Lb)
WoBe
TU
ply
Ti.
Be
RgMie}
aNe
OR
VOIGT
sd
A
Linh
Deu
(Gys
Task
MOK
SLU
AKADEMIJSA
TERMINOLOGINIAI
ETIUDAI,
RECENZIJOS
1S
LIETUVIY
KALBOTYROS
TERMINU
ISTORIJOS
1.
Raidé
Te mino
pa adin i
a8 o
Zenklui
p i eiké
jau
M.
MaZ ydui,
ku is
sa o
,,Ka e-
kizme“
(1547)
i8spausdino
i
pi maji
lie u i8ka
elemen o iy
,,Pigus
i
umpas
moks-
las
skai y i
i
a8y i*.
Siame
os
4
puslapiy
skai ymo
pamokyme
andame
aidés
i
pag indiniy
ju
(ka u
i
ga sy)
sky iy
e minus.
RaS o
Zenkla
MaZ ydas
laiké
pa-
g indiniu
skai ymo
elemen u
i
pa adino
jj
naujada u
skai y iné:
Skai y iniu
i a
a .
Didjas...Ma as...
Pagal
da yba
skai y ines
galima
g e in i
su
okiais
daly iy
ediniais:
ady inis,
dazy inis,
dé é inis,
pené inis,
me gau inis,
kapo inis
i
pan.
Tokie
zodziai
a ojami
kaip
bid a diiai.
Tiesa,
y a
kelios
deSim ys
p iesagos
- inis,
-é
eiksmaZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy,
a imy
eiksmo
ezul a o
bei
objek o
pa adini-
mams!.
Ta p
Siu
ediniy
—
nemaZai
i
naujada y:
aukleé inis,
igalio inis,
ink iné,
s a y inis,
sumus inis.
18
senesniy
miné ina
okuo iné
,,skai iaus
zenklas*
R
408,
N, K.
No s
i
e os
da ybos
Sis
Maz ydo
naujada as,
a iau
g e a
éliau
suda y-
u
jo
sinonimy
skai y inés
i8silaiké
palygin i
ilgai
—
ne
iki
XIX
a.
p adzios.
Pi miausia
jis
a ojamas
B.
Vilen o
,,Enchi idiono“
e ime
(1579)...
e -
ais
mus
pada é
u édq
da y i
naujo
es amen o
ne
skai y inés,
be
d asés.
Nesa
skai y iné
uimus,
be
d asia
a gydo“
Vin
E103.
Ki as
Ry y
P isijos
eliginiy
a8 y
e éjas
S.
Vaisno as
1600
m.
i8leis ame
,,Ma ga i os
Teologikos“
e ime
aip
pa
a ojo
skai y ines:
Anabap is ai...
apjuoké
moksla
dangiskaji,
kaip
skai y ine
numi usig
MT5;
...
pagalei
pacios
skai y inés
( .
y.
aidiSkai)...
MT150.
T upu j
pakeis a
Sio
naujada o
o ma
skai ydiné
a ojo
i
J.
B e kiinas
Bibli-
jos
e ime
( ank aS is
apie
1590
m.):
Iki
dangus
i
Zemé
p aeis,
nep aeis
maziausia
skai ydiné
né
k apelé
nuog
zokano
BBM 5,
18;
Z .
da
P R2,
29,
2P K3,
6,
2P K3,
7.
Randame
Siame
e ime
i
y iSkos
giminés
o ma:
Be
bu o
i
uz aSymas
pa asy as
an
jo
skai ydiniais
g iekiskais
BBLuk23,
38.
Tokios
da ybos
ediniy
lie u iy
kal-
boje,
odos,
né a®.
Kodél
J.
B e kiinas
,, obulino“
M.
Maz ydo
naujada a,
a spé i
sunku.
1
Z .
Lie u iu
kalbos
g ama ika,
I,
1965,
p.
323,
571.
®
Senujy
as y
aSyba
i
Sal iniy
san umpos
okios
pa ,
kaip
i
akademiniame
,,Lie u iy
kal-
bos
Zodyne“.
®
Su
o man u
d
y a
ik
bidya diné
p iesaga
-adinis,
ya ojama
j ai ioms
obuoliy
igims
zymé i.
232
Skai y iné
kele a
ka y
(3
ka us
skliaus eliuose
p idedama
i
li e a)
pa a o a
i
S.
By ne io
Naujojo
es amen o
e ime
(1701),
Z .
B P R2,
29.
Su
li e a
skliaus-
eliuose
a ojama
daZniau,
Z .
P R7,
6,
2P K3,
6,
2P KS,
7.
Ki ais
panaSiais
a e-
jais,
ku
Naujojo
es amen o
e éjai
a oja
aidés
sa oka,
By ne is
min j
nusaky-
da o
ki okiais
ZodZiais:
Zymelé
Luk16,
17,
M 5,
18,
jo a
M 5,
18.
Kaip
okieciy
kalbos
Buchs abe
a i ikmenj,
skai y ines
i
sa o
Zodynus
idéjo
i
pi mieji
Ry y
P isijos
Zodyny
au o iai.
Skai y ines
andame
K auzés
okieciy-lie-
u iy
kalbos
Zodyno
(XVII
a.)
ank a8 yje
(105
p.),
XVII
a.
pab.
Zodyno
,,Cla is
Ge manico-Li h ana“
ank aS yje,
Z .
C17,
405,
J.
B odo skio
,,Lexicon
Ge manico-
Li anicum*
(XVIII
a.
p .)
ank a8 yje
(301
p.).
F.
W.
Hako
Zodyne
»»Vocabula-
ium...“
(1730)
g e a
skai y iné
(116
p.)
p idé as
i
sinonimas
as elis
(165
p.).
Pily-
pas
Ruigys
,,Deu sch-Li auisches
Lexicon...“
(1747),
be
anks esniu
e miny
skai y-
ine
i
as elis
R87,
pa eiké
da
du
naujada us:
analogika
edini
axy iné*
(i
Zodziu
jungini
asy ines
sudémi)
i
ki okios
da ybos
edini
as inélis
(Z .
lizda
aSau).
Visi
Sie
naujada ai
paka o ii
K.
Milkaus
Zzodyne
,,Li auisch-Deu sches
und
Deu sch-
Li auisches
Wé e buch*
(1800),
Z .
p.
218,
240
i
114.
Tik
p ie
skai y inés
(Z .
liz-
da
skai au)
p idé a
pas aba,
kad
ai
esas
nelabai
sup an amas
Zodis
(nich
seh
e -
s andlich),
0
p ie
as inélio
(Z .
lizda
aSau)
—
nelabai
Zinomas
(nich
seh
bekann ).
XIX
a.
Ry u
P isijos
elemen o iuose
bu o
a ojamas
M.
Maz ydo
naujada-
as
skai y iné,
p z.,
Naujas
Pibelis,
a ba
Knygelés,
is
ku iy
Kudikiai
gal
i8simokin i
Skai y ines
paZin ...
(apie
1839
m.)
i
okie iy
kalbos
Buchs abe
pe di binys
boks-
a as,
Z .
Naujas
Pibelis,
a ba
Knygelés,
i8
ku iy
Kudikiai
gal
i8simokin is
BokS a-
us
pazin ...
(1808)°.
Skai y inés
a ojamos
i
en
leidZiamuose
laik aS iuose:
Apa ioj
s ambiomis
skai y inémis
o
ab ozdo
a das
pad uka o as
LC1879,
41.
Biblijose
g e a
skai y iniy
(2P K3,
6)
a ojami
i
ki i
naujada ai:
asy iné
(P R7,
6)
i
as elis
(M 5,
18,
Luk16,
17).
Juos
andame
1816, 1863,
1895,
ne
1931
me y
leidime.
Dél
o
Siuos
e minus,
kaip
Buchs abe
a i ikmenis,
andame
idé us
i
i
G.
Ne-
selmano
(1851)
bei
F.
Ku Sai io
Zodynus
(1870,
1883):
skai y iné
N474, K376,
K1267;
asy iné
K346,
K1267;
as elis
N429,
boks a as
K1I267.
G.
Neselmano
Zodyne
an-
dame
da
sinonima
as iné
i
paka o us
P.
Ruigio
maZybinius
naujada us
as iné-
lis
i
aS inélé
(429
p.).
XIX
a.
Vilniuje
leidziamuose
elemen o iuose
i
g ama ikose
skai y ines
andame
ik
K.
Nezabi auskio
,,Naujame
moksle
skai ymo“
(1824):
...
dZiaugdamose
ais
ab ozdeliais,
a ba
pa eikslais,
...
ismoksi e
skai y iniy,
a ba
li e y
(p a a mé);
skai y inés
sudé os
(3
p.)
i
K.
Kasakauskio
,sKalb édoje
liezu io
Zemai i8ko“
(1832).
Lie u oje
leidziamuose
aS uose
jau
nuo
M.
DaukSos
ssPos ilés
“
(1599)
iki
XIX
a.
pabaigos
be eik
iS isai
a ojamas
i8
lenky
kalbos
paim as
lo ynigkas
e minas
/i-
e a
(z .
DP141,
373,
423,
SD33,
134
i
k .)
i
aplie u in a
jo
o ma
Ji a a.
Abi
Sios
o mos
bu o
a ojamos
daZniausiai
i
,,AuS oje“.
4
Siau és
y y
Lie u oje
Zinomas
Zodis
asy inis
,,Za do
s iebas,
s ulpas“,
ku is,
u
bi ,
sie-
inas
su
axy i
eikSme
,,da y i
Zenkla,
b éZ i
b iikSnj“,
plg.
J.
O ebski,
Wschodnioli ewskie
na ze-
eze
we eckie,
I,
p.
179.
®
Z ,
Lie u os
TSR
bibliog a ija,
I,
Vilnius,
1969,
p.
447—448.
233°
Tadiau
lie u i8ky
g ama iky
au o iai,
p adéje
suda iné i
lie u iskus
e minus,
ka é
i
/i e os
a i ikmenis.
S.
Daukan as
,,P asmoje
lo yny
kalbos“
(1837)
i
elemen-
o iuje
(1842)
a ojo
naujada a
odbalsé.
Sis
da inys
e os
da ybos
(plg.
sébi zZé,
s a azolé).
Daznesni
y a
a i ks ios
komponen y
a kos
—
daik a a dzZio
i
eiks-
mazodzio
da iniai
(p z.,
musmi é,
Sienpio ys,
duobkasys,
kel odis
i
pan.).
Dél
o
i
pasekéjy
u éjo
nedaug:
odbalse
a ojo
J.
Ju’ka
,,Kalbose
lie u iSko
lieZu io“
(1861),
ja
andame
uZ iksuo a
G.
Neselmano
(319
p.),
F.
Ku Sai io
(357)
i
M.
Mie-
Zinio
(208
p.)
Zodynuose.
Ki as
S.
Daukan o
i es as
e minas
balsé,
lenky
kalbos
gloska
e inys,
aidei
i
balsei
adin i
bu o
a ojamas
i
pla iau.
Kaip
li e y
sino-
nima
jas
a ojo
J.
Ju’ka
,,[8 a ime
a8 Zenkliy“*
—
b olio
An ano
liaudies
dainy
leidiniy
(1880,
1883)
a8ybos
komen a uose.
Balsémis
aides
adino
i
M.
Miezinis
sa o
g ama ikoje
(1886).
K.
Jaunius
sa o
kalbinés
eiklos
p adZioje
(da
mokydamasis
Kauno
kunigy
semina ijoje
1871—1875
m.)
s aipsniy
ank aS iuose
a ojo
naujada a
bals odis:
Bals odis
(ki aip
adinamas
aidé,
lo .
li e a)
y a
ma omas
Zenklas
kokio
no in ais
ga snio:
a,
b,
d,
i
k ®,
A odo,
kad
Sis
e minas
aip
i
liko
ank aS iuose,
pla¢iau
jis
nebu o
a ojamas.
Ge esnio
likimo
susilauké
ki as
K.
Jauniaus
naujada as
as Zenklis,
suda y as
apie
1878
m.’,
ku jjis
a ojo
dés ydamas
lie u iy
kalba
Kaune
nuo
1885
m.°.
§j
populia ios
da ybos
naujada a
pe émé
J.
JuSka
i
a ojo
ji
miné-
uose
b olio
su ink y
dainy
leidiniy
a8ybos
paaiSkinimuose
,,[S a imas
aS zenkliy“
(1880)
i
,,Ra8 Zenkliai*
(1883).
Randame
§j
e mina
i
pe iodinéje
spaudoje,
p z.,
,AuS oje“
(1884,
287),
,,Lie u i8koje
cei ungoje“
(1887,
38),
,,
Te yneés
sa ge“
(1899
m.
p iedo
p.
20)
i
a ski uose
leidiniuose,
p z.,
A.
Jak8 o
,,Misy
al abe o
klausimas
“
(1914).
Vieno
ki o
au o iaus
as Zenkliai
éliau
buyo
a ojami
i
sky ybos
Zenkly
eik$me,
p z.,
A.
Lelio
,,Lenky
i
lie u iy
kalbos
Zodyne“
(1912)
punk uacja
e giama
junginiu
as Zenkliy
s a ymas.
P ieS
isigalin
daba iniam
aidés
e minui
XIX
a.
pabaigoje
spaudoje
g e-
a
li a os
bu o
a ojami
i
anks esni
Ry y
P asijos
i
Lie u os
aS y
au o iy
nau-
jada ai.
Pa yzdziui,
,,Aus os“
1
nume io
s aipsnelyje
,,Zodelis
del
P isy
lie u -
ninky“,
be
Ji a y,
andame
i
skai ines
(2
k.),
aSy ines
(2
k.),
asmenes
(1
k.):
Da-
ba
jau
isas
s ie as
p ipazino,
kad
lo yniskosios
li a os
(skai y inés,
aSy inés,
as-
menés)
ge esnés
i
g azesnés
y a
i
akiy
eip
negadina
1883,
21.
Vienas
i8
okiy
nau-
jada y
bu o
asmené,
dgsk.
a d.
asmenés®.
Ku ian
ji,
ma y ,
bu o
de in asi
p ie
li e os
i
jos
lie u isky
a i ikmeny
skai y iné,
aSy iné
mo e iskosios
giminés,
Ta iau
ilgainiui
Sis
naujada as
bu o
pakeis as
j
y i8kosios
giminés
o ma
asmuo,
dgsk.
a d.
axmenys.
Tokios
da ybos
zodziy
daugiau
y a
y iskosios
giminés,
®
Z .
K.
Jauniaus
ank aS ius
Respublikinés
biblio ekos
ank aS yne
F23—16,
p.
95,
aip
pa
57,
73,
74.
Rank as iy
sasiu inis
a8y as
1870—1873
m.
?
Z ,
miné us
K.
Jauniaus
ank a& ius
Respublikinéje
biblio ekoje
F23—17,
p.
2.
Sis
e minas
ya ojamas
i
laigke
A.
Ju’kai
(1879.1LI.6)
apie
jo
dainy
a8yba,
Z .
LTI549—562.
8
Z .
1897
m.
Do pa e
hek og a uo as
jo
lie u iy
kalbos
paskai as,
pa adin as
»
Lie uyiskas
kn.
Jaunio
kalbomokslis*.
®
Sio
e mino
daugiskai os
o ma
ki uose
nume iuose
j ai uoja:
g e a
...
apie
j edimq
usisky
aXSmeniy
imiisy
knygas
a8oma
...
usiskos
aSmenys
negali
bii i
a ojamos
misy knygose
A
1883,
81.
©
1§
p adZiy
bu o
a ojama
o ma
aimens,
Z .
,,Jablonskio
aS ai*,
ILI,
p.
80.
Tokia
o ma
andamei
J.
Jablonskio
1919
i
1922
m.
,,Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“:
Taigi
aidés
y a
ga sy
as-
mens.
Raidyno
asmens
eina
po
ienas
ki o
am
ik a
a ka
|
p.
5].
234
p z.:
akmuo,
aumuo,
eSmuo.
Rasmenys
g e a
aidziy
p adedami
a o i
,,Va -
pe“:
...ne u i
jokio
eisingo
pama o,
i’sky us
ana iskq
neuzkan q
miisy
asmeny
1889,
18.
Vy i8kos
giminés
e mino
o mai
p i a é
i
J.
Jablonskis
i
ja
i i ino
sa o
lie u iy
kalbos
g ama ikomis.
Daba inis
aidés
e minas
spaudoje
p adé as
a o i
»Aus oje*
1883
m.:
_.nu ina
askq,
anda
aides
(li a as)
isg iauz as
(262
p.),
no s
Siaip
Siame
laik aS yje
i
éliau
domina o
ik
li a os.
Tik
,,Va pas“
nuo
pa
p adZios
(1889)
be-
eik
i8 isai
a ojo
aides
(ne
i
skliaus uose
nep idédamas
li a os).
Kokia
io
e mino
kilmé?
Raidés
a si adimo
is o ijq
eikia
sie i
su
lenky
k.
e minu
gloska
( e s u
i8
lo .
ocales),
ku is
bu o
a ojamas
kaip
li e os
lenkiSkas
sinonimas.
Te minas
gloska,
be
abejo,
sie inas
su
glos
,,balsas“,
su
bid a dZiu
glosny,
be
iesioginés
,,ga sus*
eik$més,
u in iu
i
pe kel ine
aiskus,
aki aizdus,
ySkus“
eik8me™.
XIX
a.
elemen o iuose
i
kalbiniuose
aS uose
balsiniai
ga sai
i
asmenys
ieno
ki o
au o iaus
bu o
adinami
gloskos
e iniu
balsémis.
A.
Ba anauskui,
dés¢iusiam
lie u iy
kalbos
ku sa
Kauno
kunigy
semina ijoje
(1871
—
1883),
ma y ,
nepa i-
ko
balsés
d i eik’migkumas.
Jis
a k eipia
démesj
i
y u
auk& ai iy
Zodj
aidus,
sa o
eik’me
a ima
miné ai
pe kel inei
g osny
eikSmei:
Koks
aidus
audeklas
(aiskiais
g aziais
as ais)!
Kp.
Raidus
koks
as as
( yskus,
aiskiai
ma omas
au-
deklo
as as)
Pl.
Ka os
aidiis
as eliai,
ai
q
imsim
panele
(d.)
Kp.
Su
akiniais
labai
aidu,
o
be
akiniy
nema au
Dbk.
A.
Ba anauskui
aidus
buyo
gy osios
kalbos
Zodis:
jj
andame
pa a o a
kalbiniuose
lai’kuose
i
ki okiuose
ank a’-
iuose,
Z .
APhI94.
Ma y ,
i8
Sio
bad a dzio
jis
i
pada é
daik a a di
aidé
i
nuo
1872
m.
g e a
li e os
émé
a o i
sa o
paskai ose™
i
laiSkuose
kalbininkams,
p z.,
1875
lai’ke
H.
Vébe iui
aS¢:
Reikia
gi
ieno
kalbomokslio,
ienos
aSybos
i
d aug
pa odymo,
kaip
lie u ininkai
kiek ienos
a més
as
aides
(li e as)
u i
is a y i,
Z .
APh
176.
Pi masis
apie
A.
Ba anausko
g ama ikoje
a ojama
aidés
e ming
pa asé
L.
Gei le is'*.
K.
Jaunius
nep iémé
Sio
kaip
i
daugelio
ki y
sa o
moky ojo
naujada y.
J.
Jab-
lonskis
i
p adZiy
a ojo
li a as
i
as zenklius
i
ik
nuo
1887
m.
émé
a o i
aides.
Su
jo
s aipsniais
a8ybos
klausimais
pasku iniame
p aéjusio
amZiaus
deSim me yje
Sis
e minas
galu inai
isigaléjo.
Is
umpos
apz algos
ma ome,
kaip
i ai iai
bu o
méginama
ku i
lie u i8ka
e -
mina
aS o
Zenklui
pa adin i.
Vieni
Sia
sa oka
siejo
su
skai ymu
(skai y iné),
ki i
su
as u
( asy iné,
as elis,
axmuo),
e i
su
balsu
( odbalsé,
bals odé,
.
y.
Zenklas,
ku is
odo
balsa).
AiSkiausiai
sa oka
iS eigkia
ax Zenklis
—
a8 o
zenklas.
No s
Sis
e minas
i
populia ios
da ybos,
be
upu i
ilgokas
i
nelabai
sklandus
iS a i.
i J,
Ka owicz,
S ownik
jezyka
polskiego,
Wa szawa,
1900,
I,
p.
845.
Be
o,
gloska
bu o
a ojama
i
spaudmeny
eik&me,
Z .
en
pa ,
p.
844.
12
Tai
pa i ina
jo
mokinio
K.
Jauniaus
ank a& inis
s aipsnis
,,Apei
ga snius“,
aSy as
1873
m.
Jo
p adzioje
g e a
naujada o
bals odis
pa eikiama
i
aidé,
Z .
K.
Jauniaus
ank aS ius
Respublikinéje
biblio ekoje
F23—16,
p.
95.
18
Z .
L.
Gei le ,
Li auische
S udien,
P ag,
1875,
p.
105.
L.
Gei le is
lankési
pas
A.
Ba anaus-
ka
1873
m.
Taigi
aidés
e minas
suda y as
da
p ieS
Siuos
me us.
P adZioje
A.
Ba anauskas
a ojo
iS
okiSky
Zodyny
paim a
Buchs abe
a i ikmenj
as elis:
Kiek ienas
balsas
u i
sa o
as-
elj,
a ba
li e a;
RaS eliy
lie u iska
kalba
sa iems
Zodziams
eikalauja
39;
Balsiniai
as eliai
es i.
Z .
,,Mokslas
lie u iskos
kalbos“
(p.
2-3)
—
semina is o
J.
Lideikio
a8y y
lie u iu
kalbos
pa-
skai y
uZ aSai
Respublikinés
biblio ekos
ank aS yne
PR25.
,
235
Pa ogesni
ienaSakniai
e minai
asmené,
a’muo.
Ta iau
jsigaléjo
no s
i
ne
isai
mo y uo as,
be
pa ogus
i
Ba anausko
e inys
aidé
g e a
pla esnio
asmeny
e -
mino.
Ku ios
no s
kalbos
aidZiy
isuma
i$
p adziy
bu o
adinama
a p au iniu
Zo-
dziu
al abe as™
i
lenky
kalbos
abecadlo
pe di biniu
abécélé!’.
J.
Jablonskis
sa o
asybos
s aipsniuose
aip
pa
a ojo
al abe o’
e mina
i
ik
1919
i
1922
m.
,,Lie-
u iy
kalbos
g ama ikoje“
pa eikia
inkama
Siai
sa okai
lie u i$ka
e mina
—
p ie-
saginj
edini
aidynas:
Visos
aidés,
d augén
suim os,
adinasi
abécélé,
a ba
aidy-
nas
(p.
5).
Sis
e minas,
kaip
a p au inio
e mino
al abe as
sinonimas,
a ojamas
i
daba .
2.
Rasyba
K.
Si ydo
Zodyne
o og a ija
e iama
a8ymo mokslu
pagal
lenky
pisania
nauka
SD296.
P adéjus
ku i
lie u i8kus
g ama ikos
e minus,
bene
pi masis
Sios
sa okos
lie u iska
a i ikmeni
y a
suda es
lie u iy
bo anikas
J.
Pab éZa.
1843
m.
spau-
dai
pa eng o
eikalo
,,Taislius
auguminis“
p a a méje
andame
naujada a
as iné:
»Apeij
asz uuny
|
pisownia,
lo .
o hog aphia
/,
kokios
éZe
jemiaus.
Zemay iu
asz-
uuny
o
sawa
iipa ingumus...“
Ta iau
Sis
eikalas
liko
nespausdin as
iki
1900
m.,
i
Pab éZos
e minas
paplis i
negaléjo.
Be
o,
p iesagos
-iiné
ediniy
nedaug,
daugiau
y a
p iesagos
-ainas
ediniy,
ei8kian iy
nomina
agen is.
Taigi
as iinés
e minas
o -
og a ijos
sa okai
eikS i
nebu o
inkamas.
Todél
ku j
laika
bu o
enkinamasi
paZodiniais
o og a ijos
e iniais.
Tai da-
y i
ska ino
i
usy
npaseonucanue,
okie iy
Rech sch eibung
pa yzdziai.
J.
Juska
a ojo
s a axyma,
Z .
,,Kalbos
lie u iSko
lieZu io
i
lie u i8kas
s a aSymas,
a ba
o og apija“
(1861).
Toks
sudu inis
daik a a dis
nebiidingos
da ybos:
bid a -
dzio
i
daik a a dzio
di iniy
démenys
daZniausiai
be
p iesagu,
p z.,
juodzemis,
blogme is,
i8
naujada u:
juod as is,
S a as is,
g ei as is.
Imanomesnés
da ybos
bu-
o
K.
Jauniaus
e inys
s a asas'’.
G e a
Sio
e inio
J.
Basana i ius
,,Aus oje“
p idéjo
da
i
ies as j:
Misy
s a aSas
( ies as is,
o og apija)
y a
Sleike io
pas a y asis
1883,
120.
,,Va pe“
V.
Kudi ka
a ojo
mo e i8kos
giminés
o ma
s a asa:
...uéd audimas
lo yniskos
s a a¥os
1889,
18.
Ten
andame
i
biid a dj
s a asiskas:
S a asixky
klaidy
is ody i
neapsiimu
1889,
133.
Visi
Sie
e iniai,
no s
i
ne ienodai
peik ini
o maliu
komponen y
sudéjimo
a -
Z ilgiu,
sa o
pi mojo
démens
seman ika
o og a ijos
sa okai
eikS i
ne inka:
iek
s a ias,
iek
iesus
a8ymas
nei8 eiSkia
aisyklingo
asymo
nu odymu,
aisykliy.
Ma-
y ,
dél
o
A.
Ba anauskas
éjo
ki u
keliu:
nep i a es
J.
JuSkos
s a asymui,
i8
eiksma-
ZodZio
asy i
jis
suda é
p iesaginj
daik a a di
aXyba.
P iesagos
-yba
daik a a dZiai
(daZniau
daugiskai iniai)
y a
seni
lie u iy
Snekamosios
kalbos
ZodZiai,
sa o
eik8me
a imi
p iesagos
-imas
ediniams:
de ybos,
lazybos,
Sé ybos,
dalyba,
gamyba
i
K .
14
Z ,
,,Va pas*
1889,
18;
J.
Basana i ius,
P ie
his o ijos
musun
asybos,
Tilzé,
1899;
A.
Jak& as,
Miisu
al abe o
klausimas,
Kaunas,
1914.
16
Tiesa,
Sis
Zodis
ilga
laika
ei8ké
skai ymo
aSymo
mokslo
p admenis,
Z .
SD198.
Tokia
eikime
abécélé
u éjo
i
XIX
a.
Ta
ma ome
i§
elemen o iy
an aS iy,
p z.
S.
Daukan o
(1842),
16
Z .
Jablonskio
as ai,
IL,
p.
7.
17
§j
e mina
K.
Jaunius
a ojo
laigke
A.
JuSkai
1879.
ILL.
6:
...
jei
no am
iS auk i
isq
nau-
da
i
Tams os
dainu,
bii inai
eik
j es i
i
any
s a aSq
da
du
aS zenkliu...;
Sulyginus
s a asSus
missy
asy ojy...,
Z.
LT1550.
236

Todél
Sis
A.
Ba anausko
naujada as®
bu o
sup an amas
i
p iim inas
e minu.
Kaip
o og a ijos
a i ikmenj
aSybq
jis
a ojo
lie u iy
kalbos
paskai ose™*,
1875
m.
laiSkuose
H.
Vébe iui:
Kad
Tams ai
leng iau
bii y
mano
g oma os
skai y i
i
sup as i,
pasakysiu
apie
sa o
aSybq
(o hog aphia),
z .
APh174,
i
Boduenui
de
Ku ené
(1876
m.),
2 .
LTI417.
Kiek
paabejojes
p iémé
i
sa o
moky ojo
naujada a
i
K.
Jaunius
i
a ojo
ji
lie u iy
kalbos
paskai ose”.
Spaudoje
axybos
e mina
pi ma
ka a
pa a o a
andame
1883
m.
»Aus oje*.
Redak o ius
J.
Sli ipas
pasiaiSkina:
RaSyba
5.
nume io
,,Aus os“
aiba
ne
pe
ma-
no
kaléiq
1883,
296.
Rasybos
e minas
,,AuS oje“
ku j
laika
bu o
a ojamas
(Z .
1884,
26,
149,
243,
388,
421)
p amaiSiui
su
s a asu
1884,
211
i
s a axymu
1884,
252.
Nuo
s a asas
palygin i
g ei ai
p ie
aiybos
pe éjo
i
,,Va pas“.
Cia
$i
e mina
i i -
ino
i
iSpopulia ino
J.
Jablonskio
s aipsniai
a8ybos
klausimais:
,,Da
kele as
Zo-
dziy
apie
misy
a’yba“
(1893,
8—10),
,,D- o
J.
Basana i iaus
a8yba“
(1894,
71
—72).
Pi ma
ka a
J.
Jablonskis
a§ybos
e mina
pa a ojo
bene
,,AuS oje“
1884
m.,
g .
149
p.
Tik
asybos
e minas
a ojamas
i
J.
Basana i iaus
apyb aiZoje
,,P ie
his o ijos
musun
a8ybos“,
Tilzé,
1899.
Bejsigalin
asybos
e minui,
bu o
mégin a
ku i
da
i
ki okiy
naujada y.
Vie-
na
i§
okiy
—
asysenq
dél
p iesagos
ne ikumo
Siai
sa okai
adin i
uoj
suk i ika o
J.
Jablonskis”".
Ki as
—
asmena
bu o
a ojamas
ik
J.
Sopa os
g ama ikéléje
»T umpu is
lie u iSkai
usi$kas
kalbomokslis“
Vilnius,
1906.
|
Zodynus
asybq
pi ma
ka a™
jdé a
andame
ik
A.
Lelio
.,Lenky
i
lie u iy
kalbos
Zodyne“
(1912)
kaip
o og a ija
i
pisownia
a i ikmeni.
3.
Zodynas
Pi mieji
lie u iy
kalbos
spausdin i
a
ank aS iniai
Zodynai
bu o
adinami
ne-
lie u i§kais
a dais,
daZniausiai
lo yniSkais
a
g aiki8kais.
K.
Si ydas
pa adino
,,Dic iona ium
ium
lingua um*
(1620),
F.
Hakas
—
,,Vocabula ium
Li huanico-
Ge manicum
e
Ge manico-Li huanicum*
(1730).
XVIII
a.
neZinomo
au o iaus
Zodynas
adinamas
,,Cla is
Ge manico-Li ana“.
P.
Ruigys
sa o
zodyna
pa adino
,,Li auisch-Deu sches
und
Deu sch-Li auisches
Lexicon“
(1747),
J.
B odo skis
—
,sLexicon
Ge manico-Li anicum
e
Li anico-Ge manicum“.
XIX
a.
p adZioje
lie u iy
susip a usiems
in eligen ams,
susi ipinus
lie u iy
kalbos
ugdymu
i
eisémis
i
p adéjus
a8y i
jos
Zodynus,
p i eiké
i
lie u iSko
e mi-
no
okiam
leksikog a iniam
da bui
pa adin i.
Bene
pi masis
lie u iSka
s ownik
a i-
18
Tiesa,
Ry p isiy
lie u iy
Sne
kamojoje
kalboje
bu o
a ojama
daugiskai iné
o ma
asybos
,, es amen o,
palikimo“
eikSme,
p z.:
zuikelio
asybos.
Ta iau
§{
Zodj
andame
uZ iksuo a
ik
K.
Ju kSai io
pasaky
inkinyje
(Li auische
Ma chen
und
E zahlungen,
1898,
p.
40)
i
e imuose
,,Tiesos
p ie eliuje*
(1880—
1882),
Z .
A.
Bezzenbe ge ,
Li auische
Fo schungen,
1882,
p.
VIL
i
162.
Kaip
ma ome,
jis
bu o
paskelb as
éliau
i
A.
Ba anauskui,
ik iausiai,
bu o
nezinomas.
19
Z .
Kalbomokslis
lie u iszkos
kalbos,
TilZé,
1896,
p.
5.
2”
Z ,
Lie u iSkas
kn.
Jaunio
kalbomokslis
(1897).
Ta iau
1879.11L.6
laiske
A.
JuSkai
a ojo
da
s a aso
e mina,
Z .
LTIS50.
%
Z ,
Jablonskio
aS ai,
LL,
p.
12.
Ra¥ysenq
Siai
sa okai
adin i
pa a ojo
M.
Kup e i ius
,
i8spausdines
s aipsni
,,A
eikalinga
mysy
aSysenai
y“,
Z .
,,Va pas*
1894
m.,
n .
4.
22
Rasybq
andame
i
M.
MieZinio
Zodyno
(1894)
leidéjy
p akalboje,
be en
jis
a ojamas
»
as y,
li e a i os*
eikSme:
...adié
pagalbai
mylé ojy
la iskai
lie u iskos
asybos
i
kalbos...
Pa iame
Zodyne
asybos
e mino
da
né a.
237
ikmenj
(nes
daZniausiai
bu o
aSomi
lenky-lie u iy
kalby
Zodynai)
suki é
Kaje o-
nas
Nezabi auskis
(1800-1876).
Da
s udijuodamas
Vilniaus
uni e si e e,
jis
bu o
p adéjes
aSy i
lenky-lic u iy
kalby
Zodyna
i
pa adino
ji
Zodinyku®,
Be
o,
Sj
e mina
andame
i
p ie
jo
1824
m.
i8leis o
elemen o iaus
,,Naujas
mokslas
skai ymo“
p idé oje
lie u isky
knygy
bibliog a ijoje.
Ten
jis
Zodynus
adina
Zodininkais,
a ba
su ink Zodziais.
Sie
e minai
ne ienodo
ge umo.
Su ink Zodis
dél
sa o
da ybos
isigkai
ne inka
Zodynui
adin i,
odél
jo,
odos,
niekas
daugiau
i
ne a ojo.
Zodi-
ninkas
i gi
ne
isai
inkamas.
Sios
p iesagos
ediniai
daZniausiai
Zymi
asmenis,
ka -
ais
i
ie q.
Taigi
ie a,
ku
su a8y i
ZodZiai,
y a
Zodininkas.
Zodininko
e mina
sa o
Zodyne
a ojo
da
D,
Poska:
,,Del
jiisy,
b oliai,
a¥au
Zodininkg*
(I
d.,
163
p.,
pa s
Zodynas
pa adin as
lenkiSkai),
J.
Ju3ka
»,Kalbose
lie u igko
lieZu io“
(1861)
i
A.
Ba anauskas
sa o
kalbinés
eiklos
p adZioje,
7 .
APhI71.
Zodininku
sa o
ank aS inj
lie u iy-lo yny-lenky
Zodyna
pa adino
i
D.
Su ke i ius
,,Zodininkas
Le uwiszkay-Lo iniszkay-Lenkiszkas*
(1848).
T umpesnj
biid a dinés
da ybos
e mina
Zodinis
andame
a ojan
S.
Valiina
laigke
D.
PoSkai
,,RaSanéiam
lie u i8ka
Zodinj“
(1826)
i
L.
I inskio
ank aS iniame
Jenky-lie u iy
kalby
Zodyne
kaip
dykcijona z
a i ikmeni.
Sudu iniu
naujada u
Zod odis
S.
Daukan as
pa adino
p ie
,,Is o ijos
8 en os“
(Epi ome
his o iae
sac ae)
e imo
(1838)
p idé a
Zodynélj:
Zod odys
oie
kningeliee
esson i i
Zodia.
Jo
lenky-lie u iy
kalby
Zodyno
ank a& yje
dikcijona z
palik as
be
a i ikmeny.
A.
JuSka
sa o
Zodyna
p adZioje
bu o
pa adines
aip
pa
Zod odziu,
be
éliau
$j
naujada a
pakei é
Zodininku™.
Tik ai,
pagal
sa o
da yba
Zod odis
y a
pe
siau as
Zodis
adin i
Zodynui.
F.
Ku gai is
okie iu-lie u iy
kalbos
Zodyne
(1870)
e minams
Lexicon
i
Wa e buch
pa eiké
e s inius
a i ikmenis
Zodinés
knygos,
Zodknygés.
Kaip
a si ado
Zodyno
e minas?
Sis
naujada as
bu o
suda y as
da
XIX
a.
pi mojoje
puséje.
Dic iona ium
lie-
u igko
a i ikmens
eikéjo
i
pi majam
lie u iy
bo anikui
Ju giui
Pab éZai,
pa engu-
siam
lie u i8ka
bo anikos
e miny
Zodyna
i
augaly
a dyna.
Zodyno
e mina
an-
dame
jo
eikaly
pa adinimuose:
Zodyyns
augmyniézyynis
—
Dic iona ium
bo a-
nicum
(1834)
i
Zodyyns
Biiluu
Augmyniczyyniu
Lo iin-Zemay yyniu
( .
y.
augaly
a dynas),
pa asy as
p ieS
1843
m.®
Tiesa,
Sie
J.
Pab ézos
da bai
nebu o
iSspausdin i,
be
Zodyno
e minas
paplis i
galéjo
i
pe
asmeninius
kon ak us.
Be
o,
M.
Valan-
&ius
,,Zemai iy
yskupys éje“
(1848),
ap a’ydamas
moky us
y us,
i’ a dija
kele-
a
J.
Pab éZos
bo anikos
eikaly.
Ta p
ju
minimas
i
»Zodyns
Biluu
Augminiczyniu
lo in-Zemaj iniu“**.
Zodyno
e minas,
kaip
ge ai
suda y as
edinys,
a odé
p iim inas
leksikog a-
ui
Mikalojui
Akelai iui.
1856.1X.25
laiske
M.
Valanéiui,
a8ydamas
apie
sumany a
eng i
lyginamaji
lie u iy
kalbos
Zodyna,
ne
mo y uoja,
kad
Sis
e minas
esas
ge-
®
Z .
A.
Janulai is,
Kip ijonas
Juozas
Zabi is-Nezabi auskas,
Kaunas,
1931,
p.
70;
Maioji
lie u iskoji
a ybiné
enciklopedija,
I,
1968,
p.
691.
*%
B.
Tolu iené,
An anas
Ju’ka
leksikog a as,
—
,,Li e a i a
i
kalba‘,
V,
Vilnius,
1961,
p.
153.
25
Z .
Ju gis
Pab éza
(1771
—
1849),
Vilnius,
1972,
p.
98.
Dél
Zodyno
e mino
a8ybos
Z .
Z.
Jo-
nikai és
s .
,,
Apie
J.
Pab éZos
bo anikos
eikaly
aSyba“
ci uojamoje
knygoje
(p.
62—65).
*%
M,
Valanéius,
Rai ai,
Il,
Vilnius,
1972,
p.
275.
238
esnis
uz
Zodinj;
Vadinu
,,Zodinas“,
ne
Zodinis,
kajp
no
Walleniawicze
i
Iwinskis;
nes
sakom
—
ka klis,
ka klinas,
puszis,
puszinas:
uz
a aj
i
zodis
—
zodinas*’.
M.
Akelai is
Zodyno
e mina
galéjo
pe im i
iS J.
Pab éZos
eikaly,
nes
i8
jo
ank-
as iy
sa o
Zodynams
bu o
i&si aS¢s
( iesa,
neZinia
ku iais
me ais)
lie u iSku
augalu
pa adinimy
sa a8q
,,Rodykle
wa dy
sawiszkyjy,
kaip
ko es
augimes
wadina
Zemaj-
iai“*8,
Be
o,
M.
Akelai is
u éjo
i
,,Zemai iy
yskupys e“
(1848),
ku ioje
minimas
J.
Pab éZos
eikalas
su
Zodyno
e minu
an as éje”.
Deja,
né
ienas
M.
Akelai io
eng as
Zodynas
nebu o
iSspausdin as.
Pi masis
spausdin as
leksikog a inis
da bas,
pa adin as
Zodynu,
bu o
Mykolo
MieZinio
_
,,Lie u iSkai-la iSkai-lenkiSkai- usiskas
Zodynas“,
pa aSy as
1868
m.
i
pe éjes
pe
daugeli
anky
i
s a s ymu,
kol
bu o
iSleis as
1894
m.
Tilzéje.
M.
Va-
landiaus
pa es as,
1875
m.
Zodyno
ank as j
pe Zi éjo
i
A.
Ba anauskas™.
Jam
aip
pa
a odé
p iim inas
Zodyno
e minas,
i jj
andame
a ojan
laiSkuose.
1876.1.14
laigke
H.
Vébe iui
a8é:
Skai ydamas
Zodynq
(Wé e buch)
J.
M.
kunigo
Miezy o-
i o,
a andu
kone
isas
pa a les,
as
pacias
kaip
i
su inkime
V.
V.,
Z .
APh185.
Si
e ming
andame
i
1876.V.4
laiske
Boduenui
de
Ku ené:
...i§
pa ies
udenio
Jo
Mylis a
Vyskupas
liepé
pe ziii é i,
a
ge as
Zod
nq
(lexicon)
lie u iska,
lenkiskai,
la ixkai
i
uskai
iS e s a
kunigo
Mykolo
Miezinio,
Z .
LT1417.
Anks esniame
lai8-
ke
H.
Vébe iui
(1875.X.4)
da
a ojo
Zodinyko
e mina:
...bu o
a kakes
Kaunan
P.
Ku Sai is
i
Ka aliaudiaus
palygin y
Zodinyko
Mielkio
su
kalbamaja
gy qja
kal-
ba
miisy
Salies,
2x.
APh171.
Vadinasi,
A.
Ba anauskas
sa o
paskai ose
i
laiSkuose
populia ino
ge ai
suda y a
Zodyno
e mina.
Zodyny
is o ija
ody y,
kad
Zodyno
e minas
galéjo
bi i
pe im as
jy
suda iné-
ojy
i8
ienas
ki o
asmeniniy
kon ak u
a
ki okiais
bidais.
Ta iau
M.
Akelai is
i
M.
MieZinis
galéjo
Zodyno
e mina
suda y i
i
sa a anki8kai,
dél
j ai iy
p iezasciy
i
neZinodami
isy
jau
esamy
am
eikalui
lie u isky
e miny
sinonimy.
Jei
y a
aip
bu e,
ai
ik
odo
Zodyno
e mino
inkamuma
Siai
sa okai
eikS i.
Zodyno
e mino
inkamuma
emia
i
galimi
suda y i
i’ es iniai
e minai.
Kele a
ju andame
i
M.
Miezinio
Zodyne:
Zodyninis
,,cnopapubili“,
Zodinykas
,,cOcTaBHTe/b
ciopapa“,
Zodinykys é
,,cOBeCHOCTb™.
Beje,
daba
Zodynas
a ojamas
i
ki a
eikSme
—
,,ku ios
no s
kalbos,
a més,
a8y ojo
a
Siaip
Zmogaus
a ojamy
ZodZiy
isuma“.
Zodyno
e minas
iko
i
K.
Jauniui.
1879.111.6
laiske
A.
JuSkai
jis
a3é:
Gi dé-
jau
neseniai
nu
alsédiskio
jaunikaicio,
kaip
da biai
asai
Tanis a
milziniskq
miisy
kal-
bos
Zodynaq,
z .
LT1549.
Galu inai
Zodyno
e mina
i i ino
,,
Aus a“,
p adéjusi
ji
a o i
nuo
pa
pi mojo
nume io:
...Miezi a idius
...
u is
jau
ga a a
Zodynq
1883,
20;
Si as
Zodynas
( .
y.
F.
Ku 8ai io)
—
y a
naujausias
i
Siandie
da
ge iausias
1883,
88.
Taip
XIX
a.
pabaigoje
g e a
daugelio
naujy
lie u isky
e miny
isigaléjo
aidé,
asmuo,
aXyba
i
Zodynas.
A.
Balasai is
2?
Z ,
Tau a
i
Zodis,
[I11,
Kaunas,
1925,
p.
293.
%8
Z .
J.
K uopas,
M.
Akelai is
leksikog a as,
—
IS
lie u iy
leksikologijos
i
leksikog a ijos,
Vilnius,
1970,
p.
172-173.
2
Z .
en
pa ,
p.
160.
%”
Z ,
V.
Bi ziska,
Lie u iy
bibliog a ija,
Kaunas,
1929,
p.
905.
239