GRAMATINES
KATEGORIJOS
IR
JU
RAIDA
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XVIII
(1978)
A.
VIDUGIRIS
ZIETELOS
TARMES
PRIEVEIKSMIS
Zie elos
a més
p ie eiksmis
y a
didesnio
da bo,
pa aSy o
1957—61
m. apie
Sia
a me,
dalis!.
Nei
o
da bo
medZiaga,
iSsky us
iena
ki a
nauja
pa yzdi,
nei
ap-
as’ymo
bidas
Siame
s aipsnyje
i8
esmés
nekeis a.
Nelieciamos
Cia
ik
dalely és,
ku ios
ankséiau
ka u
su
p ie eiksminiais
Zodeliais
bu o
pa eik os
p ie
p ie eiksmiu.
Sias
kalbos
dalis
sujung i
au o iy
bu o
paska inusi
ne e ai
pana’i
jy
kilmé,
aip
pa
pasi ink as
jy
ap aSymo
pagal
kilme
i
da yba
me odas,
ku io,
iesa,
nea sisaky a
i
Siame
s aipsnyje.
REIKSME
Pagal
eikSme
a més
p ie eiksmiai
y a labai
j ai is.
Kaip
i
Ik.,
jy
y a
kele as
ne ienodo
didumo
g upiu.
Daugiausia
y a
bido,
maziau
—
ie os
i
ikslo
p ie eiks-
miy.
Kadangi
Zie elos
a més
p ie eiksmiai
nuodugniau
ap aSomi
pagal
kilme
i
da yba,
pagal
eik’me
jie
placiau
nebenag inéjami.
Nu odysime
ik
iena
ki a
bi-
dingesnj
s a biausiy
seman iniy
g upiy
pa yzdi:
a)
bido
p ie eiksmiai,
p z.:
bal ai,
b angei,
daiigi(s),
d ei e
»d iese“,
g ai a
g ei ai“,
g azi kai
,,labai
g azZiai“,
i
naiijo,
ka i,
ki ép
,
ki aip“,
k iipa’
(<k uo-
pQ)
,, upu i*,
n@kiek
,,kazkiek“,
pamaci ki
,,pamazu",
puSdu( )
;
b)
ie os
p ie eiksmiai,
p z.:
a i,
6a,
€onaik,
lausén
(plg.
b us.
sya
,
kai ys“),
nami*,
namép,
pa idii
,, iduj“,
ouli
,, oli*,
isuF,
Zemin;
c)
laiko
p ie eiksmiai,
pyz.:
an(k)s i,
da
g e a
daba¥,
kadaik,
e .
kada,
lik
kélai(k),
kuomé ,
nakéa,
nékadaik
,,kazkada“,
ne
ka a’,
niin,
nwnaik
,
Siandien™,
pé naik,
aka ,
élai;
d)
p ieZas ies
i
ikslo
p ie eiksmiai
(jy_uz aSy a
os
kele as),
p z.:
déle
k6,
déle
6,
kodél,
néko
,,kazko,
kazkodél“,
odél,
éd in,
uz a .
Tikslesné
p ie eiksmiy
eikSmé
iS ySkéja
kon eks e.
Ka ais
as
pa s
p ie eiks-
mis
gali
u é i
kelias
eikSmes,
p z.:
ddik ais
jau
ha a
,, ie omis
jau
a ia“
( ie os
p ie eiksmis);
ddik ais
judas
,,ma gas“
(bido
p ie eiksmis);
k apa
day
,
upu i
da é“
(bido
p ie eiksmis);
a
k iipa’
ais
(laiko
p ie eiksmis).
KILME
IR
DARYBA
Pagal
kilme
i
da yba
a més
p ie eiksmiai
y a
i ai is.
Daugiausia
y a
daik a-
a diniy,
bid a diniy
i
i a diniy
p ic eiksmiy.
Ge okai
maziau
Skai a diniy
p ie-
eiksmiu
i
os
ienas
ki as
i8
eiksmaZodZio
pada y as
p ie eiksmis.
Nemaza
i
skoliniy.
1
{§
Zie elos
a més
mo ologijos
au o iaus
skelb a
da by
apie
daik a a dj
(1969:
147-182);
apie
j a dj
(1960:
113—131);
apie
biid a dj
(1974:
277—
289);
apie
eiksmazZodj
(1961:
219—231;
1973:
199-219),
kele as
pas aby
apie
a més
one ika
(1959:
195—213).
159
1.
Daik a a diniai.
p ie eiksmiai
Daik a a diniu
p ie eiksmiy
galima
ski i
is
igis:
a)
sup ie eiksméju-
sius
a ski us
daik a a dziy
linksnius,
.
y.
pap as us,
nesudu inius
p ie eiks-
mius,
b)
sudu inius
p ie eiksmius,
pada y us
i8
daik a a dzZiy
i
ki y
kalbos
daliy
i
c)
p ielinksniy
kons ukcijas
su
daik a a diiais.
1.
Sup ie eiksméjusiy
daik a a dziy
linksniy
a méje
y a
palygin i
ne-
maza.
Dazniausiai
pasi aiko
ns.
galininko,
inagininko,
inesy o?,
ilia y o,
dgs.
inagininko,
eciau
ki y
linksniy
sup ie eiksméjusiu
o my,
p z.:
ns.
a d.
daiigis
d iskos
ne eika
da iné :
0
du
sese ii
daiigis?,,o
u a
daug
u i
sese y
?“
as.
kilm.
iZ
i us
namis
daiigo
asméku:
da inéjom
,,uzZ
Siuos
namus
daug
pi-
nigy
mokéjom“;
s aigds
éjas
uzaj
,,s aiga
éjas
pakilo,
uzéjo“;
ns.
gal.
kaisn ka’
palduk
,, upu i
palauk“;
dd
u
ne
kaF a:
a az osi;
k ipa
ka es
ga ai
,, upu i
ka es
ganiau“;
a¥
k wpeika:
ais
pi k
6n
,,a8
upu éli
eisiu
j
pi kia“.
Manoma,
kad
i8
ns.
galininko
o mos
a si ado
i
aka
(
Biga
1959:
183;
Ul ydas
1959:
82):
a@ka
jo
nebi
,, aka
jo
nebu o“.
A ski ai
eikia
pakalbé i
apie
daiig(i),
plg.
senii
bi
daiigi:;
o
mimi
da
daiigi:
da bo;
kd iu
ganom
daiigi:
g e a
daiigi
manim
bi
sese i,
da igi
asméku:
We da:
Fo ma
su
umpu
i
gali
bi i
daik a a dzio
daiigis
sup ie eiksméjes
senasis
be a dés
giminés
ns.
a dininkas
—
galininkas,
plg.
da
isai be
galinés
ka ais
pasi aikan-
Gias
o mas:
daiig
padegé
nami ;
daiige/
a siliko.
Vas.
inag.
basaminéa
dpsa ée;
isi
d aug
&éi®
ganom;
Gnos
abi
diséoj
isa
ka i;
nakéa
kab
ima
Ilé ;
diiona
nubégo
pakluene;
‘
ans.
in.
nami*
ka
né i
i
Idja;
i
b6é0
nebi
nami:
i‘ éj
man
kd es
gani ;
aima
i
més
i- 6éj
g ibu°sna
,,eikime
i
mes
y oj
g ybau i“.
G e a
i‘ dj
ka ais
pasakoma
i
i
:
i
a i*lka
ge s
kap
Zal is.
Manoma,
kad
senos
daik a a dziu
ns.
in.
(Baga
1961
:
690;
Kazlauskas
1968
:
153)
o mos
y a
i
anks i
( eé.
ans i),
a i,
auli
g e a
oli:
kd es
anks i
a om;
mdn
a i,
o
jumi
ouli
bus
ai ;
yns.
il.
aik
u
Sali
i,
be nuZélis
(1.
d.);
d obiné us
aiCun
ésim,
pakulinus
é in
iSmésim
,,d obiniais
d abuziais
apsi engusius
Sok i
esime,
pakuliniais
—
o an
(laukan)
iSmesime“.
ZodZiy
Salin,
o in
ki y
linksniy
a méje
neuZ iksuo a.
Tenden-
cija
p ie eiksmé i
odo
da :
usis ko
lau¥én
,,pasisuko
j
kai e*;
kélas
ai i
i¢sén
»kelias
eina
j
deSine*;
i ’ua
i
apa
&6n
padkelding
,,auk8 yn
i
Zemyn
kilnojo“.
Laiko
ilia y as,
p z.,
nedélon
jau
nebisim;
suba én
a azau
gali
bi i
a ojamas
pagal
a i inkamas
sla y
kons ukcijas,
plg.
us.
B
Heqém10,
B
cy66 y;
ns.
al.
aim
nam
6p;
a
u
namop
aisi?
Ka ais
pasakoma
i
namé:
0
namé
a
ne az iosi?
,,o
namo
a
ne aziuosi
?“
dgs.
inag.
o
pi maik
isu¥
bégém
i
bégém
(plg.
us.
6e dm,
b us.
6é Ma).
Linke
p ie eiksmé i
da
ddik ais
jau
ha a;
ddik ais
juodas
,,ma gas“;
sk inémi
ma ga
,,k ad a ais,
langais
ma ga“;
dgs.
in.
basanués
insis éj
,,basni ia
isis ojo*.
Manoma,
jog
i§
daik a a dZio
dabd
y a
suda y as
p ie eiksmis
daba
(F aenkel
1955—1963:
79),
i8
ku io
y a
i iedéjes
daZnesnis
umpinys
da ,
pyz.:
dabai
na-
mie
bisu;
Daina éj
bi
lie iiiu,
al
da¥
jau
né a;
daF
ge ai
isiemi
(plg.
dalely es
daba ,
da ,
da gi:
ana
daba
i¥
Zie elos
ne dj
,,ji
da
i§
Zie elos
neg iZo“;
a¥
dd
maci kas
bu aii
,,a8
da
mazas
bu au“;
d.
d
gi
mu'sip
niéko
né d).
2.
Sudu iniy
p ie eiksmiy
y a
i ai iy.
Kiek
dazniau
pasi aiko
os
iiSies
p ie eiksmiy
su
pi muoju
i a diniu,
skai a diniu,
e iau
bad a diniu
a
p ie eiks-
miniu
démeniu
i
an uoju
daik a a diniu
(dazniausiai
nu upéjusiu,
be
galiinés).
IS
da iniy,
ku iy
pi masis
démuo
y a
j a dzio
galininkas,
o
an asis
—
nu u-
péjes
daik a a dis,
a méje
uz aSy a
ik
Sa dien
bi
Gnas;
Sa idien
a azdu.
Daugiau
*
Ta méje
a ojami
keli
ie ininkai:
inesy as
—
idaus
esamasis,
ilia y as
—
idaus
eina-
masis,
adesy as
—
paSalio
esamasis,
alia y as
—
pagalio
einamasis.
*
Pla iau
apie
mo .
g.
ns.
inag.
galiine
-ai,
-ei
Z .
au o iaus
s aipsnj
(1969:
166—7).
160
y a
p ie eiksmiy,
pada y y
i8
i a dziy
ns.
jnagininko
i
nu upéjusio
daik a a -
dzio
me
(<
me u),
p z.:
ani*ku-mé
nebi
misip
kazi
,,niekuome
ne u éjome
oZ-
ky“;
ki ume *
i
ienas
Gnas
a azuoja;
o
kuomé
u
dé
a a iosi?
ai
Gni:s
éa
bi i
n&kw?me
,, ai
jie
ia
kazkada
gy eno“;
a¥
nejédau
nieku’meé
o
ijiino;
ai.
ma-
Za
u°me
bu ail;
u-mé
iso
diioja;
i*mi
Zmonémi
isi@me
maza.
Ka ais
p ie-
eiksmis
Kuome
sakomas
su
ki u
p ie eiksmiu
(dalely e?),
p z.,
kap
ku’mé
i
Gnas
a ai
,,kai
kada
i
jis
a eina“.
Da iniu,
ku iy
an asis
démuo
y a
nu upéjes
daik a a dis
ka (< ka us),
pi maji
démenj
daZniausiai
suda o
kiekinio
skai a dzZio
dgs.
galininkas,
p z.:
désimka
g azdsnis;
Lid6én
sa azonéjau
ké oiska ;
padegem
penkiska ;
iska
dis€ojau
Zi elon.
Tik
p ie eiksmio
duka
(g e a
duka? )
abu
démenys
y a
d iskai iniai
(¢ia
ka
y a
d iskai os
a d.
—
gal.
o mos
umpinys).
Re iau
pi muoju
démeniu
eina
bid a dis
i
p ie eiksmis,
p z.:
daiigi-ka
aS
en
bu aii;
daiigika ®
ezdjom
ja
paz
dak o i;
kiekka?
jis
eh
bi o ?
Mask dj
n&ki k-
ka
bu aii
,,Mask oj
kele a
ka y
bu au“.
Pas a yju
o my
eik3mé
odo,
kad
an -
asis
démuo
-ka
Gia
y a
nu upéjes
dgs.
kilmininkas.
I§
skai a dZio
i
-ka
pada y i
da iniai
da
y a
jungiami
su
j a diniu
p ie eiksmiu
iek,
pyz.:
a¥
duka
iek
mé u:
u ,
kap
ana;
duka?
i k
bi ;
iska
i k
bi
Zmohi.
P ie eiksmiy
su
-ka ,
i8sky us
da inj
duka ,
daZniausiai
ki iuojami
abu
dé-
menys.
3.
Ta méje
ne e ai
pasi aiko
i
p ie eiksméjan iy
a
isai
sup ie eiksméjusiy
p ielinksniniy
kons ukciju
junginiu.
Jy
pi masis
démuo
y a
koks
no s
p ielinksnis,
o
an asis
—
daik a a dZio
linksnis
a ba
daik a a dinis
p ie eiksmis.
Daugiausia
su
p ielinksniu
eina
daik a a dZio
ns.
kilmininkas:
an
(<an ):
an
daiigo
a a a ai?
iskas
an
ddik o
,, iskas
ie oje“;
buk
Se
an
ddik o
,,buk
Cia
ie oje“;
dnas
dainai
an
ki*mo
ai
,,jis
dazZnai
j
lauka
eina
( idu iuoja)*;
ji
a o
an
ki*mo;
sdko
an
pé di*nés
a azuds
,,sako,
ne ukus,
a einan iomis
dienomis
a aziuos“;
an
i* déjaus
la ig a
bis
,, y oj
leng a
bus“;
ana
an
Glos
ldido
,,ji
eido
lais ai
(man
pasi ink i)*;
be
:
be
galo
b angi:
isa;
be
galo
duga;
li aii
li ai
isa’
pa asa i
be
galo;
i
:
sa @mo
i
kaF o;
i
ka o
pazinojau.
Ka ais
su
p ielinksniu
eina
daik a a dzio
ns.
galininkas,
p z.:
po
k iipa’,
po
k iipa’
do
i
p i d&é ;
ugii
po
k u-po ka:
séjam.
Sus ingusiose
p ielinksninése
kons ukcijose
ne e ai
pasi aiko
i8likusiy
i
kamie-
no
ns.
naudininko
o my
a
ju
galiine
ga usiy
ki y
daik a a dziy,
p z.:
nuimesé
lig
upu uki;
po
pazas i
bi
sniégo; bus u
p ig
b
oli.
Su
p ielinksniu
sa
ka ais
sup ie eiksméja
daik a a dzio
i‘sd
ns.
inagininkas,
p z.:
sd
i sdi
a¥
du
sakai
,,i8
iesy
a8
au
sakau“;
sa
i¢sdi
Gnas
ap
padd é
wis
iesy
jis
aip
pada é“.
Daik a a diniy
p ie eiksmiu
su
p ielinksniais
uz aSy a
nedaug,
p z.:
iS
a i
ge as
egé ,
i8
ouli
—
kap
uménas
,,i8
a i
ge iau
ma y i,
i
oli
—
kaip
migla,
ukas“;
Z il elek
i¥
oulaiis
,,z ilg elék
i
oliau“.
4.
G e a
p ielinksniniy
kons ukcijy
junginiy,
ku iy
abu
démenys
y a
a ski i,
nesuauge,
a méje
pasi aiko
o my
su
suaugusiais
démenimis,
p z.:
as
sédu
papi k
i;
Gnics
bus a
pa idij
esés
,,jie
gy ena
idu y
sodziaus*;
lachéne’
s d om
pa idij
,,dubenj
s a om
idu yje
(s alo)“;
pa idu i
esés
bi o
,, idu y
sodziaus
gy eno“
paha a
pa i
uj
,,sua ia
pa i siumi™.
18
Sig
o my
a odo,
kad
p ielinks-
nis
(Siuo
a eju
p ieSdélis)
pa
(<
po)
p ice
a i inkamy
linksniy
Gia
y a
p idé as
ne-
seniai,
plg.
pasakyma
ik
i
po
i so
Slapas
,
ik
i8
pa i siaus
Slapias™.
Siuos
p ie eiks-
mius
laiky i
a si adusiais
iS
p ieSdéliniy
daik a a dziy
a gu
a
galima,
nes
an a-
sis
démuo,
.
y.
daik a a dis,
y a
nepaki usio
kamieno.
Be
o,
a méje,
odos,
ne a -
ojami
ki i
y
o my
linksniai.
“
Su ienbalséjes
neki éiuo as
u'(<
o)
a méje
ne e ai
pasi aiko
‘Su umpéjes.
5
T umpasis
i
Sioje
o moje
gali
bi i
dél
be a dés
gim.
ns.
ya d.
i
gal.
daugi.
11.
G ama inés
ka ego ijos
i
ju
aida
161
P ie eiksmiy
ka ais
gali
pasi aiky i
i
su
an ine
galiine,
p z.:
uZpo i: u
y a i‘sim
péku*
,,po y
ginsim
gal ijus“.
Galiné
-
Cia
gali
bi i
p idé a
pagal
ki-
as
ns.
jnag.
o mas
(plg.
i u,
aka u),
nes
dazniau
sakoma:
uZpo i
dis
Na &i?s-
na;
iXpo i
mdn
kd és
gani ;
uSpo dka
aijo
li is
,,uz aka
lijo
lie us“.
Ma-
noma,
kad
i8
a
kamieno
p ieSdélinio
daik a a dZio
pasakas
pagal
u-kamienes
ns.
in.
i
jnag.
o mas
y a
a si ade
p ie eiksmiai
paskui,
eé.
paskum
(Ul ydas
1957
:
:
122),
p z.:
pi ma
ap a ék,
paskui
ap a isi
,,pi ma
ap a ék,
paskui
apkaupsi“;
palduk,
paskum
nunesi.
Sup ie eiksméjes
daik aya dZio
pusé
dyiskai os
ie ininkas
puSdu( )
(Endzely-
nas
1957
:
207)
daZniausiai
y a
su
sla isku
p ielinksniu
na,
pyz.:
linui°sna
ilnai
padauzdinéja
na
pusdu
,,lininius
me menis
pe
puse
ilna
a audZia“;
azgi ino
Zida’
napuSdu
,,pe lauzé
Zieda
pusiau“,
e .
puSdu
di nds
a azi ’s
,, idu dienj
a aZiuos*.
;
2.
Bid a diniai
p ie eiksmiai
Ta més
bid a diniai
p ie eiksmiai
y a
j ai ios
da ybos.
1.
Daugiausia
a ojama
p ie eiksmiy,
suda y y
i§
nelyginamojo
laipsnio
bid-
a dziy
su
o man u
-ai
(po
minkS o
p iebalsio
-ei),
pyz.:
au(k)
ai,
bal ai,
b angei,
dainai,
ga dzei,
ge ai,
gilei,
glu-dzei
,,lygiai,
sklandziai*,
g azai,
isilgai,
ligei,
placei,
plonai,
u-S ai
,, ags iai“,
slimslai
,,silpnai,
menkai“,
su ikei,
su' ai,
élai.
Tokia
pa galiine
-ai
(-ei)
u i
i i8
p iesaginiy
bid a dziy
pada y i
p ie eiks-
miai,
p z.:
méli-nai,
gel onai,
audonai,
gidiskai,
li a iskai,
isiskai,
senixkai
,,se-
no iSkai“;
ne i nddai;
dainokai,
a okai;
an(k)s i kai,
a i kai,
glu:di kai
,,sklandu-
éliai“,
g azi kai,
ne ouli kai,
ploni kai,
a i kai
,, e u éliai,
labai
e ai“,
s ip i kai®.
I8
bid a dziy,
ku iy
nebé a
ne
ik
a méje,
be
i
k.;
manoma,
y a
pada y i
i
p ie eiksmiai
nunai(k)
,,Siandien“,
pé nai(k)
(Ska dZius
1943
:
216—217),
p z.:
nu‘naik
da
bi
Xil a;
nu-nai
an
dé bo
neisi ,
e .
aX niin
jai
ne i su;
niin
Sil és
»siandien
Siléiau“;
pé nai
pi ko;
pé naik
a azdu.
Taip
pa
senas
p ie eiksmis,
nebe u in is
sa o
pama inio
bid a dzZio,
iS
ku io
jis
pada y as,
y a
i
/abai
(Ik.
labas
i gi
be eik
nebe u i
bid a dzio
eikSmés),
p z.:
Gnas
labai
méks a
sip is;
ugi‘na
labai
a dosi;
labai
g azai
moka e
asi .
G e a
galiinés
-ai
pasakoma
i
-au,
p z.:
k i ei
nelabod
ge i
,,k ie iai
nelabai
ge i“.
Dél
o my
su
-au
Z .
Zemiau.
Su
p idé iniu
k
po
-ai
y a
sakomos
daZniausiai
Sios
biid a diniy
p ie eiksmiu
o mos:
nu‘naik,
pé naik
i
e ka iais
seneik.
Dél
Siy
i
ki y
p ie eiksmiy
su
k
da
Z .
Zemiau.
2.
Ta méje
pasi aiko
sup ie eiksméjusiy
i
a ski y
bid a dZiu
linksniu.
Ypaé
linkusi
p ie eiksmé i
y a
biid a dZiy
be a dé
giminé,
.
y.
ns.
a d.
i
gal.,
p z.:
g di a
pa azdu
namop;
g di a
a dj,
e .
g ai
uzdugo
( ie oj
g ai (a)
ne-
e ai
a ojamas
iekai
~
eikiai ,
Z .
Zemiau);
g azi
pada i a
isa
,,g aziai
pa-
da y a
iskas“;
a
ilga
éa
busi?
pig
dda é
,,pigiai
a ida ée“.
Ka ais
pa a ojamas
sup ie eiksméjes
i
ieno
ki o
biid a dZio
ns.
inag.
linksnis,
p z.:
ai i
jdjau
,, ai omis
jojau“;
a a
kam
a siliko
kunédas
,, e ai
kam
liko
bul iy“;
e a
kas
moka.
3.
I§
bid a dZiu
su
o man u
-yn
pada y u
p ie eiksmiy
a méje
y a
labai
maza,
p z.:
au(k)S in
pa kdélsi;
man
dabaF
Zamin
eika
,,man
daba
Zemyn
(mi i)
eikia“;
nu duk
gdl a’
Zamin
,,palenk
gal a
zemyn“.
4.
P ie eiksméjanéiy
bid a dzio
i
p ielinksnio
junginiy
i gi
nedaug,
p z.:
ne
an
ilgo
bis u
€onaik;
i
naiijo
pasaudinom
,
naujai,
i
naujo
pasodinom*;
eiks
i
man
3i*ndu
po
maci ki
i ai
nedélai
,, eiks
i
man
Sienau
pamazZu
Sia
sa ai e“.
P ielinksnis
po>pa
i
bid a dis
daznai
bina
suauge,
p z.:
ai
palang i
,,eina
paleng a“;
pamaci ki
nu d ém
linus.
®
P ie eiksmiai
su
p iesaga
-i kai
a méje
daZnesni
uzZ
p ies.
-i k-
bid a dzius.
162
NusizZid éjus
j
bal a usiy
kalba,
su
p ielinksniu
po
y a
pada y iSie
p ie eiks-
miai:
Gnas
po
li¢ i ixkai
nesdp an a;
més
madi
po
p as i
nemokéjom
,,mes
mazi
bal a usixkai,
pap as ai
(b us.
na-npdc y)
nemokejom“;
po
daba iséamu
ai i
dzega ikas
,
naujo iskai
eina
laik odukas“;
po
sendmu
ge as
bi ,
alei
po
naujo-
mu
p ijunkom
,,pagal
sena
(laik odi)
ge iau
bu o,
be
i
pagal
naujaji
p ip a ome*
(plg.
b us.
1a-HOBamy,
ma-c apamy).
Biad a dzio
i
i a dZio
be a dé
giminé
y a
sup ie eiksméjusi
junginyje
isa
ligu
,, is
iek,
is
ien“:
isa
ligu
as
aisu;
isa
ligu
Gnas
neno i
bu .
3.
Skai a diniai
p ie eiksmiai
Skai a diniy
p ie eiksmiy
a méje
a ojama
nedaug.
1.
I$
sup ie eiksméjusiy
skai a dziy
linksniy
daZniausiai
pasi aiko
kuopiniy
skai a dziy
inesy as,
p z.:
Gnis
sdu
d ei é
bus a
,,jie
sau
d iese
gy ena“;
ai é
kile;
ji
ke e e
bi ;
SeSe é
pjo é:
aX uene é
bus am.
Reéiau
pasi aiko
sup ie eiks-
méjes
kiekiniy
skai a dZiy
inesy as,
plg.:
d ijosa
pazdailém;
ijosa
mélzém
ka es.
Sup ie eiksméjusio
be a dés
giminés
ns.
a d.
i
gal.
uZ aSy a
ik
po a
pa yz-
dziy,
ai
dauginis
ké e ia
,,ke u iese“
(k&@ e a
aiki
bi ;
bécis
mus
k
& e a
pa-
me é)
i
kelin inis
pi ma
(pi ma
u
a aik
pd im
as).
2.
Su
o man u
-ai
i gi
miné ina
po a
p ie eiksmiy,
p z.:
dauginis
d ejei
,,d iese“
(pa i's
sdu
d ejei
abu
isa
ii a ino)
i
kelin inis
pi mai(k)
(Gnas
pi maik
padiimos,
po im
isiji’ks
,,jis
pi ma
pagal és,
paskui
nusijuoks“;
pi mai
pad-
kaldinéj
i
jduéus).
3.
I§
ZodZiy
junginiy
susida e
p ie eiksmiai
y a
keliy
i3iu.
Ypa ¢
daZnai
gy-
enimo
bidui
nusaky i
a ojamas
junginys
ienum
iend,
-as
(bus u
ienum
ie-
na,
ienas,
ienum
iend
a gioju),
ku io
an asis
démuo
y a
kiekinio
skai a -
dzio
yns.
a d.,
o
dél
pi mojo
o mos
palygink
jau
miné o
p ie eiksmio
paskum
da yba.
I8
kiekinio
skai a dzio
i
pazymimojo
i a dZio
be a dés
gim.
o my
suda y as
junginys
isa
iena
,, is
ick“,
p z.:
isa
i na
ka
di p ;
aS
isa
i na
dis
na-
mop,
plg.
daznesnj
analogiSkos
eik’més
miné ajj
isa
ligu.
Pasi aiko
sup ie eiksméjusiy
skai a dziy
linksniy
(ypaé
ns.
kilm.)
su
p ie-
linksniais,
pyz.;
su
an:
an
pi mo
iSaidinéja
p uzond
,,pi ma
iSeina,
a sileidzia
(laik odZio)
spy uoklé*;
an
pi mo
dd
k ipa:
dan ii
sédi
,,p iekyje
da
upu i
y a
dan y“;
inb iks
Zamén
am i:
an
pi ma
jés
,,ibes
zemén
lazda
jos
p ieSakyje*;
an
ieno
ge as ,
an
ki o
blogés ;
su
ix:
i
pe i(k) o
ix
deXim o
paii a ino
,,pakalbéjo
kaip
pakliu o,
be
sq-
ySio,
pad ikai“.
Sie
junginiai
g ei¢iausiai
suda y i
pagal
sla y
kalbose
a ojamus
a i inkamus
pa yzdzius,
plg.
b us.
Ha
népmiae,
Ha
népay,
Ha
Apy de;
nsi ae
yepes
AsecsiTae;
Tus.
H3
MsTo o
B
JecsiToe;
yepes
siTOe
Ha
JecsiTOe.
4.
[ a diniai
p ie eiksmiai
P ie eiksmiy,
kilusiy
i$
i a dZiy,
a méje
y a
nemaZa.
1.
I8
sup ie eiksméjusiy
i a dZiy
linksniy
daZniausiai
a ojama
be a dés
g.
ns.
a d.
i
gal.,
p z.:
dnas
iz
mané
jaunésnis
n@k
a
m& u
penkis
a
Sesis;
Si*nas
ne i ka
indiudinéja
,,8ienas
ne iek
iSdZiis a“;
isa
mi*k
Gnas
,, is
miega
jis;
Gnas
a ai °dinéj
Ga
isa.
Dazniau
a ojamos
su umpéjusios
o mos
kiek,
iek,
i iek,
néki k,
bile
kiek,
p z.:
i iek
nebus
m@ u’
,,Si iek
nebus
me y“;
ki k
bis,
i k
duds;
jusu
n@ki k
i a
,,jisy
kazkiek,
kele as
y a“;
eiks
ne
bile
kiek
du?-
nos;
ai
Sei,
ai
ei
Zinai
,, ai
Si,
ai
a
Zinau“.
11*
163

Ka ais
pasi aiko
apibend in as
ns.
kilmininkas:
bus a
Gni‘s
iso
d ei é.
S aba éja
ns.
ie ininko
o mos,
p z.,
ns.
il.
kand
u
azisi
nakédi?
n&ka-
na
wé eza
iF
ni¢kana
ne édina,,kazku
nu ezZa
i
nieku
ne odo“;
ns.
ad.
kdm(p)
u
bus i?
,,pas
ka,
p ie
ko
u
gy eni?“
2.
P ie eiksmiai
su
o man u
-u
( a ojami
pap as ai
ie os
inesy o
eikSme),
p yz.:
o
kuF
niin
bu ai?
ku gig
aikas?
and
n@éku
po
bélkai
bis a
,,ji
kazku
po
sija
y a“;
be
da bo
ni*ku
nebiisi;
isuF
Zménés
mi s a;
isuF
Fi i,
ni ku
né .
3.
P ie eiksmiai
su
o man u
-da
||
-dai(k),
p z.:
gal
iz o iks
kada
i na’
lieZay i"
,,gal
is inks,
p ii hs
kada
iena
kalba“;
ada
pasakis.
Dazniau
y a
sakomos
Sios
o mos
su
-daik:
kadaik
izné i,
adaik
i
a azi°ja;
adaig
nebi
niko;
aiséojau
n@kadaik
Skdlon
,,éjau
kazkada
j
mokykla“,
kadaik
u
aisi?
as
nie-
kada
neimi
i nén
k u: on;
ni*kadaik
nebi
muwsim
okd
éjo.
Ta iau
su
-daik
ne eko
gi dé i
p ie eiksmio
isadd:
isada
gi as;
jam
isadda
mdaia
(dazniau
isii’me ).
P iebalsis
k
( e .
g)
g eigiausiai
y a
a si ades
i§
dalely és
gi
i
ZodZio
gale
su-
dusléjes:
kadaig
>
kadaik.
Neai8kumo
kelia
ik
Sis
k
o mose
su
dyiguba
dalely e,
p z.:
kadaikik,
adaikik
g e a
kadaigig,
adaigig.
Galbi
k
cia
p adé as
a i
pa-
gal
daZnesnes
o mas
kadaik,
adaik’.
4.
P ie eiksmiai
(a
jung ukai)
su
o man ais
-aip,
-eip.
Siy
o man y
d ibalsiai
ai,
ei
a méje
y a
su ienbalséje
(galimas
dalykas,
dél
enklizés
i
p oklizés),
p z.:
bus a
kap
isi,,gy ena
kaip
isi“
;
i
daba?
ép
i ;
i ep
ji’kasi
musu:
Zménés
d;
Ado-
lo
bédis
nékap
ki ép
saké;
isép
bi
g e a
isdp
gali
bu ,
iselép
i a ino
,, i-
saip,
isoke iopai
kalbéjo“.
Ka ais
dél
lk.
j akos
pasi aiko
iSlike
d ibalsiai
ai,
ei,
pyz.:
a
mégs u,
kaip
pasaki ,
i a’
salduma:;
nemé ino
eip
ini
i nis
,,nemé e,
nepalikda o
aip
ieni
ki y“
Salia
iép
nebus
(galbi
ei
i
ie
Gia
kai aliojasi
kaip
i
Zodziuose
s iékas
g e a
s eikas,
Sie d
~
Sei a,
iekaii
~
eikiail).
5.
Maziau
aiSkios
kilmés
p ie eiksmiai
y a
6,
¢6n,
Gonai(k),
Ganaik,
Sei,
Senaik;
ei,
enai(k):
ix
€
mi s a
i
eh
mi s a;
duk é
a azi ’s
dn;
nu ejaii
€6n;
anas
éonaik
bi ;
eika
eSé is
ai
Sen,
ai
en;
Se igi
a as
maixas
bi ;
se-
neik
bu aii
a¥
enaik
jdmp;
kapgi
ind
bus
enai?
pels
endi
sapildinéja;
més
Senaik
a aza om.
Ka ais
Sios
o mos
pasakomos
i
su
dalely e
ka,
p z.:
a aidu
Se iaka;
Zw ék
e iaka;
ana
enaika
bis a;
Se iak(a)
a dj.
6.
Ta méje
y a
nemaZa
p ie eiksmiy,
a si adusiy
i8
j a dZiy
su
p ielinks-
niais
junginiy.
Jy
démenys
gali
bi i
suauge
i
nesuauge.
Kai
i a dis
s o i
p ieS
p ielinksnj,
abu
démenys
daZniausiai
y a
suauge,
p z.:
kodél
u
nebu ai?
0
kodél
aS
neno éjau?
a klis
Guzinéjasi,
udéi
eika
padkdl .
Ypaé
senas
p ie eiksmis
y a
éd in
:
B énés
s i ka a
neasabli- a,
éd in
nu éj
Zi elon
,,B onés
s eika a
neypa inga
(nelabai
ge a),
odél
nuéjo
i
Zie ela
(pas
gy-
dy oja)“,
plg.
DaukSos
Pos ilés
od in
615,
kdd in
2853,
kod inag
128ys.
Kai
pi ma
s o i
p ielinksnis,
o
paskui
i a dis,
démenys
pap as ai
y a
nesuauge,
-p z.:
ana
ep
an
iso
ménd a;
man
déle
6
ni ko;
déle
k
6
i ai
bus?
zinai
dél
ké
neno éj;
sa
isi
ge ai;
sa
isi
send;
po
6
jii°’ksis.
7.
P ie eiksmiai
i§
p ielinksniy
i
i a diniy
p ie eiksmiy,
p z.:
i¥
kuF
u
a aza ai?
i
isuF
a i°ja
Zmoénés;
eza
isa
i
6a;
i*bas
pasida é,
ag
a aidu
i
en;
i$
Siéa
nu azdu;
ik
Si€a
kuF
aiiesi?
nig
&d
a és
,,nuo
Cia
a -
Giau“;
nug
en
nu eisi;
lig
éa
a dj;
lik
§6laik
isa
mi‘k
,,ligi
Siol
is
miega“;
lik
kélai(k)
u
busi?
Sa
isdi
négali
( isai
gali
bi i
i
be
p ielinksnio:
isdi
sapiis;
ne
isai
ixkep a
zasé
,,ne
isai
iSkep a
Zasis“)
g e a
sa
isi
ne ouli.
Da
plg.
E.
Vol e io
uZ aSy a
p ie eiksmj
sa
isum:
ep
and
p is dje
sa
isum
pas
a kli
(Wol e
1899
:
172).
P ielinksnis
(p ieSdélis)
i
p ie eiksmis
pasi aiko
suauge,
p z.:
sadiimoj
da
él’
Jauke
jigko
éjo,
pakél’
as;
uX a
da ik
padégino
nami.
7
Apie
panaSios
da ybos
j a dzZius
plg.
(au .
1960:
130).
164
8.
I ai ds
sudu iniai
p ie eiksmiai
i
junginiai
suda omi
ne ienodai.
18
j a dZio
i
j a dinio
p ie eiksmio,
pyz.:
aikami
ai
i k
6,
0
mémai
ai
ne-
gadnai
,, aikams
ai
iek
o,
0
mamai
ai
nege ai“;
dnas
ei
paéo
bis a
i nas
,;jis
aip
pa
gy ena
ienas“;
ei
pa@éa
nimi é
ani’
s,
ep
paéa
ge ai
bis a.
IS
j a dzZio
ns.
inag.
i
dalely és
jau
g ei iausiai
y a
a si ades
p ie eiksmis
ej
<
uo
+
jau
(O ebski
1956
362),
p z.:
an
ab ikos,
ai
u?j
das é ai
pénsija~
,
ab ike
ai
uojau
gau umei
pensija“.
Junginiai
i$
d iejy
i a diniy
p ie eiksmiy,
p z.:
iselép
kap
bus a
,, isaip
kaip
bina,
pasi aiko“;
n@kap
ki ép
sake;
dnas
éa
néku
bi ;
kap
ku?
i
nu e-
Hi jam;
kap
kadaik
a aima;,
bdéu
a ém
is ick.
5.
Veiksmazodiniai
p ie eiksmiai
Su
eiksmazod iais
susijusiy
p ie eiksmiy
a méje
uzZ asy a
labai
maZa.
P z.,
eiksmazod%io
Saknj
u i
p ieSdélinis
da inys
apli ik
:
aplink
nu éj;
aplink
diséoj.
IS
j a dinio
p ie eiksmio
i
eiksmazodZio
y a
a si ades
junginys
kap
agi
spaces
be ii in ,
s aiga‘:
kap
agi
nu az iojam
Li'don,
kap
agi
pas a is
pi ka’.
Sus aba éjusiy
eiksmazodZiy
y a
i
daugiau,
a iau
jie
né a
p ie eiksmiai-
P z.,
i e p iniais
ZodZiais
laiky ini
égis
( okds
g@ as,
agis,
isa
du
ad o u'p,
dgis,
en
iso
dioja),
bilo
e .
bilau
,,bada o“
(bilo,
an
P& o
kasa
kunodas
,,bida o,
apie
Pe a
—
bi zelio
29
d.
—
kasa
bul es*,
bilau,
giemame
isalokas
gi smés).
Kaip
nekai oma
a inio
a diné
dalis
a ojama
eikia,
eikiausiai
pagal
sla-
iskus
pa yzdzius,
plg.
b us.
Tp56a,
us.
Haz0,
nyo
( eika
gi
mdn
sa
ji?
bu
eika
bi
ai
,, eikéjo
ei i*,
eika
bis
péku’
a i
,, eikés
gal ijus
gin “).
6.
Skolin ieji
p ie eiksmiai
Salia
sa u,
bal iskos
kilmés
p ie eiksmiy
Zie elos
a méje
y a
nemazZa
skoliniy,
ypaé
i§
sla y
(daugiausia
iS
bal a usiy,
maziau
i§
lenky
i
usy)
kalby.
Jie
y a
labai
i ai iis.
Pi miausia
miné ini
p ie eiksmiai,
ku ie
pagal
eikSme
a méje
nebe u i
(kai
ku ie
gal
i
ne u éjo)
lie u isky
a i ikmeny,
p z.:
a¥
aF§a
ju:
nemés u
,,a8
labai,
ypa-
ingai
ju
nemégs u“
(plg.
b us.,
us.
opuie);
dnis
nazna
dk
ep
di ba
,,jie
yéia
(pazodziui
—
,,an
y iu“)
aip
da o“
(b us.
sHap6k);
Gnas
na déna
ep
pada é
( us.
Hapouno);
naz6
a dj
(b us.,
us.
Ha347);
pésa
eika
ai
p o
gi a’
,,pés-
%iom
eikia
ei i
pe
gi ia
(b us.
néma);
péuna
(i
peunei)
a azuds
“ ik iausiai,
eikiausiai
a aziuos“
(b us.
mSyHa);
jauni
po-p és u
iklaik
ii a ina
(b us.
no-npéc y);
i¥
zddo
nepainaii
jusw’
,,i8
uzZpakalio
nepazinau
jasy“
(b us.
334y)
i
k .
Ki i
skoliniai
a ojami
g e a
lie u i8ky
p ie eiksmiy
i
ne e ai
juos
s elbia,
p z.:
dnas
i
ienas
&ésam
(i
&ésmam)
a az ioja
g e a
kaF ais
(b us.
4acam);
Cis a
(ki i
ces a)
paspaiis
,, isai
suspaus“
g e a
isai,
sd
isu
(b us.
ubicTa);
em
inaéei
ii a ina
g e a
ki ép
(b us.
inauaii);
jau
bazni‘€on
mala
kas
ai i
dazniau
maza,
mazai
(b us.
Mana);
na@ a
sal is
bi
didelis
,,labai,
pe daug
Sal is
bu o
di-
delis“
g e a
/abai,
labaii
(b us.
nay a);
nigdi
nepami si
g e a
nigkadaik
(lenky
nigdy);
dp am
( e .
ap um)
pami é
,,s aiga
nimi é“
g e a
s aigds,
kap
agi
(b us.
pan am);
zd as
a ais
namép
g e a
uoj
(b us.
34pa3),
zauSddoi
Gnas
e i
sédi,
plg.
is iome
(b us.
3a¥céapl);
zusim
(ka ais
sausiém)
a i
bus a
,, isai
(i
sa
isdi,
sa
is )
a i
gy ena*
(b us.
aycim,
us.
copcém)
i
k .
165
I§
pa yzdziy
ma y i,
jog
daugelis
sla isky
p ie eiksmiy
Zie elos
a méje
a o-
jami
be eik
isi8kai
nepakeis i,
plg.
C is a,
mala,
nd a,
nazna dk,
zd as,
zausddo®
i
k .
Tokia
leksiné
in e e encija
dazZniausiai
pasi eiSkia,
kalban is
a més
a s o ams,
ienodai
ge ai
mokan iems
lie u iSkai
i
bal a usi8kai
i
nekon oliuo-
jan iems
sa o
Snekos.
Daugumas
a més
a s o y,
kalbédamiesi
su
ki os
a més
a s o u
(p z.,
Sio
s aipsnio
au o iumi),
ne e ai
s engdayosi
sa o
kalba
kon oliuo i,
pa ink i
lie u iSkesnj
Zodj
a ba
paai8kin i
bal a usi$ko
Zodzio
eik8me
bei
nusaky i
min j
aplinkiniu
bidu.
Vadinasi,
ai
neseni
skoliniai,
0,
p z.,
mala,
zauSddoi
i
e-
esni,
negu
jy
lie u iSki
a i ikmenys.
Ki i,
seniau
skolin i
p ie eiksmiai
y a
labiau
aplie u in i,
p z.:
a ¥a
(ki éiuo as
sla y
o
i es
ad,
ka ais
minkS inamas
i
5-
a Sa),
nigdi
(po
d
balsis
i
sup iesakéjes),
naz6 ,
i¥
zédo
(ki Ciuo as
sla y
a
i es
0)
i
pan.
Be
o,
a méje
a ojama
nemaZa
skolin y
bid a dziy,
ka u
i i§
jy
pada y u
p ie eiksmiy
su
-ai,
p z.:
biednai,
b i kei
,,bjau iai*,
d amnai
a ba
d abnai
,,smul-
kiai“,
gadnai,,ge ai“,
slobai
,,silpnai*,
Zi kei
,,g ei ai,
ik iai*.
Ka ais
bina
su-
p ie eiksméjes
jy
be a dés
giminés
ns.
a d.-gal.
linksnis,
p z.:
b i ku
||
b i ku,
sliski
||
slisku
,,slidu“,
eséla
,,linksma“
i
k .
Jie
ski iasi
nuo
a i inkamy
sla iskuy
p ie eiksmiu,
plg.
b us.
Bécena,
cuiska,
cd6Ka,
us.
ca6o
i
k .
Dalis
p ie eiksmiy
y a
hib idai,
p z.,
abikap
,,be
kaip“,
b us.
aObi-sik,
abiku
»be
ku “,
b us.
a6ni-13¢,
na
puSsdu( ).
Galimas
daik as,
okios
pa
kilmés
y a
i
da iniai
su
ne-,
p z.:
nékap,
n@kadaik
|
n@ku°me ,
n&kiek,
néku ,
n&kana,
plg.
b us.
Héq3e,
HéKami,
HéKyAuI,
HéKaNbKi,
us.
HéKO a,
HECKOJbKO,
Héky71a°.
Kai
ku ie
p ie eiksmiai
y a
pada y i
i8
lie u isky
ZodZiy,
be
pagal
sla iska
modelj,
plg.
jau
miné us
po
daba ixéamu,
po
lie iw ixki
(ka ais
iesiog
po
li oiiski),
po
naujomu,
po
sendmu.
Galbi
kalkémis
eikia
laiky i
i
p ie eiksmius
sa
i sdi,
isa
ligu,
plg.
b us.
canpayabi,
ycé
poyua,
us.
Bcé
paBHo,
no s
panagios
pladiai
a ojamos
bal y
i
sla y
da ybinés
bend ybés,
odos,
nelaikomos
kalkémis,
plg.
pamaci ki ,
1k.
pamazu,
la iy
pamazi ém,
pamazi indm,
b us.
NaMaJiéHbKy,
us.
i
uk ainy
nomaséupky.
Laipsnia imas
Kaip
a més
biid a dziai,
aip
i
p ie eiksmiai
(daugiausia
bid a diniai,
e iau
ki i),
be
nelyginamosios
o mos,
u i
du
laipsnius:
aukS esniji
i
aukS iausiaji.
AukS esniojo
i
aukS iausiojo
laipsnio
o mos
da omos
i§
nelyginamojo
laips-
nio.
1.
AukS esniojo
laipsnio
p ie eiksmiai
daugiausia
da omi
su
p iesaga
—
es
(po
sukie éjusiy
p iebalsiy
—
as ),
pyz.:
au(k)S és ,
blogés ,
daugés ,
d u' és
,,kie-
Giau“,
ga dés ,
ge as ,
g azas ,
jilgés ,
lang és ,
mazas ,
min(k)S és ,
pigés ,
plonés ,
P as és ,
a és ,
sausés ,
s o és ,
s i kés
,,s eikiau“,
Sal és ,
Sil és ,
élés ,
i kés
»g ei iau“,
Zamés .
P iebalsis
¢
y a
p idé inis,
a si ades,
manoma,
i§
enkli inio
an ojo
asmens
i a dzio
i
>
¢,
ku is
Gia
eina
o maliu
p ie eiksmio
poZymiu
(A umaa
1933
:
35;
He mann
1936
:
388).
Ta méje
da
ka ais
(gana
e ai)
pasakoma
i
dauges
||
daugés,
ge ds,
g azas,
pig.
aka y
dziky
dauges
i
daugésn
:
daugésh
i
‘sipilk
Plikiai,
Va ena-
Vo
aj.,
aip
pa
Dauk8os
Pos ilés
daugési
93,,
didesn’
45043;
ndudingesn’
432
Salia
daugidus
Ts2,
omieus
289.5,
ku
daugésn
<
daugesni
a ba
daugesnia
y a
be a dés
eye
biid a dZiy
aukS esnysis
laipsnis
(A umaa
1931
:
65;
1933
:
35;
O ebski
1956
:
305).
___,*
Skoliniy
p iegaidés
y a
labai
salyginés.
Su
lie u iSkomis
p iegaidémis
skoliniai
daugiau
a-
iami
g ynai
lie u iskose
Seimose
augusiy
a més
a s o y
(ka u
adap uojami
i
Zodziy
ga sai,
P z.:
Cis a),
o
mis iyjy
Seimy
a s o y kalboje
jy
a imas
nesiski ia
nuo
bal a usisko
a imo
( aigi
pakak y
nu ody i
ien
ki giuo a
skiemenj,
.
y.
ZodZio
ki j).
*
Plagiau
apie
da inius
su
ne-
Z .
au .
1960:
123.
166
G e a
o my
su
-es
ne e ai
da
a ojamos
aukS esniojo
laipsnio
o mos
su
-(i)au
<
*(j)au,
-(i)aus,
-(i)aus ,
p z.:
daugaiis,
daz.
daugaiis ,
ge ai
|
ge a is,
daz.
ge aiis ,
lang ai
||
langiaiis ,
mazais ,
paskai ,
sunkaiis ,
aulai
||
aulais ,
élaus ®.
Galimas
daik as,
p iesaga
-(i)au
bu o
bidinga
ien
ik
p ie eiksmiams,
a-
iau
pap as éjan
laipsnia imo
sis emai,
ja
i$
a osenos
Zie elos
a méje
émé
s um-
i
be a dés
giminés
aukS esniojo
laipsnio
bid a dziy
p iesaga
-es( ).
Ki ose
a mése
i
Ik.
panaSiai
bu o
apibend in a
p ie eiksminé
p iesaga
-(i)au.
Tik
pasi aikan ios
a mése
kon aminuo os
p iesagos
-(i)aus
(Zie elos
a méje
i
-iaus )
o mos
odo
kadaise
bu us
ski inga
be a dés
giminés
bid a dZiy
aukS esniojo
laipsnio
p iesa-
ga
-es(ni).
Ka ais
o mos
su
-(i)au(s )
nebe u i
aukS esniojo
laipsnio
eik’més
i
a oja-
mos
ie oje
pama iniy,
p z.:
/abaii
and
e
gi- a
biis a
,,labai
ji
en
ge ai
gy e-
na“;
labaa
ge ai
éa
bi
,,labai
ge ai
ia
gy en *;
Jabai
ge aii
Gnas
en
mokinasi
slabai
ge ai
jis
en
mokosi‘;
okdi
pagaddi
nege aii
,, okiu
o u
nege ai“;
ix
aulaii
Gni's
a
,,i8
oli
jie
ia“;
laba
aS
i ep
méks u
ii a i
,,labai
a8
mégs u
Si aip
(lie u iSkai)
kalbé i*.
DaZnesné
nelyginamojo
laipsnio
p ie eiksmio
labai
o ma
daba ,
odos,
y a
su
-(j)au.
Jokiy
ki y
g e iminiy
ly iy
ne u i
pama iné
p ie eiks-
mio
i kaii
o ma,
plg.:
aX
i kai
aisi
namép_,,a8
g ei ai
cinu
namo™;
ikai
a
e i
nu aza ai
,,g ei ai
aS
en
nu aZia au“;
ekaii
Gnas
ai i
Se i
,,g ei ai
jis
Sen
ei-
na“.
Jo
auk& esnysis
laipsnis
daba
y a
i kés
||
ekés
||
ikés .
__
188iy
pa yzdZiy
aiSkiai
ma y i,
jog
p iesaga
-(i)au
daZnai
jau
nebe u i
pi myks és
aukS esniojo
laipsnio
eikSmés.
I
ai
sup an ama.
Nus ojus
ski i
aukS esniojo
laipsnio
p ie eiksmiy
i
be a dés
giminés
bud a dziy
da yba,
p iesagos
-es
i
-(i)au
-
apo
isai
lygia eik$més.
Viena
i8
jy
u éjo
auk is.
Fo mos
su
-(i)au(s )
Zie e-
los
a méje
ak uo inos
kaip
elik inés.
Skolinys
a ¥a
ka ais
i
be
jokios
galiinés
u i
aukS esniojo
laipsnio
eikSme,
p z.:
éd
i
kd é
neinmindios
a Sa
,, ia
i
ka é
nesupluks
Zemés
kie iau
(bjau iau)“;
nezinom
kap
biis,
a
ge as
a
aFSa
,,nezZinom
kaip
bus,
a
ge iau
a
blogiau“;
ec.
a saii
||
a Sas .
2.
AukSéiausiojo
laipsnio
p ie eiksmiai
pada omi
daugiausia
iS
aukS esniojo
laipsnio
p ie eiksmiy
su
sla iSka
dalely e
ndi
:
ndidaugeés ,
ndib angés ,
ndimazZas ,
ndipigés ,
ndi aulés ,
e .
ndidaugaiis ,
ndimaza is ,
ndi élaiis .
Auk&Giausiojo
laipsnio
o mos
su
p iesaga
-ausia
y a
daug
e esnés.
Be
i
jos
be eik isada
u i
dalely e
nai,
p z.:
ndiau(k)SéduSa,
ndidaugduSa,
ndimazdusa,
ndipi mduSa.
Be
dalely és
nai
o mos
e os:
dalgeldi
ge dusSa
pjdu .
I8
daik a a diniy
p ie eiksmiy
laipsniuojami
y a
ik
an(k)s i,
an(k)s és ,
ndian(k)s és ;
a i,
a és ,
ndia és
|
ndia idusa;
auli
||
oli,
aulés
|
olés ,
ndi-
aulés .
Skai a dinio
p ie eiksmio
pi maik
ki y
laipsniy
ne eko
gi dé i.
3.
Ka ais
am
ik a
pe einamaji
auk® esniji
laipsni ei8kia
ediniai
su
p iesa-
ga
-i kiau,
-i kes ,
p z.:
kab
jdunas,
ai
eki
kai
nuhais
,,kai
jaunas,
ai
g ei u é-
liai
nueis“;
eki kai
ana
a aj
namop
,,labai
g ei ai,
g ei u éliai
ji
pa éjo
namo“;
i
&a
au
bus
a i kés
,,i8
ia
au
bus
a éliau“.
Apsk i ai,
a mé
p ie eiksmiy
su
p iesaga
-i kai
nelinkusi
laipsniuo i.
Pama iniy
o my
eiikiamos
ypa ybés
i sijima
odo
p ie eiksmiai
su
dalely-
e
pe ,
p z.:
peF
b angei
da ei;
pe
élai
a djo ;
a ba
skolinys
na a
:
nd a
b angi
isa;
na@ a
daiigi
s ie o
bi .
Bad a diniai
p ie eiksmiai
su
p ieSdéliu
pa-
(i8
p ielinksnio
po)
u i
mazybine,
mazinama
eik’me:
palang i
azu°k
i
nu azi’si;
pamaci ku
bis am
»»pamazu,
pamazéle,
po
upu i
gy enam™.
1
Ch .
S.
S angas
(1958:
188)
p ie eiksmius
su
(i)aus
pa eikes
p ie
aukS iausiojo
laipsnio
o my,
p idu ia,
jog
i$
sa o
su ink os
medziagos
negaléjes
nus a y i,
a
jos
y a
aukS esniojo,
a
aukS iausiojo
laipsnio.
167