LIETUVIY
AREALINES
LINGVISTIKOS
KLAUSIMAI
LIETUVOS
TSR
MOKSLY
AKADEMIJA
A.
VANAGAS
LIETUVIU-LATVIU
HIDRONIMU
PARALELES
IR
JU
AREALAS
Lie u iy
hid onimai
pagal
kilme,
eik’me,
da yba
y a
labai
j ai is.
Si
i ai o e
gali
bi i
analizuojama
daugeliu
aspek y,
be
i
okiu
a eju
a gu
a
bi y
galima
ap ép i
isa
p oblemy
i
klausimy
ma gumyna.
Viena
i
daugelio
galimy
y inéjimo
k yp iy
y a
lie u iy
hid onimijos
leksiné
bei
seman iné
apZ alga
pagal
jo
sasajas
su
ki y
bal y
kalby
a ba
apsk i ai
su
indoeu opie iSkuoju
a dynu.
Si
apZ alga,
iesa,
imanoma
ik
su
salyga,
kad
analizuojamieji
hid onimai
u i
e imologijas.
Ne-
san
lie u iy
hid onimy
e imologinio
Zodyno,
Siame
s aipsnyje
pasi aikan ys
s a-
ig a inio
pobiidZio
eksku sai
bei
pas abos
daugeliu
a ejy
emiasi
au o iaus
lie u-
iy
hid onimy
e imologiniais
y inéjimais.
Pa ys
dazniausi
i
uo
paciu
pa ys
bidingiausi
lie u iu
hid onimai
y a
okie,
ku-
ie
y a
susi o ma e
éliausiai,
.
y.
jau
lie u iy
kalbos
di oje.
Jie
daugeliu
a z ilgiy
y a
labai
idomis
i
e ingi,
a¢iau
is
dél o
s a bia
ie a
lie u iy
hid onimijai
bal-
is iniuose
bei
indoeu opeis iniuose
y inéjimuose
laiduoja
jos
senasis,
a chaiSkiausias
sluoksnis.
Siame
s aipsnyje
nag inéjama
dalis
palygin i
gana
a chaisky
lie u iu
hid onimy,
ku ie
lie u iy
a dyna
jungia
su
la iy
kalba
bei
jos
a dynu'.
Lie u iu
hid onimijos
ySiai
su
la iy
kalba,
bend iausia
p asme
iman ,
y a
labai
pla iis,
nes
i8
iesy
lie u iy
i
la iy
a dynui
y a
bend i
isi
hid onimai
i
apsk i-
ai
ie o a dZiai,
kile
iS
lie u iy
bei
la iy
kalboms
bend y
Zodziy.
Sakysim,
lie u iy
i
la iy
kalboms
y a
bend as
akmens
pa adinimas:
lie .
akmud,
la .
akmens.
I8
Siu
apelia y y
lie u iy
i
la iy
kalboje
susida é
Sim ai
andenu
i
j ai iausiy
ki y
ie y
a duy
(plg.
lie .
Akmena,
Akmenas,
Akméné,
Akmenyné,
Akménis,
Akménupis,
Akmenq
upélis
i
. .;
la .
Akmene,
Akmenu-upi e,
Akmenijas-di ks s,
Akmenica,
Akmens-
g a a,
Akmens-s au s,
Akmenupe
i
.
.).
Tokiu
bidu,
ie o a dZiai
su
akmen-
y a
iena
i iausiy
g andZiy,
jungian iy
lie u iy
i
la iy
a dyna.
A eju,
kai
hid-
onimai
a
apsk i ai
ie o a dziai
bend i
lie u iy
i
la iy
kalboms
a
p asme,
kad
y a
kile
i8
Sioms
kalboms
bend y
apelia y y,
y a
Sim ai.
Jie
galé y
bi i
a ski o
y i-
néjimo
objek u®.
Siuo
a eju
mums
ipi,
s a biausia,
lie u iy
hid onimai,
kile
iS
okiy
apelia y y,
ku iy
lie u iy
kalba
nebe u i,
be
jie
y a
iSlike
la iy
kalboje.
An -
*
Dél
pasakymo
,,jungia
su
la iy
kalba“
eikia
paaiSkin i,
kad
jis
a ojamas
salygiSkai,
pa-
ogumo
délei.
IS iesy
u imi
gal oje
hid onimai,
leksiskai,
am
ik a
p asme,
i
a eali§kai
susije
ne
ik
su
la iy
kalba,
be
i
su
ki ais
i8nykusiais
Siau iniais
bal y
dialek ais
(ku Siy,
Ziemgaliu,
séliy).
*
Panasiu
aspek u
jau
y a
analizuo i
la iy
—
p isy
a dyno
a i ikmenys
—
2 .
B.
Jlam6e,
Coo se c sua
B
TonoHuMuH
JIaTBHiicKol
CCP
c
ApepuenpycckuM
s3bIKOM,
,,Bal is ica*,
I
p ie-
das,
1972,
55-62.
146
a,
Gia
pa eikiami
i
hid onimai,
ku iy
e imologija
daugiau
emiasi
la iy
kalba
bei
jos
a dynu
a
p asme,
kad
la iy
kalba
u i
iSlaikiusi
bend iniy
ZodzZiu,
ku iu
eiks-
més
labiau
inka
nag inéjamy
hid onimy
kilmei,
isy
pi ma,
seman ikai
aiSkin i.
Ne engiama
i
okiy
upiy
bei
eZe y
a dy,
ku ie
be
didesniy
abejoniy
gali
bi i
sie-
jami
su
lie u iy
kalbos
a i inkamais
apelia y ais,
be
pa ys
ie
apelia y ai
sa o
uoz-
u
gali
bi i
bal y
dialek izmai
(la iy,
ku Siy,
Ziemgaliy,
séliy
subs a iniai,
elik i-
niai
ZodZiai).
Pa eikiama
i
aiSkesnieji
bal y
,, one iniai*
dialek izmai,
.
y.
hid onimai,
u-
in ys
la iy,
séliy,
Zemgaliy,
ku siy
kalboms
bidingy
one iniy
paki imy.
I§
iso
nag inéjama
apie
120
lie u iy
hid onimy.
Aknys a
up.
Lel.,
Aknys élis
ez.
Lel.,
Aknys és
@Ze as
Rk.
Plg.
Akn sciai
k.
Anyk&éiy
.,
Aknys os
k.
Anyk8 iy
.
Sie
ie y
a dai
u i
aiskia
pa alele
la iy
a -
dyne,
plg.
Akniga
a ba
Aknis e
k.
(J.
Endzelynas,
LV
I
1.
17).
8j
La ijos
ie os
a -
da
J.
Endzelynas
sieja
( iesa,
su
klaus uku)
su
la .
aka
,,Sulinys“
( en
pa ).
Toliau
la .
aka
gali
bi i
lyginamas
su
la .
acs
,,akis“,
lie .
akis
,,ake é;
li ne
kiau a
ie a,
pelkiy
a
baigian iy
uZaug i
eZe y
nedidelis
andens
plo as*
(LKZ
I
64).
Da
Z.
W.
Po zig,
Gliede ung,
205.
Alanga
up.
T g.
Dél
Sio
upé a dZio
kilmés
kyla
i ai iy
neaiskumy.
Be
ki a
ko,
jis
gali
bi i
ne
inoug izmas,
plg.
u.
Alanga,
Olanga,
Olonga
(pla iau
z .
A.
Vana-
gas,
FS
151).
Be ,
Siaip
a
aip,
jo
ySys
su
la .
aludégs
,,Sal inis,
duobé
andenyje“
(LVV
I
69)
gana
aiSkus. Tik
dél
pa ies
Sio
ZodZio
bal iSkumo
élgi
kyla
am
ik y
abejoniy
(Z .
V.
Dambe,
Gid onimy
s
o man om
- -,
141).
Alauks is
up.
Tl. Sis
upés
a das
Zinomas
ik
i
aS y.
Jo
pama inés
ly ies
au-
en i$kumas
kelia
abejoniy.
Be ,
Siaip
a
aip,
ji
galima
sie i
su
la .
ie o a dZiais
Alauks s
ez.
(J.
Endzelynas,
LV
I
1.
19),
Aluoksne
up.,
Aluksne
up.,
Aluoks e
up.
( en
pa ,
24)
i
la .
aluksna
,,klampi
ie a“
(J.
Endzelynas,
DI
I]
372;
K.
Biga,
I
500;
III
625).
Aunu a
up.
Lk.,
Aun-ipis
Rd8.
Plg.
la .
Auna-g a is
g .,
Aunueze s
ez.,
Ai-
nu-s aii s,
Aunene
p .
i
k .
(J.
Endzelynas,
LV
I
1.
54—55):
la .
duns
,,a inas“.
Dél
seman ikos
plg.
lie .
A inios as
ez.
An z.,
A in-upis
up.
$l.,
A inélis
ez.
Aln.
Aislas
ez.
Dg .
G eiciausiai
.,zu inis“
eZe o
a das,
plg.
la .
aiisleja,
lie .
aiikslé
,, okia
Zu is,
Albu nus
lucidus“
(z .
B.
Sa ukynas,
LKK
III
299).
Béd é
up.
S é.,
up.
VSk.
Pig.
lie .
(i§
la iy?)
béd é
,,duobé;
kelio
duobé;
bala,
klampyné,
slénys“
(LKZ
I
711),
la .
bed e
,, .
p.“*
(LVV
I
276—277).
Bélys
eZ.
S né.
(i
Béldi is
eZ.
S né.).
Kilmé
neai8ki.
G eigiausiai
p iklau-
so
p ie
,,balos—bal umo“
eikSme
u ingiy
hid onimy,
plg.
liz .
bela
,,bala,
pel-
ké*
(LKZ
I
738),
la .
belu e
,, alka,
andens
duobé
(z .
E.
F aenkel,
LEW
I
30).
Da
plg.
y .
sl.
Gem
,,bala*
(E
Ko ono a,
BH
82).
Blaké
up.
Va n.
Plg.
lie .
b/@kas
,,lygus,
plynas“
(LKZ
I
876),
la .
blaks
,, ami
ji a;
lygus“
(LVV
I
308).
Blidaké
up.
K .
Gal
bi ,
sudu inis
a das:
Blid-aké
(dél
-aké
pla iau
Z .
HD
82,
83).
Saknis
blid-
gali
bi i
élesnis
(nedésningas?)
pe di binys
i
blid-
(plg.
la .
Blidiene,
lie .
blind-):
*
Blind-aké.
Dé|
blind-
plg.
lie .
Blindis
wp.
Rs.,
Blinda
up.
Als.,
Blinda@jus
up.
Jon.
bei
Blenda
up.
S .
Biigénis
up.
N .,
up. Sd.
Plg.
la .
Budzene
p .
(J.
Endzelynas,
LV
I
1.
139).
Lie .
upé a dzio
Bigénis
ilgasis
balsis
7
kelia
am
ik y
abejoniy.
Zinoma
uz asymu
10*
147
su
umpuoju
wu.
Beje,
K.
Bigos
Nomina
p op ia
ka o ekoje
aip
pa y a
keli
la-
peliai
su
Siuo
upés
a du,
i
isu
a8omas
umpasis
u.
T umpaji
w
ody y
i
la .
Budzene.
La .
Budzene
siejama
su
la .
budzis
,, o is,
Sun o é,
gumbas“
(J.
Endzely-
nas,
en
pa ).
Gal
ba ,
lie .
Bigénis
(a
Bugénis)
da
eiké y
sie i
su
lie .
bigius
..be-
pi s is*
(LKZ
1
1130).
Bu kalé
eZ.
Lk .
Gal
bi ,
sie ina
su
la .
bu ka
,,ledo
eke é“
(LVWV
I
353);
plg.
lie .
buFk i
,,pus i,
pu s i,
b ink i,
in i“
(LKZ
I
1191).
Ced é
up.
YI.
Pama iné
ly is,
Zinoma
ik
i8
a’ y,
abejo ina.
Plg.
la .
Cede
upl.
(J.
Endzelynas,
LV
I
1.
156).
Gal
ba ,
ku Sizmas
i§
*Kedué.
Dél
ked-
plg.
lie .
Kédilés
py.
Skd.:
lie .
kedén i
,, a 8y i,
d aiky i,
pu en i,
pu y i,
d asky i*
(LKZ
V
480),
kéda o is
,.ne a kingai
Sako is“
( en
pa ,
479).
Da
Z .
Cédasas
ez.
PnmR.
Ci g io is
up.
Sk.
—
Z .
Ciiky
G a is.
Ciiku
G a is
up.
RdN.,
Ci g io is
up.
Sk.
(<
*Ciuk-g io is).
Saknis
ci k-
(ciuk-,
cuk-<
*ci k-)
y a
i$
la .
ciika
,,kiaulé“,
plg.
la .
Ciikas-
dzelme,
Ciiku-dikis,
Ciiku-eze s
i
.
.
(J.
Endzelynas,
LV
I
1.
173-175).
Dél
seman ikos
plg.
lie .
Pa SeZe is
eZ.
Lk .
Cédasas
eZ.
PnmR.
Séligkas
eZe o
a das,
i
*Ked-asas
(K.
Biga,
III
275),
plg.
lie .
Kédilés
p .
Skd.:
lie .
kedén i
,, a Sy i,
d aiky i,
pu en i,
pu y i,
d asky i“
(LKZ
V
480),
kéda o is
,ne a kingai
Sako is“
( en
pa ,
479).
Da
Z .
Ced é
up.
i
Ce é-iup¥s
Se é-iups
up.,eZ.
Km.
La .
.
Cé supji
k.
(J.
Endzelynas,
LV
I
1..
164)
odo
okia
upés
a do
Ce éiupys
e oliucija:
*Ke siupys
>
*Ce siupys
>
*Ce ciupys
>
Ce dciupys.
Va ian as
Se ciupys
okia
aida
pa i ina:
*Ce siupys
dél
me a ezés
>
*Se ciupys
>
Se ciupys.
Tai
bi y
séligkas
ie o a dis,
ku io
pi masis
sandas
ce ¢-
<
*ce s-
sie inas
su
la .
ské ss
,,ske sas“
(la .
Cé supji:
la .
Ské ss,
p .
ké schan
,,iibe “
i
la .
upe
,upé*
—
Z .
J.
Endzelynas,
en
pa ).
Gal
bi ,
ai
séliy-p isy
pa alelé
(dél
*ke s-:
p .
ké schan).
Plg.
lie .
Ske sup s
up.
K k.,
Ske supis
up.
VI.
Ce iaak&s é,
Ce aiks é,
Se iaiiks é
up.
Slé.:
Ce auks e
(J.
Endzelynas,
LV
11.
161).
La igkas
(ZiemgaliSkas)
upé a dis:
Saknis
Ce -
y a
iS
*ke -,
plg.
lie .
Ke -és-
upis
(K.
Baga,
I
337),
Ke iilé
up.
Vdk.,
Ke d is
eZ.
KI .
Ciaunas
eZ.
Ds.,
e2. JZ.
Séligkas
eZe o
a das,
i8
*Kiaunas,
plg.
Kidunas
ez.
Lkm.,
Kiauna
up.
Ki .
(K.
Baga,
III
276).
CiduSa
up.
K .,
plg.
Uosma
(J.
Sp ogis
GZ
326).
Gal
bi ,
Cidusa
<
*Kiau-
Sa,
plg.
Kiaiis-kalnis
kin. Sd.,
Kiausiné
1.
Pp.
Tai
bi y,
ma y ,
ienas
yciausiy
ku -
Sizmu.
Ci i s
eZ.
Imb.
(i
Cidi di is
ez.
Imb.),
Cidi é
up.
An z.
Séli8kas
a das,
i8
*Kiki ys.
Tai
ba y
eduplikuo inis
anden a dis,
sie inas
su
Ki iend
up.
JnS.
(K.
Ba-
ga,
III
275).
Damasa,
Damasé
up.
Rsn.
Pama iné
ly is
né a
isai
ik a
—
gali
bi i
i
Du-
masa,
Dumdsé.
Be
plg.
lie .
Damasés
py.
Tl.
Kilmé
neaiSki.
Gal
bi ,
ku Sizmas
(la izmas
2),
sie inas
su
la .
Damakia
m8.,
DamakSa
b.,
DamakSa
gn.:
la .
damakSa,
damakSa
,,seno inis
didelis
migkas;
Zole
i
k imais
apaugusi
Slapia
ie a“
(J.
Endze-
lynas,
LV
I
1.
191).
Dangé
up.
Nmk.,
Dangaiicius
up.
K k.,
Danga inis
ez.
dalis
Dks .,
Da ig-upis
up.
Sauk.
Plg.
lie .
Dangai
smunkan i
pie a
Lk.,
Dangus
a .
VIkj.
Plg.
la .
Danga
148
p .,
Dangas—s au s
up.,
Da igas
b.,
Dangu—pu ys
b.:
la .
danga
,,pu ina
alka;
klampi
pelké a
ie a“
(J.
Endzelynas,
LV
I
1.
194—195).
Da
Z .
I.
Du idano ,
TBSp .
27.
D i igis,
D i igiai
ez.
Lkm.
(i
D ingSks is
ez.
Ign.),
D ing-upis
up.
Ck.
Gal
bi ,
sie ina
su
la .
d iegnis
,,pelké a
ie a:
eine
mo as ige
einschiessende
S elle“
(LVV
I
502)
—
Z .
B.
Sa ukynas,
LKK
V
145.
Plqg.
lie .
d ing i
,,b ink i,
sausé i;
maze i,
nyk i,
a sileis i*
(LKZ
I
721).
D uk¥s,
D ikis
up.
SIé.
Plg.
la .
D ukis
up.,
D ukis
k.,
D uki
k.:
la .
d ukis
;-Kuinas;
mazZas
k esnas
aikis“
(J.
Endzelynas,
LV
I
1.
229).
Diblis
up.
Zml.
Plg.
lie .
Dub/é
b.
Pnm.,
Diblabalé
p .
S é.
(i
ia
kilmininki-
nis
upelio
a das
Dublabalés
upélis
Rz.),
Diublés
a .
Vad.,
Diblis
1.
Lnk y.,
a .
Pn.
Ma y ,
sie ina
su
la .
dubji
,,dumblas“
(2 .
J.
Slia as,
Nebaig i
ieSkojimai.
28).
Plg.
lie .
dubliis
,,dubus“*
(LKZ
II
784).
Diiks a
eZ.
K .,
Duks yna
up.
Ukm.,
Diks a
up.
MSg.,
DikSias
ez.
Dk& .,
Diiks élis
ez.
RS.
Plg.
la .
duks s
,,pelké,
bala,
peiké a
ie a,
alka“
(LVV
1
525),
lie .
diiksinas
,,pu inas
neS a us“
(LKZ
Il
808).
Da
Z .
B.
Sa ukynas,
LKK
V
196;
L.
Ne skaja,
Naz anija
bolo ,
162.
DiikSmé
up.
Va n.
Gal
bi ,
i$
Saknies
diks-
su
de e minan u
m:
la .
di ks s
»pelké,
bala,
pelké a
ie a,
alka“,
diiksne
,,pelké,
klanas,
alka“
(LVV
I
525).
Dulk-upis
up.
Sil.
Gal
bi ,
sie ina
su
la .
dulke
,,klanas;
bala,
pelké“
(LVV
I
513;
da
Z .
L.
Ne skaja,
Naz anija
bolo ,
161).
No s
plg.
lie .
a d.
Dulkjs.
Dué -upis
up.
Pn.,
Dué -upis,
Duo -upys,
Dué pis
<
*Duo -upis
up.
Lké.
Cia
p iklauso,
ma y ,
i
Dué pis
up.
Pn.,
kiles
i
*Duo -upis
(z .
A.
Vanagas,
Sinkopé,
262).
Plg.
la .
Di o es—pu s
b.,
Dud upe
k.,
Duo upe
up.,
Dué up- alks
b.
(J.
Endze-
lynas,
LV
I
1.
249).
Saknis
duo -
sie ina
su
la .
di o e
,,medZio
kamienas
su
skyle,
ku ioje
bi és
u i
sa o
lizda;
d e é;
skylé,
idubimas“
i
k .
(LVV
I
534).
Ga ia a
up.
Pn.
Gal
bi ,
sie ina
su
la .
gays
,.ilgas“*
(LVV
I
€07).
Ga é
up.
Lk.,
Ga uonas
up.
Gd .,
Ga -upis,
Ga -upys
up.
Nmk.
Plg.
lie .
Ga é
py.
Va n.,
Ga é upés
k an as
Még.,
la .
Ga e
1.,
Ga sgal-pu s
b.,
Ga enes-eze s
ez.,
Ga enes—eze ins
ez.,
Ga inu-g a is
g .:
la .
ga is
,,lai as“.
Toliau,
ma y ,
sie ina
su
Ta b
up.
Volmos
k .,
S islo iaus
k .,
Be ezinos
d§.
(V.
Topo o ,
O.
T uba-
Gio ,
182),
us.
a b
,,kam8a,
(8akomis)
g is as
kelias
pe
pelke“,
uk .
a
,. .
p.“,
se b.
cho .
a
,,uZ anka,
damba“,
éek.
ha
,,kamSa“,
sen.
ind.
ga us
,.kelias“,
a .
ga u-
,, ie a*
(pla¢iau
z .
M.
Vasme ,
I
397).
GlauzZin¥s
up.
K k.
Kilmé
neaiSki.
Gal
bi ,
sie ina
su
la .
g/uzs
,,lygus,
g ynas,
S a us“
(LVV
I
630),
plg.
lie .
g/uZnis
,,meilus,
lipSnus*
(LKZ
Ill
446),
gliis i
s
im i,
il i*
( en pa ,
444).
G y a
up.
K é.
Plg.
la .
G i a
up.,
G i a
p .,
G i i
p .
Sie ina
su
la .
g i a
,,upés
Zio ys“,
plg.
dak.
g i a
,,upés
Zio ys*
(Z .
J.
Endzelynas,
LV
I
1.
327—328:
O.
T uba io ,
DUUV
95;
I.
Du idano ,
TBSp .
25).
G ud é
up.
Lnk .
Plg.
la .
G ud e
k.,
G o
(G uo ?)
Si .,
G ud es-lauks
1.,
G io es-kalns
kin.,
G uo -lama
m.
(J.
Endzelynas,
LV
I
1.
334).
Gal
bi ,
sie ina
su
la .
g ud i
:
g uddi
,
il o
g indy
len os“*
(LVV
I
671),
plg.
lie .
g a das
,
, il o
g indzia-
mas
medis,
g indis*
(LKZ
III
515).
Tokiu
biadu,
lie .
G ud é
dél
d ibalsio
uo
bi u
la iSkas,
iksliau,
ZiemgaliSkas
upés
a das.
Dél
seman ikos
plg.
G andend
up.
Kim.
149
Guopys,
Gudpis
up.
Nj.
G eigiausiai
dél
sinkopés
(pla¢iau
Z .
A.
Vanagas,
Sin-
kopé,
261
.
.)
i8
*Guo -upys,
-is,
plg.
la .
Guo -upe
up.:
la .
guo s
,,ka é“
(J.
Endzelynas,
LV
I
1.
344).
Yiélis
eZ.
Smn.,
Yiyéid
up.
Smn.,
Yi-upis
up.
TI.
Plg.
lie .
Yi-a-balé
py.
Smn.,
¥-a-kalnis
kin.
Blnk.,
Yi-a- ais is
1.
M k.
i ,
gal
ba ,
Iai és
d .
Rd.,
il-b as as
m8.
M&k.,
Il-b as is
kl.
Z .,
la .
Ile
up.,
Te
p .
(J.
Endzelynas,
LV
I
1.
371).
Saknis
yl-,
gal
bi ,
sie ina
su
la .
ils
,, isi8kai
amsus“
(LVV
I
836).
Pas a asis
Zodis
giminé
su
us.
HJ,,zemuma,
klampyné“,
lenk.
i/
,,molis,
Slynas“
i
.
.
(M.
Vasme ,
II
126).
Izi as
eZ.
Dgé.
(i
Izi élis
ez.
Dgé.).
P iebalsis
z
Gia
y a
ie oje
lie .
2,
odél
Sis
eZe o
a das
laikomas
séli8ku
(K.
Biga,
III
279).
Plg.
/Zend
up.
Smn.:
lie .
izas
,
Sqlan ios
upés
plaukian ieji
ledai;
plonu is,
ikka
uzsidéjes
ledas;
ledo
ly ys;
Sa -
ma,
Se kSnas“
(LKZ
IV
283).
Jiizin as
eZ.
An .,
eZ.
Jz.
(i
Jazin élé
up.
Jz.).
Saknis
jiiz-
<
*iiz-,
plg.
(2)
Uzinas
ez.
Smn.
(z .)
—
bal y
dialek izmas,
ku iame
p iebalsis
z
ie oje
lie .
#.
I
eZe o
a das
JiZin as
anks iau
bu es
a iamas
Jéizin as
(P.
Ska dZius,
Vanden a -
dZiai
su
-n -,
22).
Toliau,
gal
ba ,
galima
ekons uo i
Saknj
*jag’-:
ide.
*/eug-
,,su-
judes,
sujaudin as,
ne amus“,
plg.
a m.
(i8
i anény)
yuzem
,,judu,
k u u‘,
och.
A
yok-,
AB
yuk-
,
nugalé i,
i eik i*
(J.
Poko ny,
IEW
512).
Kalimbé i8kis
up.
RdN.
Plg.
la .
Kalimbji,
Kallimbi
k.
<
*Kaln-limbji
:
la .
ka ns
..kalnas“
i
Limbji
k.
(J.
Endzelynas,
LV
I
2.
15),
.
y.
,,Kalno
Li hbiai“.
Kal is,
Kalcid
up.
Y1.,
Kal anis
ez.
Ki .,
Kal -upis
up.
Ob.
Pig.
la .
Kal e
sekli
ie a
eze e,
Kal ene
p .,
Kal ik-eze s
ez.
Sie
la .
ie o a dziai
siejami
su
la .
kal e
>
giliame
eZe e
smélé a
ie a,
ku
gali
a kliai
plauk i
i
ku
Z ejai
iesia
sa o
inklus:
dzio inimas,
dzio ykla“
(J.
Endzelynas,
LV
I
1.
26).
J.
Endzelynas
la .
kal e
sieja
su
la .
kals
,,dzio in i,
sausin i“
i
laiko
kilusiu
i8
p abal i8ko
ZodzZio
*kal as
,,su-
kie éjes,
sus inges,
kie as,
sausas,
sudZiii es“*
(LVV
II
145).
Kélé
up.
Jon.
Gal
bi ,
sie ina
su
Kel é
up.
Lap.
(dél
kel-:
kel -
pla¢iau
z .
HD
213).
Plg.
la .
Célis
k.,
Célgn-eze s
(J.
Endzelynas,
LV
I
1.
163).
Gal
sie ina
su
la .
céls
,,aukS as,
lieknas,
puikus;
aukS as,
pakilus,
ikilus“(LVV
I
377),
plg.
lie .
kél i
:
kélias
(z .
E,
F aenkel,
LEW
I
236).
Ke b3sas
up.
VkS.
Siejama
su
p .
Ca beyne
up.,
Ka ben,
oliau
—
su
la .
ki ba
»
pelke a
ie a,
bala,
li inas,
klampyné“
(LVV
II
383),
lie .
ki ba,,klampyné,
lianas“,
plg.
dak.
ke ba
,,p2lké a
ie a,
kam8a“
(Z .
I.
Du idano ,
TBSp .
38;
V.
Topo o y,
TBP
54).
Ké é
up.
Vg.,
Ké é
eZ.
Vg.
Plg.
la .
Ké es-as e
p .,
Ké es-dikis
.,
Ke e
p .,
Ké s-eze s
ez.,
Ké ups
m8.,
Ké ene
p .
i
daugybé
ki y,
ku ie
isi
edami
i8
la .
ké e
,,kum2lé“
(J.
Endzelynas,
LV
I
2.
216—217),
plg.
lie .
ké é
,,p as as
liesas
gy-
ulys,
kiinas“
(LKZ
V
672).
Tad
lie .
Ké é
g ei iausiai
y a
la izmas.
Mums
a o-
do,
kad
i
pa s
lie .
kalbos
Zodis
ké é,
ku is,
beje,
Zinomas
ik
i§
pala és
(Siau y-
inés
Lie u os),
aip
pa
y a
skolinys
i8
la iu.
Tai
pa i in y,
be
ki a
ko,
i
ie o-
a dziai.
Vie y
a du,
siejamy
su
la .
ké e,
La ijoje
y a
deSim ys,
o
Lie u oje
ik
kalbamasis
Ké é.
La .
ké e,
ma y ,
i§
iesy
y a
.
inoug izmas
(li e a i a
Z .
A.
Sa-
baliauskas,
Naminiy
gy uliy
pa adinimai,
157).
Kai
dél
p isu
kaywe,
ai
jis
i
p isu
kalba
galéjo
pa ek i
iek
bidamas
lie u iy
kalbos
ZodZiu
(A.
Sabaliauskas,
en
pa ,
158),
ick
i
biidamas
skoliniu
iS
la iy
kalbos.
Da
Z .
V.
J.
Zeps,
Con e gences,
132.
150

Knia as,
Knid asis
up.
Ping.
Plg.
la .
Kna i
k.,
Knd inis
b.:
la .
knd a
,,lenk u
galu
lazda‘‘
a ba,
da
g eigiau,
la .
knd s
,,Zu éd y
isis“
(J.
Endzelynas,
LV
I
2.
114).
K é é
up.
Gdz.
Plg.
lie .
K é é
p .
Kl n.,
1.
Tl.,
K e éliai
b.
RAN.,
la .
K e e
k.,
K e i
k.,
K e e/u—pu ys
p .
Ma y ,
sie ina
su
la .
k e e,
k e elis
,, ekan is
k aujas“
(J.
Endzelynas,
LV
I
2.
133).
K ¥n-upis
up.
UZ y.
Galbi
sie ina
su
la .
k ina
,,kiaulé“
(LVV
IL
283).
Plg.
da
lie .
k ynis
(Zodis
Zinomas
ik
i8
Leskyno)
,,uodega?“
(LKZ
VI
601).
K éoja
up.
Pk .,
K uojélé
up.
$1.
Plg.
la .
K udja
up.,
K ud- alks
b.
(J.
Endze-
lynas,
LV
I
2.
156).
Gal
bi ,
sie ina
su
la .
k ui iés
,,s eng is
ei i
j
p ieki*,
k uja iés
, angiai,
sunkiai,
lé ai
ei i
i
p ieki*
(LVV
II
285—286).
Dél
k uj-:
k uoj-
plg.
D uja
up.
Va n.:
D ioja
up.
Is.
Kulka,
Kulkdlis
up.
Pin.
Plg.
lie .
Ku/kis
Ku Siy
ma iy
dalis,
la .
Kulka
klampy-
né,
li inas,
Liela-kulka
ziklés
ie a
Sakoje,
B asl-kulka
i
Mal-kulka
sie u a,
Zio ys:
la .
kulka
,,kelio
duobé;
gili
ie a
upéje“
(J.
Endzelynas,
LV
I
2.
168).
La .
kulka
y a
skolinys
i$
mnd.
kulk
,,duobé,
pilna
andens,
alka“
(LVV
II
306;
placiau
z .
I.
Olsson,
GT
87—89).
Be
plg.
suom.
kolkka
,,kampas,
ke é“
(K.
Baga,
III
252;
V.
J.
Zeps,
Con e gences,
123).
La ijos
upés
a da
Kolka
sieja
su
la .
inoug izmu
kolka
,,smélé as
iSkySulys
ji oje*
M.
Rudzy é
(M.
Rudzi e,
Somug iskie
hid onimi,
183).
5
Kudpis,
Kudpé
up.
TI.
Plg.
lie .
Kudpis
p .
T 8.,
la .
Kiiopas—pja a
py.,
Kopas-
pu s
b.,
Kudpu-dikis
.,
Kuépu-p]a a
py.,
Kuop-eze s
eZ.,
Kudpene
py.
Ma y ,
sie-
ina
su
la .
kudpa
,,k i a;
smélio
kopa,
kaubu ys“
(J.
Endzelynas,
LV
I
2.
344),
lie .
k iopa.
kuopa
,,k ii a,
guba,
kaugé,
kigis;
k i a,
sampilas*
(LKZ
VI
914);
plg.
lie .
kudp i
,,kaup i,
kas i*
( en
pa ,
916).
Ki a
up.
G z.
Plg.
la .
Ki a
up.,
Kii a-pja a
p .,
Ki -lejas
p . Sie
la .
ie u
a dai
g eiéiausiai
gali
bi i
kile
i8
la .
( inoug izmo?
—
Z .
LVV
Il
337)
ki e
,,ka o-
sas“
(J.
Endzelynas,
LV
I
2.
189;
M.
Rudzi e,
Somug iskie
hid onimi,
184).
Placiau
dél
Sio
Zu ies
pa adinimo
z .
B.
Launane
ZN
109—110.
Lésk-upys,
Lesk-upys
up.
Km.
Gal
bi ,
sie ina
su
la .
/eks e
(gen.
lesku)
,, okia
zu is*
(B.
Laumane,
ZN
172).
Le& -up¥s
up.
Ck.
Gal
bi ,
sie ina
su
lie .
Lés is
eZ.
Pl .
i
la .
les e
(gen.
lesku)
,
okia
Zu is*
—
pla iau
Z .
B.
Laumane,
ZN
172.
Lé ud
up.
Ps.
(i
Lé enélis
up.
Pmp.).
Sie ina
su
la .
Lé enis
p .:
la .
lé enis,
lé enis
,.kKlampyné,
li inas“
(J.
Endzelynas,
LV
I
2.
304).
Plg.
ak.
le a
,,pelké,
pel-
ké a
ie a*,
kel .
Le en
up.
(Z .
I.
Du idano ,
TBSp .
14,
89).
Da
Z .
Li in a
up.
KS.
Li in a
up.
KS.
Plg.
p .
Lywa
up.,
Liwencz,
Lewencz
ez.
P isy
Lywa
g ei iausiai
u i
Saknj
/i -
(P.
Ska dZius,
Vanden a dZiai
su
-n -,
26—27).
Toliau
siejama
su
lie .
Lé ué
(i .)
—
P.
Ska dzius,
en
pa ;
G.
Ge ullis,
AO
90.
Plg.
la .
/i ans
,,zemas;
plok& ias,
lék& as“,
li enis
,,pelké a
klampi
ie a;
pelké as
klampus
eZe o
k an as“,
li ens
,,pelké as,
klampus“,
/i is
,,pelké,
bala,
klampyné“
(E.
Blese,
Liepaja
un
Sal-
dus,
109).
Tiesa,
y a
nuomoniy,
kad
p .
Lywa
up.
gali
bi i
inoug izmas
(H.
Gé no-
wicz,
Su ix-i -,
234),
aéiau
$i
nuomoné,
ypaé
u in
gal oje
la iy
kalbos
ak us,
da
eikalinga
papildomy
ji odymy.
Gal
bi ,
¢ia
p iklausy y
i
Liu ynas
up.
Zgé.:
a .
Ju enis
,,klampyné,
liinas
(LVV
IL
545;
da
Z .
L.
Ne skaja,
Naz anija
bolo ,
161).
151
Lonas
up.
Sd.
Plg.
la .
Lanes-mezs
mS.,
Lans
gn.,
p .,
Ldna-pla a
p .,
Lani e
b.,
Lani is
y.,
Lani es
py.:
la .
lanis,
ldns
,,d égna
pie a;
didelis
nejzengiamas
mi8-
kas“
<
es .
Jan
(J.
Endzelynas,
LV
I
2.
286).
Likalnis,
Likainis
T .
A odo,
kad
pi masis
a ian as
y a
an inis,
subs i u-
cijos
keliu
a si ades
i¥
an ojo
dél
daugybés
sudu iniy
ie o a dziy
i
apelia y u
su
an uoju
sandu
-kalnis
analogijos.
Pi mesnis
a ian as
Likainis
sie inas
su
la .
Likaini
py.,
Li kaini
k.
(J.
Endzelynas,
LV
I
2.
350)
i
la .
Jukains
,,nud ibes,
nulé-
pes“
(placiau
Z .
V.
U bu is,
»,E imologija“,
208),
oliau
—
su
lie .
Lukéjus
ez.
Kim.
i
pan.
Liiks as
up.
K 8.,
Li ks as
eZ.
Va n.
Del
p iebalsio
s
po
k
Sie
hid onimai
laiky-
ini
bal y
dialek izmais
(ku Siy
a ba,
gal
bi ,
i
la iy).
Plg.
la .
Luks e
up.,
Luks s
P .,
Luks a-eze s
eZ.,
Luks u-eze s
ez.:
la .
luks s
»d égna
pelké a
pie a,
lanka“
(J.
Endzelynas,
LV
I
2.
346).
Da
Z .
Luks a
up.
Jdp.
Placiau
—
V.
U bu is,
,,E i-
mologija“,
208.
Luks a
up.
Jdp.,
Liks as
ez.
Aln.,
eZ.
Imb.,
Luks élis
ez.
Lzd.
Ma y ,
sie ina
su
la .
Luks e,
lie .
Liiks as
up.
K .
(Z .).
Maguilis
ez.
K k.
Plg.
lic .
Magalé
s.
Z1.
Rysys
su
lie .
magis
,, iliojamas,
pa-
auklus“
(LKZ
VIL
732)
abejo inas.
G ei iausiai
sie ina
su
la .
Mag-upe
up.,
Ma-
ga-zalk ene
p .,
Mag-eze s
ez.:
la .
mags
,,mazas“
(J.
Endzelynas,
LVI
2.
366—
367).
Mainia
ez.
Dg.
G eiéiausiai
sie ina
su
la .
maina
,,pelké“
(LVV
IL
550);
plg.
ai
mdin
,,pelké,
lidnas,
du pynas“,
lo .
mano
s
eké i,
bég i*
(J.
Poko ny,
IEW
699—700;
H.
K ahe,
AF
93).
Ma -eZe is
eZ.
An z..
Gal
bi ,
jeigu
pi masis
sandas
ma é-
né a
asmen a dinés
kilmés,
i
*Me é-eze is
(plg.
senesnj
uz a’yma
Mepuexepuc),
ku
*me c-
gali
bu i
bal u
(séliy)
dialek izmas
i§
*me k’-.
Tokia
p ielaida
ypaé
pa emia
Molé y
apylinkiy
eze o
a das
Ma é-id-Ze is
<
*Ma c-ia-eZe is,
ku io
g e iminé
ly is
y a
Ma k-eZe is.
Tad
Siais
abiem
a ejais,
ma y ,
u ime
Sakni
ma k’-
(z .
K.
Biga,
III
276).
Dél
jos
plg.
Ma kija
up.
N .,
Me kys
up.
Mck.:
lie .
me k i
,,dé i,
na din i
i
andenj
a
koki
ki a
skys i;
Siapin i,
d ékin i;
ly i,
d eng i*
(LKZ
VII
37).
Plg.
Tus.
Mapeua
,,li inas“
(K.
Baga,
I
414).
Da
Z .
M.
Vasme ,
I
602;
L.
Ku kina,
NB
137,
143.
Melik-upis
up.
Vg .
Plg.
la .
Mellick
k.:
la .
melikis
,,melagis*
(J.
Endzelynas,
LV
I
2.
408).
Miklin s
up.
Pp.
Pig.
lie .
Miklé
plk.
K z.,
la .
Mikluojs
ez.,
Mikkli
k.:
la .
mikls
,,d égnas“
a
mikls
,,lanks us“
(J.
Endzelynas,
LV
I
2.
435),
lie .
mikli s
,,liau-
nas,
lanks us;
ik us,
mi us,
g ei as,
gy as“
(LKZ
VII
179-180).
Nyka
up.
K ii.
(i
Nyki é
up.
K ia.),
Nykis,
Nikis,
NikJs
up.
S .
Plg.
la .
Ni-
caup.,
Nica
py.
Gal
bi ,
sie ina
su
la .
nica
,, ie a
pa andeniui,
Zemyn
upe™.
Toliau—
su
sen.
sl.
Hul{b
,,sukniupes“,
sen.
ind.
nica-h
,,zemas“
(J.
Endzelynas,
LV
I
2.
480—
481;
LVV
II
745—746).
Pig.
da
lie .
nyk i
,,mazé i,
gaiS i:
silp i,
menké i*
(LKZ
VIII
800).
Pal is
up.
G g.,
up.
Gdz.,
up.
K kn.,
up.
P8l.,
Pdl is
ez.
dalis
DkS .,
ez.
Vb.,
Pal ys
up.
K .,
Pal -upis
up.
Pl .
(i
Pal -upalis
up.
Pl .).
Plg.
Pal é
p .
Lk.,
Pal is
p .
Pl .,b.
Kdn.,
py.
Rdd.,
Pal ys
m¥.
Sin .
Sie ina
su
la .
pal s,
pal e
,, alka,
klanas,
bala“,
oliau
—
su
lie .
Pala
up.
Pk .,
palios
i
pan.
(Z .
W.
Schmid,
Zu
p imé en
-u-
Ablei ung,
474—475;
J.
O ebski,
Les
mo s
sla o-bal es,
149).
Siejimas
su
lie .
pai is
(laSiniy)
ne ikslus
(HD
47;
R.
Ecke ,
BS
32).
152
Plu ké
up.
R . Plg.
la .
p/unci
,,maza
pelké“
(LVV
III
372;
da
Z .
L.
Ne ska-
ja,
Naz anija
balo ,
161),
lie .
plak i
(plu ika,
pli ko)
,,ap ek i
andeniu,
p akai u
a
kuo
ki u;
eké i,
s o en i*
(DLKZ).
R4Zé
up.
Plng.,
R¢Zuolé
up.
Lk.
Gal
bi ,
sie ina
su
qza,
la .
uéza
,,nedidelis
upelis
a p
lauky;
nedidelé
pie a
a p
lauku;
ska dis;
jdubimas;
kalny
i iné
miske;
pakilumy
i iné
baloje
i
k .“
(LVV
III
585;
L.
Ne skaja,
Slo a j,
358),
plg.
lie .
qzy is
,, ai y is,
ampy is*
(LKZK),
qzis
,,ku is
nuola
azosi*
( en
pa ).
Lie .
qzy is
i
k .
oliau
siejami
su
lie .
éé is
,,i emp i
jégas“,
lo .
ege e
»
k eip i,
ies i“,
sen.
ind.
y/jd i
,
, azy is,
iSsi ies i*
i
. .(pla iau
Z .
E.
F aenkel,
LEW
II
726:
J.
Po-
ko ny,
IEW
854-857).
Ro eéja
up.
Ppl.
Sie ina
su
la .
d a
,,po ynio
sanaSos
pie oje“,
a a
,,gili
ie-
a
ji oje;
k ioklys,
s aunuma“
(LVV
HI
499),
lie .
o a
;spo ynio
sanaSos:;
okia
molinga
zemé“
(LKZK).
Rud is
up.
Zml.
Is
la .
uo é
,,suk is,
e s is“
(J.
Slia as,
Nebaig i
ieSkojimai,
28).
Ru esys
up.
Tj.
Ten
pa
pie a
Ru es s.
Kilmé
neai8ki.
Vis
dél o,
a odo,
y a
pama o
sie i
su
la .
u é iés
,,nu im i,
nu il i,
nuséia i*
(LVV
II
565).
Sa kainis
up.
K .
Gal
bi ,
sie ina
su
la .
sa kans
,, audonas“
(LVV
III
721),
lie .
sd kanas
,
, ySkus;
i audes,
audonas“
(LKZK).
Plg.
la .
Sa kana
upe,
Sa kane
up.,
Sa kan- alks
up.
(J.
Endzelin,
LG
126).
S idinis
(a
S Pdinis,
plg.
S dené
py.
en
pa )
up.
RAN.
Plg.
lie .
S idinis
1.
K i.,
S ydiné
(a
S idiné?)
p .
Jn&.'Gal
bi ,
sie ina
su
la .
s idins,
s ide,
s ids,
s ids
,,ap a as,
o a*
(LVV
III
1091).
S igdo iné
up.
V o.
Plg.
lie .
S ygd
kin.
MI .,
S galés
m8.
Zd.,
S igélis
d .
K .
Gal
bi ,
sie ina,
ypaé
upés
a das
S igio iné,
su
la .
S ieguonis,
s ieguons
»»pelke a,
klampi
ie a;
iSma y,
pamazgy
duobé“
(LVV
III
1092).
Be
plg.
lie .
s iguo i
,,smulkiai
ly i*,
a -s igdo i
,,a Sokuo i,
a bég i“
(LKZK).
Déi
Siu
zodziu
pla¢iau
Z .
E.
F aenkel,
LEW
II
922—923.
Tam{&a
up.
TI.
O iciali
ly is
gali
bi i
élesné,
an iné,
gal,
am
ik a
p asme,
ne
kon aminaciné.
Ta ia
Tomsa
i
Timsa,
ple.
Tiumsa
p .
Lk.
Ma y ,
sie ina
su
la .
imnss
,, amsus*
(LVV
IV
263).
Tad
Tamia
gali
bi i
la .
ims
i
lie .
amsis
miximo
ezul a as.
Téolas
eZ.
Ign.
Gal
bi ,
sie ina
su
la .
aols
>
be agis,
bauzZas“
(LVV
IV
285).
Uzinas
eZ.
Smn.
Dél
p iebalsio
z
g eigiausiai
bal y
(séliy)
dialek izmas
—
o-
liau
Z .
JéZin as
ez.
An .
Vasaknas
eZ.
An .
Gal
bi ,
cia
miné inas
i
Vasakij
@Ze as
Igi.
Kaip
odo
kaimo
a das
Pa- asaké,
eZe o
a das
anks iau
galéjo
bi i
i
nekilmininkinis
—
*Vasakai
a
pan.
A
Cia
ik y
miné i
i
Vasynd
up.
Ds.,
neai¥ku,
nes
Sis
a das
gali
bi i
a mybé
iS
*Uosyna
(plg.
Uosis
ez.
Kpé.).
K.
Biiga
Sakni
as-
siejo
su
la .
asa
a ba
ie- asa
»,Feuch igkei
des
Bodens“(K.
Baga,
I
509-510).
Plg.
da
la .
ass
,
,cepo suune biii‘
(LVV
IV
486).
Toliau
siejama
su
lie .
a - asd
,
,a Zala,
a auga™,
esé i
,
, a piai
aug i,
a p i,
kles é i*,
ahd.
waso
,,d égnas
g un as
( euch e
E dg und)“,
wasal
,, anduo,
upé“,
sen.
angl.
wés
,,d égnuma,
sul ys“
i
.
.
(E.
F aenkel,
LEW
I
23).
Vazaja
up.
Km.,
Vazajis,
Vazajjs,
Vazdjus
ez.
Jz.
(i
Vazajélis
ez.
Jz.).
Dél
p iebalsio
z,
a i inkan io
lie .
2,
gali
bi i
laikomi
bal y
dialek izmais
(séliSkais
ie~
o a dZiais)
i
siejami
su
Vaz-upys
up.
S .,
Vazis
lg.
Igl.
153
Vazm-upis
up.
VkS.
Plg.
lie .
Vazminé
plk.
Yl.
Gal
bi ,
sie ina
su
la .
azma
»
. inginys,
alka a“,
azmud
,,plepé i?“
(LVV
IV
488),
lie .
(i8
la iu)
azmd
,, alka-
a“
(E.
F aenkel
LEW
II
2009).
Vege é
up.
Pp.
Plg.
lie .
Vegé iai
ms l.
Siejama
su
la .
edze e
,,siau as,
j
miska
isi e pes
upokSnis“
(LVV
IV
521;
K.
Biiga,
II
328).
Vedama
i8
ide.
* eg*
-e d:
ide.
*ueg*-,
.d égnas,
Slapin i*,
plg.
ak.
*Vege a
(Z .
I.
Du idano ,
TBSp .
31).
ViekS¢ia
up.
Msn.
Ten
pa
pie a,
ais as
Viekscid.
Plg.
la .
Viéks a-mezs
k.,
Vieks a
up.,
Vieks ini
k.
(LVK).
Ma y ,
sie ina
su
la .
iéks a
,, andens
si ku ys,
e pe as,
neuZSqlan i
ie a;
gili
ie a
upéje*
(LVV
IV
654).
ViekSnia
up.
Jz.
(i
Vieksnélé
up.
Jz.),
Vieksn-upis
up.
Lk.,
Vieksn-upis,
Vieksn-
upys,
ViéSn-upis
up.
Zp.
Plg.
lie .
ViekSna
p .
T .,
Viek&ndliai
m8.
Va n.,
ViekSniai
ms l.
Gal
bi ,
sie ina
su
la .
éksnis
,,mi8kas,
k imai“
(L.
Ne skaja,
Naz anija
balo ,
II
len elé).
Plg.
da
la .
ieksis
,,gili
ie a
upéje“
(LVV
IV
654).
Da
Z .
Vieks-
¢ia
up.
Msn.
Vigailis
up.
Sb.,
Vygala
up.
T .
(plg.
p .
Wigal
—
G.
Ge ullis,
AO
200),
Vig-
liné
up.
Ki n.
Plg.
lie .
Vigaus
pie a
Pmp.,
Vygéné
a
Vigéné
p .
Dbk.,
V gie is
a
Vigie is
b.,
kin.
Imb.,
la .
Viga
p .,
Vigs
py.,
Vigas
p .
Saknies
ig-,
yg-
kilmé
kelia
abejoniy.
Gal
bi ,
sie ina
su
la .
iga
,,zemuma
a p
kopy
(ku i
gali
bi i
pelké a),
Zolé a
Zemuma;
énkinio
Zolé“,
ku io
senesné
eikSmé
galéjusi
bi i
,,jlinkis,
linkis“,
iS
ku
lyb.
iga
,,pelké,
Slapia
Zemuma“,
plg.
no .
ik
,,lenkimas“,
angl.
eikja
slenk i*
(pla¢iau
Z .
LVV
IV
582).
Vinku é
up.
End.
Plg.
lie .
Vinka
a
G az.,
Vinké é
b.
K .
Pagal
K.
Biga,
i8
Saknies
ink-,
ku ios
eik’mé
bu usi
,,lenk i,
link i‘,
plg.
la .
(ku 8.)
inkal’a
», eng i
da bo“
(K.
Baga,
III
276).
Vi gé
up.
Pk .,
Vi g-upis,
Vi g-upys
up.
Gdz.
Plg.
lie .
(2)
w .
Vi ga
(z .
K.
Baga,
Ill
231),
la .
Vi dzes
k.,
Vi dzi e
up.,
Vi gujica
up.
Ma y ,
sie ina
su
la .
i ga,,pelké-
a
pie a“
(jeigu,
Zinoma,
Sis
Zodis
i8
iesy
y a
apelia y as
—
Z .
LVV
IV 604),
i gi
>, éjo
sukel os
maZos
bangelés
an
andens
( en
pa ,
605).
Plg.
da
la .
e dze
,
,dide-
lé
k a a;
daug,
daugybé“
( en
pa ,
604),
lie .
i gé i
,,mi gé i,
judé i*,
i gin i
,, i -
pin i*
(LKZK).
Zaduojys,
Zadiiojas
ez.
Ds.
Dél
p iebalsio
z
ie oje
lie u iy
kalbai
bidingesnio
2
laikomas
séliSku
ie o a dziu
—
plg.
Zaddlis
up.
Sil.
Zal as
ez.
Dg ., Zdl é
up.
An z.,
Zdl é
ez.
An z.,
Zal élis
ez.
Dgé.,
Zal js
ez.
An z.
Pig.
la .
Zal a
up.,
Zal i e
up.,
Zal e
b.
(LVK).
Dél
p iebalsio
z
isi
laikomi
séliSkais
hid onimais
—
plg.
Zal é
up.
Uz .
Za asas
ez.
Z .
(i
Za asdi is
eZ.
Z .).
Pagal
K.
Biga,
ai
séliskas
hid onimas,
su umpéjes
i
*EZe asas
>
*Aza asas
(ki u
a mése
*Eza asas,
*Eze asas)
>
Za asas
(K.
Baga,
Il
19—21;
J.
O ebski,
Li .
Za asas,
327
.).
Zi najys,
Zi nejas
ez.
An z.
Dél
p iebalsio
z
ZodZio
p adZioje
laikomas
sélisku
ie o a dziu.
Plg.
la .
Zi ndjs
p .
(LVK).
Toliau
sie ina
su
Zi naja
up.
Pbs.
Sup an ama,
Cia
suminé i
ne
isi
lie u iy
hid onimai,
ku ie
aukS iau
ap a uo-
ju
aspek u
siejasi
su
la iy
kalba
bei
jos
a dynu.
Tokiy
hid onimy,
gal
ba ,
a si as y
i
kick
daugiau.
Ta iau
bend a
jy
skai iy
a gu
a
bebus
galima
i in
padidin i.
Kaip
i
eiké y
lauk i,
dauguma
kalbamyjy
lie u iy
hid onimy
y a
Siau inéje
Lie u os
dalyje.
Kiek
gausiau
jy
esama
Zemai iuose
i
Lie u os
Siau és
y uose,
no s
didesnés
jy
koncen acijos,
be ods,
negalé ume
kons a uo i
nieku .
Be
pa s
154