scieee Science in your language
[lt] (orig)

Iš baltų kalbų puodininkystės terminijos istorijos

Read accessible full text

Iš baltų kalbų puodininkystės terminijos istorijos

Author: S. Karaliūnas
Year: 1975
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1787/1887
Bich
ad
Tas
e eil
e
Bice
Ru
SN
|
O
Ou
Gua
SA
LoS
TU
VsO s
££
S9R.
>
MIO
K
SIL.
2A.
KAD
Bye
isd
A
S.
KARALIONAS
18
BALTU
KALBU
PUODININKYSTES
TERMINIJOS
ISTORIJOS
A ski y
au y
i
ju
g upiy
kalbo y ose
y a
pas ebimi
polinkiai
y iné i
sin-
ch oniniu,
aip
pa
diach oniniu
aspek u
ama y
e minijos
isumg.
Vienos
kalbos
a
kalby
g upés
e miny
ap aSymas
duoda
eikalingy
Ziniy
apie
kokios
no s
s i-
ies
e miny
sis ema
i
jos
ypa ybes,
e miny
unkciona ima,
ju
ki imo
i
pasipil-
dymo
endencijas.
Te minijos
isumos
ap aSymas
i
is o inis
y inéjimas
a sklei-
diia
os
kalbos
speci ika,
pa odo
e miny
a ealinj
papli ima,
padeda
apibidin-
i
seniausius
kalby
san ykius,
nus a y i
jy
pobidj.
A ski y
ama y
(mezgimo—
e pimo,
medZio
apdi bimo,
kal ys és,
puodininkys és
i
k .)
e minijos
y iné-
jimas
y a
igijes
didele
p ak ing
i
eo ing
eikSme
i
pasida es
ak ualus.
IS
pas a yjy
sla y
ama y
e mi iijos
da by
pi miausia
y a
miné ina
puiki
O.
T u-
ba io o
monog a ija
,,Sla y
kalby
ama y
e minologija“,
ku
g upinés
ekon-
s ukcijos
bidu
naujai
i
k ali ikuo ai
a skleidziamos
keliy
ama y
e minijos
i8-
akos!.
J.
T ie o
e imologiniai
y inéjimai*,
ski i
puodininkys és
e minams
ge many
i
ki ose
indoeu opie iy
kalbose,
sa o
eo inémis-me odologinémis
p ie-
laidomis
bu o
okie
sya biis,
kad
padéjo
isy
indoeu opie iy
kalby
ama y
e -
minijos
Siuolaikinio
y inéjimo
pama us.
Lie u iy
kalbos
ama y
e minija
y a
sinch oni8kai
isai,
diach oni8kai
be-
eik
ne y iné a.
Dél
anks iau
nu ody y
p ieZas iy
ama y
e minijos
y inéjima
eikia
laiky i
ienu
ak ualiausiy
lic u iy
kalbo y os
uZda iniy.
Ama y
e minijos
y inéjimo
ak ualuma
odo
da
i
ai,
kad
su
ama y
e nog a ija
a
a cheologija
susijusius
kalbinius
dalykus
imasi
aiSkin i
ki y
specialybiy
a s o ai*.
Negalima
saky i,
kad
cen iniy
puodininkys és
sa oky
—
Ziedimo
eiksmo
i
jo
ezul a o
—
pa adinimy
kilmé
né a
aiSkin a.
A i kS8 iai,
Zi@s i,
puodas
i
ju
giminai iai
ki ose
bal y
kalbose
seniai
y a
pa auke
e imology
démesj,
esa-
mi
ju
kilmés
aiSkinimai
y a
daugiau
a
maZiau
pa enkinami
i
one iniu,
i
seman-
iniu
a Z ilgiais .
[domi,
isai
galima
y a
i
naujoji
O.
T uba io o
e imologija,
10.
H.
Tpy6auen,
Pemecnen iaa
TepMuHos0 ua
B
claBAHCKHX
sisbIkax,
M.,
1966.
2
J,
T ie ,
Lehm.
E ymologien
zum
Fachwe k,
Ma bu g,
1951.
3
Be
jiems
ne
isada
iskas
ge ai
pa yks a.
An ai
i$
esmés
klaidingas
y a
eiginys,
jog
»»Kalbi-
ninky
y imai
pa odé,
kad
lie u i8kas
Zodis
,,Zies i*
y a
sla i8kos
kilmés“
(I.
Mule i iené,
Dél
e mino
,,Ziedziamasis
a as“
MAD,
A
se ija,
2(36),
1971,
p.
129).
Joks
kalbininkas
o
niekad
né a
sakes.
S aipsnyje
esama
i
daugiau
neapgal o y
eiginiy:
,,Sukamieji
judesiai
y a
bidingesni
Zodziui
s»iies i*
(1),
,,leng o
ipo
a as“,
,,sunkaus
ipo
a as*
(leng as,
sunkus
ipas
71).
4
B,
F aenkel,
LEW,
p.
668,
1307
(su
li .).
—
Li .
puiodas,
la .
pudds
siejimas
su
s.
isl.
a
»indas,
ykas“,
s.
ok.
auk% ,
az
,, .
p.“‘e c,
né a
ik as,
nes
ge m,
* a a-<
*podo-
,,indas,
ykas“
125
kad
piodas
y a
a si ades
i8
padas,
pailginus
apo onijos
keliu
Saknies
balsi®
(plg.
sl.
dial.
agno
<
*ugnis
,,ugnis“:
ygno
<
*ignis
,,kal é“).
Be
eikia
u é i
gal o-
je
iena
aplinkybe,
ku ia
y a
pas ebéjes
i
pa s
Sios
e imologijos
au o ius:
,,CBa3b
npadasi .
*pdda-s
u
*pada-s
HaM
KaKeTCH
BIIOJIHe
OYCBHHOH,
OHAKO
TOHATb
ee
MOXKHO
TOJbKO
Ha
JOOaITHHCKOM
yPOBHE
OTHOWIEHHH,
MOCKObKYy
anocpoHHn
6:a
B
6an uiicKoM
He
cymlecTByeT
Kak
TaKoBoli“®,
Siame
s aipsnyje
is
dél o
nd ima
paanalizuo i
idiniu
kalbos
poZi iu
uo
a pu
pag indinius
puodininkys és
e minus
Zi@s i,
puiodas
i
jy
a i ikmenis
ki ose
bal y
kalbose,
daugiausia
démesio
k eipian
i
su adima
giminingy
os
pa ios
kal-
bos
leksemu,
ku ios
nag inéjamosios
leksemos
kilmés
ai8kinima
ne e ai
leidzia
pasuk i
isai
ki a
k yp imi.
1.
Lie .
puiodas,
la .
pudds
giminai iai
Leksema
p iodas
lie u iy
kalboje
daba
eiSkia
,,me alinis
indas
algiui
i -
i;
molinis
indas
(pp .
kam
no s
laiky i),
puodyné;
bu ius,
a Za;
koklis“’.
Tu-
imais
duomenimis,
ji
a ojama
isose
lie u iy
kalbos
a mése.
Ne e ai
Sis
Zo-
dis
ap inkamas
i
senuosiuose
aS uose
i
Zodynuose
(M.
Dauk8os,
J.
B e kino,
S.
Chilinskio,
K.
Si ydo,
K auzés),
ku
jis
u i
eik8me
,,molinis
indas,
puodyné“.
Todél
Sia
eikSme
i
ik y
laiky i
senesne
uz
,me alinis
indas
algiui
i i“,
ku i,
be
abejonés,
a si ado
pasikei us
pa ioms
ealijoms.
Panagias
eikSmes
u i
i
piiodas
ediniai.
Be
p iodinas
,,(adj.)
paiSinas,
suodinas“
Daugai,
pasida y o
s iodinas
:
s iodys,
s iodziai
pa yzdziu,
leksemos
p iodas
ediniai
y a
puodyné
,,molinis
indas
(pp .
pienui
pil i);
am
ik as
senoyiSkas
koklis
su
giliu
jdubimu“,
p iodyné
,,puody
di b-
u é;
molinis
puodas
aguonoms,
kanapéms
mal i“.
P iesaga
-yné
y a
gana
daz-
nai
a ojama
ie ai
(plg.
akjné
,,Zu y
ikomoji
bida“)
i
ykams
Zymé i
(plg.
ka bjné
,,pin iné“,
skaljné
,, am
ik a
pin iné
paSa ui
neSio i“,
skalbjné
»Sskal-
biamoji
len a“
i
k .)8.
Jos
da iniai
ki i
daZniausiai
u i
p iesagoje,
be
ka ais
i
Saknyje,
plg.
laidjné
:
Ididyné,
lindjné
:
lindyné,
iigs yné
:
igs yné,
aigi
i
puodyné
:
piiodyné.
A ski ai
eikia
pazymé i,
kad
piiodjné
i gi
iSpli es
isose
lie u iy
kalbos
a -
mése,
be
eikSmémis
,,molinis
puodas
aguonoms,
kanapéms
mal i*
i
,, am
ik-
as
seno iskas
koklis
su
giliu
jdubimu“
Sis
Zodis,
u imais
duomenimis,
pazis a-
mas
ik
Siau és
aka y
Zemai iy
a méms
(Do ilai,
Lecka a,
Plikiai,
ViekSniai).
«kilmé
ebé a
gin ijama:
jis
gali
bi i
keliaujan is
ne
neide.
kilmés
Zodis,
Z .
J.
Hubschmid,
Schlau-
che
und
Fasse .
Wo -
und
sachgeschich liche
Un e suchungen...,
Be n,
1955,
p.
156-160.
—
Suom.
pa a
,,puodas
( algiui
i i),
puodyné“,
es .
pada
,, .p.“
negali
bi i
skoliniai
i
bal y
kalbuy,
plg.
Aulis
J.
Joki,
U alie
und
Indoge manen,
Helsinki,
1973,
p.
301.
5
O.
Tpy6aues,
op.
ci .,
p.
208.
®
Loc,
ci .
—
Kad
bal y
kalbinés
bend ys és
dialek uose
egzis a o
umpasis
balsis
o
(2 .
WM.
Kasaaycxac,
K
paspu a o
o6medan uiickol
cHCTeMbI
iacHbix,
BA,
4,
1962,
p.
20—24;
V.
Maziulis,
Bal y
i
ki y
indoeu opie iy
kalby
san ykiai,
Vilnius,
1970,
p.
11
.;
plg.
LKK,
X,
1968,
p.
52 .),
né a
ik as
dalykas,
plg.
Ch .
S.
S ang,
Ve gleichende
G amma ik
de
Bal ischen
Sp achen,
Oslo—Be gen—T omsé,
1966,
p.
22
.
7
,,Lie u iy
kalbos
Zodynas“,
.
X
( ank aS is).
8
Pp.
Ska dZius,
Lie u iy
kalbos Zodziy
da yba,
Vilnius,
1943,
p.
271.
126
Siau és
aka y
Zemaigiy
a més
(Do ilai,
K e ingalé,
LaukZemis,
Mosédis,
No énai,
Pla eliai,
Plikiai,
Salan ai,
Skuodas,
Sa és)
u i
i
leksema
pidyné,
pii-
djné
,,k osnyje
ismi y a
jduba
kam
susidé i;
am
ik as
koklis
k osnims
mi y i;
oks
molinis
indas,
maZa
puodyné
kanapéms
i
abakui
mal i*.
Leksemu
piody-
né
i
piidjné
eik$més
y a
okios
a imos,
kad
no om
neno om
jas
enka
laiky-
i
ienaSaknémis.
Ta
aplinkybé,
kad
piidjné
i
puiodjné,
piiodas
(Ba s y iai,
Mosé-
dis,
Plungé
i
k .)
a ojami
ame
pa iame
a miy
uoZe,
neleidZia
jy
many i
esan
ienas
i§
ki y
a si adusias
one iniu
keliu,
uo
labiau
kad
Siose
a mése,
kaip
Zi-
noma,
y a
iSlaikomas
i
balsiy
o:a@
(dial.
ou:
i)
ski umas.
Balsiy
asimiliacija,
dél
ku ios
dounininky
a mése
p ie§
ki o
skiemens
siau uosius
balsius
ie oj
ou
pasi odo
uu
( .
y.
7),
bidinga
y y
dounininkams.
Apie
dinininky
a miy,
ku ios
y a
pe daug
oli,
leksing
in il acija
aip
pa
a gu
a
galima
gal o i.
Dél
%iy
p iezas iy
pap as iausias
Zemai iy
leksemy
piidjné
i
piodjné
is o inio
ySio
aixkinimas
bi y
as,
kad
pidjné
y a
sa a ankiSkas
leksinis-se-
man inis
iene as,
ablau o
san ykiais
susijes
su
ienaSaknémis
leksemomis
p io-
djné
i
p iodas.
Leksema
piidjné
okiu
a eju
pagal
miné aji
p iesagos
-yné
da ybos
modelj,
ma y ,
y a
pasida y a
i8
pi minio
a dazodzio
*pidas,
u éjusio
,molinis
indas
(kanapéms
a
abakui
mal i)“,
,, am
ik as
koklis,
ply a“
i
pan.
eik’mes.
Va daZodziy
piiodas
:
*pidas
(<piidyné)
mo ologinis-da ybinis
san-
ykis y a
oks
pa ,
koki
andame
a p,
p z.,
bludzgas
,,pleiskana,
bluzgena“
:
bliiz-
gas
,, .
p.
“,
b iozas
,, uozas,
b ikSnys,
linija“:
b iizas
,,b iizeklis,
dildé“,
ciudpas
,apsileides
i
ne ik us
Zmogus,
iupna“:
diiipas ,,kas
Ciopojasi,
iupna“,
diobas
,
d e é“
:
diibas
,,dubuo“,
hioSas
,,ku io
koja,
anka
a
ki a
kino
dalis
sulauzy a“:
lias
,, .
p.“,
phiosas
,,pluo8 as,
ska a“:
plias
,, iena
luobo
skaidula,
ka na,
pléSa;
a plaiSa,
skiau é“,
s iodys
,,Russ“:
siidys
,, .
p.“,
wiognas
,, andens
uZlieja-
ma
ie a,
adaksnis“:
li ignas
,,nedidelé
bala,
klanas,
alka;
pu ynas,
mul é;
lii-
nas,
klampyné;
i§
upés
i8siliejes
i
likes
lankoje
anduo“.
Salia
aki inés
Saknies
okalizmo
uo
a dazodziy,
kaip
ma y i,
y a
okalizmo
@
a dazZodZiu,
u inéiy
ci kum leksine
in onacija
—
kaip
ik
ai
i
y a
a p
puiodas
:
piid-
(plg.
piidyné).
Leksemos
piidjné,
piiodjné,
piodas
u i
daugiau
a
maZiau
a imas
eikSmes.
Ka u
paémus,
jy
u inio
plane,
i8
ienos
pusés,
aiSkiai
iSsiski ia
,,molinis
indas,
puodyné
(kam
no s
laiky i,
agunoms,
kanapéms,
abakui
mal i)“,
i8
ki os
,,( am
ik as
seno iSkas)
koklis
(su
giliu
jidubimu
k osnims
mi y i)“
(i$
pas a osios
me-
onimijos
keliu
galéjo
i8 iedé i
eik8mé
,,k osnyje
iSmi y a
jduba
kam
susidé i“).
Bidinga,
kad
analoginj
eikSmiy
san ykij
andame
i
a i inkamose
la iy
kalbos
leksemose.
Lie .
puiodas
la iy
kalboje,
kaip
Zinoma,
a liepia
pudds
,,de
Top ;
de
Kes-
~
sel*
(plg.
da
edinius
i
jy
eikS’mes
puddelis
,,de
Top “,
puddens
,,k iz(i )e“,
puodins
(be
k)
,,ein
Ge iiss,
in
dem
das
Essen
gekoch
wi d“
ME
454,
EH
IT
345).
La iy
kalba
u i
aip
pa
g yby
pa adinimy,
plg.
puddelis
,,ein
gewisse
Pilz“,
puddins®
,,ein
junge
Bi kenpilz*,
puddens
,,bé zlape“,
be
ik iausia
ai
naujos
eikSmés,
p iklausiusios
nuo
am
ik o
iSo inio
adinamy
objek u
panaSumo.
To-
dél
is o inéms
ekons ukcijoms
s a besné
eik’mé,
be
,,de
Top *,
gali
bi i
ik
k asns
puods,
k aspuods,
puodins
(be
k.)
,,die
O enkachel“.
ReikSmiy
,,molinis
puodas,
de
Top “
i
,,koklis,
die
O enkachel
( .
y.
am
ik a
ply a)“
koegzis encija
y a
Zinoma
i
ki u ,
plg.
s.
us.
nauma
,,akmuo,
127
ply a*
:
se b.-cho .
naiimuya
,
dubenélis*;
lo .
es a
,,ply a,
e pé“:
»molinis
in-
das,
puodas“.
A i inkami
ge many
(plg.
ok.
Kachel
,,koklis*
<s,
ok.
auks ,
chachala
,,molinis
puodas“
<
lo .
ulg.
*cacculus,
plg.
lo .
caccabus_,, i pyklé,
spi gin u é“*)
i
sla y
(plg.
us.
dial.
zopwikd
,,1ycTble,
Me kue
KHpNHYH
KJIH-
HOM,
Jui
Kilaku
cBoqoB“
:
2opudK
,,oKpy abii ,
oO Ib i
THHAHBI
cocyy
pa3-
JIMaHOTO
BHJa,
BbLKKeHBI
Ha
o He“)
kalby
duomenys
leidzia
many i,
kad
,,kok-
lis,
die
O enkachel*
y a
i iedéjusi
i8
eik’més
,molinis
puodas,
de
Top *.
P isy
kalbos
a i ikmenyje
kaip
ik
i
u ime
pas a aja
eikSme.
P .
podalis
,,p as as
puodas,
bése
Top *
iksliai
seman i8kai
i
mo ologi’-
kai
a i inka
Zem.
puodalis:
p iesaga
-alis
abiejose
kalbose
u i
didinamaja
bei
niekinamaja
eik’me
(plg.
p iisy
kalbos
eikSme
,,p as as
puodas“!).
Pe-
jo a y inis
eik’més
a spal is
Zymu
i
la iy
kalbos
leksemoje
puddelis.
Taigi
seman iné-mo ologiné
Siy
ijy
kalby
de i a y
apa ybé
i$
ik uju,
ma y ,
siekia
olimus
p aei ies
laikus,
i
odél,
ieSkan
p iodas,
pudds,
pod-alis
giminai iu,
eik8-
me
,,molinis
puodas“
i
eiké u
ado au is.
Ka u
su
uo
giminingy
leksemy
ieS-
kojimo
k yp i
odo
i
leksema
piid- né,
i
ku ia
ligi
Siol,
kiek
Zinoma,
nebu o
a -
siZ elgiama.
Lie u iy
kalbos
a mése
puiodas
ienu
a eju
u i
,
bu ius,
a za“
eikSme:
Kap
nuyéjau
puodo
k és i,
ai
puse
puodo
adau
Zu y
Ud ija.
Gal
bi y
pe
d asu
saky i,
kad
ai
—
senoji,
pi miné
piodas,
pudds,
pod-alis
eik8mé,
be
jos
bu imas
is
dél o
y a
pamokan is:
ski umas
a p
eikSmiy
,,molinis
puodas*
i
,,bucius,
a ia,
.
y.
am
ik as
k epSys
a
ne gi
am
ik a
s a iné“
(plg.
bicius
,,i8
y eliy
pin as
p ie aisas
su
ige kliu
Zu ims
gaudy i;
a za;
iS
si ly
megz as
i
a Za
pana-
Sus
p ie aisas
Zu ims
gaudy i;
i8
y eliy
pin as
uZda as
k epSys
sugau oms
Zu ims
laiky i
andenyje;
i8
Siaudy
su
pléSomis
pin a
s a iné“), is o i$kai
Ziii in ,
né a
esminis,
i ,
adinasi,
abi
eikSmes
gali
u é i
ienas
Zodis
a ba
ski ingi,
be
ie-
nasakniai
ZodZiai.
Reik&miy
a as
ple iasi,
p idéjus
da
Gia
la .
puddikis*
,,cin
Spann
(kojos
kel-
is)“
ME
III
454,
puodinieks
(be
k.)
,,de
Hin e e
(2)
EH
II
344
bei
lie .
pudymas,
piidymas,
piidjmas
,,uzpakalis,
pas u galis,
sédyné“.
P ie
Si os
leksemy
i
jy
eikSmiy
g upés
oliau
galime
ski i
i
okias
aiSkos
pla-
no
segmen a
piia-[pud-
u inéias
leksemas,
kaip
an ai:
la .
pidis
(be
k.)
,,de
Hau e;
die
Menge“,
piidele
(i
da as
piidelis)
,,de
Paudel;
de
Tee paudel,
piidenis
(be
k.)
,,eine
A
Ka scheune“
ME
III
445,
pudas
,,al e
K am,
al e
Kleide ,
Lumpen“
(pudé
,,k amen,
au schich en*)
ME
III
401,
lie .
pidulas_
,, ySulys,
gniuZu-
las“,
la .
pud a,
pud s
,,ein
Hau e“,
pudu s,
pudu is
,,cin
Biischel,
ein
S auch
mi
Wu zeln;
ein
Hau e;
ein
kleine
Hiigel“,
pudu ins,
pudu i is
,,cin
kleines
Wal-
dchen,
eine
Baumg uppe“
ME
III
401—3,
EH
II
320—I,
lie .
pidu as
,,g upé,
k i-
a,
plo as
ankiai
suaugusiy
medziy,
k imuy,
ja u;
debesis“,
la .
pudiks
,,ein
halb-
wiichsige
Knabe“,
pudikis
,, ink eidiga
dzelzs,
a
kuo
pies ip ina
sanu
i es
pie
lai as
malam“
EH
II
320.
Ba y
pe daug
sunku,
o,
gal
bi ,
i
ne ikslinga
ieSko i
daba
kiek ienai
Sios
seman inés
g andinés
daliai
pa aleliy
ki ose
ide.
(a
neide.)
kalbose,
kad
pa ody-
®
H.
Paul,
Deu sches
Wo e buch,
Ach e
Au l.,
bea bei e
on
A.
Schi me ,
Halle
(Saale),
1961,
p.
317.
10
B,
Jlanb,
ToaKons ii
cnosapp,
I,
M.,
1955,
p.
382—3.
128
ume
jy
egulia uma,
aigi
i
p iklausyma
ienaSaknéms
leksemoms.
Siuo,
kaip
i
ki ais
panagiais
a ejais,
ge iau
y a
kel i
klausima
dél
o,
a
kons a uo oji
seman-
iné
g andiné
kaip
isuma
gali
pasi eikS i
ienaSaknése
leksemose
a
ne.
Nus a-
&ius,
kad
kokia
no s
eikSme
a ba
ju
g upe
u i
ki y
kalby
a ba
os
pa ios
kal-
bos,
be
ki u
Sakny
leksemos,
galima
d asiau
gal o i
apie
jy
gimininguma
i
nag-
ingjamuoju
a eju.
Taigi
d iejy
eikS’miy
a
isos
jy
g upés
giminys és
ySys
y a
pa odomas
ipso
ac o.
Reikia
u é i
gal oje
i
ai,
kad
seman inéje-leksinéje
sis emoje
a sispindin-
&iu
iSo inio
pasaulio
daik y
asocia y iniais
pozymiais
labai
daZnai
eina
ne
jy
kon-
k e ios
izinés
sa ybés
(pa yzdZiui,
molinis,
medinis,
pin inis),
be
ju
abs ahuo-
os
i
apibend in os
ypa ybés,
pa yzdZiui,
,,i8gaub umas,
iSkilumas“,
,, uSia i-
du igkumas“
i
pan.
Ta iau
okius
i
panaSius
poZymius,
sa aime
aisku,
gali
u é i
keli
objek ai,
p z.,
k i a,
ySulys,
gniuZulas,
kal a
i
pan.
Dél
ilgaamZés
is o inés
aidos
okie
asocia y iniai
poZymiai
ne e ai
bina
susipyne
su
diame a-
liai
p ieSingais
poZymiais,
p z.,
,,i8gaub umas,
iSkilumas,
kon eksiSkumas“*
—
su
,,igaub umu,
konka iSkumu‘.
Vienodus
asocia y inius
poZymius
u in ys
ik-
o és
objek ai
a
samonés
aizdiniai,
kaip
a odo,
gali
ba i
eiSkiami
ienaSak-
némis
leksemomis.
Pazymé ina,
kad
i
is o inéje
aidoje,
leksiniams-seman iniams
iene ams
i
jy
a pusa io
san ykiams
o muojan is,
konk e ios
izinés
objek yu
sa ybés
y a
aidinusios
an aeili
aidmenj,
nes
,,...3HaYeHHA
,,-IMHAHBIA“,
,, iuna“
ca y
pH-
pylo
Kak
cy y60
MpoMe*KyTOUHBbIe
3BeHbA,
BTOPHYHO
KOHKPeTH3OBAaHHbIe
3Ha-
ueHHA,
BOCXOALIMe
K
HHbIM
3HAYeHHAM,
K
OOO3HAYCHHAM
HHbIX
TeEXHHYCCKHX
JelicT-
Buii,
loguac
JocTaTouHO
obule o
xapakTepa:
,,BepTeTb“,
,,KPyTHTb“,
,,1llecTH™.
OcoGeHHo
HHTepecHa
Np
STOM
YAMBHTebHaa
%KHByYeCTh
CeMaHTHYeCKOH
MOze-
JIM
,,OluIeTeHHoe,
OKpyyeHHoe*
>
,,TVIHHAHBI
cocyy“...
Ha
npamepax
STHMOJO-
THYECKOFO
BbIABJICHHA
€€
PEMKTOB,
a
Take
Ha
KOHCTATAHH
aKTHBHOTO
BOCTpO-
W3BONCTBA
9TOM
CeMaHTHeCKOH
MOJe/
MbIBIVIOTHY!0
Kacaemca
JOKepaMuyecKoii
A peBHOCTH
MaTepHaJIbHOH
KyJIbTYpbl
MpeKOB
HOCHTe/eH
CaBAHCKUX
Au-
anex os“,
Bal y
kalby
puodininkys és
e minija,
kaip
miné a,
diach oniniu
poZid iu
be eik
ne y iné a,
be
u imoji
Sios
s i ies
medzZiaga
is
dél o
leidZia
ma-
ny i,
kad
bal y
kalbos
y a
p agy enusios
oki
pa
puodininkys és
e miny
o ma-
imosi
e apa,
koks
¢ia
y a
ekons uo as
sla y
kalboms.
Visai
galimas
daik as,
kad
i
Saknis
*péid-
,,(i8-,
p i-)
pis i*
(Z .
Zemiau)
seniau
eiSké
,, y i,
pin i“,
nes
eik’més
,,pis i,
pus i®
i
,,suk i,
y i,
pin i
y a
glaudZiai
susijusios,
plg.,
p z.,
lie .
in i
(-s a)
i
la .
i
( in)
,,winden,
wickeln,
lech en“.
Todél
ne u é y
s ebin i
as
dalykas,
kad,
ai8kinan
pag indiniy
bal y
puodininkys és
e miny
p oaas,
pudds,
pod-alis
kilme,
i8
ka o
einama
p ie
i ai iu
pin iniy
i
Siaip
i¥lenk y
bei
iSgaub u
yky
(k ep8ys,
kubilas
i
pan.),
kaip
seniausiy
objek y,
ku iy
pa adinimai,
sayo
uoZ u,
oliau
gali
sie is
su
leksemomis,
Zyminéiomis
j ai ius
i8kilius,
iSgaub us
esp.
igaub us,
konka iSkus
objek us.
Zemiau
duodamos
kelios
ski ingu
Sakny
leksemy
i
eikSmiy
se ijos
siekia
pailius uo i
ick
d iejy
Saknies
puod-/pid-/pud-
leksemy
eikSmiy,
iek
i
ju
i-
su
ka u
paim y
is o inio
ySio
galimuma:
uO,
H.
Tpy6a4es,
op.
ci .,
p.
228-9.
9,
Lie u iy
e minologija
129

1)
k djus
,, éio
a
k e ilo
Sonai,
k ijas,
g aiZas;
kojos
le enos
pakilimas,
kel is;
ba o
ie a
ies
kel imi*,
k ajélis
,,p ie aisas,
an
ku io
ejami
sidilai
p ie’
yniojan
juos
an
mes u y“,
,,dalgio,
kas u o
ankena;
é io
a
k e ilo
Sonai,
k i-
jas,
g aizas“,
k ajiikas
,,dalgio,
kas u o
ankena“,
k éjis
,, ielomis
i8pin as
p ie-
aisas,
a ojamas
p ie
a klinés
kuliamosios
maSinos
Siaudams
pu y i,
kad
i8
ju
i8bi y
pelai,
su
g idais“,
la .
k eja
,,ein
kleines
Zugne z“,
lie .
k ijad
,, é io
a
k e ilo
Sonai,
lankas;
medinis
ap aisymas
aplink
gi nas,
kad
malan
mil ai
neby-
é y,
kubilas;
émelis,
an
ku io
laikosi
lempos
gaub as;
é io
sie elis;
i8
i eliy
iSpin as
lo os
dugnas;
p ie aisas,
an
ku io
ejami
siilai
p ie’
yniojan
juos
an
mes u y,
,,didelis
ledo
gabalas,
ly is“,
k ijas
,, é io
a
k e ilo
Sonai;
s a is
uzZmau-
nami
dang io
k aS ai;
sk ybélés
a
kepu és
Sonas,
lankas;
kubilo
Sonai;
ba o
aulas;
écio
sie elis;
i8
i eliy
iSpin as
lo os
dugnas;
i§
plauSy
nupin as
sie elis
i iniams
nusunk i;
p ie aisas,
an
ku io
ejami
siilai
p ieS
yniojan
juos
an
mes u y;
medui
iS
ko iy
suk i
p ie aiso
dalis;
kuliamosios
maSinos
elenas,
p ie
ku io
p i aisy i
sp agilai;
lenk a
geleZis,
p i aisy a
p ie
eZimo
plau o
posikiui
paleng in i“,
la .
k ija,
k ijs,
k ijs
,,die
Lindenbo ke;
abge issene
Linden
od.
Fich enbo ke
(Aus
de
Lindenbo ke
wu den
besonde s
iihe
e schiedene
Ge-
gens ande
e e ig ,
z.
B.
Schli en,
Sa el,
Auss eue kas en);
de
Bas and
eines
Siebes,
Riegensiebes;
sie a
luocin’,
mala;
k e ula
i sus,
ku a
apak&é@ja
mala
pi-
nums
pies ip ina s;
ein
Ko b
aus
Lindenbo ke;
ein
Lindenb e “,
lie .
k ijélis
,,p ie-
aisas,
an
ku io
ejami
siilai
p ieS’
yniojan
juos
an
mes u y;
indo
s ies ui
mu8& i
dalis,
k yZiokas,
sk i ulys*
(:
k j i
,,lenk i,
kumpin i“,
k i,
k éja,
k ié i,
k ieja,
k éja
,, ies i,
ynio i*);
2)
ka pa
,,(ganu)
ciba;
ein
o ales
hélze nes
Kas chen;
eine
aus
Bo ke(n)
ange-
e ig e
Ti e
zum
Bee ensammeln,
nuo
plana
déliSa
(uo8a,
bé za
ai
apses)
ga eni
apala
o ma
saliek s,
neliels
aucin§
e c.“,
,,die
Wa ze;
ein
Leichdo n“,
ka pa
,,ei-
ne
Muschelschale“,
lie .
kd pa
,,mazas
odos
pakilimas
i
sukie éjimas;
medZio
Zie és
a
lapo
sukie éje
iSkilimai;
k i ies
spenelis
e c.“,
la .
ka pis,
ka pe
,,ein
la-
ches
und
beinahe
undes
Fische boo
zum
Lach angen“,
,,ciba,
ein
undes,
hél-
ze nes
Ge ass,
in
das
Bu e ,
dicke
Milch,
auch
Fleisch
ge an
wi d“,
cé pa,
cé ps
»de
Hiimpel,
ein
E dhau lein,
ein
au gewo ene
Sandhiigel;
langes
G ass,
be-
sond.
im
Mo as ,
G ashiigel;
de
S auch;
ein
Baums ump ;
Baumwu zeln;
das
Haa ,
besond.
e wiihl es,
buschich es“,
cé puji
,,kleine
mi
Bee ens auden
bewach-
sene
Hiimpel
in
Siimp en“,
lie
ké pé
,,mazas,
smulkus
augalas,
ke ojan is
an
akmeny,
medZiy,
s ogy;
kempiné,
pin is;
medZio
apauga,
gumbas;
s o a,
su i-
kusi,
sumedéjusi
be Zo
Zie é;
duonos
kepalo
Ziaube é,
kampelis,
papen is;
Zmo-
gaus
kino
sédimoji
dalis;
kiaulés
snukio
uZ ie imas,
knyslé
e c.“,
ke pla,
ké pla
»labai
Sako as
kelmas;
eléna“,
ke plé,
ké plé
,,kelmas
su
Saknimis,
ke as,
bu u-
sio
kelmo
Saknys;
i e s as
medis
su
Saknimis;
gal a;
kas
iebus,
s o as;
kas
ne a -
kingas,
susi éles“,
ké plésa,
ke plésa
,,is i es
medis
su
isomis
Saknimis;
i& i -
usio
medzio
Saknys;
senas,
supu es
medZio
kelmas,
apauges
samanomis
a ba
zole;
kups as;
ba zda
i
plaukais
apauges,
apsileides,
biau us
zmogus
e c.“
(:
ke p i,
-ia
,,ka
silpnai
a
paskubom
i8 i“,
ke p i,-a
,,aug i
pla yn,
plés is,
kés is“);
3)
ka ba,
ka ba
,,eine
Dii e
aus
E len-
od.
Bi ken inde,
wo in
namen l.
E dbee en
gesammel
we den;
ein
Ge iiss
aus
Bi ken inde;
ein
Fische boo
zum
Lachs ang;
ein
o ales,
hélze nes
Kis chen“,
,,die
Wa ze“,
ka bina
,,ein
Ké bchen,
130
eine
Schach el;
die
Dachp anne;
ciba,
ein
undes,
hélze nes
Ge ass,
in
das
Bu e ,
dicke
Milch,
auch
Fleisch
ge an
wi d
e c.*,
lie .
kd ba
,, oks
seno iskas
skaiGia-
imo
j ankis
—
medelis
su
iSpiaus y ais
umbiukais“,
ka bas
,,k epSys,
pin iné,
é elis;
didelé
pin iné
paSa ui
neSio i,
doklas“,
,,ka pas,
in is,
an as, ipio a,
uzZ-
ki imas;
pak aS io
a sikisimas,
nelygumas,
iS an ymas;
lazda
su
ipio imais
skai-
&iams
Zymé i“,
ke ba
(be
k.)_
,,keké
( aisiy)“,
ké biné
,, .
p.“,
ki ba
,,klampyné,
lianas;
daugybé,
knypa a,
ki biné“,
ki biné
,, i iné;
o a; keké;
pulkas,
k i a,
gauja“,
ki biné
(be
k.)
,,pin iné,
k epSis“,
ki bljs
,,s aga as,
augalo ko as“
(:
ke b-
”
i,
-ia
,,ne i ai
i8 i;
ne i ai,
p as ai
pin i“,
ki b i,
-s a
,,giz i,
p adé i
ag i“,
ap-ki b i
,,apaug i,
apkib i“).
4)
lie .
kiaibu as
,,kaubu ys“,
la .
kaiiba
»kalna
gals“,
lie .
kauba é,
kau-
bo é
(be
k.)
,,medinis
iSskap uo as
indas,
medinis
dubuo“,
kaiib as
,,neaukS a
i¥kilumélé“,
kaub é,
ka ib é
,,kalnelis,
kal a;
kup a,
kib ys“,
kaub js
»kalno,
kalnelio
ke e a,
i sukalné;
kups as,
pakilimas;
koks
pasipi imas,
pakilimas“,
ka ibu as
,,kalno,
kalnelio
ke e a,
i Sukalné;
kups as,
pakilima‘‘,
la .
kaubu s
(be
k.)
,,de
Hiigel“,
kai bu é
,,kalno
i siné“,
kaubu ys
,neaukS a
iSkilumélé;
kalno,
kalnelio
ke e a,
i Sukalné;
kups as,
pakilimas,
koks
pasipii imas,
pakilimas“,
la .
kubis
,,de
Kop *,
kubele,
kubela
,,die
Eichel
(am
méannli-
chen
Gliede)“,
kubis
,,de
Zulp
ii
Séuglinge*
(dél
eik8més
plg.
knupis
,,ein
Zu-
sammengebundenes
Tuch,
in
dem
e was
ge agen
wi d;
de
Zulp
ii
Sauglinge“)
kubls,
kubla,
kublis
,,de
Kiibel,
Bo ich®,
lie .
kublulis
(be
k.)
i8skob as
medinis
indas“,
dial.
(Zem.)
ki belas
,,kubilas“,
la .
kubelelis
,( e ach l.
Demin.)
ein
klei-
ne
Kiibel“,
kubals
,,de
Kiibel,
Bo ich“,
kubils
,, .
p.“,
lie .
kubilas
,,s a iné
pla-
&iu
dugnu
mil ams,
g iidams
supil i,
da Zo éms
augin i,
skys iams
laiky i;
uZ-
da oma
s a iné
d abuziams
laiky i;
k ai kubilis;
iSskob as
didelis
medinis
indas
su
dé iniu
dugnu,
duobinys
e c.“,
kubilké,
kubulkis
(be
k.)
,,medinis
indelis*,
la .
kubuls
,,de
Kiibel,
Bo ich“,
kubulis
,,de
Kiibel,
Bo ich“,
,nelidzenums,
ci-
nis“,
kub is
,,de
Buckel,
Hocke “,
lie .
kab js,
kub is
,,nuga a
p ie
sp ando,
giib ys,
ke e a;
nuga a,
kup a;
kalno
i Siné,
ke e a;
kalnelis,
kaubu ys;
nely-
gumas,
pakilimas“,
kubo é
(be
k.)
,,didelis
medinis
Sauk8 as
i alui
sem i“,
ki-
bu as
,,ku mio
iS aus y
Zemiy
kaubu élis“,
kubi é
,,mazZas,
s o as
Zmogus“,
ki-
bi é
,,kalnelis,
iSkilumélé,
kaubu ys;
k i a“,
kubu js
,, i Sukalné;
kalnelis,
iSki-
lumélé;
kups as;
nelygumas,
iSkilimas“,
la .
kubu is
,,cin
nich
gu
anliegende
S elle
am
Anzug“,
lie .
kubu ka,
kubu ké
,,medinis
indelis*,
la .
kubucis
,,Qua k
in
siisse
Milch“,
,,eine
g osse
ciba;
ein
hélze nes
T inkge iiss;
ein
mi
einem
Dek-
kel
e sehenes
Ga iiss
aus
Bi ken inde,
wo in
man
Bee en
sammel
od.
Tabak
bewah ;
ein
E dkloss;
cin
kleine
cinis;
ein
B o ende;
ein
S iickchen
B o ;
eine
kleine
E héhung*
(:nu-kiaib i,
-ia
,,i8gu s i,
i8nyk i“,
kib i,
-s a
slink i
(p ie
Ze-
més),
la .
kubind
,,decken“,
ap-kubind
»umlegen“);
5)
piiné,
piiné
,,klojimo
mapa dis
supil i
pelams, peludé;
a as,
dienda zis,
laida as;
bada,
palapiné;
ola,
u as“,
piné
,,kiauSinio
u8 uma“,
la .
piine,
piinis
eine
Scheune,
Heuscheune,
eine
Heu-
od.
S ohscheune;
ein
kleines,
scheunena -
iges
Gebiude
am
Mee es-
od.
Seeu e
zum
Au bewah en
on
Fische we kzeugen
;
elpa
ki s
u uma
luopba ibas
glabaSanai
e c.“,
piinis
,,cine
Kleine
Scheune
ii
Heu,
S oh
und
Ka ;
Heuscheune
im
Walde
e e.“,
pins
,,eine
Baue hii e“,
piina
,, ine,
ein
g osses,
undes
hélze nes
Ge iass
mi
Deckel,
p na®
,,ein
euch e ,
oe
131
sump ige
Wald,
ein
mi
kleinen
Kie e n
bewachsene
Sump
e e.“,
puns,
puna,
pune,
punis
,,cine
E héhung,
eine
Beule,
ein
Knollen,
Kno en,
ein
ha es
Geschwii ,
ein
Kno en,
ein
Auswuchs
am
Baum,
ein
Hécke “,
pauna
,,de
Schadel;
de
S i nknochen;
de
Kop ;
das
Maul“,
paiina,
pa ina,
paunis
,,eine
kleine
Mii ze;
ein
Ranzen,
To nis e ;
ein
Biindelchen;
ein
Réiinzel,
ein
Paudel;
Lumpen,
K am;
Biindel,
Las “.
Dél
kai
ku iy
si y
penkiy
leksemy
se ijy
ZodZiy
(p z.,
piiné,
kubilas,
piide-
Je)
gali
kil i
abejoniy,
a
jie
e imologiSkai
i8
ik yjy
p iklauso
oms
Saknims,
ku-
ioms
jie
Gia
ski iami.
Tos
abejonés
kyla
ne
dél
onologiniy,
da ybiniy
a
seman-
iniy, be
g ynai
dél
ki okio
pobidzio
(a i inkamo
ZodzZio
a ojimo
ku no s
lie u iy
a
la iy
kalbos
plo o
pasienyje;
ikslaus
leksinio
a i ikmens
bu imo
didesnése,
aigi
i
i akingesnémis
laikomose
kaimyninése
kalbose”
i
k .)
p ie-
zas iy.
To
Zodzio
eikSmé
y a
nuoseklios
seman inés
g andinés
dalis,
jos
san y-
kis
su
ki omis
os
g andinés
dalimis
pasika oja
i
ki y
Sakny
leksemose,
odél
ji aip
pa
gali
bi i
o ganiSko
is o inio
p oceso
dalis!®.
To
ZodZio
da ybinés
ypa ybés
y a
okios
pa ,
kokias
odo
oje
kalboje
eikian is
da ybinis
modelis™.
Todél
i
negalima
laiky i
absu di8ka
os
nuomonés,
ku i
pi menybe
a iduoda
leksemos
kilmés
aiSkinimo
idinémis
kalbos
p iemonémis
galimybei.
Ypa inga
eikSme
e imologiniam
p iodas,
pudds,
pod-alis
i
ki y
pid-
|
pud-
leksemy
iden i ika imui
igyja
pasku iniosios
se ijos
zodziai
odél,
kad, kaip
jau
y a
kons a a es
K.
Biga!®,
jos
p iklauso
ai
pa iai
Sakniai,
kaip
i
pad-
|
pud-
leksemos.
Toji
Saknis
eikiausiai.y a
ide.
*peu-
/
*pou-
|
*pii-
,,pis i,
i8-,
p ipus i“,
12
Reikia
pasaky i,
kad
okia
nuomoné
né a
neklaidinga,
nes,
painiodama
ski ingas
is o ines
epochas,
geog a inius
i
kul ii inius
daba ies
san ykius
ji
nukelia
j
olimus
p aei ies
laikus:
,,a)
he
geog aphic
a ea
o
he
Bal ic
speake s
in
his
day
[ u imas
gal oje
A.
Bachas]
was
e y
small
in
com-
pa ison
wi h
ha
o
he
speake s
o
Ge manic
languages;
b)
ha
in
ac
in
a he ecen
imes
he
Bal ic
languages
bo owed
a
g ea
many
loanwo ds
om
Ge man.
Fo
he
p ehis o ic
si ua ion
hen
he
also
conside ed
a
simila
possibili y;
c)
o
decades,
i
was
assumed
ha
he e
we e
qui e
a
ew
bo owings
om
P o o-Ge manic
in o
Bal ic
bu ,
o
some
unexplained
eason,
ha
P o o-Ge -
manic
did
no
ecip oca e
by
bo owing
om
Bal ic’,
—
A.
Klimas,
Bal ic,
Ge manic
and
Sla ic,
Donum
Bal icum,
S ockholm,
1970,
p.
264—5.
Tolimoje
p aei yje
ie
san ykiai
galéjo
bi i
i8
esmés
ki okie,
i
bal y
dialek ai
galéjo
bi i
ne
ien
iman ys,
be
i
duodan ys
(ne
ik
inoug u,
be
i
j
y us
bei
aka us
esancioms
indoeu opie iy
kalboms).
48
Plg.
puikia
K.
Bagos
duo a
pané
,, a as*
seman inio
ySio
s
u
ki omis
leksemomis
mo y-
acija:
K.
Biiga,
RR,
Ll,
p.
525-6.
“4
Pyz.,
dél
kib-ilas
p iesagos
plg.
okius
j ankiy,
yky
pa adinimus:
b izgilas
,,.kamanos“,
k a ilas,
k é ilas
,,didelis
é is
iSkul iems
g iidams
i
pely
issijo i*,
a ilas
,,
apsk i imas,
a as,
lankas“,
é ilas
,,pelams
siaus i
é is“,
sp agilas
,,kul u as“,
ainilas
,, a y
jungiamoji
Sa a“.
Ne
ienas
p ie-
sagos
-ilas
edinys
galy
gale
emiasi
eiksmaZodziu,
plg.
b izgilas
(:
b izgas)
:
b igz i,
b izgé i;
sp a-
gilas
:
sp agé i,
sp dg i,
aigi
i
ki bilas
:
kub i.
Apie
kabilas
seman inius
san ykius,
be
o,
Z .
LKK,
XIL,
1970,
p.
181-3.
Sla y
kalby
kobols
gali
bi i
senas skolinys
i8
bal y
kalbu
(plg.
aka,
a aj
i
k .),
pa ekes
i
j
ge many
kalbas
(plg.
ok.
Kausche,
Kaddig,
Daggu ,
Elen
i
k .)
Lie .
ki b-ilas,
ki b-elas
e imologinj
a i ikmenj
andame
g aiky
kalboje,
plg.
xi@eAo
,,alk iné“;
dél
p iesagu
*-el/|-:
*.6[-
y8io
plg.
obelis
:
obuolys;
dél
eik8més
i
p iesagos
da
plg.
g .
xim2dAo
,, au é“,
pasida y a
i§
pa alelinés
Saknies
ide.
*kup-.
—
Ki aip
E.
F aenkel,
LEW,
p.
304
(su
li .);
V.
U bu is,
Bal-
is ica,
VIII,
1972,
p.
205;
B.
Vanagiené,
V.
Vi kauskas,
LKK,
XIII,
1972,
p.
222.
1°
K.
Biiga,
RR,
I,
p.
332-3.
™
Apie
ja
Z . P.
Pe sson,
Bei age
zu
indoge manischen
Wo o schung,
I,
Uppsala—
Leipzig,
1912,
p.
241-250;
J.
Poko ny,
IEW,
p.
847.
132
plg.
a m.
he al
,,g ei ai
i
sunkiai
k épuo i*
(*peua-),
(h)ogi
,,.k apas,
k épa-
imas,
d asia“
(*pouio-),
id.
ai .
dan,
kim .
ewyn,
b e on.
eon
,,pu a“
(*pou-ino-).
Sios
pi minés
Saknies
pama u
su
o man ais
-n-
i
-d-
bal u
kalbose
galéjo
bi i
suda y os
naujos
Saknys
pun-
|
piin-
|
paun-
i
pud-
|
piid-
|
paud-.
Be
miné y
pud-
|
piid-
eksemy,
Sakniai
pud-
|
pid-
|
paud-
okiu
a eju
galime
ski i:
lie .
pudén i
,,keden i,
pu en i“,
la .
pudi
(-iju)
,
o scha en;
cel
nuo
miega
augsa
a
s eigu“,
- iés
,,sich
beeilen
(e was
zu
un)“,
sa-pudi iés
,,sich
ii
eine
Reise
od.
Fah
zu ech machen“,
puda iés
,,ilgi
un
daudz
gé b ies“,
sa-pudd (iés)
,,(sich)
in
al e
Kleide
dich
einhiillen“,
lie .
pidin i,
piidy i
(-ija)
., y i,
a y i, e s i;
pul-
i*,
pudlus
,,leng ai
iSk a omas,
bi us“,
la .
pudla a ,
pudja a
,,wehen
machen
zausen
(z.
B.
die
Bande
des
Kop pu zes
om
Winde
gesag )“,
pudulas
(Z .
aukS iau),
pidulis
,,ne a kingas,
susi éles,
susipudulia es
Zmogus“,
pidulio i,
puduli o i
,, el i,
a 8y i,
d aiky i,
k a y i,
pu y i“,
sw-pidulo i
,su el i,
su a -
8y i*,
padalo i,
pidalio i,
pidale i,
pidelio i,
pidalo i
,,d aiky i,
el i,
a Sy i,
keden i“,
apsi-pidalo i
.,s o ai
apsi eng i,
apsi ilo i*,
pideliuo i,
pideliuo i
,, u-
pin i,
smulkin i;
(plaukus)
pis i,
ga biniuo i“,
pidelé i
,,aké i“,
la .
pidelé
,
das
Haa
e wiihlen“,
pide is
,,kas
pasipii usiais
plaukais“,
péide io i,
piide io i
,,8iaus i
(plaukus);
puos i,
dabin i*,
ix-pade io i
,,i8a dy i,
iSd asky i,
iSpu en-
i*,
piide é is
,,puos is,
dabin is;
kaps y is,
Zais i“,
nu-pide i o i
,,nuplés i,
nu-
d asky i*,
la .
pide é
,hauen,
schlagen,
p iigeln“,
pa dé
,, uchba
machen,
un e
die
Leu e
b ingen“,
padis
(-2u)
,,. uchba
machen,
6 en lich
e b ei en“.
Kad
Si os
leksemos
p iklauso,
a odo,
ienai
giminingy
zodziy
Seimai,
dides-
niy
abejoniy
nekyla.
Kokiu
biidu
i8
pi minés
eik’més
,,pis i,
i8-,
p ipis i“
iS ie-
déjo
eik8més
,, el i,
a ’y i,
d aiky i“,
»pu y i,
k a y i“
i
k .,
g aziai
odo
la .
pudlaya
u inio
planas.
Rekons a us
seniausia
eik¥me
,,(i8-,
p i-)pis i*,
da o-
si
pakankamai
ai8ku,
kaip
pad-/
pud-,
aigi
i
puod-
leksemos
igijo
leng ai
i8ski-
iamus
u inio
plano
asocia y inius
poZymius
,,i8gaub umas,
iSkilumas,
kon ek-
sigkumas“,
,, us ia idu i8kumas“
i
pan.,
ku ie,
adinasi, sa o
i8 akomis
a si-
emia
j
iSpis umo
sa oka.
Tiek
Saknies
pun-,
iek
i
Saknies
pud-
leksemose
is o iné
seman ikos
aida
na i aliai
éjo
p ie
okiy
eikSmiy,
kaip
., ySulys,
gniuzulas,
k i a,
ein
Hau e“
(pudulas,
pi du as,
pidis,
pa ina,
pa ina)
»peludé,
piné,
Ka scheune“
(pidenis,
piiné,
piine,
piinis),
,, a za,
bucius,
k epSys,
ein
Ranzen,
To nis e ,
ein
Ranzel,
ein
Paudel“,
,,molinis
indas,
puodyné,
puodas,
ein
Top ,
ein
Kessel,
ein
Ge iiss“,
ku-
ias
u i
puodas,
pudds,
pod-alis,
piid-jné,
piidele,
pina,
pa ina,
pa ina.
Kadangi,
kaip
Gia
plé ojamoji
hipo ezé
odo,
leksemu
p iodas,
pudds,
pod-alis
Saknies
o-
kalizmas
gali
p iklausy i
balsiy kai os
wu
eilei,
p adzioje
ju
Saknis
galéjo
a o-
dy i
*poud-,
éliau
ji
dél
one inés
aidos
galéjo
pasikeis i
j
*pdd-,
i§
ku
a si ado
p .
pod-alis,
lie .,
la .
puod(a)s.
2.
Lie .
Zi@s i,
la .
zies
seman ika
i
giminaidiai
Lie .
2iés i
(-dzia)
y a
pla iai
aukS ai iy
a mése
a ojamas
eiksmazodis.
Pla us
y a
i
jo
eikSmiy
a as.
Didesnéje
a miy
dalyje
(Alo é,
Bu imonys,
Lei-
palingis,
Mi osla as,
Rudamina,
Seinai,
S en ionéliai,
S en eZe is,
Valkininkai,
Zilinai
i
k .)
jis
ei8kia
,,(dailiai,
g aZiai)
ka
da y i
(klumpes,
SaukS us,
saméius,
oges,
azius,
namus)“.
P ie
Sios
eik8més
Sliejasi
,,(pa)da y i
aika*
Leipalingis,
133
dé i
pele i,
Zpdé i
(Z di,
Zhdi,
Zhdzia,
Z¥s i,
Zps a)
,,bU i
su
Ziedais;
pelé i,
Zaliuo-
i;
bi i
su
bal omis
démémis;
si g i
mens uacija*.
Gia
eiké y
paZymé i
i
a,
kad
lie .
Z edé i,
Ziedé i
,,pelé i;
sen i,
kie é i*,
i8
ienos
pusés,
kaip
miné a,
gali
bi i
susijes
su
Zydéjimo,
Ziedo
eikSmiy
lekse-
momis,
be ,
i§
an os,
jis
pa a ojamas
i
okiuose
kon eks uose,
ku iy
seman i-
né
pusé
a gu
a
bi y
pa enkinamai
paaiSkin a,
u in
gal oje
ik
miné a
eikSmiy
ij.
Tie
kon eks ai
y a
okie
A.
JuSkos
i
J.
Jablonskio
uZ iksuo i
sakiniai:
Ze-
mé
suziedéjo
=
supuolé,
sukie éjo
J;
Kaip
lekian éji
smil is
Ziedé i
suziedés
(=
sukie és)
i
suzels,
bus
ge a
pie a
J;
Send és
mi as,
suz edéjes,
sunku
sug jdu i
(J.
Jablonskis
i§
Pu8alo o)**.
Taigi
Siuose
kon eks uose,
ku iuose
kalbama
apie
Ze-
me,
smil i,
mi a,
eiksmaZodis
Ziedé i
i
sa o
a osena,
i
sa o
eikSme
isai
p ia éja
p ie
eiksmazodzio
Ziés i,
Zies i,
ku is,
kaip
jau
saky a,
eiSkia
da yma,
sukima
i§
molio.
Todél
galime
many i,
kad
2i@s i,
ku is
y a
eiksmo
eiksmazZo-
dis,
basenos
eiksmazodziu
laiky inas
Z/edé i,
dél
okio
mo ologinio
san ykio
plg.
gié# i
(-Zia)
,,és i,
g auzZ i,
ku en i
(ge kléje);
gaizuliui
bi i“
:
is-giezé i
,,W ig i,
nu ig i*;
gniéz i
(-ia)
,labai
no é i,
knie é i*:
gniezé i
,,niezé i,
kni é i*;
klies i
(-dzia)
,,klejo i,
s ai io i*
:
kliedé i,
kliedé i
(kliedi,
klieda)
,,ne ekus
samo-
nés,
kalbé i
bep asmius,
ne u ingius
sa ySio
ZodZius;
kalbé i
miegan ;
klejo i
s ai io i*;
iéZ is
(-iasi)
,,kes is,
apsikes i;
iSd js i,
u é i
d asos,
no o“
:
nusi-,
uzsi- iezé i
(-ia,
-éja)
,,apsikes i*;
zniéb i
(-ia)
,,plonai
e p i,
plonin i
(si ilus)“
:
zniebé i
(-éja)
,,plonai
e p i*.
Be
o,
Ziedé i
gali
bi i
is o igkai
susijes
i
su
degima,
S y éjima,
Zé éjima
ei8-
kiangiomis
leksemomis,
kadangi
semema
,,kie as;
kie é i*,
a odo,
y a
a si adu-
si i8
,,deg i,
kais i*
( .
y.
,,dZid i,
sausé i“),
plg.
g .
oxdneds
,,sausas,
kie as“
:
oxédho
,,dzZio inu“
(in .
ao .
EoxAny,
pe .
Zoxdnxa);
s.
sl.
Zes o
,,kie as“
(ple.
us.
dial.
aceeue
ie oj
scecmye
,,kie iau“)
:
s.
sl.
Zegq,
Zes i
,,deg i“**;
lie .
kie-
as,
la .
cié s
,,ha ;
es “
:
kais i
(-cia)
,,s a y i
puoda
an
ugnies,
kad
Sil y“,
(-s a)
5
Sil i,
ka 8 am
da y is...“,
la .
kdis
(-s u)
,,heiss
we den“,
Bal y
Sakniai
*Zeid-
|
*zid-
( esp.
*zeid-
|
*zid-)
okiu
biidu,
i§
ienos
pusés,
ekons a ome
seniausia
eikSme
,,deg i;
spindé i,
S y é i,
blizgé i,
mi gé i*
(i8
Gia
,,kie é i,
Ziedé i;
kie as“
bei
,,Zydé i;
Ziedas“)
i ,
i$
an os,
eikSme
,,suk i(s)
( a u),
g ei ai
judé i;
mes i,
s ies i*.
Kaip
odo
kons a uo a
ling is iné:
medZia-
ga®*,
Si y
eikSmiy
sambii is
ame
pa iame
a
gimininguose
ZodZiuose indoeu o-
pie iy
kalbose
y a
ne e as.
Todél
seman iniai
san ykiai,
a odo,
nep ieS a au-
ja,
kad
isas
ia
miné as
leksemas
laiky ume
ienos
Saknies
a s o ais.
Saknies
*Zeid-
|
*zZid-
( esp.
*zeid
|
*zid-)
galo
p iebalsis
-d-
seniau
ik iausiai
bu o
o man as.
Pi mine
Saknj
*Zei-
/
*Zi-
( esp.
*zei-
|
*zi-)
,,deg i;
spindé i,
S y-
é i,
blizgé i,
mi gé i
//
suk i(s)
( a u), g ei ai
judé i;
mes i
s ies i*,
i8plés a
o -
man ais
-b-,
-g-,
-Z-,
oliau
andame
i
okiose
leksemose,
kaip
an ai:
Zi@b i
(-ia)
%2
LKZ
ka o eka,
s.
.
Ziedé i.
88
F,
Miklosich,
E ymologisches
Wé e buch
de
sla ischen
Sp achen,
Wien,
1886,
p.
410.
Ki aip
M.
®acmep,
S amoso uyeckuii
c osapb
pyccko o
sguika,
IL,
M.,
1967,
p.
50.
*
Be
ki aip
E.
F aenkel,
LEW,
p.
252.
—
Tokiu
a eju
gal
e é y
pagal o i
i
apie
ge m.
*ha duz
(ide.*ko u-)
,,kie as“
(
ok.
ha ,
angl.
ha d
e c.)
is o ini
y$i
su
ge m. *he hd
(ide.
*ke a)
»Zidinys*
( ok.
He d,
angl.
hea h).
8°
V.
U bu is,
Bal is ica,
VIII,
1972,
p.
129.
140

,.deg i,
ku i;
sma kiai
ei i,
aZiuo i;
ki s i,
mu8 i*,
Z/ebas,
Zéibas,
Zdibas
+»
Bli z“,
Zeib i
(-s a),
Zaib i
(-s a)
,, aib i“,
Zibé i
(Ziba)
,,8 y é i,
blizgé i,
spindé i“,
la .
zi-
bé
(-u,
-@u)
,,bli zen,
schimme n,
glanzen“;
pé -Zieg i
(-ia)
»pe ku i
(k osnj)“,
Zigalio i
,,ei i,
Zygiuo i“,
Ziglis
,,gy as,
ik us;
g ei as“,
pa-Zygé i
(-Zgi,
-éa)
,
kiek
pazeng i“,
la .
zaigué
,,leuch en,
scheinen,
schimme n,
limme n“;
lie .
#ie# i
(-Zia)
,,ga siai
deg i
i8
idaus
pu iama
liepsna;
Ze i
(Za ijas)“,
ZaiZa a
»,dan-
gaus
audonumas*
(i8
jo
ZaiZa do i
,,Zé uo i,
spindé i,
Zibé i“),
uz-Ziz i
(-Zi izZa)
,
s aiga
sma kiai
uzZpyk i*
(dél
eikSmés
plg.
uzsi-dég i
,,labai
uzZpyk i“),
2izZé
,ugnis
( aiky
kalboje);
S iesa,
Zibu ys
( aiky
kalboje);
Za ija,
Ziezi ba“.
Pi mi-
ne
neiSplés a
Sakni
*Zei-
|
*Zi-
( esp.
*zei-
/
*zi-)
galé y
u é i
la .
zi
,,sich ba
we den“
(plg.
maza
dienina
jau
zis as*
,,de
Tag
b ich
an“
EH
II
810),
zie (ies),
p aes.
zeju(os)
,,he o bliihen,
zum
Vo schein
kommen“
ME
IV
744
(jeigu
ai
ik as
la iy
kalbos
Zodis).
I$
ki y
ide.
kalby
Gia
gali
p iklausy i
go .
us-kijans
»isdyges“,
su
o man u
-n-
go .
keinan,
us-keinan,
s.
ok.
aukS .
chinan
,,dyg i“,
s.
angl.
cinan
,,sp og i,
pumpu us
leis i“,
s.
isl.
kin
»daigas“,
kaip
bal y
kalby
leksemos
su
dan iniu
o man u
s.
angl.
cid,
s.
saks.
kid,
s.
ok.
auk& .
( umi)
kidi
,daigas,
agis“,
id.
ok.
aukS .
kide,
ki
,,daigas,
igis,
a zZala“
i
k .
(Saknis
*gei-
|
*gi-
,,dyg i,
sp og i,
p azys i*);°°
seman iniu
a z ilgiu
plg.
la .
k ie é
,(Ge eide)
keimen
lassen“,
k ie iné
,,keimen
machen“
:
k ie é
,,bleichen“
k ie ind
,,gliihen
machen,
an achen,
en lammen“,
kyi é
,,glanzen,
limme n“,
kyi ina
,, limme n,
glinzen
lassen
od.
machen“.
P iéjus i8 ada,
kad
Ziés i,
zies ,
kaip
i
2iéb i,
Zeib i,
pé -Zieg i,
Ziez i
bei
ki os
&ia
nu ody os
leksemos,
g ei iausiai
p iklauso
Sakniai
*Zei-/
*2i-
( esp.
*zei
|
*zi-)
,,deg i;
spindé i,
S y é i,
blizgé i,
mi gé i
||
suk i(s)
( a u),
g ei ai
judé i;
mes i,
s ies i“,
a k in a
adicinis
Ziés i,
zies
kilmés
aiSkinimas,
kad
bal y-sla y
Saknis
*¢heidh-
esan i
me a ezés
keliu
a si adusi
i8
ide.
Saknies
*dheig’h-
i
kad
jy
giminai-
Siai
ki ose
ide.
kalbose
esan ys
go .
digan
,,min i
(molj),
lipdy i,
glie i“,
lo .
ingd
,,da au
kq
i§
minkS os
medZiagos,
lipdau;
glos ydamas,
b aukydamas
lie iu“,
g .
Diyyé e
,lie iu“,
e yoc
,,siena;
i o e“,
soiyog
,,namo
siena“,
s.
ind.
déhmi
,,i8-,
su epu“,
a m.
dizanem
,,p i-,
suk aunu“,
och.
A
sek,
B
saik-
,,padi b i,
pa-,
suda y i“*’.
Kandida ais
j
giminys e
su
pas a osiomis
ide.
kalby
leksemomis
okiu
a eju,
gal
ba
(plg.
la .
d iez ,
-Zu,
-zu
,,bes eichen,
e schmie en“
ME
I
538),
s a s y ini
lie .
diez i
(-Zia)
,,muS i,
pe i“
LKZ
II?
523,
la .
diezé
,,anbie-
en,
au schwa zen
(eine
Wa e)“
ME
I
487,
lie .
deiz i
(-ia)
,,p isispy us
p aSy i*
LKZ
I?
380,
dyi i
(-ia)
,,di i,
lup i;
plés i,
dé é i,
neSio i;
muS i,
pe i,
plak i;
g ei ai,
sma kiai
ei i,
auk i,
keliau i;
( e l.)
apin is,
sielo is;
( e l.)
ke in i,
eng-
is,
aisy is
e c.“
ib.
598%.
Lie .
Z/@s i
(-dia),
la .
zies
(-Zu,
-du)
ikslius
leksinius
a i ikmenis,
kaip
Zino-
ma,
u i
sla y
kalbose.
Lenk.
zdun
,,puodzius,
puodininkas“
(i8
sl.
*zedund)
odo,
36
T iibne s
Deu sches
Wé e buch,
[V
Band,
1943,
p.
123.
37
Li .
Z .
E.
F aenkel,
LEW,
p.
1307.
—
Pas a uoju
me u:
A.
Vaillan ,
G ammai e
compa ée
des
langues
sla es,
.
ILI,
Le
e be,
Pa is,
1966,
p.
314:
,,Le
héme
bal o-sla e
*Zeid-
ésul e
d'une
mé a hése
de
*deiz-,
e la
acine
es
i.-e.
*dheigh...“.
O.
H.
Tp
y6
aues,
op.
ci .,
p.
209:
»M
Oaa uiickni ,
u
c aBpanckni
OGHapyxXuBalOT
3 eCb
MeTaTesy
CO machbiIX
NepBoHa asbHoO O
u.-e,
*dheigh-...".
%
Plg.
K.
Baga,
RR,
I,
p.
306;
J.
Endzelins,
ME,
I,
p.
478;
E.
F aenkel,
LEW,
p.
98.
141
kad
nag inéjamosios
Saknies
sla y
eiksmazodis
*zoda i,
*zida i
(plg.
s.
sl.
zizdq,
zoda i
,,s a y i,
ku i,
da y i*,
bulg.
sida
,,s a y i“,
se b.-cho .
3#0dam,
s damu
,s a y i
(8
akmeny)“,
Slo én.
zida i
,,s a y i
(siena)“)
seniau
i gi
p iklausé
puodi-
ninkys és
e minijai,
no s
Siaip,
kaip
ma y i,
jo
eik’mé
y a
aip
gene aliza usis,
kad
daba
jau
nebeimanoma
pasaky i,
kokia
puody
gamybos
p oceso
g andj
—
lipdyma,
Ziedima
a
degima
—
as
eiksmazodis
Zyméjo.
Panagiai
seman ika
y a
paki usi
i
p isy
kalbos
leksemose.
P .
seydis
,,sie-
na,
Wand“
i
eik8me,
i
o ma
(i8
bal .
*zeidas)
iksliai
a i inka
pie y
sla y
kal-
by
leksemas
bulg.
3ud
,,siena“,
se b.-cho .
30
,,akmens
siena“,
slo én.
zid_,,sie-
na“,
Daba
negalima
ik ai
Zino i,
i8
kokios
eik’més
eiksmazodzio
bu o
Sie
p isy
i
pie y
sla y
kalby
a dazZodziai
pasida y i,
—
gal
ba ,
i$
u éjusio
,,s a y-
i,
ku i,
da y i*
eik’me
eiksmazZodzio.
Kaip
en
bebu e,
be ,
emdamiesi
ia
plé ojama
hipo eze,
is
dél o
galime
many i,
kad
ka
ik
miné y
p isy
i
pie y
sla-
u
kalby
a daZod7iy
a i ikmuo
lie u iy
kalboje
y a
Z edas
,,an
ankos_
pi S u
mi imas
papuo§alas“,
ku io
eikSmé,
kaip
Cia
links ama
eig i,
y a
iS iedéjusi
i
eik&més
,, a as,
lankas“
(siena
gali
bi i
i
a o,
lanko,
.
y.
apsk i imo,
pa idalo,
p z.,
mies o
siena).
An a
e us,
p isy
kalba,
kaip
jau
saky a,
u i
i
nyks amojo
Saknies
bal-
siy
kai os
laipsnio
leksema
siduko
,,koSiamas
puodas,
Sieb op *,
a spindinéig,
gal
bi ,
puody
degima
( eikSmé
,,puodas“
ka ais
gali
a si as i
i$
,,k osnis,
Zaizd-
as“),
uo
labiau,
kad
lie u iy
kalboje
alomo o
Zid-
(p .
*zid-)
leksemos
jau
be-
a pi8kai
pe duoda
j ai ius
puody
degimo
aspek us.
Einan
bal y
i
sla y
kalby
e i o ija
i8
Siau és
j
pie us,
pas ebimas
seman i-
nés
g andinés
,, ep i,
glie i,
lipdy i*
—
,,suk i(s)
( a u);
s ies i;
g ei ai
judé i*
—
,
deg i;
Zidinys,
Zaizd as“
—
,,spindé i,
S y é i,
blizgé i,
mi gé i;
Zydé i;
Ziedas“,
a spindin&ios
seno és
puody
gamybos
echnologinius
p ocesus
(lipdyma
—Ziedima
—
degima),
laipsni8kas
eduka imasis
i
abs ak éjimas:
sla y
i ,
a odo,
p asy
kal-
bos
nag inéjamosios
Saknies
a eju
seniai
y a
p aéjusios
uos
seman inés
aidos
e apus,
ku iuos
daba
eina
lie u iy
kalba,
plg.
sl.
*zoda i,
*zida i
,,s a y i,
mi y i
(sienas,
namus
i§
akmeny,
molio)*
i
lie .
Zi@s i
(-dzia)
,,suk i,
da y i
is
molio*
—
,,(dailiai,
g aZiai)
ka
da y i
(klumpes,
SaukS us,
sam ius,
oges,
aZius,
namus)“.
Badinga,
kad
la iy
kalba,
ku ioje
andame
paliudy a
,, ep i,
glie i*
—
,,S y é i,
spindé i,
blizgé i,
mi gé i;
S is i,
auS i;
Zydé i“**,
misy
a eju
Sliejasi
p ie
pie inio
a ealo,
.
y.
p ie
p isu
i
sla y
kalby,
be
ka u
ji
p a esia
i
Siau inj
a eala,
.
y.
lie u iu
kalba.
Miné oji
seman iné
g andiné
ge iausiai
y a
iSlaiky a
lie u iy
kalbos
leksemose,
be
Gia
aip
pa
bu o
seman iniy
paki imy.
ReikSmés
,,suk i
(i8
molio)“
i
,,(ZiedZia-
masis)
a as,
lankas“
( éliau
,,mi imasis
a
siu amasis
Ziedas“)
y a
lie u iy
kalbos
38
Dél
Si os
la iy
kalbos
seman inés
ko eliacijos
i
dél
miné os
seman inés
g andinés
edu-
ka imosi
y a
isai
galimas
daik as,
kad,
p z.,lie .
ép i
( épa),
la .
ep
(-pju)
,,schmie en,
bes ei-
chen
giminai iai
ki ose
ide.
kalbose
y a ne
ik
s.
sl.
epa,
ep i
,,muS i,
smog i,
duo i“,
be
i
s.
ind.
apa i
,,kai ina,
degina;
kankina“,
lo .
eped
,,esu
Sil as,
d un
gnas*
bei
a i inkamai
lie .
lip i
(limpa)
»kib i,
Klijuo is
p ie
ko“
(plg.
lipy i
(lipo,
lipia)
,,lipdy i,
klijuo i;
i$
minkS os
masés
ka
da y i“),
la .
lip
(lipu,
lips u)
,,kleben,
kleben
bleiben“,
la .
lip
(lipu)
,,glanzen,
limme n;
anziinden*
(plg.
la .
lipi ,
-iju
,,anziinden,
ans ecken“,
lipé
-u,
-éu
,, lacke n,
schimme n“,
lie .
liepsna
>»
Flamme“).
142
ino acijos,
susi o ma usios
senesniy
u inio
segmen y
pama u
(p z.,
,,g ei ai
judé i,
suk i
( a u);
s ies i“).
Reiké y
many i,
kad
Sios
eik$més
i
jas
Zymin ieji
ZodZiai
a si-
ado
jau lie u iy
kalbos
di oje,
.
y.
ada,
kai
lie u iy
kalba
jau
bu o
a sisky usi
nuo
la iy
kalbos
(maZdaug
nuo
VII
a.
idu io).
Tai
de inasi
su
a cheology
iS ada,
kad
ZiedZiamasis
a as
Lie u os
e i o ijoje
pasi odé
apie
X
a."
C.
KAPAJIOHAC
¥3
HCTOPHH
FOHYAPHBIX
TEPMHHOB
B
BAJITHACKHX
SSbIKAX
Pesmome
Jlenae ca
nonbi Ka
o6HapyxKuTb
BHYTpeHHMe
eKCHYeCKHe
CBAIH
AMT.
piodas,
Tu.
pudds
»POpuoK",
AMT.
Ziés i
(-dzia)
,,jenaTb
u3
anH,
ATU.
zies
(-Z4)
,(06)MasaTb“,
KOTOpHIe
ABAA-
jo ca
*yHAaMenTaibHEIMH
NOHATHAMH
B
GasTHiicKOl
oHYapHOi
TepMuHOnO Mu.
TIpeanoaa a-
eTCA,
YTO
powcTBeHHbIMH
c
p iodas,
pudds
ACKCEMAMH
ABAAIOTCA
ANT.
Ana .
plidyné
,oupezenex-
HO O
posa
opuloK,
KpuHka“,
a u.
padele
,,KopoOKa",
pidenis
,,MecTO
11a
MAKHHBI",
pidis
,,Ky-
4a,
pyla“,
pudas
,,X1aM,
NOKHTKH,
TpAMKa,
NOcKyT”,
au .
padulas
,,cBasKa,
y3e1,
KOM",
ATU.
pud a,
pud s
,,ky4a,
pyqa“,
pudu s,
pudu is
, y4oK,
KOK,
KYCT
C
KOPHAMH;
Ky4a,
Tpyla;
6y op,
kyp an“,
au .
pudu as
Kya
yc o
cpocwimx
Aepesbes,
KyCTOB,
x.1e60B",
pudén i
,,nep-
a h,
Tpena b,
pbixu b“,
pidulio i
piduli io i
,,Ma b,
TpenaTb,
AOXMATHTb,
CPOwWHTb,
CNyThI-
Ba h“
u
Ap.
JlanHble
1eKCeMbI,
MO-BHAHMOMY,
COOTHOCATCA
C
H.-e.
KOpHEM
*peu-
|
*pou-
|
*pii-
»AYTb,
BEATb;
BIAYBATb,
pasdyBaTb,
HakyBaTb“,
H
ApeBHHii
OOaMK
KOPHA
aA
p iodas,
pudds,
TakHM
06pa30M,
Mo
6biTb
*pdud-,
BNOCAeACTBHH
U3MeHHBUIMiiCA
B
*pdd-.
Tlpeqsa ae ca
Hopad
STHMONO HA
1eKCeM
Ziés i,
zies
Ha
TOM
OCHOBAHHH,
YTO
K
STOMY
2E
caMOMy
KOpHiO
OTHOCATCH
cueAyouHe
eKcemBl:
au .
Zeis i
(-déia)
,pauu b“,
Zdis i
(-dzia)
»H pa b;
pesBHTbes,
3a6aBaTECA”,
p a-Zdis i
(-dzia)
,,nOTepATb,
3a1OKUTb,
3aKAAaMbIBAT
KY-
a-10“
Zedas
,,konnuo",
Ziedé i
(-i,
-éja)
,,1aecheseTb",
Zaidas,
Zaizd as,
ziézd as
,, opu,
Zidinys
»oua ,
Kaun,
Zydé i
(Z¥di,
di)
,Gnec eTb,
CBeTHTb,
CBEPKaTb,
HCKPHTbCHA,
opeTb™,
,,uBeCTH™,
a u.
ziédé
(-du,
-Zu)
,,cpepkaTb,
GuecTeTbh,
CBETHTb,
CHATb;
CBeTAaTb”,
,,I[BeCTH,
miecheneTb“,
au .
Ziedas,
zéidas,
Zdidas
,use ox“
u
ap.
Mlapanaenn
43
Apy ux
H.-€.
A3BIKOB
H
CCBIIKH
Ha
CooTBeETCTBYyIOU He
(PaKTbl
H3
HCTOPHH
MaTepHa bHOi
KyAbTypbl
NOsBOAAIOT
NMpe_noOsa a b
CEMAHTHYCCKYIO
CBA3b
JaHHbIX
JeKCeM.
T.
Mule i iené,
ZiedZiamojo
a o
pasi odymo
Lie u os
e i o ijoje
klausimu,
MAD,
A
se ija,
2(36),
1971,
p.
111
.