LEKSIKOS
TYRINEJIMAI
LIETUVOS
TSR
MOKSLU
AKADEMIJA
SEMANTIKA
IR
ETIMOLOGIJA
SIMAS
KARALIONAS
1.
Kai
ku ie
seman ikos
klausimai
Zmogus
gy ena
i
eikia
kalbos
eiSkiniy
jii oje.
Kalba
sa o
eikSmiy
isuma
suda o
gy ybiskai
s a bia
pa ios
Zmogaus
egzis encijos
aplinka
i
y a
ienas
zmogaus
Zenklinés
elgsenos
komponen y.
,,Le
sens
appa ai
oujou s
comme
une
donnée
immédia e:
cela
su i
4
homme
pou
i e
e
agi
dans
un
monde
signi ian ™,
—
eigia
ienas
Zymiausiy
misu
dieny
semio iky
A.
G eimas'.
Kiek
zmogaus
mas ymas
i
elgsena
y a
kalbos
salygojami,
pademons a o
Sapi o-Who o
hipo ezé
i
L.
Veis-
ge be io
ling is inis
elia y izmas.
,,Seman iniy
lauky“
eo ija,
ku ia
plé odamas
L.
Veisge be is
i8kélé
miné aji
ling is inio
elia y izmo
p incipa,
bu o
s a bi
ne
ik
san ykiy
kalba
—
mas ymas
i
kalba
—
kul i a
y inéjimui,
be
da é
seman ikams
i
leksikologams
i
s uk i ini
me oda.
Vadinasi,
ie oj
klasikinés
seman ikos
sp es-
y
d ieju
p oblemy
—
eikSmiy
klasi ikacijos
i
seman iniy
ki imy
désniy
su adimo
—
pas a aisiais
deSim me iais
i
pi ma
ie a
i8éjo
desk ip y inés
seman ikos
i
seman-
inés
s uk i os
iS yskinimo
p oblemos.
A sakydamas
j
klausima,
kiek
eikSmés
gali
suda y i
s uk i a,
L.
Hjelmsle as
nu odé,
kad
jos
gali
bi i
laikomos
suda an-
Gomis
s uk i a
dél
d iejy
p ieZas iy:
1)
dél
o,
kad
dalinés
eikSmés
(signi ica-
ions
pa iculié es)
p iklauso
nuo
isskaiéia imo
a ian u,
ku ie logiSkai
iS edami
i8
galimy
san ykiy,
numa omy
ap aSan
o ma;
2)
dél
o,
kad
bend osios
.TeikSmés“,
a ba
sema emos,
p iklauso nuo
e iy
(de
aleu s),
ku ios
aip pa
kyla
i8
o mos
i
apib ézia
galimas
ko eliacijas?.
Nepaisan
o,
kad
ZodZiy
eikSmés
y a
okia
kal-
bos
s i is,
ku i
sunkiausiai
leidZiasi
sis eminama
i
o malizuojama,
kad
dazZnai
neaisku,
ku
pasibaigia
ienas
u inio
plano
segmen as
i
p asideda
ki as
i
kad
odél
Sioje
s i yje
palankia
di a
u i
subjek y izmas
i
sa a ali8kumas,
is
dél o,
a odo,
leksika
i
eikSmes
galima
y iné i
aikan
i
ikslesnius,
s uk a inés
ling is-
ikos
me odus.
Taip
elg is
seman ikams
leidZia
geniali
F.
de
Saussu e
koncepcija
apie
du
kalbos
planus
—
u inio
i
ai8kos
(plan du
con enu
e
plan
de
I’exp ession)
i
éliau
kons a uo as
ju
izomo izmas,
ku is
leidZia
,,A
conce oi
la
s uc u e
s¢-
man ique
comme
une
a icula ion
de
Vuni e s
séman ique
en
uni és
signi ica-
ions
minimales
(=ou
sémes),
co espondan
aux
ai s
dis inc i s
du
plan
de
l’ex-
p ession
(=ou
phémes)“*.
Remian is
Siais
ka dinaliniais
bend osios
kalbos
eo ijos
p iucipais,
keliamas
uZda inys
gau i
aiSkia
in o macija
apie
minimaliy
seman iniy
elemen y
(seman-
1
A.
J.
G eimas,
Du
sens.
Essais
sémio iques,
Pa is,
1970,
p.
39.
2
L.
Hjelmsle ,
Pou
une
séman ique
s uc u ale,
in:
Essais
linguis iques
(=T a aux
dw
ce cle
linguis ique
de
Copenhague,
ol.
XII),
Copenhague,
1959,
p.
108.
3%
A.
J.
G eimas,
op.
ci .,
p.
40.
‘ ic
p imi i es)
i
jy
san ykiy
skaigiy
bei
pobiidi,
ap aSan
Siuo
me u
ben
ibo a
ju
kieki*,
pos uluojama
seman inés
eo ijos
s uk i a®,
dedamos
pas angos
ku i
seman ine
eo ija,
pag is a
gene a y inés
g ama ikos
p incipais®.
Kokia
s uk i inés
seman ikos
eo ija
mes
beku ume,
s uk i inis
seman ikos
y inéjimas,
eikia
many i,
pi miausia
p iklauso nuo
s uk i inio
leksikos
y iné-
jimo.
Sinch oninis
kalbos
(pa yzdZiui,
lie u iy)
Zodyno
ap a’ymas
( oks
ap a’y-
mas
bii y
idealiai
obulas)
u é y
pa eik i
maZiausiai
d ejopa
in o macija:
pap as y
i
sudé iniy
leksiniy
iene y
in en o iy
i
s uk i inius
modelius,
j
ku iuos
ie
iene ai
jeina.
In en o ius
u é y
apim i:
1)
kalboje
egzis uojan¢ius
mo us
(Zino-
ma,
absoliu inis
pilnumas
negali
bi i
pasiek as),
2)
isus
ZodZius
(kon encionalines
mo y
kombinacijas)
i
3)
isas
azes
(pas o ias
speci iniy
ZodZiy
g upes,
ku ios
ski iasi
nuo
pap as os
ZodZiy
sumos).
Kiek ienas
in en o iaus
punk as
u é y
bi i
ienaip
a
ki aip
iden i ikuo as,
nu odan
mo o
a
ZodzZio
unkcija,
duodan .
sino-
nima
a
ek i alen iska
pasakyma.
An ojo
ipo
in o macija,
kaip
miné a,
suda y y
nu odymas
s uk i iniy
mo-
deliu,
pa adigmu,
i
ku ias
leksiniai
iene ai
jeina.
Nus a y i
s uk i ines
pa adig-
mas
galima
pa eikian
leksika
,, inklo“
o ma.
Ka
ai
eiSkia,
ma y i
i§
ia
duodamo
in en o iaus
agmen o,
ku is
susideda
i§
Zodyno
elemen y
( onologiniy
i
ealiy),
u in iy
s uk i os
CV
pi maji
skiemeni,
einan i
p ie’
onemy
seka
( as).
3
oa
Balsiai
P iebalsiai
|
|
a
|
|
cL
e
e,
easel
ee
Ui,
e e
On
eee
|
ka as
ke as
ki as
ku as
ka as
ke as
ky as
ki as
ké as
ko as
k
g
ga as
ge as
gi as
gu as
ga as ge as
gy as
g as
gé as
go as
|
a as
e as
i as
u as
a as e as y as
ii as
é as
o as
d
|
da as
de as
di as
du as
da as
de as dy as
di as
dé as
do as
p
|
pa as
pe as
pi as
pu as
pa as
pe as
py as
pii as
pé as
po as
b
ba as
be as
bi as
bu as
ba as
be as
by as
bi as
bé as
bo as
e c.
|
Toks
leksikos
,, inklo“
pa eikimas
ody y:
1)
aki
kiek ienai
ma ema iskai
galimai
onemy
kombinacijai,
2)
s e a akiy,
neuzpildy y
dél
ono ak iniy
ap i-
bojimy
(an ai
kd as,
ké as,
gd as,
gé as
e c.
au oma iskai
isk in a,
kadangi
umpas
ki giuo as
ZodZio
p adZzios
balsis
a daZodZiuose
lie u iy
kalboje
negalimas,
be
plg.
pé as
,, oks
i ulas“)
i
3)
akis,
ku ios
y a
ak iSkai
uZpildy os
mo ais
i
Zo-
diiais
i
ku ios
ne’.
Si oks
pap as as
ma ema inis
onemy
kombinacijy
sa aSas
ei-
kiai
ap y
be
galo
didelis
i
nepa ogus.
Ta iau,
p i aikius
ono ak ines
aisykles,
jis
*
F.
P.
Dineen,
The
S uc u e
o
Seman ic
Elemen s,
Ac es
du
x
cong és
in e na ional
des
linguis es,
II,
Buca es ,
1970,
p.
589—593.
®
Je y
A.
Fodo ,
Je old
J.
Ka z,
The
S uc u e
o
a
Seman ic
Theo y,
Language,
39,
1963,
p.
170—210.
®°
§S.
Ab aham,
1.
E see y
and
V.
Se ban,
The
Bases
o
a
S uc u al
Seman ics,
Ac es
du
x®
cong és...,
I,
p.
609-611.
7
F.
G.
Cassidy,
A
Desc ip i e
App oach
o
he
Lexicon,
in:
App oaches
in
Linguis ic
Me hodology
ed,
by
I.
Rauch
and
Ch.
T.
Sco ,
Madison,
Milwaukee,
and
London,
1967,
p.
9-15.
é
Zymiai
sumazé y
elimina us
isas
neuZpildy as
akis.
Be
i
aip
apmaZin as
jis
is
ien
lik y
gana
didelis,
a iau
oks
leksikos
y inéjimo
me odas
gali
bi i
naudingas,
nes
jis
duo y
pilna
kalbos
mo y
i
jy
kombinacijy
in en o iy,
a skleis y
s uk i-
inius
Zodyno
ySius
i
padé u
nus a y i
Zodyno
aidos
i
pasipildymo
endencijas.
Apdo ojimo
da ba
Zymiai
paleng in y
kompiu e iai.
Sio
leksikos
y inéjimo
me odo
au o iaus
F.
Cassidy
jsi ikinimu,
idealus
leksikos
ap aSymas
i
jos
s uk i inis
y-
inéjimas
y a
daba
,,wi hin
he
ealm
o
possibili y“*.
S uk i inis
Zodyno
ap a’ymas,
eikia
many i,
pasi a nau y
i
sen ial
Tada
bi u
galima
bandy i
kel i
klausima,
a
ienai
s uk i inei
pa adigmai
a ba
onologi’-
kai
a imoms
pa adigmoms
p iklausan ys
aiikos
plano
segmen ai
nemani es uo-
ja
ka ais
ienos
a
g e imy
ju iminio
pa y imo
i
mas ymo
s iciy
u inio
segmen y.
S uk i inis
Zodyno
ap a’ymas
gal
leis y
kiek
iksliau
y iné i
i
okius
painius
se-
man ikos
ei8kinius, kaip
polisemija
i
jos
ySys
su
homonimija,
ku ie,
kaip
Zinoma,
g e a
sinonimijos,
ZodZiy
mo y acijos
i
ZodZiy
cha ak e io,
y a
pag indinis
desk ip y inés
seman ikos
objek as.
Polisemija,
no s
ja
logikai
i
laiko
komunikacijos
bei
mas ymo
kli i imi,
y a
galinga
kalbos
ekonomijos
p iemoné,
nes
ji
Zymiai
paleng ina
misy
a minCiai.
Zodziy
daugia eik8miskumas
a si anda
dél
keliy
p ieZas iy.
Kon eks ualiné
sememos
a iacija
pa eina
nuo
o
pap as iausio
ak o,
kad
ski inguose
pasakymuose
Zodis
niekad
ne u i
absoliu iai
os
pa ios
eikimés.
An ai
Zodis
knygd
u i
konk e iq
eikSme,
i ,
a odo,
koks
Gia
gali
bi i
jo
eik’més
kai aliojimasis.
Ta iau
ienas
da-
lykas
y a
knyga
au o iui,
ki as
—
leidéjui
a
inkéjui
i
da
ki as
—
knygyu
pa da-
éjui.
Viena
ji
ei8kia
knygu
kolekcionie iui,
ki a
—
an ik a ui,
da
ki a —
biblio-
g a ui
a
biblio ekininkui
i
isai
ka
ki a—skai y ojui.
P iklausomai
nuo
kon eks o
i
si uacijos,
ku
Zodis
a ojamas,
jis
gali
u é i
i
pap as ai
u i
ski ingy
eikSmés
niuansy.
Vieni
y
niuansy
y a
e eme iniai,
ki i
gali
i8siplé o i
ligi
pas o iy
eikSmés
a spal iy,
ku ie
ilgainiui,
didéjan
a p
jy
a s umui,
gali
i s i
ski ingomis
Zodzio
eikSmémis.
Didelj
aidmenij
ia
da
aidina
i
me onimija
bei
me a o os.
Pa yz-
dziui,
akis,
be
sa o
pag indinés
eikSmés
,, egéjimo
o ganas“,
u i
21
eikSme,
a si-
adusia
dél
j ai iomis
asociacijomis
pa em o
a do
pe kélimo:
,,1.
ne iné
inklo
skylé;
2.
mezginio
kilpa;
3.
nyéiy
kilpa,
skylé;
4.
kilpa
ki8kiams,
lapéms
i
ki iems
z é eliams
gaudy i;
5.
lede
p aki s a
nedidelé
skylé
a ba
isai
neuZSalusi
ie a;
ake é;
6.
line
kiau a
ie a;
pelkiu
a
baigian iy
uZaug i
eze y
nedidelis
andens
plo as
e c.“
Kadangi
ZodZio
eik’més unkcionalinio
k i io
negalima
iSma uo i,
ai
negalima
pasaky i,
i
kokiu
laipsniu
iena
nuo
ki os
ski iasi
ieno
ZodZio
eikSmés
bei
kokiu
laipsniu
jos
ski iasi
nuo
ki o
ZodZio
eik8miy.
Ki aip
sakan ,
negalima
Zino i,
ku
pasibaigia
polisemija
i
p asideda
homonimija.
Leksikog a as
Gia
u i
ado au is
g ynai
sa o
ins ink u.
Tiesa,
k i e ijy
a ski i
polisemija
nuo
homonimijos
bu o
pasiily a
i
Gia,
a iau
jie
y a ik
pagalbiniai
i
p oblemos
negali
i8sp es i.
An ai,
manoma,
kad
jei
du
iden i8kos
o mos
ZodZiai
a ojami
iename
i
ame
pa iame
sakinyje,
nesu okian
ju
ka ojimo,
ai
kalbé ojas
nejau ia
a p
jy
jokio
p asmés
ySio.
Pa yzdzZiui,
p anc.
pas
,,Zingsnis“
i
pas
,,ne“
a ojami
iename
sakinyje:
Cela
ne
se
ou e
pas
dans
le
pas
d’un
che al
,,Ne
kasdien
ai
andi“.
Vadinasi,
da-
ba inéje
p ancizy
kalboje
ai
du
ski ingi
ZodZiai,
no s
jie
abu
i
kilg
i8
lo .
passus
®
F.
G.
Cassidy,
op.
ci .,
p.
14.
,.Zingsnis“.
Remiamasi
da
i
uo,
kad,
a sei ,
joks
sa e
ge bias
poe as
ne imuos
d iejy
Zodziy,
ku iuos
jis
jau ia
esan
iena eikSmius’.
RySium
su
uo
galima
pa-
sidly i
da
iena
k i e ijy
polisemijai
a ski i
nuo
homonimijos.
Jei
ienas
alomo -
as
mani es uoja
uos
pa ius
a
a imus
u inio
segmen us,
ku iuos
mani es uoja
i
ki as
alomo as,
jy
mani es uojamus
u inio
segmen us
galima
laiky i
p iklausan-
Giais
ienam
ZodzZiui
(be
ne
d iem
ZodZiams
—
homonimams).
Pa yzdziui,
kuép i
u i
okias
eikSmes:
,,1.
aly i,
S a in i;
p izi i é i;
2.
do o i,
de liy
im i;
3.
im i
medu,
kop i;
4.
linus
aly i
nuo
spaliy,
b uk i;
5.
kaup i,
kas i,
kabin i;
6.
laido i;
7.
slép i;
8.
apin is;
9.
pléS i,
g ieb i, s e i;
og i;
10.
su
ape i u,
daug
algy i,
s éb i,
és i,
kabin i;
11.
sma kiai
bég i,
ei i,
dum i“
(Z .
LKZ
VI
916).
Visai
a imy
eikSmiy
g upe
andame
i
p ie
eiksmaZodziy
1
kdp i,
2.
kdp i/kdp i,
3
kdp-
i/kép i
(x.
LKZ
VI
351—4).
Jeigu
aip,
eiksmaZodzZiai
kdp i/kép i
i
kudp i,
ma y ,
y a
alomo ai,
nes,
be
o,
uo
:
o
kai a
lie u iy
kalboje
y a
isai
egulia i.
Vadinasi,
ie oj
ijy
homonimy
u ésime
eikiausiai
ienq
daugia eik’mj
eiksmazZodi
kép i
|
kép i:
,,1.
aly i,
kuop i;
2.
do o i,
aly i
(ja us
nuo
lauko);
3.
im i
medy
(i8
a i-
lio,
d e és);
4.
kabin i,
sem i,
k au i
méSla
su
Sakémis
i
eZima,
méZ i;
5.
apkasio i
kaupuo i
(bul es,
da Zo es...);
kas i
j
k i a,
da y i
kaupa,
kaup i;
Ze i;
6.
lai-
do i;
7.
slép i;
8.
im i,
g ob i,
g ieb i,
gob i;
9.
godZiai
algy i,
kabin i;
10.
ei i.
yk i*
(g e a
homonimo
kop i
,,lip i
(aukS yn,
Zemyn,
pe
ka...)“,
kadangi
jo
y-
Sys
su
eiksmazZodzZiu
kédp i/kép i
,, aly i,
kuop i;
do o i,
aly i
(ja us
nuo
lauko)
e c.
sinch oniniame
plane
nepa odomas).
Be
o,
da
Gia
gali
p a e s i
i
oks
lie-
u iy
seman ikoje
kons a uojamas
ei8kinys:
sememos
,,(godZiai)
algy i,
és i,
y i,
ki s i“,
,,ei i,
yk i,
bég i*,
,,muS i,
ki s i,
smog i“,
,, og i“
da¥nai
eina
g e a
ki y
i ai iy
semeny.
Ki aip
sakan ,
daznas
lic u iy
kalbos
eiksmaZodis
y a
me a o iskai
pa a ojamas
miné iems
eiksmams
zymé i,
plg.,
p z.,
d dzZ i
,,su
peiliu
a
ki u
aS iu
i ankiu
piaus y i,
smailin i,
lygin i;
mus i,
ki s i,
Se i,
duo i;
algy i,
ki s i,
ge i;
sma kiai
ei i,
bég i,
aziuo i,
yk i,
b auk i
e c.“
LKZ
IE?
747.
Ma y ,
i
la .
I
Zad
» ocknen,
zum
T ocknen
aushangen“
i
II
Zau
,,schlagen,
einen
s a ken
Schlag
e se zen
e c.“
ME
IV
792—3,
ne
ik
diach oni8kai,
be
i
sinch oniSkai
Zi in ,
y a
ienas
i
as
pa s
Zodis
(plg.
lie .
dZidu i
,,kabin i,
dé i,
kad
dzii y;
og i;
ki s i,
smog i
e c.“
LKZ
Il?
1016),
apie
ai Z .
Zemiau.
PanaSiai,
pa yzdZiui,
i
lie .
kdu i
»ei i,
yk i*
LKZ
V
450
a gu
a
bus
ski ingas
nuo
kdu i
,,muS i,
dob i;
ko o i;
kal i
(kal éje)“
eiksmaZodis
(plg.
eikSmiy
san ykius,
ku iuos
u i
d d2 i).
Tiesa,
Gia
da
eiké y
pagal o i,
kaip
Zodyny
suda ymo
p ak ikoje
i
sinch oninéje
seman-
ikoje
panaSiais
a ejais
elg is:
gal
i
i8
ik yjuy
ikslingiau
ski i
du
a
kelis
ZodZius,
laikan
juos
homonimais,
nes
daugeliu
a ejy
eikSmés
y a
aip
nu olusios,
kad
su-
sek i
jy
pi minjj
y3i
i
uo
bidu
kons a uo i
polisemija
padeda
ik
k uopé i
e i-
mologiné
analizé
(Z .
Zemiau).
Benag inédami
desk ip y inés
(sinch oninés)
seman ikos
klausimus,
mes
isai
p iéjome
p ie
diach oninés
seman ikos
dalyky.
Seman iné
analizé,
kaip
zinoma,
g e a
onologinio
i
de i acinio
nag inéjimo,
y a
ienas
pag indiniy
e imologijos
aspek y.
Nag inéjan
polisemijos
i
homonimijos
eiS8kinius
diach onijoje,
aiSkinan
leksemy
kilmés
san ykius,
didele
eik’me
u i
B.
Jége io
su o muluo as
p incipas:
,»-..
e en
meh e e
wei
auseinande s ehende
Bedeu ungen
(A,
B,
C
...)
in
eine
®
S.
Ullmann,
Seman ics.
An
In oduc ion
o
he
Science
o
Meaning,
Ox o d,
1962,
p.
179-
Lau ung
zusammen,
so
mu
diese
Ta sache
es ges ell
we den.
Tauch
diese
Be-
deu ungs eihe
A,
B,
C...
woande s
au ,
so
is
kaum
meh
da an
zu
zwei eln,
daB
zwischen
den
Bedeu ungen,
A,
B
und
C
eine
—
wenn
auch
zunichs
nich
e kenn-
ba e
--
Bedeu ungs e wand scha
bes eh “!°.
Sio
p incipo
pag is uma
B.
Jége is
i odé
isu
sa o
Cia
ci uojamu
da bu,
ge iausiu
bal y
kalby
seman ikos
diach oniniu
y inéjimu.
Sis
p incipas
suponuoja
ai,
kad
ienos
eik’més
ZodZio
u inio
plane
y a
o gani8kai
a si adusios
iS
ki y,
kad
jos
ep ezen uoja
désninga
seman ine
aida.
Didzioji
dalis
a ejy,
be
abejonés,
ai
i
odo.
Ta iau
kons a uojama
d iejy u inio
segmen y
koegzis encija
ien@Zodzio
u inio
plane
gali
désningos
segmen y
ai-
dos
i
ne ody i.
Ma ,
zodis
sa o
u inio
segmen a
gali
bi i
pasiskolines
i§
ki o
Zo-
dio.
Taip
daZniausiai
a si inka
ada,
kai
ZodZiai
u i
panasy
one ini
ap alkala.
Cia
mes
susidu iame
su
adinamosios
,,pseudo-seman inés
aidos“
a ejais.
Konk e iai
iman ,
ai,
kad
p anc.
essuye
eiSkia:
1.
,,8luos y i“
i 2.
,,iSkes i,
pakel i*,
ne odo,
jog
Sie
du
jo
mani es uojami
u inio
segmen ai
bii y
a si ade
ienas
iS
an o,
nes
seg-
men g
,,i8kes i,
pakel i“
Sis
eiksmaZodis
ga o
i§
essaye
,,bandy i,
mégin i;
s eng is“,
ku is
XVI
a.
ei8kée
i
,,pe gy en i,
pakel i,
iSkes i*4.
La .
uobi
eiSkia
i
,,die}
Lip-
pen
zum
Lachen
zusammenziehen“,
i
,,schalen,
bols e n
(piem.,
ieks us,
zi mus)“
ME
IV
677.
Sie
u inio
segmen ai
pe
daug
nu ole
nuo
ienas
an o,
kad
jiems
su as-
ume
pa aleliy
i$
ki y
kalby
i
uo
bidu
pa i in ume
jy
diach onini
y8j.
Né a
abejonés,
kad
u inio
segmen ga
,,schilen,
bols e n“
uobi
ga o
i§
imazodzio
Jué-
bi
,,schalen,
klauben,
bols e n“.
Sudé inga
seman ine
in il acijg
ma ome
lie .
pluos as
i
plios as
a eju:
plios as
,,1.
eks ilés
Zalia a,
ploni
i
s ip is
plauSeliai;
2.
plaus as,
kel as“
pi maja eik8me
(plg.
alomo a
pldus as,
ku is
okios
eik’més
ne u i)
bus
ga es
i8
plioS as
,, eks ilés
Zalia a,
ploni
i
s ip is
plauSeliai;
(Sieno,
Siau-
dy,
plauky
i
pan.)
kuokS as,
sauja,
glébelis;
puokS é,
bukie as;
juos a,
uoZelis;
kel as,
plaus as“,
o
plios as,
ku is
e imologiskai
siejasi
su
eiksmazodziu
p/lés i,
eikSme
,,kel as,
plaus as“,
ma y ,
pasiskolino
i8
piios as.
Ju
labai
a imas
aiskos
planas
(ski iasi
ik
onemomis
§
—
s),
ma y ,
i
bu o
a
p iezas is,
dél
ku ios
p adéjo
a é i
i
u inio
planas.
Vadinasi,
p ieS
eigian ,
kad
san ykis
a p
kokiy
no s
d ieju
ieno
u inio
plano
segmen y
y a
egulia us
seman inés
aidos
pada inys,
bi ina
—
kiek
ai
imanoma
—
iSsiaiSkin i,
a
ai
né a
,,pseudo-seman inés
aidos“
a ejis.
2.
Lie .
dziaiig is
e imologija
Lie .
dziaiig i
,,dziugin i“,
dziaig is
, u é i
dziaugsma,
linksmin is*
LKZ
IP
1014
la iy
kalboje
a liepia
dzZaug
,,e gé zen“,
- iés
,,sich
e gd zen“,
gaug iés
,,sich
euen,
jubeln;
ho en,
e wa en;
e sp echen,
im
Beg i
sein;
sich
beklagen;
mili-
na ies,
liebkosen“
ME
I
694,
,,glaus ies“
EH
I
425.
No s
Sie
lie u iy
i
la iy
kalbu
a i ikmenys
bu o
kons a uo i
jau
seniai,
a iau
lie .
dZia ig i(s)
i
jo
la iy
kalbos
giminai¢iai,
neskai an
ieno
ki o
nepa ykusio
bandymo”,
pa ikimos
e imologi-
jos
da
ne u i.
1°
B.
Jége s,
Ve kann e
Bedeu ungs e wand scha en
bal ische
Woé e ,
K
Z,
80,
1966,
p.
10-11.
4.
J.-O ,
Wo ds
and
Sounds
in
Englisch
and
F ench,
Ox o d,
1953,
p.
157
.
#2
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch,
Heidelbe g-Gi ingen,
1962,
p.
116-7.

H.
Hi as"
lie .
diaugi iosi
siejo
su
lo .
gauded,
g .
ynSéw
,,dZiaugiuosi“
i ,
a damas
Gia
esan
p iebalsiy
me a eze,
kildino
i8
*gaudziuosi.
Lo ynu
i
g aiku
kalbu
zodziy
senesné
o ma
a odé
*gdy-edh-éjd
(a
*gdau-adh-éid)™.
Vadinasi,
u édami
gal oje
lie u iy
kalbos
konse a y y
cha ak e j,
lauk ume
*go ed-
(a
*go ad-),
be
ne
*gaud-.
Be
o,
kad
Gia
nebii a
me a ezés,
leng a
pasaky i
emian is
ki ais
bend aSakniais
ZodZiais
lie u iy
i -la iy
kalbose
(Z .
Zemiau).
Nesékmingas
bu o
i
P.
Pe sono!®
bandymas:
la .
gaug iés
jis
g e ino
su
s.
ok.
auks .
goukolén,
gouggolén
,,k ailio i,
pokS us
k és i“,
o
la .
gib ?
—
su
id.
ok.
auks .
gie
,.k ailys“.
Pi miausia
Cia,
kaip
ma y i,
sma kiai
nu olusios
g e inamyju
Zodziu
eikSmés,
i
—
s a biausia
—
e imologinis
la iu
kalbos
ZodZiy
Saknies
p adzios
p iebalsis
y a
*d-
(ne
*g-;
Z .
Zemiau).
P ieS
leidZian is
i
e imologijos
ai8kinima,
eikia
paZymé i,
kad
lie .
dziaig i(s)
i
la .
dZaug (ies),
gaug ies
gene inis
iden i ika imas,
ku is
a odo
esas
gana
aki aiz-
dus,
susidu ia
su
one inio
pobiidZio
sunkumais.
Lie .
dZiaag i(s)
désningai
esia
senesne
Sakni
*deug-:
di ongas
eu
désningai
i o
jau,
o
junginys
*dja-
pasikei é
i
d¥a
(plg.
lie .
biau iis,
la .
bjaii s
i
*beu -).
Junginiy
*dj,
* j
e leksai
p ie’
uzpaka-
linés
eilés
balsius
la iy
kalboje
y a
7,
54°.
Tokius
ga sus
kaip
ik
i
u ime
nag iné-
jamosios
Saknies
ZodZiuose,
plg.
la .
ap-Zaug iés
,,wachsend
(einen
ande n
Baum)
umwinden“,
apZaug ies
kam
ap
kaklu
,,sich
jemandem
um
den
Hals
winden“
EH
I
128,
Zaudzi iés
(p aes.
-guds, p ae .
-dzijuos)
,,sich
au d angen;
liebe oll
um
einen
he umsein,
liebkosen,
uma men,
kiissen
(haup sichl.
on
kleinen
Kinde n
gesag );
einande
liebkosen*
ME
IV
790,
Zaugué iés
,, .
p.“
ibid.,
Zaugas
,,die
Liebkosung;
jausmas,
aluodas“
ibid.,
Zaugule
,,das
Liebchen,
die
Méa esse“
ibid.,
Zaugzmas
»Jausmas,
aluodas“
ibid. (plg.
lie .
dziaiigsmas
,,didelio
pasi enkinimo
a
malo-
numo
jausmas,
linksmumas,
laimé“
LKZ
IP?
1013).
Sios
la iy
leksemos
laiky inos
egulia iais
Saknies
*deug-
kon inuan ais.
Dél
o,
kad
ie oj
7
andame
dz-,
la .
dZaug (iés),
dZauga
J.
Endzelynas
(EH
I
563)
bu o
linkes
j a i
esan
li uanizmais.
I8
ik uju,
Sios
o mos
gy ojoje
la iy
kal-
boje
ne a ojamos,
jos
Zinomos
ik
i§
senesniy
la iy
kalbos
Zodyny
(Langés
,,Le -
isch-deu sches
Lexikon“,
1773,
S ende io
,,Le isches
Lexikon“,
1789,
Ulmanio
»»Le isch-deu sches
Wé e buch“,
1872).
Ta iau
nei dz-
ie oj
désningojo
7-
bu imas,
nei
ai,
kad
Sios
o mos
gy ojoje
kalboje
ne a ojamos,
né a,
a odo,
pakankamas
pag indas
laiky i
jas
lie u i8kais
skoliniais.
Tokiy
a eju,
ku
ie oj
lie u iu
kalbos
dé,
¢la iu
kalboje
aip
pa
u ime
d?,
¢
y a
i
daugiau,
plg.,
p z..
la .
dZau ,
Cudp ?,
Cap ,
Cup ,
Cupiné ,
Cuozda iés,
Cuzind
i
lie .
dzidu i,
Ciudp i,
Ciop i,
Cinp i,
Ciupiné i,
éiuéi i,
Ciuziné i.
Visus
juos
paskelb i
lie u iy
kalbos
skoliniais
bi y
pe
d asu.
Juoba
kad
senyjy
junginiy
*dj,
* j
e leksai
dz,
¢
uZ iksuo i
i
pa ioje
la iy
kalboje
(dalyje
zemgaliSkyjy
a miy)!’.
IS
Sig
a miy
o mos
su
dz,
¢
i
galéjo
pa ek i
i
se-
nuosius
la iy
kalbos
zodynus
a
i adijuo i
i
ki as
a mes.
13
-H.
Hi ,
BB,
24,
1899,
p.
280:
,,Aus
dem
li .
s ell
sich
zu
yn9éw
und
gaudeo
dziaugi ios
aus
*gaudzi ios“.
4
A.
Walde-
J.
B.
Ho mann,
La einisches
e ymologisches
Wo e buch,
I,
Heidelbe g,
1936,
p.
584,
+5
P,
Pe sson,
Bei age
zu
indoge manischen
Wo o schung,
Uppsala,
1912,
p.
59
.
16
J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
Riga,
1951,
p.
177
.
"
M.
Rudzi e,
La ieSu
dialek ologija,
Riga,
1964,
p.
91.
10
Fone inés
aidos
*deug->la .
Zaug-
a piné
s adija
*d’aug-
eikiausiai
a sispindi
o moje
gaug iés.
Kadangi
esama
duomeny,
leidZzianéiy
ku 8iy
kalbai
ekons uo i
d ,
<*dj,
* 8,
gaug iés
galima
laiky i;
la iy
kalba
a éjusiu
i8
ku Siy
kalbos’®,
nes
la iy
kalboje
pala aliniai
d’, ¢
skoliniuose
e leksuojami
g’,
k’.
Veiksmazodis
giaug-
iés
kaip
ik
i
uZ iksuo as
i8
aka inés
La ijos
dalies
(Dunika).
Vadinasi,
Saknj
*deug-,
,,dziaug is*
a
jai
a ima
eik8’me,
andame
paliudy a
i
e iojoje
bal y
kalboje
—
ku Siy,
ku ioje,
kaip
galima
spé i,
di ongas
*ew
aip
pa
bu o
i es
jau.
Saknies
dziaug-
<
*deug-
nyks amojo
laipsnio
a ian a
lie u iy
kalboje
u i
dziig i
,,im i
dziaug is‘
LKZ
I?
1031,
dziuga
,,dziaugsmas“
ib.
1029,
dziuga,
dziigas
,,kas
g ei
dziaugiasi
kuo“
ib.
1029,
dziugus
,,ku is
eikiai
nudziunga,
dzZiaugiasi,
linksmas“
ib,
1031,
dzi igau i
,,labai
dziaug is“
ib.
1029
i
k .
A ika os
dz
bu imas
p ie§
uzZpa-
kalinés
eilés
balsi
odo,
kad
Sios
o mos
eikiausiai
a si ado
no maliojo
laipsnio
¥aknies
a ian o
dziaug-
pama u
pagal
modelj
saak i
:
Suk i=dziaiig i
:
x.
Tai
pa-
i ina
as
ak as,
kad
jos
ne u i
a i ikmeny
la iy
kalboje.
Tolesniems
dZiaiig i(s),
ap-Zaug iés,
dzaug (iés),
gaug iés
ySiams
iSaiSkin i
gali
padé i
la .
Zaugd iés?
,,bez
apduoma
kap ,
ie ;
die
He de
e lassend
(ins
Ge eide}
lau en,
(iibe
G aben)
sp ingen
( on
Kiihen
gesag )“,
Zduga®
,,cine
Kuh,
die
wiede -
hol
die
He de
e lassend
ins
Ge eide
geh ,
iibe
G aben
sp ing
u-
s.
w.;
ads,
kas
ie
u ,
ku
aizlieg s“
i
su
8aknies
galo
-k-
Zauka
,,ein
Ausgelassene ;
we
hin
und
he
kle e ;
eine
Hu e
e c.“
ME
IV
790.
Kad
Siy
pas a yjy
la iy
kalbos
ZodZiy
pama e
slypi
la .
Zau iés,
Zaunuds,
24-
ués
,,kle e n;
hoch
s eigen;
ollen,
ausgelassen
sein;
lau en;
ungeach e
alle
Hinde -
nisse
schnell
gehen;
neapduomigi
kam
i si
jeb
pa i
sk ie ;
unnii z
wohin
gehen;
allen,
s ii zen“’
ME
IV
793,
,,pa gal igi
ku p
ie ,
g is ies;
heimlich
i gend
wohin
gehen;
kle e n;
eilen,
lau en;
du ch
e was
k iechen“
EH
II
817,
gana
aki aizdu,
plg.
la .
guo is
pi muo
dienu
ganuos
Zaugdjas...
,,sp ingen
einande
au
den
Ricken“
ME
IV
790s.
.
Zaugd iés?,
ku
aiSkiai
ma y i
eiksmaZodZio
Zdugd iés*
u inio
y8ys
su
Zau iés.
La .
Zau iés
lie u iu
kalboje
a liepia
dZidu i,
dziduna,
dzid é
,,bég i,
g ei ai
ei i;
sma kiai
ka
da y i*
LKZ
Il?
1016.
La .
Zau iés
u inio
plane
kiek
i8siski ia
segmen as
,, allen,
s ii zen“.
Ta iau,
kad
ai
kon eks ualinis
a ian as,
a si ades
eikiausiai
dél
me a o inio
eiksmazZodzio
pa a ojimo,
g aziai
odo
lie .
Kad
dzid é
(g iu o)
auks ienykas,
ne
kojos
uési ie é
Ziezma iai
(z .
LKZ.
Il?
1016
s.
.
dzidu i).
La .
Zau iés,
lie .
dzidu i
giminai iai
ki ose
ide.
kalbose
y a
s.
ind.
dha a e
»béga,
eka“,
g .
Oéw
,,bégu,
Sod
,,g ei as“
(ide.
*dheu-
,,lau en,
innen“*).
De i acijos
poZiii iu
gia
s a bus
as
ak as,
kad
bal y
Saknis
*déu->
*djau-
,,bég i,
g ei ai
ei i;
eké i
e c.“
bu o
iSplés a
o man u
-g-.
Todél
eikia
paZymé i,
kad
la iy
kalboje
§i
o man a
u i
i
leksemos,
eiSkian ios
,,dZii i*
a
jam
a imus
u inio
‘segmen us,
plg.
la .
Zig ,
Zigs u,
Zigu=Zu
,, ocknen“
ME
IV
835,
Zugls
,,ma-
ge “
ib.
829
(dél
u inio
segmen y
ySio
plg.
lie .
dzi i
,,da y is
sausam,
sausé i;
lys i,
menké i
e c.“
LKZ
II?
1035).
Vadinasi,
as
ak as,
kad
leksemos
Zaugd iés?
_,,bez
apduoma
kap ,
ie ;
die
He de
e lassend
(ins
Ge eide)
lau en,
(iibe
G aben),
48
J.
Endzelin,
Ube
die
Na ionali i
und
Sp ache
de
Ku en,
FUF,
12,
1912,
p.
59—72;
K.
Bia,
RR,
Ill,
1961,
p.
172—4;
V.
Kipa sky,
Die
Ku en age,
Helsinki,
1939,
p.
253,
.
1
Taip
jau
da é
K.
Biga,
RR
Ill
174
i
J.
Endzelins,
ME
I
694
(pas a asis
nea me a
i
:skolinimo
i§
lie u iy
a miy
galimybés).
20
J,
Poko ny,
Indoge manisches
e ymologisches
Wé e buch,
Be n,
1959,
p.
259.
il
sp ingen“
i
Ziig
,, ocknen“
u i
o mos
y8i
(bend a
o man a
-g-!),
leidzia
ieSko i
i
jy
u inio
ySio,
ki aip
a ian ,
leidZia
j a i
jas
esan
e imologiSkai
iden i8kas.
Lie .
dzidu i
,,kabin i,
dé i,
kad
di y;
dZio in i;
og i;
ki s i;
smog i*
LKZ
I?
1016
(apie
jo
u inio
segmen y
san ykius
Z .
aukS¢iau),
dziu i
,,da y is
‘sausam,
sau-
sé i;
ys i,
gleb i,
nyk i,
Zi i
(apie
augalus);
lys i,
menké i*
ib.
1035,
la .
Zadi
,, ock-
nen,
zum
T ocknen
aushangen“,
Zau
,,schlagen,
einen
s a ken
Schlag
e se zen;
giessen;
giessen,
s a k
egnen“
ME
IV
792—3
(apie
ai,
kad
Cia
u ime
ieng
leksema
su
polisemija,
Z .
aukS iau),
Za
,, ocknen“
ib.
838,
kaip
zinoma,
u i
kelias
e imolo-
gijos
hipo ezes*.
E.
Be neke is”
juos
lygino
sus.
ind.
dund i
,,dega“,
da ah
,,miSkas“
(<,,degimas“).
J.
Endzelynas*,
p ileisdamas
pi ming
eik8me
,,aus ocknen,
e -
do en,
e s a en“,
Siuos
bal y
kalby
ZodZius
y a
susiejes
su
s.
ok. aukS .
awalon
,isnyk i,
numi i*;
s.
skand.
dé
,,sus ingo
(apie
sqna ius)“,
s.
ok. auks .
ouwen,
s.
angl.
déian
,,mi i“,
go .
daups
,,mi es“.
Toks
siejimas
susidu ia
su
seman inio
i
onologinio
(ge many
kalby
zodziai
Saknyje
u i
a )
pobudzio
sunkumais.
Pas a uoju
me u
ge many
kalby
Zodziai
ki aip
e imologizuojami™.
Remdamasis
uo,
kad
se-
memos
,,spindé i,
Zé é i,
S ies i*,
,,kais i,
deg i*
i
,,dziu i*
y a
giminingos
(plg.,
p z.,
lo .
siidum
,,gied a;
gied as
dangus“,
siidus
,,sausas;
be
debesy,
gied as“),
F.
Spech as
2°
i8kélé
hipo eze,
esa
senasis
ide.
dangaus
pa adinimas
diéus
,,spindu-
liuojan is,
Zé in is
dangus“
(s.
ind.
dyduh
,,dangus,
diena“
i
,,die as“,
g .
Ze c,
lo .
diés
,,diena“)
ebeslypin is
lie .
dZidu i,
la .
Zaii .
Deja,
dél
Zemiau
pa eikiamy
bal y
kalby
ak u,
ku iems
pi menybés
eikalauja
mode nieji
ling is inés
analizés
me odai,
mes
esame
p i e s i
Sios
idomios
hipo ezés
a sisaky i**.
Kons a uo as
la .
Zig
,, ocknen“
(:
Zi
,, ocknen“)
i
Zaigd iés®
,,bez
apduoma
kap ,
ie ;
die
He de
e lassend
(ins
Ge eide)
lau en,
(iibe
G aben)
sp ingen“
(:Zau-
iés
,, ollen,
ausgelassen
sein;
lau en;
ungeach e
alle
Hinde nisse
schnell
gehen
e c.)
de i acinis
ySys
(abu
jie
u i
o man a
-g-),
kaip
jau
miné a,
leidZia
ieSko i
i
ju
u inio
plano
y8io.
Kad
semema
,,dzii i,
da y is
sausam“,
ku
opozicijosin anzi-
y umas
—
anzi y umas
an asis
na ys
y a
,,kabin i,
dé i,
da y i,
kad
dZi i u“,
i
semema
,,bég i,
eké i,
lie is“
gali
bi i
is o i8kai
giminingos,
pi miausia
ma y i
iS
lie .
sék i
,,mazé i,
dZia i,
slig i
(apie
andenj);
nyk i,
menk i,
liesé i“,
la .
sik
(p aes.
sieku=lie .
senki)
,, e siegen,
allen
( om
Wasse ),
e ocknen“
i
lo .
sicd e
,,dzZio-
in i,
i$dzio in i;
nusausin i;
i8ge i;
melZ i,
iS iulp i*.
Siq
p ielaida
oliau
galima
pa em i
uo
ak u,
kad
ienos
Saknies
su
bal y
sék i,
sik
y a
ne
ik
g .
(ao is as)
é-ox-e o
,,i8seko,
iSsisémé,
i8dZi i o,
s.
ind.
d-sak ah
,,neiS8senkan is,
neiSsisemian-
is“,
be
i ,
—
s a biausia,
—
a .
hisku-
,,sausas“
(i8
eduplikacinio|
da inio
si-
sk-us),
id.
ai .
sesc,
kim .
hysb,
b e .
hesp
,,sausas“
(i8
*siskuo-)?".
Lo .
siccus
,,sau-
21
Z .
E.
F aenkel,
LEW,
p.
117.
#2
E.
Be neke ,
IF,
10,
1899,
p.
158.
28
K.
Miihlenbachs
Le isch-
deu sches
Wo e buch,
IV,
p.
793.
*4
J.
Poko ny,
IEW,
p.
260.
25
F .
Spech ,
De
indoge manische
Himmelsgo
im
Bal isch-Sla ischen,
KZ,
69,
1/2,
1948,
p.
115—123.
26
Plg.
da ,
ka
sako
M.
May ho e is:
,,Unsiche
bleib
hingegen
Spech s
Ansa z
eines
diéu*-
.-S ahlen,
leuch en“...,
das
ibe
,,b ennen“
li .
dzidu- i
,,zum
T ocknen
au hangen“,
dzio d
,,Dii -
e“
e geben
haben
soll*,—
M.
May ho e ,
Ku zge aB es
e ymologisches
Wé e buch
des
Al indis-
chen,
II,
Heidelbe g,
1963,
p.
71.5
27 J.
Poko ny,
IEW,
p.
894;
M.
May ho e ,
op.
ci .,
I,
p.
64.
12
sas“
(i8
*sikkos
su
eksp esy ine
gemina a)
i
a .
hiku-
,,sausas“
y a
ienos
kilmés
su
s.
ind.
séca e,
si icd i,
a .
hincai i,
hicai i
,,iSlieja,
iSpila“,
s.
ok.
aukS .
sihan
,,ko8 i*
( ok.
seihen),
s.
ok.
auké .,
s.
saks.,
s.
angl.
sigan
,,laSan
k is i,
slig i,
eké i“**
(ide.
*seik*-
,,ausgieBen,
seihen,
innen,
au eln*
Poko ny
IEW
893)?°.
I .
asciu o
,,sau-
sas“
ebe esia
lo .
exsiic us,
ku is
y a
lo .
exsigo
,,isciulpiu,
siu biu“
(:
siigo
,,
ciul-
piu;
isiu biu;
suge iu“)
bii ojo
laiko
ne eikiamasis
daly is.
Remian is
Siais
aki-
aizdziais
ak ais,
sememy
,,dzi i,
da y is
sausam“
i
,,bég i,
eké i,
lie is“
is o-
inj
ySi
galima
laiky i
i ody u®®.
O
kadangi
,,bég i,
eké i*
a ojami
kalban
i
apie
andeni,
i
apie
asmeni,
plg.,
p z.,
aikas
béga
i
anduo
béga
i
san yki
a p
eké i
:
akas,
adinasi,
uo
pa iu
paaiskéja
i
ai,
kad
lie .
dZidu i
Kabin i,
deé i,
kad
dzii y;
og i;
ki s i,
smog i“,
la .
Za i
(Zau )
,, ocknen,
zum
T ocknen
aus-
hangen;
schlagen,
einen
s a ken
Schlag
e se zen“,
lie .
dZi i i,
la .
Zi
,, ocknen“
i
lie .
dzidu i
,,bég i,
g ei ai
ei i;
sma kiai
ka
da y i“,
la .
Zau iés
,,kle e n;
hoch
s eigen;
ollen,
ausgelassen
sein;
lau en;
ungeach e
alle
Hinde nisse
schnell
gehen;
neapduomigi
kam
i sii
jeb
pa i
sk ie ;
unnii .
wohin
gehen
e c.“
p iklauso
ienai
i
ai
pa iai
Sakniai,
juoba,
kad
u inio
segmen us
,»bég i,
lie is“
andame
mani es uo-
jamus
i
pa ioje
nag inéjamojoje
Saknyje,
plg.
la .
Zau
,,giessen,
s a k
egnen“ME
IV
793.
Be
o,
i§
Sia
nus a y o
sememy
,,dZid i,
da y is
sausam“
i
,,bég i,
eké i,
lie-
is“
is o inio
ySio
ma y i
i
ai,
kad
pas a oji
semema
esp.
jos
alosema
»bég i,
sku-
bée i,
sma kiai
ei i*
y a
pi miné.
Si ai
kons a a e,
galime
g iz i
p ie
dZiaiig i(s),
ap-
Zaug iés,
déaug (iés),
gaug iés
e imologijos.
Cia
nag ingjamyju
eiksmazZodziy
u inio
plane
iSsiski ia
okios
pag indinés
u inio
segmen y
g upés:
1)
,, u é i
dziaugsma,
linksmin is;
(sich)
e gé zen,
sich
euen,
jubeln“
(dziaiig i(s),
dzaug (iés),
gaug iés),
2)
»ho en,
e wa en;
e sp echen,
im
Beg i
sein;
sich
beklagen“
(gaug iés);
3)
,,.milina ies,
liebkosen;
glaus ies“
(gaug-
ies),
,,einande
liebkosen;
liebe oll
um
einen
he umsein,
kiissen,
uma men,
sich
au d aingen“
(Zaudzi iés,
Zaugud iés);
4)
,,wachsend
(einen
ande n
Baum)
umwin-
den“
(ap-Zauig iés).
Segmen ai
,,sich
au d aingen“
bei
,,wachsend
(einen
ande n
Baum)
umwinden“
y a
gana
a imi.
Sememos
,,dZiaug is“
gene inj
y8i
su
u inio
segmen ais,
ku iuos
u i
la .
Zdugd iés?
,,die
He de
e lassend
(ins
Ge eide)
lau en,
(iibe
G dben)
sp in-
gen
( on
Kiihen
gesag )
e c.“
i
Zau iés
,,kle e n;
hoch
s eigen;
ollen,
ausgelassen
sein;
lau en
e c.“,
palygin i
nesunkiai
galima
aip
pa
pa ody i,
plg.s.
ok.
auks .
ao,
o,
awe
,,linksmas,
besidziaugian is“
( ok.
oh)
:
s.
skand.
a
,,g ei as,
skubus,
s aigus,
imus“,
id.
angl.
ow
,,g ei as,
skubinas“
(8
ge m.
awa-),
s.
ind.
p d a e
,.Soka,
Sokinéja“;
angl.
exul
,,dZiaug is,
dziigau i“,
ku is
seniau
eiSké
i
,,Sokiné i
iS
dziaugsmo
( o
leap
upwa d,
especially
o
joy)“.
Sis
angly
kalbos
eiksmaZodis
esia
lo .
ex(s)ul o
,,Sokinéju,
pasiSokéju;
kunkuliuoju,
siauciu,
banguoju;
Za iuosi,
28
Pig.
A,
Walde—J.
B.
Ho mann,
La einisches
e ymologisches
Wo e buch,
II,
Heidel-
be g, 1954,
p.
533.
29
Plg.
da ,
ka
sako
J.
Poko ny:
,,daneben
eine
Wz.
seik*
—
,, ocknen“,
die
wohl
iibe
,,ab-
innen,
e siegen=aus ocknen“
mi
seik*-,,ausgieBen“
zu
e einigen
is “,
—
J.
Poko ny,
IEW,
p.
894.
%
Plg.:,,A
ew
( .
y.
leksemos,
Zymin ios
,,sausas“)
a e
om
he
no ion
o
,,ex ac
he
juice“,—
C.
D.
Buck,
A
Dic iona y
o
Selec ed
Synonyms
in
he
P incipal
Indo-Eu opean
Languages,
Chicago,
Illinois,
1949,
p.
1076.
13