s eikas.
o
Salia
u
daZnas
i
ie y
a dy
kamienuose
i
po
m,
,
j,
k,
s,
p®®.
ZodZio
gale
po
lipiniy
i
gomu iniy
désningai
u imas
@
( ik
Gia
g e a
pasi aiko
u:
Jaiku
III
37,,
‘sie
hal en’).
Visais
likusiais
a ejais
ZodZio
gale
ide.
*a
a liepia
e leksas
o.
Taigi
Cia
ide.
*d
pi miné
s adija
i gi
bus
bu usi
*4.
O
*d
o
k yp imi
bus
ki es
ik
po
lipiniy,
gomu iniy
i
ZodZio
gale
( ie o a dZiuose
da
i
po
j,
,
k,
s).
Ki ais
a e-
jais
jis
i8liko
s eikas
(b -d- i).
Be
as
ki éjimas
nu ody ais
a ejais
ia
él,
ma y ,
bus
sky esis
nuo
pie inés
a més.
Bal y
*d
ie oj
ia
u imas
a(u),
kaip
eisingai
y a
pazyméjes
V.
MaZiulis®,
iesiog
i8
*4
one i8kai
a si as i
negaléjo.
Taigi
as
*a
i -
imas
j
6,
Siaip
a
aip,
u éjo
pe ei i
(i
pe éjo)
pe
6
laipsnj**.
O
a
laipsnj
kaip
ik
i
odo
ZodzZiai
su
Siuo
e leksu.
Ta iau
6
Gia
g ei iausiai
bus
sma kiau
siau éjes,
da esis
uZda esnis.
Dél
o
jis
galéjo
supana¥é i
su
2,
i
ji
ik
i s i
a
i
isai
juo
i& i s-
i
(p z.,
pds am,
-m-i- i,
deiw-ii- ai
III
115,,
‘selig’,
poglab-i ,
laik-u).
Panasi
neki -
Giuo o
bal y
*d
aida
y a
ykusi
i
dalyje lie u iy
eliuoni8kiy
Snek os
bei
jai
a i-
mose
ie ose®>,
Cia
ap a ieji
ide.
*a
e leksai
p isy
kalbos
paminkluose
leidZia
da y i
okias
iS adas:
1,
ide.
*@
u bi
bu o
pazjs amas
isoms
bal y
kalboms
i
jy
a méms
kaip
pla us
a i as
*d.
2.
Pie inéje
p isy
kalbos
a méje,
.
y.
a méje,
ku ia
pa aSy as
Elbingo
Zodyné-
lis,
Sis
bal y
*a( u imas
e leksas
a)
bus
siau éjes,
labializa esis,
a éjes
p ie
jo
(0a)
a
i
isai
iS i es
o.
Siau inéje
p isu
a méje
—
ka ekizmy
a méje
—
bal y
*@
( u imas
e leksas
4)
bus
siau éjes
i
labializa esis
ik
po
lipiniu,
gomu iniy
i
ZodZio
gale
( ie o a -
dziuose
da
i
p ieS
y,
j,
k,
s).
Ki ais
a ejais
Cia
jis
i8liko
s eikas.
Jo
ki imas
Sia
bus
Kiek
sky esis
nuo
pie inés
a més.
Dél
didesnio
siau éjimo
Gia
jis
bus
da esis
is
la-
biau
i emp as,
uZda as,
i ,
i8 i es
i
6,
ku is
sa o
spal a
bus
bu es
labiau
a imas
#
a
i
isiSkai
juo
i es.
Bal y
*@
siau éjimo
i
labializacijos
banga,
plisdama
is o-
ine
bal y
e i o ija
i
pie aka iy
j
Siau és
y us,
pi miausia
bus
pasiekusi
lie u iu
kalbos
plo a,
didelei
jos
a miy
daliai
duodama
e leksa
6,
Zemai iuose
ji
pa e sda-
ma
wo
(i8sky us
Ka klés
Snek q).
Ry u
aukS ai iy
i
y y
dziku
a mes
ji
bus
pa-
siekusi
éliausiai.
Dél
o
Gia
i
daba
as
@
ie omis
y a
i§likes
isuo inai,
o
ie omis
—
ik
i8
dalies.
La iy
kalbos
(i8sky us
la galius)
bal iskojo
*@
siau éjimo
i
jo
labiali-
zacijos
banga
nepasieké,
i
ia
jis
i8liko
nepaki es.
3.
ide.
*@
e leksas
o
bal y
kalbose
i
jy
a mése
u bi
y a
an inis.
E.GRINAVECKIENE
M.
Kond a iuk,
Nazwy
miejscowe
Poludnio o
—
wschodnej
Bialos occzyzny,,
W oclaw
—
Wa szawa
—
K akéw
—
Gdansk,
1974,
304
p.
(su
zeméla
piu).
Lenkijos
Liaudies
Respublikos
Moksly
Akademijos
se ijinio
leidinio
,,
Mono-
g a ie
Slawis yczne“
29-ame
nume yje
i8spausdin as
Sla is ikos
ins i u o
moksli-
nio
da buo ojo
d .
Michalo
Kond a iuko
eikalas
,,Bialys oko
ai adijos
pie y-
inés
dalies
ie o a dZiai*
daugeliu
aspek y
idomus
i
bal is ams.
*
Z .
K.
Baga,
RR,
III,
p.
106.
*
Z .
V.
Madiulis,
Bal y
san .,
p.
12.
*
Plg.
Z.
Zinke iéius,
BV,
p.
12.
*8
Pig.
A.
Salys,
Kelios
pas abos
a miy
is o ijai,
APh
IV,
Kaunas,
1933,
p.
28;
Z.
Zinke-
icius,
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius,
1965,
p.
68
i
Zemél.
N .
32,
33.
213
Bialys oko
ai adijos
pie y iai
—
ai
s i ys,
ku iose
p aei yje
bi a
in ensy iy
bal y
bei
sla y
kalby
kon ak y.
Remian is
daugelio
y iné ojy
(K.
Bigos,
J.
Kamins-
kio,
G.
Laumianskio,
J.
O embskio,
V.
Topo o o,
S.
Zajanéko skio
i
k .)
i ado-
mis,
y a
pama o
many i,
jog
isa
a ba
bemazZ
isa
M.
Kond a iuko
apz elgiamoji
e i o ija
kazkada
bu o
apgy en a
bal y. Tiesa,
bal ai
Sioje
e i o ijoje
galéjo
gy en i
ne ienodu
laiku
i
ne ienodai
ilgai.
Be
bal y
bu imas
Siose
ie ose
neabejo inas.
Cia
p a a u
p isimin i,
kad
Bago
(
ku is
eka
kalbamos
e i o ijos
pa¢iuose
pie uo-
se)
ienas
kai iyjy
in aky
u i
a da,
ku is
laikomas
bal i8ku
—
K zna
<
*K osna
(plg.
lie .
Ki sna):
p .
(jo .)
ki snan
,,juodas“?.
Tad
nenuos abu,
jog
i
M.
Kond a iukas
sa o
monog a ijoje
kons a uoja
bal-
y
—
sla y
kalby
kon ak us,
emdamasis
ie o a dZiais,
iksliau
—
gy enamuju
ie-
y
a dais,
ku iy
nag inéjamoje
e i o ijoje
au o ius
p iskai iuoja
1585
(objek u
y a
kiek
maZiau
—
1338).
Idomu,
kad
gy enamujy
ie y
a dy
skaigius
nuo
XVI
a.
an -
osios
pusés
y a
padidéjes
daugiau
kaip
du
ka us
—
nuo
725
a dy
XVI
a.
an oje
puséje
iki
1585
daba .
Recenzuojamo
da bo
s uk ii a
okia:
1)
i adas
(Cia
apib éZiamas
y inéjimo
objek as,
duodama
is o iniy
Ziniy
apie
nag inéjamaja
e i o ija,
nu odomi
Sal iniai,
pa eikiama
pas aby
apie
y inéjimo
me oda
i
k .);
2)
ie o a dZiy
Zodynas;
3)
ie o a dziy
eikSmés
i
o mos
analizé
(pagal
eikSme
au o ius
iSski ia
gimininius,
opog a inius,
posesy inius,
kul i inius,
pa oniminius,
e ninius
i
ki us
ie y
a -
dus);
4)
in e ling is iniai
san ykiai
(lenky— usy
i
sla y—bal y);
5)
i8 ados.
DidZiausias
i
s a biausias
da bo
sky ius
y a
an asis
(p.
19—233),
ku iame
al-
abe o
a ka
pa eikiami
isi
Bialys oko
ai adijos
pie y inés
dalies
gy enamuju
(ka ais
i
ki y) ie y
a dai.
IS
iesy
ai
y a
e imologinis
Sios
e i o ijos
oikonimu
zodynas,
nes
pa eikiamu
ie y
a dy
nu odoma
i
kilmé.
Neabejo inas
Sio
sky iaus
p i alumas
y a
i
ai,
kad
au o ius
nu odo
oikonimy
senasias,
is o iniuose
dokumen-
uose
uZ iksuo as
ly is.
Is o iniai
oikonimy
a ian ai
labai
p a e éia,
ai8kinan
da-
ba iniy
ie y
a du
kilme.
Bal is ams
bene
s a biausia
a
da bo
dalis,
ku ioje
analizuojamisla y—bal u
kalby
san ykiai.
Au o ius
nu odo,
kad
lie u i8ki
(bal i8ki)
ie o a dziai
pe
ilga
lai-
ka
bu o
sla izuo i.
Sla izacija
palie é
ne
ik
lie u i8ky
ie o a dziy
one ika,
be
gana daZnai
i
mo ologija.
Fone inés
sla izacijos
pa yzdzai:
Dojlidy—lie .
Daili-
dés,
Liuli —
lie .
Liiiliai,
Paceliszki
—
lie .
*Poceliskés
a
pan.
Populia iausias
mo ologinés
sla izacijos
bidas
y a
oks
—
p ie
lie u iSko
kamieno
p idedamas
sla iskas
su iksas
(plg.
Klewinowo
—
lie .
klé as,
kle ynas,
kle inis).
I§
iso
au o ius
anda
apie
45
bal iSkus
ie o a dzius,
.
y.
apie
2,8%
isu
oi-
konimy.
Tai
gana
didelis
sluoksnis
bal izmy
(jeigu,
zinoma,
isi
jie
y a
ik i),
ypaé
u in
gal oje
jau
miné a
ak a,
kad
XVI
a.
an oje
puséje
bi a
ik
725
oikonimu.
Au o iaus
duomenimis,
XV
a.
pi moje
puséje
dokumen uose
uZ iksuo a
ik
50
gy-
enamujy
ie u
a dy.
Ma y ,
dauguma
oikonimy
y a
susi o ma e
pe
-pas a uo-
sius
kelis
Sim mecius,
.
y.
jau
ais
is o iniais
laikais,
kada
senasis,
au och oninis
bal iSkasis
e ninis
elemen as
Siuose
k aS uose
buyo
neZymus
a ba
bebaigias
nyk i.
Au o iaus
apskai ia imais,
daugiausia
bal izmy
y a
a p
Na e o
i
Sup aslio
upiy.
NemazZa
jy
y a
neabejo ini.
Tai,
sakysim,
Bialys oko
mies o
dalies
a das
1B.
H.
Tonopos,
J[ze
3ame ky
n3.
061ac H
GanTHiicKoil
TonoHHMUKH,
—
Raks u
k ajums.
el ijums...
Janim
Endzelinam...,
Rigd,
1959,
p.
256
214
Dojnowo,
ku io
ySys
su
lie .
Daina a
(k.
Saléininky
i
k .
.)
aki aizdus.
Ki a
Bialy-
s oko
dalis
adinasi
Dojlidy.
8j
ie os
a da
galima
g e in i
su
lie .
Dailidés
(k.
Sal-
Gininky
i
k .
.:
lie .
dailidé
,,s alius“).
Nekyla
neaiSkumy
i
dél
Bialys oko
pa ie o
kaimo
a do
Dydule,
ku is
1577
m.
uzZ a8y as
Dzidziule.
Tai
lie u iSko
oikonimo
Didziiliai
(k.
Saléininky
aj.)
a i ikmuo.
Aki aizdiis
bal izmai
y a
i
Kie snowo
—
k.
Bialys oko
pa ie e
(plg.
lie .
Ki ksndé é
up.,
Ki snd
up.:
p .
ki snan
,,juodas“),
Kiewlaki
—
k.
Bialys oko
pa ie e
(plg.
lie .
Kiaulakiai
k.
Kelmés
aj.;
Kiaulakjs
pa a dé),
Ki u yki
(1634
m.
Kie hu iki)
—
k.
Bialys oko
pa ie e
(plg.
lie .
Ke i-
iai
k.
Saléininky
aj.),
Koj any
—
k.
Bialys oko
pa ie e
(plg.
lie .
Kai énai
k.
Vil-
niaus
.)
Liuli
—
laukas
i
lanka
He manu kos
k.,
Bialys oko
pa ie e
(plg.
lie .
Li ljnas
b.
p ie
Veisieju,
Li ilé
py.
—
Ku kliy
apylinkéje),
Na ejki
—
k.
Bialys oko
pa ie e,
Na ojki
—
k.
Siemia i iy
pa ie e,
ne oli
D ohi¢yno
(plg.
lie .
No eikiai
k.
Pane ézio
aj.
i
k .
bei
pa a dé
No eika,
No eikis),
Olmon y
—
k.
Bialys oko
pa ie e
(plg.
lie .
pa a de
Alman as),
Sze nie
—
k.
Bialys oko
pa ie e
(plg.
lie .
Se nai
k.
Vilniaus
.
i
Se nius
pa a dé),
Zegunie
—
k.
Bialys oko
pa ie e
(plg.
lie .
Zeginiai
k.
KupiSkio
.,
Zegunis
pa a dé)
i
k .
Dél
ieno
ki o
ie o a dZio,
au o iaus
laikomo
bal iku,
gali
kil i
i
am
ik uy
neaiskumy
bei
abejoniy.
Sakysim,
Hajnu kos
ai adijos
kaimo
a das
Opaka
bal-
iSku
galé y
bi i
i
nelaikomas,
nes
jis
g ei¢iausiai
es inas
i§
sla y
kalboms,
ju
a -
pe
i
lenky
kalbai,
bidingo
iziog a inio
e mino
—
plg.
lenk.
opoka
,,uola,
akmens
lui as“,
Sek.
opoka,
opuka
,,uola“,
slo én.
opdka
,,skaliinas“*,
b us.
anoxa
,,akmuo,
uola;
kalkakmenis“*
i
pan.
Be ,
apsk i ai
iman ,
bal i8kus
ie o a dZius
au o ius
moka
a ski inuo
sla isky
gana
ge ai,
odél
jo
iS adomis
dél
bal y
—
sla y
kalby
kon-
ak y
Bialys oko
ai adijos
pie y inéje
dalyje
galima
iké i.
Tad
M.
Kond a iuko
monog a ija
,,Bialys oko
ai adijos
pie y inés
dalies
ie-
o a dziai*
y a
solidus
eikalas,
ku io
eikSmé
kele iopa:
S a bu
pab éz i,
kad
Siuo
da bu
galés
pasinaudo i
i
pasi em i
ne
ik
ling is ai,
be
i
is o ikai,
y inéjan ys
bal y
e nogenezés
bei
apsk i ai
bal y
p aei ies
p oblemas.
A,
VANAGAS
Su umpinimai
Ad
—
Adu iskis,
S en ioniy
.*
Adm
—
Adomai iai,
Kelmés
.,
Pak aZan io
apyl.
Agu
—
Agu kiSké,
Kapsuko
.,
Kazly
Ridos
apyl.
ahd.
—
seno és
okie iy
aukS ai¢iy
(Al hochdeu sch).
ai .
—
ai iy.
Akm
—
Akméné.
Akmn
—
Akmena,
Vilniaus
.,
Gli i8kiy
apyl.
Akns
—
Aknys élés,
U enos
.,
Leliiiny
apyl.
Aks
—
Alikas,
Plungés
.,
Bubény
apyl.
AkV
—
Akmud,
Va énos
.,
Jakény
apyl.
Al
—
Aly is.
Alj
—
Aléjai,
Raseiniy
.
Alk
—
Alksnénai,
VilkayiSkio
.
2
P,
Ni sche,
Geog aphische
Te minologie
des
Polnischen,
K6In,
1964,
p.
48.
37,
A.
AuKun,
Beaapyckia
ea padi pia
nasse ,
Minck,
1971,
p.
13.
1
Apylinké
nenu odoma,
kai
jos
pa adinimas
su ampa
su
gy enamosios
ie os
pa adinimu,
Zymimu
san umpa.
215