Sang azinj
eiksmazZodi
bespausdin i
eik’me
,,p ispaus i,
p islég i*
a ojo
M.
Maz ydas:
Spausdinimo
sa okai
pa adin i
K.
Si ydas
e iajame
Zodyno
leidime
a -
ojo
pagal
G.
Knapskio
,,Thesau us
Polonola inog aecus“
(1621)
suda y us
Zodziy
junginius
—
mokslas
iZspaus u és
|d uka ska
nauka.
Typog aphice|;
izspau-
dimas
li e u
|d uk.
Exp essae
me allo
li e ae
cha a
imp essa
li e is|.
XVIII
a.
spausdinimo
sa oka
bu o
nusakoma
skoliniu
d uka
(ZCh),
0
XIX
a.
ne
ik
Siuo
skoliniu
(N,
K,
S.
Dauk,
I,
LC1886,
40),
be
i
lie u iSku
a i-
ikmeniu
spauda
(N,
K,
Al884,
318).
Spausdin y
leidiniy
knygu
isuma
pi miausia
bu o
adinama
skoliniu
d ukas
(M,
I,
A.Ba an).
Lie u i8kas
a i ikmuo
spauda
jsigaléjo
neg ei ai.
F.
Ku Sai is
,,Deu sch-Li auisches
Wé e buch*
(1870.1.5)
a ojo
hib ida
d uka oné
,,spaus-
dinimas“,
0
aus ininkai
d uka one
pakei é
spaus u ys e
(1884,
N .
96).
Kaip
miné-
jome,
ie oje
skolinio
d uka
,,spausdinimas“
ienas
pi myuju
lie u i8ka
a i ikme-
_
nj
spauda®
pa a ojo
G.
Neselmanas
,,Wo e buch
be
Li auischen
Sp ache“.
I§
G.
Neselmano
Zodyno
Zodis
spauda
pa eko
i
F.
Ku Sai io’
,,Li auisch-deu sches
Wo e buch“,
zu nala
,,AuS a“
(1884,
318).
Zodji
spauda
nauja
eik’me
,,knygy
i
pe iodikos
isuma“
pi miausia
a o-
jo
,,Au8 a“
(1885,
75),
o
éliau
i J.
Bal o ius.
Li e a ii inéje
kalboje
Zodi
spau-
da
abiem
eikSmém,
a odo,
i i ino
K.
Biga.
L.
I inskis
lenky-lie u iy
kalby
Zodyne
pi miau
aSé
skolinius
d uka,
d u-
kas,
o
paskui
zodZiy
junginius
spaudimas
knygy,
spaudimas
as o,
8.
Daukan as
lenku-lie u iy
Zodyne
lie u iskam
de iniui
spaudimas
su eiké
pi menybe,
0
sko-
lini
d uka
a ojo
kaip
sinonima.
Skolinys
d ukas
,,8 i o,
spaudmeny*
eikSme
akademinio
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
ka o ekoje
y a
uZ ady as
ik
i8
Ry y
aukS ai iy
a miy.
S i ui,
spausdin-
ai
aidei
Zymé i
ge a
a i ikmenj
spaudmuo
ienas
pi myjy
y a
da es
J.
Ba onas
»Rusu-lie u iy
kalby
Zodyne“
(1923).
K.
Pakalka
KAIP
BUVO
RENGIAMI
LIETUVISKI
BOTANIKOS
TERMINU
ZODYNAL
Is eigus
Lie u oje
d i
aukS asias
“mokyklas
(Lie u os
Uni e si e g
Kaune
1922
m.
i
Zemés
ikio
akademija
Do nu oje
1924
m.),
ku iose
bu o
dés oma
bo-
anika,
dés y ojai
susi ipino
biologijos
e minologijos
i
augaly
nomenkla i os
su ienodinimu.
Inicia y os
uo
eikalu
1926
m.
émési
p o .
L.
Vailionis.
Jo
iipes-
Giu
1927
m.
bu o
suda y a
Bo anikos
zodyno
komisija
i8
10
na iy
—
jos
sudé y-
je
bu o
isy
bo anikos
Saky
a s o ai:
8
i
Kauno
Uni e si e o
i
2
i8
Z.
a.
aka-
demijos.
Jos
pi mininku
bu o
J.
Vailionis,
sek e o ium
—
J.
Dagys.
Tam
ik u
a sisaukimu
pak ie us
j ai ius
bo anikos
e minologijos
klausimais
besido-
mingius
asmenis
(biologus,
gydy ojus,
a macininkus,
kalbininkus,
miSkininkus
®
Zodj
spauda
,,a amos“
eikSme
pi masis
y a
pa a ojes
K.
Si ydas
knygoje
,,Punk ai
sa-
kymu“
(II,
1644).
?
B,
Ku Sai is
Zodj
spauda
ak a o
kaip
neZinoma
i$
Ry y
P isijos
a miy
i
Zyméjo
lauZ i-
niuose
skliaus eliuose.
;
244
i
k .)
alkininkau i
Zodyno
uosimo
da be,
a siliepé
kele as
asmeny,
a siysdami
senos
li e a ii os
i
ank aS iy
su
augaly
a dais.
Zodyno
komisijos
da ba
ma e-
ialiai
emé
Lie u os
K aS o y os
D augija.
18
su ink os
li e a ii os
suda iné i
Bo anikos
Zodyno
ka o eka
bu o
pa es-
a
uzZ
am
ik a
a lyginima
J.
Dagiui,
uo
me u
biologijos
specialybés
Ill
ku so
s u-
den ui.
Ka o eka
suda an ,
bu o
imami
pag indan
lo yniSki
augalu
a dai,
j a-
Somas
Seimos
pa adinimas,
lie u iSki,
okiSki,
usi8ki,
lenkiSki
i
la i8ki
a i in-
kamo
augalo
a dai.
Toliau
nu odoma
o
augalo
augim ie é,
iSpli imas,
p ak-
inis
panaudojimas
i
Zydéjimo
laikas.
Pag indiniai
augaly
a dams
ink i
misy
panaudo i
Sal iniai
bu o
Sie:
1)
D- o
J.
S augai io
,,Zodynas
bo aniky
a dy“,
suda y as
Sakiuose
1891
m.,
2)
J.
Pab éZos
,,Bo anika
a ba
Taislius
auguminis“,
iSleis a
JAV,
Shenandoah
Pa,
1900
m.,
3)
P.
Ma ulionio
,,Zolynas“,
II
dalis,
Vilnius,
1906,
4)
L.
I inskio
kalen-
do iai
(1846—1866)
i
5)
D- o
K.
G iniaus
,,Bo anikos
Zodynas“,
lie u iskai
lo-
yniSkoji
dalis.
Tai
bu o
augaly
a dai,
su ink i
iki
1904
m.
i8
li e a u os
i
zmo-
niy
kalbos
Ma ijampolés—Pil iskiy
apylinkése.
18
senyju
lie u iy
kalbos
Zodynyu
(Si ydo,
Neselmano,
Ku Saiéio,
Milkés
i
ki y)
augaly
a dus
pilnai
bu o
su inkes
i
k uopS¢iai
su aSes
J.
S augai is,
ak y us
isuomenininkas
i
didelis
lie u iy
kalbos
mégéjas.
Jo
suda y ame
Bo anikos
Zody-
no
ank a& yje,
su a ky ame
pagal
lo yniSkus
augaly
a dus,
lie u iSkieji
a i ikme-
nys
su asy i
s ulpelio
pa idalu,
po
kiek ieno
su umpin ai
nu odan
Sal inj,
i8
ku-
io
paim as
as
Zodis.
Kai
ku iems
augalams
pa adin i
su ink a
ne
po
kelias
de-
3im is
sinonimy.
Imsime
pa yzdziu
Myoso is
palus is
—
pelking
neuzmi S uole.
Jai
J.
S augaigio
Zodyne
andame
21
a da,
bi en :
dangaus
asa ikas
J,
dangaus
aSa i-
ké
Ch,
gel Zolé
K,
(Coadj),
Ch,
gelzolé
Ky
(Coadj.),
miego
Zolé
J
(N),
miné ené
Ma ,
mine enés
pelkinés
I ,
minie ené
Al
(zem),
minie ené
pelkiné
| ,
nak ibalda
Ma ,
nemi sélés
ly,
neuzmi siké
Z,
neuimi sk
manes
B
(Ek),
asu és
S
(PlokS¢iai),
sau-
lés
aSa élés
S ,
a laku és
(apie
Al i a),
a lés
aSa élés
K.G.,
a naku is
Al,
e -
gismeiné
Ky,
Zaizd a
Ch,
Zaizd os
Zolikés
J
(P ék).
18
pa eik u
a dy
ik
2
pa-
ies
J.
S augaizio
i
Zmoniy
gy os
kalbos
su ink i
( asu és
i
saulés
aSa élés)
i
ki i
du
K.
G iniaus
anka
p i aSy i,
i
Zmoniy
gi dé i
( a laku és
i
a lés
aSa é-
lés),
ki i
17
i8
li e a i os.
IS
ki y
Sal iniy
mes
da
adome
am
pa iam
augalui:
ka y és
(Pn),
landonés
Zolé
(Pe ),
a lakojé
(K1 ),
a liokéliai
(Kéd),
a liy
ii e-
lés
(Pn).
Tuo
bidu
jau
26
a dai
susi inko,
i§
ku iy
Bo anikos
Zodyno
komisija
u éjo
iS ink i
ge iausj
i
p ipazin i
ji
pag indiniu,
o
ki us
a ba
palik i
sinoni-
mais,
jiems
p i aikius
daba ine
lie u iy
kalbos
aSyba,
a ba
isai
iSleis i
kaip
klaidingus.
Tokie
ge iausio
a do
i8 inkimai
bu o
da omi
Bo anikos
Zodyno
komisijos
posédZiuose,
o
pa aisymai
kalbos
a z ilgiu
a lik i
edak o iaus,
abejo-
inais
a ejais
pasikonsul a us
su
kalbininkais
J.
Baléikoniu
i
P .
Ska dzium.
Kai
ku ie
augaly
a dai
J.
S augai io
Bo anikos
Zodyno
gale
su aSy i
be
lo y-
nisky
pa adinimy,
nes
au o ius
nezinojo
a ba
abejojo,
ku
juos
jsp aus i.
Tokiy
a dy
sa agas,
nu odan ,
i8
ku
jie
paim i,
uzZima
18
puslapiy.
Kai
ku iems
nu o-
dy i
okiSki
a i ikmenys
a ba
pa aSy a,
kam
jie
naudojami.
S ai
keli
pa yzdziai.
Aklys
—
ais as
gal ijams
nuog
inimo
po
lieZu iu:
sug idus
eik
su iS i-
gomis
a
ac u
sumaiSius
po
lieZu iu
in i
i
duo i
su
édesiu.
Bajo as
—
ais-
245
as
dél
ka iy,
kad
nelabos
akys
neuzke é y
i
nepagadin y
pieno:
pa asa yje,
i8leidzian
jas
i
ganykla,
su
e ba
sumai’o
a
Zole
i
uzsmilko,
Beso é
—
ku i
su
jos
uogomis
uzgi do,
as
gauna
,
beso es“:
algo
i
algo
i
liek i
be
so ies
i
silpnas.
Bulbé
laukiné
—
ais as
nuog
idos
mazy
aiky;
diio in as
Zoles
i in
i
ge ia.
Dan azolé
—
Saknis
y a
yais as
nuo
didziausio
dan y
gélimo:
su
cuk umi
su ynus,
su
a a
an
dan ies
e i.
D ugé,
d ugzolé
—
ais as
nuog
d ugio:
p a-
dedan
k és i,
smilkina
su
jaja
an
Za ijy,
a ba
jy
i ala
ge ia.
Godas
—
ais-
as
Zmogui
i
gy uliui:
su
i in omis
Saknimis
kad
uZgi do,
ai
labai
godZiai
a ba
beso iai
éda.
Kepu nink’s
—
kad
kal inas
me asi
po
ankas
i
kojas,
eik
i8
jy
a ba a
ge i
—
y ais- aka ais,
o
ada
jis
susimes
j
gal os
plaukus.
Koklis
—
ais as
ka éms,
kad
sme onos
daugiau
duo y;
aipgi
Su ina
juo
puodus,
kad
sme-
ona
pa aisy y.
Lage s as
ik asis
—
ais as
dél
nupenéjimo
i
nu ukimo
oZky.
Ri Zolé
—
ais as
ka éms,
kad
nesilauzZy y
pasibégus.
Silpnazolé
—
ais as
se-
niems
Zmonéms
nuog
sunkaus
dusulio.
T ukZolé
—
yais as
nuog
pa ukimo
i
pasi e iojimo.
Veng yks is,
eng uks is
—
nuog
slogy,
nu a o
9
ligas.
Zmogzolé
—
ais as
nuog
silpnumo.
I§
Si y
paai’kinimy
ma ome,
kad
J.
S augai is
inko
mediiaga
i
apie
augaly
a ojima
liaudies
medicinoje.
D- o
K.
G iniaus
Bo anikos
Zodynas,
ka o ekos
pa idalu
s ambiose
ska di-
nése
dézése
abécélés
a ka
i8dés y as,
mums
i gi
da e
daug
naujos
medZiagos.
Jame,
kiek
a simenu,
bu o
i
au osakos
elemen y,
susijusiy
su
augaly
a dais.
Tame
Zodyne
aip
pa
bu o
augaly
a dy,
ku iy
mokslinis
(lo yni8kas)
pa adini-
mas
au o iui
nebu o
Zinomas,
p z.,
s ypzolés
—
ai
Zolés,
kai
ku iy
y y
a oja-
mos
kaip
a odisiacum.
J.
Pab éZos
Zodyna
mes
a ojome
i8
Ame ikoj
iSleis o
i
bend ing
kalba
pe -
aisy o eks o.
Jame,
be
abejo,
bu o
kai
ku iy
ne ikslumy,
nes
suda y ojas
ne
i-
su
sugebéjo
Zemai iy
a me
i
sa o iska
J.
Pab ézos
a o a
ansk ipcija
iks-
liai
j
bend ing
kalba
pe es i.
Kai
ku iuos
isk eipimus
a i aisy i
mums
padéjo
s ud.
Bielinio
i
V uble skio
biblio ekoje
bu usio
ank aS io
iksliai
nu a8y as
i
L.
Vailioniui
a siys as
J.
Pab éZos
bo anikos
Zodynélio
nuo aSas
(no s
au o ius
jame
nebu o
nu ody as).
J.
Pab éZq
mes
laikéme
didZiausiu
au o i e u
auga-
ly
a dy
da yboje,
nes
jis
bu o
Sio
da bo
p adininkas,
da es
Lie u os
Ziediniams
augalams
pilng
nomenkla i a.
Tiesa,
jo
pa ink uose
augaly
a duose
pasi aiko
polonizmy,
p z.,
naSlai é
adinama
piolka
(In.
iolek),
nas u é
—
nas u cija
a ba
mis u cija
(In.
nas u cia).
Be
iS
liaudies
lipy
su ink y
pa adinimy
jo
,,Bo aniko-
je
a ba
Taisliuje
auguminiame“
labai
daug.
IS
lo yny kalbos
e s iniai
augaly
a -
dai
Pab éZos
Zodyne
i gi
gana
ge i,
p z.,
boks y é
(Tu i is),
Cesnakiiné
(Allia ia),
d iezlielé,
a ba
gy a snapé
(Ophioglossum),
dumblé
(Limosella),
nenaudé
(Ado-
xa),
anagé
(Hie acium),
ilkakojé
(Lycopus),
Sim iiné
(Cen unculus),
undg aks a
(Hyd ocha is)
i
k .
Labai
ge ai,
kad
J.
Pab éZa
panaudojo
daugeliui
augaly
pa adin i
lie u iy
mi ologinius
a dus,
p z.,
Jasione
mon ana
ga o
bi iy
dei és
Aus éjos
a da,
Fes uca
—
é iuky
die o
E aicino,
Sisymb ium
—
pozZemiu
die o
Pokliaus,
samany
gen is
B yum
—
samany
die o
Silnycio
a da.
Jeigu
ka aliky
kunigas
ado
galimu
palaiky i
Zmoniy
a min yje
pagonisky
die ai¢iy
a dus,
as
odo
jo
dideli
pa io izma,
paska inusj
ji
iSsaugo i
nyks anéius
misy
kalbos
deimanéiukus.
Bo anikos
Zodyno
komisija
aukS ai
e ino
i
Lie u os
miskininky
moky o-
jo
p o .
P.
Ma ulionio
indélj
augaly
a dynui
nus a y i.
Jo
,,Zolyne“
adome
apie
246
2000
augaly
a dy.
P.
Ma ulionis,
3i
a dyna
suda ydamas,
émési
daugiausia
J.
Pab éZos
nus a y a
augaly
nomenkla i a,
be
daug
ka
i
papildé.
Kai
ku iuos
J.
Pab ézos
i es us
augaly
a dus
P.
Ma ulionis
bu o
Siek
iek
pakei es,
p z.
Mespilus
gen i,
Pab éZos
pa adin a
sliand a
(szlad a)
jis
pe aisé
i
Sliaud a
(o
gal
ai
bu o
ko ek i os
klaida).
And omeda
gen j
J.
Pab éZa
adino
balzu a,
o
P.
Ma ulionis
pe aisé
j
balazu e.
Cha a
gen i,
Pab éZos
aS uose
adinama
Sal inu e,
Ma ulio-
nis
pakei é
Sal inuole.
Bo anikos
Zodyno
komisija
neapsi ibojo
ien
li e a i iniais
Sal iniais,
be
s engési
i i$
gy osios
kalbos
augaly
a dyna
papildy i.
Be eik
isi
Sios
komisi-
jos
na iai
pa eiké
inkinius
augaly
a du,
gi dé y
sa o
gim inéje.
Be
o,
daug
pasida ba o,
inkdamas
augaly
a dus,
doc.
J.
Elisonas,
ilgq
laika
di bes
Pane-
éZio
gimnazijoj
gam os
moksly
dés y oju.
Jis
ipa eigoda o
sa o
mokinius
asa-
os
me u
ink i
he ba us
i
jy
lapy
e ike ése
j aSy i,
kaip
ie iniai
zmonés
a
augala
adina.
Tokiy
he ba iniy
lapy
labai
daug
(apie
du
iks andius)
bu o
Pane é-
Zio
gimnazijos
i
Moky oju
semina ijos
gam os
kabine uose.
Di ek o ius
J.
Eliso-
nas
maloniai
leido
man
uos
he ba us
pe Zi é i
i
augaly a dus
i$
ju
nusi aSy-
i
(su
iksliais
nu odymais,
i$
ku ios
apsk i ies
i
als iaus
ie
ya dai
su ink i).
Taip
pa
Bi zu
ajono
p adzios
mokykly
inspek o ius
J.
Alekna
iS odé
man
sayo
mo-
kiniy
Bi zy
apsk i yje
su ink a
g azy
he ba a,
ku iame
bu o
gana
daug
lie u is-
ky
augaly
a dy.
Si aip
bu o
su ink a
i
ka o ekos
pa idalu
api o min a
medziaga,
ku ia
paskui,
1929—1933
m.
Bo anikos
Zodyno
komisija
aps a s é,
daugeliu
naujada u
papildé,
o
jos
sek e o ius
eks a
pa uosé
spaudai.
Ilgai
bu o
ieSko a
leidéjo
Siam
gana
s ambiam
eikalui,
be
as
ieSkojimas
neda é
aisiy.
Pagaliau
Bo anikos
Zodyno
komisijos
pi mininkas
p o .
L.
Vailionis
yZosi
pa s
sa o
léSomis
Si
da ba
iSleis i,
i
jis
1938
m.
iSéjo
iS
spaudos.
Taigi,
nuo
da bo
p adzios
iki
Zo-
dyno
pasi odymo
I
dalies
(augaly
a dyno)
pasi odymo
p aéjo
12
me y.
Tolimesnis
da bo
ba as
bu o
Bo anikos
e miny
(augalu
ana omijos,
mo -
ologijos,
ekologijos,
i opa ologijos,
iziologijos,
gene ikos
i
geobo anikos)
Zo-
dyno
uoSimas.
Jis
bu o
p adé as
1939
m.
Kadangi
p o .
L.
Vailionis
ais
me ais
mi é,
ai
Bo anikos
Zodyno
komisijos
pi mininku
apo
p o .
V.
Vilkai is
i
éjo
as
pa eigas
iki
1941
m.
Komisija
bu o
papildy a
2
na iais:
E.
Gimbu iene
ge-
ne ikos
e minams
i
J.
Rauk iu
—
miskininkys és
e minams
ink i.
Didysis
Té ynés
ka as
$i
da ba
nu auké.
Jis
bu o
a naujin as
1945
m.
LTSR
MA
Biologijos
ins i u o
Bo anikos
sek o iaus
inicia y a.
Doc.
M.
Na ke iéai é-
I anauskiené
i
S.
CiZauskai é
inko
bo anikos
e minus
i§
li e a i os
eje a
me u.
1950
m.
jsis eigus
Visasajunginés
bo aniky
d augijos
Lie u os
sky iui,
Bo anikos
Zodyno
uosimui
ado au i
bu o
pa es a
Sios
o ganizacijos
aldybai.
Bo anikos
Zodyno
komisija
bu o
pe o ganizuo a,
papildan
ja
naujais
na iais.
Jos
sudé in
igjo
i8
Vilniaus
Vals ybinio
uni e si e o
bo aniniy
ka ed y
(A.
Minke i ius,
P.
Sna s-
kis,
M.
I anauskiené,
P.
Bluzmanas,
I.
Sa kiniené),
iS
Vilniaus
Pedagoginio
ins i-
u o
(V.
Galinis),
i
Kauno
Bo anikos
sodo
(K.
G ybauskas,
A.
U bonas),
iS
Misky
echnikumo
(J.
Gelaze i ius).
I
komisijos
posédZius,
s a s an
e minus,
bu o
k ie iami
i
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
Te minologijos
ko-
misijos
na iai:
J.
K uopas,
N.
G igas,.
A.
BalaSai is
i
K.
Gai enis.
Komisijai
247
pi mininka o
J.
Dagys.
Zodyno
komisija
posédzZia o
apie
10
me y.
Tuose
posé-
dziuose
isus
e minus
pa i inus,
olimesniame
e ape
pagal
Bo anikos
ins i u-
o
plana
Sis
Zodynas
bu o
edaguojamas;
edakciné
komisija:
y .
edak o ius
J.
Dagys
i
na iai:
A.
Leka i ius
i
V.
MaliSauskiené.
Zodynas
bu o
galu inai
pa-
uos as
1962
m.
i
j eik as
,,Min ies“
leidyklai,
ku i
ji
iSleido
1965
m.
[8leis a-
sis
,,Bo anikos
e miny
Zodynas*
ak inai
y a
ankséiau
iSéjusio
,,Lie u iSko
bo a-
nikos
Zodyno“
II
dalis.
Sios
dalies
pa uoSimas
esési
apie
20
me y.
Da bas
uo
nesibaigé.
Daba
Bo anikos
Zzodyno
komisija,
eikian i
kaip
Lie u os
bo aniky
d augijos
padalinys
p ie
LTSR
MA
Bo anikos
ins i u o,
émé-
si
i§
naujo
pe zii é i,
pa ikslin i
i
papildy i
augaly
a dyna,
pa uoS i
Sios
I
Bo-
anikos
Zodyno
dalies
nauja
leidima.
Tas
da bas
sis emingai
di bamas:
j
komi-
sijos
da ba
i auk a
kele as
naujy
specialis y:
dumbliy
a dams
—
G.
Janka i-
Sa e,
g yby
a dams
—
J.
Mazelai is,
samany
a dams
—
A.
Kuzas,
deko a y iniy
augaly
a dams
—
Vilniaus
uni e si e o
Bo anikos
sodo
edéja
A.
Lu inskiené,
komisijos
sek e o iaus
pa eigoms
—
R.
Janke i iené.
PosédZiuose
isuome
da-
ly auja
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
Te minologijos
g upés
na iai.
Da bas
jau
jpusé as.
J.
Dagys
TERMININIAI
FRAZEOLOGIZMAI
SU
ASMENVARDZIAIS
Te mininiy
azeologizmu
daugiausia
pasi aiko
liaudies
Snekamojoje
kal-
boje.
No s
mokslo
i
echnikos
pazZanga,
naujos
isuomeninio
poli inio
gy enimo
salygos
eikalauja
is
naujy
ne
ik
ienazodziy,
be
i
sudé iniy
e miny,
a iau
liaudiniai
e mininiai
azeologizmai
i
Siuolaiking
moksline
e minija
palygin i
e ai
pa enka.
Da
e iau
mokslinéje
e minijoje
jie
a si anda
kaip
e s iniai
i8
ki y
kalby.
Daugiausia
e mininiy
azeologizmy
pasi aiko
augaly
pa adinimy
a pe,
p z.:
kiskio
kopis ai
,,kiSkiakopis is“,
a lés
aSa élés
,nemi Sélé“,
eciau
gy-
any
e minijoje
—
medinoji
ozka
,,s i na“,
Bi zy
agis
,,laumZi gis“,
da
eciau
echniSkujy
moksly
Sakose,
p z.:
as onomijoje
—
dangaus
yks é
,,kome a“,
geologijoje
—
pe kiino
kulka
,,belemni as“
i
. .
A ski a
e mininiy
azeologizmu
g upele
suda o
okie,
ku ie
am
ik u
a -
Zyilgiu
siejasi
su
onomas ika,
nes
ienas
jy
komponen as
y a
asmen a dis,
p z.,
Ma és
lapai',
Jonio
dobilai
i
. .
[ okius
azeologizmus
jeinan ieji
a dai be eik
iS isai
y a
k ik8 ioni8ki,
odél
jie
i8
dalies
nusako
i
okiy
e miny
a si adimo
apy-
iksle
is o ine
da a,
.
y.
lie u iy
kalboje
jie
p adéjo
o muo is,
p aéjus
ku iam
1
Ragan
s aipsnj,
naudo a
i
li e a ii a
i
ank aS iniai
ondai:
J.
Dagys,
Lie u iSkas
bo a-
nikos
Zodynas,
1,
Kaunas,
1938;
I.
Edelmane,
DaZi
augu
nosaukumi,
kas
sais ami
a
k asu,
ga Su
un
sma Zu
nosaukumien,
—
Vel ijums
Akadémikim
Janim
Endzelinam
1873—1973,
Riga,
1972,
p.274—292;
J.
Elisonas,
Zoologijos
sis ema ikos
e miny
Zodynélis,
Kaunas,
1920;
Jacoby,
Li auischen
Li e a ischen
Gesellscha ,
II,
Heidelbe g,
1887,
p.
133-143;
J.
Kal ai is,
Lie u-
wiszky
wa dy
klé elé,
TilZé,
1910,
p.
72-84;
K.
Miilenbacha,
La ieSu
alodas
a dnica,
H,
Riga,
1925-1927;
Akademinio
Lie u iy
kalbos
Zodyno
ka o eka
bei
Lie u iy
kalbos
a laso
ondai,
esan ys
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e.
Kai
ku ie
e mininiai
azeologizmai
uZ aSy i
pa ios
au o és
i$
a miy.
Te mininiy
azeologizmy
eiksmés
pa eikiamos
p idedamajame
sa aSe.
248