Iš baltų kalbų puodininkystės terminijos istorijos

LicL iB Ta ail - Ųų TB RAM J: NO La. Gal J A LIE TU V.O'S TSR MOK SLY AKADEMIUJA S. KARALIUNAS IS BALTU KALBU PUODININKYSTES TERMINIJOS ISTORIJOS Atskirų tautų ir jų grupių kalbotyrose yra pastebimi polinkiai tyrinėti sin- chroniniu, taip pat diachroniniu aspektu amatų terminijos visumą. Vienos kalbos ar kalbų grupės terminų aprašymas duoda reikalingų žinių apie kokios nors sri- ties terminų sistemą ir jos ypatybes, terminų funkcionavimą, jų kitimo ir pasipil- dymo tendencijas. Terminijos visumos aprašymas ir istorinis tyrinėjimas atsklei- džia tos kalbos specifiką, parodo terminų arealinį paplitimą, padeda apibūdin- ti seniausius kalbų santykius, nustatyti jų pobūdį. Atskirų amatų (mezgimo — verpimo, medžio apdirbimo, kalvystės, puodininkystės ir kt.) terminijos tyrinė- jimas yra įgijęs didelę praktinę ir teorinę reikšmę ir pasidaręs aktualus. Iš pastarųjų slavų amatų terminijos darbų pirmiausia yra minėtina puiki O. Tru- bačiovo monografija „Slavų kalbų amatų terminologija“, kur grupinės rekon- strukcijos būdu naujai ir kvalifikuotai atskleidžiamos kelių amatų terminijos iš- takos'. J. Triero etimologiniai tyrinėjimai?, skirti puodininkystės terminams germanų ir kitose indoeuropiečių kalbose, savo teorinėmis-metodologinėmis prie- laidomis buvo tokie svarbūs, kad padėjo visų indoeuropiečių kalbų amatų ter- minijos šiuolaikinio tyrinėjimo pamatus. Lietuvių kalbos amatų terminija yra sinchroniškai visai, diachroniškai be- veik netyrinėta. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių amatų terminijos tyrinėjimą reikia laikyti vienu aktualiausių lietuvių kalbotyros uždavinių. Amatų terminijos tyrinėjimo aktualumą rodo dar ir tai, kad su amatų etnografija ar archeologija susijusius kalbinius dalykus imasi aiškinti kitų specialybių atstovais. Negalima sakyti, kad centrinių puodininkystės savokų — žiedimo veiksmo ir jo rezultato — pavadinimų kilmė nėra aiškinta. Atvirkščiai, žiėsti, puodas ir jų giminaičiai kitose baltų kalbose seniai yra patraukę etimologų dėmesį, esa- mi jų kilmės aiškinimai yra daugiau ar mažiau patenkinami ir fonetiniu, ir seman- tiniu atžvilgiais*. Įdomi, visai galima yra ir naujoji O. Trubačiovo etimologija, 1 O. H. TpyGaues, PeMecnentas TEpMHHOJIOTHS B CJIaBAHCKHX s3bikax, M., 1966. * J. Trier, Lehm. Etymologien zum Fachwerk, Marburg, 1951. 3 Bet jiems ne visada viskas gerai pavyksta. Antai iš esmės klaidingas yra teiginys, jog ,,Kalbi- ninkų tyrimai parodė, kad lietuviškas žodis „,žiesti“ yra slaviškos kilmės“ (I. Mulevičienė, Dėl termino ,,ZiedZiamasis ratas“ MAD, A serija, 2(36), 1971, p. 129). Joks kalbininkas to niekad nėra sakęs. Straipsnyje esama ir daugiau neapgalvotų teiginių: ,,Sukamieji judesiai yra būdingesni žodžiui „Žžiesti“ (|), ,,lengvo tipo ratas“, ,,sunkaus tipo ratas“ (lengvas, sunkus tipas ?!). * E. Fraenkel, LEW, p. 668, 1307 (su lit.). — Lit. pitodas, lat. puéds siejimas su s. isl. fat „indas, rykas®, s. vok. aukšt. faz „t. p.“ etc. nėra tikras, nes germ. *fata- < *podo- „indas, rykas“ 125 kad piiodas yra atsiradęs iš pūdas, pailginus apofonijos keliu šaknies balsj® (plg. sl. dial. vagnb < *ugnis „ugnis“: vygno < *ūgnis „kalvė“). Bet reikia turėti galvo- je vieną aplinkybę, kurią yra pastebėjęs ir pats šios etimologijos autorius: ,,Cpsi3b npaGajir. *poda-s u *pada-s HaM KaxeTCcs BIIOJIHe OUEBHJIHOK, OJĮHAKO IIOHHATb ee MOXKHO TOJIbKO Ha ĮĮOGAJITHĖCKOM ypPOBHE OTHONIEHHA, NOCKOJIbKŲ anoĖdoHHH d:a B GaJITHIICKOM He CynmlecTByeT KaK TaKOBOK““, Šiame straipsnyje vis dėlto norima paanalizuoti vidiniu kalbos požiūriu tuo tarpu pagrindinius puodininkystės terminus žiėsti, puodas ir jų atitikmenis kitose baltų kalbose, daugiausia dėmesio kreipiant į suradimą giminingų tos pačios kal- bos leksemų, kurios nagrinėjamosios leksemos kilmės aiškinimą neretai leidžia pasukti visai kita kryptimi. 1. Liet. puodas, lat. pudds giminaičiai Leksema puodas lietuvių kalboje dabar reiškia ,,metalinis indas valgiui vir- ti; molinis indas (ppr. kam nors laikyti), puodynė; bučius, varža; koklis“". Tu- rimais duomenimis, ji vartojama visose lietuvių kalbos tarmėse. Neretai šis žo- dis aptinkamas ir senuosiuose raštuose ir žodynuose (M. Daukšos, J. Bretkūno, S. Chilinskio, K. Širvydo, Krauzės), kur jis turi reikšmę „molinis indas, puodynė“. Todėl šią reikšmę ir tiktų laikyti senesne už „,metalinis indas valgiui virti“, kuri, be abejonės, atsirado pasikeitus pačioms realijoms. Panašias reikšmes turi ir puodas vediniai. Be puodinas „(adj.) paišinas, suodinas“ Daugai, pasidaryto siodinas : sūodys, sūodžiai pavyzdžiu, leksemos piodas vediniai yra puodynė „molinis indas (ppr. pienui pilti); tam tikras senoviškas koklis su giliu įdubimu“, piiodyné „puodų dirb- tuvė; molinis puodas aguonoms, kanapėms malti“. Priesaga -yné yra gana daž- nai vartojama vietai (plg. rūkynė „žuvų rūkomoji būda“) ir rykams žymėti (plg. karbynė „pintinė“, skalpné „tam tikra pintinė pašarui nešioti“, skalbynė „skal- biamoji lenta“ ir kt.)?. Jos dariniai kirtį dažniausiai turi priesagoje, bet kartais ir šaknyje, plg. laidyné : ldidyné, lindynė : lindynė, rūgštynė : rūgštynė, taigi ir puodynė : puodyné. Atskirai reikia pažymėti, kad puodynė irgi išplitęs visose lietuvių kalbos tar- mése, bet reikšmėmis ,,molinis puodas aguonoms, kanapėms malti“ ir „tam tik- ras senoviškas koklis su giliu įdubimu“ šis žodis, turimais duomenimis, pažįsta- mas tik šiaurės vakarų Žemaičių tarmėms (Dovilai, Leckava, Plikiai, Viekšniai). «kilmė tebėra ginčijama: jis gali būti keliaujantis net neide. kilmės žodis, žr. J. Hubschmid, Schldu- che und Fasser. Wort- und sachgeschichtliche Untersuchungen..., Bern, 1955, p. 156—160. — Suom. pata „puodas (valgiui virti), puodynė“, est. pada „t.p.“ negali būti skoliniai iš baltų kalbų, plg. Aulis J. Joki, Uralier und Indogermanen, Helsinki, 1973, p. 301. | 5 O. Tpy6aueBs, op. cit., p. 208. 6 Loc. cit. — Kad baltų kalbinės bendrystės dialektuose egzistavo trumpasis balsis o (žr. H. Kasnayckac, K pa3Barnito o6mebanthiickoii cucreMs rjracHbix, BSI, 4, 1962, p. 20—24; V. Mažiulis, Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai, Vilnius, 1970, p. 11 tt.; plg. LKK, X, 1968, p. 52 tt.), nėra tikras dalykas, plg. Chr. S. Stang, Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen, Oslo— Bergen — Tromso, 1966, p. 22 tt. 7 „Lietuvių kalbos žodynas“, t. X (rankraštis). 8 P, Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1943, p. 271. 126 Šiaurės vakarų žemaičių tarmės (Dovilai, Kretingalė, Laukžemis, Mosėdis, Notėnai, Plateliai, Plikiai, Salantai, Skuodas, Šatės) turi ir leksemą pūdynė, pū- dynė „krosnyje išmūryta įduba kam susidėti; tam tikras koklis krosnims mūryti; toks molinis indas, maža puodynė kanapėms ir tabakui malti“. Leksemų piodyj- nė ir pūdy)nė reikšmės yra tokios artimos, kad norom nenorom jas tenka laiky- ti vienašaknėmis. Ta aplinkybė, kad pūdynė ir piūodynė, puodas (Barstyčiai, Mosé- dis, Plungė ir kt.) vartojami tame pačiame tarmių ruože, neleidžia jų manyti esant vienas iš kitų atsiradusias fonetiniu keliu, tuo labiau kad šiose tarmėse, kaip ži- noma, yra išlaikomas ir balsių wo: (dial. pu: ū) skirtumas. Balsių asimiliacija, dėl kurios dounininkų tarmėse prieš kito skiemens siauruosius balsius vietoj ou pasirodo uy (t. y. iš), būdinga rytų dounininkams. Apie dūnininkų tarmių, kurios yra perdaug toli, leksinę infiltraciją taip pat vargu ar galima galvoti. Dėl šių priežasčių paprasčiausias žemaičių leksemų pūdynė ir puodjnė istorinio ryšio aiškinimas būtų tas, kad piidjné yra savarankiškas leksinis-se- mantinis vienetas, ablauto santykiais susijęs su vienašaknėmis leksemomis pūo- dynė ir pūodas. Leksema pūdjynė tokiu atveju pagal minėtąjį priesagos -ynė darybos modelį, matyt, yra pasidaryta iš pirminio vardažodžio *pūdas, turėjusio „molinis indas (kanapėms ar tabakui malti)“, „tam tikras koklis, plyta“ ir pan. reikšmes. Vardažodžių piodas : *pūdas (<pūdynė) morfologinis-darybinis san- tykis yra toks pat, kokį randame tarp, pvz., bluézgas ,.pleiskana, bluzgena“ : bliiz- gas „t. p. ©, brioZas „ruožas, brūkšnys, linija“: brūžas „brūžeklis, dildė“, Ciudpas „apsileidęs ir nevikrus žmogus, čiupna“: čiūpas „kas čiopojasi, čiupna“, duobas „drevė“ : dūbas „dubuo“, Iūošas „kurio koja, ranka ar kita kūno dalis sulaužyta“: lūšas „t. p.“, plūošas „pluoštas, skara“: plūšas „viena luobo skaidula, karna, plėša; atplaiša, skiautė“, sdodys „Russ“: sūdys „t. p.“, wuiognas „vandens užlieja- ma vieta, vadaksnis“: liūgnas „nedidelė bala, klanas, valka ; purvynas, mulvė; liū- nas, klampyné; iš upės išsiliejęs ir likęs lankoje vanduo“. Šalia akūtinės šaknies vokalizmo uo vardažodžių, kaip matyti, yra vokalizmo i vardažodžių, turinčių cirkumfleksinę intonaciją — kaip tik tai ir yra tarp piodas : pūd- (plg. pūdynė). Leksemos pūdynė, pūodynė, piūodas turi daugiau ar mažiau artimas reikšmes. Kartu paėmus, jų turinio plane, iš vienos pusės, aiškiai išsiskiria „molinis indas, puodynė (kam nors laikyti, agunoms, kanapėms, tabakui malti)“, iš kitos „(tam tikras senoviškas) koklis (su giliu įdubimu krosnims mūryti)“ (iš pastarosios me- tonimijos keliu galėjo išriedėti reikšmė „krosnyje išmūryta įduba kam susidėti“). Būdinga, kad analoginį reikšmių santykį randame ir atitinkamose latvių kalbos leksemose. Liet. piodas latvių kalboje, kaip žinoma, atliepia pudds „der Topf; der Kes- * sel“ (plg. dar vedinius ir jų reikšmes puodelis , der Topf“, puodenš „krūz(it)e“, puodinš (be k) „ein Gefiss, in dem das Essen gekocht wird“ ME 454, EH 1I 345). Latvių kalba turi taip pat grybų pavadinimų, plg. puddelis „ein gewisser Pilz“, puddins® „ein junger Birkenpilz“, puddenš „bėrzlape“, bet tikriausia tai naujos reikšmės, priklausiusios nuo tam tikro išorinio vadinamų objektų panašumo. To- dėl istorinėms rekonstrukcijoms svarbesnė reikšmė, be „der Topf“, gali būti tik krasns puods, krūspuods, puodinš (be k.) „die Ofenkachel“. Reikšmių „molinis puodas, der Topf“ ir „koklis, die Ofenkachel (t. y. tam tikra plyta)“ koegzistencija yra žinoma ir kitur, plg. s. rus. nauma „akmuo, 127 plyta“ : serb.-chorv. naimuya „dubenėlis“; lot. testa „plyta, čerpė“: „molinis in- das, puodas“. Atitinkami germanų (plg. vok. Kachel „koklis“ <s. vok. aukšt. chachala „molinis puodas“ < lot. vulg. *cacculus, plg. lot. caccabus „tirpyklė, spirgintuvė“?) ir slavų (plg. rus. dial. copwkd „TycThIe, JIeTKHe KHpIIH4H KJIH- HOM, JŲJISI KJIA/ĮKH CBOJIOB“ : 2OpiUOK ,,0KPYIJIbIH, OOJbIH TJIMHSIHBIH COCY4 pa3- JINYHOTO BH/IA, BhUKKeHbI Ha orHe“!?) kalbų duomenys leidžia manyti, kad „kok- lis, die Ofenkachel“ yra išriedėjusi iš reikšmės ,,molinis puodas, der T opf“. Prūsų kalbos atitikmenyje kaip tik ir turime pastarąją reikšmę. Pr. podalis „prastas puodas, būser Topf“ tiksliai semantiškai ir morfologiš- kai atitinka žem. puodūlis: priesaga -alis abiejose kalbose turi didinamąją bei niekinamąją reikšmę (plg. prūsų kalbos reikšmę „prastas puodas“!). Pe- joratyvinis reikšmės atspalvis žymu ir latvių kalbos leksemoje puodelis. Taigi semantinė-morfologinė šių trijų kalbų derivatų tapatybė iš tikrųjų, matyt, siekia tolimus praeities laikus, ir todėl, ieškant pūodas, pudds, pod-alis giminaičių, reikš- me „molinis puodas“ ir reikėtų vadovautis. Kartu su tuo giminingų leksemų ieš- kojimo kryptį rodo ir leksema pūd-ynė, į kurią ligi šiol, kiek žinoma, nebuvo at- sižvelgiama. Lietuvių kalbos tarmėse piiodas vienu atveju turi „,bučius, varža“ reikšmę: Kap nuvėjau puodo krėsti, tai pusę puodo radau žuvų Ūdrija. Gal būtų per drąsu sakyti, kad tai — senoji, pirminė pitodas, pudds, pod-alis reikšmė, bet jos buvimas vis dėlto yra pamokantis: skirtumas tarp reikšmių „molinis puodas“ ir „bučius, varža, t. y. tam tikras krepšys ar netgi tam tikra statinė“ (plg. būčius „iš vytelių pintas prietaisas su įgerkliu žuvims gaudyti; varža; iš siūlų megztas į varžą pana- Sus prietaisas Žuvims gaudyti; iš vytelių pintas uždaras krepšys sugautoms Zuvims laikyti vandenyje; iš šiaudų su plėšomis pinta statinė“), istoriškai žiūrint, nėra esminis, ir, vadinasi, abi reikšmes gali turėti vienas žodis arba skirtingi, bet vie- našakniai žodžiai. Reikšmių ratas plečiasi, pridėjus dar čia lat. puddikis* „ein Spann (kojos kel- tis)“ ME III 454, puodinieks (be k.) „der Hintere (?)“ EH II 344 bei liet. pūdymas, pūdymas, piadymas „užpakalis, pasturgalis, sėdynė“. Prie šitos leksemų ir jų reikšmių grupės toliau galime skirti ir tokias raiškos pla- no segmentą pūd-|pud- turinčias leksemas, kaip antai: lat. pūdis (be k.) „der Haufe; die Menge“, pūdele (ir darvas pūdelis) „der Paudel; der Teerpaudel“, pūdenis (be k.) „eine Art Kaffscheune“ ME III 445, pudas „alter Kram, alte Kleider, Lumpen“ (pudūt „kramen, aufschichten“) ME III 401, liet. pūdulas „ryšulys, gniužu- las“, lat. pudra, pudrs „ein Haufe““, pudurs, puduris „ein Būschel, ein Strauch mit Wurzeln; ein Haufe; ein kleiner Hūgel“, pudurinš, puduritis „ein kleines Wil- dchen, eine Baumgruppe“ ME III 401—3, EH II 320—1, liet. pūduras „grupė, krū- va, plotas tankiai suaugusių medžių, krūmų, javų; debesis“, lat. pudiks ,,ein halb- wiichsiger Knabe“, pudikis ,rinkveidiga dzelzs, ar kuo piestiprina sanu virves pie laivas malam“ EH II 320. Būtų perdaug sunku, o, gal būt, ir netikslinga ieškoti dabar kiekvienai šios semantinės grandinės daliai paralelių kitose ide. (ar neide.) kalbose, kad parody- ? H. Paul, Deutsches Worterbuch, Achte Aufl., bearbeitet von A. Schirmer, Halle (Saale), 1961, p. 317. 10 B, lass, Toaxossiit caosaps, I, M., 1955, p. 382—3. 128 tume jų reguliarumą, taigi ir priklausymą vienašaknėms leksemoms. Šiuo, kaip ir kitais panašiais atvejais, geriau yra kelti klausimą dėl to, ar konstatuotoji seman- tinė grandinė kaip visuma gali pasireikšti vienašaknėse leksemose ar ne. Nusta- čius, kad kokią nors reikšmę arba jų grupę turi kitų kalbų arba tos pačios kal- bos, bet kitų šaknų leksemos, galima drąsiau galvoti apie jų giminingumą ir nag- rinėjamuoju atveju. Taigi dviejų reikšmių ar visos jų grupės giminystės ryšys yra parodomas ipso facto. Reikia turėti galvoje ir tai, kad semantinėje-leksinėje sistemoje atsispindin- čių išorinio pasaulio daiktų asociatyviniais požymiais labai dažnai eina ne jų kon- krečios fizinės savybės (pavyzdžiui, molinis, medinis, pintinis), bet jų abstrahuo- tos ir apibendrintos ypatybės, pavyzdžiui, „išgaubtumas, iškilumas“, „tuščiavi- duriškumas“ ir pan. Tačiau tokius ir panašius požymius, savaime aišku, gali turėti keli objektai, pvz., krūva, ryšulys, gniužulas, kalva ir pan. Dėl ilgaamžės istorinės raidos tokie asociatyviniai požymiai neretai būna susipynę su diametra- liai priešingais požymiais, pvz., „išgaubtumas, iškilumas, konveksiškumas“ — su „įgaubtumu, konkaviškumu“. Vienodus asociatyvinius požymius turintys tik- rovės objektai ar sąmonės vaizdiniai, kaip atrodo, gali būti reiškiami vienašak- nėmis leksemomis. Pažymėtina, kad ir istorinėje raidoje, leksiniams-semantiniams vienetams ir jų tarpusavio santykiams formuojantis, konkrečios fizinės objektų savybės yra vaidinusios antraeilį vaidmenį, nes ,„,3HaueHHS „TJIHHSHbIĖ“, „TJIMHA“ durypu- pytor Kak cyryOo NpoMeKyTOYHbIe 3BEHbsi, BTODpHUHO KOHKDpeTH3OBAHHbIe 3HA- UEeHHS, BOCXOAAIIHE K HHbIM 3HAYEHHAM, K OOO3HAUCHHSAM HHbIX TEXHHUECKHX JeHCT- BUH, rIOJIuac JOCTATOYHO OOIIero XapakTepa: „BepTeTb“, „KpyTHTb“, „TIJIecTHK“. Oco6enno HHTepecHa NpH TOM yAHBHTE/IbHAS KHBYYECTh CEMAHTHUECKOH MOJIE- JH ,,0NJIETEHHOE, OKpyueHHOe“ > „TJIKHHSHbIA COCYyjg“... Ha npumepax 3THMOJIO- THYeCKOTO BbI5SBJICHH51 E6 pe/IHKTOB, a TAKXKe Ha KOHCTaTalHH aKTHBHOTO BOCIpo- H3BOJĮcTBa ITOH ceMaHTHUeCKOH MOJIEJIH MbIBIVJIOTHYIO KacaeMmcsi JĮOKEepaMHueckORH ApeBHocTH MATepHAJIbHOKH KYyJIbTYDpbi IpejįKOB HOoCcHTeJIeKH CJIABAHCKHX JIH- aJIeKTOB“", Baltų kalbų puodininkystės terminija, kaip minėta, diachroniniu požiūriu beveik netyrinėta, bet turimoji šios srities medžiaga vis dėlto leidžia ma- nyti, kad baltų kalbos yra pragyvenusios tokį pat puodininkystės terminų forma- vimosi etapą, koks čia yra rekonstruotas slavų kalboms. Visai galimas daiktas, kad ir šaknis *pid- „(iš-, pri-) pūsti“ (žr. žemiau) seniau reiškė „vyti, pinti“, nes reikšmės „pūsti, pusti“ ir „sukti, vyti, pinti“ yra glaudžiai susijusios, plg., pvz., liet. tinti (-sta) ir lat. tit (tinu) „winden, wickeln, flechten“. Todėl neturėtų stebinti tas dalykas, kad, aiškinant pagrindinių baltų puodininkystės terminų pūoaas, pudds, pod-alis kilmę, iš karto einama prie įvairių pintinių ir šiaip išlenktų bei išgaubtų rykų (krepšys, kubilas ir pan.), kaip seniausių objektų, kurių pavadinimai, savo ruožtu, toliau gali sietis su leksemomis, žyminčiomis įvairius iškilius, išgaubtus resp. įgaubtus, konkaviškus objektus. Žemiau duodamos kelios skirtingų šaknų leksemų ir reikšmių serijos siekia pailiustruoti tiek dviejų šaknies puod-|pūd-|pud- leksemų reikšmių, tiek ir jų vi- sų kartu paimtų istorinio ryšio galimumą: 11 O), H. Tpy6aues, op. cit., p. 228—9. 9. Lietuvių terminologija 129 1) krūjus „rėčio ar kretilo šonai, krijas, graižas; kojos letenos pakilimas, keltis; bato vieta ties keltimi“, krajėlis „prietaisas, ant kurio vejami siūlai prieš vyniojant juos ant mestuvų“, „dalgio, kastuvo rankena; rėčio ar kretilo šonai, kri- jas, graižas“, krajūkas „dalgio, kastuvo rankena“, krėjis „vielomis išpintas prie- taisas, vartojamas prie arklinės kuliamosios mašinos šiaudams purtyti, kad iš jų išbirtų pelai, su grūdais“, lat. kreja „ein kleines Zugnetz“, liet. krija „rėčio ar kretilo šonai, lankas; medinis aptaisymas aplink girnas, kad malant miltai neby- rėtų, kubilas; rėmelis, ant kurio laikosi lempos gaubtas; rėčio sietelis; iš virvelių išpintas lovos dugnas; prietaisas, ant kurio vejami siūlai prieš vyniojant juos ant mestuvų, „didelis ledo gabalas, lytis“, krijas ,,réCio ar kretilo šonai; statūs užmau- nami dangčio kraštai; skrybėlės ar kepurės šonas, lankas; kubilo šonai; bato aulas; rėčio sietelis; iš virvelių išpintas lovos dugnas; iš plaušų nupintas sietelis virtiniams nusunkti; prietaisas, ant kurio vejami siūlai prieš vyniojant juos ant mestuvų; medui iš korių sukti prietaiso dalis; kuliamosios mašinos velenas, prie kurio pritaisyti spragilai; lenkta geležis, pritaisyta prie vežimo plauto posūkiui palengvinti“, lat. krija, krijs, krijš „die Lindenborke; abgerissene Linden od. Fichtenborke (Aus der Lindenborke wurden besonders friiher verschiedene Ge- genstinde verfertigt, z. B. Schlitten, Sattel, Aussteuerkasten); der Bastrand eines Siebes, Riegensiebes; sieta luocinš, mala; kretula virsus, kura apakšėja mala pi- nums piestiprinats; ein Korb aus Lindenborke; ein Lindenbrett®, liet. krijélis ,,prie- taisas, ant kurio vejami siūlai prieš vyniojant juos ant mestuvy; indo sviestui mušti dalis, kryziokas, skritulys“ (: krjti ,Jlenkti, kumpinti®, kriti, kréja, kriéri, krieja, kréja ,tiesti, vynioti“); 2) karpa ,,(ganu) ciba; ein ovales hdlzernes Kiistchen; eine aus Borke(n) ange- fertigte Tuite zum Beerensammeln, nuo plana délifa (uoša, bérza vai apses) gareni apala forma saliekts, neliels traucins etc.“, ,,die Warze; ein Leichdorn®, karpa „,ei- ne Muschelschale®, liet. kdrpa „mažas odos pakilimas ir sukietéjimas; medžio žievės ar lapo sukietéje iškilimai; krūties spenelis etc.“, lat. karpis, karpe „ein fla- ches und beinahe rundes Fischerboot zum Lachfangen“, „ciba, ein rundes, hol- zernes Gefūss, in das Butter, dicke Milch, auch Fleisch getan wird“, cėrpa, cérps „der Hiimpel, ein Erdhéduflein, ein aufgeworfener Sandhiigel; langes Grass, be- sond. im Morast, Grashiigel; der Strauch; ein Baumstumpf; Baumwurzeln; das Haar, besond. verwiihltes, buschichtes®, cérpufi ,,kleine mit Beerenstauden bewach- sene Hūmpel in Siimpfen®, liet kérpé „mažas, smulkus augalas, kerojantis ant akmenų, medžių, stogų; kempinė, pintis; medžio apauga, gumbas; stora, sutrū- kusi, sumedėjusi beržo žievė; duonos kepalo žiauberė, kampelis, papentis; Zmo- gaus kūno sédimoji dalis; kiaulės snukio uZrietimas, knyslé etc.“, kerpla, kérpla „labai šakotas kelmas; velėna“, kerplé, kėrplė „kelmas su šaknimis, keras, buvu- sio kelmo šaknys; išverstas medis su šaknimis; galva; kas riebus, storas; kas netvar- kingas, susivėlęs“, kérplésa, kerplésa „išvirtęs medis su visomis šaknimis; išvir- tusio medžio šaknys; senas, supuvęs medžio kelmas, apaugęs samanomis arba žole; kupstas; barzda ir plaukais apaugęs, apsileidęs, biaurus žmogus etc.“ (: kerpti, -ia „ką silpnai ar paskubom rišti“, kerpti,-a „augti platyn, plėstis, késtis“); 3) kūrba, kūrba „eine Diite aus Erlen- od. Birkenrinde, worin namentl. Erdbeeren gesammelt werden; ein Gefiss aus Birkenrinde: ein Fischerboot zum Lachsfang; ein ovales, hélzernes Kistchen®, „die Warze*, karbina „ein Korbchen, 130 eine Schachtel; die Dachpfanne; ciba, ein rundes, hélzernes Gefiss, in das Butter, dicke Milch, auch Fleisch getan wird etc.“, liet. kdrba „toks senoviškas skai&ia- vimo įrankis — medelis su iSpiaustytais rumbiukais®, kafbas „krepšys, pintinė, rėtelis; didelė pintinė pašarui nešioti, doklas“, „,karpas, rintis, rantas, įpiova, už- kirtimas; pakraščio atsikišimas, nelygumas, išrantymas; lazda su įpiovimais skai- čiams žymėti“, kerba (be k.) „kekė (vaisių)“, kérbiné „t. p.“, kirba „klampynė, liūnas; daugybė, knypava, kirbinė“, kirbinė „virtinė; vora; kekė; pulkas, krūva, gauja“, kirbiné (be k.) „pintinė, krepšis“, kirbljs ,stagaras, augalo kotas“ (: kerb- — ti, -ia ,,netvirtai rišti; netvirtai, prastai pinti“, kifbti, -sta „gižti, pradėti rūgti“, ap-kirbti ,,apaugti, apkibti“). 4) liet. kiaūburas „kauburys“, lat. kaiiba „kalna gals“, liet. kaubarė, kau- boré (be k.) „medinis išskaptuotas indas, medinis dubuo“, kaiibras „neaukšta iškilumėlė“, kaubrė, kaūbrė „kalnelis, kalva; kupra, kūbrys“, kaubrjs „kalno, kalnelio ketera, viršukalnė; kupstas, pakilimas; koks pasipūtimas, pakilimas“, kaūburas „kalno, kalnelio ketera, viršukalnė; kupstas, pakilima““, lat. kauburs (be k.) ,,der Hūgel“, kaūburė „kalno viršūnė“, kauburys „meaukšta iškilumėlė; kalno, kalnelio ketera, viršukalnė; kupstas, pakilimas, koks pasipūtimas, pakilimas“, lat. kubis „der Kopf“, kubele, kubela „die Eichel (am mūnnli- chen Gliede)“, kubis „der Zulp fiir Sauglinge“ (dėl reikšmės plg. knupis „ein Zu- sammengebundenes Tuch, in dem etwas getragen wird; der Zulp fiir Sduglinge*) kubls, kubla, kublis „der Kiibel, Bottich®, liet. kublulis (be k.) „išskobtas medinis indas“, dial. (žem.) kūbelas „kubilas“, lat. kubelelis ,,(verichtl. Demin.) ein klei- ner Kūbel“, kubals „der Kiibel, Bottich“, kubils „t. p.“, liet. kūbilas „statinė pla- čiu dugnu miltams, grūdams supilti, daržovėms rauginti, skysčiams laikyti; už- daroma statinė drabužiams laikyti; kraitkubilis; išskobtas didelis medinis indas su dėtiniu dugnu, duobinys etc.“, kubūlkė, kubulkis (be k.) „medinis indelis“, lat. kubuls „der Kūbel, Bottich“, kubulis „der Kiibel, Bottich“, ,,nelidzenums, ci- nis“, kubris „der Buckel, Hocker, liet. kūbrys, kiibris „nugara prie sprando, gūbrys, ketera; nugara, kupra; kalno viršūnė, ketera; kalnelis, kauburys; nely- gumas, pakilimas“, kuborė (be k.) „didelis medinis šaukštas viralui semti“, ku- buras „kurmio išraustų žemių kauburėlis“, kubūrė „mažas, storas žmogus“, ku- būrė „kalnelis, iškilumėlė, kauburys; krūva“, kuburjs „viršukalnė; kalnelis, iški- lumėlė; kupstas; nelygumas, iškilimas“, lat. kuburis „ein nicht gut anliegende Stelle am Anzug“, liet. kubūrka, kubufkė , medinis indelis“, lat. kubucis ,,Quark in sūsser Milch“, ,,eine grosse ciba; ein hdlzernes Trinkgefūss; ein mit einem Dek- kel versehenes Gafiss aus Birkenrinde, worin man Beeren sammelt od. Tabak bewahrt; ein Erdkloss; cin kleiner cinis: ein Brotende; ein Stiickchen Brot: eine kleine Erhdhung“ (: nu-kiafibti, -ia „išgursti, išnykti“, kabti, -sta ,linkti (prie Ze- més)“, lat. kubindt ,,decken, ap-kubindt „umlegen“); ; 5) pūnė, piiné „klojimo uZgardis supilti pelams, peludė; tvartas, diendaržis, laidaras; būda, palapinė; ola, urvas“, pūnė „kiaušinio tuštuma“, lat. pine, pūnis „eine Scheune, Heuscheune, eine Heu- od. Strohscheune; ein kleines, scheunenar- tiges Gebdude am Meeres- od. Seeufer zum Aufbewahren von Fischerwerkzeugen; telpa kits tuvuma luopbaribas glabūšanai etc.“, punis eine kleine Scheune fiir Heu, Stroh und Kaff; Heuscheune im Walde etc.”, pins ,eine Bauerhiitte®, pina , tine, ein grosses, rundes hdlzernes Gefiss mit Deckel®, pūna* „ein feuchter, 02. 131 sumpfiger Wald, ein mit kleinen Kiefern bewachsener Sumpf etc.”, puns, puna, pune, punis „eine Erhdhung, eine Beule, ein Knollen, Knoten, ein hartes Geschwiir, ein Knorren, ein Auswuchs am Baum, ein Hėcker“, pauna „der Schūdel; der Stirnknochen; der Kopf; das Maul“, paiina, paina, paunis „eine kleine Miitze; ein Ranzen, Tornister; ein Biindelchen; ein Rinzel, ein Paudel; Lumpen, Kram; Biindel, Last“. Dėl kai kurių šitų penkių leksemy serijų žodžių (pvz., pūnė, kubilas, piide- le) gali kilti abejonių, ar jie etimologiškai iš tikrųjų priklauso toms šaknims, ku- rioms jie čia skiriami. Tos abejonės kyla ne dėl fonologinių, darybinių ar seman- tinių, bet grynai dėl kitokio pobūdžio (atitinkamo žodžio vartojimo kur nors lietuvių ar latvių kalbos ploto pasienyje; tikslaus leksinio atitikmens buvimo didesnėse, taigi ir įtakingesnėmis laikomose kaimyninėse kalbose'* ir kt.) prie- žasčių. To žodžio reikšmė yra nuoseklios semantinės grandinės dalis, jos santy- kis su kitomis tos grandinės dalimis pasikartoja ir kitų šaknų leksemose, todėl jitaip pat gali būti organiško istorinio proceso dalis!®. To žodžio darybinės ypatybės yra tokios pat, kokias rodo toje kalboje veikiantis darybinis modelis!*. Todėl ir negalima laikyti absurdiška tos nuomonės, kuri pirmenybę atiduoda leksemos kilmės aiškinimo vidinėmis kalbos priemonėmis galimybei. Ypatingą reikšmę etimologiniam puodas, puods, pod-alis ir kitų pūd- | pud- leksemų identifikavimui įgyja paskutiniosios serijos Žodžiai todėl, kad, kaip jau yra konstatavęs K. Būga!*, jos priklauso tai pačiai šakniai, kaip ir pūd- | pud- leksemos. Toji šaknis veikiausiai. yra ide. *peu- | *pou- | *pii- „pūsti, iš-, pripūsti“!*, 12 Reikia pasakyti, kad tokia nuomonė nėra neklaidinga, nes, painiodama skirtingas istorines epochas, geografinius ir kultūrinius dabarties santykius ji nukelia į tolimus praeities laikus: ,,a) the geographic area of the Baltic speakers in his day [turimas galvoje A. Bachas] was very small in com- parison with that of the speakers of Germanic languages; b) that in fact in rather recent times the Baltic languages borrowed a great many loanwords from German. For the prehistoric situation then he also considered a similar possibility; c) for decades, it was assumed that there were guite a few borrowings from Proto-Germanic into Baltic but, for some unexplained reason, that Proto-Ger- manic did not reciprocate by borrowing from Baltic“, — A. Klimas, Baltic, Germanic and Slavic, Donum Balticum, Stockholm, 1970, p. 264 —35. Tolimoje praeityje tie santykiai galėjo būti iš esmės kitokie, ir baltų dialektai galėjo būti ne vien imantys, bet ir duodantys (ne tik finougrų, bet ir į rytus bei vakarus esančioms indoeuropiečių kalboms). 13 Plg, puikią K. Būgos duotą pūnė „,tvartas“ semantinio ryšio s u kitomis leksemomis moty- vaciją: K. Būga, RR, II, p. 525—6. 14 Pvz., dėl kūb-ilas priesagos plg. tokius įrankių, rykų pavadinimus: brizgilas ,,kamanos““, kratilas, krétilas ,,didelis rétis iškultiems grūdams iš pelų išsijoti““, ratilas ,, apskritimas, ratas, lankas“, rétilas ,,pelams siausti rėtis“, spragilas „kultuvas“, trainilas ,,raty jungiamoji šatra“. Ne vienas prie- sagos -ilas vedinys galų gale remiasi veiksmažodžiu, plg. brizgilas (: brizgas) : brigzti, brizgėti; sprū- gilas : spragėti, sprogti, taigi ir kūbilas : kūbti. Apie kūbilas semantinius santykius, be to, žr. LKK, XII, 1970, p. 181—3, Slavų kalbų kabsl» gali būti senas skolinys iš baltų kalbų (plg. raka, rataj ir kt.), patekęs ir į germanų kalbas (plg. vok. Kausche, Kaddig, Daggut, Elen ir kt.) Liet. kab-ilas, kūb-elas etimologinį atitikmenį randame graikų kalboje, plg. x9Bo"Xov ,,alkūnė“; dėl priesagų *.el/l-: *.gl- ryšio plg. obelis : obuolys; dėl reikšmės ir priesagos dar plg. gr. »imeilov „taurė“, pasidaryta iš paralelinės šaknies ide. *kup-. — Kitaip E. Fraenkel, LEW, p. 304 (sulit.); V. Urbutis, Bal- tistica, VIII, 1972, p. 205; B. Vanagienė, V. Vitkauskas, LKK, XIII, 1972, p. 222. 15 K. Būga, RR, I, p. 332-3. 16 Apie ją žr. P. Persson, Beitrūge zur indogermanischen Wortforschung, I, Uppsala— Leipzig, 1912, p. 241—250; J. Pokorny, IEW, p. 847. 132 plg. arm. heval „greitai ir sunkiai kvėpuoti“ (*peud-), (h)ogi „kvapas, kvėpa- vimas, dvasia“ (*powio-), vid. air. ūan, kimr. ewyn, breton. eon „puta“ (*pou-ino-). Šios pirminės šaknies pamatu su formantais -n- ir -d- baltų kalbose galėjo būti sudarytos naujos šaknys pun- | piin- | paun- ir pud- | pūd- | paud-. Be minėtų pud- | pūd- leksemų, šakniai pud- | pūd- | paud- tokiu atveju galime skirti: liet. pudėnti „kedenti, purenti“, lat. pudit (-iju) „fortschaffen; celt nuo miega augša ar steigu“, -tiės sich beeilen (etwas zu tun)“, sa-puditiés , sich fiir eine Reise od. Fahrt zurechtmachen®, pudatiés „ilgi un daudz gerbties*, sa-pudat iés) ,»(sich) in alte Kleider dicht einhiillen®, liet. pidinti, pūdyti (-ija) „vyti, varyti, versti; pul- ti“, pudlis ,lengvai iSkratomas, birus®, lat. pudlavat, pudjavat ,,wehen machen zausen (z. B. die Būnder des Kopfputzes vom Winde gesagt)“, pudulas (žr. aukščiau), pūdulis „netvarkingas, susivéles, susipuduliaves žmogus“, pidulioti, pūduliūoti „velti, taršyti, draikyti, kratyti, purtyti“, su-pūduloti ,suvelti, sutar- šyti“, pūdaloti, pūdalioti, pūdalėti, pūdelioti, pūdaloti „draikyti, velti, taršyti, kedenti“, apsi-pūdaloti „storai apsirengti, apsitūloti“, pūdeliuoti, pūdeliuoti „,tru- pinti, smulkinti; (plaukus) pūsti, garbiniuoti“, pūdelėti „akėti“, lat. pūdelėt „das Haar verwiihlen“, piideris „kas pasipūtusiais plaukais“, piiderioti, pūderioti „šiaušti (plaukus); puošti, dabinti“, iš-pūderioti „išardyti, išdraskyti, išpuren- ti“, piiderétis „puoštis, dabintis; kapstytis, žaisti“, nu-pideriuoti „nuplėšti, nu- draskyti“, lat. piiderét „hauen, schlagen, priigeln“, paūdėt „ruchbar machen, unter die Leute bringen“, paist (-žu) „ruchbar machen, 6ffentlich verbreiten“. Kad šitos leksemos priklauso, atrodo, vienai giminingų žodžių šeimai, dides- nių abejonių nekyla. Kokiu būdu iš pirminės reikšmės „pūsti, iš-, pripūsti“ išrie-' dėjo reikšmės „velti, taršyti, draikyti“, „purtyti, kratyti“ ir kt., gražiai rodo lat. pudlavat turinio planas. Rekonstravus seniausią reikšmę „(iš-, pri-)pūsti“, daro- si pakankamai aišku, kaip pūd-| pud-, taigi ir puod- leksemos įgijo lengvai 'išski- riamus turinio plano asociatyvinius požymius „išgaubtumas, iškilumas, konvek- siškumas“, „tuščiaviduriškumas“ ir pan., kurie, vadinasi, savo ištakomis atsi- remia į išpūstumo sąvoką. Tiek šaknies pun-, tiek ir šaknies pud- leksemose istorinė semantikos raida natūraliai ėjo prie tokių reikšmių, kaip „ryšulys, gniužulas, krūva, ein Haufe“ (pūdulas, pūduras, pūdis, paūna, patina) „peludė, pūnė, Kaffscheune“ (pūdenis, pūnė, pūne, pūnis), „varža, bučius, krepšys, ein Ranzen, Tornister, ein Rūnzel, ein Paudel“, „molinis indas, puodynė, puodas, ein Topf, ein Kessel, ein Gefūss“, ku- rias turi puodas, pučdds, pod-alis, piid-yné, pūdele, pina, paūna, paūna. Kadangi, kaip čia plėtojamoji hipotezė rodo, leksemu piiodas, puods, pod-alis šaknies vo- kalizmas gali priklausyti balsių kaitos wu eilei, pradžioje jų šaknis galėjo atro- dyti *poud-, vėliau ji dėl fonetinės raidos galėjo pasikeisti į *pod-, iš kur atsirado pr. pod-alis, liet., lat. puod(a)s. 2. Liet. Ziésti, lat. ziest semantika ir giminaičiai Liet. Ziésti (-dZia) yra plačiai aukštaičių tarmėse vartojamas veiksmažodis. Platus yra ir jo reikšmių ratas. Didesnėje tarmių dalyje (Alovė, Butrimonys, Lei- palingis, Miroslavas, Rudamina, Seinai, Švenčionėliai, Šventežeris, Valkininkai, Žilinai ir kt.) jis reiškia ,,(dailiai, gražiai) ką daryti (klumpes, šaukštus, samčius, roges, važius, namus)“. Prie šios reikšmės šliejasi „(pa)daryti vaiką“ Leipalingis, 133 Miroslavas, Valkininkai, „pasiūti kepurę“ Alytus, „suvyti siūlus į kamuolį“ Leipalingis, „sudaužyti, sumušti“ Nočia (plg.: Jau sužiedei tą gražų puodelį). Pastarosios reikšmės pasirodo prišdėlinėse (nu-, su- ir kt.) veiksmažodžio žiėsti lytyse, taigi jos yra reikšmės ,,(dailiai, gražiai) ką daryti“ variantai. Kita aukštaičių tarmėse (Alovė, Aukšdvaris, Joniškis, Kabeliai, Kapsu- kas, Linkmenys, Linkuva, Liškiava, Miroslavas, Vadokliai ir kt.) žinoma žiėsti reikšmė yra „sukti, daryti iš molio“. Pietryčių aukštaičių tarmėse šios reikšmės veiksmažodis turi tvirtapradę priegaidę: žiesti (-džia) Dieveniškės, Jieznas, Mie- lagėnai, Žilinai. Jau ir iš sinchroninio veiksmažodžio žiėsti (žiesti) semantikos aprašymo ma- tyti, kad jo reikšmių raida čia, kaip ir kitur, plg., pvz., s. vok. aukšt. mahhon „,da- ryti, statyti, kurti“ (vok. machen), s. angl. macian „(pa)daryti“ (dab. make): gr. paoco „minkau (molį), žiedžiu“ (iš *magjo, plg. aor. ėudtyny), vyko generalizaci- jos kryptimi: keičiantis aktualiosioms situacijoms, žodis palaipsniui plėtė savo liet. daryti : dirti, pr. seggit „daryti““ : liet. sėgti. Minėtoji reikšmių filiacija, be abejo, yra senesnių laikų produktas, kadangi abi žiėsti reikšmes jau randame senuosiuose lietuvių raštuose ir žodynuose, plg. iš vienos pusės, M. Daukšos sakinį Tassai... numiléio mizėrną sutvėrimą, ižg dūlkių ir trūpuczio mėlų n4ziesta [t. y. nūžiestą] DP 320. Iš antros, K. Širvydo žodyne ,,Dictionarium trium lingvarum“ (p. 54) žiedžiu yra statomas į vieną eilę su liet. lipiu, lienu [inf. lipyti, lieti), lot. farmo, fingo, aliquid e cera, argilla, figuro, lenk. formuie, ksztaltuie. Kaip matyti, čia duodama veiksmažodžio žiėsti reikšmė „liėti“, kurią XIX a. dar nurodo A. Kašarauskas, plg. žiedžia, žiesti ,ksztal- cič, formowač, topič“ Koss 58, ir kurią patvirtina dabartinė kalba, plg. nu-žiės- ti „nulieti (kirvį kalvėje)““ Miroslavas. Reikšmės „lipdyti iš molio“ ir ,,li&ti, formuo- ti“ šiaip yra susijusios, dažnai būna kartu, atsirasdamos viena iš antros, plg., pvz., lipyti „Jipdyti, klijuoti, lipinti; lydyti“; lieti ,,daryti ką iš sulydyto metalo, vaško ar kito ko, formuoti; lipyti kuo, glieti...“. XVI— XVII ir vėlesnių amžių šaltiniuose užtinkame ir tokių žiėsti reikšmių, kurių dabartinė kalba neturi, bet kurios gali pasirodyti svarbios, ieškant kalba- mojo veiksmažodžio giminaičių. Pirmiausia tai vėl to paties K. Širvydo žodyno žiėsti reikšmė „niekus mustau, waydinu, waydus darau, fantastykuię“ SD 5217 bei jo priešdėlėtos lyties iž-žiedžiu reikšmė ,,izzimiu, ižspaudžiu, exprimo, effingo, assimilo, wyražam“ SD 417. Pastarąją savo žodyno rankraštyje XIX a. duoda ir D. Sutkevičius: isz-ZiedZiu „iszženklinu“. Be abejo, tai tam tikri pama- tinės reikšmės „,daryti, sukti (iš molio); liėti, formuoti“ variantai. Lietuvių kalbos veiksmažodžio žiėsti, žiesti (-džia) turinio plane žymu ran- komis lipdymo iš molio, gliejimo, netgi mūrijimo momentas: LKŽ kartoteko- je (s. v. žiesti) iš daugelio vietų šis veiksmažodis kaip tik ir yra tiesiai paaiškintas „lipdyti iš molio (puodus, puodynes, plytas, pečius)“. Šia savo reikšmės ypaty- be jis ir siejasi betarpiškai su lat. ziest (-žu, -du) ,schmieren; etwas Dickfliissiges aufstreichen; mit etwas Fettem glitten (z. B. das Haar); einen Ofen mit Lehm 17 waydas yra taip paaiškintas: ,,Zinklas, obraz na fantazyey, species idolum, imago animo obversans“ SD 52, 134 verschmieren“ ME IV 744, plg. dar vokalizmą ai turinčius iteratyvus zaidit, zaidėt, zaistėt „schmieren“ ME IV 680—1, EH II 800. Reikšmės „lipdyti, glieti, schmieren“ lengvai išskiriamas komponentas yra „ranka braukyti, glostyti, braukant liesti, streichelnd betasten“, plg. lat. mala sienas ziež ,,...glittet mit der Hand“ MEIV 744 s. v. ziest. Rėikšmės „lipdyti, glie- ti, schmieren; liéti, formuoti“ ir ,,(braukant) liesti, tasten“ koegzistuoja ir kitur, plg. liet. liėti „daryti ką iš sulydyto metalo, vaško ar ko kito, formuoti; lipdyti kuo, glieti“, lat. /ičt „giessen (von Metallen)“, /ditit ,,streichen, abstreichen, na- mentlich in der Badstube, massieren“, liet. /aitinti „glaistyti moliu, laitu, kituoti; klijuoti“ : liet. lietétis „„lytėtis, prisiliesti“, liesti (-čia) „„lytėti, .prisitikti“, Iytéti, „kiek liesti, paliesti“**; lot. fingo „darau ką iš minkštos medžiagos, lipdau; glosty- damas, braukydamas liečiu“: gr dwyydve ,,(ranka) liečiu“. Reikšmė ,liesti, tasten“ dominuoja veiksmažodžio žeisti (-džia) ,liesti, už- gauti žaizdą; daryti žaizdą; gauti trūkį, ligą“ turinio plane, plg. dar vardažodį žaizda „sužeista vieta“ (iš *žaid-da, plg. žaida, rona BB 1 Moz 4.23). Ja, t. y. „lies- ti stygas“ (plg. Dowidas žšay3damas unt Arfos atatremdawo ii SP II 58, Dowidas šaide ant Strunu C II 532), galima įžiūrėti ir veiksmažodyje žaisti (-džia) ,,atlik- ti kokius veiksmus pramogos tikslais“ Alsėdžiai, Jūžintai, Vidiškės ir kt., ždisti (-džia) „groti; lošti; coire“ Alsėdžiai, Barčiai, Bartninkai, Krekenava, Lazūnai, Zietela, plg. dar vardažodžius žaislas, ždislas „daiktas, su kuriuo žaidžiama; žai- dimas“, žaislūs ,linksmas, žaismingas“ ir kt., lat. zaislis „eine Komėdie; juoks“ EH II 800%. Leksemų žiėsti, žiesti (-džia), iš vienos pusės, ir Zeisti (-džia), žaisti, žaisti (-džia), iš kitos, semantinį giminingumą, be to, rodo angl. touch 1. "to cause or permit a part of the body to come in contact with so as "to feel“; 13. to injure or spoil slightly“; 16. "to draw with light strokes“; 17. “to change or improve by adding fine lines or strokes“; 18. “to strike or pluck the keys or strings of (a mu- sical instrument)“; 19. "to play (a musical piece)“®, kuris, kaip matyti, duoda visas reikiamas reikšmes. Toks yra vienas veiksmaZodiniy leksemy žiėsti, Zies- ti ir žeisti, žaisti, ždisti galimas semantinis ryšys. Veiksmažodžio ždisti, žaisti turinio plane pasirodo ir daugiau segmentų: pra- -ždisti (-džia) ,,pamesti, prapuldyti“ Gižai, Keturvalakiai, Plateliai, Šateikiai, pra- „žaisti (-džia) „t. p.“ Eigirdžiai, Žarėnai, nu-ždisti (-džia) „pavogti, nudėti, pames- ti“ Truskava. Tas reikšmes turi ir išvestinės lytys: pra-ždidyti (-do) „prapuldyti, pamesti“ Alksnėnai, Barstyčiai, Griškabūdis, Kapsukas, Kartena, Kretinga, Kuliai, Mosėdis, Palanga, Pilviškiai, Plateliai, Plungė, Punskas, Salantai, Skuo- das, Šakiai, pra-ždidėti (-ėja, -i) „t. p.“ Geistarai, Ylakiai, pra-ždidoti (-o, -oja) „t. p.“ Bagotoji, Kybartai, Pilviškiai, Varduva, Vilkaviškis. Vartojama priešdė- linėse lytyse, reikšmė „pamesti, prapuldyti, nudėti“, veikiausiai yra antrinė, at- siradusi iš „mesti, sviesti“, kurią kaip tik ir turi A. Juškos užfiksuotas žaidyti (-dau): Kam tu žaidai pinigus = meti nuo savęs. Kad ši reikšmė taip pat gali 18 B. Jėgers, KZ, 80, 1966, p. 88 tt. '* Nagrinėjamosios šaknies variantas žaid-, atrodo, slypi ir tokiose žemaičių tarmių leksemose kaip ždima „juokai, išdaiga“, ždimytis, Zdimotis ,,juokus krėsti, nerimtai elgtis, maivytis“, ždimoti „painioti, narplioti“ (iš *žaid-m-). * William Morris, Editor, The American Heritage Dictionary of the English Language, Boston, New York, Atlanta, Geneva, Illinois, Dallas, Palo Alto, 1969, p. 1357. 135 būti gimininga su veiksmažodžių žiėsti, ziest turimomis reikšmėmis, rodytų, pvz., liet. sviesti „smarkiai mesti“: dial. „tepti“; lat. sviést, ,,werfen, schmeissen“, svaidit ,,wiederholt werfen, schleudern, schmeissen, schwenken*: svaidit ,salben, schmieren“; danų smide, „mesti, bloksti, sviesti“ : „tepti, glieti“; s. frizų smita, vid. vok. žem. smiten „mesti, blokšti, smogti, sviesti“ : got. ga-smeitan, s. angl. smitan „tepti, glieti“. Visai galimas daiktas, kad reikšmė „tepti, glieti“ ir yra kilusi iš reikšmės „mesti, blokšti, sviesti, t. y. daryti, kad greitai judėtų“, plg. liet. sviesti (-džia) „mesti, teksti; tepti“, lat. sviést (-žu) „werfen, schmeissen“, -tiés „sich werfen“ :,,plotzlich (in einer andern Richtung) zu laufen od. schnell zu gehen anfangen“; norv. dial. smita (smeit) „(ap)tepti“, ,,(refl.) iš-, nuslysti®; šved. smita ,slysti, spristi, sprukti, lįsti“, šalia jau minėtų got. ga-smeitan, vid. vok. žem. smiten, s. frizų smita®. Iškėlę mintį, kad reikšmė „(ap)tepti, glieti“ gali būti gimininga su judėjimo reikšme arba netgi iš jos kilusi, turime pabrėžti tą, kad, sprendžiant iš LKŽ kar- totekoje esančios medžiagos (s. v. žiesti), veiksmažodžio žiėsti, žiesti (-džia) pa- matinės reikšmės „Sukti, daryti iš molio“ vienas komponentų išreiškia sukimo veiksma22. Tai, be abejo, siejasi su pačiu puodų gamybos procesu: puodai papras- tai būdavo formuojami ant žiedžiamojo rato, sukamo ranka arba koja* (jo pava- dinimai krijeliai, vytukai, skrituliai kaip tik ir yra padaryti iš sukimą Žyminčių veiksmažodžių kriéti „tiesti, vynioti“, vyti „vynioti, sukti“, skristi (-ta) „,skriesti, brėžti, skritinti“, skriésti (-čia) „braukti, brėžti; skristi ratu“). Turėdami tai galvoje, galime atkreipti akis į žiedas „ant rankos pirštų mūvi- mas papuošalas; siuvamasis pirščiukas“ ir panagrinėti jo reikšmes. Tokios tar- mėse randamos žiedas reikšmės, kaip ,,rugio krumplelis, sąnarėlis“ Zarasai, ,,Su- linio rėntinio kubilas“ Kuršėnai, leidžia manyti, kad žfedas reiškia apvalų daiktą tuščiu viduriu, o seniau, gal būt, reiškė ir ratą. Kad senoji žiedas reikšmė iš tikrųjų galėjo būti „ratas““, rodytų tas faktas, jog rčikšmės ,,(pirSto) žiedas“ ir „ratas, lankas“ neretai yra perteikiamos vienu žodžiu, plg. lat. gredzens „der Ring; etwas Ringformiges, ein Kreis; die Radfelge...“; sl. bažn. kolbce „Žiedas“ (rus. Koasyo), s. sl. kolo, gen. kolese „ratas“, pr. maluna-kelan „malūno ratas“; vok. Reifen „ratas, lankas; žiedas (piršto)“; vok. Ring „ratas; žiedas (piršto)“; s. isl. hringr „ratas, lankas; žiedas“; s. isl. kringr „ratas; žiedas““, norv., šved. kring „ratas“; lot. anulus „žiedas (yp. su antspaudu)“, nus „ratas, žiedas“; lot. circus „ratas, apskritimas“, gr. xipxoc „Žiedas“. Reikšmė „ratas, lankas“, atrodo, yra išriedėjusi iš reikšmės „,sukti““, plg. lat. ritenis, ritinš ,,das Rad am Wagen; das Spinnrad...“ :rist „rollen; walzen“, liet. risti ,,stumti, judinti, su- kant paviršiumi; volioti“, riésti ,lenkti, daryti lanką“: s. sl. kolo, gen. kolese „ratas“, pr. maluna-kelan „malūno ratas“, gr. r60hog „ašis“ : gr. moréw „sukuosi ratu“, mehopar „judu“ (iš *k“ol-, *k“el-); vok. Kreis „apskritimas, ratas“: kreisen „suktis ratu“; s. isl. hringr „ratas, lankas; žiedas“ :s. isl. hringja „(ap)supti“, s. vok. aukšt. hringan „sukti“; s. isl. kringr „ratas; žiedas“, norv., šved. kring * A. J6hannesson, Islandisches etymologisches Worterbuch, Bern, 1956, p. 906. ** Tai ir atspindi ,,Dabartinés lietuvių kalbos žodynas“ (Vilnius, 1972): žiėsti (-džia) „sukti, daryti iš molio“ (p. 964). # J. Kudirka, Lietuvos puodžiai ir puodai, Vilnius, 1973, p. 21 tt, 136 „ratas“: s. isl. kringja „,daryti ratą, supti“, liet. grėžti; s. angl. trendel „ratas“: s. angl. trendan „,sukti(s)“. Reikšmė „sukti“, kaip minėta, yra vienas ryškiausių veiksmažodžio žiėsti turinio plano komponentų. Vadinasi, prie žiėsti (žiesti) ir žiedas giminingumo įrodymo prieiname dviem semantinėm transformacijom: „sukti (iš molio)“ — „ratas, lankas“ — „Žiedas (piršto)“. Nurodant į realiąją situacinę pusę, reikė- tų manyti, kad senų senovėje ZiedZiamasis ratas ir buvo vadinamas žodžiu Zie- das, kitaip tariant, vardažodžio žiedas senoji reikšmė greičiausiai buvo „„Žie- džiamasis ratas“, iš kurio vėliau išriedėjo ,,papuošalo, mūvimojo ar siuvamojo žiedo“ reikšmė. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina atitinkamos latvių kalbos leksemos, kurios neturi sukimo, taigi ir žiedo (mūvimojo ar siuvamojo) reikšmių. Kadangi, kaip minėta, veiksmažodžiui žiėsti, žiesti (-džia) būdinga reikšmė „Ssukti(s)“, prie kurio šliejasi reikšmės „,slysti, sprūsti, sprukti, lįsti“, ,,mesti, blokš- ti, sviesti“, reikia dabar pabrėžti tą, kad reikšmė „Žaisti; groti“, atrodo, yra be- tarpiškai išriedėjusi iš ,,Sokti, suktis (ratu), greitai judėti“, plg. lat. ru6tat ,,gewandt sein, sich drehen, hiipfen, hin und her fliegen, sich spielerisch bewegen“; ruéta- tiés ,tummeln, spielen, hin- und herhiipfen, -springen®; ruotinat(iés) , spielen, sich tummeln*; s. sl. igrati ,,Sokinéti, šokti; žaisti“; angl. play ,,zaisti; lošti; gro- ti (muzikos instrumentu); judėti greitai, lengvai, nereguliariai“ (plg. The breeze played on the water ,lengvas vėjelis žaidė virš vandens“); isl. leika „Žaisti; judé- ti, suktis“ (plg Mjolid leikur d dsi „ratas sukasi ant ašies““), s. angl. ldcan „greitai judėti, suktis; žaisti, groti“ got. laikan „šokti, šokinėti“. Toks gali būti kitas veiks- mažodžių žiėsti, žiesti (-džia) ir žaisti, žaisti (-džia) semantinis ryšys. Vadinasi, diachroninė žodžių semantikos analizė leidžia susekti šaknį žied- (lat. zied-) senovėje turėjus su judėjimu susijusias reikšmes „sukti(s) (ratu), grei- tai judėti; mesti, sviesti“, ,,(i8-, nu-)slysti, sprūsti, sprukti“, iš kurių, kaip at- rodo, ilgainiui galėjo išsirutulioti ir tokios leksinės reikšmės kaip „tepti, lipdyti, glieti; ligti, formuoti“, ,,(ranka) braukyti, glostyti, braukant liesti“, ,,Zaisti; lošti; groti; coire“, „Žeisti, daryti žaizdą“ ir „ratas; mūvimasis ar siuvamasis žiedas“. Į nagrinėjamosios šaknies žodžių semantikos ir istorijos paslaptis giliau pra- siskverbti padeda tas kontekstas, kuriame veiksmažodį žaisti yra pavartojęs A. Juška: Žaizdre ugnis žaidžia gelžį. Čia žaisti turi reikšmę „kaitinti, rozpalač“. Istoriškai identifikuojant žaisti (-džia) „kaitinti, rozpalač“ ir žaisti, ždisti (-džia) „atlikti kokius veiksmus pramogos tikslais; groti; lošti; coire“, pirmiausia reikė- tų nurodyti tą aplinkybę, kad minėto A. Juškos sakinio ir iš Lazūnų žinomo sakinio Žūsinas žūsį ždidžia vidinės struktūros yra tapačios. Iš čia plaukiančią išvadą apie žaisti (-džia) „kaitinti, rozpalač“ ir žaisti, Zdisti (-džia) ,,...groti; lošti; coire“ etimologinę vienybę galima dar paremti kai kuriomis semantinėmis paralelėmis: lat. skudindtiés ,sich schnell in die Runde drehen“ : „schnell auf- wirtsschiessen (von einem Feuerstrahl)“; isl. leika „Žaisti“ : ,liepsnoti, raitytis, vingiuoti (apie liepsną)““**; lat. kditėt*? „spielen, tūndel; auf einem Musikinstru- ment spielen“, -tiės „spielen, charmieren, necken, tūndeln“, kaitinūt ,necken, sticheln, durch Neckerei zum Zorn reizen, šrgern, reizen“, -tiés „einander nec- "Isl. leika (lék) ,,spielen, ziigeln (flamme), fechten, jemandem mitspielen®, — A. J6han- nesson, op. cit., p. 734. 137 ken, sticheln, zum Arger reizen, scherzen; spielen“ : lat. kditėt ,brennen, sen- gen“, liet. kditėti -(ėja) „kentėti karštį, kaisti“, kaitinti „šildyti“, lat. kaist (-stu, -tu) „heiss werden“, liet kaisti (-čia) „statyti puodą ant ugnies, kad šiltų“, (-sta) „šilti, karštam darytis“. Iš žemiau pateikiamų lietuvių kalbos duomenų matyti, kad šaknies žied- (-zied) leksemos seniau buvo vartojamos ir su kaitinimu, deginimu resp. degimu susijusiuose kontekstuose. Todėl reikia nurodyti ir tą, kad prie kaitinimą, de- ginimą resp. degimą žyminčių turinio segmentų, diachroniškai žiūrint, atrodo, prisišlieja ir reikšmė „Žeisti“, plg. angl. burn "to cause to undergo combustion“: "(tr.) to damage or injure by fire, heat, or a heat-producing agent; (intr.) to be destroyed, injured, damaged, or changed by or as if by fire“**; s. ind. tapari „to give out heat, be hot, shine (as the sun); to make hot or warm, heat, shine upon; to consume or destroy by heat“ : “to cause pain to, injure, damage, spoil “*; lat. kaite „der Schaden, der Fehler, das Gebrechen; das Leid, die Pla- ge, die Krankheit* kaitét „schaden“, liet. kditéti „rūpėti, stigti, stokoti, trūkti; kliati, kliudyti, kenkti, negera būti“ : lat. kaitét ,,brennen, sengen®, liet. kditéti „kentėti karštį, kaisti“, lat. kaist ,,heiss werden“, liet. kaisti (-¢ia) „statyti puodą ant ugnies, kad šiltų“, (-sta) „šilti, karštam darytis“. Toks gali būti trečias veiksmažodžių žiėsti, žiesti (-džia) ir žaisti, žaisti (-džia) bei žeisti (-džia) semantinis ryšys. Dar giliau grindžiant šį ryšį, reikia pasakyti, kad žaisti (-džia) „,kaitinti, tirpdyti“ ir Ziésti, žiesti (-džia) ,,daryti, sukti (iš molio); liėti, formuoti“, Ziest (-žu) „schmieren...“ semantinis giminingumas yra akivaiz- dus tiek lingvistiniu lygmeniu, plg., pvz., liėti ,,daryti ką iš sulydyto metalo, vaš- ko ar ko kito, formuoti; lipdyti kuo, glieti“, tiek ir ekstralingvistiniu lygmeniu: būtinas puodų gamybos elementas buvo jų degimas?’. Todėl visai suprantama, kad nagrinėjamoji šaknis žied- lietuvių kalboje turi keliolika skirtingų šaknies balsių kaitos laipsnių leksemų, savo turinio planu vienaip ar antraip susijusių su įvairiais puodų degimo aspektais: žaidas „krosnis, židinys“ Linkuva, Šatės, žai- dis „t. p.“ J. Bretkūnas, žaizdė, Zaizdé „Židinys, krosnis; žaizdras“ Lazdijai, Už- ventis, Vidsodis, Zaizdra „ugniakuras; ugnis; kibirkštys“ Biržai, Daugai, Lazdi- jai, Vadokliai, žaizdras „Židinys; ugniakuras“ (aukštaičių tarmės) [iš * Zaid-dr-), žiėzdras „žaizdras“ Dusetos, Pilviškiai, židinys, židinė, žid)nė „vieta, kur Zarijos žeriamos; pelenas, ugniakuras“**, prie-2da, prie-žda ( <prie-Zida), prie-fida Le- liūnai, prie-Zidas Alanta, Labanoras, SkudutiSkis, prie-Zieda Betygala, Juodaičiai, prie-žiedas Rimšė „vieta prieš kepamosios krosnies angą“. Būdinga, kad kaip tik šioje leksemų grupėje jau pasirodo šaknies nykstamojo laipsnio variantas žid-, kuris, sprendžiant iš vokalizmo u leksemų analogijos®, tikriausiai yra pirminis, taigi pirminės turėtų būti ir jo reikšmės. Kad alomorfas žid- yra senų laikų padaras, rodytų ir tas, jog jį randame ir prūsų kalboje: pr. si- duko „košiamas puodas, Siebtopf“ K. Būga, susiedamas jį su liet. židuika, židui- # William Morris, Ed., op. cit., p. 178. * Monier Monier- Williams, A Sanskrit-English Dictionary, Oxford, 1964, p. 436. *7 J. Kudirka, op. cit., p. 29 tt., 59 tt. *8 Plg, K. Būga, RR, I, p. 292, II, p. 208. 2 LKK, XIV, 1973, p. 128 tt. 138 kas „pienpuodė“, visai pagrįstai yra priskyręs nagrinėjamai Sakniai®. Kalbant apie jų semantinę pusę, galima pasakyti, kad tam tikrais atvejais puodo pavadi- nimas yra kilęs iš puodų degamosios krosnies, Zaizdro pavadinimo, plg. ček. krb „židinys“ : ček. dial. krban ,senas puodas“; rus. bažn. gorno „katilas; krosnis, žaizdras“ (rus. e0pH „Žaizdras“) : ček. hrnec, sorb. aukšt. horne, sorb. žem. gjarric, serb.-chorv. gfne, bulg. e5pHe „puodas“ (iš *gornvks, *gornecb); got. aithns „kros- nis, pečius“ : s. ind. ukhd- „puodas“*!. | Kadangi puodo reikšmė alomorfo žid- leksemose, kaip atrodo, yra antrinė, šakniai žeid- | žid- galima atstatyti seniausią reikšmę, susijusią su krosnimi, žaizd- ru, ugnimi resp. degimu, spindėjimu, švytėjimu, blizgėjimu, mirgėjimu (plg. dėgti ,,brennen, anziinden; šviesti, Zibéti; kurti ugnį, Ziebti; švytėti, žėrėti, bliz- gėti; spindėti etc.““). Jeigu taip, tai šiai šakniai galėtume skirti ir liet. žydėti (žydi, žydi) „Žibėti, blizgėti; degti, žioruoti“ (plg. Žydi žarijos — tai Zidinjs Kruonis), lat. ziėdėt (praes. -du, -žu) ,,bunt sein, bunt schimmern, leuchten; anbrechen, tagen“ ME IV 738, liet. žydras „Šviesiai mėlynas“. Reikšmės „degti; spindėti, švytėti, blizgėti, mirgėti“ ir „Žydėti“ gali būti tarpusavy giminingos, plg. dėgti „„..žydėti“ (plg. Siuosmet bus obuolių, labai sodai dėgė Tverečius, LKZ II? 369); ček. kvetu, kvisti „žydėti“ : , blizgéti, žibėti, spindėti, Zaizaruoti (apie žvaigždėtą dangų)“; s. sl. cvėto „Žiedas“, pro-cvotą, -cvisti ,,prazysti* : lat. kvitét ,glinzen, flimmern“, kvitindt „flimmern, glinzen lassen od. machen®, kvietindt ,.glithen machen, anfachen, entflammen®; gr. &vdor „daigelis; žiedas; žydėjimas“ : , blizgesys, Zibéjimas, Zéréjimas, Zybséjimas®. Prie šios giminingų reikšmių grupės, matyt, šliejasi ir reikšmė ,,peléti, senti, Zie- dėti (apie duoną)“, plg. baltar. ysucyd, ysumy „Žydėti“ : „pelėti“; ukr. yeucnui, yeumy „žydėti“ : „pelėti“; rus. ysecrmii ,,pacnyckaTth IOUKH, BbirOHATb LBETOK, NOKpbIBATbCHA UBETOM“ : ,„IIOKDbIBATbCH IMNJIECEHb5IO, NJIECHETb, 30JIEHETb THHJILIO“ Jann? IV 572. Į šią reikšmių grupę, atrodo, įeina ir reikšmė „sirgti ménesine; menstruacija“, plg. lenk. kwiat „kėlė, žiedas“ : kwiaty „„menstruacijos“; ček. kvét „gėlė, žiedas“ : dial. kvét ,,menstruacija®; s. rus. cvérs „Žiedas, gėlė“ : cvčtono „mėnesinė“; vok. Blume „gėlė, žiedas“ : die Blumen ,,menstruacijos“. Vadinasi, visai galimas daiktas, kad šakniai *žeid- | *žid- „degti; spindėti, švytėti, blizgėti, mirgėti“ atstovauja taip pat lietuvių ir latvių kalbų žydėjimo ir jam artimų reikšmių leksemos žiėsti (-džia) „Žydėti“, sa-ziést „aufblūhen, erblū- hen“, žiedyti (žiedžiu; be k.) „auginti“, žiedėti, žiedėti (-ja, žiedi, žiėdi, žiesti, žiesta) ,,peléti; senti, kietėti“, ziėdėt (-žu, -du) ,,blithen, Bliiten treiben; schimmeln“, Zieda „sužiedėjusi žemė“, žiedas ,,Blume, Bliite; žydėjimas; menstruacija“, ziėds die Blūte, Blume; die Bliite, Bliitezeit; Erstlinge, Erstlingsfriichte; ein Geschenk, eine Gabe (von Friichten); Schimmel;eine Art Ausschlag auf der Haut; die Men- ses der Frauen (ziedi)...“, žėidas, Zdidas „Žiedas“, žysti (-sta) „imti žydėti, pra- % K. Būga, RR, I, p. 493, II, p. 208—9 [čia Zr. ir dėl priesagos -uika(s)). — E. Fraenkel (LEW 1305) linkęs čia skirti ir lat. židinš, židinš , kleiner Topf, kleiner Kessel“. Bet, sprendžiant iš reikšmės, plg. židinš „ein kleiner Topf; ein kleiner Kessel, wie ihn die umherstreifenden jiidischen Kriūmer bei sich haben“ ME IV 809, jie veikiausiai yra pasidaryti iš skolinių (plg. žids, žids „der Jude“ iš sl. židv „judaeus“), tuo labiau, kad latvių kalba nykstamojo laipsnio alomorfo, reikšme „degti ir pan.“, neturi paliudyto (žr. žemiau). si O, H. Tpy6aues, op. cit., p. 192, 197, 203. 139 dėti pelėti“, žydėti (žydi, žydi, žydžia, žysti, žysta) „būti su žiedais; pelėti, žaliuo- ti; būti su baltomis dėmėmis; sirgti menstruacija“. Čia reikėtų pažymėti ir tą, kad liet. žiedėti, žiedėti „pelėti; senti, kietėti“, iš vienos pusės, kaip minėta, gali būti susijęs su žydėjimo, žiedo reikšmių lekse- momis, bet, iš antros, jis pavartojamas ir tokiuose kontekstuose, kurių semanti- nė pusė vargu ar būtų patenkinamai paaiškinta, turint galvoje tik minėtą reikšmių rūšį. Tie kontekstai yra tokie A. Juškos ir J. Jablonskio užfiksuoti sakiniai: Že- mė sužiedėjo = supuolė, sukietėjo J: Kaip lekiantėji smiltis žiedėti sužiedės (= sukietės) ir sužels, bus gera pieva J; Sendvės mūras, sužiedėjęs, sunku sugrjduti (J. Jablonskis iš Pušaloto)?2. Taigi šiuose kontekstuose, kuriuose kalbama apie že- me, smiltį, mara, veiksmažodis Ziedéti ir savo vartosena, ir savo reikšme visai priartėja prie veiksmažodžio žiėsti, žiesti, kuris, kaip jau sakyta, reiškia darymą, sukimą iš molio. Todėl galime manyti, kad žiėsti, kuris yra veiksmo veiksmažo- dis, būsenos veiksmažodžiu laikytinas žiedėti, dėl tokio morfologinio santykio plg. giėžti (-žia) „ėsti, graužti, kutenti (gerklėje); gaiZuliui būti“ : iš-gfežėti „išrūgti, nurūgti“; gniėžti (-ia) „labai norėti, knietėti“: gniežėti ,nieZéti, knitėti“; kliesti (-džia) ,klejoti, svaičioti“ : kliedėti, kliedéti (kliedi, klieda) ,,netekus sąmo- nės, kalbėti beprasmius, neturinčius sąryšio žodžius; kalbėti miegant; klejoti svaičioti“; viėžtis (-iasi) ,.kestis, apsikęsti; išdrįsti, turėti drąsos, noro“ : nusi-, žsi-viežėti (-ia, -ėja) „apsikęsti“; zniėbti (-ia) „plonai verpti, ploninti (siūlus)“ : zniebėti (-ėja) „plonai verpti“. Be to, žiedėti gali būti istoriškai susijęs ir su degimą, švytėjimą, žėrėjimą reiš- kiančiomis leksemomis, kadangi semema „kietas; kietėti“, atrodo, yra atsiradu- si iš „degti, kaisti“ (t. y. „džiūti, sausėti“), plg. gr. oxXAnpėg „sausas, kietas“ : cxėMAo „džiovinu“ (intr. aor. EoxAnv, perf. Eoxhnua); s. sl. žesta „kietas“ (plg. rus. dial. aceeue vietoj vcecmue „kiečiau“) : s. sl. žegą, žešti „degti“**; liet. kie- tas, lat. ciéts , hart; fest“ : kaisti (-čia) „statyti puodą ant ugnies, kad šiltų“, (-sta) „šilti, karštam darytis...“, lat. kaist (-stu) ,,heiss werden“, Baltų šakniai *žeid- | *žid- (resp. *zeid- | *zid-) tokiu būdu, iš vienos pusės, rekonstravome seniausią reikšmę „degti; spindėti, švytėti, blizgėti, mirgėti“ (iš čia „kietėti, Žiedėti; kietas“ bei „Žydėti; žiedas“) ir, iš antros, reikšmę ,.sukti(s) (ratu), greitai judėti; mesti, sviesti“. Kaip rodo konstatuota lingvistinė medžia- ga**, šitų reikšmių sambūvis tame pačiame ar gimininguose Žodžiuose indoeuro- piečių kalbose yra neretas. Todėl semantiniai santykiai, atrodo, neprieštarau- ja, kad visas čia minėtas leksemas laikytume vienos šaknies atstovais. Šaknies *žeid- | *žid- (resp. *zeid | *zid-) galo priebalsis -d- seniau tikriausiai buvo formantas. Pirminę šaknį *žei- | *ži- (resp. *zei- | *zi-) „degti; spindėti, švy- tėti, blizgėti, mirgėti || sukti(s) (ratu), greitai judėti; mesti sviesti“, išplėstą for- mantais -b-, -g-, -ž-, toliau randame ir tokiose leksemose, kaip antai: žičbti (-ia) 32 KZ kartoteka, s. v. žiedėti. ** F. Miklosich, Etymologisches Worterbuch der slavischen Sprachen, Wien, 1886, p. 410. Kitaip M. ®acmep, Drumosornueckati crosaps pycckoro s3srKa, II, M., 1967, p. 50. ** Bet kitaip E. Fraenkel, LEW, p. 252. — Tokiu atveju gal vertėtų pagalvoti ir apie germ. *harduz (ide.*kortu-) „kietas“ (vok. hart, angl. hard etc.) istorinį ryšį su germ. */errho (ide. *kerta) „židinys“ (vok. Herd, angl. hearth). 3 V. Urbutis, Baltistica, VIII, 1972, p. 129. 140 „degti, kurti; smarkiai eiti, važiuoti; kirsti, mušti“, žiebas, žėibas, ždibas „Blitz“, žeibti (-sta), žaibti (-sta) „raibti“, Zibéti (žiba) „Švytėti, blizgėti, spindėti“, lat. zi- bėt (-u, -ėju) „blitzen, schimmern, glanzen“; pėr-žiegti (-ia) „perkurti (krosnį)“, žigalidti „eiti, žygiuoti“, žiglūs „gyvas, vikrus; greitas“, pa-žygėti (-%jgi, -ėja) „kiek pažengti“, lat. zaiguét „Jeuchten, scheinen, schimmern, flimmern“; liet. žiežti (-žia) „garsiai degti iš vidaus pučiama liepsna; žerti (Zarijas)“, žaižara ,,dan- gaus raudonumas“ (iš jo žaižarūoti „Žėruoti, spindėti, žibėti“), už-žižti (-žiūža) „staiga smarkiai užpykti“ (dėl reikšmės plg. užsi-dėgti „labai užpykti“), žižė „ugnis (vaikų kalboje); šviesa, žiburys (vaikų kalboje); žarija, žiežirba“. Pirmi- nę neišplėstą šaknį *žei- | *ži- (resp. *zei- | *zi-) galėtų turėti lat. zit „sichtbar werden“ (plg. maza dienina jau zistas® „der Tag bricht an“ EH II 810), ziet(ies), praes. zeju(os) „hervorblūhen, zum Vorschein kommen“ ME IV 744 (jeigu tai tikras latvių kalbos žodis). Iš kitų ide. kalbų čia gali priklausyti got. us-kijans „išdygęs“, su formantu -n- got. keinan, us-keinan, s. vok. aukšt. chinan „dygti“, s. angl. cinan „sprogti, pumpurus leisti“, s. isl. kin „daigas“, kaip baltų kalbų leksemos su dantiniu formantu s. angl. cid, s. saks. kid, s. vok. aukšt. (frumi) kidi „daigas, ūgis“, vid. vok. aukšt. kide, kit „daigas, ūgis, atžala“ ir kt. (šaknis *gei- | *g'i- „dygti, sprogti, pražysti“);** semantiniu atžvilgiu plg. lat. kvietėt „(Getreide) keimen lassen“, kvietinūt „keimen machen“ : kvietét „bleichen“ kvietinat „glūhen machen, anfachen, entflammen“, kvitét ,glinzen, flimmern“, kvitinat „flimmern, glinzen lassen od. machen“. Pri¢jus išvadą, kad Ziésti, ziest, kaip ir Ziébti, Zeibti, pér-Ziegti, žiežti bei kitos Cia nurodytos leksemos, greičiausiai priklauso Sakniai *Zei-| *Zi- (resp. *zei | *zi-) „degti; spindéti, švytėti, blizgéti, mirgéti || sukti(s) (ratu), greitai judėti; mesti, sviesti“, atkrinta tradicinis žiėsti, ziest kilmės aiškinimas, kad baltų-slavų šaknis *g'heidh- esanti metatezės keliu atsiradusi iš ide. šaknies *dheig'h- ir kad jų giminai- čiai kitose ide. kalbose esantys got. digan „minti (molį), lipdyti, glieti“, lot. fingo „darau ką iš minkštos medžiagos, lipdau; glostydamas, braukydamas liečiu“, gr. Dryydvo „liečiu“, retyos „siena; tvirtovė“, toiyoc „namo siena“, s. ind. déhmi „iš-, sutepu“, arm. dizanem „pri-, sukraunu“, toch. A tsek, B tsaik- „padirbti, pa-, sudaryti“*". Kandidatais į giminystę su pastarosiomis ide. kalbų leksemomis tokiu atveju, gal būt (plg. lat. dviezt, -žu, -zu „bestreichen, verschmieren“ ME I 538), svarstytini liet. diežti (-žia) „mušti, perti“ LKZ II? 523, lat. diezėt ,,anbie- ten, aufschwatzen (eine Ware)“ ME I 487, liet. deižti (-ia) „prisispyrus prašyti“ LKŽ IIž 380, dyžti (-ia) „Adirti, lupti; plėšti, dėvėti, nešioti; mušti, perti, plakti; greitai, smarkiai eiti, traukti, keliauti; (refl.) rūpintis, sielotis; (refl.) ketinti, reng- tis, taisytis etc.“ ib. 598%, Liet. žiėsti (-džia), lat. ziest (-žu, -du) tikslius leksinius atitikmenis, kaip žino- ma, turi slavų kalbose. Lenk. zdun „puodžius, puodininkas“ (iš sl. *zoduno) rodo, ** Triibners Deutsches Wėrterbuch, IV Band, 1943, p. 123. 7 Lit. žr. E. Fraenkel, LEW, p. 1307. — Pastaruoju metu: A. Vaillant, Grammaire comparée des langues slaves, t. III, Le verbe, Paris, 1966, p. 314: „,„Lethėme balto-slave *žeid- résulte d'une mėtathėse de *deiž-, et la racine est i.-e. *dheigh...“. O. H. T py6aueBs, op. cit., p. 209: „H Ganniiekaii, m. caapsHCKuil OGHApYyxXHBAIOT 3jleCb METaTe3y COrjiaCHbIX nepBoHaua1bHOroO u.-e. *dheigh-...". ** Plg. K. Būga, RR, I, p. 306; J. Endzelins, ME, I, p. 478; E. Fraenkel, LEW, p. 98. 141 kad nagrinėjamosios šaknies slavų veiksmažodis *zodati, *zidati (plg. s. sl. ziždą, zodati „statyti, kurti, daryti“, bulg. sidan „Statyti“, serb.-chorv. adam, aūdamu „statyti (iš akmenų)“, slovėn. zidati „statyti (sieną)“) seniau irgi priklausė puodi- ninkystės terminijai, nors šiaip, kaip matyti, jo reikšmė yra taip generalizavusis, kad dabar jau nebeįmanoma pasakyti, kokią puodų gamybos proceso grandį — lipdymą, žiedimą ar degimą — tas veiksmažodis žymėjo. Panašiai semantika yra pakitusi ir prūsų kalbos leksemose. Pr. seydis „,Ssie- na, Wand“ ir reikšme, ir forma (iš balt. *zeidas) tiksliai atitinka pietų slavų kal- by leksemas bulg. 340 „siena“, serb.-chorv. 340 ,,akmens siena“, slovėn. zid „Sie- na“. Dabar negalima tikrai žinoti, iš kokios reikšmės veiksmažodžio buvo šie prūsų ir pietų slavų kalbų vardažodžiai pasidaryti, — gal būt, iš turėjusio „,staty- ti, kurti, daryti“ reikšmę veiksmažodžio. Kaip ten bebuvę, bet, remdamiesi čia plėtojama hipoteze, vis dėlto galime manyti, kad ką tik minėtų prūsų ir pietų sla- vų kalbų vardažodžių atitikmuo lietuvių kalboje yra žiedas „ant rankos pirštų mūvimas papuošalas“, kurio reikšmė, kaip čia linkstama teigti, yra išriedėjusi iš reikšmės „ratas, lankas“ (siena gali būti ir rato, lanko, t. y. apskritimo, pavidalo, pvz., miesto siena). Antra vertus, prūsų kalba, kaip jau sakyta, turi ir nykstamojo šaknies bal- sių kaitos laipsnio leksemą siduko „košiamas puodas, Siebtopf“, atspindinčią, gal būt, puodų degimą (reikšmė „puodas“ kartais gali atsirasti iš , krosnis, Zaizd- ras“), tuo labiau, kad lietuvių kalboje alomorfo Zid- (pr. *zid-) leksemos jau be- tarpiškai perduoda įvairius puodų degimo aspektus. Einant baltų ir slavų kalbų teritorija iš šiaurės į pietus, pastebimas semanti- nės grandinės „tepti, glieti, lipdyti“ — ,,sukti(s) (ratu); sviesti; greitai judėti“ — „degti; židinys, žaizdras“ — „spindėti, švytėti, blizgėti, mirgėti; Žydėti; žiedas“, atspindinčios senovės puodų gamybos technologinius procesus (lipdymą — žiedimą — degimą), laipsniškas redukavimasis ir abstraktėjimas: slavų ir, atrodo, prūsų kal- bos nagrinėjamosios šaknies atveju seniai yra praėjusios tuos semantinės raidos etapus, kuriuos dabar eina lietuvių kalba, plg. sl. *zodati, *zidati „statyti, mūryti (sienas, namus iš akmenų, molio)“ ir liet. žiėsti (-džia) „sukti, daryti iš molio“ —> „(dailiai, gražiai) ką daryti (klumpes, šaukštus, samčius, roges, vaZius, namus)“. Būdinga, kad latvių kalba, kurioje randame paliudyta „tepti, glieti“ — „„Švytėti, spindėti, blizgéti, mirgėti; švisti, aušti; Zydéti“®®, mūsų atveju šliejasi prie pietinio arealo, t. y. prie prūsų ir slavų kalbų, bet kartu ji pratęsia ir šiaurinį arealą, t. y. lietuvių kalbą. Minėtoji semantinė grandinė geriausiai yra išlaikyta lietuvių kalbos leksemose, bet čia taip pat buvo semantinių pakitimų. Reikšmės „,Ssukti (iš molio)“ ir ,,(ZiedZia- masis) ratas, lankas“ (vėliau ,,mūvimasis ar siuvamasis Žiedas“) yra lietuvių kalbos 3 Dėl šitos latvių kalbos semantinės koreliacijos ir dėl minėtos semantinės grandinės redu- kavimosi yra visai galimas daiktas, kad, pvz.,liet. tépti (tėpa), lat. tept (-pju) „schmieren, bestrei- chen giminaičiai kitose ide. kalbose yra ne tik s. sl. fepq, tepti ,,musti, smogti, duoti“, bet ir s. ind. tapati „kaitina, degina; kankina“, lot. teped ,,esu šiltas, drungnas“ bei atitinkamai liet. lipti (limpa) „kibti, klijuotis prie ko“ (plg. lipyti (lipo, lipia) „lipdyti, klijuoti; iš minkštos masės ką daryti“), lat. lipt (lipu, lipstu) ,kleben, kleben bleiben“, lat. lipt (lipu) „glanzen, flimmern; anziinden“ + (plg. lat. lipit, -iju ,,anziinden, anstecken“, lipėt -u, -ėju ,,flackern, schimmern“, liet. liepsna „Flamme“). 142 inovacijos, susiformavusios senesnių turinio segmentų pamatu (pvz., „greitai judėti, sukti (ratu); sviesti“). Reikėtų manyti, kad šios reikšmės ir jas žymintieji žodžiai atsi- rado jau lietuvių kalbos dirvoje, t. y. tada, kai lietuvių kalba jau buvo atsiskyrusi nuo latvių kalbos (maždaug nuo VII a. vidurio). Tai derinasi su archeologų išvada, kad žiedžiamasis ratas Lietuvos teritorijoje pasirodė apie X a.* C. KAPAJIIOHAC H3 MCTOPHH FOHUAPHbIX TEPMHHOB B BAJITHACKHX SI3bIKAX Peaiome Jenaercs nonsiTKa OGHapyxHTb BHyTpeHHHe JEKCHUECKHE CBS3H JMT. pitodas, Amul. pudds »POPWOK “, nT. Ziésti (-džia) „penaTb H3 ramus”, at. ziest (-žu) „(06)Ma3aTb“, KOTODpbIeė ABJSA- IOTCHA pyHaaMenTa/IbHBIMH TOHATHAMH B GaaThiicKoil ronvapHoit TepMHHOJIOTHČH. [Ipeanoaara- €TCsi, UTO POJCTBEHHBIMH C pilodas, pudds jekceMaMH ABJSIOTCA JWT. Ana. pūdynė ,onpeaenes- HOTO pojįa TOpuIOK, KpuHKa“, AT. padele ,,KopoOKa“, pidenis ,,mecTo ana MAKHHB", pūdis ,KY- ua, rpyaa”, pudas „XjiaM, NOXHTKH, TPANKA, JOCKYT", ANT. padulas ,cBs3Ka, y3en, KOM“, aru. pudra, pudrs „kyua, rpymna“, pudurs, puduris ,Ny4oK, KJOK, KYCT C KOPHAMH; Kyua, rpyaa; Gyrop, Kyprau®“, JiaT. puduras ,Ky4a rycto CpoCIHX AepeBneB, KyCToB, XJ1eGoB“, pudénti „jnep- rath, Tpenath, pbiX/IHTb“, padulioti pūduliūoti „MaTb, TpenaTb, JOXMaTHTb, €pPOLIKTH, CHYThi- Bath" H Ap. Jlannbie JiekceMbI, MO-BHAHMOMY, COOTHOCSITCH C H.-e. KOpHeM *peu- | *pou- | *pii- »AYThb, BesiTb; B3AyBaTh, pa3įįyBaTb, HaAyBaTh"“, H ApeBHHN OGJIKHK KOpHA Aas puodas, pudds, TaKHM OGpa30M, Mor ObiTh *pdud-, BNIOCAEACTEHH H3MeHHBUIHŪICH B *pdd-. Ipeanaraercs HoBass STHMOJIOTHA JeKceM Ziésti, ziest HA TOM OCHOBaHHH, YTO K 3TOMY Xe CaMOMY KOpHIO OTHOCATCS CJAYIOUIHE JeKceMbl: JuT. žeisti (-dZia) „paunuTsL“, Zdisti (-dZia) „HrpaTb; pe3BHTbCA, 3abaBasThen”, pra-Zdisti (-dZia) ,NOTEPATH, 32JIOXHTb, 3aKAAAIBATL KY- Aa-10" žiedas „Konbuo“, Zledéti (-i, -éja) „nnecneBers“, Zaidas, Zaizdras, žiėzdras „ropu“, židinys »ouar, kamu“, žydėti (žydi, Zydi) ,6necretb, cBeTHTb, CBEPKaTh, HCKPHTBCH, ropeTb“, „nBecTH“, ATH. ziédét (-du, -Zu) „cBepKaTb, GjiecTeTb, CBETHTb, CHATH, CBeTaTb“, „LBeCTH, MJECHEBeThH, ant. žiedas, Zéidas, Zdidas ,uperok“ w ap. Tapannenn u3 APYrux M.-e. S3LIKOB H CCbhIJIKH HA COOTBETCTBYIOUIHE (aKThl H3 HCTOpHH MATEPHAJBHON KyJAbTYpPbl TMO3BOJASIOT MNPEANOJaraTth CEMAHTHYECKYIO CBSI3b ĮAaHHbIX JIEKCEM. 40 I. Mulevitiené, Ziedziamojo rato pasirodymo Lietuvos teritorijoje klausimu, MAD, A serija, 2(36), 1971, p. 111 tt.