ios
galas
bi y
la .
bie e
,,ein
Kalk-,
Lehmschlagel*
ME
I
306.
Ju
Saknies
okaliz-
my
san ykis
bi y
oks,
koki
u i,
p z.,
p .
playnis:
lie .
pliénas,
la .
pliens,
o
jungia-
maja
seman ine
g andj
suda y y,
gal
bi ,
la .
bi e
,,de
P o ian sack,
die
Speise-
paudel“
ib.
304
( oliau
plg.
eiksmaZodZius
bi
,,schieben“,
bi-d-id
,
,schieben,
iicken,
schiebend
s ossen“).
S.
KARALIONAS
DEL
POROS
FONETINIU
REISKINIU
INTERPRETAVIMO
1.
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
ie,
uo
a i ikmenys
dinininky
a méje
Kad
jau
XVI
a.
dinininky
i*
~
y
i
i-
~
ie
sa o
a imu
bu o
su ape,
ge ai
odo
J.
Sp ogio
Zodyno!
duomenys.
Cia
dinininky
plo o usiSkai
uZ a8y i
ie o a -
dZiai
Salia
Zemai iSky
ly¢iy
su
u
(=Zem.
i*,
lk.
ie)
daznai
pa eikiami
i
su
e,
ie
(=Ik.
ie),
p z.:
Ce osa
(p.
289),
Cu opa
(p.
290)
‘upé,
jungian i
Pa seZe j
su
Liks u’;
Cka6a
iepa
(p.
290)
(Pa andenés
als ius),
Kapjiec
nuBac
MHUIKac
(p.
159)
(Ka Su os
alscius),
)Kapqunpe uc
(p.
112)
‘K aziy
als¢iaus
di a’,
)Kap2uHBuTE
(p.
112)
‘Ka Su os
als iaus
di a’
i
d.
k .
Fo mos
su
e,
ie
(=Ik.
ie)
—
g ei iausiai
ie o a dZiy
aukS ai inimo
ezul a as.
Kad
aip
u bi
i§
ik uju
y a,
odo
Sia-
me
Zodyne
pasi aikan ys
ie o a dziy
o my
hipe ko ek izmai,
.
y.
ie oj
i-~y
aSymas
e
(=ie),
p z.:
Exus
(p.
108)
=
Yiné
‘Ka Su os
als iaus
upé’
Salia
Tlomxnu
(p.
246)
=
Payinjs
‘Ka Su os
als iaus
d a as’;
[exoii u
(p.
225)
=
Pykdiciai
‘Pajii io
als¢iaus
d a as’
Salia
[uxoii u
( as
pa s)
i
k .
Vadinasi,
jau
i
XVI
a.
dinininky
Snek y
a o ojai
negaléjo
a ski i
jose
su apusiy
Ik.
y
i
ie
( aip
pa
@
i
uo).
Pi mosios
uZuominos
apie
d ibalsiy
ie,
uo
a liepima
Zemai iu
Snek ose
i,
7
jau
andamos
A.
Sleiche io
lie u iy
kalbos
g ama ikoje*.
Véliau
Sj
eiginj
sukonk e i-
no
i
de aliza o
J.
JuSka*.
Jis
ai8kiai
paliudy as
i
isy
Zemai¢iy
dinininky
snek as
y inéjusiy
kalbininky
—
K.
Jauniaus,
A.
Salio,
J.
Ge ulio,
P.
Joniko,
V.
G ina eckio,
Z.
Zinke igiaus,
A.
BalaSai io,
V.
Vi kausko
i
ki y
da buose
bei
leidinio
,,Lie-
u iy
kalbos
a més“
palygin i
k ali ikuo ai
uzZ a8y uose
Siu
Snek y
eks uose*.
Ta iau
kalbininkas
A.
Gi denis
Sio
su apimo
nep ipaZis a.
S aipsnyje
,,Ka
u i
di-
nininkai
ie oj
li e a i inés
kalbos
ie,
uo“®
jis
siekia
pa ik in i,
a
,,bend inés
lie u-
iy
kalbos
ie,
uo
a i ikmenys
Zemai iy
dinininky
a méje
y a
ilgi
mono ongai
7,
i,
nesiski ia
nuo
ilgujy
i,
i
=
y,
a7“
(p.
143).
Tam
eikalui
bu o
pa ink os,
kaip
s aips-
nio
au o ius
nu odo,
,,Z0dziy
po os,
ku ias
bend inéje
kalboje
i
aukS ai¢iy
a mé-
se
ski ia
ik
ie:
7,
uo
:
%
opozicijos:
g iiodas
:
g iidas,
kuédas
:
kiidas
,,liesas“,
lie i
:
1
Z .
Teo paduueckui
c osapb
apes el
xOMOiiTCKOl
seman
XVI
c oaeTHa,
Coc apaeH-
nb ii
Hpanom
Akopsepuyem
C po ucom,
Buspua,
1888,
363
e p.
*
Z .
Handbuch
de
li auischen
Sp ache
on
Augus
Schleiche ,
I,
G amma ik,
P ag,
1856,
p.
5.
8
Z .
Jon’s
Juszka,
Kalbos
lé u iszko
lézu ’o
i
lé u iszkas
s a aszimas
a ba
o og apija,
Pe e bu ge,
1861,
p.
12,
14.
4
Z .
LKT,
p.
93-129.
5
Z ,
A.Gi denis,
Ka
u i
dinininkai
ie oj
li e a i inés
kalbos
ie,
uo,
,,Bal is ica*
VI(2),
1970,
p.
143—146.
14.
Uis.
N .
1026
209
Lj i,
ie as
:
p as,
Ziedi kas
:
Zydiikas,
i
pamégin a
nus a y i,
a
jos
ski iamos
a -
minéje
kalboje
asmeny,
kilusiy
i
Siu
dinininky
e i o ijos
ie y:
Ka klénai,
La ku-
a
[...],
UZ en is,
Va niai
[...],
Ba akiai
[...],
E Z ilkas,
La ksa giai
[...],
Skaud ilé,
Saukenai,
Tau agé
[...],
Vainu as
[...],
Viduklé
[:..].
In o man ai
bu-
o
p aSomi
i8 e s i
as
po as
i
sa o
a me
i
pasaky i,
a
ski iasi
jos
a méje
i
(jei-
gu
paaiSkéda o,
kad
ski iasi)
kuo
ski iasi“
(p.
143-144).
,,Ty imo
ezul a ai,
—
kaip
eigia
au o ius,
—
pasi odé
s ebé inai
aikis
i
ned ip asmi8ki:
isose
miné-
ose
dinininky
plo o
ie ose (iskai an
i
okias
pe i e ines
Snek as,
kaip
E z ilko
i
Viduklés)
os
po os
ski iamos
be
jokiy
didesniy
s y a imu
—
kiek
d ejoja
ik
as-
menys,
seniau
a i iike
nuo
sa o
a més
i
ak y iai
jos
nebe a oja.
Vie oj
bend inés
kalbos
ie,
o
isu
a iami
kiek
maZesnio
j empimo
i
ySkumo
ga sai,
negu
ie oj
y,
i
[...]*
(p.
144).
Dél
o
,,ie,
uo
a i ikmenis
dinininky
a méje,
a odo,
ikslingiau-
sia
bus
in e p e uo i
i
aSy i
kaip
d ibalsius
ii,
wy“
(p.
144).
Ta¢iau
§j
ekspe imen a
i
jo
me oda
e inan
moksliniu
poZii iu,
a gu
a
galima
p ipazin i
pa ykusiu.
Pi moji
ekspe imen ui
paim a
Ik.
zodziy
po a
g iiodas
i
g iidas
i
dinininky
a me
negali
bi i
ne
i
iS e s a
( aigi
i
p ieSpas a oma
bei
ekspe imen uojama),
nes
pa ies
Zodzio
g iodas
dinininkai
ne u i®.
Taigi
ekspe imen as,
pa em as
di b inai
iS e s a
nebu éle
Zemai iSka
o ma,
Sia
p asme
klaidingas.
Ekspe imen o
in o man ai,
kaip
ci a a
odo,
bu o
ne
ik ieji
ie iniai
dinininky
Snek y
a s o ai
(mokslinis
ekspe i-
men as,
0
ypa
siekian is
ko eguo i
anks esng
nuomone,
a ody u,
ik
pas a ujy
a -
imi
u é y
em is),
o
ik
asmenys,
kile
i§
dinininky
e i o ijos’.
Be
i
pas a ieji,
bidami
a i ike
nuo
gim osios
a més
bei
pa eik i
lk.
i akos,
sa aime
sup an ama,
sa o
Zemai igku
a imu
negali
isapusiSkai
a s o au i
o
plo o
Snek y
one ikai,
O
ien
ik
e ian ,
—
kaip
A.
Gi denis
nu odo,
—
j
a me
a i inkamas
Ik.
Zodziu
po as
bei
méginan
jas
Zemai in i,
a gu
a
galé y
kam
pa yk i
uos
kalbamu
po u
ga sus
iS a i
lygiai
aip,
kaip
jie
y a
a iami
a méje.
Juk
Siuo
a eju
ekspe imen o
in o man ai
a liko
ik
imi a o iy
aidmenj.
O
a p
imi acijos
i
ik o és
lygybés
Zenk-
las
nededamas.
Taigi
i8
Siy
in o man y
a imo
objek y ioji
iesa
ak i8kai
da
ne yS-
kéja,
i i8
jo
negalima
sp es i,
ka
i8
ik o
ie
dinininkai
u i
ie oj
Ik.
ie,
uo.
Padé i
komplikuoja
i
ekspe imen o
Si a imo
me odika.
Kaip
A.
Gi denis
nu odo,
»»Kiek
pasi eni a e
(po
4—5
bandymy),
jie
(=audi o iai,
.
y.
asmenys,
pe klausan ys
ekspe imen uojamy
ga sy
a ima,
pas aba
miisy
—
E.
G.)
leng ai
nus a yda o,
ko-
Kj
ga sa
—
-i
a
i ,
#
a
uy
—
u i
ne gi
izoliuo i;
be
kon eks o
pa eik i
Zodziai“
(p.
145).
Ekspe imen uojamo
objek o
Si a imas
pap as ai
aip
i
y a
a lickamas,
a¢iau
jei
audi o iai
gi dima
dalyka
su oké
ne
i§
ka o,
o
ik
po
4—5
eni uo és
bandymy
—
aiSkiausias
i odymas,
kad
i
Si okio
y imo
ezul a ai
negali
bii i
o-
kie
,,s ebé inai
aiSkis
i
ned ip asmiski“,
kokiais
juos
laiko
A.
Gi denis.
Kaip
ma-
ome,
ekspe imen o
iS ados
y a
ge okai
p i emp os.
Dél
o
i&
ik o
sunku
jas
p i-
im i
i
jomis
em is.
Taigi
A.
Gi denio
ekspe imen as
da
né a
pajégus
ko eguo i
senojo
désnio
apie
Ik.
ie,
uo
a i ikmenis
dinininky
gnek ose.
®
Jo
ie oje
Siose
Snek ose
gy ai
a ojami
pliksalai.
Be
ki a
ko,
ZodZio
g a e
,,g uodas*
nie~
ku
nemini
né
§j
eiSkini
i&kéles
V.
G ina eckis,
j
ku io
s aipsnj
A.
Gi denis
siunéia
skai y oja
Sio
ipo
pa yzdzZiy
ieSko i
(p.
143).
7
Pas ebé ina,
kad,
pasi inkdamas
ekspe imen ui
in o man us,
A.
Gi denis
ne
isada
eiklus:
in o man as,
kiles
i§
Lauksa giu
Snek os
u bi
dél
neapsiZiii éjimo
ekspe imen e
a s o auja
di-
nininkams,
no s
Lauksa giy
Sneék a
i8
ik uju
p iklauso
Siau és
aka u aukS ai iams,
Z .
LKT,
p.
173
i
Zemélapj.
210
2.
Ide.
*@
a i ikmenys
bal yu
kalbose
Lie u iy
kalbininkas
V.
MaZiulis,
nuodugniai
susipazines
su
p isy
Sal iniais
i
Ju
kalba,
sa o
pas a ujy
me y
eikSmingose
kalbo y os
s udijose
y a
i8kéles
nauja
koncepcija,
pagal
ku ia
jo
i odinéjama,
jog
jau
(bend a)
bal y
seno éje
ide.
*@
bus
bu es
iS i es
i
*0®.
Tuo
emian is,
jo
naujo iSkai
ai8kinama
daugelio
lie .
esp.
bal u
kalby
mo ologiniy
eiSkiniy
kilmé
bei
aida
i
ju
san ykis
su
a i inkamomis
ki y
ide.
kalby
mo ologinémis
ypa ybémis.
Kadangi
Si
koncepcija
iki
Siol
is
da
ebé a
gy y
diskusijy
objek as®,
nep e enduodami
j
galu inj
Sio
Klausimo
sp endima,
méginsime
ide.
*@
aidos
klausima
bal u
kalbose
paanalizuo i
ig
dialek ologo
po-
ziciju.
V.
Maziulis,
pa eikdamas
okalizma
okiu
XVI
a.
p isu
kalbos
zodZiy
(Sem-
bos
a mé)",
kaip
m-a- i
III
67,
’mo ina’,
b -d- i
*b olis’
i
io
k ag o
XIII
—
XV
a.
ie o a dziy
By-o- en,
Bey-o- en
(plg.
lie .
Bij-o- ai),
G ind-o-s
(plg.
lie .
g i d-o-s),
Layp-o
(plg.
lie .
liep-a)""
i8
ienos
pusés
i
okalizma
okiy
XIV
—
XV
a.
o mu
(a -
s o aujanciy,
ma y ,
p isy
pamedény
a me!),
kaip
m-o- he
E
170
’mo ina’,
b -o- e
E
170
’b olis’,
mens-o
E
154,
374
’mésa’
i¥
ki os
bei
laikydamas
p isy
kalbos
duome-
nis
isy
bal y
kalby
okalizmo
is o ijos
o ien y ais™*,
a gumen uoja
i
pag indZia
d i
hipo ezes:
a)
,,p iisigkasis
*7
Zodyje
m-i- i
Il
67,
(=lie.
m-6- é,
la.
m-d- e)
ne-
gali
bi i
iS iedéjes
i8
*a[...].
Sis
p .
*#
ik iausiai
y a
kiles
i§
uZpakalinés
eilés
ze-
mu inio
pakilimo
ilgo
labializuo o
balsio,
zymé ino
p .
*6“;
b)
,,sembu_
balsis
*a
(b -d- i
IL)
y a
kiles
i8
senesnio
sembi8kojo
*o“1*.
Ka u
jis
eigia,
jog
,,Toki
p .
*6
[...]
odo
i
seniausias
p isy
kalbos
a8y inis
paminklas
—
Elbingo
Zo-
dynélis“!5,
Viso
io
pama u
jis
da o
iS ada,
jog,,ide.
*@
balsio
aida
,
,balsio
*6
k yp-
imi“
(p .
E
0a
esp.
o=lie.
0,
.
y.
6,
la.
a m.
6
i
pan.)
eik y
laiky i
(bend a)-
bal iSkos
seno és
dalyku“!*
i
isu
jos
i ai
laikosi.
RySium
su
uo
a k eip inas
démesys,
kad,
kalbédamas
apie
p isy
kalba,
K.
Ba-
ga
ai§kiai
nu odo
d i
ySkiausias
jos
a mes:
Siau ine
i
pie ing,
a pusa yje
ge okai
besiski iandias’’.
Pie ine
(pamedény)
a me
apie
1400
m.
pa aSy as
I
p isu
kalbos
Sal inis
—
Elbingo
(E)
Zodynélis,
Siau ine
(Sembos),
p aéjus
mazZdaug
150
m. po
Sio
Zodynélio
pasi odymo,
pa a¥y i
p isy
ka ekizmai'®.
Taigi,
kalban
apie
ide.
*a
8
Z .
B.
Maxiounc,
3ame ku
no
lpyeckoMy
Bokasu3my.
—
Bonpocs
eopuu
u
uc o-
Pun
s3bIKa,
JleHuu pag,
1963,
c p.
192-194;
V.
MaZiulis,
Bal y
i
ki y
indoeu opiegiy
san y-
Kiai,
Vilnius,
1970
( oliau
—
V.
MazZiulis,
Bal y
san .),
p.
11—25
.
Sis
klausimas
liegiamas
i
YK.
Kasayckac,
K
PasBUTHIO
OOuleGa THiCKOH
CHCTeMBI
aaCHEIX,
»Bonpocni
s3bikosHanns
“,
1962,
Ne
4,
c p.
20—24.
®
Z .
3.
3unKaBuuwc,
O
pa3BuTau
OaaTHiicKo o
BoKasH3Ma,
—
BasTo-caapaucKui
ccOopuuk,
Mocxsa,
1972
( oliau
—
Z.
Zinke igius,
BV),
e p.
5-14.
1 Z .
V.
MaiZiulis,
Bal y
san .,
p.
11—12.
“
Da
plg.
K.
Biiga,
Rink iniai
as ai,
III,
Vilnius,
1961
( oliau
—
K.
Biga,
RR,
IID),
Pp.
106
minimus
Sembos
ie o a dzius
Dywone—lauken,
Kop e
(Kup e),
Aucop e,
Pobe i,
g e a
Pu-
be hyn
bei
Zodzius
pds am,
pomien,
pe dniskan,
encops,
encop s
i
k .
1
Z .
V.
Maziulis,
Bal y
san .,
p.
13.
12
Z .
V.
Maiiulis,
en
pa ,
p.
21.
“
Z .
V.
Maiiulis,
en
pa ,
p.
12.
18
Z .
V.
Maziulis,
en
pa ,
p.
13.
6
Z .
V.
MadZiulis,
en
pa ,
p.
24.
“ Z .
K.
Baga,
RR,
III,
p.
104-110.
8
Z .
V.
Maziulis,
P issy
kalbos
paminklai,
Vilnius,
1966,
p.
27—29.
Lae
211
a i ikmenis
p isy
kalbos
paminkly
okalizme
i
iS
jy
no in
ka
sp es i
apie
ide.
*g
aida
isose
bal y
kalbose,
i$
akiy
neiSleis ini
ne
ienos,
0
d iejy
sa a ankisku
one iniy
sis emy
—
pie inés
i
Siau inés
p iisy
a més
—
okalizmo
ypa umai
i
jy
ski umai.
Siu
d ieju
p isy
a miy
ski uma,
be
ki a
ko,
a spindi
i
V.
Maziulio
minimas
p isi8ky
ZodZiy
bei
p isy
ie y
a dy
okalizmas
(ski ingi
ide.
*@
e -
leksai).
Tagiau
abi
V.
Maziulio
pa eikiamos
hipo ezés
iSplaukia
ien
ik
i§
Sembos
a més
(Siau inés
p iisy
a més)
Sios
kilmés
a
i
@
e leksy.
Be
kaip
ada
aiSkin i
uose
pa iuose
Sembos
a més
eks uose
p ie¥
uos
pa ius
lipinius
(a
gomu inius)
alia
@
(m-i- i,
poglab-i)
lygiag e iai
egzis uojan i
i
6,
0
(pds am,
Layp-o)?
Taigi
pos am,
Layp-o
i
analogi8ky
pa yzdziy
okalizmas
su
6
(0)
i8
ide.
*@
ody y,
kad
Sembos
a méje
as
d
e leksas
objek y iai
egzis a es
Salia
jos
ii(u).
I
jo
eali
koeg-
zis encija
su
@
da
ne odo,
ka as
jied iejy
senesnis,
ypaé
kad
semby
ie o a dis
Kop e
K.
Bigos
pa eikiamas
su
sa o
g e imine
o ma
Kup e®.
Semby
6(0)
kaip
i
i(u)
bu imas
Salia
@
(b a i)
aip
pa
neduoda
pama o
i
ju
a
kildin i
i
sembiskojo
*6
( .
y.
i
sembi8kojo
a che ipinio
*0).
Kadangi
pie inéje
p isy
a méje
V.
Maiziu-
lio
minimi
ik
ide.
*d
e leksai
o
i
oa
(oa
:
s-oa-lis
E
293
“Zolé’
a eju,
V.
Maziulio
eigimu,
aip
pa
ei8kia,
be
abejo,
p .
*0“*),
licka
nepaaiskin as
jos
balsis
a
(<ide.
*4)
okiuose
Zodziuose,
kaip
pon-a-sse
E
$0
*panosé’
(plg.
1-0-zy
E
85
‘nosis’),
pom-a-
e
E
180
‘pamo é’
(plg.
m-o- he),
egzis uojan is
lygia
g e a
su
os
pa ios kilmés
e leksais
0,
oa
(m-o- he,
lubbo
E
206
‘B e ’,
m-oa-zo
E
178
‘Mume’).
Taigi
jei
pie inéje
Snek oje
ide.
*d@
a s o auja
ys
e leksai,
ju
isy
Cia
paisy ina,
i
a skleis-
inas
jy
a pusa io
san ykis.
Visa
ai
ody u,
kad
abiejy
(Siau inés
i
pie inés)
p isu
a miy
paminkluose
u imasis
ealus
(ne
a che ipinis!)
ide.
*@
e leksas
6.
Jis
egzis-
a o
lygiag eéiai
su
ki ais
e leksais,
esan iais
daZniausiai
ki ose
zodZio
pozicijose.
Tadiau
ai
neduoda
pama o
eig i,
kad
isi
ki i
abiejy
a miy
ide.
*d
e leksai
galé y
bi i
i8
jo
i8 iedéje
i
kad
jis
bu u
jy
pi m akas,
pa s
pi masis
ide.
*d
e leksas
(bend a)-
bal y
seno éje
a
u é y
ben
kokia
pi menybe
p ie’
juos.
Taigi
u imoji
ide.
*a
ski ingy
e leksy
si uacija
nepa i in y
nuomonés,
jog
ide.*d@ aida,,balsio
*6
k yp-
imi*
ba y
p asidéjusi
nuo
*6,
ku j
eiké y
laiky i
(bend a)
bal i$kos
seno eés
dalyku.
Ski ingi
ide.
*d
e leksai
Siuose
p isy
aS o
paminkluose
sako,
kad
jo
aida
abiejo-
se
p iisy
a mése
nebus
bu usi
ienoda.
Jie
isy
pi ma
odo,
kad
pie inéje
a méje
esan is
a
e leksas
galé y
ody i
(i
u bi
odo)
pa i
pi minj
ide.
*@
a i ikmeni
joje,
pa i inan j
adicing
nuomone,
kad
ide.
*@
(bend a)
bal y
seno éje
bu o
aip
pa
*d.
Dél
o,
kad
jis
Siuo
a eju
umpas,
padé ies
negalé y
keis i.
Taciau
pa s
ak as,
kad
i
seniausiame
p isy
Sal inyje
—
Elbingo
zodynélyje
ide.
*d
e leksas
a
egzis a o
ealiai,
él
lyg
i
nepa i in y
i$ ados
ide.
*g
aida
(bend a)
bal y
seno-
éje
p asidéjusia
nuo
*6.
Ki i
Sios
a més
paminkluose
esan ys
ide.
*d
e leksai
(0a,
0)
ody u,
kad
Gia
is
dél o
bal y
*4@
(ne
*6)
bus
siau éjes
i
da esis
kiek
uzZda-
esnis.
Dél
iso
o
jis
bus
labializa esis
i
ik
i es
(s-oa-lis)
a
iS i es
j
0
(m-o- he,
gald-o-
E
365
‘
gelda’).
Siau inéje
p isy
a méje
Sio
*d
aida
bus
aiSkiai
sky usis,
bu-
usi
ki okia.
Sios
a més
p isy
a8 o
paminkluose
u imi
i gi
ejopi
ide.
*a
e leksai.
Po
lapiniy
i
gomu iniy
ZodZio
kamiene
pap as ai
u imas
e leksas
7,
no s
ka ais
ie oj
jo
ais
pa
a ejais
pasi aiko
i
6
(0).
Visais
ki ais
a ejais
ide.
*a
Cia
islikes
1
Pig.
K.
Baga,
RR,
III,
p.
106.
2
Z .
V.
MaZiulis,
Bal y
san .,
p.
13-14.
2
Z .
J.
Endzelins,
Senp égu
aloda,
Riga,
1943,
p.
205.
222
s eikas.
o
Salia
u
daZnas
i
ie y
a dy
kamienuose
i
po
m,
,
j,
k,
s,
p®®.
ZodZio
gale
po
lipiniy
i
gomu iniy
désningai
u imas
@
( ik
Gia
g e a
pasi aiko
u:
Jaiku
III
37,,
‘sie
hal en’).
Visais
likusiais
a ejais
ZodZio
gale
ide.
*a
a liepia
e leksas
o.
Taigi
Cia
ide.
*d
pi miné
s adija
i gi
bus
bu usi
*4.
O
*d
o
k yp imi
bus
ki es
ik
po
lipiniy,
gomu iniy
i
ZodZio
gale
( ie o a dZiuose
da
i
po
j,
,
k,
s).
Ki ais
a e-
jais
jis
i8liko
s eikas
(b -d- i).
Be
as
ki éjimas
nu ody ais
a ejais
ia
él,
ma y ,
bus
sky esis
nuo
pie inés
a més.
Bal y
*d
ie oj
ia
u imas
a(u),
kaip
eisingai
y a
pazyméjes
V.
MaZiulis®,
iesiog
i8
*4
one i8kai
a si as i
negaléjo.
Taigi
as
*a
i -
imas
j
6,
Siaip
a
aip,
u éjo
pe ei i
(i
pe éjo)
pe
6
laipsnj**.
O
a
laipsnj
kaip
ik
i
odo
ZodzZiai
su
Siuo
e leksu.
Ta iau
6
Gia
g ei iausiai
bus
sma kiau
siau éjes,
da esis
uZda esnis.
Dél
o
jis
galéjo
supana¥é i
su
2,
i
ji
ik
i s i
a
i
isai
juo
i& i s-
i
(p z.,
pds am,
-m-i- i,
deiw-ii- ai
III
115,,
‘selig’,
poglab-i ,
laik-u).
Panasi
neki -
Giuo o
bal y
*d
aida
y a
ykusi
i
dalyje lie u iy
eliuoni8kiy
Snek os
bei
jai
a i-
mose
ie ose®>,
Cia
ap a ieji
ide.
*a
e leksai
p isy
kalbos
paminkluose
leidZia
da y i
okias
iS adas:
1,
ide.
*@
u bi
bu o
pazjs amas
isoms
bal y
kalboms
i
jy
a méms
kaip
pla us
a i as
*d.
2.
Pie inéje
p isy
kalbos
a méje,
.
y.
a méje,
ku ia
pa aSy as
Elbingo
Zodyné-
lis,
Sis
bal y
*a( u imas
e leksas
a)
bus
siau éjes,
labializa esis,
a éjes
p ie
jo
(0a)
a
i
isai
iS i es
o.
Siau inéje
p isu
a méje
—
ka ekizmy
a méje
—
bal y
*@
( u imas
e leksas
4)
bus
siau éjes
i
labializa esis
ik
po
lipiniu,
gomu iniy
i
ZodZio
gale
( ie o a -
dziuose
da
i
p ieS
y,
j,
k,
s).
Ki ais
a ejais
Cia
jis
i8liko
s eikas.
Jo
ki imas
Sia
bus
Kiek
sky esis
nuo
pie inés
a més.
Dél
didesnio
siau éjimo
Gia
jis
bus
da esis
is
la-
biau
i emp as,
uZda as,
i ,
i8 i es
i
6,
ku is
sa o
spal a
bus
bu es
labiau
a imas
#
a
i
isiSkai
juo
i es.
Bal y
*@
siau éjimo
i
labializacijos
banga,
plisdama
is o-
ine
bal y
e i o ija
i
pie aka iy
j
Siau és
y us,
pi miausia
bus
pasiekusi
lie u iu
kalbos
plo a,
didelei
jos
a miy
daliai
duodama
e leksa
6,
Zemai iuose
ji
pa e sda-
ma
wo
(i8sky us
Ka klés
Snek q).
Ry u
aukS ai iy
i
y y
dziku
a mes
ji
bus
pa-
siekusi
éliausiai.
Dél
o
Gia
i
daba
as
@
ie omis
y a
i§likes
isuo inai,
o
ie omis
—
ik
i8
dalies.
La iy
kalbos
(i8sky us
la galius)
bal iskojo
*@
siau éjimo
i
jo
labiali-
zacijos
banga
nepasieké,
i
ia
jis
i8liko
nepaki es.
3.
ide.
*@
e leksas
o
bal y
kalbose
i
jy
a mése
u bi
y a
an inis.
E.GRINAVECKIENE
M.
Kond a iuk,
Nazwy
miejscowe
Poludnio o
—
wschodnej
Bialos occzyzny,,
W oclaw
—
Wa szawa
—
K akéw
—
Gdansk,
1974,
304
p.
(su
zeméla
piu).
Lenkijos
Liaudies
Respublikos
Moksly
Akademijos
se ijinio
leidinio
,,
Mono-
g a ie
Slawis yczne“
29-ame
nume yje
i8spausdin as
Sla is ikos
ins i u o
moksli-
nio
da buo ojo
d .
Michalo
Kond a iuko
eikalas
,,Bialys oko
ai adijos
pie y-
inés
dalies
ie o a dZiai*
daugeliu
aspek y
idomus
i
bal is ams.
*
Z .
K.
Baga,
RR,
III,
p.
106.
*
Z .
V.
Madiulis,
Bal y
san .,
p.
12.
*
Plg.
Z.
Zinke iéius,
BV,
p.
12.
*8
Pig.
A.
Salys,
Kelios
pas abos
a miy
is o ijai,
APh
IV,
Kaunas,
1933,
p.
28;
Z.
Zinke-
icius,
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius,
1965,
p.
68
i
Zemél.
N .
32,
33.
213