LIETUVIU
AREALINES
LINGVISTIKOS
KLAUSIMAI
LIETUVOS
TSR
MOKSLU
AKADEMIJA
V.
AMBRAZAS
NETIESIOGINES
NUOSAKOS
(MODUS
RELATIVUS)
PAPLITIMAS
IR
KILMES
PROBLEMA
1.
KONSTRUKCIJOS
SU
VEIKIAMAISIAIS
DALYVIAIS
1.1.
Ne iesiogine
nuosaka
(modus
ela i us,
oliau
—
NN)
pap as ai
adina-
mos
lie u iy
kalbos
eikiamyjy
daly iy
a dininko
o mos,
sakinyje
u in¢ios
e -
bum ini um
pozicija
i
kon as uojancios
iesioginei
nuosakai
pe pasako o
a
ki okiu
bidu
ne iesiogiai
pa i o
eiksmo
eik’més
pag indu,
plg.:
jis
gy engs
kaime
(ne .
nuos.)
i
jis
gy ena
kaime
( ies.
nuos.).
Ne iesioginés
nuosakos
e minas,
p adé as
a o i
1937
m.
.,Gim ojoje
kalboje“ ,
pas a aisiais
deSim me iais
jsigaléjo
lie u iu
kalbo y oje*.
No s
ka ais
i
disku uojamas®,
jis
is
dél o
y a
pa ogesnis
i
iksles-
nis
uz
anks¢iau
a o a
,,daly inés
kalbos“
e mina,
ku iuo
bu o
Zymima
daug
i ai iy
daly iy
a osenos
a ejy.
Kaip
i
ki os
lie u iy
kalbos
nuosakos,
NN
u i
speci ing
modaling
seman ika
i
apib éz a
o my
pa adigma.
1.1.1.
Daba inéje
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
ne iesioginés
nuosakos
pa a-
digma
suda o
Sios
o mos:
1.
Vien isinés:
es.
1.
n.
me as,
-an i,
dg.
me q,
-ancios;
bi .
k.
1.
n.
me es,
-usi,
dg.
mee,
-usios;
bi .
d.
1.
n.
mesda es,
-usi,
dg.
mesda e,
-usios:
bis.
|.
n.
mesiqs,
-ian i, dg.
mesiq,
-iandcios.
2.
Sudu inés
eik.
i.
p adé inés:
bi .
k.
l.
n.
bu es
beme gs,
bu usi
beme an-
i,
dg.
bu e
beme a,
bu usios
beme ancios;
bis.
|.
n.
biisigs
beme as,
biisian i
beme-
an i,
dg.
biisiq
beme q,
bisiancios
beme ancios;
eik.
i8.
a lik inés:
es.
1.
n.
esqs
me es,
esan i
me usi,
dg.
esq
me e,
esancios
me usios,
bi .
k.
1.
n.
bu es
me es,
bu usi
me usi,
dg.
bu e
me e,
bu usios
me usios:
1
Z .
J.
Lazausko
s .
,,Penk oji
nuosaka“
GK
1937,
N .
2, p.
24—6
su
p i a iamu
edak-
cijos
p ie aSu.
*,
Pig.
J.
Balke iéius,
Sin .
94
.;
P.
Gailiinas,
LKG
IT
58—9;
N.
Sliziené,
LKG
II
167
.;
A.
Paulauskiené,
Veiksm.
158
i
k .;
dél
modus
ela i us
e mino
lie.
k.
plg.
E.
F aen-
kel,
IF
XLVI
44;
P.
T os ,
LKK
IL
220;
W.
K.
Ma hews,
SEER
XXXIII
370,
E.
Ho mann,
Indoge manica
29;
I.
Ma an,
SIP
IV
254,
B.
Cup ay ac,
I'na onbyoe
cKa3yemoe
B
COBp.
JIHTOBCKOM
JiHT.
a3bike,
Ap .
Ka y.
qucc.,
BunbH oc,
1968,
p. 5;
la.
J.
Endzelins,
DI.I
144;
LaG ,
902;
M.
Rudzi e,
Dial.
138,
241,
374;
A.
Be gmane,
MLLVG
I
624
i
k .
A i inkamos
eikSmés
o my
pa adigmos
ki ose
kalbose
aip
pa
pap as ai
laikomos
a ski omis
nuosako-
mis
i
adinamos
modus
obliquus
(A.
Sau ageo ,
BSL
L.
2
208;
W.
K.
Ma hews,
SEER
XXXIIT
370),
commen a i us
(W.
Fiedle ,
WZL
XV
3
565),
impe cep i us
(V.
Koseska,
SFPS
XIII
166),
na a i us
(B.
Panze ,
OSS
II
70
i
bulga y
k.
g ama ikose),
audi i us
(J.
En-
dzelins,
LaG .
902;
B.
3.
Tlauqu. os,
Baanmoo nomenua
s3bIka
1
Mbuluenus,
Mocksa,
1971);
pagal
B.
Panze io
OSS
III
70
siiiloma
uni e salia
modalumo
i
modusy
len ele
—
modus
na a i us
(audi i us).
Tad
lie.
i
la.
aikomas
modus
ela i us
e minas
y a
adicinis.
Dél
lie.
i
la.
NN
iSsky-
imo
eo iniy
pag indy
bei
mo y y
Z .
1.
Ma an,
SIP
IV
253—4.
*
A.
Gi denis,
V.
Zulys,
Bal is ica
IX
(2)
210.
qu .
d.
1.
n.
bida es
me es,
bida usi
me usi,
dg.
biida e
me e, biida usios
me usios;
bis.
1.
n.
biisias
me es,
bisian i
me usi,
dg.
biisiq
me e,
biisiancios
me usios;
ne .
Sies
su
es.
1.
ne .
daly iais:
es.
1.
n.
esqs
me amas,
esan i
me ama,
dg.
esq
me ami,
esancios
me amos;
bi .
k.
1.
n.
bu es
me amas,
bu usi
me ama,
dg.
bu-
e
me ami,
bu usios
me amos;
bi .
d.
1.
n.
biida es
me amas,
biida usi
me ama,
dg.
biida e
me ami,
biida usios
me amos;
bis.
1.
n.
biisigs
me amas,
biisian i
me ama,
dg.
bisiq
me ami,
bisiancios
me amos;
ney.
iSies
su
bi .
1.
ney.
daly iais:
es.
1.
n.
esqs
mes as,
esan i
mes a,
dg.
esq
mes i,
esancios
mes os;
bi .
k.
1.
n.
bu es
mes as,
buyusi
mes a,
dg.
bu e
mes i,
bu-
usios
mes os;
bi .
d.
|.
n.
bida es
mes as,
bida usi
mes a,
dg.
bida e
mes i,
biida usios
mes os,
bis.
1.
n.
biisiqs
mes as,
biisian i
mes a,
dg.
biisiq
mes i,
bisian-
cios
mes os.
NN
o my
pa adigma
y a
sime iska
iesioginés
nuosakos
pa adigmai.
Tiek
ien isiniy,
iek
sudu iniy
NN
laiky
o mos
suda o
p ieSp ie8q
a i inkamoms
iesio-
ginés
nuosakos
o moms,
plg.:
y a,
bu o,
biida o,
bus
me es
:
esas,
bu es,
biida es,
biisiqs
me es.
Lygiai
aip
pa
san ykiauja
su
ies.
nuosaka
i
NN
ne .
iSies
o mos
y a,
bu o,
biida o,
bus
me amas
:esqs,
bu es,
biida es,
busiqas
me amas:
y a,
bu o,
biida o,
bus
mes as
:
esqs,
bu es,
biida es,
bisiqs
mes as.
1.1.2.
Nuo
ki u
lie u iu
k.
eiksmazodzio
nuosaky
NN
ski iasi
uo,
kad
jos
o mos
né a
kai omos
asmenimis.
Tuo
a zZ ilgiu
ji
ik
salygi8kai
gali
ba i
laikoma
asmenuojamy
eiksmazZodzio
o my
sis emos
dalimi.
Sa i a
i
jos
ie a
ki y
nuosaky
a pe.
Li e a i inéje
kalboje
a ojamos
NN
o mos,
ku ios
ne iesiogiai
pa i o
eiksmo
eikSmés
pag indu
ko eliuojamos
i
su
ad.
geidziamaja
nuosaka
(a ba
liepiamosios
nuosakos
3
asmeniu),
p z.:
enesa:
enesqs,
-an i;
enesq,
-ancios;
egu(l)
nesa
:
egu(1)
nesqs,
-an i,
egu(1)
nesq,
-ancios.
Siuo
a eju
ne iesioginés
i
geidZiamosios
(liepiamosios)
nuosaky
susik yzia imas
paaigkinamas
uo,
kad
ad.
geidziamosios
nuosakos
o mos
énesa,
egu(1)
nésa,
kaip
i
enés,
egu(1)
nés
i$
ik yjy
u i
iesioginés
nuosakos
galiines
i
gali
bi i
laikomos
ies.
nuosakos
o -
momis
su
dalely émis
e-,
egul
(plg.:
bénesa,
benés)*.
Ry u
aukS aiciu.
a mése
(apie
Subaéiy,
Kaisaki8ki)
NN
u i
i
op a y ines
o mas,
ko eliuojamas
su
a ia-
maja
nuosaka,
plg.:
ei y
:
ei qs,
-an i;
biiciau
éjes
:
biicias
éjes*.
Taip
y a
dél
o,
kad
NN
eiSkia
eiksmo
modaluma
kiek
ki u
aspek u,
negu
a iamoji
nuosaka,
bi en ,
pagal
kalbé ojo
u imos
in o macijos
pobidi
i
jo
pazii a
j
eiksmo
ik uma®.
Ta-
Ciau
miné os
a minés
o mos
siau ai
epapli usios
i
nesuda o
o malios
klii ies
*
Tai
pasaky ina
i
apie
a i inkamas
la iy
k.
o mas,
p z.
Jai
ed;
lai
edo ,
pig.
I,
Ma an,
SiP
IV
255;
dél
ki y
o maliy
bei
seman iniy
mo y y
Z .
P.Tlasyxuu,
Tak
na3siBaemoe
,»HOBe-
“liTelbHOe
HakoHeHHe™,
,,S udia
Rossica
Posnaniensia“,
VI,
Poznan,
1975,
p.
94.
°
P z.:
kad
no é u.s,
ai
jim u.s
i
Pada i. u.s
Sb;
jégu
bih.éiu.s
Zindji.s...
neb i.ciu.s
né
ix
ié a.s
ju.dini.si.s
K s,
a.
A.
Kuéinskai é,
K.
Mo kinas,
MAD
1
(16).215
.;
A.
Vidugi is,
LKK
VIL
190-1.
®
Veiksmo
nusakyma
pagal
liudijima,
.
y-
Pagal
p aneSima
apie
a
eiksma,
R.
Jakobsonas
laiko
a ski a
aki aizdumo
(e iden ial)
ka ego ija,
z .
P.
O,
Axo6con,
Ing eppl,
aa onpupie
Ka-
Te opHi
H
pycckuli
aa oa,
—
[Ipuanume
unoso auecKo o
aHaW3a
ASbIKOB
pas1M4HO O
c pos;
Mockea,
1972,
p.
101.
Siuo
Pag indu
o my
Pa adigmos,
sa o
eik’me
a imos
lie,
i
la.
NN,
iSski iamos
daugelyje
i ai ioms
Seimoms
p iklausandiy
kalbu,
pyz.,
bulga y,
makedonie iy,
albany
(Z .
3.6.1—2),
es u,
ly iy
(Z .
3.5),
u ky,
u kmény
(Z .
3.6.3),
a abu
(B.
M,
Tpanze,
Bsegen e
CPaBHHTeJbHOe
H3yYeHHe
CEMHTCKUX
S3bIKOB
,
Mockpa,
1972,p,
397),
g uziny,
s any
(J.
Lohma
nn,
KZ
LXIII
45
.;
Y.
1.
Caa x
YHUUIBH
IH,
Sin agma ika
146
.),
Ame ikos
indény
(P.O,
1
k06-
cou,
ib.
su
li .),
nganasanu
(H.
M.
Tepemenxo,
AH
CCCP
III
431)
i
k .
8
laiky i
pe pasako a
eiksma
Zymin¢ius
daly iy
a dininkus
iena
i§
lie u iu
k.
eiksmaZodzio
nuosaku.
1.1.3.
Sya biausi
s uk i iniai
NN
o my
pozymiai,
ski ian ys
jas
nuo
ki y
daly iu
a dininky,
y a
asmenuojamojo
eiksmazodZio
pozicija
sakinyje
i
pagal-
binio
eiksmazodzio
asmenuojamosios
o mos
nebu imas.
_
VeiksmazZodZio
pozicija
NN
suda an ys
daly iai
ski iasi
nuo
a i inkamu
a i-
bu iniy
bei
pusiau
p edika iniy
daly iu
(plg.
skaudan i
anka
pas eiko
i
jam
anka
skaudan i).
Be
o,
es.
1.
eik.
daly iy
y .
g.
n.
i
dg.
a dininkas,
suda ydamas
NN,
pap as ai
u i
umpaja
(is o i’kai
—
p iebalsinio
kamieno)
o ma,
p z.:
Sy engs,
gy enq,
kai
a ibu iniams
daly iams
biidingesnés
ilgosios,
naujesnés
o mos
(gy enan is,
gy enan ys)’.
Pagalbinio
eiksmazodzio
iesioginés
nuosakos
o mos
nebu imu
NN
ski ia-
si
nuo
p edika iniy
daly iu,
ieinanciy
i
sudu iniy
(pe i as iniy)
laiku
sis ema,
plg.
aka
jis
ases
laiska
i
jis
y a
(bu o,
bus)
ases
laiskq.
Bu ojo
dazninio
i
bisi-
mojo
laiko
eik.
daly iai
su
pagalbiniu
eiksmazodziu
ne a ojami,
ad
Siuo
a -
z ilgiu
jie
y a
ySkiausi
NN
a s o ai.
Esamojo
laiko
eik.
daly iai
su
pagalbinio
eiksmaZodzio
bi i
esamojo
laiko
o ma
daba inéje
li e a i inéje
kalboje
aip
pa
be eik
ne a ojami,
0
su
jo
bii ojo
ka inio,
bi ojo
dazninio
i
bisimojo
laiky
o -
momis
siejami
ik
ada,
kai
u i
a iksa
be-
i
suda o
ad.
p adé inius
laikus.
Tad
ei-
dami
e bum
ini um
pozicijoje
be
jung ies,
es.
1.
eik.
daly iai
isada
sup an ami
kaip
NN
o mos.
Bi ojo
ka inio
laiko
eik.
daly iai
jeina
i
sudu iniy
a lik iniy
laiky
posis emj
i ,
pa a o i
be
ba i
asmenuojamosios
o mos,
gali
bi i
laikomi
esa-
muoju
a lik iniu
laiku
su
nuline
jung imi,
p z.,
jis
pa a ges.
Tokie
bii ojo
Ka inio
laiko
eik.
daly iy
a dininkai
(ypaé
p ie$délé os
i ykio
eikslo
eikSmés
o mos)
y a
homonimi8ki:
ju
iesioginés
nuosakos
esamojo
a lik inio
laiko
a ba
NN
bi ojo
ka inio
laiko
eik$mé
p iklauso
nuo
kon eks o.
Tai
pasaky ina
i
apie
sudu ines
ne eikiamasias
bi ojo
ka inio
laiko
o mas
bu es
me amas
i
bu es
mes as,
ku
aip
pa
galima
nuliné
jung is.
Tik ai
miné ais
im
a ejais
iesioginés
i
ne iesio-
ginés
nuosakos
opozicija
y a
o maliai
neis eik8 a
(neu alizuo a).
Neu alizacijos
a ejais
NN
eikSmé
gali
bi i
is ySkinama
p ie
bii ojo
ka inio
laiko
daly io
p idedan
da
pagalbinio
eiksmazodzio
bi i
daly i,
.
y.
ie oj
ien i-
sinés
o mos
jis
pa a ges
a ojan
sudu ine
jis
esqs
(bu es)
pa a ges.
Eidamos
ie-
oj
ien isiniy,
sudu inés
a lik inés
NN
o mos
pab éZia
eiksmo
modalinj
a spal i’.
Panasia
unkcija
u i
i
NN
iS iedéjusi
i
i e p iniu
ZodZiu
i usi
daly io
bé a dés
giminés
o ma
esq
( e iau
biisig
LKZ
I
1209
a
ne
basin
ib.),
Zymin i
kalbé ojo
ne ik uma
a
abejojima
eiksmo
ealumu’.
?
Tik ai
kai
ku
a mése
(daugiausia
panemunéje)
ilgosios
es.
1.
eik.
daly iu
n.
a d.
o -
mos
a ojamos
pag e iui
su
umposiomis,
pyz.:
Ssaké,
jis
Zinan is
|
zings
isa
mies a
Ig,
G l,
Kdn,
a ba
ne
y auja
(Zp,
Plu ,
Js ,
K kn,
Ss).
Li e a i inei
kalbai
okia
a osena
nebiidinga.
[8sky us
pasku iniojo
laiko a pio
J.
Bal ikonio
aS us,
ku
s engiamasi
apsk i ai
eng i
umpujy
o mu,
li e a ii inéje
kalboje
NN
be eik
isada
suda o
es.
I.
eik.
daly iu
a dininko
umposios
o mos.
Polinkis
o maliai
di e encijuo i
a ibu inius
i
p edika inius
daly ius
pas ebimas
i
ki ose,
ypaé
sla u,
kalbose
(dél
jy
Z .
2.2.5.2).
Lo yny
kalbos
daly iai,
u ih ys
eiksmazodZiams
a ima
eikSme,
aip
pa
pap as ai
iSlaiko
p iebalsinj
kamiena,
0
subid a déje
links a
pe ei i
ji
kamiena,
plg.
J.
Sa a ewicz,
The
de elopmen
o
pa iciples
in
La in,
—
Linguis ic
s udies,
Hague—
Pa is,
1974,
p.
245.
*
Pig.
a i inkama
( ik
da
y3kiau
iS eikS a)
sudu iniy
( esp.
em a iniy)
ne .
nuosakos
o mu
unkcija
la iy
(Z .
1.3.1)
i
bulga y
(&.
3.6.1)
kalbose.
®
Plg.
a
pa ia
eikSme
a ojamas
modalines
dalely es
a
jomis
i s anéius
Zodzius
ki ose
kalbo-
Se:
us.
#02
(i8
nozeumu
E.
F aenkel,
Bal osl.
40),
sk .
i i(W.D.
Whi ney,
Sk G.
89,
405)
i
pan.
9
1.2.1.
NN
o my
seman ika
suda o
speci inés
modalinés
eik8més.
Sios
nuo-
sakos
o mos
Zymi:
1)
pe pasako a
a
ki okiu
badu
ne iesiogiai
pa i a
eiksma
a ba
ki o
asmens
kalba
bei
min is,
p z.:
as
gi déjau,
kad
ans
ge ai
isge qs
Pln™;
ki i
sako,
kad
i
jam
kliu e
T ;
Cia,
sako,
miskai
bu e K s;
Miisy
senu é
kai
nusakyda o
apie
lazus,
kaip
eida e,
kaip
di bda e
M&k:
klausia
ik,
a
aS
u ésigs
penkiasdesim
li y
uz
ais us
Sil;
pada ysigs
a,
pada ysiqs
a,
kaip
eikia,
nieko
né
Plyn;
apsi ikes,
kad
aud os
nebisiq
Bal&HP
25;
piemuo
Zinojo,
kad
as
bocius
Piningy
be u is
Ms;
2)
abejojama,
ne ik ai
zinoma
a
ne ealiu
laikoma
eiksma,
p z.:
dingojom,
bi u és
a iziancios
JV
912;
bene
nuo
Zmonos
jis
a sisky es
esqs
Smin;
uzkas ieji
pi-
ningai
degq V n;
kad
jie
ma
bik
ai
lenk yniy
éig
M28;
é ai
bu o
benuogas auja,
a
Pe as,
pasi odes
Zmoneése,
neuzsi auksigs
kokios
nelaimés
Myk-Pu S
514;
o-
dos,
i
kapy
s ie as
su éjes
V ny;
3)
s aigiai,
ne iké ai
pa i a
i
nusis ebéjima
kelian i
eiksma",
p z.:
iseinu
i
laukq,
ogi
belyngs
Sil as
ly elis
K p
(LKZ
VIL
589);
kai
ik
biida o
aka uskos,
Zii -
ék
—
jis
jau
i
a eings
In§
(LKT
214);
einu
Ziii é ,
kas
am
Sunie,
Zi i iu
—
ej
ades
Sk
(LKT
153);
as
pasid asines
pas ie u
—
ka ins
lindes
j
klé j
i
ikliu
es
R
(LKT
89);
4)
i8
ezul a y
numanoma
eiksma,
p z.:
Ak,
Ziii ék,
i
ams a
Jjau
besup an gs
lie u iskai...
SimonR
IV
74;
ie
ka inai
né
sa o
bliido
neiSsilaize
besq
V ;
é s
apziii éjo
an s,
pama é,
kad
a as
su
dum
a klium
G g;
jau,
ma y is,
ie
aikai
upliu-
kai
pupose
bu e:
didziausios
b ydés
palik os
T
(LKT
108);
jau is
bu es
pasileides‘
smaigus
p i
bulbiy
is e es,
iS auliojes
K n
(LKT
76).
Taigi
NN
seman ika
né a
ienaly é:
j
ja
jeina
okios
eikSmés,
ku ios
ki ose
kalbose
gali
bi i
zymimos
a ski omis
nuosakomis,
p z.,
pe pasakojimo
—
na a-
y u,
nea i ikimo
ik o ei
—
i ealiu,
abejojimo
—
dubi a y u,
s aigumo,
nusis e-
béjimo
—
admi a y u
i
pan.”
Lie u iy
kalboje
isas
as
eik¥mes
sieja
ienoda
NN
pa adigma.
Taéiau
jos
y a
ne ienodai
papli usios
i
ne
isoms
daly iy
o moms
ienodai
bidingos.
Labiausiai
papli usi
y a
pe pasako o,
ne iesiogiai
pa i o
eiks-
mo
eik&mé,
su
ku ia
glaud iai
siejasi
i
abejojimo
a spal is
(pe pasako i
dalykai
kalbanéiajam
jau
sa aime
gali
a ody i
abejo ini).
Sias
eik¥mes
u i
isy
laiky
da-
ly iai.
S aigiai
pa i o
eiksmo
eik¥mé
bidingesné
ik
es.
1.
eik.
daly iams
(ypaé
su
p ieSdéliu
be-)
i
bi .
k.
1.
eik.
daly iams
( e iau). Sios
o mos
gali
u é i
i
ig
ezul a y
numanomo
eiksmo
eik$me,
ku i
y a
pa i
e¢iausia.
Pas a osios
d i
eiks-
més
i gi
y a
a imos
iena
ki ai.
Tad
NN
seman ika
suda o
d i
a p
sa es
susijusiy
eikSmiy
g upés,
u ingios
ienoda
mo ologine
iS aiSkq
i
oliau
Zymimos
bend u
ne iesiogiai
pa i o
eiksmo
eik¥més e minu.
Pazymé ina,
kad
ne iesiogiai
pa i a
eiksma
gali
eik& i
i
iesioginés
nuosa-
kos
o mos,
ypaé
ada,
kai
pe pasakojimas
a
abejojimas
sakinyje
Zymimas
leksi-
némis
p iemonémis.
Kons ukcijos
saké,
jis
a eis
i
saké,
jis
a eisiqs
daba inéje
li e a i inéje
kalboje
y a
g e iminés.
Taip
y a
dél
o,
kad
NN
su
iesiogine
nuosaka
suda o
p i a y ine
opozicija.
Sios
Opozicijos
Zymé asis
na ys
y a
NN,
o
ski iamasis
seman inis
poZymis
—
ne iesiogiai
pa i o
eiksmo
eik’mé.
*°
Ta miy
pa yzdiiai
s aipsnyje
one iskai
ansponuojami
j
li e a i ine
kalba,
ilaikan
mo -
ologines
bei
sin aksines
ypa ybes,
i
zymimi
LKZ
su umpinimais.
Daba ine
asyba
pa eikiami
i
pa yzddiai
i
XIX—XX
a.
Paskelb y
a miniy
eks y.
"
Plg.:
,,Daly iu
kalba
naudojamés
daZnai
i
ne iké iems,
ka ais
lyg
pa élin iems
pas ebé-
jimams,
pa y imams
i
Siaipjau
pazyméjimams*
J.
Jablonskis,
RR
I
527.
»
Pig.
B.
Panze ,
OSS
III
63
£6.35)
70,
10
1.2.2.
NN
o mos
a ojamos:
1)
p ijungiamyjy
aiskinamyju
sakiniy
Salu-
iniuose
démenyse,
kai
pag indiniuose
démenyse
eina
komen abilieji
( .
y.
azinio
aldymo)®
eiksmaZod Ziai,
dazniausiai
eiSkian ys
poji¢ius,
su okima,
mas yma
bei
in o macijos
pe eikima,
p z.:
kalbéjo,
kad
ugiy
nesq
iskai
Sim;
gi déjau,
ka
ans
beesqs
namie
Skd;
2)
bejung ukiy
sakiniy
an uosiuose
démenyse,
pap as ai
po
os
pa ios
eikSmés
eiksmaZodziy,
p z.:
Ona
sapna us,
isu
eings,
isu
Snekas
J b;
saké,
g ausmas
sudegines
obq
K k;
3)
sa a anki8kuose
sakiniuose,
p z.:
ai a ai
pas
ienq
nesda e,
ka as
juos
u éda es
BsM
I
129;
puodzius
e kdamas
a klio
kad
pilsigs
su
pagaliu
pe
puodus,
ne
isi
Sukelémis
pabi e
BM
52.
Bejung ukiy
sakiniy
pi muosiuose
(p epoziciniuose)
démenyse
NN
daly iai
eina
palygin i
e ai,
p z.:
ai
jis
ilka
nugo es,
kalba
KzR;
isokiy
dainiy
dainia usi,
sako
V .
P ijungiamuosiuose
i
jiems
sinonimixkuose
bejung ukiuose
sakiniuose
daly io
modalinés
eik’més
pobidj
iS ySkina
ki o
démens
eiksmazZodis!;
sa a an-
kiSkuose
sakiniuose
jis
paaiSkéja
i
kon eks o
i
si uacijos.
1.3.1.
La iy
li e a i inéje
kalboje
ne iesiogine
nuosaka
(a s as ama
iz eiks-
me)
pap as ai
suda o
sus aba éje
esamojo
i
biisimojo
laiko
eik.
daly iai
su
p ie-
saga
-o
<
*an
(celo ,
cel o
i
pan.).
Sudu iniy
laiky
pagalbinio
eiksmazodzio
unkcija
a lieka
linksniu
nei
gimine
nekai omos
daly iy
o mos
eso ,
ieko
( apo ):
biSo ,
ikso
( apso ).
Sus aba éje
biisimojo
laiko
eik.
daly iai
ik
NN
eikSme
i
be u i,
odél
daba inés
kalbos
poZii iu
p ie
daly iy
iS
iso
nebeski iami®.
Ba ojo
laiko
eik.
daly iai
NN
pa adigminémis
o momis
daba
elaikomi
ada,
kai
eina
su
daly ine
jung imi,
p z.,
eso
undjis,
.
y.
p aei ies
eiksmui
eikS i
eikiamos
ik
ad.
sudu inio
esamojo
laiko
o mos.
Tad
daly inés
jung ies
modaliné
unkcija
la iu
k.
da
ySkesné,
negu
lie u iy
kalboje.
Tuo
biidu
li e a i inés
kalbos
pa a-
digmose
iS engiama
NN
homonimijos
su
iesioginés
nuosakos
sudu iniu
esamuoju
laiku.
Ta iau
i8
ik yjy
la iy
kalbos
a mése,
i§
dalies
i
g oZinés
li e a i os
kalbo-
Je,
bii ojo
laiko
eik.
daly iai
da
a ojami
NN
eikSme
i
be
jung ies
eso ,
pyz.,
kddam
@ am
bijusi
is
déli®,
.
y.
isai
aip pa ,
kaip
lie u iy
kalboje.
Auk& aigiu
(augszemnieky)
i
kai
ku iose
ki ose
a mése
NN
eik.
daly is
da
gali
bi i
de ina-
mas
su
daik a a dzio
a
i a dZio
a dininku
gimine
bei
skai iumi,
p z.:
ini
usk i-
iosi,
ina
na a ue e
oizmig !?,
NN
de inamy
o my
uZ iksuo a
i
la iy
k.
senuosiuo-
se
aS uose,
plg.
Adol io
g ama ikos
nom.
sing.
masc.
sa guo s, em.
sa guo i:
nom.
pl.
masc.
sa guosi, em.
sa guosas
i
pan.'*
NN
bu o
da oma
i
su
esamojo
laiko
daly iy
be a dés
giminés
o ma
esu
~
lie.
esq,
da
Zinoma
a méms,
p z.,
es
esu
bijis
(R.
G isle
ib.
252).
Tad
la iy
k.
ne iesiogine
nuosaka
suda o
is o igkai
os
pa ios
daly iy
o mos,
kaip
i
lie u iy
k.,
ik
Siuo
me u
labiau
paki usios.
Be
o,
pagal
iesioginés
nuosakos
pa adigma!®
la iy
kalboje
bu o suda y os
ne iesioginés
*S
Dél
e miny
Z .
au .,
LKK
XV
210
su
li .
“
Ka ais
jis
jsi e pia
j
sakinj
a
sakinio
démenj
su
NN
daly iu
i
i s a
i e p iniu
Zodziu,
P z.:
ligoninéj,
sako,
bu usi
Sd.
** J.
Endzelins,
LaG .
1009;
A.
Be gmane,
MLLVG
I
624,
661
.;
J.
Kabelka,
La,
155, 166.
*6
J.
Endzelins,
ib.
977;
z .
da
A.
Be gmane,
ib.
625.
7
J.
Endzelins,
ib.
977;
M.
Rudzi e,
Dial.
374.
1
Pp.
Smi s,
RK
XIV
29,
38;
J.
Endzelins,
ib.
977-8;
R.
G isle,
LVLIR
VIL
251—2.
*
J.
Endzelins,
DII
144,
Kadangi
la iy
k.
debi y as
susik yZiuoja
i
su
a iamaja
nuosa-
ka (plg.
bui u
jame ,
bii u
bijis
jame ),
1.
Ma yanas
SIP
LV
255
si ilo
jj
i8ski i
i
ki y
nuosaky
i
lai-
ky i
a ski a
eiksmazodzio
ka ego ija.
11

nuosakos
eikiamybés
(debi y o)
o mos,
p z.:
eso
jame ,
biiSo
jame :
eso
bijis
Jame ,
biiso
bijis
jame .
Dél
u
élesniy
paki imy
la iy
k.
NN
pasida é
mo olo-
giSkai
apib éZ esné2°,
Sa o
seman ika
la iy
k.
NN
a i inka
pag indine,
.
y.
1—2,
lie u iy
k.
NN
eikSmiy
g upe.
Ja
pap as ai
zymimas
pe pasako as,
ne ik ai
Zinomas
a
abejoja-
mas
eiksmas.
1.3.2.
Sen.
p isy
k.
paminkluose
daly iu,
u in iy
aiskia
ne iesioginés
nuosa-
kos
eikSme,
neu# iksuo a.
Taciau
sen.
p isy
k.
daly iai
gali
ei i
e bum
ini um
pozicijoje
i
pagal
sin aksine
unkcija
a i ik i
NN
o mas.
NN
sin aksinémis
p ie-
laidomis
laiky ini
ba .
1.
eik.
daly iai,
pa a o i
po
san ykinio
j a d%io
kawids
p ijungiamyjy
sakiniy
Salu iniuose
démenyse,
p z.:
ans...
p ei
issp es un
das
|
en
kawijdsei
debijkun
nau in
bhe
wa gan
s ai
gu ijnai
malnijkiku
embaddusisi
712-5
—
E ...
zuue s ehen
gib
|
in
was
g osse
No
nd
Ge ah
die
a men
Kindlein
s ecken;
kai
ious...
sen
seilin
pomi i
quoi e i
en
kawidsu
debijkan
powa gsennien
|
bhe
nau ien
|
schis
malnijkiks...
embaddusisi
Tlog-32
—
das
jh ...
mi
leip
be-
dencken
wol
|
in
was
g ossem
Jamme
ynd
No h
di
Kindlein...
s ecke ™,
Tokios
a -
osenos
au och onigkuma
pa i ina
a
aplinkybé,
kad
daly iu
e éiama
o iginalo
asmenuojamoji
eiksmazZodzio
o ma
(plg.
a i inkamas
lie u iy
k.
daly iu
kons uk-
cijas
su
jungiamaisiais
Zod7iais
E93):
1.4.
Tick
lie u iu,
iek
la iy
kalbu
ne iesioginé
nuosaka,
kaip
am
ik a
eiks-
mazodzio
ka ego ija,
y a
palygin i
nauja,
susida iusi
i8
a da%odinés
P igim ies
o my.
No s
ja
suda an ys
daly iai
(ki ados
—
eiksmaZodiniai
biid a dziai)
su
p iesagomis
n
i
us
y a
pa eldeé i
iS
ide.
bend ys és
laiky,
be
daugumoje
giminisky
kalby
okia
ju
a osena
né a
paliudy a.
Ji
nea sispindi
i
seniausiuose
ide.
kalby
paminkluose
(p z.,
he i y
k.
eks uose,
Veduose,
Home o
epuose).
Tai
leidzia
ma-
ny i,
kad
NN
susida é
bal y
kalby
sa a ankiskos
aidos
laiko a piu,
i
ieSko i
jos
pama o
Siu
kalby
daly iy
a osenoje.
Dél
bal y
kalbu
NN
kilmés
y a
pa eikS a
i ai iy
nuomoniy.
1.4.1.
B.
Delb iickas
VS
II
491
ne iesioginés
nuosakos
pama u
laiké
galininko
su
daly iu
(accusa i us
cum
pa icipio)
kons ukcija
i
mané,
kad
ix
okiy
pasakymu,
kaip
saké
é q
a eisian j
(a eisian ),
g e a
ku iy
bu o
a ojami
sinonimiski
pasaky-
mai
su
iesiogine
nuosaka
saké,
(kad)
é as
a eis,
galéjusi
i$ iedé i
kons ukcija
saké
é s
a eisigs,
o
paskui
i
saké,
kad
é s
a eisiqs.
Siai
nuomonei
p i a é
J.
Endze-
lynas
LaG .
976
—977,
979,
p idu damas,
kad
galininko
su
daly iu
i
sinonimisku
pasakymy
su
iesioginés
nuosakos
eiksmaZodZiais
kon aminacija
galéjusi
paleng-
in i
i
a dininko
su
daly iu
(nomina i us
cum
pa icipio,
oliau—
VD)
kons uk-
cija,
p z.,
jis
sakos
daug
Zinqs.
Pasak
E.
Ho manno,
bal y
NN
i8 iedéjusi
i§
ne iesio-
ginés
kalbos,
nusakomos
accusa i us
cum
ge undio
ipo
kons ukcijomis®®.
I§
aku-
za y inés
kons ukcijos,
kaip
pi minio
Sal inio
(,,le z en
Endes“),
kildina
la iy
k.
NN
i
G.
Bense,
LKK
VI
192.
1.4.2.
Su
VD
(nomina i us
cum
pa icipio)
i
joms
a imomis
kons ukeijomis
ne iesioging
nuosaka
siejo
A.
Po ebnia
(San.
I-IT
230-1).
Jis
eigé,
kad
ne iesioginés
*°
Pig.
I.
Ma yan
ib.
253.
MUZE,
Zuba y,
IF VI
302;
E.
F aenkel,
Bal os!,
46,
ki aip
J.
Endzelin
Ap G
*
E.
Ho mann,
Zum
Geb auch
de
Pa izipien
in
den
Skei eins,
Indoge manica,
Fes -
sch i
ii
W.
K ause,
Heidelbe g,
1960,
p.
29.
12
kalbos
a
abejojimo
a spal is
ix
p adziy
galéjes
a si as i
dél
Siose
kons ukcijose
a ojamo
eiksmaZodzZio
(p z.:
dimo i,
dé is)
leksinés
eikSmés,
ku i
paskui
bu usi
sus ip in a
jung ukais
bik,
nei
a
pan.,
p z.:
bijojos,
dumodami,
buk
dwase
koke
egi;
dé is
u éjo,
ney
esq
eisus
(pa i
kons ukcija
i8
p adZiy
buyusi
modalumo
a i il-
giu
indi e en iSka).
Tokios
kons ukcijos
isai
a i inka
sla ixkas:
monjaachg
(aky)
duch®
ides e.
Ta iau
bal y
kalbos
nuéjusios
oliau:
jos
p adéjusios
a o i
daly-
ius
i
ada,
kaiju
eiksmo
subjek as
nesu apo
su
eiksmazZodzio
eiksmo
subjek-
u
(pyz.:
ai
neZinau,
a
jis
a eisiqs
225,
ins lika
a saci ,
ka
é s
majds
ne
eso
227).
Laikydamas
ik
lie u iy
i
la iy
kalbose
papli usias
kons ukcijas
su
ski ingu
daly io
eiksmo
subjek u
naujesnémis”*,
A.
Po ebnia
ka u
igkélé
i
Siai_
nuomonei
p ieS a aujanéias
aplinkybes:
he e osubjek inés
kons ukcijos
a imesnés
a dazo-
dinéms,
mazZiau
ieningos,
o
kalbos
aida
kaip
ik
eina
sakinio
ienijimo
k yp imi.
1.4.3.
E.
Tanglis
Acc,
50—51
ne iesiogine
nuosaka
kildina
iesiog
i
VD
(nom.
¢.
pa icipio)
kons ukcijy
su
nesang aZiniais
eiksmaZodZiais,
ku ios,
jo
manymu,
susida iusios
éliau
i
XVI—
XVII
a.
da
nebu o
spéjusios
iSplis i.
Ne iesiogine
nuosaka
E.
Tanglis
laiké
nauju
eiSkiniu,
isigaléjusiu,
ma y ,
ik
aSy inés
adici-
jos
laiko a piu.
Panaiai
aigkino
NN
a si adimo
idines
p ieZas is
i
I.
Ma anas®*
p idu damas,
kad
VD
su
nesang aZiniais
eiksmazZodZiais
bu o
Salu iniy
sakiniy
a ian ai
i
ju
pa yzdziu
galéjo
gau i
jung ukus
i
a ski a
eiksmo
subjek a.
Kadan-
gi
VD
Siy
au o iy
kildinamas
ix
akuza y inés
kons ukcijos,
pos uluojama
maz-
daug
okia
NN
aidos
g andis:
sako
sa e
a éjusi—sakosi
a éjes
>
sako
(kad)
a é-
Jes
—
sako
(kad)
é as
a éjes
>
é as
a éjes.
1.4.4.
Visai
ki aip
aigkino
NN
susida yma
J.
Kazlauskas
LKK
IV
86-87,
Is .
g .
402—403.
Jis
mané,
kad
ai
galin i
bi i
liekana
pe i as inio
op a y o
(*bi
negelbas,
*bi
nekéles),
ku j
bu us
lie u iy
kalboje
i odé
Ch.
S.
S angas
NTS
XVIII
348
—356,
VG .
429,
emdamasis
salygos
kons ukcijomis
su
daly iais,
p z.:
Jjeib
negelbqs,
jeib
nekéles
i
pan.
Ki ose
ide.
kalbose
ne iesioginé
kalba
daZnai
ei§-
Kiama
op a y u,
odél
aip
galéje
bi i
i
lie u iy
kalboje.
Pe kélus
op a y inés
eiks-
més
k ii j
ig
dalely e
i usio
pagalbinio
eiksmazZodiio
bi
i
daly i,
a
dalely é
ga-
Iéjusi
i8nyk i.
Taigi
NN
kilmé
aiSkinama
gana
p ieS a ingai.
Kad
$i
pasida y y
kiek
aikesné,
p a a u
panag iné i
NN
a osena
aS ijos
p adZioje,
jos
papli ima
i
san yki
su
Ki omis
a imos
eik’més
kons ukcijomis.
1.5.
Ka
mes
Zinome
apie
NN
a ojima
lie u iy
a8 ijos
p adzioje?
E.
Tanglis
Acc,
50—51
senuosiuose
aS uose
NN
pa yzdziy
ne ado.
J.
B e kiino,
M.
Daukos
i
ki y
jo
i y
aS y
kalbai
sa a anki$kos
NN
kons ukcijos,
sa o
o ma
ski ingos
nuo
VD,
i§
ik yjy
nebidingos.
A ski us
a ejus,
ku
daly iai
a imi
ne iesioginei
nuosakai
(p z.:
DP
5123,,
B B
I
Moz
48, 18;
Joz
10,1)
galima
in e p e uo i
i
kaip
sudu iniy
laiky
o mas
su
nulinémis
jung imis®®.
Ta iau
pa y ingjus
ki us
XVI—
XVII
a.
Sal inius,
nelieka
jokiy
abejoniy,
kad
a8 ijos
p adzioje
NN
bu o
isigkai
susi o ma usi.
Siuo
a Z ilgiu
ypaé
eik8mingi
S.
Vai8no o
ag ai.
Jo
,
Zeméiiigos*
i
,,Apie
popieZiSkaja
miSia“
e imuose
andame
35
isai
sa a ankiSkus
(su
a ski u
3
Pas a uoju
me u
panasiai
V.
Si au as,
Kalbo y a
XXV
(1)
95.
*
1.
Mapsau,
Kalbo y a
IV
36—37;
Bal is ica
V(1)
18.
5
Pyz.:
Ka
wel’
paskui
o
daug
ki y
szwen yiy
|
miniky
|
i
me gu
pada iusios
DP
51235
(Co
eZ
po ym
wiele
inszych
Swie ych...
ezynilo
W
876).
13
eiksmo
subjek u)
NN
pa yzdiius?*,
Kadangi
jie
iki
Siol
nieku
nebu o
ap a i,
apibidinsime
juos kiek
de aliau.
1.5.1.
ISsky us
iena
op a y inés
eik8més
a ejj
(Z .
3.3.2),
isos
NN
o mos
S.
Vai8no o
e imuose
eina
su
modaline
dalely e
bak,
pab éZian ia
ne ik umo,
abe-
jojimo
a spal j2’.
Su
Sia
dalely e
NN
i
daba
plagiai
a ojama
Zemaiciuose
(p z.:
apie
TélSius,
Salan us,
Lenkimis,
Papile,
Ty u énus,
Uz en i,
Kal anénus,
Siauli s,
Raséinius, La iku a),
aip
pa
Siau és
y y
Lie u oje
(apie
Joniski,
Pas ali,
Liiku-
a,
Da igailius,
Duse as,
MieZiSkius),
ka ais
ne
Ppie inése
a mése,
ku
NN
daly-
iai
i§
iso
labai
e i.
S:
VaiSno as
Siuos
daly ius
pap as ai
a oja
p ijungiamyju
sakiniy
Salu iniuose
démenyse
su
jung ukais
jog,
kaip
i
san ykiniais
i a dZiais
ku is,
ku sai.
Kai
NN
es i
sudé inio
sakinio
démenyje,
ne u in¢éiame
jung uko,
pas a ojo
aidmenj
a lieka
a
pa i
dalely é
bak.
Sudé iniy
sakiniy
Salu iniai
démenys
su
NN
o momis
nuo
pag indiniy
démeny
daZnai
es i
labai
nu ole,
a ibo i
iS isais
ki y
démeny
kompleksais
i
dél
o
gana
sa a anki8ki.
Pe eikian
ne iesiogine
kalba,
pag indiniame
démenyje
a
anks esniame
kon-
eks e
eina
eiksmazZodzZiai
saky i,
pe kalbé i,
a y i;
pas ip in i
,, i in i*,
asy i,
p z.:
Teipaieig
saka
ghie...
iog
spawiedniie
buk
p iwalingas
essqs
ischskai imas
wissu
g ieku
148,.;
skaisczei
no
pe kalbe i
|
kaip
buk
macis
okia
io
walgimo
/i
Ki iems
os
ege oiems
an
Se a
a en i
PM
32,,;
ne ikumus
s a czei
uschs oie
a idami...
iog
ipaczia
wie a
ing
Ch is u
|
buk
nesan i
dallis
Paku os
148,;;
aschi i
|
i
nep o-
ingai
pas ip in i
d essa...
Buk
Ch iksch as...
ne
essas
apmasgoimu
132?,,.
Pe eikian
min is
bei
isi ikinimus,
au o iaus
laikomus
ne ealiais
i
ne eisingais,
NN
daly iai
eina
po
eiksmazZodziy
dimo i,
laiky is,
mokin i,
p amany i,
p amanymus
gin i:
(S oikai)
dumoie
|
buk
Diewas
i
ischkadingu
paiudinojmu
(177)
zmones
biau-
ibiump
we czes
177—1774.
Popiezischkei...
klaiojme
laikosi
|
iog
buk
dina
ingi
kuna
Ch is aus
bu ischkai
pe simainan i
PM
302,,;
mokin
eipaieig.
Iog
a gimimas
i
ischganimas
mussu
buk
ne
mig
Ch iksch a
kabqs
133*,,.
Nessa
zmogischkasis
p o as
p amana
|
Diewa
san i
sudcze
swie ischku
|
ku sai
sawo
dingscze
buk
danguie
ischkadingus
pas a imus
aschqs
164,,;
p amanimus
ginna:
Pi miausei
iog
Diewas...
neku ius
zmones
...
an
améinoses
p apul ies
buk
paski es
178%.
1.5.2.
Ne iesiogine
nuosaka
S.
VaiSno o
aS uose
daZniausiai
suda o
es.
jis
eik.
daly iai
(25
pa yzdZiai),
e iau
—
ba .
1.
eik.
daly iai
(5
p z.).
Veiksma¥o-
dzio
bi i
daly is
(12
p z.),
eidamas
jung imi,
siejamas
su
daik a a d7iais
(ne
essas
apmasgoimu
132%,,
uschmokejmu...
essqs
264°,,
ki u
nos ais
essa
32,3),
bid a -
dZiais
(p iwalingas
essqs
148.5,
nei
naudingas
nei
ischkadingas...
essas
132°2)
bei
ju
*8
D iejuose
pa yzdZiuose
ik
ju
dél
a8ybos
né a
isai
aisku,
a
u ime
daly ius,
a
iesiogi-
nés
nuosakos
asmenuojamasias
o mas:
isch ink ieghi
buk
palaika
(-@
a
-0?)
malone
179.3,
Apasch-
olai
buk...
laike
(-¢
a
-é?)
PM
37,.
Ki i
a ejai
jokiy
abejoniy
nekelia.
6
kons ukcijos
Pa a o os
knygoje
,,Apie
popieziskaja
mi8ia“
(PM),
29—pa ioje
,,Zeméiigoje“.
2?
Ta
pa ia
eik&me
Si
dalely é
kelis
ka us
pa a o a
i
su
iesiogine
nuosaka
(114,,,
133.9,
1785s,
178—178a,
PM
2321,
2741113),
0
ienoj
ie oj
—
su
daly io
kilmininku:
ghie
i egima
a ie-
a...
(25)
be
iokia
ischs owineza
g un a
|
kaip
buk
p iwalomo
sancze
|
be
eikos
s a a
PM
25—25¢;
a i inkamus
a ejus
daba inéje
kalboje
# .
LKZ,
I
1136
plg.
da
E.
F aenkel
KZ
XIV
(E g.
H.),
36,
98
.
Dil.
bik
sen.
a’ uose
a ojama
i
kaip
jung uko
bak...
alba,
bak...
bik
,,a ba...
a ba“
démuo,
pyz.:
buk
a ai
Namai
alba
Mies as
bu u
B B
Ul
Moz
25,
34
(plg.
da
17,
10;
22,
18;
22,
28;
IV
Moz
15,
2;
V
Moz
12,
3;
13,
6
i
k .).
14
be a dés
giminés
o momis
(p iwalu
essa
PM
33,3)
i
p ielinksnine
kons ukcija
(nig
czesa
Apasch olu
san i
PM
394).
Su
es.
1.
ne .
daly iais
eiksmazodzio
bi i
da-
ly is
suda o
NN
sudu ines
ne eikiamosios
igies
o mas:
Adoma
bu ibe...
nuodemais
buk
san i
a olinama
69%,,;
ie
|
kad
isch
schos
gi-
wa as
ischei i...
nig
biau jbiu
g ieku
buk
essq
nuczis ijemi
263°—264;
p amana
ipaczus
pagawimus
|
ku eis
buk
zmones
i
be
o
eda
Baszniczes
esq
p iwe czemi
11319;
nea mes iemus
|
ku ie...
buk
niekadais
ne
essa
a gimdomi
337.
Kaip
NN
S.
Vai8no o
e imuose
a ojami
padaly io
esan
junginiai
su
bad a -
dzio
be a dés
giminés
o ma
p iwalu
bei
p edika iniu
p ie eiksmiu
gana
i
beasme-
niai
padaly iai
eiken ,
e eikian ,
u in ys
a i inkamy
daly iy
be a dés
giminés
o -
my
eik&me
(plg.
eikig,
e eikiq):
no e u
u
pe kalbe i
|
ghiems
nebe eiken
walgj i
|
be
buk
essan
ganna
PM
32%4;
Paskiausei
mokin
|
jog
buk
apie
nulemima
i
isch-
inkima
Diewa
eiken
sudi i
|
iek ai
isch
uiau
néda biu
179;;
En husias ai...
saka...
buk
eiken
lauk i
Pagawimu
gwol inguiu
69%,
(An onimai)
nig
Euangelias
p ades i
|
i
a
be
zokana
iek ai
pe
Euangelia
buk
ei eiken
saki i
i
mokin i
T3?
93.
Tokie
pasakymai
po
pasaky y
a
numanomy
(75%3)
ai8kinamosios
eikémés
eiksmaZodziy
y a
labai
a imi
galininkui
su
padaly iu,
plg:
mokina
eikian
siidy i,
sako
eikian
lauk i.
Kaip
ik
j
beasmenes
galininko
su
daly iu
kons ukeijas
pa-
daly is
pi miausia
p adéjo
sk e b is,
iSs umdamas
daly io
be .
g.
o ma,
Z .
Bal is i-
ca
IV
(2)
197
.
Ma y ,
padaly io
o ma
bu o
links ama
apibend in i
i
ki ais
be-
asmenés
a osenos
a ejais;
ai
odo
i
okie
F.
Ku Sai¢io
eikiami
pasakymai,
kaip
as
mislyju,
(kad)
Siandien
lysian
KG .
424,
426
g e a
lysig
K
I
284.
1.5.3.
Kaip
i
daba inéje
kalboje,
NN
S.
Vai¥no o
aS uose
gali
ei i
pag ed iui
su
iesiogine
nuosaka
isi¥kai
a
pacia
eik8me,
p z.:
anis
ok ai...
aschi i
/
i
nep o ingai
pas ip in i
d essa:
1.
Pi miausei
|
Buk
Ch iksch as
wlosnai
Kalban
|
ne
essas
apmasgoimu
a gimima
...
be
Figu ischkai
(1328)...
buk
iek ai
issimano
widu ini
a gimima
bei
a naughinima
Dwasses
schwen oses
|
ku sai
i
be
Ch iksch a
/
isch ink usamp
buk
galis
nusidi i
an
amzina
ischganima
132®—133.
1.5.4.
I8
ap a y
pa yzdziy
ma y i, kad
S.
Vai¥no o
a¥ uose
andamos
NN
kons ukcijos
iek
sa o
sanda a,
iek
eikSmémis
iX
esmés
a i inka
daba ine
kalba.
NN
Gia
unkcionuoja
kaip
susi o ma usi
g ama iné
p iemoné
pe pasako am,
abe-
jo inam
a ba
ne ealiam
eiksmui
eik& i.
Ta
aplinkybé,
kad
i
XVI—XVII
a.
Sal-
iniy
NN
ySkiausiai
paliudy a
S.
VaiSno o
aS uose,
aiSkin ina
isy
pi ma
au o iaus
kilme
i§
Zemai iy
k aS o,
ku
ne iesioginé
nuosaka
i
Siuo
me u
y a
labiausiai
pa-
pli usi,
i
polemine
paciu
knygy
paski imi.
Dés ydamas
sau
s e imas
pazii as,
e éjas s engési
isomis
kalbos
p iemonémis
pab éZ i
ju
ne ealuma
i
nuo
ju
a si i-
bo i
( ai
odo
i
jau
miné as
dll.
bak
a ojimas
su
ne iesioginés,
0
kai
ku
i
iesio-
ginés
nuosakos
o momis).
An a
e us,
NN
engima
daugumoje
ki u
o
me o
aS y
aip
pa
galima
i§
dalies
paaiskin i
jy
pobidZiu
i
u iniu:
juose
dés omos
e-
liginés
iesos
bei
ap aSomi
i ykiai
au o iu
bu o
laikomi
negin¢ijamai
ik ais
i
ne-
abejo inais.
Kadangi
la iy
kalboje
NN
aip
pa
a ojama
nuo
XVII
a.
ag y,
né a
jokiy
o e
kad
y iniy
bal y
dialek uose
ji
susi o ma o
ju
p ieSis o inés
aidos
laikais.
_
1.6.1.
NN
papli ima
daba inés
lie u iu
kalbos
plo e
i
san yki
su
ki omis
a i-
mos
eik’més
kons ukcijomis
padeda
nus a y i
Lie u iy
kalbos
a laso
ka o eka,
ypa€
a sakymai
i
120,
145»,
151,
175,
176
Sio
a laso
medziagos
inkimo
p og amos
15
eiksmas,
plg.
Tawa
a nas
buwa
beganans
Awis
sawa
Tiewo,
i
a eija
Lewas
B B
T
Sam
17,
34
(hi e
die
scha e
LB).
Re ka ¢iais
esamojo
laiko
eik.
daly iai
su
a iksu
be-
senuosiuose
aS uose
y a
siejami
i
su
pagalbinio
eiksmazZodzio
esamojo
laiko
o ma,
.
y.
suda o
lyg
i
esa-
maji
p adé inj
laika
( ik
be
nu auk o
eiksmo
eikSmés),
ku io
jau
iks a
daba i-
nés
kalbos
p adé iniy
laiky
pa adigmai,
p z.:
Tu
awinalio
newi k,
kolei
i a
beszin-
dans
(p ieg
Pieno
Augiwes)
B B
IL
Moz
34,26
(wenns
noch
an
seine
mue e
milch
is
LB;
in
lac e
ma is
suae
V);
Sakie
iems
su
dziauksmu
didziu
|
Iog
es
begulis
edziosu
B GD
XLVII
(p.
83),
.
p.
Mz
193.
1.8.2.3.
Taigi
p edika iniai
es.
1.
eik.
daly iai,
ku ie
daba inéje
li e a i inéje
kalboje
a ojami
ik
kaip
NN
o mos,
ki ados
galéjo
i
ne u é i
apib éZ os
moda-
linés
eikSmés.
Ve bum
ini um
pozicijojejie
éjo
ieni
a ba
su
pagalbiniu
eiksma¥o-
dziu
bi i,
su
ku iuo
suda é
okias
padias
kons ukcijas,
kaip
bi ojo
ka inio
laiko
eik.
daly iai.
Esamojo
laiko
eik.
daly iy
o mos
su
a iksu
be-
i
be
jo
u éjo
ieno-
das
sin aksines
ypa ybes
i
sky ési
ik
y$kesne
a
silpnesne
ukmés
eik’me.
Tad
kons ukcijos
su
esamojo
laiko
eik.
daly iais
bu o
aip
pa
a imos
NN,
kaip
Siuo
me u
ebé a
jai
a imos
ad.
a lik iniy
laiky
o mos
su
bi ojo
ka inio
laiko
eik.
daly iais.
P ielaidy
okiai
biklei
a ku i
andame
i
daba inés
kalbos
sis emoje.
Tai
isu
pi ma
ad.
p adé iniy
laiky
pa adigmos
nepilnumas
( iks a
es.
1.
o my),
bend os
eikSmés
s oka
( eiksmy
ukmés
san ykio
eikSme
pap as ai
es.
1.
daly iai
u i
ik
su
pagalbinio
eiksmazZodiio
bi .
k.
laiko
o momis,
i
ai
ik
am
ik ame
kon eks e,
plg.:
N.
Sliziené,
LKK
IV
67;
LKG
IL
146),
es.
1.
eik.
daly iy
su
a iksu
be-
a osena
admi a y o
eik&me
i
ju
ko eliacija
su
Sio
a ikso
ne u inéiais
ba .
k.
1.
eik.
daly iais,
plg.:
Po
ijy
dieny
é ai Zia i
—
isas
Zalciy
pulkas
besliau-
Ziqs
i
jy
kiemg
LT
Il
296
i
Zi ék,
koks
didelis
lazdynas
ixauges!
Kp.
1.8.3.
Sudu iniy
laiky
i
NN
y8i
odo
aip
pa
jy
a ojimo
a ealy
panaSumas.
Sudu iniai
laikai,
kaip
i
NN,
pla iausiai
a ojami
Zemaiciy
i
aka u
aukS ai iy
aka inés
dalies
plo e
(j
ji
jeina
i
buy.
Ry y
P isijos
lie u iy
a més).
Siau és
y y
Lie u os
kampe,
ku
NN
aip
pa
gy a,
daZniau
pasi aiko
ik
a lik iniy
bi ojo
ka -
inio
i
biisimojo
laiko
o my.
Apsk i ai,
NN
iSpli imo
a ealas
apy ik iai
su ampa
su
in ensy iausio
daly iy
a ojimo
s i imi.
Cia
suminé i
ak ai
leidzia
many i,
kad
eik.
daly iy
a dininkai,
eidami
e bum
ini um
pozicijoje,
sa o
mo ologinémis
bei
sin aksinémis
ypa ybémis
ki ados
ne-
sisky é
nuo
NN
o my.
Tai,
kas
daba
adinama
ne iesiogine
nuosaka,
bu o
ik
specialus
daly iu
a dininko
p edika inés
a osenos
a ejis,
i8siski ian is
i§
ki y
am
ik u
modalinés
eik’més
a spal iu.
1.9.
P edika iné
daly iy
a osena
—
olimos
p aei ies
palikimas.
Bidami
a dazodinés
p igim ies
o mos,
daly iai
jau
seniausiais
ide.
kalby
aidos
e apais
galéjo
suda y i
a daZodinius,
a ba
nominalinius,
sakinius**,
okio
ipo,
kaip
é as
pa a ges
g e a
é as
ge as
a ba
é as
Seimininkas.
I8
p adziy
okie
sakiniai
sa o
a -
osena,
ma y ,
sky ési
nuo
a i inkamy
sakiniy
su
*es,
*bha
Sakny
eiksmaZodZiais,
*
Plg.:
K.
B ugmann,
Syn .69—70;
J.
Zuba
y,
S udie
a
lanky,
II,
P aha,
1954,
126
.;
A.
Meille ,
MSL
XIV.
1
1
.;
Ind oduc ion
a
l’é ude
compa a i e
des
langues
indo-eu opéennes,
Pa is,”
1934,
p.
356—7;
J.
Bloch,
MSL
XIV.
1
56
.;
E.
Ben enis e,
BSL
XLVI
27 .;
Ch.
Gui-
aud,
La
ph ase
nominale
en
g ec,
Pa is,
1962,
p.
152
.;
W.
P.
Lehmann,
PIE
115-6.
22

-galéjusiais
u é i
konk eéig
leksine
eikSme**.
Ilgainiui
senieji
nominaliniai
sakiniai
bu o
i auk i
j
e baliniy
sakiniy
sis ema
kaip
jos
na iai
su,
nulinémis
jung imis*’.
Nominaliniai
sakiniai
su
daly iais
negaléjo
bi i
izoliuo i
nuo
Sio
p oceso,
i
b olis
eings
|
g izes
ipo
pasakymai
aip
pa
u éjo
p isi8lie i
p ie
b olis
y a
|
bu o
|
bida o
|
bus
g izes
pa adigmos.
Ta iau
jos
pag indu
p adéjusi
o muo is
sudu iniy
laiky
sis ema
lie u iy
kalboje
galu inai
nei8sik is aliza o,
i
daugelis
p edika iniy
daly iy,
u éjusiy
p oceso eik’me
(ypaé
es.
1.
o mos),
liko
nuo
jos
nuoSaly,
iki
Siu
dieny
iSlaikydami
anks esnés
p edika inés
a osenos
b uoZu.
1.9.1.
Ne gi
ie
daly iai,
ku ie
daba inés
kalbos
poZi iu
laikomi
esamojo
a lik inio
laiko
ek i alen ais,
sa o
eik’me
daZnai
ski iasi
nuo
sudu iniy
o my
su
jung imi.
N.
Sliziené
LKK
XI
20
pas ebéjo,
kad
bii ojo
ka inio
laiko
eik.
da-
ly iai
be
pagalbinio
eiksmaZodZio
bi i
es.
1.
o mos
a ojami
,,ku ian
meninj
daba ies
pa eiksla“,
p z.:
Jonas
issi ieses
kni ipscias
pas
k osnj
an
moliuko;
umpa
jam
ie os,
odél
kojas
ligi
kelig
pas a es
auks yn
pagal
sienq;
gal a
an a-
“me
gale
nusikisusi
ilgiau
suoliuko
ZemR
I
86.
Taéiau
meninio
pa eikslo
ki imas
ik
i$
dalies
apibidina
okiy
daly iy
a osenos
speci ika.
Tiksliau
ba y
pasakius,
kad
daly iai
be
pagalbinio
eiksmaZodzZio
pap as ai
a ojami
ada,
kai
nusakoma
s a iSka
si uacija
i
a ski y
dalyku
kokybiné
bisena.
Taip
a ojami
i
es.
|.
eik.
daly iai
(pap as ai
su
be-),
p z.,
O
ans
jau
nuo
y o
a sigules
i
bed ibsqs
Rs.
Tuo
a pu
daly iai
su
pagalbiniu
eiksmazodziu
bidingesni
pasakojimui.
Sis
daly iu
su
pagalbiniu
eiksmaZodZiu
i
be
jo
a ojimo
ski umas
s a bus
uo,
kad
jis
iS
dalies
a spindi
ski uma
a p
senyjy
e baliniy
i
nominaliniy
sakiniy.
Kaip
ik
sa-
kiniai
su
a daZodiniu
a iniu
be
jung ies
sen.
indy,
g aiky
bei
kel y
kalbose
a -
ojami
eiSkian
pas o ias,
,,belaikes“
bisenas,
0
o mos
su
jung imi
pap as ai
zymi
kin amus,
su
laiku
susijusius
p ocesus®.
1.9.2.
P edika inés
daly iu
a osenos
elik y
andame
sus aba éjusiose
kons uk-
cijose,
ku iose
pagalbinio
eiksmazZodzZio
o ma
isigkai
negalima.
Daugelis
ju
u i
y$ky
modalinji
i
eksp esinj
a spal i.
Vie oj
e bum
ini um
neigiamos
daly iy
(ypaé
be .
g.)
o mos
a ojamos
ei8-
kian
neigima
pab éZ inai,
su
am
ik a
em aze,
pyz.:
Nebebu e,
kad
as
su
juo
dau-
giau
besusieiciau
Jn’k;
Nebebu e,
kad
aS
az
jo
eié
Ds
(LKZ
I,
1215);
Nebegy enes
(=nebegy ensiu)
cia
—
kad
ik
Siuo
ka u
ge ai
pasibaig y!
Sdk.
Lyja.
—
Ku
au
nelije!
Ds
(LKZ
VII
589).
Nugi,
b a,
nesupandiojes,
nenumo es...
VaizgRR
I
421.
Pi k y
Su a
mésa,
ik
pinigy
nésq
Ba an
(APh
I
98).
Tai. u
neismanes,
eikéjai
a saky
jam
kq
no s
Alk
(LKZ
VIL
833).
Be .
g.
o ma
nema e
a ojama
azeologizmais
i usiuose
linkéjimuose,
p z.:
Ko as
jo
nema e!
Ds
(LKZ
VIL
914);
de ynios
jo
nema e
—
jau
isxsibaigé
(mi é)
Lkm
(LKZ
I
459);
Bala
nema e,
nebepi ksiu
o
cuk aus
Sim
(LKZ
VII
914);
bala
jo
nema e
Kp;
Ve smé
jq
nema e
os
apkiau élés
Kp.
Tokiy
kons uk-
.cijy
a chaiskumga
odo
i
a
aplinkybé,
kad
daly io
bey.
g.
o ma
eina
su
isy
gimi-
3°
Plg,
bi i
konk e ios
eik’més
likudius
a mése:
mes
aip
esam
(gy ename)
a kliudiiai
Zi-
bini ikai
(LKT
76);
mes
daba
biinam
(=gy enam)
p ie
eze o
M ;
p adéjo
ku
(= isu )
bi
(=gy-
en i),
di b
Vin
(LKT
300);
zi niai
p adés
auks yn
bi i
(=aug i)
Veii é
(LKT
144),
z .
da
LKZ
I
1215.
,
*
Bau.
Bc.
Hpanos,
Om.
268.
%°
Z .
E.
Ben enis e,
BSL
XLVI.
1.
31
.;
J.
Humbe ,
Syn axe
g ecque,
Pa is,
1960,
p.
66;
E nou —
Thomas,
Syn axe
la ine,
Pa is,
*1953,
p.
146-8;
P.
Chan aine,
TCLC
IX
25;
Ch.
Gui aud,
ib.
64
,
23
niy
a dazodZiais.
Sa o
eik¥me
daly is
Cia
p ia éja
p ie
op a y o,
ku iuo
dazZnai
eiskiamas
pageida imas
(plg.:
G ausmas
jo
nema ai!
Ds),
o
a i inkamos
kons uk-
cijos
su
iesiogine
nuosaka
(galas
a e
nema é
DKS,
elniai
jo
nema o
G
LKZ
VIL
914)
y a
aiSkiai
élesnés.
Op a y ine
eik8me
e ka éiais
u i
i
ki y
daly iy
o mos,
P z.,
Kad
u
sk adZemén
nuejes,
kad
u
elij
p apuolus
G y
(LKK
XII
122).
Siuo
a z ilgiu
ypa
bidinga
Sus aba éjusi
daly io
be .
g.
o ma
liaudies
pasakos
ka o-
jamoje
o muléje:
A ada q
( a m.:
a ad3. u.)
aikeliai
du y éles
BsP
II
327,
plg.
a ad3. u.
du elas
Ve ksniénys
LKT
299
i
A ida ai
da ai
(du is),
jas
mani
aike-
Tiai
L
TI
86%9;
Sia
daly is
jau
u i
aiSkia
liepiamosios
nuosakos
eikSme.
P edika ine
unkcija
iSlaikiusiy
daly iy
andame
i
e o inio
klausimo
o mos
pasakymuose
su
ku
a
i .
kas
linksniais,
p z.:
ku
u
ma es,
kad
as
jai
uzsileiscial
Vb
(LKZ
VIL
915),
nu
ku
u
ma es:
o u
pa aziuo
Zmogu,
nuk is
Jonixkaisiai
LKT
245;
Na,
ku
nesimeldes,
anoks
maldininkas
Ka kR
259;
Ka
u
belaukes
sena yés?
ib.
190;
Ku
jis
ge iau
as,
ko
jis
neéjes?
ib.
219;
Zinau,
ku
neZinojes
ib
186;
kame
bu usi
g ébéja!
Sna gli
Di miau
nusi alyk!
Rdn
(LKT
75).
Kai
ku ie
ix
okiu
pasa-
kymy
isai
deseman iza esi,
i e
idiomomis,
p z.:
ku
bu e,
apsi go
pono
duk é
Dauno iai
(LKK
III
201);
ku
bu us
nebu us,
a eis,
lapé
L
III
147;
Kas
ai
bésqs
(,,nieko
ne eiSkia“)
mums
ainika
nupin i
S s
(LKZ
I,
1217);
Kas
nebu es,
plauksiu
i
ju g
Plng
(LKZ
I,
1216).
PanaSiai
daly iai
(daZniausiai
su
dll,
a )
a ojami
i
al-
e na y inés
eikSmés
kons ukcijose,
p z.:
O
ai
neklauzada
aikas,
a
jam
sakes,
a
ne
Slm;
A
sakes,
a
Suniu
lojes
—
neklauso,
i
iek
Lnky
(LKZ
VII
661);
iek
anam
sakes,
iek
nesakes:
p o
ieng
ausj
jein(a),
p o
ki q
iSein(a)
Ins;
Ki es
neki es
—
kumeles
s o i
sau,
gal as
nuleidusios
Zem
(LKZ
V
855);
plg.
da
a i inkamos
eik&més
a ejus,
ku
daly is
eina
jau
g e a
eiksma¥odzio:
sakyk
jam
nesakes
—
nulei-
dia
p o
ausis
Jn’;
eipos
ponas
bu es,
ponas
bus
Ppl;
bus
kas
esqs
(nebu es)
Als
»didelis
Cia
daik as“
(LKZ
I
1216)
i
pab éZiamasias
kons ukeijas
su
daly iu
i
os
pa ios
Saknies
eiksmaZodziu:
auges
paauges
Zals
pusynélis
pas
e usio
d a eli
$1
(LKZ
I
383).
1.9.3.
Ve bum
ini um
pozicijoje
gali
ei i
i
daly iy
a dininkai,
Zymin ys
sa-
Kinyje
ne
pag indini,
0
an aeili,
subo dinuo a
eiksma.
Pos poziciniai
( e bum
ini um
a Z ilgiu)
daly iai
kons ukcijose
su
jungiamai-
Siais
ZodZiais
kiek,
ku ,
kada,
iki,
ligi,
i a dzio
kas
linksniais
pagal
eikSme
a i inka
p ijungiamyjy
sakiniy
Salu iniuose
démenyse
a ojamus
eiksmaZodzius,
pyz.:
aikas...
u éjo
duonos
kiek
no is
ValPZK
4:
Z ejas...
nuéjo
pe
miska,
pa s
nesuma-
nydamas,
ku
i
ko einas
TMPs
27;
jau
nea menu,
kada
be aga es
zu ies
L
UL
RyRS
liepé
ka alius
pilng
Zakq
p imeluo ,
ik
sakysiqs
uz iski
I k
46;
Jiems
u éje
e gau i
lig
a duodan ys
a
lig
a di ban ys
DB
169;
né
kas
jam
da q
Dgls;
ji...
émé
pasako i,
ko
iexkan i
L
I
290
3
ge a
bii y
me gio é,
ik
dziauna
kq
ik
nu é usi
Sml;
Z .
au .
LKK
IX
43-62.
Eidamos
po
komen abiliujy
eiksmazodZiy
(ypaé
e ba
pe cipiendi
e
dicendi),
okios
kons ukcijos
y a
a imos
NN,
p z.,
pag ize
namo,
(b oliai),
nieku
nep asi a-
é
Eglei,
kq
pada e
L
TI
299,
o
u édamos
ski inga
nuo
eiksmazodzio
eiksmo:
subjek a,
isiSkai
su
ja
su ampa,
p z.,
i
ka éaninks
(=
ka éemininkas)
Klausé,
ku
jis
einas
Glb
(Mi
VI
46).
Tagiau
po
ki okios
eikSmés
eiksmaZodziy
daly iai
zymi
an aeili
eiksma
be
jokiy
NN
a spal iy,
plg.
eina,
ku budelis
isakes
D .
I§
%°
Fo mulés
a chaiskuma
pa i ina
i
seno iska
eduplikacija,
Plg.
su inko
inko
é elio
& indos
NS
341,
isleido
leido
Plonus
inklelius
LT
68:
is eza
eZa
mano
be nuzélj
LT ,
IL
58,
24
kons ukcijy
su
jungiamaisiais
Zodziais
aiXkiai
ma y i
pe pasako a
i
apsk i ai
subo dinuo a
eiksma
zyminéiy
daly iy
eik’més
san ykis.
NN
bidinga
pe pasako-
o
eiksmo
eikSmé
Gia
y a
an iné,
p iklausan i
nuo
eiksmaZodZiy
leksinés
aigkos,
o
Sia
eikSme
u in gios
o mos
—
ik
am
ik as
p edika iniy
daly iu
pog upis.
1.9.4.
P epoziciniai
daly iai,
jungiami
su
asmenuojamaja
eiksmazZodzio
o -
ma
jung uku
i ,
aip
pa
Zymi
an aeilj
eiksma
i
sakinyje
eina
e bum
ini um
ek i alen ais,
p z.,
ilkas
i
baimés
galq
pabégéjes
i
pas ipo
BsP
IV
235".
Tokios
kons ukcijos,
biidingos
au osakai
bei
seniesiems
aS ams,
dazZnai
aip
pa
u i
mo-
daling
eikSme:
jomis,
kaip
i
NN,
daZnai
pab éZiamas
eiksmo
ne iké umas
a ba
nusis ebéjimas
juo.
1.9.5.
Su
modalinémis
eikimémis
(liepimu,
d audimu,
neigimu
i
pan.)
bei
eksp esiniais
a spal iais
susijusi
i
bi .
k.
1,
eik.
daly iy,
einan iy
an ojo
eiksma-
Zodzio
pozicijoje,
a osena:
a)
pag indinio
os
pa ios
Saknies
eiksmaZodzio:
eiksmui
pab éz i,
p z.:
ge k
gé es,
b oly i,
dimok
i
namo
JD
72:
guliu
pasigules,
kad
i
neuzmingu
Ping",
panaSiai
su
neigiamais
eiksmazodziais,
p z.:
kad
soks
nesokes
zuikis
i
kudi!
LT
343,
ka ais
i
su
jung uku,
p z.
eik
kad
éjes,
kad
né
kuo
apsiau
Gs
(LKZ
II
771);
b)
eik8 i
al e na y ai
(i gi
su
os
pacios
Saknies
eiksma-
Zodziu),
p z.:
sakyk
jam
nesakes
—
nuleidzia
p o
ausis,
c)
eikS i
neigiamam
a
ne-
pageidaujamam
eiksmui
(su
ki os
Saknies
eiksmaZodZiu),
p z.:
ylék
nebu béjes
VkS
(LKZ
I
959)!2,
Cia
suminé i
p edika inés
daly iy
a osenos
a ejai
u i
isus
sin aksiniy
a -
chaizmy
poZymius.
Lie u iu
kalbos
sin aksiniy
p iemoniu
sis emoje
jie
uzZima
pe i-
e ine,
izoliuo a
ie a
i
nep i ampa
p ie
jokio
ip as inio
daly iy
a ojimo
ipo.
Juos
pap as ai
andame
azeologi§kai
sus aba éjusiuose
a
s aba éjanéiuose
pasakymuose.
Daba inéje
kalboje
Jie
nep oduk y is.
i
nyks a;
e ka éiais
ju
pasi-
aiko
ik
Snekamojoje
kalboje
a
S ozinéje
li e a ii oje,
ku
jie
y a
s ilis igkai
Zymeé i.
Su
NN
juos
sieja
ne
ik
o mos
apa umas,
be
i
modaliniai
bei
eksp esiniai
a spal-
iai,
odan ys
polinkj
modalixkai
ip asmin i
nyks anéias,
paki usios
sis emos
nebe-
a i inkanéias
o mas.
Visa
ai
leidzia
many i,
kad
ne iesioginés
nuosakos
pama a
suda é
seno i8ka
p edika iné
daly iy
a osena.
Sia
p ielaida
pa i ina
kons uk-
cijos
su
ne eikiamaisiais
daly iais.
2.
KONSTRUKCIJOS
SU
NEVEIKIAMAISIAIS
DALYVIAIS
2.1.1.
Modaline
eikime
lie u iy
kalboje
daZnai
u i
ne .
daly iy
be a dés
gi-
minés
o mos,
einandios
su
eikéjo
kilmininku
a ba
be
jo:
es.
1.
(6 olio)
gy enama,
séjama,
bi .
1.
(b olio)
gy en a,
sé a.
Re ka éiais
pa a ojamos
i
bi ojo
laiko
sudu -
inés
o mos:
(b olio)
bii a
gy en a.
Ju
a osena
aikliai
apibiidino
J.
Jablonskis,,
ku is
pas ebéjo,
kad
okiais
pasakymais
kalbé ojas
,,lyg
kad
no i
pasisaky i
daba
ema as,
daba
epas ebéjes
Si a
gud ybe.
(...)
a y um
no i
p aneS i,
kad
oji
Zinia,
ku ia
jis
daba
mums
pasako,
esan i
jam
paciam
ik ai
ieno—ki o
nuo alés
maz-
moZio,
jo
pa ies
daba
epas ebé o,
a ba
ki o
zmogaus
jam
su eik a“
(RR
I
465).
Ka u
J.
Jablonskis
nu odé,
kad
okie
pasakymai
a imi
»spasakojamajai
kalbai“
*
Pla iau
apie
ai
Z .
au .
Bal is ica
I
(1)
53-66.
*
Pig.
a i inkamas
g aiky
k.
kons ukcijas
su
o
pa ies
kamieno
daly iais:
guyj
gedye ,
dxobouc...
Axo ox
i
pan.,
z .
R.
Kiihne ,
G G .
656.
*
Z .
da
J.
Baléikonis,
Bal is ica
LIL
(2)
204;
au .,
LKK
VII
72—3,
LKG
II
353-4,
25
i
a ojami
ne
isose
a mése:
»Augs ai¢iy
pasakymus
,,Cia
obos
bi a“,
,,gi iu
cia
snaus a...“
Zemai iams
a s oja
ju
paciy
pasakymai
okie,
kaip
an ai:
,,éia
o-
ba
bu usi,
s o éjusi“,
,,gi ios
Sia
snaudusios“...
(RRI
466,
plg.
da
ib.
530).
Véles-
nése
g ama ikose
i
ne .
daly iu
be a dés
giminés
o my
modaline
eik$me
a ba
isai
nesigilin a,
a ba
pasi enkin a
J.
Jablonskio
minciy
san auka.
Daugiau
démesio
ski a
siy
o my
iSies
eik’mei.
Ne
syki
bu o
kons a uo a,
kad
ne .
daly iy
be a dés
giminés
o mos
daznai
da omos
i§
in anzi y iniy
eiks-
mazodziy
i
ne u in ios
ki oms
pasy inéms
o moms
bidingos
eik¥més?
a ba
a i-
inkanéios
eikiamosios
iies
o mas?.
Ne .
daly iy
be a dés
giminés
y8j
su
ki-
omis
ney.
a8ies
o momis
neseniai
ap a é
V.
Si au as,
Kalbo y a
XXI
71
.
bei
E.
GeniuSiené,
ib.
XXIV
(1)
27
.
i
p igjo
i8 ada,
kad
pagal
sin aksinius
poZy-
mius
be .
g.
o my
kons ukcijos
su
kilmininku
isai
a i inka
pasy a.
Ne .
daly iu
be .
g.
o my
pasy iné
p igim is
miné u
au o iu
y a
ge ai
mo y uo a;
isai
aiSku,
kad
jos
u i
bi i
nag inégjamos
kaip
am
ik a
ne .
a8ies
o my
g upé.
Tagiau
aip
pa
aiSki
y a
i
jy
eikSmés
speci ika
bei
sinonimija
su
eik.
i¥ies
o momis,
ypaé
su
modalinés
eikSmés
eik.
daly iais.
Kaip
ik
dél
os
modalinés
eikémés
kons uk-
cijos
su
ney.
daly iy
be .
g.
o momis
pas a uoju
me u
ka ais
ne
ski iamos
p ie
NN®,
no s
nenuosekliai
i
su
am
ik ais
s y a imais*.
[ auk i
Sias
o mas
i
NN
i$
ik yju
ukdo
jy
pa adigmos
nepilnumas
bei
neapib éZ umas,
glaudus
ySys
su
pa-
sy u
i
a imumas
ney.
iiSies
sudu iniams
laikams.
2.1.2.
Esamojo
i
bi ojo
laiko
ne .
daly iu
be .
g.
o mos
modalinés
eik¥més
pag indu
gali
suda y i
p ieSp ie8a
iesioginés
nuosakos
esamojo
i
bi ojo
ka i-
nio
laiko
o moms,
p z.:
b olio
gy enama
:
b olis
gy ena
(plg.
b olis
gy enqs);
b olio
gy en a
:
b olis
gy eno
(plg.
b olis
gy engs).
Ta iau
pagal
o malius
pozymius
jos
isai
a i inka
ne .
i8ies
sudu ines
esamojo
laiko
o mas
su
nuline
jung imi®.
Jos
gali
bi i
sup an amos
i
kaip
b olio
y a
gy enama
|
gy en a
a i ikmenys,
i
kaip
pasakymai
su
am
ik a
modaline
eikSme,
p iklausan ia
nuo
kon eks o
i
si ua-
cijos
(plg.
Zim ék,
kaip
Cia
a o
b olio
gy enama!).
Lygiai
aip
pa
d ip asmiSkos
i
a i inkamos
anzi y iniy
eiksmazodziy
be .
g.
o mos
(p z.,
cia
jo
mieziai
séjama
|
sé a).
Tik ai
kons ukcija
b olio
ba a
gy en a
—
p ieSp ie8a
iesioginés
nuosakos
bi ojo
a lik inio
laiko
o mai
b olis
bu o
gy enes
(plg.
b olis
bu es
gy enes),
ne u i
a i ikmens
iesioginés
nuosakos
sudu iniy
laiky
sis emoje.
Ta¢iau
ji
y a
gana
izo-
liuo a,
nes
kons ukcijy
su
esamojo
laiko
daly iais
(pyz.:
*b olio
esama
gy enama
/
gy en a,
*b olio
bii a
gy enama),
ku ios
galé y
suda y i
p ieSp ieSq
ki iems
iesio-
ginés
nuosakos
sudu iniams
laikams,
a mése
ne eko
pas ebé i,
i
jos
neben
a si-
ik inai
i
spo adiSkai
gali
bi i
pa a o os*.
Be
o,
kons ukcijos
bii a
gy en a
eik8-
me
daugelyje
ie y
y a
a ojama
ip as iné
sudu iné
ne .
i¥ies
bii ojo
laiko
o ma
bu o
gy en a,
ko eliuojama
su
(y a)
|
bu o
|
bida o
|
bus
gy en a,
plg.:
*
P.
T os ,
LKK
III
220
.;
N.
Sliziené,
LKK
IX
74,
LKG
II
152.
*
W.
K.
Ma hews,
SEER
XXXIII
81,
352
.;
A.
Paulauskiené,
Veiksm.
157.
*
J.
Balke iéius,
Sin .
95—6;
N.
Sliziené,
LKG
IL
168;
LKK
XV
78;
P.
Gailiinas,
LKG
II
59;
E.
GeniuSiené,
Kalbo y a
XXIV
(1)
31.
*
Pa yzdziui,
P.
Gailiinas,
Kalbo y a
IV
76,
ne .
daly iu
p ie
NN
neski ia,
o
LKG
IL
59
jie
ik
umpai,
ienu
sakiniu,
sky iaus
gale
epaminé i.
Jy
nepa eikia
i
N.Sliziené
LKG
IL
173—8
sudu iniy
eiksmaZodzio
o my
asmena imo
pa adigmoje.
°
Apie
jas
Z .
N.
Sliziené,
LKK
LX
74,
LKG
II
53
.
°
Kons ukcijas
esama
mokoma,
esama
moky a,
ba a
mokoma
j
a inio
eigkimo
len ele
y a
i aukes
J.
Balke idéius,
Sin .
95,
a iau
né
ieno
pa yzdzio
su
jomis
neda é.
26
misy
jau
bii a
a sigul a,
kai
jo
a ei a
Kp;
mano
azZusniis a
bi a,
ma ai
Mi ;
be
u eikalo
aX
nenupi kau,
jo
jau
bii a
a anes a
Sim;
jo
bi a
iogos
jlék (a)
B z;
jo
jau
bi a
iSei a
Alz, Aln,
MI ,
Vik
i
k .;
ba a
a ei a
Aneliu és
Vins;
nebe adau,
jo
jau
bu o
isei a
Aln;
ada
sup a au,
ka
mano
¢ia
bu o
palik a
Kp;
Zmogaus
bu o
pasé a
ugiai
Auk;
as as
bu o
uzd aus a
S lm
(LKT
316);
mano
bu o
d ideSim
me y
a nau a
Zd;
ia
bu o
ei a
(ka és)
Klp;
mano
biida o
iskas
pada y-
a,
apliuob a,
ix i a,
apmazgo a
Re ;
pi miau
am
laike
jau
biida o
pasienau a
T g;
nu eisi,
i
bus
a bii a
Mz;
miisy
jau
bus
nu aziuo a
Ds;
Neiki ,
Jo
jau
bus
is a-
Ziuo a
Kp;
gal
jau
i
ik ai
bus
a nes a
Mi ;
as
a klys
bus
jo
og a
i
pa duo a
Kp.
Ne gi
su
esamojo
laiko
jung imi
ne .
daly io
be .
g.
o ma
ne e ai
pa a oja-
ma
a
pacia
eik8me,
kaip
i
kons ukcijose
be
jung ies,
P z.:
Cia,
ma y ,
Zmoniy
y( )
kada
no s
gy en a
Sk;
mano
y
nug iu a
S ;
apgul a
k ii iné,
ais y
y a
pe ge a
Nm8§;
kiskiy
a
gi
y
islaks y a
p i
obeliy
Vk.
An a
e us,
kons ukcijos
be
jung ies
gali
i
ne u é i
aiSkesniy
modaliniu
eikSmés
a spal iy.
Pa yzdziui,
okie
aukS ai¢iuose
papli e
pasakymai,
kaip
kaimy-
no
iskil a,
jy
iS aziuo a,
saky a,
da y a...
eiskia
a
pa i,
kaip
kaimynas
y a
ixkiiles,
Jie
y a
is azia e,
sake,
da e,
i
daly j
jose
galima
laiky i
ne .
iSies
sudu inio
esa-
mojo
laiko
o ma
su
nuline
jung imi,
plg.
ja ai
(
y a)
iskul i
|
iskil a.
De inamoji
ney.
daly io
o ma
e ka éiais
pa a ojama
i
g e a
jung ies
ba a,
p z.:
nabainyko
bii a
pinigai
suge i
su
igusiu
pienu
Ne Siénys
(LKT
310).
Zemaiziy
a mése,
ku
ie oj
be a dés
giminés
pla iau
a ojamos
mo e iSkosios
giminés
o mos,
ju
ka -
ais
andame
i
ia
kalbamose
kons ukcijose,
p z.:
pilnos
is eigos
jy
(moky ojy)
p ikis a;
kiek
y
Sakny
y
lup a
Pj’.
2.1.3.
Taigi
ne .
daly iu
be .
g.
o mos
(ski ingai
nuo
anks iau
ap a y
eik.
daly iy
a dininky)
nesuda o
a ski os
pa adigmos,
ku i
galé u
bi i
ko eliuojama
su
iesioginés
nuosakos
pa adigma.
Pagal
s uk i a
i
g ama ine
laiko
eik’me
jos
Sliejasi
p ie
sudu iniy
ne .
ies
laiky’.
Laiky i
jas
ne iesioginés
nuosakos
o -
momis
iks a
g ama inio
pag indo,
nes
a ski as
mo ologines
ka ego ijas
gali
su-
-da y i
ik
speci inés
o my
sis emos,
kon as uojan ios
ki oms
pagal
am
ik as
api-
bend in as
eikSmes.
Su
NN
ne .
daly iu
be .
g.
o mos
aip
pa
nesuda o
aiSkesnés
ko eliacijos
(NN
ne eikiamosios
ies
o momis
jos
negali
bi i
laikomos
dél
sa-
Vo
eik$més)
i
p ie
jos
nep i ampa.
Modalinés
eikSmés,
ku ias
ios
o mos
dazniau-
siai
(be
ne
isada)
u i
sakinyje,
né a
pakankamas
pag indas
ski i
jas
i8
sudu i-
niy
laiky
j
a ski a
nuosaka,
nes
os
eikSmés
y a
daugeliu
a eju
salygojamos
kon eks-
o;
be
o,
jas
gali
u é i
i
ki os,
su
pagalbiniu
eiksmazodZiu
a
be
jo
a ojamos
sudu iniy
laiky
o mos.
Pa yzdziui,
ne iké ai
pa i o
i
nusis ebéjima
kelian io
eiksmo
( .
y.
admi a y ine)
eik8me
gali
u é i
i
ne .
daly iy
y iSkosios
bei
mo e-
iSkosios
giminés
a dininkas:
nueina,
Ziii i
—
jo
b olis
p ie
kaladés
p ikal as
G ’;
me gai é
a ein
Zqsim
a nes
a izy;
Ziu i,
kad
isos
Zqsys
iSpiau os
No aisiai
LKT
244
(plg.:
paziii ék,
o
is os
jau
suéjusios
i
nama
Sk
LKT
159,
Z .
1.2.1).
Sudu inémis
biisimojo
laiko
o momis
su
eik.
i
ne .
daly iais
labai
daZnai
eigkiamas
abejoja-
mas,
spéjamas
eiksmas,
a¢iau
dél
o
jos
nelaikomos
a ski a
nuosaka
(plg.
biau ybé
*
Pig.
aigkias
sudu ines
ne .
iSies
laiky
o mas:
i¥
seno és
bu o
palik a
di os
i
d a o
zemés
Z ;
jau
iskas
nupiau a,
su ez a,
ixkul a
Als;
eik
nugy en i,
kiek
die o
paski a
T s.
*
Kaip
a ski us
pasy o
o my
sis emos
a ejus
jas
ap a ia
i
E.
GeniuSiené,
Jua esn
u
3a-
AO H
B
COBPeMeHHOM
JIHTOBCKOM
s3bIKe,
—
THMOn0 Ha
MaccMBHBIX
KoHcTpyKuni ,
Jua esH
u
sao u,
Jlenuu pag,
1974,
p.
209
.
27

bus
oges
Tlz;
bus
kiemo
Zmonys
suéje
i
is ade
q
a dq
Smin;
jis
jau
ik ai
bus
isjojes
B z;
gal
jau
i
bus
a nes a
Kp)°.
Visa
ai
odo,
kad
lie u iy
kalboje
u ime
ne
ypa in-
gas
ne iesioginés
nuosakos
ney.
iies
be .
g.
o mas,
o
am
ik a
modaline
p ie
sudu iniy
laiky
p iSlijusiy
ney.
daly iy
a osena.
2.2.1.
A imiausios
sudu iniams
laikams
y a
okios
kons ukcijos
su
be .
g.
ney.
daly iy
o momis,
kaip
ugiai
(y a)
séjama
|
sé a,
p z.:
aka e
i és
ejama
KzR;
jau
i
bul és
kasama
Ds;
pilnos
skylelés
medaus
azimes a
Ad;
agiai
p ie
bal-
kiy
p ikdl a
Sk;
du ys
a ida } a
i
palik a
K2R,
aip
pa
Rk,
S né,
Gd ,
Jn,
T sk,
T k,
V ,
G l,
Zp,
Ply
i
k .2°,
pana8iai
i
senuosiuose
aS uose,
p z.:
Tulszis...
su
Vks su
inpil
buwa
SG
21,;
la u
kaulai
lauszi
buwa
B G
101,
Z .
A.
Bezzenbe ge
BGLS
159—160.
Nuo
ugiai
(p a)
séjami|sé i
ipo
a ejy
Sias
kons ukcijas
ski ia
ai,
kad
daly is
cia
né a
de inamas
su
a dazodzio
(i a dZio)
a dininku.
Tas
a dinin-
kas
gali
bi i
i
nepasaky as;
ada
kons ukcija
u i
aisky
beasmenj
pobiidi,
p z..,.
(daba )
séjama
|
sé a.
(Beasmeniskumas
iS ySkéja
i
kons ukcijose
su
a dinin-
ku,
i8kélus
be a dés
giminés
o ma
j
pi ma
ie a,
plg.
séjama
|
sé a
ugiai.)
Pagal
sa o
unkcija
i
sin aksinius
ySius
ne .
daly iu
be .
g.
o mos
€ia
a i inka
be .
g.
bid a diius,
plg.
alus
(y a)
ga du
i
ga du,
a ojamus
pag e iui
su
de inamomis
y .
i
mo .
g.
o momis
alus
(y a)
ga dus.
Tiesa,
as
pa alelumas
daba inéje
kal-
boje
y a
ik
dalinis:
ne
isos
be .
g.
o mos,
u in ios
biisenos
eikSme,
gali
bi i
pakeis os
de inamomis
biid a dZiy
o momis
i
a i k8¢iai!;
jy
eikSmés
bei
a o-
senos
ski umai
u éjo
ypaé
iS ySké i
ada,
kai
be .
g.
o mos
i o
daugiausia
bi-
senos
eik’me
e u in iais
p edika iniais
zodziais.
Li e a ii ingje
kalboje
nede i-
namos
d ina és
kons ukcijos
su
be .
g.
o momis
baigia
nyk i,
be
aukS aiciu
a -
més
plo o
y inéje
dalyje
jos
da
ge ai
iSsilaikiusios,
o
jy
bal iska
pobiadi
pa i ina
aiskis
sen.
p isy
kalbos
a i ikmenys,
p z.:
e ains
boisei
poklusman
(=
Jede man
sey
yn e han)
57g,
s ai
pe oni...
as
poklusman
(die
Gemeine...
is
n e han)
65,,!;
aip
pa
su
bi .
|.
ne .
daly iais,
PVZ.:
s ai
g ikai
as ...
e wie p on
(die
s inde
seien...
e geben)
43,,;
s ai
gannai
bousei
Pomes on
(Die
Weibe
sein
n e han)
65,514.
La iy
kalbos
beasmenése
kons ukcijose
andame
jau
y .
g.
ne .
daly iy
o mas,
ku ios
a ojamos
panasiai
kaip
lie u iy
Zemai iu
mo .
g.
o mos,
pig.
la.
na
gu-
lé s
,
nemiego a“,
bij
ilgi
doma s
un
smagi
ie s'®
i
lie.
zem.
kaip
liep a,
eip
i
di bk
Als,
jaw
iskas
nupiau a,
su ez a,
ixkul a
Als,
i¥
seno és
bu o
palik a
di os
Z ,
eik
nugy en
kiek
die o
paski a
T s.
Kons ukcijos
ipas
Gia
y a
iSlaiky as,
ik
iena
o ma
pakeis a
ki a,
nes
be a dé
giminé
labiau
sunykusi.
Regulia us
nede inamy
d ina iy
i
ienana iy
kons ukeijy
papli imas
bal u
kalbu
plo e
odo,
kad
jos
ne-
®
Z .
da
N.
Sliziené,
LKK
X134;
LKG
II
158.
Tokios
biisimojo
laiko
o mos
y a
papli u-
sios
ne gi
ose
a mése,
ku
ki y
sudu iniy
laiky
o my
be eik
nepasi aiko.
Po encialinémis,
op a y-
inémis
bei
impe a y inémis
eik’mémis
a ojamos
i
ien isinés
biisimojo
1.
o mos,
Z .
A.
Ja-
kulis,
Lie u iu
kalbos
biisimojo
laiko
is o ija,
kand.
dis.
ank .
Vilnius,
1967,
121
.
©
Pig.
da
K.
B ugmann,
LB
319;
J.
Schmid ,
Plu alb.
162
.;
J.
End
zelins,
HOPAC
XXII.
2
190
.;
J.
Jablonskis,
RR
1464
.;
Ch.
S.
S ang,
VG .
265;
Z.
Zinke iéius,
Dial.
268.
“
Daba inés
lie uyiy
kalbos
pozii iu
okios
kons ukcijos
laikomos
beasmenémis
ne eikia-
mosios
iSies
sudu inémis
o momis,
Z .
N.
Sliziené,
LKK
IX
74;
V.
Si au as,
Kalbo y a.
XXI
72;
E.
Geniugiené,
Kalbo y a
XXIV
(1)
27
.
su
li .
*
J.
Jablonskis,
RR
I
465;
A.
Valeckiené,
DB
555.
18
Z .
da
R.
T au mann,
Ap S.
244;
J.
Endzelin,
Ap G .
100.
™
Daugiau
pa yzdziy
R.
T au mann,
ib.
259;
J.
Endzelin,
ib.
199.
8
A.
Blinkena,
MLLVG
II
533,
W.
K.
Ma
hews,
SEER
XXXIII
360.
28
galéjo
a si as i
dél
biid a dZiy
bei
daly iy
leksijos
s aba éjimo
a
dél
ki y
kalbu
i akos"®,
0
paaiSkin i
jas
be .
g.
bid a dziy
daik a a dine
a osena!’
neleidzia
daug
mazesnis
okios
a osenos
p oduk y umas.
Tad
laiky i
bal y
kalby
nede ina-
mas
kons ukcijas
naujesnémis,
susida iusiomis
iX
de inamy,
né a
pama o.
2.2.2.
A i ikmeny
bal iSkoms
nede inamoms
kons ukcijoms!®
andame
dau-
gelyje
ide.
kalbu,
plg.
s.
sl.
sko pija
sékli o;
ugodno...
k o os o;
s.
us.
epbx
caadKo
@
4en08bK
nadko,
go .
pannu
ga au an
is
ma zeins
galgins
Gal
5,
11,,e go
e a-
cua um
es
scandalum
c ucis“,
g .
od%
éyadd
ToA xo pa in,
lo .
mo s
omnium
e um
ex emum
i
pan.!°
Ne .
daly iy
be .
g.
o mos
sla y
kalby
nede inamose
kons ukcijose
a ojamos
isai
aip
pa ,
kaip
lie u iy
kalboje,
jau
nuo
seniausiy
paminkly,
.
y.
p ies
nej a dZiuo iniy
daly iy
leksijos
nykima,
pyz.:s.
sl.
glas®
u-
_by
uslySano
bude s,
s.
us.
20n0ée
noumano
(1314
m.),
s.
Sek.
més a
bylo
doby o®.
De inimo
nebu imo
ia
aip
pa
neimanoma
paaiSkin i
élesniais
sin aksiniais
p o-
cesais™.
Sios
kons ukcijos
—
ai
anks esniy
sakinio
aidos
epochy
palikimas.
{s o iniai
bei
ipologiniai
ide.
sakinio
s uk i os
y inéjimai
leidzia
many i,
kad
ide.
bend ys és
laiko a piu
p edika inés
a dazodziy
o mos,
eigkian ios
bisena,
bu o
nekai omos,
nede inamos
i
eikiausiai
a i iko
g ynus
kamienus”.
Kaip
ik
okias
g yno
kamieno
o mas
u i
bal y
i
sla y
be .
g.
bid a dziai
i
daly iai
su
*-o
Gia
kalbamose
kons ukcijose®*.
Tad
lie u iy
kalbos
ney.
daly iy
bey.
g.
o mos,
einan ios
eiksmaZodzio
pozicijoje,
eikiausiai
bu o
siejamos
su
i ai iy
giminiy
a daZodZiais
nuo
y
laiky,
kai
daba iné
bid a dziy
leksija
da
nebu o
susi o ma-
usi,
i
,,p edika y ine
unkcija
a ojami
g yni
a dazodziy
kamienai
nebu o
de-
inami
su
eiksniu“
(J.
Kazlauskas,
Is .
g .
304)**.
Tu in
gal oje
p edika iniy
bid-
*®
Vokie iy
kalbos
j aka,
ku ia
Ch.
S.
S angas
VG .
179
iZii i
ne
okiose
kons ukcijose,
kaips.
p .
s a
ioumas
ni
as
labban
57,7
(=lie.
ai
jums
né a
ge a),
miisy
manymu,
galéjo
ik
s imu-
Jiuo i
sen.
p iisy
kalbos
be .
g.
o my
a osena
su
y .
bei
mo .
g.
a da%odiiais
bei
i a dZiais.
37
K.
B ugmann,
Syn .
174—5.
a8
Pilg.
E.
F aenkel,
Bal osl.
38.
29
BF.
Miklosich,
VG
IV
29;
®.
H.
Bycaaes,
Uc .
Tp.
446;
A.
A.
Tlo e6ua,
3an.
I-T1
114
.;
I
358
.;
B.
Delb iick,
VS.
Til
247
—248;
UW.
Sun3enun,
MOPAC
XXII
192
s
O.
Lage k an z,
P id.
19—20.
*
BF.
Miklosich,
ib.
365;
A.
A.
To e6usa,
3an.
IIL
359
.;
B.
HW.
Bopxoscxua
—
Tl.
C.
Kysuenos,
Wc .
p.
423
.;
®.
IT.
@unun,
TMponex.
495
.,
J.
Baue ,
OSS
IL
334.
*
Nuomonei
dél
s.
usy
k.
nede inamy
kons ukcijy
ySio
su
daly iu
leksijos
nykimu
(i.
C.
Kysxenos,
MMPI
Ill
71
.;
C.
M.
O6uopeKuli,
Ouepxn
159;
3.
M.
Tle posa,
Y3
JIM
CCIL,36
.)
a ba
dél
ju
élesnés
kilmés
ig
beasmeniy
pasakymy
(A.
A.
Iaxma os,
Cun .
1119,
T.
II.
Jlom es,
Ouxepxu
209
.)
p ies a auja
nede inamy
kons ukcijy
bu imas
jau
se-
niausiuose
paminkluose
(plg.
®.
I].
®uann,
ib.
499),
ju
iSpli imas
i ai iose
sla y
kalbose
i
y8-
kios
ki y
ide.
kalby
pa alelés.
Dél
seno inio
Siu
kons ukcijy
pobiidzio
plg.
da
O.
C.
Mexp-
Huuyk,
Be ym.
383;
Poss.
142—3.
=
Pig.
W.
Lehmann,
PIE,
69
.,
199
.,
208
su
li .
®8
Dél
be .
g.nom.-acc.
o mos
su
*-o
senumo
Z .
S.Ag ell,
Neu .
18;T.
Milewski,
Indo-
hi .
22-23;
V.
Ma Ziulis,
Bal .
84
.
su
li .;
J.
Kazlauskas,
Is .
g .
124.
T adiciné
pazi a,
kad
bal y
be .
g.
o mu
(gé a,
ei a
e c.)
galinis
-a
<
*od(R.
T a
u mann,
Ap S.
244,
J.
Endzelins,
MOPAC
XXII
192,
Ap G .
99
.
i
k .)
sunkiau
i ikima
jau
dél
o,
kad
ji
izoliuoja
o
kamieno
a dazodzius
nuo
ki u,
ku iy
be .
g.
o ma
nuo
seno
laikoma
g ynu
kamienu
(plg.
K.
B ugmann,
G d .
Il,
144).
Fleksijos
-d/
ne odo
nei
bal y
i
sla y
kalby
duomenys,
nei
is
bal y
ki ados
skolin i
be .
g.
a daZodiiai
iny
kalbose,
# .
J.
Kazlauskas,
Is .
g .
123;
V.
MaZiulis,
ib.
85.
**
P edika inés
nede inamy
be .
g.
o my
(p z.:
lie.
sal a,
g aiu,s.sl.
sladko,
go .
ilu)
a o-
senos
seno iskuma
pab ézé
O.
Lage k an zas,
P ad.
12,
19
.,
iSkéles
nuomone,
kad
ide.
i8
p a-
‘dziy
kiek ienas
p edika inis
biid a dis
u éjes
neu .
sing.
o ma,
o
giminés
i
skaigiaus
ski umai
a si ade
éliau.
29
a dZiy
bei
ney.
daly iy
o mos
a chaikuma
i
neabejo inus
a osenos
a i ikmenis:
giminiSkose
kalbose,
modeli
(alus)
ga du,
kaip
i
jo
a ian a
( ugiai)
séjama
|
sé-
a
galima
laiky i
indoeu opie i8ku®®.
2.2.3.
Nesunku
pas ebé i,
kad
is
modelis
ep ezen uoja
ne
ka
ki a,
kaip:
nominalinj
sakinj
su
nede inama
pag indine
dalimi
(A.
Valeckiené,
DB
557).
Tuo:
badu,
nag inédami
ne .
daly iy
be .
g.
o my
a osena,
él
p ieiname
p ie
nomi-
nalinio
sakinio,
ku iuo
pa em os
kons ukcijos
su
eik.
daly iais.
Kaip
jau
miné a,.
jose
eik.
daly is
dazniausiai
y a
de inamas
su
eikéjo
(agen o)
a dininku.
Ta iau:
de inamos
kons ukcijos
né a
ienin elés
i ,
ma y ,
ne
pacios
seniausios.
Kad
nomi-
nalinio
sakinio
pag indine
dalimi
ki ados
galéjo
ei i
nede inami
i
specialios
leksi-
jos
ne u in ys
eik.
daly iai,
aiSkéja
ix
ju
be .
g.
o my
a ojimo
iek
su
y i8kosios,
ick
su
mo e iSkosios
g.
a da%odiiais
bei
i a dZiais,
p z.,
b oliai
|
sese ys
séjq,.
séje,
séda e,
sésiq.
Tokia
a osena,
i8likusi
didesnéje
lie u iy
kalbos
plo o
dalyje®*,
negali
bi i
nauja,
nes
iek
bid a dyiu,
iek
daly iy
linksnia imo
pa adigmose
gi-
minés
p ieSp ie’a
ge ai
iSlaikoma;
ja
galima
paai8kin i
ik
laikan
sin aksiniu
a -
chaizmu
i
suponuojan ,
kad
,,i8
p adZiy
be .
giminés
ienaskai os
o ma
galéjo
bi i
siejama
su
be
ku io
skaiSiaus
i
be
ku ios
giminés
eiksniu“
(J.
Endzelins,.
MOPSC
XXII
198)27,
G e a
d ina iy
sese ys
ée
ipo
pasakymy
su
be .
g.
o momis
u ime
i
iena-
na iy,
p z.,
(Siandien)
sninga,
(seniau)
snige,
snigda e,
( y oj)
snigsiq
(plg.:
sako:
Pa
jum
isq
asa q
lyjq@
Rk;
ku
au
nelije
Ds;
jau
bu o
p aaiixe,
kai
sukilo
G z
LKZ.
I,
515;
sniegu élio
pasnige
Lz
LKT
395).
Beasmene
eikSme
Sios
o mos
a ojamos:
aip
pa
i ai iose
kons ukcijose
su
jungiamaisiais
zodZiais,
p z.:
né a
kas
da a,,
ku
eing
i
pan.,
Z .
da
1.9.3.
Jas
andame
i
am
ik y
dalyky
bu ima
eiSkiangiuo-
se
sakiniuose,
p z.:
cia
abaly
esq
Mz;
ilky
esq
Rk;
daba
da
eip
ebesq
Rk;
ugiy
nesqa
Slm,
Vk&;
labai
mélyniy
bu e
Kp,
aip
pa
su
be .
g.
bid a dZiais,
p z.:
aje
gi
Kaip
g azu
biida e
U ,
plg.
Ju
da bai
bei
bi iskos
buda onés
ik
biau u
esq
bei
géda
Zi é i
DonR
55.
Tokie
sakiniai,
i8
ku iy,
ma y ,
iS iedéjo
esq
kaip
modalinis
Zodis
(plg.
ésq,
jiis
u i
i ei
Sk),
sa o
eik’me
y a
olygis
sakiniams
su
ne .
daly iy
be .
g.
o momis,
plg.:
kumelei
nieko
nésama
Ds:
ki iems
pasaulyje
esama
da
blogiau
LKZ
III
740;
kiek
cia
esama
nelaimiy
VaizgRR
IL
115;
siqnak
ilky
ba a
PIS;
se-
niau
en
bii a
g yby
Mi .
Veikiamujy
i
ne eikiamyju
daly iy
be .
g.
o my
sin ak-
siné
pozicija
ia
y a
isai
iden iSka,
i
ienos
gali
bi i
lais ai
kai aliojamos
ki omis..
Taigi
pap as iausio,
i ,
ma y ,
seniausio
ipo
kons ukcijos
su
eikiamujy
i
ne ei-
kiamujy
daly iy
be .
g.
o momis
sa o
s uk ii a
ix
esmés
su ampa.
Abiejy
pama a
suda o
i8
ide.
bend ys és
laiky
pa eldé i
nominaliniai
sakiniai,
ik
kons ukcijose
2°
Modelio
(alus)ga du
senuma
pa i ina
i
he i y
be .
g.
bad a dziu,
p z.
aisu
»,ge a,
ge ai“,
mekki
,,daug*
a osena,
Z .
E.
Ben enis e,
Hi .
64.
Bi
Bh:
Zinke iéius,
Dial.
378—9,
381—2
i
Lie u iu
kalbos
a laso
ka o eka.
Ypa
pa-
pli usios
bii ojo
ka inio
laiko
yeik.
daly iy
be .
g.
o mos,
ku ios
li e a i inéje
kalboje
ne apo
no -
minés
eikiausiai
ik
dél
pa adigmos
i8lyginimo
i
Ry y
P iisijos
lie u iy
aSomosios
kalbos,
ypaé
F.
Ku Saiéio
g ama ikos,
i akos,
.
V.
Rima,
Kalbo y a
XXIV
(i)
80.
*7
Panasiai
daba
a ojama
bi .
|.
eik.
daly iy
be .
g.
o ma
Laziiny,
Gudéliu,
Kabéliy
i
kai
ku iose
ki ose
lie u iy
kalbos
plo o
pak asciy
a mése,
p z.:
j
bdba
ba o
az
peéi
p e klaipi,
ilkas
isgaisi,
asizdjj
gili
Lz
(E.
G ina eckiené,
LKK
ILI
200);
isékia
pabu ai:
i
pa dlgi’s,
i
alkana
GdlS
(LKT
369).
Taciau
oks
be .
g.
o mos
apibend inimas
cia
gali
bii ii
élesnis,
a si a-
des
dél
daly iy
s aba éjimo
(plg.
panagiai
sus aba éjusias
pusdaly iy
o mas
Gudéliuose
LKT
368,
Zie eloje
LKG
II
378
i
k .).
36
su
ney.
daly iais
ge iau
i8laiky as
i
labiau
apibend in as
ju
senesnis
s uk i os.
modelis
( .
y.
su
nede inamomis
be .
g.
o momis).
2.2.4
Tolesné
kons ukcijy
su
be .
g.
o momis
aida
y a
susijusi
su
ne .
daly~
iy
i aukimu
i
e bum
ini um
sis ema
i
pasy o
susida ymu.
Ry iniy
bal y
kalbose pasy as
ne
isu
galu inai
susi o ma es.
Kai
ku iose
lie u iy
kalbos
a mése
(p z.,
pie iniy
auk8 aiciy,
dalies
y iniy
auks aiéiy)
ji
suda o.
ik
beasmenés
kons ukcijos
su
be .
g.
daly iais.
Ta iau
Zemai iu
i
aka iniy
bei
dalies
y iniy
aukS ai iy
a mése
pasy o
o mos
su
y .
i
mo .
g.
daly iais
pla-
Giai
papli usios.
Nuo
pa
a& ijos
p adZios
jos
a ojamos
daugelyje
XVI—
XVII
a.
paminkly.
Fo muojan is
pasy ui,
adnominalinis
gene y as,
i§
seno
a o as
posesy inéje
kons ukcijoje,
ga o
eikéjo
kilmininko
(gene i us
auc o is)
eikSme*.
Gene y o
a -
osena
su
pasy ine
eik8meg
gaunan iais
a
ga usiais
p iesagos
* o
daly iais
(ypa
ais,
ku ie
a imi
daik a a dziams)
pas ebima
i
sen.
indoi anie iy®,
g aiky®,
gal
bi ,
sen.
pe sy**
kalbose,
adiau
nieku
nebu o
aip
i8plé o a,
kaip
lie u iy
kalboje.
Gen.
auc o is
Gia
bu o
apibend in as
iek
su
anzi y iniy,
iek
i
su
in anzi y iniy
eiksmazodziy
ne .
daly iais,
i
g e a
namas
é o
s a oma
iSpli o
é o
sédima
ipo
kons ukcijos.
Tose
kalbose,
ku
ne .
daly io
eiksmo
agen as
im as
eikS i
ki ais.
linksniais
bei
p ielinksninémis
kons ukcijomis
(daugiausia
aip
pa
posesy inés
kilmés),
jos
kai
ku
i gi
bu o
susie os
su
ne .
daly iy
be .
g.
o momis,
plg.
lo .
dic um
es
a e,
ahd.
iz
is
gesc iban
ona
di
(P.
T os ,
LKK
III
221).
Ypaé
iSpli o
okia
a osena
usy
kalbos
a mése,
ku
eikéjo
aiSka
labai
j ai uoja:
g e a
y aujancios
kons ukcijos
Y
+
gene .,
p z.:
Mpu
CBYol
Y
BOAKA
3ape3sano
(B.
A.
Ma seenxo,
MMPJI
II
125)
éia
andama
i
eikéjo
ins umen alis
(Gexbeu
mecmum
nodapéno
ib.
128),
om+
gene .
(om
[emoku
nucaxo
ib.
130)
i
k .
Daly iy
be .
g.
o mos
okiais
a ejais
da omos
i i
in anzi y iniu
eiks-
mazodziy,
pyz.
y
meHa
@
xo3a icmeo exosceno®.
No s
eikéjo
aiSka
ski inga,
ipologinis
Siu
kons ukcijy
pa alelumas
su
lie u i§komis
aki aizdus.
Jas
sug e-
ings,
W.
K.
Ma hewsas
SEER
XXXIII
365
p iéjo
iS ada,
kad
abiejose
kalbu
g upése
ju
pama a
suda é
beasmeniai
sakiniai
su
ne .
daly iy
be .
g.
o momis.
*8
Dél
gen.
auc o is
ySio
su
posesy iniu
kilmininku
Z .
K.
B ugmann,
G d .
Il,
601;
B.
Del-
b iick,
VS.
I
348;
E.
F aenkel,
Kas.
95
su
li .;
Bal osl.
37
su
li .;
H.
Pede sen,
KZ
XL
152.
Dél
gen.
auc o is
la iy
kalboje
J.
Endzelins,
LaG .
561.
Posesy ine
lie u iy
kalbos
gen.
auc o is
p igim j
odo
i
juo
einan ios
sa ybinés
j a dziy
o mos:
mano,
a o
a nes a
(ne
manes,
a es),
plg.
E.
F aenkel,
Kas.
96;
V.
Zulys,
Bal is ica
V
(2)
170.
**
K.
B ugmann,
ib.;
B.
Delb iick,
AiS.
153;
VS
I
348;
E.
F aenkel,
Bal os!.
37.
*°
K.
B ugmann,
ib.
601;
LB
321.
%
Z .
H.
Hiibschmann,
Cas.
270,
B.
Delb iick,
VS.
I
348;
E.
Ben enis e,
BSL
XLVIIL
52
.
su
li .
Sen.
pe sy
kalboje
andamos
mand
k am
ipo
kons ukcijos
pagal
sa o
san-
da a
isai
a i inka
lie.
mano
ki a
(gen.-
da .
+
* o
eiksmazodinio
bid a dzio
be .
g.
o ma),
a~
Ciau
jose
einan ios
* o
o mos
pasy inis
pobiidis
pas a uoju
me u
disku uojamas:
E.
Ben enis e’as,
ib.
52—
62,
laiko
ja
eiksmaZodiniu
daik a a diiu,
o
pa ia
kons ukcija
—
posesy ine;
p ieSingai
—
G.
Co dona,
Lg
XLVI
1
—
12.
Nuomoniy
ski umas,
ma y ,
kyla
dél
nepakankamo
Sios
kons uk-
cijos
i8sisky imo
i8
posesy iniy,
.
y.
labai
anks y o
Pasy o
aidos
e apo;
pasy inémis-pose~
sy inémis
jas
laiko
D.
I.
Edelmanas,
BA
1974.
123-24,
ski ingai
nuo
M.
M.
Guchman,
Sp .
71—72,
ku i
posesy ine
kons ukcija
g iez ai
ski ia
nuo
pasy inés,
Dél
gen.
auc o is
p adme-
ny
ki ose
ide.
kalbose
Z .
G.
Co dona,
ib.
2—3.
*
YW.
B.
Kyspmuna
—
E,
B.
Hemueuxo,
Cun .
109;
en
pa
17—116
i&samiai
apie
pa-
sy ines
usy
k.
a miy
kons ukcijas
su
be .
g.
o momis
su
li .
31
2.4.2.
Veik.
i
ne .
daly iy
pag indiniy
modaliniy
eik’miy
su apimas,
esan
ski ingiems
a osenos
a ealams,
y a
s a bus
a gumen as,
odan is
NN
y8i
su
ki-
ais
p edika inés
daly iy
a osenos
a ejais.
Jeigu
ne iesiogine
nuosaka
laiky ume
iesiog
iS iedéjusia
i
a dininko
su
daly iu
(VD)
a ba
galininko
su
daly iu
(GD),
bii y
isai
nesup an ama,
kaip
okias
padias
eikSmes
ski inguose
a ealuose
galéjo
gau i
ne .
daly iy
be .
g.
o mos,
ku ios
VD
kons ukcijoje
isai
ne a ojamos,
o
GD
pasi aiko
ik
e ai
i
spo adiSkai
(p z.:
pa éjus
adau
i
An ano
a aziuo a
Ik;
adau
duonos
pa nes a
Vins).
Vienodos
eik&més
negaléjo
a si as i
a si ik inai,
0
laiky i
jas
a chai8komis
neleidzia
ki y,
ypaé
seniausiai
paliudy u,
ide.
kalby
duome-
nys®.
Ma y ,
jos
y a
a si adusios,
am
ik u
laiko a piu
kin an
iek
eikiamuju,
iek
ne eikiamyjy
daly iy
p edika inés
a osenos
pobidziui.
To
p oceso
p ielaidas
pa uosé
bend esni
nominalinio
i
e balinio
sakinio
a pusa io
san ykiy
bei
s uk a-
os
paki imai.
Po
o,
kai
senieji
nominaliniai
sakiniai
bu o
i auk i
i
e baliniy
sa-
kiniu
pa adigma
(Z .
1.9),
daugelis
p edika iniy
daly iy
liko
nuo
jos
nuo Salyje.
Vieni
i§
jy
sus aba éjo
idiominiuose
a
pusiau
idiominiuose
pasakymuose,
ki i
ga-
o
modalines
eikSmes
i
uo
bidu
bu o
naujai
ip asmin i
paki usioje
sin aksinéje
sis emoje.
Daly iy
modaliniy
eikSmiy
susida yma
nulémé
isas
kompleksas
idiniy
i
iSo iniy
salygu.
3.
MODALINIU
REIKSMIU
SUSIDARYMAS
3.1.
Polinkis
modalinémis
eik’mémis
a o i
nominalines
eiksmazodiio
o -
mas,
ne enkan€ias
sa o
pi minés
unkcijos,
ide.
kalby
is o ijoje
iS ySkéja
gana
daZnai.
I§
daugelio
okiy
a eju
isy
pi ma
miné inas
daly iy,
éliau
supino
j aukimas
j
bal y
kalby
op a y o
pa adigma.
Sla y
kalbu
pe i as inis
op a y as
(p z.,
us.
Oa
6ol)
aip
pa
suda y as
i§
daly iais
i usiy
eiksmaZodiniy
bid a dziy
su
p ie-
saga
-/i
pagalbinio
eiksmaZodzio".
Tie
pa ys
daly iai
su-/,
ne eke
leksijos,
bulga u
kalboje
i o
a pasakojamaja
nuosaka
i
admi a y u
(Z .
3.6.1
.).
G aiky
i
lo yny
kalbose
ne iesioginé
kalba
bu o
eiSkiama
in ini y ais
( ad.
in ini i us
na a ionis),
.
y.
aip
pa
nominalinés
p igim ies
o momis®.
Apsk i ai,
kai
ku i
no s
eiksmazo-
diné
o ma
p adeda
nyk i
i
jos
p oduk y umas
sumazéja,
pap as ai
suak y éja
os
a ojimas
j ai iomis
modalinémis
eik$mémis*®.
Pasak
J.
Ku y owicziaus
(In l.
ca .
136
.),
ne gi
senasis
op a y as
kiles
i8
an inés,
modalinés,
indika y o
a -
osenos
po
o,
kai
pi mine
indika y o
unkcija
pe émé
ki okios
o mos.
3.2.
Su
nominaliniy
eiksmazodzio
o my
modalinés
a osenos
polinkiais
sie ina
a
aplinkybé,
kad
ne iesiogiai
pa i as
eiksmas
daugelyje
kalby
eiSkiamas
°°
Modaliniy
eikSmiy
mo ologizacija
ide.
kalbose
né a
labai
sena:
he i y
kalboje
y a
ik
indika y as
i
impe a y as,
ki ose
kalbose,
ge ai
iSlaikiusiose
seno ine
bakle,
andama
da
ben
iena
sena
nuosaka,
ad
ide.
bend ys és
laiko a piui
pap as ai
ekons uojama
ne
daugiau
kaip
ijy
nuosaky
sis ema,
plg.
A.
Hahn,
Subjunc i e
and
Op a i e,
New
Yo k,
1953,
p.
56;
J.
Gonda,
The
cha ac e
o
Indo-Eu opean
moods,
Wiesbaden,
p.
1956;
J.
Ku y owicz,
In l.
ca .
136;
A.
E ha ,
SPFF
A
XX
(1972)
23;
P.
Lehmann,
PIES
105—6;
ki aip
(4
nuosakos)
A.
Casyenko,
Cp.
p.
288
.
Tokiomis
aplinkybémis
laiky i
lie.
k.
daly iy
modaline
eik’me
pi mine
(C.
H.
Tpys3aesa,
BJIY
Xx
129—30)
né a
pama o.
*
Pig.
K.
B ugmann,
G d .
I
3?
873—4;
B.
Delb iick,
VS.
11409;
B.
U1.
Bopxoscxui
—
Il.
C.
Ky3ueuos,
Uc .
p.
288;
J.
Ku y owicz,
In l.
ca .
137.
2?
A.
Meille
—
J.
Vend yes,
T ai é
672
.
*
RySkus
pa yzdys
Gia
gali
bii i
se by—cho a u,
i§
dalies
i
bulga y
kalbu
ao is o
modali-
né
a osena,
pas ebima
nuo
XV
a.
Z .
M.
JLeasuosa,
CC6
63
.
38

ype ek u.
Lie u iy
kalbos
pe ek a
suda o
eik.
i
ne .
daly iai
su
eiksmaZod7iu
bi i,
i
jo
ySys
su
NN
y a
aki aizdus
(Z .
1.8.2
.).
Naujos
pe ek o
o mos,
j
ku ias
icina
daly iai
i
ki i
eiksmazZodiniai
a daZodiiai,
kai
ku iose
sla y
(bulga y,
make-
donieciy*)
i
omany
(p ancizu,
i aly,
ispany)
kalbose®
aip
pa
Zymi
i§
ki y
lipy
suZino a,
pe pasako a
eiksma.
Kad
okia
pe ek o
a osena
y a
gana
sena,
ma y i
i$
sen.
indy
kalbos,
ku ioje
pe ek as
(ski ingai
nuo
ao is o
i
impe ek o)
jau
edu
laiko a piu
ei8ké
eiksmus,
ku iy
liudininku
kalbé ojas
nebu o,
apie
ku iuos
su-
Zino a
ne iesiogiai,
a pi8kai®.
Kaip
Zinoma,
ide.
pe ek as
( aip
pa
i
élesnés
jo
pe i as inés
a mainos
a ski ose
kalby
g upése)
ei8ké
i8
anks esnio
eiksmo
kilu-
sia
biisena,
egzis uojan iqa
daba yje.
Tuo
emdamiesi,
ieni
y iné ojai
jo
moda-
ling
a osena
siejo
su
anks esnio
eiksmo’,
ki i
—
su
bisenos
eik’me®.
I8 y us
pe ek o
is o ija
g aiky
i
s.
indy
kalbose®,
ku
jo
o mos
y a
ge iausiai
iSsilaikiusios,
i
ge many
kalby
ad.
p e e i o-p ezen inius
eiksmaZodzius™,
paaiXkéjo,
kad
bise-
nos
eikSmé
y a
pi miné,
0
p aci ies
eiksmo
eik§més
i¥kilimas
i
pe ek o
i auki-
mas
j
eiksmaZodzio
laiky
sis ema
—
élesnis
ei8kinys!.
Dél
okios
eikSmés,
Sak-
nies
o
okalizmo
i
ki y
aplinkybiy
jau
ne
syki
bu o
keliama
min is,
kad
pe ek as
iS iedéjes
i8
eiksmaZodiniu
daik a a dziy!?.
Pas a uoju
me u
J.
Ku y owiczius
(Apoph.
41
.,
In l.
ca .
61
.)
i
C.
Wa kinsas
(IdgG .
III
1
105
.)
pe ek o
nomina-
linés
kilmés
hipo eze
pag indé
mo onologinés
ekons ukcijos
me odu.
Tuo
badu
a si ado
naujy
a gumen u
many i,
kad
polinkis
NN
eikSme
a o i
pe ek qa
ben
ne iesiogiai
y a
salygojamas
jo
a dazZodinés
p igim ies.
Ki ose
kalbu
Seimose
pe -
pasako us
ak us
i gi
links ama
Zymé i
nominalinés
kilmés
o momis.
Pa yzdZiui,
iu ky
kalbu
,,neaki aizdinio
bi ojo
laiko*
o mos
su
-gan,
-my’,
i8
p adziy
u éju-
sios
pe ek ing
eikSme,
kildinamos
i§
daly iy**.
Vidu amZiy
a aby
kalboje,
eiSkian
ne iesioging
kalba,
e bum
ini um
bu o
kei iamas
eiksmo
pa adinimus
eiSkian-
Giais
a daZodZiais“,
panaSiai
a ojamos
eiksmaZodiniy
a dazodziy
a
i8
ju
iS iedéjusios
o mos
kai
ku iose
Kaukazo
kalbose!®.
Ta
aplinkybé,
kad
lie u iu
E7361:
*
Meye —Liibke,
G amma ik
de
omanischen
Sp achen,
LI,
Leipzig,
1899,
§
107;
O.
G iinen hal,
KZ
LXIII
135
su
li .
®
Z .
J.
S.
Speye ,
VedS.
175;
J.
Lohmann,
KZ
LXIV
42;
J.
Bloch,
MSL
XIV
48;
L.
Renou,
La
aleu
du
pa ai
dans
les
hymnes
édiques,
Pa is,
1925,
p.
87.
7
L.
Renou,
ib.
88.J.
Ku y owicz,
BPTJ
XXIX
29—30.
Modalinés
a osenos
susida yma
J.
Ku y owiczius
laiko
bend a
ide.
kalby pe ek o
aidos
endencija,
kylanéia
dél
pe ek o
an inés
unkcijos
(,, eiksmas,
anks esnis
uz
kalbos
momen a“)
i imo
pag indine.
8
O.
G iinen hal,
KZ
LXIII
135
.
W.
Fiedle is,
ACB
VI
369,
pe ek o
modaline
a ose-
na
aiskino
uo,
kad
jis
jungia
a p
sa es
d i
laiko
plo mes.
®
J.
Wacke nagel,
S udien
zum
g iechischen
Pe ek um,
Go ingen,
1904;
P.
Chan ai-
ne,
His oi e
du
pa ai
g ec,
Pa is,
1927;
L.
Renou,
ib.
9.
Benspenuc ,
Ol.
144
.
™
Plg.
J.
Wacke nagel,
Vo les.
I
166
.;
9.
Benpeuuc ,
OJI.
217,
J.
Ku y owicz,
BPTJ
XXIX
28;
A.
H.
Capyenxo
Cp.
p.
326.
*
Pilg.
O.
G iinen hal, KZ
LXIILI
133
.;
H.
Hi ,
IdgG .
LV
273
.
P ieSingai
J.
Loh-
mann,
KZ
LXIV
42
.,
48,
ku
pe ek o
modaliné
ya osena
siejama
ik
su
jo
seman ika,
a si i-
bojan
nuo
o mu
genezés.
43H.
3.
Tananesa,
Ocu.
179-180
su
li .
™
5.
M.
Tpange,
Baegenue
B
cpaBHuTeibHOe
H3y4¥eHHe
CeMHTCKHX
s3bIKOB,
Mocksa,
1972,
p.
397.
8
H.
Vog ,
IF
Lil
245
.,
J.
Lohmann,
ib.
43
.;
dél
g uziny
ad.
ezul a iniy
I
eiksma-
Zodzio
o my,
eiSkian iy
iS
ki y
lapy
a
iS
ezul a y
pa i us
eiksmus,
san ykio
su
la iy
k.
ne .
nuosaka
Z .
Y.
JI.
Can xyunu suau,
Sin agma ika
146—149.
39
kalboje
ne iesioginés
nuosakos
eikSme
ga o
daly iai,
ku iy
daugumas
aip
pa
zymi
ezul a ine
biisena,
eikiausiai
y a
ne
a si ik iné,
o
pag is a
bend esniais
se-
man inés
aidos
désningumais.
3.3.1.
Lie u iy
kalbos
NN
bidinga
pe pasako o,
ne iesiogiai
Pa i o
eiksmo
eikSmé
ki ose
ide.
kalbose
daZniausiai
nusakoma
op a y u.
Tokios
a osenos
uZuomazgy
pas ebé a
jau
sen.
indy
k.
paminkluose,
ku
op a y as,
pasak
J.
Gondos,
igalina
eiksma
nusaky i
a sa giau,
su
am
ik u
eze u,
pab éZ i
subjek y y
p a-
neSimo
u inj?®,
G aiku
kalboje
op a y as
aip
pa
u éjo
a sa gumo,
eze uo u-
mo
a spalyj
i
galéjo
eik& i
eiksma,
ku io
ik umo
kalbé ojas
nega an uoja.
Ne ie-
Sioginei
kalbai
pe eik i
op a y as
Home o
epuose
da
os
p adedamas
a o i?’,
be
éliau,
maZdaug
nuo
He odo o
laiky,
da osi
isai
ip as as!8,
Ne iesiogiai
pa i o
pe i as inés
op a y o
o mos,
susidedanéios
ig
pagalbinio
eiksmaZodzio
i
daly io,
P z.:
*bi
negelbqs,
*bi
nekéles
(=s.
sl.
ax e
bi
byl®);
po
o,
kai
op a y inés
eikmés
k ii is
bu es
pe kel as
i
daly j,
bi
a
be
iSnyke,
i
uo
bidu
pe i as inis
op a y as
i es
NN.
Pe i as inio
op a y o
ekons ukcija,
be
abejo,
y a
s a bi
NN
genezei:
i
lie u iy
kalbos
op a y o
o my,
i
ku iy
sudé j
jeina
supinas;
adinasi,
p ie¥
supino
isigaléjima
op a y e
ji
da
nebu o
i nykusi.
Pa s
daly is
bu o
supino
iXs um as
i
pe i as iniy
op a y o
o my,
ad
jis
i gi
negaléjo
ienas
lik i
op a y inés
eik’més
eiSkéju.
Sla y
kalby
pe i as inés
op a y o
o mos,
sa o
sanda a
a i inkancios
lie u iSkasias,
NN
eikSmés
ne u i.
Tokiomis
aplinkybémis
NN
kildin i
iesiog
i§
pe i as inio
op a y o
nea odo
imanoma.
Misy
manymu,
pe i as inis
op a y-
as
galéjo
ik
ne iesiogiai
p isidé i
p ie
ki y
daly iy,
einanciy
su
pagalbiniais
eiks-
mazZodzZiais
a
be
ju.
modalinés
a osenos
susi o ma imo.
3.3.2.
RySiai
a p
op a y inés
i
ansla y inés
(pe pasako o
eiksmo)
bei
du-
bi a y inés
(abejojimo)
eikSmiy
pas ebimi
i
pa ios
lie u iy
kalbos
is o ijoje.
S.
Vais-
no o
»
Zembiiigoje“
i
ki uose
a’ uose
a iamosios
nuosakos
pe i as inés
o mos,
suda y os
i§
bi i
a iamosios
nuosakos
i
es.
|.
eik.
daly iu,
ka ais
a ojamos
pe -
*© J.
Gonda,
The
cha ac e
o
he
Indo-Eu opean
moods,
Wiesbaden,
1956,
p.
61.
Au o-
iaus
duo uose
Pa yzdZiuose
op a y as
mazdaug
a i inka
lie.
NN
i
gali
bi i
ja
e ciamas,
p z.,
sk .
gacche
kadaci
,,ji
a eisian i
kada
no s‘*,
Z .
da
B,
F aenkel
IF
XLVI
44—5
su
li .
17
Pap as ai
ne iesioginiuose
Klausimuose
(J.
Gonda,
ib.
124),
ku
dis
gali
bi i
e c iamas
ilie u iy
kalba
i
NN,
i
a iamaja
nuosaka,
plg.
p
368:
elpo o
is
el
,,jie
Klausé,
kas
jis
esas“
a ba
,,kas
jis
ba y“.
8)
Delb iick,
VS.
IIL
287;
H.
Hi ,
IdgG .
VII
206;
P.
Chan aine,
Le
G ec
e
la
S uc u e
des
langues
mode nes,
—
Language,
TCLC
IX,
1959,
p.
28;
J.
Gonda,
ib.
125-6;
JI,
®,
Jloces,
O
SaKOHaX
COKHOTO
MpeqoKeHuA
B
APeBHe peyecKOM
sA3bike,
—
C a bu
un
HCCACROBAHUA
NO
ASbIKO3HAHHIO
1
Kslaccnyeckoi
puaogno un,
Mocksa,
1965,
Pp.
42—48,
47,
*
A.
Meille —J,
Vend ies,
T ai é
674—5;
J.
H.
Schmalz—
dq
3B,
Ho mann,
Syn .
568
su
li ,
»
P.
Diels,
KZ
XLI
194—8;
H.
Hi ,
U g.
III
207.
40
pasakojan
nej ikimus
a ,
au o iaus
manymu,
gin¢y inus
dalykus,
.
y.
isai
pana-
Siai,
kaip
NN,
p z.:
mokin
|
i
kaip
bik
Sac amen ai
bu u
malone
dudq
120,_73
anis
saka
jdan
zodczei
Ch is aus...
isch
akiu
i
dhumu
bu u
a de i
160°,;
ap eischki-
mu
isch
dangaus
laukie
|
pe
ku ius
Diewas
i isamp
|
buk
silingas
bu u
essas
an
ischganima
120,4;
kaip
nessa
bu u
galeie
bu i
|
idan
Dwassia...
ne
bu u
p iminusi
|
kad
okia
ijednones
a ie a
bu u
u eiiussi
bu i
PM
92,,.
P ijungiamyjy
sakiniy
Salu-
iniuose
démenyse
jomis
eiSkiami
i
abejojami
dalykai,
p z.,
egisi
iog
n idemais
Misschos
a ie a
nepa ei usi
kunigis osp
MT
(PM)
78,.
Panagiai
a iamosios
nuosa-
kos
o mos
a ojamos
i
daba inéje
kalboje,
plg.,
paklausé,
kas
jis
oks
bii y
(g e-
a
esqs).
An a
e us,
NN
be
jung ies
S.
Vaino o
a8 uose
kai
ku
eina
ie oj
a iamo--
sios
nuosakos
pe i as iniy
o my,
p z.:
Nessa
kad
okios
eczoses
nibu as
|
po
schei
gjwa ai
p iwalu
essa
(=
bi y
bu e)
|
ikek
am
S.
Powilas
bu u
q
pacze
|...
neuschmi sches
PM
33%,,22;
schi a ai
wiss
eip...
s ip u
i a
|
kaip
buk
Diewas
pa sai
Baszniczoie
p ibudams
da gs
bei
ischpildqs
(=da y y
bei
iSpildy y)
109,¢.
Tokia
pacia
eikSme
gali
u é i
i
padaly iai,
ku ie
S.
VaiSno o
ie omis
apsk i ai
a oja-
mi
ie oj
daly iy
be .
g.
o my
(plg.
1.5.2),
PVZ.:
a ai
u
nusidi i
ne
i
budu
|
kaip
buk
dinkscze
eikalingas
sluszbas
p iwalu
san
an
o
ike ies
202945.
NN
i
a iamosios
nuosakos
o mos
pag e iui
eina
p ijungiamyjy
sakiniy
Salu iniuose
démenyse,
p iklausanéiuose
nuo
y
pa iy
eiksmaZod7iy
i
u inéiuose
a
pa ia
unkcing
eik’me,
p z.:
(popieZi8kiai)
ne ikumus
s a czei
uschs oie
a ida-
mi...
iog
ipaczia
wie a
ing
Ch is u
|
buk
nesan i
dallis
Paku os.
Buk
paku a
da an-
iemusiems
gan
bu u
gailessia
148,;_,;.
Tibudu
nessa
|
u edui
Ch is aus
daugi
j a
nu aukema
|
kaip
bu u
io
ken ejmas
ne obulas
ganpada imas
usch
g iekus
essqs...
T
buk
ken ejmas
bei
k auies
io
|
nepakankancziu
uschmokejmu_a pi kima
mussu
essqs.
I
dali
neku e
mussu
ganpada imui
buk
palikes
264—264*.
Toks
sinonimi8kas
NN
i
a iamosios
nuosakos
a ojimas
kai
ku ,
gal
bi ,
ig
dalies
paaiSkinamas
uo,
kad
jomis
bu o
e iami
eikiausiai
os
pa ios
nuosakos
(konjunk y o)
eiksma-
Zodziai.
Vis
dél o
salyéio
aSkai
a p
abiejy
nuosaky
y a-aki aizdis,
jie
egzis uoja
i
daba inéje
kalboje,
odél
pe i as inio
op a y o
o my
i aka
eikiamujy
daly iu
modalinés
a osenos
iSpli imui
y a
isai
galima.
3.4.
Labai
didelj
aidmenj
pe pasako o
a
spéjamo
eiksmo
eik’més
ssp isi--
i inimui“
p ie
eik.
daly iy
a dininko
o my
u éjo
su aidin i
VD
(nomina i--
us
cum
pa icipio)
i
ki os,
eikiausiai
da
senesnés
kons ukcijos,
ku iose
p edika--
iniai
daly iai
éjo
po
kalbos
a
psichinés
pe cepcijos
eiksmazodziu:
jis
saké(si),.
(ku )
aiks iojes
(z .
1.7.2).
Jose
pag indinj
in o macijos
k a i
pap as ai
u i
da-
ly iai,
o
eiksmaZod7Ziai,
o maliai
suda an ys
sakinio
pama a,
nu odo
ik
in o ma-
Cijos
Sal inj
a
am
ik a
jos
modalinj
aspek a.
Dél
okios
eik’més
sakymo
eiksma-
zodziai
ne iesiogine
kalba
pe eikian iuose
sakiniuose
linke
i s i
i e piniais,
moda--
liniais
Zodziais
a
ne
am
ik omis
dalely émis
(plg.
usy
oa
i8
Moneumul).
Tad
pe --
pasako o
eiksmo
eik’mé
leng ai
galéjo
bi i
susie a
su
pa iais
p edika iniais
daly-.
iais
i
pe kel a
i
sakinius,
ku iuose
jie
nuo
seno
bu o
a ojami
e bum
ini um
Pozicijoje
be
in o macijos
a
psichinés
pe cepcijos
eiksmazodziu,
p z.,
jis
aiks io-
**
PanaSiai
160%,
PM
249s.
*
Ma y ,
be
kokios
no s
o iginalo
kalbos
j akos,
plg.
Denn
wann
eines
solchen
d i en
Zu-
s and s
nach
diesem
Leben
onndh en
(J.
Vie o ,
2 .
W.
Wi e,
De
Uebe se ze
Simon
Waischno as
d.
Ae.,
B aunschweig,
1931,
p.
104,
115;
lo .
eks as
isai
ski ingas).
Panagiai
MT
20231
~i3-
41
Jes.
I8
olimos
p aei ies
pa eldé a
GD
kons ukcija
aip
pa
galéjo
s imuliuo i
daly-
iy
a osena
pe pasako am
eiksmui
nusaky i.
Siu
kons ukcijy
j aka
ge ai
paai8-
kina
a
ak a,
kad
pe pasako o
eiksmo
eik¥mé
biidingiausia
eik.
daly iu
a di-
ninkams,
o
ne .
daly iu
be .
g.
o mos,
nesusijusios
su
VD
i
GD
kons ukcijomis,
ja
u i
ge okai
e iau
(plg.
2.3).
Visos
Gia
ap a os
aplinkybés
bu o
palankios
daly iy
modalinés
a osenos
susida ymui.
Vis
dél o
jos
da
neleidzia galu inai
a saky i
j
Klausima:
kodél
bi en
y iniy
bal y
kalbose
p edika iniai
daly iai
ga o
ne iesioginés
nuosakos
eikSme
23
Labai
pana¥ios
salygos
bu o
sla y
kalbose,
ku
daly iai
aip
pa
galéjo
u é i
p edi-
ka ing
unkcija,
ku
ki ados
bu o
a ojamos
GD
i
VD
kons ukcijos,
be
NN
ne-
susida é.
Tiesa,
daly iy
a osena
sla y
kalbose
apsk i ai
siau esné,
negu
bal y,
o
ge many
kalbose
ji
da
labiau
edukuo a.
Taciau
g aiku
i
indoi anie iy
kalbose,
ku
daly iy
sis ema
u inga
i
iSplé o a,
0
ju
p edika iné
unkcija
aip
pa
iSsilai-
kiusi,
pe pasako o
eiksmo
eikémés
daly iai
ne u i.
Ma y ,
NN
susi o muo i
y iniy
bal y
kalbose
padeéjo
ne
ik
ap a os
idinés,
be
i
am
ik os
iXo inés
saly-
gos.
3.5.
Jau
1935
m.
P.
A umaa
a k eipé
démesj
j
la iy
kalbos
ne iesioginés,
a ba
a pasakojamosios,
nuosakos
i
es u
kalbos
modus
obliquus
(kaudne
kone iis,
oliau
i gi
adinamos
ne iesiogine
nuosaka)
panaSuma™*.
Es y
kalboje
nekai omos
eik.
daly iy
o mos
su
- a
(p z.:
ule a
»g iz an ,
g igian “,
éé a a
»di ban ,
di b-
sian “,
Zymi
eiksma,
apie
ku j
kalbé ojas
suzinojo
i§
ki o
asmens,
i
a ojamos
iesioginei
kalbai
a
i§
ki u
gi dé iems
dalykams
pe pasako i,
p z.,
meie
éd a a
hal as i
,,mes
di ba
blogai“**.
Kaip
i
lie u iy
bei
la iy
kalbose,
eiksmazodzio
olema
,,
bi i
eik’més
daly is
ole a
éia
gali
ei i
pagalbinio
eiksmazZodZio
ek i a-
len u
i
su
p iesagos
-nud
daly iais
suda y i
ne iesioginés
nuosakos
bil ojo
laiko
pe i as ines
o mas,
p z.,
mina
ole a
ki ju anud
,,a8
(esas)
a’es“
(9.
Tlanap,
ib.
156),
plg.
la. es
eso
aks ijis.
Tokias
es y
kalbos
kons ukcijas
E.
Ma hewsas
g e-
ino
su
lie u iy
k.
ne .
daly iu
be .
g.
o my
modaline
a osena
(p z.,
miisy
é e-
lig
isos
os
giesmés
moke a)
i
p iéjo
i8 ada,
kad
Ppas a oji
y a
au och onigka,
nuo
ki y
kalby
i akos
nep iklausoma
(SEER
XXXIIL
370).
V.
Pisanis
su
es y
kalbos
ne iesiogine
nuosaka
lygino
y .
bal u
kalby
a i inkamos
eikSmés
eikiamyjy
da-
ly iy
o mas.
Dél
eik&més
bei
sanda os
panaSumo
jis
siilé
y .
bal y
NN
laiky i
skoliniu
i§
Pabal ijo
iny
kalby
a ba
sena
bend a
izoglosa,
pa eldé a
ig
daba iniy
suomiu
bei
es y
pi m aky?*.
I.
Ma anas,
k i iSkai
e indamas
V.
Pisanio
hipo eze
dél
NN
skolinimosi
ig
iny
kalby,
i8kélé
es y
i
y .
bal y
NN
s uk i os
ski umus:
es y
kalbos
modus
obliquus
suda an is
daly is
su
- a
u i
pa i y o
o ma
i
ski ia-
si
nuo
daly iy
su
- an,
a ojamy
lie u iy
kalbos
GD
i
VD
a i inkandiose
kons uk-
cijose?’.
Finy
kalby
po eiki
y .
bal y
ne iesioginei
nuosakai,
I.
Ma ano
manymu,
*
Hi.
Mapsau,
Bal is ica
V
(1)
18.
**
S aipsnyje,
ispausdin ame
»»Eees i
Keel
1935
m.
N .
4—6,
ku j
mini
J.
Lohmannas,
KZ
LXxIV
46.
*
9.
Taaab,
YueOuuk
sc oucKxo o
asbika,
Ta n,
1955,
p.
155;
A.
Kacx,
AH
CCCP
I
48.
78
V.
Pisani,
Zu
eine
Bal isch—Es innischen
Pa izipialkons uk ion,
—
Raks u
k ajums
J.
Edzelinam,
Riga,
1959,
p.
215
.
*7
4.
Mapsan,
Kalbo y a
IV
35—37;
Bal is ica
V(1)
18.
Nea siz elgdamas
j
a
ski uma,
A.
Sau ageo ,
BSL
L
208,
es u
kalbos
modus
obliquus
kildina
i§
okiy
GD
kons ukcijy,
kaip
ndin
isdn
ule an
,,ma au
é a
a einan (i)*.
A2
i
eikia
laiky i
an iniu,
modi ikuojanéiu
ak o iumi,
o
idines,
sis emines
salygas
—
pi minémis.
Si
pazii a,
ku ia
emia
i
ki os
bal y
—
iny
kalby
pa alelés,
y a
labai
s a bi
i
padeda
ge iau
sup as i
y .
bal y
NN
susida yma.
3.5.1.
Pabal ijo
iny
kalbose
pe pasako as
eiksmas
zymimas
ne ienodos
mo -
ologinés
p igim ies
bei
kilmés
o momis.
Be
daly iy
su
- a ,
es y
kalboje
NN
eiks-
me
a o i
de e ba y ai
su
-ma
(A.
Sau ageo ,
BSL
L
208).
NN
éia
suda o
i
in i-
ni y ai
su
-da,
ku ie
iki
XX
a.
p adZios
a uose
bu o
ne
labiau
papli e,
negu
da-
ly iai
su
- a ,
i
ik
pas a aisiais
deSim me iais
aukiasi
i&
li e a i inés
Kalbos?’.
Su
GD
i
VD
ipo
kons ukcijomis
Sie
in ini y ai
aip
pa
né a
susije;
jy
modaline
a osena
A.
Sau ageo
ib.
208
—209
aiSkina
uo,
kad
in ini y ui
apsk i ai
y a
bi-
dinga
neapib éZ umo,
ne ik umo
eik’mé.
Ly iy
kalboje,
ku i
pasizymi
daugeliu
a chaiSky
b uoZy
i
senais
kon ak ais
su
bal u
kalbomis?®,
NN
o mos
él
ski in-
gos:
jos
Cia
i8 iedéjusios
i8
eikéjo
pa adinimo
(nomen
agen is)
su
-iji
i
suda o
esamojo-biisimojo
bei
pe i as inio
bi ojo
laiko
pa adigmas,
p z.:
a
lw
ggiji
,,jis
skai as“,
a
ol’
lu’ggiji,,jis
skai es“*°.
Be eik
isi
Pabal ijo iny
kalby
NN
o man ai
y a
one iskai
panaSis
i
pe pasako a
eiksma
zyminciy
bal y
kalby
daly iy
p iesa-
gas,
plg.
es .
- a
i
la.
-o ,
es .
-ma
i
lie.
es.
1.
ne .
di .
su
-mas,
-ma,
ly .
-iji
i
la.
ba .
1.
di .
su
-ijis
( aks ijis),
no s
sa o
kilme
jie,
ma y ,
nieko
bend a
ne u i.
Pabal i-
jo
iny
i
bal y
kalby
ski ingos
kilmés
mo ologiniy
o man y
panaSumo
a eju
pas ebé a
i
daugiau,
plg.
ilia y us
su
o man u
-n,
sa i ai
susida iusius
i
ienoje,
i
ki oje
kalby
Seimoje
(A.
Sabaliauskas,
LKK
VI
112
su
li .).
Ki ose
Pabal ijo
inu
(kaip
i
apsk i ai
iny-ug y)
kalbose
NN
ne a ojama,
i
né a
jokiy
duomeny
many i,
kad
ji
ki ados
en
bi y
bu usi
i
i8nykusi.
P ieSingai,
o my
i ai a imas
g ei iau
ody y,
kad
$i
nuosaka
bu o
mo ologigkai
i o min a
jau
a ski y
Pabal ijo
iny
kalby
egzis a imo
laikais.
3.5.2.
Tiek
bal y,
ick
Pabal ijo
iny
kalbose
pe pasako am
eiksmui
eiks i
bu o
panaudo i
eiksmazZodiniai
a daZodziai:
daly iai,
,,padaly iai“,
in ini y ai.
Finy
kalbos
apsk i ai
pasizymi
u inga
daly iy
bei
in ini y y
sis ema”
i
jy
pla ia
Va osena,
daug
kuo
a ima
bal y
kalboms.
Daly iai
gia
y a
pag indiné
p iemoné
an aeiliam
sakinio
eiksmui
eik8 i;
be
o, jie
dazZnai
gali
u é i
a ski a
eiksmo
agen a
i
ei i
e bum
ini um
ek i alen ais®*.
Daugelis
inisky
daly iniy
kons uk-
cijyu
(p z.,
GD
i
VD
ipo
pasakymai**)
pagal
sa o
pi mini
s uk i os
modelj
a i-
inka
bal iSkasias.
Ry iniy
bal y
kalby
pa yzdzZiu
es y
kalboje
susi o mayo
ne
su-
du iniai
bi ieji
laikai
su
eiksmazZodzio
olema
,,bi i*
o momis
i
p iesagos
-nud
daly iu**,
An a
e us,
kon ak ai
su
Pabal ijo
inais,
ma y ,
padéjo
y .
bal ams
*
A.
Kask,
Die
indi ek e
Redeweise
in
de
Es nischen
Sch i sp ache,
—
Cong essus
Te -
ius
In e na ionalis
Fenno—Ug is a um,
Tallinn,
1970,
Teesid
I,
p.
49.
*°
TI.
A.
Apue s,
THA
IV
257
.;
Jus
u
nupckuii
aabiK,
,,Ees i
NSV
TA
Toime ised,
iihikonna eadus e
s.“,
1,
1958,
p.
42
.
TI.
A.
Apuc s, BOM
15;
9. 9.
Baapu,
AH
CCCP
Ill
148.
*
Pyz.,
suomiy
li e a ii inéje
kalboje
y a
3
daly iai
i 5
in ini y ai,
ly iy
kalboje
—
4
daly-
iai
i
2
in ini y ai,
ka ely
kalboje
—
2
ak y iniai,
3
pasy iniai
daly iai
i
da
7
padaly iai
i8
d ai iy
daly iy
linksniy
o my,
Z .
G.
Décsy,
Ein .
205;
9.9.
Baapu,
AH
CCCP
HI
148-9;
I.
H.
Maxapos,
ib.
73.
*
JI.
Xaxyanuen,
Pass.
II
248
.
su
li ;
K.
E.
Maii anexas,
AH
CCCP
II
23.
$8
Pig.
JI.
Xakyauuen,
ib.
248
.,
253.
“TT.
A.
Apuc s,
BOHM
12-13;
9.
Ilan,
op.
ci .
148-9;
A.
X.
Kacx,
AH
CCCP
Il
48;
G.
Décsy,
Ein .
205;
A.
Sabaliauskas,
LKK
VI
112.
43

iki
Siy
dieny
ilaiky i
j ai ia
i
seno iska
daly iy
a osena,
ku i
ki ose
ide.
kalbose:
ilgainiui
bu o
sma kiai
edukuo a
i
sunyko.
Sla y
kalby
a eale
p edika ines
daly iu
kons ukcijas
aip
pa
ge iausiai
i8laiké
usy
kalbos
Siau és
aka u
a més,
suda an-
Cios
ads a inj
sluoksnj
senajame
iny
kalbu
plo e®®,
Kad
daly iy,
in ini y y
i
pan.
o my
p edika iné
a osena
iny
kalbose
y a
labai
seno i8ka,
ma y i
i8
pa ios
jy
e bum
ini um
s uk i os:
dauguma
asmenuojamuju
eiksmazodzio
o my
Cia
da
iSlaikiusios
bend us
su
a da%odiiais
o man us**,
3.5.3.
Taigi
iesiogiai
i
ne iesiogiai
pa i o
eiksmo
eik¥més
mo ologiSkai
di e encijuojamos
ik
gana
nedideliame
i
uZda ame
bal y
bei
Pabal ijo
inu
kal-
by
a eale,
ku is
Siau éje
p asideda
nuo
es y
kalbos
plo o
i
esiasi
j
pie us
Bal ijos
pajii iu,
apimdamas
daba ines
la iy
kalbos
a mes
i
didele
dali
lie u iy
kalbos:
a miy.
Ne iesiogiai
pa i o
eiksmo
seman iné
ka ego ija
Gia
ealizuojama
ski —
ingos
kilmés
mo ologinémis
o momis:
daly iais
(lie u iy
k.),
nelinksniuojamomis
daly inémis
o momis
(la iy,
es y
k.),
in ini y ais
(es y
k.),
eiksmaZodiniais
daik—
a a dZiais
(ly iy
k.).
Ta iau
ios
ka ego ijos
eik8minés
ypa ybés
i
san ykis
su
kal-
bos
si uacija
isame
plo e
y a
labai
pana¥iis*’.
Si
ka ego ija
negali
bii ii in
seno iska,
nes
nei
y .
bal y,
nei
es y
bei
ly iy
a imiausi
kaimynai
jos
nepazis a.
Veikiausiai
ji
susi o ma o
uome ,
kai
Pabal ijo
iny
kalby
bend ys é
bu o
jau
sui usi,
o
y i-
niai
bal ai
da
suda é
elia y iai
ien isa
kalbine
bend uomene,
ku ioje
naujai
a si-
ade
eiSkiniai
galéjo
nekliudomai
plis i.
Ne iesiogiai
pa i o
eiksmo
seman inés
ka ego ijos
pli imas
y .
bal y
kalbose
gali
bi i
siejamas
su
jy
pasis imimu
i
ly iu
bei
es y
pi m aky
apgy en as
s i is
V—
VI
m.
e.
a.*8
Be eik
isam
jos
a ealui
bidingi
ilgalaikiai
kalbiniai
kon ak ai
i
pla¢ios
subs a o
bei
biling izmo
zonos:
ai
isu
pi ma
ly iu
i
es y
kalbu
subs a as
Siau és
La ijoje,
ku Siy
—la iy
i
lie u iy
kal-
by
plo o
aka inéje
dalyje,
séliy
—
pie y
La ijoje
i
Siau és
y u
Lie u oje.
Nesun-
ku
pas ebé i,
kad
NN
iSpli usi
kaip
ik
oje
lie u iy
kalbos
plo o
dalyje,
ku
ki ados
bu o
a ojamos
ku Siy
i
séliy
kalbos.
Kaip
ik
pe
la galiy,
ku Siy
i
séliy
dialek-
us,
pa eik us
es y
pi m aky
kalbos*,
ne iesiogiai
pa i o
eiksmo
ka ego ija
galéjo
iSplis i
dideléje
daba inés
lie u iy
kalbos
plo o
dalyje.
(Tiesioginis
Pabal ijo
in
po eikis
lie u iy
kalbos
a méms
nea odo
bu es
imanomas).
Ne iesioginés
nuosa-
kos
a ojimo
in ensyyumas
bal y
kalby
plo e
mazdaug
p opo cingas
(bal y
—
Pa-
bal ijo
iny
kalbiniy
kon ak y
glaudumo
laipsniui:
jis
didZiausias
La ijos
e i o-
85
Siuo
a eju
Pabal ijo
iny
kalbos
bal y
i
sla y
daly iams
galéjo
u é i
panaSia
,,konse -
uojama“
j aka
kaip
nomina i us
cum
in ini i o
kons ukcijoms
pagal
V.
Kipa skio
,,Saldy u o.
eo ija“,
plg.
V.
Kipa sky,
Z sIPh
XXVIII
333—42;
XXXII
263—4;
Bal is ica
V(2)
148.
*°
B.
Collinde ,
Compa a i e
g amma
o
he
U alic
languages,
S ockholm,
1960,
p.
243;
G.
Déesy,
Ein .
160-1.
Kadangi
eiksmazodZio— a dazodzio
ka ego ijos
y a
ko e ia y ios,.
Pas a uoju
me u
manoma,
jog
me odiSkai
ne ikslu
kalbé i
apie
eiksmazodziy
kilme
i§
a dazZodziu,
a¢iau
iny-ug y
kalby
e bum
ini um
a imumas
a dazodziy
kamienams
i
ju
gene inis
ygys
abejoniy
nekelia,
z .
K.
E,
Maii uncKas,
O®-YA
219,
300
.,
330
.
su
li .
37
Siuo
a z ilgiu
ne iesiogiai
pa i o
eiksmo
seman iné
ka ego ija
gali
bi i
g e inama
su
ei-.
kiamo
a lik i
eiksmo
ka ego ija,
ku i
la iy
i
ly iy
kalbose
bei
Saa emos
es y
a méje
ealizuo-
jama
ski ingomis
debi y o
o momis,
plg.
J.
Endzelins,
LaG .
885
.,
971
.;
I.
A.
Apue a,
THA
LV
288;
9.
9.
Baapu,
SH
CCCP
147-8.
*©
Bal y
kélimasi
j
Siau e
Siuo
laiko a piu
odo
iek
a cheologiniai,
iek
i
kalbos
ak ai
(es-
u
i
ly iy
kalby
liekanos
siau és
La ijoje,
iniska
oponimika
e c.),
2.
TI,
A.
Apuc s,
BSH
16
.;
M.
Gimbu as,
The
Bal s,
London,
1963,
p.
141;
V.
MaZiulis,
Bal is ica
X
(2)
124.
8°
Dél
a piskos
Pabal ijo
iny
j akos
lie u iy
kalbai
pe
ku Siy
i
séliy
kalbas
plg.
V.
Ma-
Ziulis,
Bal is ica
X
(2)
124,
44
-wijoje,
mazesnis
—
lie u iy
kalbos
plo o
Siau és
y y
kampe,
Siau iniame
pak aS y-
je
bei
Zemai iuose,
o
oliau
i
pie us
silpnéja
i
blanks a.
Pie y
Lie u oje
a ojamos
ney.
daly iy
be .
g.
o mos
pe pasako o
eiksmo
eikéme
jau
u i
Zymiai
eciau,
negu
Siau és
y y
aukS ai¢iy
bei
Zemai iy
eik.
daly iy
a dininkai.
Tad
ne iesiogiai
pa i o
eiksmo
ka ego ija
bal y
kalby
plo e
eikiausiai
pli o
i8
Siau és
j
pie us
laips-
niskai
silpnédama
i ,
gal
bi ,
ne
nebu o
pasiekusi
p isy
kalbos
e i o ijos.
3.6.
Ne iesiogiai
pa i o
eiksmo
ka ego ijos
susida ymas
ski ingoms
Seimoms
p iklausan iose
y .
bal y
i
Pabal ijo
iny
kalbose
u i
ySkia
pa alele
isai
ki ame
ide.
kalby
plo o
pak aS yje,
bi en ,
Balkany
kalby
a eale.
Ypa
idomis
Siuo
a -
Z ilgiu
bulga u
kalbos
duomenys.
3.6.1.
Bulga y
kalbos
daly iai
su
p iesaga
/,
eidami
eiksmaZodZio
pozicijoje,
gali
suda y i
ad.
a pasakojamasias
o mas
a ba
a pasakojamaja
nuosaka”.
Ja
nu-
sakomi
ne iesiogiai
pa i i,
pe pasako i
a
abejo ini
dalykai,
ku iu
ik umo
kalbé-
ojas
nega an uoja.
Pi mojo
i
an ojo
asmens
o mos
u i
pagalbinj
eiksmaZodi
om
i ,
bidamos
suda y os
i8
pe ek o
kamieno,
su ampa
su
indika y o
pe i as i-
niu
pe ek u
(p z.:
nuuen
com
,,a8
pa ases“,
nuuen
cu
,, u
pa ages“),
o
e iuoju
asmeniu
(ku is
daZniausiai
i
a ojamas)
eina
daly is
be
pagalbinio
eiksmazo-
dzio,
uo
i8siski ian is
i8
ki y
sudu iniy
laiky,
p z.:
nuuea
,,(jis)
pa aSes“,
niuenu
»-Gie)
pa aSe“.
Tas
ski umas
né a
absoliu us,
nes
e ka éiais
a pasakojamosios
o -
mos
gali
u é i
3
asmens
pagalbinj
eiksmaZodj,
o
pe ek as
bi i
be
jo*.
Fo mos,
da omos
i
impe ek o
kamieno,
a ojamos
ien
pe pasako o
a
abejojamo
eiks-
mo
eikSme,
p z.:
nucan
com,
nucaa
cu,
nucaa,,a8,
u,
jis
ases“43.
|
a pasakoja-
mosios
nuosakos
pa adigma,
be
pap as uyju,
ieina
da
ad.
em a inés
o mos,
suda o-
mos
aip
pa ,
kaip lie u iy
kalbos
sudu inés,
.
y.
su
,,bi i*
eik’més
pagalbinio
eiksmazodZio
daly iu,
p z.,
6ua
nucaa
,,(jis)
bu es
a¥es“*4.
Jos
Zymi
okius
‘pe pasako us
eiksmus,
ku iy
ik umu
kalbé ojas
abejoja,
.
y.
u i
labiau
pab éz-
‘ a
modalinj
a spal i
i
Siuo
a z ilgiu
aip
pa
a i inka
lie u iy
k.
sudu ines
NN
o mas*®.
TS
ki y
sla y
kalby
a pasakojamasias
o mas
su
/
daly iais
u i
da
makedo-
nieciy
kalba**,
ku ios
g ama iné
sanda a
i§
esmés
su ampa
su
bulga y
kalba.
Se by—
49
Dél
Siy
o my
ie os
bulga y
kalbos
g ama inéje
sis emoje
disku uojama.
G ama ikose
jos
pap as ai
laikomos
iena
i§
eiksmazZodZio
nuosaky
—
ansla yyu,
komen a y u,
mpeu3-
Ka3HOTO
HakioHeHue,
Z .
A.
Angzpei unu,
H.
Koc os,
K.-Mupuyes,
E.
Huxosos,
C -
C oiixos,
Baa apcxu
e3sux,
Coua,
1955,
p.
212—234;
10.C.
Macaos,
O epk
288
.
Ka-
dangi
a pasakojamosios
o mos
ko eliuojamos
i
su
a iamaja
bei
liepiamaja
nuosaka,
kai
ku ie
y iné ojai
siilé
iSski i
bulga y
kalboje
isa
an iniy
(a pasakojamujy)
nuosaky
sis ema,
Z .
E.
H.
Jlemuua,
BIBJIA
359
.,
a ba
laiky i
a pasakojamasias
o mas
am
ik ais
iesioginés
nuosakos
(H3ABUTeIHO
HakOHeHHe)
modalinés
a osenos
a yejais,
z .
B.
C ankos,
Bpem.
155
.,
ypaé
162—4
su
li .,
pas a uoju
me u
i
E.
WH.
JLemuna,
Ten.
13
.
4.
Pasak
V.
Koseskos
SFPS
XIII
166,
daba inéje
kalboje
3
asmens
o mos suda o
apie
90%
isy
pa yzdziy.
#
Pilg.
M.
T.
Pomnoscxas,
Cun .
218;
10.
C.
Macnos,
Ouepx
250;
V.
Koseska,
SFPS
XIII
166;
B.
C anxos,
ib.
78;
E.
Tbomuna,
BE
XX
407
.
4M.
T.
Powxnoscxas,
Cun .
117.
4
E.
M.
Tlemuna,
BIBJIA
353
.;
B.
C auxos,
Bpem.
166.
45
Dél
panaSiy
em a inés
eikimés
o my
albany
kalboje
Z .
W.
Fiedle ,
ACB
VI
369.
48
H.
G.
Lun ,
G amma
o
he
Macedonian
li e a y
language,
Skopje,
1952,
91
.
Tagiau
makedonie iy
kalboje
a pasakojamosios
o mos
a ojamos
su
pagalbiniu
eiksmazZodziu
aip
pa
kaip
pe ek o,
ad
o maliai
nuo
pas a yjy
nesiski ia.
45
cho a y
kalboje
su
Siais
daly iais
da omas
pe ek as,
ku io
3
asmuo
be
pagalbinio
eiksmaZodZio
gali
bi i
a ojamas
ne iesiogiai
pa i o
eiksmo
i
ki omis
moda--
linémis
eik§mémis!’.
Apsk i ai,
i§
bend asla isky
eiksmazodiniu
bid a dziy
su
p iesaga
/
kile
daly iai
ne iesioginés
( esp.
a pasakojamosios)
nuosakos
pa adigma
suda é
ik
labai
ibo ame
a ski y
sla y
kalby
plo e
i ,
ma y ,
palygin i
élai*s,
3.6.2.
Tos
pa ios
/
daly iy
o mos,
pada y os
i8
impe ek o
i
pe ek o
kamie-
ny,
ku ios
Zymi
pe pasako a
eiksma,
bulga y
kalboje
a ojamos
i
ne iké ai
pa-
i am,
s ebinanéiam
eiksmui
nusaky i.
Tokiais
a ejais
jos
adinamos
admi a-
y u.
Vieni
y iné ojai
bulga y
admi a y a
laiko
a pasakojamosios
nuosakos
( ans-
la y o,
a ba
komen a y o)
a ian u®,
ki i
ap a ia
kaip
a ski a
o my
g upe®
a ba
kaip
am
ik a
modalinés
indika y o
laiky
a osenos
a eji’.
Taciau
gene inis
y-
Sys
a p
a pasakojamosios
nuosakos
i
admi a y o
p ipazis amas
i
ieny,
i
ki y5?.
Albany
kalbos
admi a y as,
ku j
suda o
su
pos poziciniu
>
u é i“
eikSmés
pagal-
biniu
eiksmazZodziu
nadjosios
eiksmaZodiniy
a dy
( ad.
umpyju
daly iy)
o -
mos**,
aip
pa
Zymi
ne
ik
ne iké ai
pa i a
a
s ebinan j,
be
i
pe pasako a
eiksma
su
am
ik u
emociniu
a spal iu®,
Abid i
eik&més
y a
glaudziai
susijusios
(s ebin i
gali
i
iesiogiai
pa i as,
i
pe pasako as
eiksmas)
i ,
kai
ku iy
balkanis u
nuomone,
iS iedéjusios
i
em a inés
pe ek o
a osenos®®,
ik
bulga y
kalboje
bu es
labiau
pab éZ as
komen a y inés
(a pasakojamosios),
0
albany
—
admi a y inés
(s ebé-
jimosi)
eik&més
komponen as**.
Nesunku
pas ebé i,
kad
pagal
a pasako o
i
s ebi-
nancio
eiksmo
eik¥més
ySi
bulga y
i
albany
admi a y as
isai
a i inka
lie u iy
kalbos
NN*?.
Bulga y
kalbos
a pasakojamosios-admi a y inés
o mos,.
eidamos
su
jung uku
da,
u i
i
op a y ing
eikSme,
p z.,
da ne
cu
onuuuza
man!
(ypaé
po
nei-
“YW.
Tpunxa ,
O
nepex y
623
noMo uo
aa oaza
nu
CPOXHHM
CHHTAaKCHYKHM
Tloja-
BaMa
y
CplickoxpBa cKa
jesuky,
Beo pag,
1954;
J.
Ku ylowicz
PPTJ
XXIX
30—1;-M.
Tles-
HoBa,
HHMBE
XIX
847,
48
Pasak
K.
Mi ée o,
Hc .
Tp.
123,
bulga y
kalboje
pe ek o
modaliné
a osena
p adéjo
plis i
nuo
XIV
a.
E.
Diomina
Ten.
15
i
BE
XX
410
nu odo,
kad
XVILa.
bulga y
aS ijoje
a si--
spindi
da
anks y as
a pasakojamyjy
o mu
susida ymo
laiko a pis.
#10.
C.
Macaos,
K
Bompocy
©
cucTeme
opm
mepecka3pipa ebHo o
HaKJIOHeHHA,
,
COopuuk
B
4ecT
Ha
Anekcany
ap
Teogopos-Baau,
Coun,
1956,
p.
314
.;
O epx
250-1;
W.
Fiedle ,
ACB
VI
369;
WZL
XV.
3
565.
°
E.
YW.
[emuna,
BIBJIA
327-8
su
li .
*'
B.
C ankos,
Bpem.
176
su
li ,
*
|
Ta p au iniame
balkanis u
kong ese
1968
m.
i
Balkanu
kalby
g ama inés
ipologijos-
simpoziume
1973
m.
jj
pab ézé
i
E,
Diomina,
daba .
kalbos
pozi iu
laikan i
admi a y a
i
a pasakojamasias
o mas
ski ingomis
ka ego ijomis,
# .
E.
U1.
Alemnua,
ACB
387;
Ten.
14,
*8
Dél
albany
kalbos
admi a y o
Z .
G.
Weigand,
Albanesische
G amma ik,
Leipzig,
1913,
p.
122
.;
W.
Fiedle ,
ACB
VI
367
.;
WZL
XV.3
561
.
su
H AT
Be
JlecnuuKas,
An6auckni
a3nIK
4
e o
Aua eK o ,
Jlenmu pan,
1968,
PML
Ti s
*!W.
Fiedle ,
WZL)
XV.
31563—5,
°°
Nuo
pe ek o
albany
admi a y as
is o i8kai
ski iasi
ik
daly io
i
pagalbinio
eiksma-
Zodzio
pozicija:
pe ek o
o mose
pagalbinis
eiksmaZodis
eina
p ie8
daly j
i
né a
suauges
su
juo,
plg.
A.B.
Teciuuxag,
ib.
17-18;
W.
Fiedle ,
WZL
XV.
3
562,
Laipsniska
pe éjima
nuo
pe ek o
eik&més
p ie
admi a y o
albany
kalbos
asy inéje
adicijoje
nu odo
E.
Cabej,
ACB:
386—7.
°°
W.
Fiedle ,
WZL
XV.
3
565.
°?
Bulga y
kalbos
admi a y o
panasuma
j
lie u iy
kalbos
daly ius,
eiSkianéius
s ebinan j
eiksma,
nu odé
A.
Nepokupnas,
siiilydamas
i§ski i
admi a y o
ka ego ija
i
bal y
kalbose,
Z .
A.
TL.
Henokynunii ,
Apeabubie
acnex
e
6anTO-caBAHCKHX
oTnoulenui ,
Kues,
Mocxsa,
1964,
p.
26-7.
46
ginio,
Z .
V.
Koseska,
SFPS
XIII
168—9),
uo
aip
pa
su apdamos
su
lie u iu
kal-
bos
p edika iniais
daly iais
(pyz.,
Nekalbéjes!
i
pan.
Z .
1.9.2).
Be
o,
jomis
ei8-
kiamas
i iS
ezul a u
paaiSkéjes
p aei ies
eiksmas®
(plg.
4-aja
lie.
NN
eikSme).
Tad
admi a y o
ySys
su
a pasakojamosiomis
o momis,
pe ek u
i
uo
paéiu
su
p edika ine
daly iu
a osena
y a
isai
neabejo inas.
3.6.3.
Kaip
y iniy
bal y
ne iesioginé
nuosaka
seman iSkai
a ima
Pabal ijo
iny
modus
obliquus,
aip
bulga u,
makedonieciy
bei
albany
a pasakojamosios
o mos
—
g e imés
u ky
kalbos
,
neaki aizdiniam
p e e i ui“,
iS iedéjusiam
iS
daly io
su
p iesaga
-mys
i
Zymin iam
ne iesiogiai,
i
ki y
lipy
pa i us
eiksmus*.
Manoma,
kad
okia
modaliné
Sio
laiko
eik’mé
a si adusi
senesnés
pe ek o
eiks-
més
pag indu®.
I§
daly iu
su
-mys
i
-gan
kilusios
neaki aizdinio
p e e i o
o mos
zoni8kai
iSpli usios
i
ki ose
iu ky
kalbose
(su
-gan
uZ iksuo os
nuo
XVI
a.,
su
-my§
—
nuo
oguzy
kalby
aX ijos
p adzios)®!,
Be
o,
u kmény
kalboje
a ojamos
da
neaki aizdinio
p e e i o
o mos
su
-an‘?.
Kadangi
neaki aizdinio,
.
y.
ne ie-
siogiai
pa i o
eiksmo modaliné
ka ego ija
iu ky
kalbose
i8pli usi
gana
pla¢iai
i
nuo
seny
laiky,
isai
sup an ama,
kad
pe
ilgus
a pusa io
kalbiniy
kon ak y
am-
Zius
jis
galéjo
pa eik i
i
bulga y,
makedonieciy
bei
albany
kalbas.
Kai
ku ie
y-
iné ojai
mané,
kad
bulga u
bei
makedoniediy
a pasakojamosios
o mos
a si adusios
del
u ky
kalbos
eiksmaZodzio
sis emos
i akos
bulga y
—
u ky
biling izmo
lai-
kais
(XIV—
XIX
a.)
a ba
dél
iu kigkos
p o obulga y
kalbos
subs a o
(po
VII
a.)*.
Ge iau
i8 y us
ne iesiogiai
pa i o
i
s ebinanéio
eiksmo
ka ego ijos
seman ine
s uk i a
bei
mo ologinio
ealiza imo
sa i umus,
i8 ySkéjo
idinés,
pa¢iose
Balka-
ny
sla y
i
albany
kalbose
gliidinéios
Sios
ka ego ijos
p ielaidos**.
Ta iau
neabejo-
ina,
kad
Si
ka ego ija
o ma osi
sudé ingomis
in ensy iy
kalbiniy
kon ak y
salygo-
mis®*.
Labai
ibo as
jos
plo as
pie iniame
ide.
kalby
e i o ijos
pak a8 y
i
paly-
gin i
nesenas
susida ymas
odo,
kad
s a biausias
jos
pli imo
Zidinys
u éjo
bi i
iu ky
kalby
a eale®’.
*8
Tokia
eikSme
E.
Diomina
adina
konkliuzy ine,
Z .
E.
H.
lemuna,
Ten.
14;
E.
JIpo-
MuHa,
BE
XX
411—2.
5°
Apie
ji
Z .
O.
G iinen hal,
KZ
LXII
134;
A.
H.
Kononos,
[pamma uxa
cospemen-
Ho o
Typeiko o
asbika,
Mocksa
—
Jlenuu pag,
1956,
p.
231
.;
H.
3.
Tagxuesa,
Ocu,
182
.
Tu ky
kalbos
eiksmaZodinés
o mos
su
-myS,
kaip
bulga y
su
-/,
a ojamos
i
kaip
pa icipium
coniunc um,
z .
O.
G iinen hal,
ib.
134;
A.
H.
Konouos,
ib.
25].
°°
O.
G iinen hal,
ib.
134.
*
H.
3.
Taguuesa,
Ocu.
179
.,
182—3.
®
Tb.
181—2.
2
B.
Hones,
Uc opus
ua
6ba apcexn
esnk,
II ,
Comus,
1937,
p.
106;
K.
Mupyes.
He .
p.
48,
123,
187;
JI.
Auqpei unu,
MBE
11
39
.;
9.
Bexuseunc ,
OJI.
223-4.
°*
Tokia
nuomone
y a
iSkéles
K.
Popo as,
z .
E.
VU.
Jlemuna,
Ten.
14.
°°
Au och oni8ku
ei8kiniu
bulga y
a pasakojamasias
o mas
laiké
jau
S.
Mladeno as,
Symb.
Rozwadowski
II
205
.;
Z .
da
V.
Koseska,
SEPS
XIII
168
i
E,
Diominos
s udijoje
BIBJIA
314
nu ody a
li .
°°
Pasak
E.
Diominos,
jos
kilmés
iSaiskinimo
eikia
ieSko i
s
Visoje
sudé ingoje
Balkanu
pu-
siasalio
ilgaamziy
kalbiniy
kon ak y
si uacijoje*
((E.
H.
Zlemuua,
Ten.
17).
°?
Tiu ky
kalby
po eikj
bulga y
kalbos
a pasakojamosioms
o moms
(p z.,
pagalbinio
eiks-
maZodzio
3
asmens
iSleidimui)
i
albany
kalbos
admi a y o
a ojimui
ne iesiogiai
pa i o
eiksmo
eik8me
p ipazis a
ne gi
ie
y iné ojai,
ku ie
pab ézia
Siu
eiksmazodzio
o my
sa i uma
Bal-
kanu
sla y
bei
albany
kalbose,
plg.
W.
Fiedle ,
WZL
565,
E.
H.
Temuna,
Tex.
15—16;
AOC
Menbuunuyk,
Poss.
86—8.
AF
Poza
B
aqpepOuannsopanuble
mpexuKaTupEl,
BHYTPH
NaccuBHOl
KOHCTpyKIMH
NpoRcxonH?
mepe-
OCMBICICHHE
CHHTAKCHYeCKHX
CBA3ei,
BCeEXCTBHe
Ye o
HOMHHATHB
BO
MHO HX
Cilyyaax
OcosHa-
eTCs
y2Ke
HE
Kak
Taek
CyOneKTa,
a
Kak
Nagqex
MpAMOTO
06
bexKTa
JelicTBHA,
BEIPaKeHHO O
mpu-
wacTueM,
cp.
jo
a oma
laiskas
(BTopuunas
,,sp aTuBn3anus“
KOHCTpykunH).
3.
Paspu ue
MoganHBIx
sHayenni
MpeAWKaTHBHBIX
KOHCTpyKunii
c
gelicTaHTenbHEIMA
H
CTpaqaTeabHBIMH
TIpH¥ac uaMH
O6ycuOBseHO
Hem
KOMIJ€KCOM
BHYTPeHHUX
H
BHELIHHX
@ak opos.
Tocne
sxmouenns
Gonpumuc sa
HOMHHAJIBHEIX
MHpeqoxKennli
B
cHHTaKcuueckne
TapaQu Mbl
BepOaIbHBIX
NpexnoKenuli
B
KayecTBe
OGopoTos
¢
Hy eBoi
cBa3Koi
YacTh
Apesuux
MpC€AHKaTHBHBIX
NpHyacTHil
OKasanach
Ha
nlepuepuu
cuHTakcuyeckoll
cucTembi
#
BnocweqcTBHH
Osis
Tep
eocmBIcueHBI
Ha
OCHOBaHA
Hx
BTOpHYHOH
—
MozambHO
yHKunn.
Ha
TenReHnMI0
uc-
NONb30BaT
HOMHHANbHbIe
POpMbI
aa oua
Aan
BhIPaKEHHA
KOCBEHHO
BOCIIpHHATO O
AelicTBHA
(kaTe opuu
3a
cBuyeTembcTBOBaHHOCTH
No
P.
Axko6couy)
yKaspwae
yno pe61eHne
Kak
ApeBunx,
Tak
H
HOBBIX
(nepudpac uyeckux)
opm
nepex a
B
ApesueuuAuiicKom,
caaBsaHcKHX
Hu
pomauc-
KUX
S3bIKaX,
a
TakKe
TANOTO HYeCKHe
MapasmenH
B
TIOPKCKHX,
CMHTCKAX,
HeKOTOPHIX
KapT-
BeJIbCKUX
A3bIKax.
MogzaabHomy
mepeocmicaenuio
MpeQuKaTHBHBIX
Mpnyac ul
TakxKe
Mo o
cmoco6cTBoBaTb
HcnosBs0BaHHe
MIpHyacTHEIx
(opM
Asia
O6pasoBanna
Tlepudpac uyecko o
on-
TaTHBa,
T.€.
HMCHHO
TO O
HaKJIOHeHHA,
KOTOpOe
BO
MHOTHX
U e.
ASbIKAX
BbIPAaxKaeT
KOCBEHHYIO
pew.
Jlanupie
ypesuenn oscKux
namaTHuKon
CBUACTEIBCTBYIOT
O
CBASH
ONTATHBHOTO
HM
TpaHC-
AaTHBHOTO
3Ha
YeHHI ;
Ha
STO
yKa3BIBaloT
H
cay4au
CHHonuMan
KH
u
on a upa
B
pyqax
C.
Ba im-
Hopaca.
Eme
6obuee
Banaue
ua
»lpHKpelenHe“
sHayeHua
nMepeckasouHOCTH
K
npequKaTus-
HBIM
JeHCTBHTeIBHBIM
NpHYacTHAM
AOMKHA
Oblia
OKa3aTb
KOHCTpykUHA
nomina i us
cum
pa i-
cipio
moce
aa onoB
YMCTBEHHOTO
BOCIpHATHA
H
peuH,
Hamp.,
jis
Ssaké(si)
é§es;
s am
OO
bacus-
eTCA
3aMeTHOe
NpeocOaqaHue
TpancaaTHBHO O
1
AyOuTa uBno o
sHauennii
KH
no
cpaBHennio
C
COOTBeTCTBYION{HMA
TlaCcHBHBIMM
OGopoTaMu.
Buemuumu
ycaosnamu,
cnoco6c sosapiimmn
Pa3BHTHIO
MO,aTbHBIX
3Ha eHHi
npequKa-
THBHBIX
MpH4ac uii,
Mpexye
Bce o
cae_ye
cunTaTD
ucTopayeckue
cBasu
Oan ulickux
u
npuan-
TuHcKO- buHcKux
s3bIkoB.
CpaBHenue
JHTOBCKO-J1aTBILICKUX
MPHYACTHBIX
KOHCTpPyKuUHi
¢
cooT-
BeTCTBYIONMMMM
M10
3HayeHHIO
O6opoTamH
scTOHCKo o
(kaudne
kéne iis)
u
nuscxo o
A3BIKOB
ykasbiBaeT
Ha
OGUIHOCTS
cemaHTHuecKoli
KaTe opul
MepeckasouHocTu,
KOTOpad
B
cpaBHUTebHO
HeOO/NbIIOM
H
3aKpBITOM
apeale,
3aHHMalIONIeM
4aCTb
BOCTOUHOFO
no6epexba
Ban ui cko o
mo-
Pa,
PeamnsyeTcs
pasMYHBIMH
OTTaa obHEIMH
copMamn:
MpHuacTHaMu
(sH7T.),
Jeenpuyac u-
amu
(J1aT.,
9cT.),
HHbuHUTHBAME
(sc .),
oT Ta onbHEIMH
cymecTBHTeABHBIMA
(auBcK.),
mpuuem
TCHETHYECKH
TOMJCCTBEHHLI
TOJbKO
MTOBCKHE
H
maTBUUCKHe
opms .
Pacnpoc panenne
soi
CeMaHTHYeCKOH
KaTe opHH
MOxeT
ObITb
CBABZAHO
Cc
TPOABIKEHHEM
OasITHlickux
TeMeH
Ha
ceBep,
B
OOjlacTH,
HaceneHHBIe
Npeqmec BeHHAKaMH
JHBOR
H
SCTOHLEB,
KOTOPOe
AaTupye ca
V—VI
pz.
4.
9,
B
910
Bpema
mpuOas ulicxo- uucKoe
sspiKopoe
CAHHCTBO
y2Ke
He
CyIeCTBOBaIO,
a
BOCTOU-
HoOa Tulickue
s3pIKH
emje
O6pasoBan
Takyl0
OOUHOCTS,
B
KOTOpoli
HOBBIe
sBIeHAA
Mo an
cBO-
GoqHO
pacnpoc pans eca.
Un encupyoc s
yno pe6enua
KH
3
soc ounoban u icxux
sI3bIKax
MPHMEPHO
CoO
TBeTCTByeT
OnH30CTH
UX
CBABei
C
MpuOan Hiicko-uHcKuMH
A3bIKaMH:
OHO
Han-
Gouee
yno pe6u enbHo
B
jaTHICKOM
ASbIKe,
MeHee
—
Ha
CeBepe
u
ceBepo-BocToKe
JIuTBEI,
a
TakOKe
B
2KAMaliTCKOM
HapeuMH,
T.e.
B
30HaX
KOHTAKTOB
JMTOBCKOFO
si3bIKa
C
CEIBCKMMH
H
Kypuc-
KUM
A3bIKaMH,
Goulee
nogBep Hy
TEMA
npuOauTHiicko-unckomy
BIHAHHIO;
B
10xKHO
JInTBe
KH
se pesae cs
yxxe
copcem
PeAKO.
S10
noszouse
npeqnona a s,
410
KaTe opua
mepeckasou-
HOCTH
B
6anTuiicKHx
a3EIKax
Pac poc pauss acb
¢
ceBepa
Ha
lo
H,
BeponTHO,
JaxKe
He
Aoc u-
Tala
TeppHTopua
Apesnenpyccko o
sgpiKa.
Tunono mueckan
Tapasieib
BocTowHObanTHlickKomy
4
UpuOan ulicko-punckomy
KH
HaOmloqae es
Ha
Bankanax.
Bou apo-maxeyouckne
nepeckasbipa esbubie
(opMa
u
anGancKni
aAMupaTHB,
OopMueHnio
KOTOpEIx
cnoco6cTBOBATO
BAUAHHe
TypeWko o
A3bIKa,
cooTBeTCTBY-
10T
JJHTOBCKO-slaTEIUcKOMy
KH
Kak
mo
cpoei
CeMaHTH4ecKOl
CTpyKType,
Tak
H M10
Moposo n-
“eCKHM
CpeCTBaM
BbIPAKeHAA
(OTTa OBHBIe
HMeHa,
TeCHO
CBASaHHBIe
C
Nepudbpac uyeckuman
bopmamu
nepdex a).
Moposo usauus
ceman uyeckoi
KaTe opHH
Wepecka3s0uHOcTH
TOKO
B
OKPaHHHEIX
MOOcax
He.
apeasa
Ha
OcHOBaHHY
Apesuel
npequkaTupHoi
dyuKunn
aa oup-
HBIX
HM€H,
Xapak
TepHoli
A
MHO HX
Hj.
A3LIKOB,
YKa3bIBACT
Ha
3HAYHTEBHYIO
POwb
ASEIKOBEIX
KOHTAKTOB
B
STOM
Mpoyecce
u
ABJIAeTCH
APKUM
MPpHME€pOM
pacipoc panenusa
Tou
ecTBeEHHEIX
CeMaHTHYCCKHX
KaTe opui
B
KOHTAaKTHBIX
O6sacTax
TeHeaOPHYeCKH
HEPOACTBEHHEIX
A3bIKOB,
54