
i
inagininkinis
( ik,
Zinoma,
jau
isai
ki a —
aplinkybine
eik3me),
pyz.:
Jaikas
||
laiku,
laikais
,, a pais,
ka ais“,
plg.
Césas
||
Cési,
Césais.
G eigiausiai
pagal
Siuos
pas a uosius
pasida oma
ne
biid a dziu
(cés s,
-i
,,anks us“
R),
i8
ku iy
él
sa o
uoZ u
iSsi edama
p ie-
eiksmiu,
plg.:
Ge iau,
kai Césiai
apsiliuobi
Jn8k;
Mes
Césiaii
a azia om
ib.
Tiesa,
ka ais
sunku
i
pasaky i,
a
Siy
p ie eiksmiy
aukS esnysis
laipsnis
edamas
i8
p ie-
sagos
-iai
p ie eiksmio,
a
Cia
iesiog
laipsniuojamas
sus aba éjes
daik a a dzio
inagininkas,
plg.:
Pusé
an os
kad
bii y
a sikel a,
ai
jau
laikiaii
Ll;
Laikiaii
da zus
sésme
uz
ki us
me us
J.
Plg.
aip
pa
p ie eiksmj
laikiai,
p z.:
Laikiai
kel
LKZ
VM
31.
Kai
ku ie
kalbininkai
p ie
a daZodZiu
ienaskai os
a dininko
kilmés
p ie-
eiksmiy
p iski ia
zodZius
éds,
be dds,
iesa®.
Pi mieji
du
siejami
su
seno és
sla u
ade,
eciaji
él
J.
Endzelynas
lygina
su
usy
npaeda,
pa eikdamas
i§
F.
Ku -
Saigio
g ama ikos
oki
sakinj:
as
ai
iesd
Zinaii,
ale
nesakaii,
ku i
oki8kai
F.
Ku -
Sai is
e ia
,,ich
weiss
es
zwa ,
ich
sage
es
abe
nich “.
Zodi
iesa
Siame
sakinyje
pa s
F.
Ku Sai is
y a
laikes
sup ie eiksméjusiu
daik a a dZio
jnagininku®
i
sin ak-
sés
sky iuje,
kalbédamas
apie
p ieSp ieSinj
sujungima’,
g e ines
su
ZodZiais
éds,
bejé.
F.
Ku Sai io
eigimu,
zwa
—
abe
okie iy
kalbos
p ieSp ie3iniame
sakinyje
a liepia
dds
(a ba
iesd,
bejé)
—
alé
(a ba
bé )
lie u iy
kalbos
p ie8p ieSiniame
sa-
kinyje,
plg.
jo
duo a
Sio
eigimo
ilius acija:
a¥
ai
éds
(a ba
iesd,
bejé)
Zinau,
alé
nesakaii,
,,ich
weiss
es.zwa ,
abe
ich
sag
es
nich “®.
Dél
Zodziy
éds,
be dds
pi miausia
eikia
pasaky i,
kad
jie
nieko
bend a
ne u i
su
daik a a dziu.
Jie
egali
bi i
siejami
su
bid a dziu
édas,
-d,
ku i,
pa yzdzZiui,
pa eikia
sa o
Zodyne
F.
Ku Sai is,
kad
i
abejodamas
jo
ik umu.
Sis
biid a dis
ei-
°
A.
Leskien,
Li auisches
Lesebuch
mi
G amma ik
und
Wé e buch,
Heidelbe g,
1919,
p.
176;
J.
Endzelins,
Bal u
alodu
skanas
un
o mas,
Riga,
1948,
p.
228.
©
Z .
F.
Ku scha ,
G amma ik
de
li auischen
Sp ache,
Halle,
1876,
p.
385.
_
?
Ten
pa ,
p.
439.
®
Ten
pa ,
p.
439.
10
»
kiausiai
y a
paskolin as
i§
sla y
kalby.
Bal .
pad,
-a,
lenk.
ad,
-a,
us.
pad,
-a
a -
ojami
a iniui
eikS i,
p z.:
bal .
(2)
6e2omi
pad
,,labai
dZiaugiuosi,
esu
pa en-
kin as*;
Pad
6e:
pa l,
Obi
epaxi
He
nycka oyo
,,Malonu
[ba y
pa ek i]
ojun,
be
nuodémés
neleidZia;
lenk.
Rad
o
czynie
,,Mielai
ai
da au“;
Rad
gosciom
,,Dziau-
giuosi
s e iais“;
us.
1
max
pad,
umo...
,,Taip
diiaugiuosi
(esu
oks
pa enkin as),
kad...“;
Pad
cmapamocal
(ca inés
Rusijos
ka ei io
a sakymas
i
pagy ima)
.,Pasi-
s engsiu!
(Klausau!)“;
{7
o enb
pad
uepamb
amy
po e
,,Man
labai
malonu
aidin i
8i
aidmeni“.
Bad a dis
odas,
-a
panaSiai
a ojamas
i
senuosiuose
lie u iy
aS uose,
p z.:
u im...
odi
da y i
pagal
jo
p isakymu;
ji
di b
oda
sa o
ankomis;
odi...
eisim®,
aip
pa
gy ojoje
liaudies
kalboje,
liaudies
dainose,
ku
jis
islikes
ick
bid a dzio,
iek
p ie eiksmio
i
jungiamojo
Zod7io
eikSme.
Bad a diio
édas,
-a
p ie eiksméji-
mo’
p ocesa
labai
i ikinamai
paaiSkina
E.
F enkelis!°,
naudodamasis
senujy
aS u
i
gy osios
kalbos
pa yzdZiais.
Sio
p oceso
p adzZia
galima
kons a uo i
jau
B e ku-
no
Pos ilés
kalboje.
Cia
Salia
senesniojo
pasakymo
odi
nuei
jau
a ojamas
pasa-
kymas
kq
Sie
odas
da é,
kaip ana
(pekla)
odas
no é y.
Vadinasi,
Gia
jau
yks a
gi-
minés
( y i8kosios
—
mo e iSkosios)
i
skai iaus
( ienaskai os
—
daugiskai os)
eik¥miy
su apimas
ienoje
o moje,
ki aip
sakan ,
biid a dzio
édas
giminés
i
skai-
iaus
eikSmiy
blukimas,
o
ka u
i
p ie eiksméjimo
p ocesas.
Giminés
sky imo
a eju
galima
da
as i
i
liaudies
dainu
kalboje,
p z.:
—
Va,
me gele
lelijéle,
a
eisi
uz
mane?
—
Roda
ei ie,
oda
nei ie,
oda
paulio ie
M k.
Gia,
kaip
ma ome,
ebeiS-
likes
bid a dzio
édas
de inimas
su
eiksniu
gimine.
Be ,
i§
ki os
pusés,
eikiausiai
me gelés
pasakyme:
Rodas
a duo i
i eliy
ainikéli,
oi
ik
ne odas
aukselio
Ziedelio
Rdm,
aip
pa
dainu
an y és
skunde:
Rodas
biicia
isim ie,
ainikéli
paduo ie,
ale
s o i
ykiai
du
s ieléiu
kelyje
TZ
TV
145,
o
de inimo
nebé a
(ZodZio
édas
giminés
eik8-
mé
Gia
jau
iek
iSblukusi,
kad
jis
a ojamas
i
esan
numanomam
mo e iSkosios
giminés
eiksniui).
Be
o,
pas a ajame
pa yzdyje,
kaip
pas ebi
E.
F enkelis,
Zodis
édas
beigaungs
nuolaidos
eik$me.
Reiké y
ik
da
p idu i,
kad
Gia
édas
sa o
eik$me
i
unkcija
p ia éja
p ie
jung uko,
suda an io
po a
su
ale
(1
odas
—
ale,
plg.
no s
—
be ).
s
Daba inéje
Snekamojoje
kalboje
pa a ojamas
bid a dis
édas,
-a
,,pa enkin-
as“
daugiausia
a inio
ya dine
dalimi
i
p edika y iniu
pazZyminiu,
plg.:
Anas
Si-
uo
a kliu
édas
Ds:
Visi
ne odi
bu o,
kai
suzinojo
Si okiq
naujiena
T gn,
Smaks
ankas
azupakalin
i
aiks inéja
édas
Km.
Be
o,
a mese
y a
dalely é
éds
<
édas,
plg.:
Kas u o
en
ne eikia;
ki yj
ods
pasiimki e
—
be
ki io
nieko
ne eiksi
S ;
Pe nai
ods
peléda
cia,
ame
uoks e,
pe éjo;
kas
Zino,
koks
pauks is
Si
me a
bebus
Cion
jsime-
es
ib;
Rods
kam
man
ienam
di b
uz
isus
V b;
Imame
ods
pi miau
Si a
da bq
ib;
Bi y
6ds
bepigu,
kad
Zmogus
galé umi
Zino i,
kas
bus
y oj
G g;
Tau
ods
ge ai
gy-
en i,
kad
pinigy
u i
Ky.
E
Daba inéje
li e a a inéje
kalboje
nei
o
biid a dzio,
nei
okios
dalely és
ne a -
ojama.
Tik
Donelaigio
aS u
kalboje
ods
a ojamas
jungiamaja
unkcija,
ple.
jo
.,Ziemos
ipes iy™
pasakyma
Rods
neg azu
gi dé
i
bi ui
didelé
géda,
ale
ka
eiks
Zmogus,
s okodams
i
badu
mi dams.
®
Pa yzdiiai
paim i
i
E.
F aenkel,
Syn ax
de
li auischen
Kasus,
,,Tau a
i
Zodis“,
IV,
1926,
p.
145.
1°
Ten
pa .
i

Nuo
biid a dZio
édas,
-d
nea ski inas
u
kamieno
bid a dis
odus,
-i,
plg.:
Vaikai
labai
odus
ke mosium
Slm;
A
Sienelis
g éb
nubodo,
a
namulio
bu o
odu
(d.)
Kp.
Su
ais
d iem
bid a dZiais
él
susijes
p ie eiksmis
odziai
,,mielai*
MT
91
i
beasmenis
eiksmaZodis
odé i(s),
plg.:
Taip
man
odéjo
jj
pama y i
V8k;
Man
odé ys
namo
pa aziuo i
G z.
Reikia
ski i
éds
<
édas
nuo
modalinio
Zodzio
édos
(:
édy is).
Tik ai
modalinés
dalely és
eikSme
p igijo
lie u iy
kalboje
i
hib idas
be éds,
plg.:
Be dds
ge as
dalykas
bii y
pagau i
zuiki
bemiegan j
Sk .
Pagaliau
Zodis
iesd
daba inéje
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
p ie eiksmi8kai
i§
iso
ne a ojamas.
Jis
eina
ik
i e piniu
—
modaliniu
ZodZiu;
jo
su okiame
ne
jna-
gininko,
o
a dininko
o ma.
Bid a dzio
be a dés
giminés
a dininko-galininko
kilmés
p ie eiksmiais
laiky-
ini
ZodZiai
da ig
(<daiigia),
maz
(maz)
(<mé@Za).
Pi masis
(daiig)
ju
nepap as ai
in ensy iai
a ojamas
kiekybine
eikSme,
an asis
mdz
(mdz)
y a
e okas
Zodis,
pa-
si aikan is
daugiau
Snekamojoje
kalboje.
I8
i a dzio
be a dés
giminés
a dininko-
galininko
y a
kiles
p ie eiksmis
is
(< isa),
ku is
gana
daZnas
iek
aS uose,
iek
Snekamojoje
kalboje.
P ie eiksmio
maz
(md)
e umas
aiSkin inas
uo,
kad
jo
ie o-
je
daZniau
links ama
saky i
pilng
be a dés
giminés
a dininko-galininko
o ma
mdaza
a ba
p ie eiksmi
mazai.
P ie eiksmio
is
gana
ibo as
daznumas
pa eina
nuo
o,
jog
Salia
jo
a ojami
i
p ie eiksmiai
isdd,
isada,
isadés,
nuola ,
nuola és
i
k .,
ku ie
u i
a
pa iq
a
isi8kai
a ima
eikSme.
S ai
pluoS elis
p ie eiksmiy
daiig,
maz
(maz),
is
a osenos
pa yzdZiu:
daiig:
Daug
saké,
be
nieko
nepasaké
LKZ
11
210;
Labai
da ig
zmoniy
bu o
ib;
Daiig
Silciau
su
kailiniais
ib;
Daug
medziy,
maz
ki éjy
ib
209;
Su
nedaiig
Zmoniy
iskiléme
(maza
alka
ebu o)
ib
210.
maz
(maz):
Misy
Seimyna
maz
(maza)
ei algo
ib
VII
960;
Daug
Zinok,
maz
kalbék
ib;
Si¢ia
maz
apsis okime
ib;
Ka yés
ik
maz
pieno
da é
ib;
Vilkas
ne eiz,
a
daug,
a
maz
y a
a iy
ib;
is:
An
ledo
is
slidu,
0
uzpecky
is
amsu
LKZ;
Vis
ge iam,
is
ge iam
—
is
p a;
is
Zi i im,
is
Zi i im
—
is
pilna
ib;
Vis
ki oki
balseliai,
is
ki okios
bylos
ib;
Gal
i
ne
is
jin
okia
susi aukus
ib;
O
po
langeliu
s o i
medelis,
ai is
saldzios
uoge-
lés
ib;
Visi
éjai
pu é
—
is
mane
uzkliudeé,
isi
lie iis
lijo
—
is
mane
uilijo
ib.
Visi
be a dés
giminés
bid a dziy
a
daly iy
a dininkai-galininkai,
a ojami
beasmenio
sakinio
a iniu,
be
abejo,
p ia éja
p ie
p edika y iniy
p ie eiksmiy
g u-
pés.
Be
juk
Sios
o mos
gali
a lik i
i
ki as
unkcijas:
eiksnio,
papildinio,
asmeni-
nio
sakinio
a dinés
a inio
dalies.
Dél
o,
0
i8
dalies
i
dél
adicijos
Sios
o mos
i
paliekamos
bud a dZio
ka ego ijoje.
IS
isu
nenu upéjusiy
be a dés
giminés
bad a dZiy
a dininky-galininku
labiausiai
sup ie eiksméjusiu
eikia
laiky i
md@Za.
Sios
o mos
eik8mé
i
a oji-
mas
am
ik ais
a ejais
isiskai
su ampa
su
p ie eiksmio
maZai
eik8’me
i
a o-
jimu™,
plg.:
ma@Za
sup an a
||
mazai
sup an a,
ma@Za
Zmoniy
ebu o
|
mazai
Zmoniy
ebu o.
Fo mos
mdZa,
kaip
i
daiigia,
sup ie eiksméjima
ypaé
bus
lémusi
apibend-
in a
kiekybiné
eik$mé.
Visigkas
linksnio
eikSmés
p a adimas
paleng ino
o mu
maza,
daigia
nu upéjima.
Tik
eikia
pasaky i,
kad
iy
o my
nu upéjimas
né a
u
Z ,
LTSR
MA
Lie uyiy
kalbos
i
li e a i os
ins i u as,
Lie u iy
kalbos
g ama ika
I,
Vil-
nius,
1965,
p.
528.
12
ienodas.
Daiigia
daba inéje
kalboje
menkai
e a ojama
(plg.:
Kas
daugia
sneka,
as
mazai
ezino
LKZ
I
213).
Si
o ma
daZnesné
senuosiuose
aS uose.
Maza
a -
ojama
daZniau,
negu
nu upéjusi
o ma
mdz
(maz).
Kai
ku ie
gia
kalbamy
p ie eiksmiu,
ypa
mdz
(maz),
is,
am
ik ais
a ejais
y a
pe éje
j
dalely es,
plg.:
Kokia
a
kelioné
bu o,
sunku
apsaky i:
maz
auS an
pa -
sik aps é
LKZ
VII
960;
Jie
is
ge iau
mums
pa alkins,
nei
aikai.
Vadinasi,
galima
kalbé i
apie
p ie eiksmius
maz
(mdz),
is
i
apie
os
pa ios
o mos
dalely es
(0
ka -
ais
ne
modalinius
Zodzius,
plg.:
Jis
m@%
(mazZiausiai)
penkis
ye imus
Sieno
ga o
i
lankos
LKZ
VII
960).
Tdomu
ai,
kad
Kania os
a méje
p ielinksnis
pe
suda o
p ielinksnines
kon-
*
s ukcijas
su
dienos,
pa os,
sa ai és
laiko
a pus
i
me y
laikus
eiSkianciy
daik a-
a dziu
a dininkais,
p z.:
pe
po aka is
,,pe
po aka i“,
pe
y as
,,pe
y a“,
pe
popie is
,,pe
popie i“,
pe
ménasis
.,pe
ménesi“,
pe
nedélia
,,pe
nedélia“
i
. .
Plg.:
S ies q
musiau,
musiau
pe
aka as
i
nesumusiau;
Pe
aka as
u
man
nedayei
miego;
Pe
popie is
isa
pie a
nusienau
(nugiena o);
Pe
pdpie is
ka és
kai
backos
p iéda,
Negalima
nepazymé i
am
ik o
Siu
kons ukcijy
sus aba éjimo,
o
ka u
i
p ia éjimo
p ie
p ie eiksmiu.
Reikia
i&kel i
i
iena
ki a
sup ie eiksméjusi
azeologini
jungini
a
samplaika,
i
ku iy
sude i
ieina
a dininkai
(ka ais
nu upéje),
pyz.:
laikas
me as:
Jau
laikas
me as,
mano
duk ele,
i
ezimeé
sés i
(d.)
P n;
yalia
ne alia
,no om
neno om,
no i
neno i“:
Valia
ne alia
u éjo
nu y i,
ne
asa os
bobai
apsoko
ZemR,
|
242;
Valia
ne alia
—
eiks
ki a
i
jos
pédas
s a y i
ib
111;
géda
an
gédos
(solecizmas
?)
did ziausia
géda“:
Géda
an
gédos
nemoké i
sa o
é y
kalbos
Sim;
isy
ge oji
,,ge iausia“:
Pa sq
isu
ge oji
laiky i:
pena
ge iau
ima,
kaip
kiaulé
Vk8;
4i
ie a
,, oli*:
Ku
aS
e
nueisiu
—
Si
ie a
T gn;
kaip
ka as
,, ik ai“:
Kaip
ka as
ai
i
bus
Ty :
Kaip
ka as
bu o
p apuolus
Ad;
kaip
sykis
,,kaip
ycia“:
Vos
Sienq
su ezéme,
kaip
sykis
i
émé
ly i
Nmk;
kas
ka as:
Saulelé,
kildama
kas
ka as
auks yn,
plésés
pe
miglq
i
kas
ka as
ka s iau
kai ino.
Zem.
Toliau
miné ini
sus aba éje
a
aps aba éje
junginiai,
i
ku iu
sudé j
jeina
ZodZiai
da ig,
maza,
maz
(mdz),
is.
S ai
ju
pa yzdzZiai:
iek
daug
,,ben ,
kas
ki a“:
Kad
jau
bu
Zinomi
keliai,
ai
iek
daug
(bu y
nesunku
nu yk i),
0
daba
ai
i
susi élinsi
RZ
ID
210;
is
iek
daiig
,, is
ick,
nes a bu“:
Vis
iek
daug
kuo
apsi ilksi,
be
ik
nenuogas
ib;
daiig
maa
,,mazdaug,
apy ik iai,
Siek
ick“:
Daug
ma a
sa o
ko q
Zinau
ib:
gana
daug*;
Reiké
iimoke
daug
maa,
be
ne u éjo
ib;
daiig
daiig
,,daugiy
daugiausia*:
Daig
daug
lig
Velyky
Sieno
jei
uz eks
ib;
Da ig
daig
jei
gausi
is
desim is
(pu y)
ib;
maz maz
,, os
os“:
Kad
didysis
mis as,
pag izes
i
Pa usni,
ilséjo,
lie u iai
maz
maz
nejga o
pile
ib;
,,mazu
ma iausiai*;
Paséjau
desim j
pi y.a izy
i
iliuos
gausigs
maz
maz
penkias
desim is
pii y
ib;
An ukui
kelioné
kas uos
maz maz
penki
Sesi
ub-
liai
ib;
Teipogi
imk
lai on
isokio
gy io
maz
maz
po
du,
pa inq
i
pa ele
ib:
maia
kq
,,nedaug,
upu i,
os“:
Kiaulés
maza
ka
didesnés
uz
ezZius
ib;
maza
kiek
,,ben
kiek,
os“:
Tai
man
ne
yaikas,
kad
maia
kiek
p isikliudai,
ai
i
e kia
ib;
13
yisa
lygu
,, is
iek“
LKZ;
is
i
yél
,,nuola “
ib;
is
i
is
,,nuola “
ib;
is
lygas is
,, is
iek“
ib;
is
lyg
daug
,, is
iek“
ib;
is
lygu
,, is
ien“
ib;
is
asid
,, is
iek**:
Vesk
—
is
asia
au
ib;
is
iek
,,nes a bu“:
Vis
iek, a
mazas,
a
senas
ib;
is
ieka
,, is
ien“
ib;
is
iekaja
,, is
ien“:
Gal
ne
is
iekaja?
ib;
is
iekam
,, is
ien“:
Vis
iekam
p apuls!
ib;
is
ik
iek
,, is
ien“:Man
ai
is
ik
iek,
a
u
a eisi
pa s,
a
jj
a siysi
ib;
is
oja
,, is
iek“
ib;
is
uzZ
is
,,ypaciai,
labiausiai“
ib;
is
ien
,, is
iek“:
Vis
ien
aS
pas
jj
eisiu
ib;
is
iena
,, is
iek“:
Vis
iena
u iu
aip
pada y i
ib;
Seniau
bu o
su a gin a
me -
gai é,
é
daba
kai
backa
is
iena
ib;
is
ien a a
,, is
ien“;
Jo
is
ien a a
né
ib;
Vienas
sako:
man
dienq
ge iau,
ki as
sako:
man
nak¢cia
ge iau,
0
ecias
sako:
man
yis
yien a a
ib.
isa
ien a a
,, is
iek“
ib;
Pig.
aip
pa
jung ukq
i
dalely e
is
dél o.
Ka ais
i
skai a dzio
a dininkas
eina
azeologinio
junginio
démeniu,
pig.:
ecia
j
ienq
,,be
kaip,
ne iipes ingai,
pa i Su iniSkai“:
T ecia
i
ienq
nuaké
(akéjo
neakéjo),
ai
augs
e
jo
kas
R8;
Di bk,
aike,
da ai
isakq
ne
ecia
j
ienq,
aja
(ale)
kaip
sau,
ada
i
ki iem
i
au
bus
ge ai
Lkm;
ecia
pe nai
,,labai
seniai“:
T ecia
pe nai
ne ep i
ba ai
ZemR,
1
403.
I§
okiy
junginiy
kyla
sudu iniy
p ie eiksmiy,
plg.:
kaska s
Val,
S n
(<
kas
ka as);
kasme s
Ku s
(<
kas
me as):
Eik,
Zioply,
u
juk
kasme s
dél
édesiy
skundies
Don:
kasmén
(<
kas
ménuo):
Kasmén
gauna
alga
§
(Dgl8);
kas
(
<
kas
y as):
Kas
y
algo
bul as
su
pienu
Ob;
kasnedél
(<
kas
nedélia):
Duong
eikia
kep
kasnedél
ib*2.
Sup an ama,
jog
i8
bid a dziu
be a dés
giminés
a dininko-galininko
y a
ki-
le i
sudu iniai
p ie eiksmiai
mazdaiig
(<
mda
daiigia),
daugmaz
(<
daigia
ma-
2a),
plg.:
mazdaiig
,,apy ik iai,
be eik,
apie“:
Sua ém
mazdaug
isq
padyma;
Liko
mazdaug
pusé
da bo
LKZ
VIL 967;
Mazdaiig
iska
iek
da
eikées
sugais i
ib;
Mazdaiig
ismokau,
be
da
eiké y
paka o i;
daugmaz:
Tu
daugmdaz
okio
iigio,
kaip
b olis
LKZ
V1
219;
Tu i
skai y i
kiek ie-
nas
daugmaz
p asila ines
Zmogus
ib;
Lig
d a o
bus
daugmaz
pusé
kilome o
ib.
Vie omis
p ie eiksmis
mazdaig
u i
eik’me
,,Siek
iek,
upu i,
ben
kiek,
kiek
no s“,
plg:
Sup asé
mazdaug
s eciy
LKZ
VII
960:
Ki i
b oliai
maidaug
a sileido
ib;
*
Kai
ku iais
a ejais
Siy
p ie eiksmiy
pag indinis
démuo
gali
bi i
i
nu upéjes
iena-
skai os
galininkas:
kas y <kas
yiq,
kasnedél<kas
nedeélia.
14
Jei:man
adi
duo i
mazdaug
pinigy,
ai
ix
mano
dalies
leisk
S asiuka
da
moky-
ies
ib*8.
}
Pasi aiko
i
isi8kai
indi idualiy
da iniy,
plg.:
kadkadé
(<kada
kadé)
,,jau
kada
kas,
senokai,
seniai*:
Jau
kadkadé
kumeliu-
kas
nujunky as
G iz.
Taigi
ma ome,
kad
ienaskai os
a dininko
p ie eiksméjimo
a ejy
lie u iy
kal-
boje
pasi aiko
palygin i
nedaug.
Sis
linksnis
dél
sa o
y8kios
nomina y inés,
i a -
dijamosios
eik8més
be eik
isai
nelinkes
j
aplinkybiniy
san ykiy
Zyméjima.
Viena-
skai os
a dininko
kilmés
pap as ieji
(nesudu iniai)
daik a a diniai
p ie eiksmiai
gaila
(negaila),
gana
(negand),
ga bé
(nega bé),
Slo é
(neslo é),
géda
(ne
géda),
laikas
(ne
laikas),
mé as
(ne
mé as),
sa ma a
(ne
sa ma a),
alid
(ne alia),
Zinid
(nezinid)...
a ojami
daugiausia
p edika y iSkai,
i
ik
biid a diniai
p ie eiks-
miai
daiig,
maz
(maz),
maa
bei
i a dinis
is,
aip
pa
palygin i
negausis
sup ie-
eiksméje
idiominiai
a
Siaip
azeologiniai
junginiai
u i
i
aplinkybiy
eikSme.
HAPEYHA,
BOSHHKIWWME
H3
HMEHHMTEJIbHO O
MAJE)KA
EJMHCTBEHHO O
4UHCJIA
K.
YJIbBH,AC
Pes ome
B
c a be
ucenesye csa
Bompoc
06
OTHOMeHHH
HMeHHTe/IbHO O
MajewKa
eAMHCT-
BeHHOTO
“HCa
K
HapeuHAM,
paccMaTpHBaloTea
cyyad
aypepO anusallun
HMe-
HUTeNbHOTO
Nasexa
u
OnpewenseTcA
sHaueHHe,
OOpasoBaHHe
H
y oTpeOwleHHe
Ha-
peunii,
BOSHHKINHX
H3
HMeHHTebHOTO
Maje ka
EAMHCTBeHHOTO
UHCa.
Auanu3
dakTHuecKo O
MaTepHiasia
MOKasbIBaeT,
YTO
STOT
MaexK
BBAY
CBO-
eFO
APKO
BbIpaxKeHHOTO
HOMMHATHBHOTO
3HaYeHHA
MaJIO
MPHTOMeH
Mua
BbIpaxkeHHA
KaYeCTBeHHEIX
H
OOCTOATEIBCTBEHHEIX
OTHOWWEHHH.
MMenuTenbHbli
Nake
eHHCT-
BeHHOTO
UHCNa
alBepOHaM3yeTCA
B
MCKJIOUHTEIbHO
peAKHX
CyWaAx,
H,
Cue-
NoBaTembHO,
paspA
Hapewili,
BOSHHKINUX
43
STO
cbopMbI,
HeMHo ou cJeHeH,
Hanp.:
gaila
,«anb“,
negaila
we
wKanb“,
ganda
» oc aTouHO,
negand
,,HejjocTa-
ouno",
ga bé
,,cnapa“,
nega bé
,,cTuiqHo",
Slo é
,,cnapa“,
neslo é
,,nos0p“,
géda
»CTbIAHO",
né
géda
,nec binno”,
laikas
,spema“,
ne
laikas
,ne
Bpema“,
mé as
.lopa“,
ne
mé as
,,He
nopa“,
sa ma d
,,cpam“,
ne
sa ma a
,,He
cpam™,
alid
1630,
ne alia
,,He1b39,
Zinid
, snecTHo™,
nezinid
,,HeusBecTHO“.
OTM
Hapewia,
Kak
BH-
HO
H3
MIPUMepOB,
BO3HHKJIH
13
HMCHMTebHOTO
MajexKa
e(HHCTeBHHOTO
YCJa
HMeH
CYULECTBHTeNbHBIX
C
aOcTpaKTHbiIM
3HaueHHeM.
AHano muHoe
sBeHHe
HaOsI0-
WaeTCA
HB
APYTUX
UHLOeBpONeliCKUX
ASbIKAX,
OCOOEHHO
B
C/aBAHCKHX,
Cp.
PYCCK.
epems,
epex,
Oocye,
HeOocy2,
AcHo,
oxoma,
nopa,
cpam.
Kak
B
Apy ux
ABbIKaX,
TaK
MH
B
JIMTOBCKOM
SA3bIKe
Hapewsl
9TOTO
THMa
O6bINHO
ynoTpeOnsIoTCA
Npenu-
kKaTuBHO.
ToAbKO
B
OMeHb
peAKUX
CAYYaAX
HeKOTOpble
W3
37€Cb
HCCeRyeMbIX
18
Lie u iy
kalbos
Zodyno“
VII
ome
Sios
eik8més
p ie eiksmis
mazdaig
aSomas
p ie eiks-
mio
1
maz
lizde
po
ombo
aip:
maz
daug,
adinasi,
kaip
am
ik a
samplaika.
Kadangi
abu
démenys
Gia
y a
nu upéje,
iksliau
bii u
juos
a’y i
d auge.
Cia
kalbama
eikSme
a ojama
Zodj
mazdaug
eikia
laiky i
sudu iniu
p ie eiksmiu,
Taigi
mazdaijg
y a
p ie eiksmis,
a ojamas
d iem
eikSmé-
mis,
ku ias
umpai
galima
aip
nusaky i:
,,1.
apy ik iai;
2.
Siek
iek“.
15