GRAMATINES
KATEGORIJOS
IR
JU
RAIDA
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XVIII
(1978)
Z.
ZINKEVICIUS
DEL
[VARDZIUOTINIU
BUDVARDZIY
RAIDOS
1957
m.
pasi odé
Sio
s aipsnio
au o iaus
da bas,
ku iame
nag inéjama_
lie-
u iy
kalbos
j a dZiuo iniy
bid a dziy
is o ija
( usiSkas
e imas
paskelb as
1958
m.).Nuo
o
laiko
p aéjo
po a
desim me iy,
pe
ku iuos
susikaupé
nemaZa
nau-
ju
duomeny,
leidzian¢iy
kai
ku ias min is
oliau
isplé o i,
Si
bei
a
pa ikslin i.
Tam
i
ski iamas
Sis
s aipsnis.
P adékime
nuo
bid a dzio
i
j a dZio
suaugimo
j
iena
sudé inj
Zodji
laiko
nus a ymo.
Tai
gana
komplikuo as
i
neleng ai
sp endZiamas
klausimas.
Lie u iy
kalbos
i a dZiuo iniai
bid a dZiai
iki
Siy
dieny
iSlaike
aiSkiq
pi mykS e
da yba:
ebé a
sudé iniai
ZodZiai,
ku iy
abu
démenys
u i
sa as
galiines,
nesiski ian¢ias
a ba
da
palygin i
neseniai
nesisky usias
nuo
a i inkamos
pap as ojo
bid a dzio
i
i a dzio
jis
leksijos.
Tai
ma y i
iS
pa eikiamy
pa yzdziy
(g e a
bend inés
kalbos
o my
nu odomi
i
senesni
a miniai
a ba
kalbos
paminkly
a i ikmenys):
VYRISKOSIOS
GIMINES
PARADIGMA
Vienaskai a
nom.
ge asis
=
gé as
+
(j)is
gen.
gé ojo
=
gé o
+
jo
da .
ge djam,
ge dmjam,
ge amujam
=
ge dm
<
ge am (
i)
+jam<
jamu(i)
ace.
ge aji
=
ge a +ji
ins .
ge uoju,
ge iojuo
=
ge i
<
*ge io
+
jud
loc.
ge djame,
ge aiijame,
ge amé¢jame
=
ge amé
<
*ge amé
+
jamé
<
<
*jamé
Daugiskai a
nom.
ge ieji,
ge iejie
=
ge i
<
*ge ie
+
jié
gen.
ge iiju
=
ge
+
jx
da .
ge iesiems,
ge iemsiems,
ge iemusiemus
=
ge iems
<
ge iemus
+
jiems
<
<jiemus
acc.
ge iosius,
ge iosiuos
=
ge s
<
*ge ios
+
juds
ins .
ge disiais,
ge aisjais
=
ge ais
+
jais
loc.
ge udsiuose,
ge uos¢juose
=
ge uosé
<
*ge uos¢
+
juosé
<
*juosé
Dyiskai a
nom.-acc.
(di)
ge ioju,
ge i iojuo
=
(du)
ge u
<
*ge io
+
juio(du)
da .
(d iem)
ge iejiem,
ge iemjiem
=
(d iem)
ge iem
+
jiem(d iem)
ins ,
(d iém)
ge iéjiem,
ge iémjiem
=
(d iém)
ge iém
+
jiém(d iem)
7*
9g
MOTERISKOSIOS
GIMINES
PARADIGMA
Vienaskai a
nom.
ge dji
<
ge dji
=
ge a
<
*ge d
+
ji
<
j
gen.
ge dsios,
ge ésjos
=
ge ds
+
jds
da .
gé ajai,
gé aijai
=
gé ai
+
jai
ace.
ge aja
=
gé q
+ jq
ins .
ge dja
=
ge a
<
*ge g
+
ja
<
*jq
loc.
ge djoje,
ge ojéjoje
=
ge ojé
<
*ge ojé
+
jojé
<
*jojé
Daugiskai a
nom.
gé osios,
gé osjos
=
gé os
+
jds
gen.
ge iju
=
ge +ji
da .
ge dsioms,
ge dmsioms,
ge dmusiomus
=
ge éms
<
ge édmus
+
jéms
<
<
jémus
acc. ge dsias,
ge dsias,
ge dsjas
ge as
<
*ge d(n)s
+
Jas’
ae
*jd(n)s
ins .
ge dsiomis,
ge dmsiomis,
*ge om siomis
=
ge omis
<
*ge omis
+
jo-
mis
<
*jomis
Joc.
ge Osiose,
ge oséjose
=
ge osé
<
*ge osé
+
josé
<
*josé
Dyiskai a
nom.-acc.
(d i)
ge ieji
=
(d i)
ge i
<
*ge ie
+
jie(d i)
da .
(d iem)
ge djom,
ge émjom
=
(d iem)
ge ém
+
jém(d iem)
‘ins .
(d iém)
ge djom,
ge émjom
=
(d iém)
ge ém
+
jém(d iem).
Vie ininky
o mose
pos pozicija
p idé a
ne
sudé inio
Zodzio
gale,
be
ka ojama
‘po
bid a dZio
i
j a dZio
galiiniy,
lyg
Sie
bi y
du
sa a ankiSki
ZodZiai,
p z.,
ad.
sg.
m.
ge dmpjamp
<
ge dm-pi
+
jdm-pi,
all.
sg.
m.
ge dpjop
<
ge é-pi
+
jo-pi,
.
ge ospjosp
<
ge ds-pi
+
jés-pi,
pl.
ge umpjump
<
ge um-pi
+
jum-pi
i
k .
I a dis
p iaugo
p ie
y i8kosios
giminés
bid a dZio,
u in¢io
ne
seno ine
mominaline,
be
an ing
p onominaling
leksija,
p z.,
d.
sg.
ge d(m)jam
<
ge dm
+
jam,
d.
pl.
ge ie(m)siems
<
ge iems
+
jiems
i
k .
Sla u
kalbose
i a dis
lipo
p ie
nominalines
galiines
u in¢io
bid a dzio,
plg.
shel
no ujemu
‘naujajam’
<
mo u
+
+
jemu.
Vadinasi,
biid a dis
i
i a dis
u éjo
suaug i
ij
iena
Zodj
bal y
(lie u iy)
a
sla y
kalbose
nep iklausomai
i
ski ingu
laiku.
Galu inis
jy
suaugimas
lie u iy
kalboje
u éjo
i yk i
palygin i
élai,
nes
ia
abiejy
i a dziuo inio
bid a dzio
démeny
i
a ski ai
a ojamo
bid a dZio
bei
i a dZio
galiinés
ebé a
bemaz
isai
nenu olu-
sios.
Démeny
sa a ankiSkuma
odo
i
okios
senyjy
aS y
o mos,
kaip
pa-jo-p as o
‘pap as ojo’,
ku iose
j a dis
eina
ne
po
biid a dzio,
be
p ie3
ji.
Da
plg.
Knygos
nobaznys és
ne
iokal oia
25816
<
ne-jo-kal o-jo
‘nekal ojo’
su
du
ka u
paka o u
i a dziu.
Galininko
o mos
sy aja
ki ia imas
Salia
ilia y o
gy dn
lyg
i
ody y,
kad
i a dis
p ie
bid a dZio
p iaugo
éliau
negu
ilia y o
pos pozicija,
p ilipusi
da
p ie
oksi oninés
bid a dzio
o mos,
plg.
la iy
dzi o,
dzi u,
usy
s9cusiio,
s.
indy
ji dm.
Taigi
galu inis
démeny
suaugimas
j
ieng
Zodj
g ei iausiai
j yko
jau
su-
skilus
y y
bal y
kalbinei
ienybei.
Taéiau
lie u iy
a mése
i
senuosiuose
aS uose
y a
j a dziuo inio
bid a dzio
o mu,
odanciy
anks y a
démeny
suaugima,
p z.,
Ku siy
Paneno
Z eju
d.
sg.
m.
ge uojdm
“ge ajam’
(su
nominaline
pi mojo
démens
galine,
plg.
*ge uoi
+
Jamuoi),
zemaiciy
gé uojuo
*
ge ajam’
(plg.
ilkuo
‘ ilkui’),
daugelio
y y
aukS ai iy
i
kai
ku iy
Zemai iy
d.
sg.
.
bdl ojai
‘bal ajai’
(su
iSlaiky u
kamiengalio
d
e leksu,
labai
:seniai
a sidi usiu
a i ame
skiemenyje,
plg.
*
bal/ di+jdi),
galbia
i
senyjy
as y
-100
g.
pl.
ge uojy
‘ge uju’
(su
iSlaiky u
pi mojo
démens
galiinés
*-0/n]
e leksu)
—
jei-
gu
ik
pas a oji
o ma
né a
zemai iy
»,dinininky“
hipe se ipalizmes,
nes
ge iausiai
paliudy a
Zemai¢iy
MazZ ydo
i
VaiSno o
aS uose .
Nu ody os
seniai
suaugusios
o mos
laiky inos
elik inémis,
pa eldé omis
is
labai
olimy
laiky,
kaip
i
pa-jo-p as o
‘pap as ojo’
a ba
dangujé-jis
“dangiSkasis”
ipo
ly ys,
plg.
ide.
i a dzio
*jo-
p epozicing
a osena
i
déjima
p ie
daik a a dziy
j anény
kalbose,
ypaé
A es oje
(Reichel
1909
:
370
.).
Visa
ai
e ¢ia
many i,
kad
bid a dzio
i
i a dZio
suaugimas
i
iena
Zodj
bu o
ne
ienka inis
p o-
cesas,
be
yko
laipsniskai
i
labai
ilga
laika.
Ma y ,
i8
seno
bu o
a oja~
mos
(kaip
g e iminés)
a ski y
linksniu
a
ne
isos
pa adigmos
i
iena
zodi
suaugusios
o mos
i
d iejy
Zodziy
—
bid a dis
+
i a dis
—
junginiai.
G ei¢iau-
siai
bu o
si uacija,
panasi
j
a,
ku ia
daba
u ime,
pa yzdZiui,
a odami
duble us
g ei ak
djis
||
g ei %
kéjy
(zmogus),
k ai ezys
||
k aicio
ezéjas,
gaidyks é
<
gaid-
gys é
||
gaidzii
gieddjimo
laikas,
d idesim
||
d i
déXim ys,
ien iolik as
||
sen.
as u
pi mas
liekas,
abipus
||
abejosé
pisése,
nusip aiis i
||
nup aiis i
sa é
i
pan.
T a dis
p iaugo
p ie
bid a dZio
kaip
enkli ikas.
Suaugan
j
iena
Zodj,
bu usiu
biid a dzio
i
j a dzio
galiniy
one iné
padé is
paki o:
bid a dzio
galing
o-
liau
eiké
jau
nebe
Zodzio
galo,
be
ZodZio
idu io
one iniai
désniai,
0
i a dZio
galiiné
ki o
ne
pagal
ki iuo os
ienaskiemenio,
be
pagal
neki éiuo os
daugia-
skiemenio
ZodZio
galiinés
désnius.
Dél
o
ilgainiui
abu
démenys
u éjo
is
labiau
ol i
nuo
pap as ojo
bid a dzio
i
i a dzio
jis
leksijos.
Taciau
a
p o-
cesa
ukdé
pap as ojo
bid a dZio
i
i a dZio
jis
pa yzdys,
dél
ku io
ie oj
one i8-
kai
nu olusiy
démeny
galiniy
ne e ai
él
bida o
a s a omos
jp as inés.
Dél
Siu
d iejy
p ieSingy
jégu
eikimo
ilgainiui
u éjo
a si as i
nemaZa
o
pa ies
linksnio
g e iminiy
o my,
odan iy
ne ienoda
démeny
suaugimo
senuma.
Viena
ki a
i8
jy
bus
i8likusi
iki
Siu
dienu,
plg.
d.
sg.
.
bdl ojai
<
*bdl ai
+
jai
ix
bdl ajai
<
bal-
ai
+
jai.
Kol
Salia
sudé inio
ZodZio
bu o
a ojamas
g e iminis
d iejy
Zodziy
(bid a -
dZio
i
j a dzio)
junginys,
apie
glaudesni
démeny
suaugima
negaléjo
bi i
i
kalbos.
Tik
i8nykus
g e iminei
d iejy
zodZiy
kons ukcijai,
iksliau
sakan ,
ja
galu inai
i8-
s imus
,,suaugusiam“
j
iena
Zodi
a ian ui
(plg.
senyjy
a& u
pi mas
liekas
jungi-
nio
pakei ima
sudé iniu
Zodziu
ienuolik as),
u éjo
p adé i
o muo is
daba iné
i a dZiuo iniy
bid a dziy
pa adigma.
Be
i
oliau
ji
nebu o
lais a
nuo
a ski ai
a ojamy
pap as uju
bid a dziy
i
j a dZio
jis
po eikio,
ku is
u éjo
ukdy i,
i8
dalies
i
daba
ebe ukdo,
démeny
galinéms
ol i
nuo
jp as inés
leksijos*.
Kada
bid a dzio
i
i a dZio
junginj
iSs imé
i§
a osenos
sudé inis
Zodis,
ga-
lima
ik
spélio i,
jokiy
ik esniy
duomeny
ne u ime.
Ta iau
glaudesnis
abiejy
dé-
meny
suaugimas
esp.
ju
galiniy
nu olimas
nuo
jp as inés
leksijos
g eiciausiai
u-
éjo
i yk i
élai,
ma y ,
jau
po
y u
bal y
kalbinés
ienybés
suskilimo.
Tas
glaudesnis
démeny
suaugimas
i
u é as
gal oje
mano
p ieS
20
me y
pasi-
odziusiame
da be,
ku
kalbama
apie
ély a
i a dZio
p iaugima
p ie
bid a dZio.
Ilgas
i
sudé ingas
o
suaugimo
p ocesas
da be
nebu o
ap a as,
neakcen uo a
anks-
y a
jo
p adZia
( é a
ik
uzuominos).
Daugiausia
kalbé a
apie
o
p oceso
pabaiga,
a um
apie
ienka inj
ak a.
Tai,
Zinoma,
ne ikslu
i
ko eguo ina.
1.
Pilg.
Maz ydo
aS y
hipe no malizmus
(ci uojama
i§
1922
m.
o og a uo inio
leidinio)
bi i
237,3
‘bi i’,
bik
2514,
‘bak’,
Ni/iun e
164,
‘nusiun é’,
g a ii/is
199,
“g azusis’,
mis
224,
‘mus’,
p iegimims
179,
‘p igimimas’,
Biedi
220,
‘zydi’
i
k .
Salia
désningy
,,dinininkiky“
o mu,
p z.,
duk
88,
‘duok’,
dukem
92,4
‘duokime’,
duna
137,
‘duona’,
b anguiju
87,
‘b angiuoju’,
nei chme u a
Maie/ o a
85,
‘nei’ma uo o
majes o o’,
Menu
176,
‘ménuo’,
Piemu
180,
‘piemuo’,
p apules
2565
‘p apuoles’,
wandu
233,
‘ anduo’
i
k .
I
Va niu
apylinkiy
kilusio
Vai8no o
,,Zeméiugoje
eolc-
giSkoje“
okiy
pa yzdziy
y a
da
daugiau.
®
[Sim j
suda o
Siandieniné
Zema
i iy
a mé,
ne u in i
j a dZio
jis
( a oja
ajis
‘jis’,
.
and
‘ji’).
Joje
j a dZiuo iniai
bid a dziai
ak u
ojami
jau
kaip
ien isiniai
(ne
sudé iniai)
Zcdziai,
nuo
ki y
biid a dziy
ski ian ys
eikSme
i
ilges
némis
galiinémis
( o mes
ienu
skiemeniu
ilges és).
101
1972
m.
pasi odé
J.
Kazlausko
s aipsnis
,, a dZiuo iniy
bid a dziy
aida
bal-
‘ y
kalbose“*,
ku iame
au o ius,
panaSiai
kaip
miné ame
mano
1957
m.
da be,
dé-
meny
suaugima
sup a o
kaip
ienka inj
ak a.
Ski umas
ik
as,
kad
J.
Kazlauskas
iksa o
ne
Sio
p oceso
pabaiga,
be
p adzia,
dél
o
pa i
suaugima
nukélé
j
labai
se-
nus
laikus.
Viena
i§
okio
elgimosi
me odologiniy
p ielaidy
bu o
i a dzio
po eikio
an ajam
démeniui
neigimas
(bid a dzio
po eikis
pi mojo
démens
aidai
p ipaZis-
amas)
i
apsk i ai
s engimasis
dinaminj
suaugimo
p ocesq
pakeis i
s a iSkuoju.
Toks
podii is
negali
bi i
pa eisinamas,
nes
jam
p ieS a auja
ak iniai
kalbos
duomenys.
Pakanka
nu ody i,
kad
i
daba
a mése
esama
daugybés
j a dZiuo iniy
o mu,
ku ios
aiskiai
odo
démeny
de inimasi
p ie
pap as ujy
bid a dziy
i
j a dZio
ly iy,
p z.,
a)
n.
sg.
m.
didisai
S édasai,
Skapi8kis
‘didysis’,
bal ésnisei
Adi iskis
‘bal esnysis’
(plg.
didis,
bal ésnis),
i.
sg.
m.
ge udmsiu*
Li kmenys,
DaugéliSkis
‘ge uoju’
(plg.
ge udm
“ge u’),
loc.
sg.
.
ge djjoj
Ge é iai
“ge ojoje’
(plg.
ge di
“ge oje’),
i.
pl.
.
ge umsiom
Siauliai
“ge osiomis’
(plg.
ge ums
||
ge um
“ge omis’),
Pag aman io
Snek os
(i
ben
dalies
bu .
Ry y
P isijos
lie u iy
Snek y)
akul a y-
inis
ki Gia imas
i.
sg.
m.
bdl uoju
“bal ioju’
Salia
ge ioju,
.
bal qja
(bal ainia
)
“bal-
ja’
Salia
ge dja
(ge dinia),
a.
pl.
m.
bdl uosius
(bdl iisius)
“bal iosius’
Salia
ge o-
sius
(ge isius),
.
bdl qsias
“bal dsias’
Salia
ge dsias
(plg.
i.
sg.
m.
bdl u
Salia
ge u,
.
bdl a
Salia
ge d,
a.
pl.
m.
bdl us
Salia
ge iss,
.
bdl as
Salia
ge ds)
;
b)
n.
sg.
.
aibdjy
Pinskas
‘ aiboji’
(liaudies
dainoje,
plg.
jy
‘ji’),
i.
sg.
m.
ge ojuom
Daugéliskis
“ge uoju’
(plg.
judm
‘juo’),
daugelio
aka y
(i8
dalies
i
y y)
aukS ai iy
i.
sg.
m.
ge iojuo
‘ge uoju’,
n.
pl.
m.
ge iejie
“ge ieji’,
a.
pl.
m.
ge osiuos
“ge uosius’
(plg.
jud,
ji2,
juds),
pie y
aukS ai iy
n.
sg. .
ge djoj
‘ge oji’,i.
sg.
m.
ge iojuoj
“ge uoju’,
n.
pl.
m.
ge iejiej
‘ge ieji’
(ply.
joj
‘ji’,
juoj
‘juo’,
jiej
“jie’),
Linkmen{
Snek os
g.
sg.
.
ge dsjos
‘ge dsios’,
n.
pl.
.
gé osjos
“gé osios’,
a.
pl.
.
ge
dsjas
‘ge asias’,
i.
pl.
m.
ge aisjais
‘ge aisiais’
su
akul a y ikai
iSlaikomu
jo u
(plg.
j6s,
jas,
jais).
Da
plg.
Dauk§os
pos ilés
loc.
sg.
m.
pi maméiime
431,
<
pi manéjime
“pi majame’
(Salia
iimé
519,
<
jimé
‘jame’).
Ilgainiui
démenys,
pap as ai
an asis,
émé
aiky is
ne
ik
p ie
biid a dzZio
esp.
i a dzio,
be
i
apsk i ai
p ie
a daZodZiy
linksnia imo.
IS
ia
okios
a minés
o -
mos,
kaip
g.
sg.
m.
skaudaiisiaus
Pado inis
L
I
260,
“skaudZiojo’,
i.
sg.
m.
ge io-
jum
Siminas,
Kal anénai
‘ge uoju’
(plg.
sanum
<
siinumi),
|.
sg.
m.
ilgamjy
Ge -
é iai
“ilgajame’
(plg.
kel
<
kelyjé),
Zemai iy
d.
sg.
m.
gé uojuo
“ge ajam’
(plg.
y uo
‘ y ui’),
a.
pl.
m.
ge iejai
“ge ieji’
(plg.
b éliai),
d.
pl.
m.
ge iesiams
“ge iesiems’
(plg.
b éliams),
loc.
sg.
m.
ge améje
a ba
ge améje,
ge améjuo
‘ge ajame’
(plg.
miske,
mélé
‘molyje’,
uFguo
‘ u guje’),
loc.
sg.
.
ge djé
<
ge djéje
“ge ojoje’
(plg.
Zémé
<
Zéméje),
daugelio
aukS ai iy
d.
sg.
m.
ge d(m)jui
ge ajam’
(plg.
y ui),
y y
aukS ai-
Sy
ilniSkiu
n.
pl.
m.
ge iesies
||
ge iesys
“ge icji’
(plg.
dkies
||
Gkys,
dnies
||
Gnys
‘jie’)
i
k .
Pazymé ina,
kad
Sio
ipo
o mos
daugiausia
y a
isai
naujos.
Senuosiuo-
se
aS uose
uz iksuo os
ik
d i
i
ju:
d.
sg.
m.
su
pabaiga
-wi
(p z.,
a imoiui
B P
Il
201,,
<
a imuojui
‘a imajam’)
i
loc
sg.
m.
su
-ameje
(p z.,
amszinameie
MT
10a,
‘amZinajame’).
Ki y
da
isai
né a.
I a iama,
kad
okios
kilmés
gali
bi i
i
pabaiga
-a
n.
sg.
.
o moje
ge
dja
‘ge-
oji’
(plg.
ge d,
saka)®,
ku i
daba
a ojama
lie u iy
kalbos
plo o
aka inéje
i
y inéje
dalyse,
d iejuose
nesusisiekianCiuose
a ealuose®.
Be
ai
gali
bi i
i
gilios
seno és
a chaizmas
(plg.
s.
sla y
no aja
‘naujoji’)
su
iSlaiky a
pi mine
i a dziy
galine,
plg.
g aiky
4
“ku i’,
s.
indy
yd
‘ji,
ku i’’.
Fo ma
ge dja
u ima
senuosiuose
aS uose,
ku iy
au o iai
kile
i
nu ody y
plo y.
Ji
a ojama
ne
Sla ocinskio
(1646m.)
3
Au o ius
jj
pa a8é
apie
1960—
1961
me us
i
ank aS j
da é
skai y i
bend ada biams.
Susilau-
kes
k i ikos,
s aipsnio
nespausdino.
Paskelb as
po
au o iaus
mi ies.
4
I§
ge udmju
su
s
ie oj
jo o
po
m
pagal
d.
pl.
m.
ge iemsiem
‘ge iesiems’.
Plg.
d.
sg.
m.
ge-
amsiam_‘ge ajam’.
5
Z .
S ang
1929
:
127;
1966
:
273;
Ge ullis
—
S angas
1933
:
42.
*
Plo ai
iksliau
ap a i
au .
1966
:
288—9.
7
Da
.
Endzelins
1948
:
153
(1957
:
139;
1971
:
177);
Bezzenbe ge
1877
:
156.
102
giesmyne,
no s
daba
au o iaus
( e éjo)
Snek oje
apie
Nemak8 iis
—
Vidikle
é a
ik
ge dji
ipas
(au .
1974
:
165—6).
I
J.
Sp uogio
su ink i
XVI
a.
dokumen y
ie-
o a dZiai
odo,
kad
Siame
k a& e
anks¢iau
bi a
ge dja
ipo
o my,
plg.
Judea
—
yupa
B
Bugyxnes.
son.
(Cnpo uc
1888
:
94).
Apsk i ai
daba
a mése
o ma
ge oji
daugiausia
u ima
en,
ku
y a
j a dZio
o ma
ji,
0
ge dja
—
ku
and
‘ji’
(au .
1966
:
289).
Taigi
duble ai
ge dja
||
ge dji
gali
bu i
éliau
p ide in i
p ie
and
||
ji.
Daba
lie u iu
kalbos
a mése
pas ebé a
endencija
lik iduo i
pi mojo
démens
leksija,
isi edan
isai
pa adigmai
a ba ben
jos
daliai
y iSkosios
giminés
biid a -
diiu
kamiengalj
a
a ba
mo e iskosios
giminés
o.
Tokie
eiSkiniai
pla iausiai
pasi ai-
ko
ame
plo e,
ku
i a dziuo iniai
bid a dziai
jau
nebeda is,
nyks a,
u ima
nepil-
na
pa adigma.
An ai
pie y
aukS ai iai,
i a dziuo inius
bad a dzius
daugiausia
a -
ojan ys
ik
gy uliams
(p z.,
ka éms,
kiauléms, a kliams)
pa adin i,
linksniuoja:
ma g6j
‘ma goji’,
ma g
djos
||
ma gésios,
ma gojai,
md gojq
||
md gaja,
ma
go-
ja
‘ma gaja’,
daugiskai a
md gojos
||
md gosios,
ma gijju,
ma g6jom(i)
||
ma -
gOsiom(i)
(da .
i
ins .),
md gojas
( ie ininko
o my
né a).
Cia
ka ais
(spo adi8-
kai)
o
jsi edama
i
ji
y iSkosios
giminés
pa adigma,
ne
ie oya dZiuose,
p z.,
AukS éjis
Pinskas
a ba
Auks ojis
Lazdijai
(kalno
pa adinimas).
Siaip
y iskosios
giminés
j a dziuo iniy
bid a dziy
pa adigmoje
isigali
kamiengalis
a,
p z.,
eZe u
a dai
Bdl ajis,
Juodajis,
Ilgajis
(plg.
bal ajis
“bal asis’
Gim oji
kalba,
1936,
34).
Spo adiskai
pasi aiko
a
ne
mo e iSkosios
giminés
o mose,
plg.
liaudies
dainos
aze
pe
gi elas,
pe
amsiajas,
pe
pie elas,
pe
Zaliajas
Me kiné
(Gia
lauk ume
Zaligsias
>
Zaliysias
a ba
Zaliosias).
Ta mése,
ku
j a dZiuo iniai
bid a dZiai
nenyks a,
kamiengaliai
a
i
o
i e-
dami
ie oj
pi mojo
démens
galiniy
e iau.
Pasi aiko
ik
iena
ki a
a ski y
a -
miu
a
Snek y
o ma,
p z.,
a)
Siau és
pane éziSkiy
g.
sg.
m.
gé ajo®
“ge ojo’,
a.
sg.
m.
gé aji!
“ge aji’,
.
gé ajq™
“ge aja’,
apie
Zeiméli
i
da .,
ins .
pl.
m.
gé ajiem
“ge ie-
siems;
ge aisiais’
(gali
bi i
la izmas),
S édasj
Snek osi.
sg.
m.
ge djuo
(Salia
ge o-
juo)
‘ge uojw’
;
b)
kai
ku iy
Zemai iy
(Rie a as,
Ti kSliai,
ViekSniai,
Ku Sénai,
Ka k-
lénai
...)
i
aukS ai iy
(Ka saki8kis,
Skapi8kis
...)
Snek yi.sg.
.
ge dja
‘ge aja’,
ie-
omis
i
a.
sg.
.
gé ojq
‘ge aja’,
m.
gé oji
‘“ge aji’
(Ka klénai,
KaisakiSkis,
Skapis-
kis
...),
ne i.
sg.
m.
ge dju
“ge uoju’,
ill.
sg.
m.
ge djan
“ge ajan’
(p z.,
Skapiskis),
ki u
da .
sg.
m.
ge djam
Ceikiniai,
gé ojui
Sakyna,
Zaga é,
gé ojuo
La iku a
“ge-
ajam’.
Pasi aiko
a,
u,
iia
>
i,
ii
k .
kamiengaliy
sumi8imo
a ejy
(ypa
daZnai
plo e,
ku
j a dZiuo iniai
bidya dziai
nyks a),
p z.,
didasai
S édasai
“didysis’
(plg.
maZa-
sai
‘mazasis’),
bal ijis
E igkiai
( okia
Zu is;
ie oj
*bal isis,
plg.
pla isis),
mazysai
Linku a,
Ukme gé,
Lazinai
‘maZasis’
(plg.
didjsai
“didysis’),
.
Zalyja
T e écius
“Zalioji’
(plg.
pla yja
‘pla ioji’)
i
k .
Da
plg.
DaukSos
pos ilés
pi mu/is
60,5
“pi -
masis’
(jei
ne
spaudos
klaida).
Nyks an :
i a dZiuo iniams
bid a dziams,
ka ais
spo adi$kai
ki y
linksniy
o mos
da omos
iesiog
i$
a dininko,
p z.,
a)
g.
sg.
m.
didziaso
Bi S onas
“didzio-
jo’
(i8
did iasai
“didysis’),
amusio
Valkini ikai
‘ amiojo’
(plg.
amisis),
a.
sg.
m.
pi masi
Gél onai
“pi maji’
(plg.
pi mdsis),i.
pl.m.
sunkusiais
Valkini ikai
“sunkiai-
siais’
(plg.
sunkiisis)
i
k .;
b)
Zaliejis
“Zaliasis’,
Zaliejo
“Zaliojo’,
Zaliejui
“Zaliajam’,
¥alieji
‘Zaliaji’,
Zalieju
‘Zaliuoju’
...
(Gél onai;
plg.
n.
pl.
m.
Zalieji)
i
k .
Cia
p iklauso
i
Zemai iy
d iskai os
o mos
da .-ins .
m.
ge ojum
(ge udjum),
8
I
Ignalinos
ajone
(ku
j a dziuo iniai
bid a dziai
nenyks a)
y a
eZe as
Bal djis.
Pig.
en
ienasédzio
pa adinima
Rauddnajis.
Zeimélio
Snek os
(p ie
pa
La ijos)
bal ajis
>
bdl aj’s
*bal-
asis’
gali
bi i
la iy
j akos
pada inys.
Ne
isai
ai8ki
P iekulés
apylinkiy
o ma
bal ais
‘bal asis’,
galbi
kildin ina
i8
bal ais’s
( a méje
labai
s ip i
galiiniy
edukcija)
<
bdl aisis,
hipe no malizmo
ie oj
Zemai iu
bdl asis,
plg.
Daukan o
as y
o ma
pi maisis
‘pi masis’
(Pamokimas
ape
auginima
aboku,
Pe e bu gas,
1847,
9)
i
Zem.
aks
<
aikas.
®
Gali
bii i
gé a-
dél
pap as ojo
bid a dzio
a minés
o mos
gé a
<
“ge d
‘ge o’
j akos.
1
Gal
seno éje
pabaiga
*-anjin,
*-anjan
ne eko
ieno
n
dél
disimiliacijos?
Plg.
d.
sg.
m.
bal-
dmjam
>
bal djam.
1
Daugiau
okiy
pa yzdziy
Z .
au .
1966:
282—284.
103

ge iejim
(ge iéjim),
suda y os
i§
n.-acc.
m.
ge ioju,
.
ge ieji
su
o man u
m.
Fo mos,
pada y os
i8
ki y
linksniy,
pasi aiko
daug
e iau,
p z.,
pie y
Zemai iy
n.
pl.
m.
didjjai
“didieji’
i
n.
sg.
m.
didjsis
“didysis’
(plg.
didiji),
d.
pl.
m.
juosiams
Bal is ica
VIII
164
ie oj
jiesiems
(plg.
juos).
Ki i
daba inése
a mése
pasi aikan ys
i a dziuo iniy
o mu
pe di biniai
bu o
gana
de aliai
ap a i
(au .
1957;
1966:
§§
442—481).
Daba
a mése
esamy
aidos
endencijy
iSaiSkinimas
gali
duo i
nemaza
duomeny
ki y
bal y
kalby,
ypaé
la iy,
i a dziuo iniy
bid a dZiy
is o ijai
nuS ies i.
Jomis
u é y
susidomé i
i
sla is ai,
nes
okie
a
panadis
ei8kiniai,
ku ie
lie u iu
a mése
yks a
daba ,
sla y
kalbose
y a
yke
p iedis o iniais
laikais.
LITERATORA
Bezzenbe ge
A.
Bei age
zu
Geschich e
de
li auischen
Sp ache.
Gé ingen,
1877.
Endzelins
J.
Bal u
alodu
skanas
un
o mas.
Riga,
1948.
Endzelynas
J.
Bal y
kalbu
ga sai
i
o mos.
V.,
1957.
Endzelins
J.
Compa a i e
phonology
and
mo phology
o
he
Bal ic
languages,
ansl. by
W.
R.
Schmals ieg
and
B.
Jége s.
Hague,
Pa is,
1971.
Ge ullis
J.,
S ang’as
Ch .
Lie u iy
Z ejy
a mé
P iisuose.
K.,
1933.
Kazlauskas
J.
| a dziuo iniy
bid a dziy
aida
bal y
kalbose.
—
,,Kalbo y a“,
1972,
.
XXIV
(),
p.
57—74.
Reichel
H.
Awes isches
Elemen a buch.
Heidelbe g,
1909.
S ang
Ch .
S.
Die
Sp ache
des
li auischen
Ka echismus
on
Maz ydas.
Oslo,
1929.
S ang
Ch .
Ve gleichende
G amma ik
de
Bal ischen
Sp ache.
Oslo—Be gen—T omsé,
1966.
Zinke i ius
Z.
Lie u iy
kalbos
j a dZiuo iniy
biid a dziy
is o ijos
b uozai.
V.,
1957.
Zinke icius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
V.,
1966.
2
Zinke iCius
Z.
S.
M.
Slayo inskio
giesmyno
(1646
m.)
kalba.
—
Kn.:
ZodZiu
o mos
i
ju
a osena
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
.
XV).
V.,
1974,
p.
137—170.
Cnpo ne
HM.
A.
Feo paduyeckuii
cnosaph
apesueli
xema i cKoli
3emau
XVI
c ose us.
Busb-
Ha,
1888.
SuuKkesuuioc
3.
I].
Hexo opsie
sonpocsi
o6pasosaHHa
MeCTOUMeHHBIX
MpHwa aTenbHEIx
B
A-
TOBCKOM
s3bIKe.
—
,,Bompocsl
caBAHcKo o
AsbiKo3HaHuA,
1958,
BEIT.
3.
c.
50—100.
3.
3HH
KABHUYIOC
K
HCTOPHH
MECTOMMEHHBIX
MPHJIATATEJIbHbIX
Peswme
Jlaio cn
yTouHeHua
u
JonOsHeHHSA
K
KHU e
ap opa
,,Lie u iy
kalbos
j a dZiuo iniy
bid a -
dziy
iS o ijos
b uoZai“
(Buabmioc,
1957;
pycckuii
coxpamenusiii
epesog
B
BCA,
1958,
B in.
3).
Yc a apaupae cs,
YTO
cpacTaHue
Mpuna aTenbHo o
Hu
MecTOHMeHHA
jis
(xK.p.
ji)
B
OHO
CAOKHOS
CIOBO
ObIIO
He
OAHOKPATHBIM
ABJIEHHEM,
a
MpOHCXOAMO
MOcTeNeHHO
H B
OYeH_
TIpO-
AOJKHTeNBHOe
BPEMA,
TAK
KaK
JaHHOMY
Mpoueccy
MpelATc BoRa0
BAKAHMe
NpocTo o
npH a-
aTeibHo o
H
MecTouMeHHA
jis
(ji)
Ha
06a
KOMMOHeHTa
MecTOHMeHHO O
Mmpuaa a espuyo o.
[lo-
BHAMMOMY,
B
ApeBHOCTH
HapAyy
c
NasexubIMH
(POpMaMH,
MpeACTAaBAAIOMIMMH
C.1O2%KHOe
COBO,
ynoTpeOii.1Hcb
TakxKe
BapHaHTEI,
COCTOABINHEe
H3
CO¥eTAHHA
ABYX
Cj10B,
T.e.
NpHJa a esBHO O
4
MecTouMeHHa.
B
JMTOBCKHX
AMaeKTAX
COXPaHHJIMCh
MeCTOHMeHHLIe
pOpMBI,
cBHAeTeIBCTBY-
Joule
O
HEOAHOBPeMeHHOM
CpacTaHHH,
Halip.,
Ja .
1.
e .
¥.
M.
p.
ge uojdm
u
ge dmjam
(B
NlepBOM
caydae
MeCTOHMeHHe
IIpHCOeCAHHHJIOCb
K
IIpuJia aTeMbHOMy
C
HOMHHaJIbHBIM
OKOHUaHHeM,
BO
BTOPOM
—
K
IipHla aTebHOMy,
HMeIOWeMy
y2Ke
MIpOHOMHHabUyIO
*p eKcuio),
K.P.
gé ojai
H
gé ajai
(cp.
*ge ai
+
jaiu
ge ai
+
jai).
pouecc
cpac axusa
opm
npuaa a eabHo o
H
MecTOuMe-
HHS
B
OAHO
CIOKHOe
COBO
Ha aJICA
elle
B
y6oKOli
MpeBHOCTH,
a
3aBepLIHJICA
CpaBHHTeJIbHO
NO34HO,
MO
Bcel
BeponTHOCTH,
y2Ke
MOCe
pac agqa
BOCTOUHO-Oa1THiicKO O
A3bIKOBOTO
EHHCTBA.
B
c a be
TaKKe
paccMaTpHBalOTCA
HeKOTOpLIe
OcOGeHHOCTH
JaTbHelilMe o
pasBHTHA
MecTO-
UMeHHBIX
(POPM
B
COBPEMeHHBIX
JIHTOBCKHX
JHAaJIeKTAX,
B
TOM
4HCae
TeHJCHUMA
K
JHKBH
AAU
baekcuu
Mepso o
KoMnonen a.
Msyyen e
yka3anubix
npoweccos,
Mo
y6exjenHIo
aBTopa,
J0s2KHO
CMOco6cTBOBATb
OCBELLEHHIO
HCTOPHH
MeCTOHMeHHBIX
MpH la aTe/bULIX
B
C1aBAHCKHX
S3bIKaX,
TaK
KaK
Te
MPOLUeCCbI,
KOTOPHIe
MPOHCXOAAT
B
COBPeMEHHBIX
JMTOBCKHX
JHasIeKTAaX,
B
C/aBAHC-
KHX
ASbIKAX
3aBePIHJIMCh
elle
B
Aa/IeKOi
ApeBHOcTH.
104
Z.
ZINKEVICIUS
CONCERNING
THE
HISTORY
OF
PRONOMINAL
ADJECTIVES
IN
LITHUANIAN
Summa y
An
a emp
is
made
o
e ise
and
supplemen
he
au ho 's
s udy
»Lie u iy
kalbos
j a dziuo-
iniy
bid a dziy
is o ijos
b uoZai*
(Vilnius,
1957).
The
me ging
o
he
adjec i e
and
he
p onoun
jis
( em.
ji)
is
assumed
o
ha e
been
a
long
and
g adual
p ocess
a he
han
a
single
change.
In
‘ancien
imes
alongside
wi h
in lec ed
o ms
as
compound
wo ds
he e
also
may
ha e
occu ed
a ian s
consis ing
o
wo-wo d
combina ions
—
he
adjec i e
and
he
p onoun.
The
p ocess
o
he
me ge
o
he
componen s
mus
ha e
begun
in
ancien
imes
and
comple ed
compa a i ely
la e,
mos
p obably
a e
he
disin eg a ion
o
he
Eas
Bal ic
linguis ic
uni y.
The
a icle
also
deals
wi h
ce ain
peculia i ies
o
he
u he
de elopmen
o
p onominal
o ms
in
he
dialec s
o
mode n
Li huanian
as
well
as
wi h
he
endency
o
elimina e
he
in lec ion
o
he
i s
componen .
The
au ho
hopes
ha
he
in es iga ion
o
hese
p ocesses
can
shed
some
ligh
on
he
his o y
o
p onominal
adjec i es
in
Sla ic,
as
he
changes
ha
a e
obse ed
in
mode n
Li huanian
dialec s
could
ha e
aken
place
simila ly
in
Sla ic
in
p ehis o ic
imes.