GRAMATINES
KATEGORIJOS
IR
JU
RAIDA
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XVIII
(1978)
N.
SLIZIENE
VEIKSMAZODZIU
VALENTINGUMO
KLAUSIMU
Veiksmazodis
ix
isy
kalbos
daliy
ypaé
iSsiski ia
sa o
kons ukcinémis
sa y-
emis.
Dél
o
pas a uoju
me u
daugelio
kalbininky
jis
laikomas
sakinio
cen u,
o ganizuojanéiu
ki us
sakinio
Zodzius.
B.
Ab amo as,
isas
Zodziy
jungimosi
po-
encijas
suski s es
i
icen ines,
odan ias
ieno
zodzio
p iklausomuma
ki am,
i
igcen ines,
odan¢ias
ieno
Zodzio
domina ima
ki am
Zodziui,
pazyméjo,
kad
eiksmaZodis
y a
ienin elis,
ku is
sakinyje
u i
ik
iScen ines
po encijas
(A6pa-
MoB
1966).
Ta
eiksmazZodzio
ypa ybé
p isijung i
p ie
sa es
ki us
ZodZius
pasku-
iniuoju
me u
is
daZniau
adinama
eiksmazodzio
alen ingumu,
no s
dél
Sio
eigkinio
esmés
i
apim ies
kalbininkai
kol
kas
ne u i
ieningos
nuomonés.
Siame
s aipsnyje
pabandysime
bend ais
b uozais
apibidin i
pag indines
alen ingumo
y iné ojy
koncepcijas
i
nu ody i
sa o
pozii j
siuo
klausimu.
Daugiausia
démesio
bus
ski iama
eiksmaZodZiy
alen ingumo
y inéjimams.
1.
I8
VALENTINGUMO
TYRINEJIMO
ISTORIJOS
Valen ingumo
e minas
y a
paim as
i§
chemijos
i
p i aiky as
am
ik oms
Zodziy
jungiamosioms
po encijoms
adin i.
Kalbos
moksle
pi masis
ji
émé
a o i
L.
Tesnié e’as,
ienas
Zymiausiy
alen ingumo
eo ijos
ki éjy
(1934;
1953;
1959).
L.
Tesnié e’as
kalbéjo
ik
apie
eiksmazZodzio,
kaip
sakinio
cen o,
alen inguma.
Veiksmazodzio
g upe
jis
palygino
su
nedidele
d ama,
ku ioje
galima
iski i
p ocesa,
ak o ius
i
am
ik as
aplinkybes.
S uk i inés
sin aksés
plane
—
ai
eiksmaZo-
dis,
eiksmo
daly iai
(ac an s)
i
aplinkybés
(ci cons an s)
(Tesnié e
1959
:
102—29).
Ak an ai
dalyy auja
eiksme
nep iklausomai
nuo
sa o
ak y umo,
pa yzdZiui,
sa-
kinyje
Al edas
duoda knygq
Sa liui
eiksmo
daly iai,
be
Al edo,
y a
i
Sa lis
bei
knyga.
Ak an y
skai ius
y a
ibo as.
Veiksmazodzio
pajéguma
p isijung i
am
ik-
a
kieki
ak an y
L.
Tesnié e’as
palygino
su
a omo
alen ingumu
i
aip
pa
pa adi-
no
alen ingumu.
Pagal
ak an y
skai iu
isus
eiksmazodiius
jis
ski s é
i
a alen i-
nius
(be
ak an y),
ien alen ius
(su
ienu
ak an u),
d i alen ius
(su
d iem
ak an-
ais)
i
i alen ius
(su
imis
ak an ais)
(Tesnié e
1959
:
238-82).
Ak an ais
L.
Tes-
nig e’as
laiké
ik
daik a a dzius
a ba
jy
ek i alen us,
be
o,
ik
is
jy
linksnius:
subjek o
a dininka
i
objek o
galininka
bei
naudininka.
Visa
ki a
jam
—
aplinky-
bés
(ci cons an s),
ku iy
skai ius
esas
ne ibo as
i
ku ios
eiSkiamos
p ie eiksmiais
a ba
ju
ek i alen ais.
L.
Tesnié e’as
nepaisé,
kad
i
os
jo
adinamosios
aplinkybés
eiksmazodiiui
ka ais
y a
bi inos,
i ,
klasi ikuodamas
eiksmazodzius,
i
jas
nea si-
z elgé.
Daba
alen ingumas
sup an amas
jau
daug
pla iau.
Kalbama
ne
ik
apie
eiks-
mazodiio,
be
i
apie
daik a a dZio,
bud a dzio,
p ie eiksmio
alen inguma
(Som-
me eld
1971;
Somme eld
—
Sch eibe
1974; 1975;
Bondzio
1971
:
90-1).
Ta y-
biniame
kalbos
moksle
minimas
i¥o inis
i
idinis
alen ingumas;
pas a asis
nus a-
omas
Zodzio
daliu
lygmenyje
(C enanopa
1973
:
31
—61).
Tagiau
iek
a ybiniai,
107
iek
uZsienio
kalbininkai
daugiausia
démesio
ski ia
eiksmazodzio
alen ingumui,
nes
jis
u i
lemiamos
eikSmés
sakinio s uk i ai.
Ypa€
daug
Sioje
s i yje
nu eik a
okieciu
kalbininky?.
Pasku iniuoju
me u
im a
domé is
i
lie u iy
kalbos
eiksma-
zodziy
alen ingumu
(Ten ouene
1970;
Geniusiené
1971).
No s
apie
eiksmazodziy
alen inguma
daug
aSy a,
a iau
lig
Siol
da
né a
ieningos
nuomonés
dél
o,
ka
eikia
juo
laiky i,
kokios
jo
ibos,
kokiam
lygmeniui
jis
p iklauso,
0
okiomis
aplinkybémis
negali
bi i
kalbos
i
apie
iena
isiems
p i-
im ina
apib ézima.
1.1.
Dél
alen ingumo
apim ies
Sup a imo
1.1.1.
Vieni
kalbininkai
alen ingumu
linke
laiky i
yeiksmazodzio
g ama i-
nius
ySius
su
isais
nuo
jo
p iklausomais
ZodZiais,
.
y.
ai,
kas
adinama
da
i
eiksmazodZio
sugebéjimu
jung is
(,,coue a enbuas
cnocobxoc p“,
,,
Fiigungs-
po enz“).
Pa yzdziui,
S.
Kacnelsonas,
pi masis
a ybinéje
kalbo y oje
paya o-
jes
alen ingumo
e mina,
§j
eiskinj
apsk i ai
apib ézé
kaip
».Zodziy
ypa ybe
am
ik u
bidu
ealizuo is
sakinyje
i
jei i
j
am
ik as
kombinacijas
su
ki as
Zodziais“
(Ka ueascon
1948
:
132)2.
Si aip
sup as as
alen ingumas
apima
ne
ik
subjek i-
nius
i
objek inius,
be
i
isus
aplinkybinius
eiksmaZodzio
ySius
su
ki ais
ZodZiais.
Tokia
daugybé
jung iy
negali
bi i
ele an igka
eiksmaZodziy
sin aksiniam
klasi i-
ka imui.
Pa yzdziui,
daugelis
aplinkybiniy
nu odymy
gali
bi i
os
ne
p ie
kiek ieno
eiksmazodzio
( aka
éjo,
algé,
gal ojo,
lijo,
diegé,
di bo
i
k .)°.
Taip
pla¢iai
sup an an
alen inguma,
eiksmazZodZiai
pap as ai
klasi ikuojami
ik
pagal
adinamaji
bi inaji,
a ba
obliga o inj,
alen inguma.
Bi inuoju
alen in-
gumu
laikomi
ik
ie
eiksmaZodzZio
ySiai
su
ki ais
Zodziais,
ku iu
ealiza imo
pa-
kanka,
kad
sakinys
bi u
g ama iSkas.
Visi
ki i
po encialis
eiksmaZodzZio
ySiai
laikomi
akul a y iuoju
alen ingumu.
Vis
dél o
bi inojo
i
akul a y iojo
alen ingumo
ibos
dazniausiai
bina
ne-
labai
aiSkios,
nes
juos
ski ian
su apa inami
du
ne
isai
su ampan ys
k i e ijai.
Sa-
koma,
kad
bi inaja
apsup i
eiksmazodis
pa s
de e minuoja,
kad
jos
eikalauja
eiksmaZodzZio
seman ika,
o
akul a y ioji
apsup is
y a
ik
po enciali
(Mouenyos
1969
:
66—9;
Pochep so
1970
:
867;
Geniusiené
1971
:
8).
I8
ki os
Ppusés,
eigia-
ma, kad
bi inasis
alen ingumas
sakinyje
isada
ealizuojamas,
kad
bii inoji
eiks-
mazZodzio
apsup is
suda o
eiksmazodinio
sakinio
bi inaji
minimuma,
o
nej au-
kus
ku ios
no s
eikalaujamos
o mos,
isa
sin aksiné
kons ukcija
nepilna;
uo
a -
pu
akul a y ieji
elemen ai
y a
ne egulia is,
gali
jung is
be eik
p ie
kiek ieno
eiks-
mazodZio,
i
be
jy
sin aksiné
kons ukcija
nep a anda
nei
p asminio,
nei
s uk a-
inio
pilnumo
(Aymonn
1958
:
113;
Tlouenyos
1969
:
69;
Geniugiené
1971
oo.
Jle ikuwa
1961
:
11;
Bongupesa
1970
:
20;
Veanunxosa
1965
:
85—6).
I8§
ik-
uju
eiksmazodZio
eik’més
de e minuojama
sin aksiné
apsup is
ne
isais
a ejais
isiskai
ealizuojama,
kai
ku ie
jos
elemen ai
gali
lik i
ne ealizuo i,
i
nuo
o
nenu-
kenéia
nei
kons ukcijos
p asmé,
nei
s uk i a.
Pa yzdZiui,
labai
daznai
sin aksi-
nése
kons ukcijose
né a
ins umen inés
eik&més
inagininko,
i
dél
o
jis
ne
laikomas
akul a y iu
(Geniuiené
1971
:
12).
Be
juk
ji
de e minuoja
am
*
YDR
kalbininkai
pi mieji
Pa engé
i
iSleido
okie iy
kalbos
eiksmazodziy
alen ingumo-
Zodyna
(Helbig—Schenkel
1969).
1973
m.
pasi odé
Sio
Zodyno
an asis,
p aplés as
i
pa obulin as.
leidimas,
ku is
paka o as
1975
m.
(Helbig
—Schenkel
1973;
1975).
Be
o, jie
pa engé
specialiai
a~
len ingumo
klausimams
ski a
leidinj,
Z .:
Bei aége
zu
Valenz heo ie.
Halle
(Saale),
1971.
*
Panagiai
alen inguma
apib ézé
i
E.
GeniuSiené:
,,Veiksmazodzio
alen ingumas
y a
jo
sugebéjimas
jung is
su
daik a a dziu,
biid a dziu
i
ki omis
kalbos
dalimis“
(Geniuiené
1971:
8).
®
,Aplinkybiniy
pozicijy
diagnos iné
jéga
nedidelé,
o
daugeliu
a eju
p ak iskai
lygi
nuliui.
Sios
Pozicijos
gali
jei i
j
paciy
j ai iausiy
klasiy
eiksmazodziy
dis ibucine
o mule“,
—
ago
J.
Fomenka
(®omenxo
1975:
6).
An a
e us:
,,I8
isos
eiksmazodzio
apsup ies
ik
ie
na iai
y a
ele an iski,
ku ie
suda o
bii inaja
eiksmazodzio
dis ibucija,
ypa
ie,
ku iy
bu imo
sakinyje
eikalauja
eiksmazodzio
seman ika“
(Pochep so
1970:
867).
108
ik y
eiksmaZodZiy
eikSmé
(a ia
su
ak o ium,
di é
su
peiliu,
uzda é
su
lazda
ix
pan.).
Be
o,
i
Sis
inagininkas
ka ais
u i
eik8més
eiksmazZodZiy
sin aksinei
klasi-
ikacijai.
Pa yzdziui,
(1)
sakinyje,
no s
i
gali
bi i
p aleis as,
jis
odo
eiksmazZodZio
blasky i
ki okiq
eikSme
i
ki oki
sin aksinj
a ojima,
negu
(2)
sakinyje,
ku
jis
ne eikalingas.
(1)
Si is
uodega
blasko
muses.
(2)
Me ga
blaxko
(dulkina)
mil uo us
maixus.
Taip
pa
i
p ielinksninés
kons ukcijos
(3)
i
(4)
sakinyje
galé u
bu i
p aleis os,
i
be
jy
sakiniai
nenus o y
bu e
g ama iSki,
aciau
jas
de e minuoja
eiksmazodzio
eikSmé;
jos
ne
signalizuoja
eiksmazZodzio
dziau i
ski ingas
eikSmes:
(3)
Mo ina
dzio é
d abuzius
an
i és.
(4)
Ji
dzio é
i
Zmoniy
pinigus,
d abuzius
i
ki us
daik us.
VeiksmazodzZio
susigin¢y i
bi inaisiais
de e minan ais
E.
GeniuSiené
(1971
:
13)
laiko
ik
a dininka
i
kons ukcija
dé/
+
kilmininkas,
be
juk
Sio
eiksmazZodZio
eikSmé
suponuoja
i
kon agen o
eikSmés
ealizacija,
pa yzdZiui,
sw
+
inaginin-
kas
(susigincijo
—
kas?
su
kuo?
dél
ko?).
Taip
pa
i
eiksmaZodis
pasako i
de e -
minuoja
ne
ik
agen o
a dininka
i
u inio
eikSmés
p ielinksnine
kons ukcija
(apie +
galininkas),
be
i
ad esa o
naudininka
(pasakoja
—
kas?
kam?
apie
ka?).
Taigi
ma ome,
kad
bi inoji
eiksmaZodzio
aplinka,
nus a y a
a siZ elgian
i
jo
de e minuojamaja
galia,
i
bi inoji
aplinka,
iSski a
jos
bi ino
sin aksinio
eali-
za imo
pag indu,
nesu ampa.
IS
ku
ad
gali
bi i
aiskios
ibos
a p
bi inojo
i
a-
kul a y iojo
alen ingumo.
1.1.2.
Ki i
kalbininkai
eiksmaZodZio
alen ingumu
laiko
ik
as
jungimo
po-
encijas,
ku ias
suponuoja
eiksmaZodzZio
eikSmé
i
ku ios
y a
ele an iSkos
eiks-
mazZodziy
sin aksinei
klasi ikacijai.
Pa yzdziui,
G.
Helbigas,
bene
daugiausia
aSes
apie
eiksmaZodZiy
alen inguma,
Si
eiSkinj
apibiidino
kaip
eiksmaZodZio
sugebé-
jima
(Fahigkei )
a ida y i
p ie
sa es
am
ik as
,,lais as
ie as“,
ku ias
u i
uzim i
obliga o iniai
a ba
akul a y iis
pa ne iai
(Mi spiele )
(Helbig
—Schenkel
1975
:
49).
Tie
sakinio
kons i uen ai,
ku ie
jungiasi
p ie
eiksmaZodZio,
be
neuZima
p ie
jo
esanéiy
,,lais y
ie u“,
G.
Helbigo
adinami
lais aisiais
nu odymais
( eie
Anga-
ben).
Pa yzdziui,
eiksmazZodis
wohnen
,,gy en i“
eikalauja
ie os
nu odymo,
o
s e ben
,,mi i“
jo
ne eikalauja,
plg.:
E
wohn e
in
D esden;
E
s a b
in
D esden
(Helbig—Schenkel
1975
:
38).
G.
Helbigas
eiksmaZodZio
alen inius
pa ne ius
nus a o
emdamasis
sakinio
gilumine
s uk i a:
joje
y a
bi inieji
i
akul a y ieji
pa ne iai,
be
né a
lais yuju
nu odymy.
Analizuodamas
sakini,
jis
iiski ia
Kons i uen us,
ku ie
a i inka
loginio
p edika o
a gumen us
—
ie
y a
eiksmaZodZio
pa ne iai.
Tuos
kons i uen us,
ku ie
gali
bi i
ak uojami
kaip
po encialiis
sa a ankiski
p edika ai,
jis
laiko
lais ai-
siais
nu odymais.
Pa yzdziui,
sakinj
Die
Kinde
bade en
an
de
Sp ee
G.
Helbigas
suskaido
i
Die
Kinde
bade en
i
Das
Baden
wa
(geschah)
an
de
Sp ee,
adinasi,
ie os
nu odymas
nejeina
i
eiksmazodzio
baden
p edika ine
s uk i a
kaip
a gu-
men as.
O
sakinys
Be lin
lieg
an
de
Sp ee
nesiduoda
aip
skaidy i,
nes
a i inka
ie-
nq
d i ie i
p edika a
R
(a,
b)
(Helbig
1971
b:
274).
Bi iniesiems
i
akul a y iesiems
pa ne iams
a ski i
G.
Helbigas
naudojasi
sakinio
iSo inés
s uk i os
démeny
(kons i uen y)
elimina imo
ans o macija:
akul a y iuosius
pa ne ius
galima
p aleis i,
i
sakinys
dél
o
nenus oja
bu es
g a-
ma iskas,
o
bi inyju
pa ne iy
p aleis i
negalima.
Sie
G.
Helbigo
pasiily i
k i e ijai
y a
jdomis
i
e i
démesio,
a iau
béda
y a
a,
kad
pi muoju
jy,
ku iam
eikalingas
aiSkus
giluminés
s uk i os
sup a imas,
sunku
pasinaudo i.
Giluminés
s uk i os
sa oka
kalbos
moksle
kol
kas
apsk i ai
né a
labai
aiSki,
o
G.
Helbigas
ja
da
sa aip
sup an a,
laikydamas
kazkokiu
,,pagal-
biniu
sin aksiniu
lygmeniu“,
ku is
a imas
loginei
s uk i ai
(1971b
:
274)
i
ku is
nuo
gene a y inés
g ama ikos
giluminés
s uk i os
ski iasi
da
didesniu
abs ak-
umu
i
uni e salumu
(1969
:
162).
109
1,2.
T ys
alen ingumo
lygmenys
i
ys
alen ingumo
y iné ojy
koncepcijos
Siuo
me u
ak ualus
i
daug
disku uojamas
klausimas,
kokiam
lygmeniui
p i-
klauso
yalen ingumo
san ykiai.
NeaiSkumy
a si ado
dél
alen ingumo
eo ijos
p a-
dininko
L.
Tesnié e’o
kal és,
ku is
Si
dalykq
paliko
neaiSkines
i
da ,
kaip
y a
nu-
odes
W.
Bandzio
(1971
:
88),
sumaiSé
ski ingus
lygmenis,
iden i ikuodamas
seman-
iniam-loginiam
lygmeniui
p iklausan ius
ak an us
i
linksnius-kons i uen us,
ku ie
p iklauso
g ama iniam
lygmeniui.
Daba
Sis
klausimas
pap as ai
keliamas
Si aip:
a
alen ingumas
y a
o mali,
a
abs ak i
ka ego ija,
a
jis
p iklauso
aiSkos,
a
u inio
lygmeniui
(Helbig
1971b
:
279;
Helbig
—Schenkel
1975
:
63).
Jeigu
ai
o mali
ka ego ija,
ji
gali
bi i
i iama
kiek ienoje
a ski oje
kalboje
kaip
speci inis
eiSkinys,
o
jeigu
abs ak i
—
adinasi,.
ji
y a
uni e sali
i
gali
bi i
ap aSoma
san ykiy
logikos
p iemonémis.
1.2.1.
G.
Helbigas
kalba
a ski ai
apie
loginj,
seman ini
i
sin aksinj
alen in-
guma,
ku ie
nus a omi
a i inkamuose
lygmenyse
i
a spindi
san yki
a p
ik o és,
samonés
i
kalbos
(Helbig
1971b
:
280;
Helbig—Schenkel
1975
:
65—6).
Loginis.
alen ingumas
—
ai
ik o és
aplinkybés,
o muluojamos
kaip
eiginiy
s uk i os,
.
y.
kaip
p edika ai
su
keliomis
lais omis
ie omis;
eiginio
ope a o iais
pap as ai
laikomi
eiksmaZodZiai,
o
loginio
p edika o
a gumen ais
—
a daZodZiai,
a iau
s a biausia
ne
$i
kalbiné
ealizacija,
o
ai,
kad
kalbama
apie
loginj
p edika a
su
am
ik u
skai¢iumi
a gumen u.
Loginis
alen ingumas
y a
nekalbinis,
adinasi,
uni e -
salus
dalykas.
Seman inis
alen ingumas
—
ai
eiksmaZodZiy
eikala imas
am
ik y
kon eks-
o
pa ne iy
su
am
ik ais
ski iamaisiais
eik’més
poZymiais
i
negaléjimas
u é i
pa ne iy
su
ki okiais
eik’més
poZymiais.
Taigi
G.
Helbigas
seman iniu
alen ingu-
mu
laiko
selekcinius
ap ibojimus,
ku iuos
eguliuoja
eiksmaZodZio
i
jo
pa ne iy
seman inis
a pusa io
de inimas.
Seman inj
alen inguma
G.
Helbigas sup an a
pla¢iau
negu
loginj
i ,
kaip
oliau
ma ysime,
sin aksinj
alen inguma.
Loginis
i
sin aksinis
alen ingumas
apima
ik
eiksmazZodzZio
i
jo
pa -
ne iy
ySius,
o
seman inis
apima
i
eiksmazZodzio
ySius
su
lais aisiais
nu odymais;
pas a ieji,
kaip
eigia
G.
Helbigas,
,,sin aksiSkai
gali
bi i
lais ai
p idedami
i
a imami,
o
ibojami
y a
ik se-
man inio
alen ingumo“
(Helbig
1971b:
280).
Ki i
au o iai
seman inj
alen inguma
apib ézia
siau iau.
Pa yzdZiui,
W.
Flamigas
(1971:
109)
jj
apibiidina
Si aip:
,,
VeiksmaZodzZio
seman inis
alen ingumas
eguliuoja
lais y
ie y
uzpildy-
ma
seman iSkai
mo y uo y
pa ne iy klasémis,
.
y.
eiksmazodZiai
eikalauja
pa ne iu
—
Zodziy
su
am
ik ais
ski iamaisiais
eikimés
poZymiais
pagal
a i inkama
aidmenj
ik o és
aplinkybése:
agen o,
pa ien o,
p oduk o,
iSei ies
a ba
galinio
aSko,
ie os...
Tinkamas
pa ne is
—
Zodis
pa en-
kamas
eiksmaZodzio
i
jo
papildy ojy
seman inio
a pusa io
de inimo
pag indu,
ku is
sayo
uoz u
mo y uojamas
ik o és
aplinkybiy
s uk i os*.
Si aip
sup an amas
seman inis
alen ingumas
sa-
o
apim imi
nesiski ia
nuo
loginio
i
sin aksinio
yalen ingumo.
Sin aksini
alen inguma
G.
Helbigas
apibidina
kaip
obliga o inj
a ba
akul a-
y u
lais y
ie y
uZpildyma;
ie u
skai ius
i
pobiidis
oks,
kokio
eikalauja
eiks-
mazodis
kiek ienoje
a ski oje
kalboje.
G.
Helbigas
pab éZia,
kad
ie
lygmenys,
no s
a imai
a pusa yje
susije,
né a
iden iSki
i
negali
bi i
izomo i8kai
pa aizduo i
kaip
einan ys
ienas
po
ki o,
nes
ne
isi
abs ak iis
san ykiai
kalboje
ienodai
ealizuojami,
jau
nekalban
apie
jy
eali-
za ima
ski ingose
kalbose.
Pa yzdziui, eiksmazZodZiai
hel en
,,padé i*
i
un e -
s ii zen
,, .
p.“
suponuoja
a
pa i
abs ak y
logini
san yki,
ku j
galima
uZ aSy i
R
(a,
b),
a iau
a gumen as
b
sin aksiSkai
ski ingai
ealizuojamas
(hel en
eikalau-
ja
naudininko,
0
un e s ii zen
—
galininko).
Reikalingos
specialios
pe edimo
iS
ieno
lygmens
j
ki a
aisyklés,
a iau
jos
u é y
bi i
labai
sudé ingos,
i
dél
o
kol
kas
jy
niekas
né a
suki es
(Helbig
1969
:
167;
1971
a
:
43;
Helbig
—
Schenkel
1975
:
68—9).
Todél
G.
Helbigas
alen inguma
i ia
kaip
ai8kos
lygmens
o maly
ei8-
kinj,
sa i a
kiek ienai
a ski ai
kalbai.
Jo
i8ei ies
aSkas
—
eiksmazZodzio
ySiai
su
110
ki ais
ZodZiais
iSo inéje
sakinio
s uk i oje,
a iau
alen ingumo
nus a ymo
k i e i-
ju
jis
is
dél o
ieSko
giluminéje
s uk i oje
(Helbig
1971b
:
273—4).
1.2.2.
Visai
i8
ki os
pusés
p ie
Sio
dalyko
eina
W.
Bondzio
i
W.
Flamigas.
ISei ies
aSku
jie
laiko
ak ualia
ZodZio
eikSme
i
alen ingumo
pag inda
ma o
logi-
niame
lygmenyje
(Bondzio
1969;
1971
:
88—95;
Flamig
1971
:
107—11).
Veiksma-
zodzio
kons ukcinis
aidmuo
sakinyje
a i inka
loginio
p edika o
aidmenj
eigi-
nio
unkcijoje,
ku iq
suda o
loginis
p edika as
i
jo
lais os
ie os,
p z.:
x
miega,
x
nugali
y.
Teiginiy
unkcijomis
iksuojamos
ik o és
aplinkybés,
a sispindéjusios
samonéje
kaip
min ies
s uk i os.
Tik o és
aplinkybés
logine
p asme
—
ai
indi-
idai
i
jy
pozymiai
(ypa ybés
a ba
san ykiai).
I§
eiginio
unkcijos
ma y i,
a
a spindé a
indi ido
ypa ybé,
p z.,
P(x),
.
y.
x
u i
ypa ybe
P
(Auksas
blizga),
a
san ykis
a p
indi idy,
p z., R
(x,
y)
.
y.
x
u i
san ykj
R
suy
(Pe as
ies-
ko
Pauliaus).
Pi muoju
a eju
p edika us
ien ie is,
an uoju
—
d i ie is.
Logi-
nius
san ykius
eiginio
s uk i oje
a i inka
sema iniai
san ykiai
sakinio
s uk i oje.
Vadinasi,
eiginiy
s uk i os
y a
am
ik os
a pinés
pagalbinés
kons ukcijos,
pa-
dedan ios
susie i
sakinj
i
sgmonéje
a sispindéjusias
ik o és
aplinkybes,
no s
abi
sis emos
né a
isai
iena eikSmés
i
iena
i§
ki os
iS edamos.
W.
Flamigas
(1971
:
110)
sa o
alen ingumo
koncepcija
a aizda o
iju
lygmenu
schema.
Samonéje
a sispindéjusiy
ik o és
aplinkybiy
pag indu
susida o
loginés
(min ies)
s uk i os,
ku ias
ep ezen uoja
p edika as
i
jo
a gumen ai.’
To-
liau
eina
seman inés
s uk i os.
Jas
ep ezen uoja
Zodziy
seman inio
a pusa io
de-
inimo
san ykiai,
a siz elgian
j
am
ik us
aidmenis
ik o és
aplinkybése.
T e¢ia-
sis
lygmuo
—
sin aksinés s uk i os,
ku ias
ep ezen uoja
hie a chiniai
san ykiai
a p
sakinio
kons i uen y.
Loginés
s uk i os
p iklauso
a bs ak¢iam
nekalbiniam
lygmeniui,
o
seman inés
i
sin aksinés
s uk i os
—
konk e iems
kalbos
lygmenims.
Abs akéios
san ykiy
s uk i os
loginiame
lygmenyje
suda o
ZodZiy
alen in-
gumo
pag inda.
Lais y
ie y
skai ius
p iklauso
nuo
p edika o
abs ak aus
u inio,
kalban
apie
eiksmazZodzio
alen inguma
—
nuo
eiksmazZodZio
u inio.
W.
Bon-
dzio
ZodZiais,
,, u i
alen inguma“
isy
pi ma
eiSkia,
kad
kalbiné
iS ai8ka
sa o
ab-
s ak aus
u inio
pag indu
u i
lais y
ie y
san ykiy
logikos
p asme
(1969
:
234—5).
Vadinasi,
iSei ies
aSkas
u i
bi i
ak uali
ZodZio
eik8mé,
o
alen ingumas
y a
eik8-
més
ypa ybé
i ,
kaip
oks,
bidingas
ne
ik
eiksmaZodzZiams,
be
i
ki oms
kalbos
dalims
(plg.
da
Bondzio
1971
:
89).
PanaSiai
i
K.
E.
Somme eld as
su
H.
Sch ei-
be iu
(1974
:
15)
alen inguma
nusako
kaip
i8
eikSmés
iSplaukian i
Zodzio
pajé-
gumq
jung is
su
ki ais
ZzodZiais.
Valen ingumo
pag indu
laikan
logines
s uk i as,
sa aime
aiSku,
kyla
klausi-
mas,
kaip
pe ei i
nuo
abs ak aus
loginio
p ie
konk e aus
kalbinio
lygmens.
Pa s
W.
Fidmigas
(1971
:
111)
pazyméjo,
kad
hipo e iniai
alen ingumo
modeliai
ne
i-
sada
su ampa
su
konk e iomis
sakiniy
s uk i omis.
Kai
ku ie
modeliai,
pasi odo,
gali
bi i
edukuojami.
Si
ei8kini,
emdamasis
Ch.
F.
Hocke u,
W.
Flamigas
ai8-
kina
aip.
Mo emos
alen ingumas
galis
lik i
nepaso in as,
o
ada
jis
apima
i
si-
uacijos
kon eks a
(,,...
daB
dann
das
Mo phem
seine
Valenz
in
den
Si ua ions-
kon ex
e s ecke“).
NeuZim os
lais os
ie os
konk e iuose
sakiniuose
suyokiamos
kaip
kon eks o
ekonomija,
o
kons i uen ai
laikomi
zinomais
i
isame
kon eks e
u imi
kaip
p ielaida.
Lais y
ie y
skai ius,
kaip
loginio
lygmens
eiSkinys,
nep i-
Klauso
nuo
o,
a
iSo iniame
lygmenyje
jos
uzpildomos
konk e iais
ZodZiais,
a
ne,
nes
abs ak¢ius
alen ingumo
modelius
kiek ienu
a eju
ep ezen uoja
pilnos
s uk-
i os.
Kai
jie
nea i inka
kalbinés
ealizacijos,
Flamigo
nuomone,
galima
kalbé i
apie
jy
akul a y y
eduka ima,
be
ne
apie
akul a y ius
lais y
ie y
uZpildy ojus
a
akul a y y
alen inguma.
Toks
poiiii is
iplaukia
i§
g ynai
loginio
alen ingumo
sup a imo.
Kalbédamas
apie
abs ak¢iy
alen ingumo
modeliy
ealiza ima,
W.
Bondzio
(1969
:
236—9;
1971
:
95—100)
sidlo
lyg
i
am
ik as
pe edimo
i§
ieno
lygmens
i
ki a
aisykles,
a iau
eikia
su ik i
su
G.
Helbigu,
kad
jos
Siam
eikalui
oli
g azu
né a
pakankamos.
UZpildan
lais as
ie as,
neuz enka
Zino i
Zodzio
—
alen ingumo
111

u é ojo
—
pobidj
i
g ama ing
o ma.
W.
Bondzio
aip
pa
pab ézia
eikala
a siz elg i
j
uzpildymo
a ian y
galimuma,
kai
a
pa ia
abs ak¢ia
san ykiy
s uk a-
a
a i inka
ne
iena,
0,
sakysime,
d i
kalbinés
ealizacijos,
a iau
neaiSku,
kaip
a ai
numa y i,
emian is
loginiu
lygmeniu.
Tiesa,
ienoje
ie oje
W.
Bondzio
p asi-
a é,
kad
eikSmés
analizés
ezul a ai
gali
bi i
palyginami
su
kalbos
p ak ika
a ba
lais y
ie y
analizé
gali
bi i
p adedama
nuo
kalbinés
a osenos,
kad
galima
bi u
nus a y i,
ku ie
kons i uen ai
uzima
lais as
ie as
(Bondzio
1969
:
238),
a iau
Siy
minéiy
oliau
neplé ojo
i
nesukonk e ino.
1.2.3.
W.
Bondzio
i
W.
Flamigo
pazi i oms
a ima
i
J.
Ap esiano
alen ingu-
mo
koncepcija,
ik
jo
pozi is
daugiau
seman inis‘.
Jo
démesio
cen e
y a
Zodzio
eik§mé
i i8
jos
iSplaukian ys
seman iniai
alen ingumai,
dél
ku iy
jis
gali
p isijung-
i
sin aksi8kai
p iklausomus
Zodzius
(Anpecan
1974
:
119
.).
Zodzio
seman iniu
alen ingumy
skai¢ius
su ampa
su
jo
Zymimos
si uacijos
daly iy
skaigiumi.
Anali-
zuodamas
si uacija,
J.
Ap esianas
naudojasi
logikos
p iemonémis
i
a aizduoja
ja
kaip
sudé inj
p edika a.
Sudé inius
p edika us
jis
skaido
i
pap as esnius
i
ada
nus a o
bend a
y
p edika y
alen ingumy
skai iy.
Pa yzdziui,
eiksamazodzio
coo6ujamb
Zymima
si uacija
au o ius
nusako
Si aip:
asmuo
A
kauzuoja
asmeni
B
Zino i
ak a
C.
P edika as
coo6wamo
suskaidomas
i
du
Ppap as esnius
d i ie ius
p edika us
ka zuo i
i
Zino i,
ku iems
alen ingumas
B
y a
bend as.
Vadinasi,
alen ingumy
y a
ys,
i
coo6wamo
y a
i alen is
eiksmazodis
(1974
:
122)5,
Toks
alen ingumy
skai iaus
nus a ymas
y a
seman iskai
ge ai
mo y uo as,
a¢iau
eikia
pasaky i,
kad
oli
g azu
neleng as
dalykas
seman iSkai
nusaky i
kiek ieno
Zodzio
(pa yzdziui,
kiek ieno
eiksmazodzio)
Zymima
si uacija
i
suskaidy i
ja
a i-
inkan j
sudé inj
p edika a.
Galbi
ai
pasida ys
jimanoma,
seman iniams
y inéji-
mams
pasiekus
a i inkama
lygi.
Analizuodamas
Zodzio
Zymima
si uacija,
J.
Ap esianas
nus a o
ne
ik
jo
seman-
iniy
alen ingumy
skai iy,
be
i
ju
pobiidj
(subjek o,
objek o,
ad esa o,
kon a-
gen o,
ins umen o
i
k .
eikSmes).
Tu édamas
Siuos
duomenis,
jis
suda o
aldy-
mo
modelj,
ku is
a spindi
alen ingumy
mo ologinio
ealiza imo
galimybes.
Val-
dymo
modelyje
u i
bi i
uZ iksuo i
isi
galimi
kiek ieno
seman inio
alen ingumo
mo ologinés
aiSkos
bidai,
pa yzdzZiui,
eiksmazodzio
xadeamoca
u inio
( .
y.
eksplikacinés)
eikSmés
alen ingumas
gali
bi i
ealizuo as
Salu iniu
sakiniu
(nade ce,
umo
ycneulHO
oKOKUY
yxusepcumem)
a ba
p ielinksnine
kons ukcija
(Hade ce
Ha
YcnewHoe
oKOHYaKUe
yaueepoumema)
(1974
:
143).
Ski ingu
zodziu
ie
pa ys
seman iniai
alen ingumai
ealizuojami
da
j ai iau,
plg.
ins umen o
eali-
zacijas:
pesamb
Hoocom,
npoleame
c
napa uiomom,
cmpeaamb
us
pyocea,
KYpUmb
MpyOKy,
npoyedume
uepes
mapaio,
mepemo
Ha
mepke
(1974
:
146).
Pagaliau
kai
ku iy
Zodziy
ienas
ki as
seman inis
alen ingumas
isai
ne ealizuojamas,
pa yz-
dziui,
eiksmaZodzio
pas6uxmosamo
alen ingumy
skai ius
oks,
kaip
i
3a6uxmo-
éame,
a iau
ienas
jy
licka
ne ealizuo as,
plg.
sa6unmoeame
pyxy
mapae i,
be
pasbuxmocame
pyky
(1974
:
147).
Tokia
mo ologiniy
ealizacijy
i ai o e
a gu
a
galima
isa
numa y i
aldymo
modelyje,
iSei ies
a’ku
laikan
Zodziy
eikime
i
i§
jos
iSplaukianéius
seman inius
alen ingumus
bei
emian is
ien
ik
kalbos
mokéjimu.
Panasiai
kaip
G.
Helbigas
kalba
apie
bi ina
i
akul a y y
sin aksinj
alen in-
guma,
J.
Ap esianas
(1974
:
149
.)
kalba
apie
alen ingumy
sin aksinj
bi inuma
i
akul a yyuma,
nus a oma
sakinyje
elimina imo
bidu.
Tuos
eiSkinius
jis
sieja
su
yalen ingumy
u iniu
bei
mo ologine
aiSka
i
nu odo,
pa yzdziui,
kad
subjek-
*
J.
Ap esianas
alen inguma
i ia
ik
iek,
kiek
ai
eikalinga
jo
seman inéms
s udijoms.
Valen ingumas
jj
domina
kaip
am
ik a
pagalbiné
p iemoné,
padedan i
seman iskai
ap asy i
Zodziu
eikSmes.
®
Panasiai
skaidy i
ZodZiy
eikSmes
siiilo
i
W.
Bondzio
(1971:
92—4).
Pa yzdiiui,
eiksma-
Zodzio
duo i
eik8me
jis
suskaido
Si aip:
A
da o,
kad
B
u é y
C.
Sia
iS aiSka
jis
uz aso
kaip
unk o-
iaus
s uk ii a
A
da o
:
B
u i
C.
Tais
a ejais,
kai
objek as
a si anda
kaip
eiksmo
ezul a as
unk o iaus
s uk i a
y a
A
da o:
B
y a
(egzis uoja),
kai
objek as
dél
eiksmo
po eikio
kin a
—>
A
da o
:
B
u i
ypa ybe
e
a ba
A
da o:
B
y ae.
112
o
i
objek o
alen ingumai
sin aksiSkai
bi ini
es i
daZniau
negu
ins umen o
i
ie os,
o
Siedu
—
da%niau
negu
p ieZas ies
i
laiko,
be
o,
g yni
linksniai
daZniau
pasi odo
bi ini
negu
p iclinksninés
kons ukcijos.
Ta¢iau
s a biausia
ai,
kad
be
ku is
alen ingumas
ieniems
ZodZiams
gali
bi i
sin aksiSkai
bi inas,
ki iems
—
akul a y us.
Ski ingai
nuo
ki y
y iné ojy,
J.
Ap esianas,
be
o,
da
kalba
apie
alen ingumu
seman ini
bi inuma
i
akul a y uma
(1974
:
124—5).
Kai
ku ie
alen ingumai
a odo
labai
galimi,
no s
seman iSkai
ne
isai
bi ini,
pa yzdZiui,
ikslo
alen ingu-
mas
p ie
o ien uo o
judéjimo
eiksmazodziu
(ei i
algy i,
bég i
pi kiniy).
Nus a an
Zodzio
alen ine
s uk i a,
si loma
a siZ elg i
i
okius
alen ingumus,
be
ka u
specialiai
ap a i
jy
seman ini
akul a y uma.
.
1.2.4,
I§
ap a y
koncepcijy
iS ySkéja
ys
pozi iai
j
eiksmaZodziy
alen in-
guma:
sin aksinis,
loginis
i
seman inis.
G.
Helbigui
s a biausia
eiksmaZodZio
y-
Siai
su
ki ais
ZodZiais
sin aksiniame,
iSo iniame
lygmenyje.
I
yalen inguma
jis
Zi i
kaip
p ak ikas,
ku iam
eikia
apib éz i
kiek ieno
yeiksmazZodzio
a ojimo
aplinka,
.
y.
nu ody i,
su
kokiy
klasiy
ZodZiais
i
kokiomis
jy
o momis
as
eiksmaZodis
a ojamas
sakinyje,
aip
pa
nu ody i,
ku ie
jo
pa ne iai
y a
bi ini,
o
ku ie
akul-
a y is.
Visi
Sie
nu odymai
labai
naudingi
aisyklingy
sakiniy
modeliy
suda ymui
i
ypaé
p a e ¢ia
mokan is
s e imy
kalby.
G.
Helbigas
nesis engia
a saky i
j
klausima,
kodeél
eiksmaZodis
eikalauja
ienu
ZodZiy
o my
i
ne eikalauja
ki u,
kas
lemia
jo
u imy
lais y
ie y
skai iu,
ZodZiu,
kas
suda o
alen ingumo
pag inda.
Si
klausi-
ma
jis
palieka
nuoSalyje,
no s
i
p ipazis a,
kad
daugeliu
a ejy
is
dél o
y a
iesio-
ginis
ySys
a p
alen ingumo
i
eiksmés,
kad
yalen iniai
i
dis ibuciniai
san ykiai
apsk i ai
y a
seman iniy
eigkiniy
a spindys.
Dél
o
nea si ik inai,
pa yzdziui,
dau-
gumas
da ima
i
p aneSima
eiSkianciy
eiksmaZodZiy
ide.
kalby
Seimoje
y a
i alenéiai,
nes
jie
sa o
u iniu
suponuoja
da éja
(p aneSéja),
ka
no s
duodama
(p aneSama)
i
ga éja
i
seman iskai
eikalauja
agen o,
objek o
i
ikslo.
Pagaliau,
seman iniai
san ykiai
kaip
ik
pe
alen inius
i
dis ibucinius
san ykius
gali
bi i
s uk i i8kai
ap iuopiamai
i
o maliai
ap aSy i
(Helbig
—Schenkel
1975
:
60).
An a
e us,
G.
Helbigo
giluminé
s uk i a
is
dél o
a odo
labai
a ima
lo-
giniam
lygmeniui
(jeigu
ne
isai
su
juo
su ampa).
Vadinasi,
su am
ik omis
iSlygomis
galima
saky i,
kad
i
jis
alen ingumo
pag inda
ma o
abs ak iame
loginiame
lyg-
menyje,
0
jo
ealiza ima
sieja
su
konk eéiais
kalbos
lygmenimis.
J.
Ap esianas
j
alen inguma
Zi i
aip
pa
kaip
p ak ikas,
ik
jo
ikslas
ki oks
—
ne
sin aksé,
o
seman ika.
Kadangi
ZodZio
alen inés
ypa ybés
iSplaukia
iS
jo
leksinés
eikimés,
adinasi,
Zinan
ZodZio
alen ingumo
modelj,
galima
seman i8kai
ap aSy-
i
jo
eikSme.
W.
Bondzio
i
W.
Flamigui
daugiau
ipi
ai,
kas
suda o
alen ingumo
pag in-
da,
jie
s engiasi
a saky i
i
klausima,
kodél
eiksmaZodis
(a
ki as
ku is
Zodis,
nes
yalen ingumas
—
ai
ne
ien
ik
eiksmazodio
ypa ybé)
u i
am
ik a
skai iu
lais-
u
ie u,
ku ios
u i
bi i
uZpildomos
a i inkamomis
Zodziy
o momis.
Ta iau,
dau-
giausia
démesio
k eipian
i
hipo e iniy
yalen ingumo
modeliy
suda ymg
zodZiu
eikSmés
pag indu,
sin aksinio
ealiza imo
Klausimai
W.
Bondzio
i
W.
Flamigui
a sidu ia
lyg
i
nuoSalyje.
Taigi pagal
isas
is
miné asias
koncepcijas
(loging,
seman ing
i
sin aksine)
alen ingumas
su okiamas
maZdaug
ienodai:
a
pa i
jo
apim is,
os
pa ios
egzis-
a imo
p ielaidos,
a iau
poZi i iai
i
ji
ski ingi,
o
dél
o,
Zinoma,
ski iasi
i
apib ézimai.
2.
KAS
YRA
VEIKSMAZODZIU
VALENTINGUMAS,
KOKIE
JO
BUDINGIEJI
BRUO
ZAI
2.1.
Ti ian
eiksmazodZiu
alen inguma,
isy
pi ma
iSkyla
klausimas,
kokia
u é y
bi i
jo
apim is:
a
jis
apima
isus
galimus
eiksmaZodzZio
ySius
su
ki ais
Zo-
diiais,
a
ik
uos,
ku iuos
suponuoja
eiksmazodzio
eikSmé.
Jau
anks iau
bu o
8.
G ama inés
ka ego ijos
i
ju
aida
113
nu ody a,
kad
pla usis
alen ingumo
sup a imas
mazai
eduoda
p ak inés
naudos
(Z .
1. 1.
1.),
be
o,
jis
ne u i
bend o
eo inio
pag indo.
[
iena
suplakamos
i
eiksma-
Zodzio
eikSmés
salygojamos
jungimosi
po encijos,
u ingios
subklasi ikacine
eik’-
me,
i
g ynai
g ama inis
eiksmazZodZio
pajégumas
p isijung i
ki us
Zod¥ius
bei
ju
o mas,
ku is
bidingas
eiksmazZodziams
apsk i ai
(plg.
Anpecau
1974
:
120).
Visy
eiksmazodzio
po encijy
ealiza imas
suku ia
jo
sin aksinio
a ojimo
aplin-
ka,
a ba
dis ibucija,
ku i
pap as ai
apibidinama
kaip
isuma
apsup iu
(kon eks y),
ku iose
gali
ei i
ienas
a
ki as
kalbinis
elemen as,
p ieSpas a y u
oms
apsup ims,
ku iose
jis
ei i
negali
(Axmanopa
1966
:
137)%,
Taigi,
a odo,
bi y
ikslingiau,
kalban
apie
eiksmaZodzio
alen inguma,
apsi ibo i
ik
omis
jungimosi
po encijomis,
ku ios
iSplaukia
i§
eiksmaZodZio
eiks-
més.
2.2.
Kiek iena
i8
ijy
miné y
alen ingumo
koncepeiju
akcen uoja
iena
a-
len ingumo
puse
—
logine,
seman ine
a ba
sin aksine.
Ta iau,
suabsoliu inus
ku-
ia
no s
iena
i8
jy,
nepakankamai
démesio
ski iama
ki oms.
Todél
sa aime
kyla
min is,
kad
yalen inguma
eiké y
i i
kaip
daugiasluoksnj
eiSkini,
ku io
pag in-
das
y a
abs akéiame
lygmenyje,
o
ealizacija
—
konk e iuose
kalbiniuose
lygme-
nyse’.
Negalima
izoliuo ai
kalbé i
apie
loginj,
seman ini
i
sin aksinj
alen inguma,
nes
ai
Vieno
i
o
pa ies
eiSkinio
ski ingos
pusés,
suda an ios
dialek ine
ienybe.
Jeigu
alen inguma
i sime
ik
kaip
sin aksinj
eiSkinj,
negalésime
nus a y i
eiksma-
Zodzio
lais y
ie u,
o
uo
pa iu
i
pa ne iy
skaiciaus,
jeigu
i sime
ji
ik
kaip
logini
a
seman inj
eiSkinj,
ne u ésime
jo
kalbinio
ealiza imo
aiskaus
aizdo.
Vadinasi,
alen inguma
eikia
i i
isuose
ijuose
lygmenyse®.
Kadangi
alen ingumui
ak ualus
ne
ik
p edika o
a gumen y
skaidius,
be
i
ju
seman inés
eikSmés
(agen o,
pa ien o,
ad esa o,
ins umen o
i
pan.),
a odo,
bi y
ikslinga
kalbé i
apie
abs ak y
loginj-seman inj
lygmeni,
ku iame
nus a omas
eiksmazZodZio,
kaip
p edika o,
lais y
ie y
skaiéius
i
ju
seman inis
u inys.
Konk e-
Ciame
seman iniame
kalbos
lygmenyje
nus a omos
seman iskai
mo y uo y
Zodzin
Klasés
a
ne
a ski i
ZodZiai,
ku ie
gali,
kaip
pa ne iai,
uzim i
eiksmazodiio
lais-
as
ie as.
Sin aksiniame
kalbos
lygmenyje
nus a oma
eiksmazodzio
pa ne iy
mo ologiné
o ma,
be
o,
ik
Siame
lygmenyje
a ski iami
ba inieji
i
akul a y ieji
pa ne iai.
3.
VEIKSMAZODZIU
VALENTINGUMO
NUSTATYMAS
3.1.
Kadangi
eiksmazZodziy
alen ingumas
apima
ik
i§
eik’més
iSplaukian-
Gias
jungimosi
po encijas,
adinasi,
y iné ojo
iSei ies
aSkas
u i
bi i
eiksmazZodziy
eikSmé.
Kiekyienas
eiksmazZodis
zymi
am
ik a
si uacija,
ku ioje
daly auja
am
ik as
skaigius
apib ézZ os
eik’més
na iy
—
si uacijos
daly iu,
a ba
ak an y.
Pa yz-
dziui,
eiksmaZodis
pjau i
,,a ski i
dali,
éZian
a8 iu
daik u“
Zymi
si uacija,
ku ioje
bi inai
u i
daly au i
ys
ak an ai:
kas
pjauna
(agen as),
ka
pjauna
(pa ien as)
i
su
kuo
pjauna
(ins umen as).
Vadinasi,
Sia
si uacija
galima
uZ iksuo i
kaip
p e-
dika a
su
imis
lais omis
ie omis:
R
(x,
y,
z).
Tas
ie as
u i
uZpildy i
a gumen-
ai,
ku iy
ienas
u i
agen o,
ki as
—
pa ien o,
o
e ias
—
ins umen o
eikSme.
°
G.
Helbigas
i
W.
Schenkelis
(1975:
50)
dis ibucija
laiko
ik
eiksmazodzio
pa ne iy
mo -
ologine
i
seman ine
cha ak e is ika,
.
y.
kokybine
alen ingumo
puse,
no s
éia
pa ,
emdamiesi
Z.
S.
Ha isu,
kalbinio
elemen o
dis ibucija
jie
apibidina
kaip
suma
isy
apsupéiu,
ku iose
jis
Pasi aiko.
Sj
p ieS a a ima
jau
y a
pas ebéjusi
M.
S epano a
(1973:
19).
*
Pilg.
Somme eld
—
Sch eibe
1971:
227,
ku
eigiama,
kad
loginiu
alen ingumu
g indZiamas.
sin aksinis
i
seman inis
alen ingumas.
Véliau
(1974:
21)
au o iai
Sia
min j
kiek
modi ika o,
sa-
kydami,
kad
sin aksinis
alen ingumas
y a
suku as
loginio-seman inio
alen ingumo
pag indu.
®
Panagiai
alen inguma
in e p e uoja
W.
A.
Buchbinde is
(1971:
284),
ku is
sako,
kad
a-
len ingumas
sa o
esme
apima
iek
logini,
iek
i
isus
is
kalbinius
lygmenis.
T ys
jo
ski iami
kal-
biniai
lygmenys
—
ai
g ama inis,
leksinis-seman inis
i
uzualinis,
ku iuo
au o ius
laiko
Zodziy
speci ines
jungimo
aisykles,
naudojamas
,,kalbos
jausmo“
pag indu.
114
Konk eciame
kalbos
lygmenyje
p edika as
—
ai
eiksmazodis,
0
a gumen ai
—
am
ik os
o mos
ZodZiai
a
kons ukcijos,
ku iy
eik’mé
de inasi
su
miné omis
agen o,
pa ien o
i
ins umen o
eikSmémis
i
seman iSkai
su inka
su
eiksmaZodZio
eik’me.
Kadangi
si uacijoje
daly auja
ins umen as,
adinasi,
agen o
aidmenj
a licka
asmuo;
pa ien as
—
ai
daik ai,
ku iuos
galima
pjau i,
o
ins umen o
aid-
menj
pap as ai
a lieka
peilis,
pjiklas,
dalgis,
am
ik os
ma¥inos
i
pan.
Vadinasi,
eiksmaZodis
pjau i
u i
is
pa ne ius
—
daik a a dZius
(a ba
jy
ek i alen us),
ku ie,
pa a o i
a i inkamomis
o momis,
ienas
Zymi
eikian i
asmenj
i
u i
agen o
eikSme,
ki as
Zymi
eikiamajj
daik a
i
u i
pa ien o eikSme,
o
ecias
zymi
daik a,
su
ku iuo
eiksmas
a liekamas,
i
u i
ins umen o
eikime.
Remda-
miesi
sa o
kalbos
mokéjimu,
galime
suku i
a i inkamas
sin aksines
ealizacijas:
(5)
Té as
pjauna
Sienq
(su)
dalgiu.
(6)
Koli kieciai
pjauna
ja us
(su)
kombainais.
Tik iname,
a
isi
eiksmaZodzio
pa ne iai
bi ini:
(5a)
Té as
pjauna
Sienq.
(5b)
*Té as
pjauna
(su)
dalgiu.
(Sc)
*Té as
pjauna.
(5d)
*Pjauna
Sienq
(su)
dalgiu.
(6a)
Kolikieciai
pjauna
ja us.
(6b)
*Koli kieciai
pjauna
(su)
kombainais.
(6c)
*Koli kieciai
pjauna.
(6d)
*Pjauna
ja us
(su)
kombainais.
Ma ome,
kad
ins umen a
zymin is
daik a a dzio
jnagininkas,
ienas
a ba
su
p ielinksniu
su,
gali
bi i
p aleis as,
i
dél
o
sakiniai
nenus oja
bu e
g ama iSki,
adinasi,
Sis
eiksmazodZio
pjau i
pa ne is
y a
akul a y us.
P aleidus
eikéjo
a dininka
a
eikiamojo
dalyko
galininka,
sakiniai
pasida o
nepilni
( okie
sakiniai
galimi
ik
pla esniame
kon eks e,
kai
juose
nu ylé i
dalykai
bu o
paminé i
anks¢iau
a ba
y a
ge ai
Zinomi
pokalbio
daly iams).
Tam
ik ais
a ejais,
kai
sakinyje
né a
eikéjo
a dininko,
eikéja
nu odo
eiksmazZodzio
galiinés
(plg.
Kommanckni
1965
:
173
.),
p z.:
Kada
pjausi e ugius?;
Pjauk,
ko
s o i;
Vaka
pjo éme
Sieng
ligi
su ems an ;
Seniau
ugius
su
pjau u ais
pjauda o
( eikéjas
apibend in as).
Taigi
eiksmazodZio
pjau i
alen ingumo
sin aksinj
modeli
Siuo
a eju
galima
a aizduo i
o mule
S,VS,
(S;
/
suS;)°,
ku
akul a y usis
pa ne is
idé as
i
skliaus-
us.
Fakul a y iuoju
na iu
gali
bi i
a ba
daik a a dzio
inagininkas,
a ba jnaginin-
kas
su
p ielinksniu
su.
Zenklas
/
Zymi
Siy
o my
al e nacija.
Ta iau
galimos
i
ki okios
eiksmazZodZio
pjau i
ealizacijos,
p z.:
(7)
Kombainas
ne
ik
pjauna
ja us,
be
i
kulia.
Cia
daik a a dzio
a dininkas
u i
ne
agen o
( .
y.
eikéjo,
ku is
a lieka
eiksma
sa o
inicia y a),
be
ins umen o
eikSme,
o
uo
a eju
agen as
sakinyje
jau
nebega-
li
bi i
ealizuo as
(plg.
Fillmo e
1969a),
i
eiksmazodzio
pjau i
alen ingumas
sin-
aksiSkai
ealizuojamas
pagal
modelj
S,VS,.
Cia
ypa
ai’kiai
pasi odo
seman inio
i
sin aksinio
alen ingumo
a pusa io
y3ys
i
salygo umas.
VeiksmazZodzio
sin-
aksiné
ealizacija
p iklauso
nuo
o,
kokia
jo
eikalaujamo
a dininko
seman iné
eikSmé.
Kai
eiksmaZodis
pjau i
eiSkia
daik o
galéjima
pjau i,
a8 uma,
jis
daZniausiai
a ojamas
ik
su
ienu
pa ne iu
—
a dininku,
a¢iau
isiSkai
galimas
y a
i
ga-
lininkas,
nes
negalima
isi aizduo i
pjo imo
si uacijos
be
pjaunamojo
dalyko
(plg-
Ampecan
1974
:
149).
(8)
A
a o
dalgis
da
pjauna?
(9)
Si as
pji klas
i
qzuolq pjauna.
®
Fo mulése
a ojami
Sie
simboliai:
S
—
daik a a dis
(a ba
jo
ek i alen as),
n
—
ya di-
ninkas,
g
—
kilmininkas,
d
—
naudininkas,
a
—
galininkas,
i
—
jnagininkas,
loc
—
ie ininkas,
il
—
ilia y as,
pS;ee
—
p ielinksniné-
kons ukcija,
u in i
k yp ies
eikSme,
PSjoc
—
p ielinksniné
kons ukcija,
u in i
ie os
eik8me
i
pan.
ee
115
Pochep soy
G.
G.
Cons uc ional
Analysis
o
Sen ence
S uc u e,
—
In:
Ac es
Du
X®
Cong és
In e na ional
des
Linguis es.
T.
IT.
Buca es ,
1970,
p.
865—9.
Somme eld
K.
E.
Zu
Valenz
des
Adjek i s.
—
,,Deu sch
als
F emdsp ache“,
1971,
H .
2,
8.413
+7.
Somme eld
K.
E.,
Sch eibe
H.
Un e suchungen
zu
syn ak ischen
und
seman ischen
Valenz
deu sche
Adjek i e
(1).
—
,,Deu sch
als
F emdsp ache“,
1971,
H .
4,
§.227—231.
Somme eld
K.
E.,
Sch eibe
H.
Wo e buch
zu
Valenz
und
Dis ibu ion
deu sche
Ad-
jek i e.
Leipzig,
1974,
Somme eld
K.
E.,
Sch eibe
H.
Zu
einem
Wo e buch
de
Valenz
und
Dis ibu ion
de
Subs an i e.
—
,,Deu sch
als
F emdsp ache“,
1975,
H .
2,
S.112—119.
Tesnié e
L.
Commen
cons ui e
une
syn axe.
—
In:
Bulle in
de
la
Facul é
des
le es
a
S as-
bou g,
1934.
Tesnié e
L.
Esquisse
d’une
syn axe
s uc u ale.
Pa is,
1953.
Tesnié e
L.
Elémen s
de
syn axe
s uc u ale.
Pa is,
1959.
A6pamos
B. A.
Cun axcuueckne
no enyuu
aa ona
(B
conoc apjeHHH
c¢
noTeHWMAMM
zpy ux
wac el
peyu).
—
,,Hayynu e
goKaagpl
BBIcIeii
mkou.
Dunono nueckne
HayKu“,
1966,
T.
3,
c.
35-44.
Anmous
B.
T.
Sapepuiennoc s
KOHCTPYKUHH
Kak
SABIeHHe
CHHTaKcHUeCKOii
bopma .
—
,,Bo-
NIpOCbi
si3biKOsHaHHA",
1958,
No
1, c.
111-117.
Aqjmouu
B.
[.
C pyx ypunii
Kapkac
91@MeHTapHo o
HpeqioxeHHA
B
COBPEMeHHBIX
epMaHc-
KHX
s3bIkax.
—
B
ku.:
C pykTypHo-Tunono nueckoe
onucanne
COBpeMeHHBIX
epMaHcKHX
sispikos.
M.,
1966,
c.
167—197.
Anpecsu
IO.
J.
Sxcnepumen ansuoe
HccaeQOBaHHe
CeMaHTHKH
pyccKo o
aa osa.
M.,
1967.
Anpecsau
10.
JI.
Jlexcuyeckaa
cemau uxa.
M.,
1974.
Axmanosa
O.
C.
Caozapp
auu suc uuecknx
TepmHHos.
M.,
1966,
Bonasipesa
M. M.
O
coue aemoc u,
AMcTpHOyuHH,
BaleHTHOCTH
B
CHHTaKcuce.
—
ȴ
YeHBIe
sanuckh
MITIMMA.
Bonpocs
POMaHO- epMaHcKol
dusosno un“,
1970,
T .
55,
c.
12—23.
Teniomene
E.
Ill.
Banen uoc uue
kaacen
sToBcKo o
Paa oaa
H
CHCTeMa
CHHTAaKcH¥ecKHX
c pyk yp.
—
B
ku.:
Can a ma uka,
napagqu ma uKa
H
HX
B3auMOjselic aHe
Ha
ypoBHe
cHH-
Takcuca.
Ma epuaab
Kondepenunu.
Pu a,
1970,
c.
58—60.
Wsanyukosa
E.
A.O
CTPYKTypHOH
daky.1bTaTHBHOCTH
H
CTPYKTYpHOl
OOA3aTebHOCTH
B
CHH-
Takcuce.
—
,.Bonpocb!
s3bikosnauna,
1965,
No
5,
c.
84-94.
KauneasconC.
J.0
paMMaTHyeckoli
KaTe opun.
—
,,Bec unx
JITY
“,
1948,
No2,
c.
114—134.
Konmanckui
T.
B.
Jlo uka
u
CTpyK ypa
s3pika.
M.,
1965.
Jleiikuna
B.
M.
Heko opsie
acnexTs
XapakTepHcTukH
BawleHTHOCTell.
—
,,JloKnaybl
Ha
KOH-
bepen un
10
o6paboTKe
HH@OpMalHH,
MalHAHHOMy
Tepesody
H
aBTOMaTHYecKOMy
4TeHHIO
Texc a“,
1961,
Bin.
5.
Mouwenyos
I.
T.
O
npunnunax
cuy a ma ayeckoi
Kaaccuukaynn
aa onos.
—
,Hayunie
AOKIaAbl
BbIcMel
KONE.
OunOnO MuecKHe
Hayku“,
1969,
No3,
c.
65—76.
C enanoga
M.
JI.
Teopusa
BaeHTHOcTH
H
BasleHTHBIii
ananu3.
M.,
1973.
®omeuko
JO.
B.
Taa onn
ncuxuyecko o
BosJelicTBHA
B
PyCCKOM
s3bIKe.
—
B
Ku.:
Bonpocs
TeOpHH
pyccko o
sa3bika.
Hopocu6upex,
1975,
c.
3—22.
Yecuoxoga
JI.
J.
O
gaxyas a usnoc a
O6ssaTeTbHOCTH
KOMMOHeHTOB
cHHTaKcHUeCKOi
emp
yeTy
p .
—
B
xu.:
Bonpocs:
cun akcuca
Pyccko o
s3bIKa.
Poc os-Ha-Jlony,
1973,
c.
3-10.
H.
CULMKEHE
K
BOMPOCY
O
PIAPOJIbHOM
BAJIEHTHOCTH
Pe3me
Ha
ocose
anasusa
pex
CYULECTBYIOULHX
KOHUeNUHi
BaNeHTHOCTH,
a
HMeHHO:
Jo H4eckoi ,
ceMaHTHYeCcKkOH
H
CHHTaKCHYecKOli,
TipeACcTaBuTenamMH
KOTOPbIX
SABJIAIOTCH
COOTBETCTBEHHO
B.
Bougz3uo
c
B.
®a9amu om,
IO.
J.
Anpecan
u
I.
Xeab6u ,
B
c a se
yeae ca
BBIBOJ,
4TO
pa3-
JIHUHA
M@K]ly
HHMH
COCTOST
TObKO
B
HHTepnpe anHy
BaJICHTHOCTH,
a
CYUIHOCTL
3TO O
ABICHHA
HMH
NOHHMAeTCA
O2MHAKOBO.
Kaxnan
KOHUCNUHA
BbIABH aeT
B iepex
OwHYy
CTOPOHYy
BaJIeHTHOC-
Th,
JIO HyecKyw,
CeMaHTHYeCK
y1O
HK
CHHTaKCHYeCK
yIO
—
H
HejqooueHHBaeT
Apy ue.
Tloa-
TOMY
ABTOPy
TloKa3aJIOCb
BO3MOXKHEIM
H
We1ecoo6pa3HbIM
3TH
KOHeMLHK
O6beqHHHTH,
H
aia-
TOJIbHYIO
BaJICHTHOCTb
PaCCMaTPHBaTb
Ha
BCeX
Tpex
ypoBHAX
—
a6cTpakTHOM
JIOTHKO-CeMaHTH-
4eCKOM
H
KOHKP€THEIX
A3bIKOBbIX
C@MaHTHYeCKOM
H
CHHTAKCHYCCKOM,
TaK
KaK
BCe 3TH
CTOPOHBbI
BaJl€HTHOCTH
OOpasyloT
AHaeKTHYeCKOe
e_HHCTBO.
OcHoBa
na o. bHOli
BaJIeHTHOCTH
HaxoqUTcH
Ha
aOcTpaKTHoM,
a
ee
peaM3auHA
—
Ha
KOHKpeTHEIX
ypopuax.
Ha
a6cTpakTHOM
Jlo HKO-cemaH-
THY€CKOM
YPOBHE
C
NOMOMbIO
IpequKaTHEIX
CTpyKTyp
ycTaHaBIMBaeTCA
YHC0
CBOOOAHEIX
MeCT
pH
Tila oue
H
OllpesenmoTcH
ceMaHTHYeCKHe
3HaueHHA
HX
MOTeHIMAAbHBIX
sanmloinuTesieli
co-
OTBETCTBCHHO
ONpe eeHHBIM
pom
(a eHTa,
NaTHeHTa
H
T..)
yacTHHKOB
O603Ha¥aemoli
ua-
TOJIOM
CHTYyalluH,
Ha
KOHKPpeTHOM
CHHTAKCHYeCKOM
YypoBHe
ompezense ca
TpaMMaTuyeckasa
122

qpopMa
3anosHuTesei
cao6osHbIxX
MecT
—
NapTHepos
aa oia
M
ycTaHaBsMBaeTcA
UX
O6A3aTeJIb-
HOCTb
HJIH
(pakyJIbTATHBHOCTb,
a
Ha
CeMaHTHYeCKOM
—
aeTCA
UX
CeMaHTHYeCKad
XapakTepHc-
THKa.
Takum
o6pa30M,
MO
BasleHTHOCTBIO
aa ona aBTOpOM
MOHHMaeTCA
e o
CHOCcOOHOCTh
Ha
-OCHOBAHHH
CBOETO
3HAYCHHA
OTKPLITh
ONpeseeHHOe
YHCIO
CBOGOMHBIX
MeCT,
KOTOPbIe
Ha
KOHKpeT-
HOM
SI3KIKOBOM
ypOBHe
3alOmHaloOTCA
OG6AHTaTOpHEIMM
HAM
cbaKyAbTATHBHEIMH
MapTHepaMH.
-Cpo6o uble
MecTa
—
9TO
CO eTATeTbHBIe
NOTeHNMH
ia o1a,
OOycNOBAeHHbIe
e o
ceMaHTHKOil,
a
MapTHepbl
—
c1OBO oOpMbI
HJIH
KOHCTPyKUHM
C
ONpese eHHEIM
CeMaHTHYeCKHM
3HayeHHeM.
Tipu
mpak uyeckom
onpe esenun
BaneHTHOCTH
aa oma
HCXO{HO!
TOUKOI
ABAMeTCA
Tula-
ojbHoe
3Hayenne.
[aa ooM
o603HayaeTca
cuTyanuA
JelicTBHI,
B
KOTOpOl
yuacTByeT
Onpeze-
JICHHOe
YHCO
AKTAHTOB,
BLINONHAIOMIMX
ONpexenenHEIe
pom.
AnamH30M
CHTyallMM
yCTaHaBJIH-
BaeTCA
JIOTHKO-CeMaHTHYeCKad
CTPyKTypa
BaJleHTHOCTH
aa oma,
KOTOPad
NoOKasbIBAaeT
YHC.10
CBOOOJHBIX
MCT
MPH
.1a oule
H
HX
CeMaHTHYeCKoe
co epmanue.
Ha
OcHOBaHHH
To o,
TO
y
TpaM-
MaTHYeCKHX
Majexkeli
H
NpeANORKHBIX
KOHCTPYKUMi
TOKe
HMeeTCA
ONpeAeeHHOe
CeMaHTHYeCKoOe
co epxanne
(cm.
Fillmo e
1968),
a6c pak Haa
no MKo-cemaHTHyecKad
CTpyKTypa
CpaBHuRaeTca
C
KOHKPeTHBIMH
CHHTAKCHYCCKHMH
KOHCTPyKUMAMH,
H
TakHM
OOpasoM
ONpesenseTCA
YHCNO
iH
pamma uyeckas
cpopma
TpeGyembix
ia oiom
napTHepos.
IIpumMeneHuem
K
CHHTaKCHYeCKOl
KOH-
CTPYKUMH
Tpalc popMallHH
SIMMHHHpOBaHHA
yCTaHaB.MBaeTCA
UX
OOA3ATeMBHOCTS
HM
pakyJIb-
TaTHBHOcTb.
To a
3alMcbipaeTcA
CHHTaKCHYeCKaA
MOjeb
BaleHTHOCTH
ia ona.
Tak
Kak
y
OOJbIIMHCTBA
T1aTO.1OB
HMe€TCA
HECKO/bKO
3Ha eHHli,
MPHTOM
HeKOTOPHIe
aa onEl
ciocoOHbI
BHINOJHAT
Pa3s/IHYHble
CHTHHHKaTHBHbIe
(PyHKUHH,
a
CH HMUKATUBHbIe
pasHUHA
CBASAHBI
¢
pasaHuHAMM
CHHTaKCHYecKo o
y loTpe6eHHA,
y
aa ojoB
ObIBaeT
MO
HecKOAbKy
Mose eli
BaJICHTHOCTH.
Bbi BHTb
BCe
MOJeJH
BaTeHTHOCTH
[1a o.ia
BO3MOKHO
TOJbKO
TPH
HaMyHH
[O-
cTaTOuHO O
MaTepHalia,
HJOCTpHpylomle o
cHHTaKcuyecKoe
ynoTpe6eHHe
STO O
aa o ia.
Hakone,
aeTcd
ceMaHTHYecKad
XapaKTepHCTHKa
BaJIeHTHOCTH,
T.e.
OMpeqenseTcH,
KaKue
CEMAHTHYCCKHE
KIaCCbl
C/IOB
(HJIH
OTA@bHbIe
C10Ba)
MOFyT
3aN0JHHTb
NMO3HIHH
B
CHHTAKCH-
~wecKoil
~MOZeJIH.
N.
SLIZIENE
ZUR
FRAGE
DER
VALENZ
DES
VERBS
Zusammen assung
Au
G und
de
Analyse
de
d ei
bes ehenden
Au assungen
de
Valenz,
namlich
de
legischen,
de
seman ischen
und
de
syn ak ischen,
is
die
Schlu olge ung
gezogen,
da
sie
sich
nu
in
de
In e p e ie ung
de
Valenz
un e scheiden,
wah end
sie
in
ih em
Wesen
gleich
sind.
Jede
Au assung
heb
nu
eine Sei e
de
Valenz
he o ,
wah end
die
ande en
nich
olls andig
be iicksich ig
we den.
Die
Au o in
e ach e
es
ii
méglich
und
zweckmi ig
alle
d ei
Au assungen
zu
e einen
und
die
e bale
Valenz
au
d ei
Ebenen
zu
be ach en,
namlich
au
de
abs ak en
logisch-seman i-
schen
Ebene
und
au
den
konk e en
sp achlichen
Ebenen,
de
seman ischen
und
de
syn ak ischen,
weil
alle
e wahn en
Aspek e
de
Valenz
eine
dialek ische
Einhei
bilden.
Die
G undlage
de
e ba-
Jen
Valenz
bes eh
au
abs ak en,
ih e
Realisa ion
abe
au
den
konk e en
Ebenen.
Au
de
abs ak en
logisch-seman ischen
Ebene
wi d
mi
Hil e
de
p adika i en
S uk u en
die
Zahl
de
Lee s ellen
beim
Ve b
es ges ell
und
die
seman ische
Bedeu ung
de
po en iellen
E ganzungen
bes imm
in
Abhingigkei
on
de
Rolle
de
Komponen en
de
e balen
Si ua ion.
Au
de
kon-
k e en
syn ak ischen
Ebene
wi d
die
g amma ische
Fo m
de
Mi spiele
des
Ve bs
und
ih
obliga-
o ische
bzw.
akul a i e
Cha ak e
bes imm ,
au
de
seman ischen
Ebene
wi d
ih e
Bedeu ung
cha ak e isie .
Au
diese
Weise
e s eh
man
un e
de
Valenz
des
Ve bs
seine
Fahigkei
au
G und
seine
Bedeu ung
eine
bes imm e
Zahl
on
Lee s ellen
um
sich
he um
zu
e é nen,
die
au
eine
konk e-
en
Sp achebene
du ch
obliga o ische
ode
akul a i e
Mi spiele
zu
bese zen
sind.