GRAMATINES
KATEGORIJOS
IR
JQ
RAIDA
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XVIII
(1978)
V .
AMBRAZAS
LIETUVIU
KALBOS
VARDININKO
SU
DALYVIU
(NOMINATIVUS
CUM
PARTICIPIO)
STRUKTURA
IR
RAIDA
T adiciniu
a dininko
su
daly iu
( oliau
—
VD)
e minu
pap as ai
adinamos
kons ukcijos,
ku iose
su
ai8kinamosios
eikSmés
eiksmaZodZiais*
eina
daly io
a -
dininkas,
u in is
sakinyje
p edika inio
a ibu o
(adjunk o)
pozicija
i
d ilypius
sin aksinius
ySius:
su
eiksmaZodZiu
i
a daZodZio
a
i a dZio
a dininku,
p z.:
é as
jau ési
se gas,
s ecias
apsime é
(nuda é)
nepas ebéjes,
jis
sakési
sunkiai
di b-
da es,
b olis
mano
neg ixiqs.
Daly io
a dininkas
ia
y a
p iklausomas
nuo
eiksma-
Zodzio
i
nusako
jo
u inj;
ka u
jis
seman i’kai
siejamas
bei
o maliai
de inamas
su
y a dazodzio
a
i a dZio
a dininku,
eiSkian iu
ka u
i
eiksmaZodZio,
i
pa ies
dalyyio
eiksmo
subjek a.
VD
s uk i a
i
aida
seniai
domina
kalbininkus.
Si
kons ukcija
ap a a
jau
D.
Kleino
g ama ikose
(KIG
165;
KIC
111),
paskui
minima
daugumoje
XVIJ—
XIX
a.
lie u iy
kalbos
g ama iky
(SC
82—4;
R
150;
MG
188—9;
OsG
162,
165;
HG
336;
SchG
317).
NemaZa
VD
pa yzdziy
i§
daba inés
lie u iy
kalbos
pa eiké
J.
Jab-
lonskis
(1957
:
456—7,557),
laikes
jas
am
ik omis
daly inés
kalbos
o momis,
i J.
Balke igius
(1963
:
101—3;
403
.),
o
i8
senyjy
a’ y
—
K.
Biga
(1959:
116—7,
122—3)
i
ypaé
J.
Palionis
(1967
:
152—3).
Kaip
a ski a
a dininko
a ose-
nos
a eji
VD
apibidino
E.
F aenkelis
(1928
:
18—9).
G e indamas
lie u iy
i
la -
iu
kalby
VD
su
a i inkamais
sla y
kalby
ak ais,
Sios
kons ukcijos
geneze
aiSkino
A.
Po ebnia
(lo e6ua
1958
:
156—67),
éliau
ge okai
ki aip
—
E.
Tanglis
(1928
:
48
.)
i
I.
Ma anas
(1962;
1969
:
18).
Nag inédamas
eiksmaZodinj
a inj,
VD
sanda a
daba inéje
lie u iy
kalboje
apibidino
V.
Si au as
(1965
:
27—32;
1968
:
305—38).
Ta iau
VD
sin aksiné
s uk i a
i
a osena
senuosiuose
kalbos
paminkluose
sis emingai
né a
ap aSy a,
o
jo
kilmé
i
aida
aiSkinama
labai
p ieS a-
ingai.
Kadangi
Sios
kons ukcijos
is o ija
y a
iesiogiai
susijusi
su
pag indiniais
ien isinio
sakinio
aidos
p ocesais
i
jo
g ama inio
cen o
—
eiksmaZodZio
sin-
aksiniy
opozicijy
kai a,
p a a u
ja
specialiai
pa y iné i.
1.
VARDININKO
SU
DALYVIU
SINTAKSINE
STRUKTURA
1.1.
VD
suda o
ik
am
ik y
seman iniy
g upiy
eiksmaZodjZiai®.
A ski os
daly iu
o mos
jungiasi
su
jais
ne ienodai.
17.
y.
eiksmaZodziais,
galinéiais
aldy i
aiskinamyjy
sakiniy
Salu inius
démenis.
Tokie
azinio
aldymo
yeiksmazodziai
adinami
i
komen abiliaisiais
(dél
e mino
2 .
au .
1974
:
210).
_
*
Visai
aip
pa ,
kaip
asmenuojamosios
eiksmazodzio
o mos,
VD
galisuda y i
i
daly iai
bei
pusdaly iai,
pyz.:
Jokiibas,
susip a es
mi sias,
su adino
isus
sa o
aikus
Valan é
(LKZ
I
129);
Kal is,
Zinodamas
ga es
s ip y
aikesa,
émé
kal i
kokius
en
daik us
L
III
239;
Anas
sakas
u is
i
pa i
pauks j
L
IML
394.
411.
Veikiamieji
daly iai
VD
kons ukcijoje
pap as ai
p iklauso
nuo
eiksmazodziu,
Zymin iy:
a
UE
e i
caale
a)
izine
pe cepcija,
p zZ.:
ma y i(s),
egé i(s),
jaus i(s),
pa(si)jus i;
jiems
a -
imi
eiksmazodZiai
(pa) ody i,
ody is,
a ody i:
Senis
ma os
galios
nebe u js
Dauk
(LKZ
VII
916);
Té s
i
mo ina
...
ma é
sil-
naus
nepe kalbésiq
$1
(MLLG
I
362);
jis
pasiju o
s o is
p ie
dak a o
namy
C R
III
108;
ji
mejaucia
klaida
pada iusi
Pauks K
264;
Pi ma
syki
gi dziu
u js
ponus
an
sa o
Zemés
ZemR,
I
24;
a
pasi odys
u in i
ge iausig
Si dj
SRagR
II
233;
(masina)
pa odé
pabaigusi
sa o
da bq
ZemR
III
258;
jis
a odé
nieko
neZings
Kps;
b)
psichine
pe cepcija
bei
eikla,
p z.:
many i(s),
nu(si)many i,
p a(si)many i,
a is,
Zino i(s),
su(si)p as i,
pa(si) i i,
susig ieb i,
a (si)min i,
p isimin i,
uz(si)-
mi s i;
Gia
galima
ski i
i
eiksmazodzius,
Zymin ius
sp endima
bei
Zadéjima
eik i,
p z.:
apsiim i,
sialy is,
nusp es i,
Zadé i(s),
ke in i,
g asin i,
uz ik in i,
i
ikejima
bei
abejojima,
p z.:
(i) iké i(s),
isi ikin i,
il is,
abejo i:
Jis
manosi
sapnuojas
SimonASL
321;
numanau
nieko
ge o
negausiqs
gi dé
Kip;
(MLLG1
75);
gali
many i
pakliu es
a p
ga siy
dak a y
C R
1X
93;
Ki i
ams-
os
me y
a ias
iskq
Zing,
iskqa
i‘manq
Bly
(LKZ
VII
833);
dingojaus
iSqs
pédus
LKZ
I
385
sapnuoja
esqs
bainycioje
Ka kR
223;
Sis
nusigandes
—
Zinosi
o
pauks-
dio
ne u is
L
IM
394;
g ei ai
sup a au
apsi ikes
C R
II
220;
susizg ibo
issi a usi
ZemR
I
220;
susig iebé
pe
daug
beXnekan i
SimonVK
I
158;
Vilkas
a siminé
eciadienio
neuzlaikas
LTRn
284;
Pe onélé
naujai
pasi y é
u in i
dangiskas
akis
ZemR
I
223;
Rimeika...
ligonei
siiilosi_kunigq
pa exiqs
ZemR
II
88;
ke-
inaus
Siada
ada
a axysiqgs
Ba an
(APh
II
81);
kunigas
g asino
ji.
ikkeiksiqs
Myk-Pu S
304;
Zada és
man
padeésiq
VaiZgRR
I
273;
Degu ius
Zadéjo
ja
uzmusigs
BsRP
161;
pasizadéjo
jam
gelbésiqs
J k
(LKZ
Ill
211);
ylési
u ésigs
ge a
da binin-
ke
ZemR
Il
7—8;
pasi iki
nugalesigs
ji os
aud as
VaizgRR
IL
368;
ikiuosi
gausiqs
Ba an
(APh
VII
110);
Vincas
isi ikino
ge ai
pi kes
VaizgRR
I
276;
c)
in o macija,
p z.:
saky i(s),
pa(si)saky i,
skelb i(s),
i in i,
miné i,
liudy i,
kalbé i,
pasako i(s),
pa eiks i,
asy i(s),
p i(si)pazin i,
gin is,
eisin is,
p isiek i,
die azy is,
gi is,
skys is:
O
u
sakeisi
ned askes
JD
1
172;
Mo e ys
saké
nebe u indios
kuo
ki en i
L
Ill
378;
Be nas
pasisaké
no js
gau i
ka aliskaja
ka ie g
C R
V
34;
Té as...
pa odé
mane,
pasaké
i
mokyklq
a edes
ZemR
IV
31;
i ino
Soke
pe
o g
C R
Ill
168;
pasakojos
ma e
S s
(LKZ
VII
913);
s ecias
pasakojo
a liekamus
sa o
ska ikus
dedas
la iy
banke
ZemR
Wl
7;
Jokiy
do any
ji
pasiskelbé
niekam
neduosian i
SimonVK
1
280;
E monas...
pa eiské
josiqs
i
Lie u a
SimonSL,
13;
pi klys
pasi asé
a iduosigs
isa
sa o
gé ybe
BSRP
59;
aSei
ams a...
nespésigs
i¥spausdin i
Ba an
(Aph
VI
157);
jie
jam
p isipazino
ka aliaus
pinigus
pa oge
BsRP
33;
Pecii a...
die azijosi
daugiau
nebe ogsigs
Vien
IMA
717;
as
eisinos
kaip
d ii as
nieko
nezings
J k
94;
An anas
uzsigyné
nema es
ZemR
II
347;
gy ési
gaidys
anagq
pagausigs
Pp
341;
zmogus
pasiskundé
ne ekes
sa o
d a o
TMPs
50;
ilkas...
skundziasi
nei eikiqs
kumelés
ZemR
IV
455;
d)
emocine
bei
apsimes ine
bisena,
p z.:
dziaug is,
bijo i(s),
baisé is,
baidy is,
ipin is,
siel a au i,
gailé is,
e k i,
gédy is,
s ebé is;
apsimes i,
nu(si
|)
duo i,
i siduo i,
dé is,
slép i(s),
a is,
bi is:
.
Lapé...
d iaugési
u ésian i
ga dy
pus y i
LKZ
11
727;
apsidziaugiau
gand u
nusi-
k a es
Sil;
jie
bijo
neuzsidi bsiq
duonos
(8);
ka ais
(Pe onélé)
baiséjosi
apgaulio-
jan i
y a
ZemR
|
225;
iipinaus
ne u in i
ko
idé i
ZemR1232;
gailiuos
i
negaliu
a si-
gailé i
eip
k ailai
pada es
Kp
(LKZ
Ill
25);
e ké
é eliy
il ies
neix eséjes
VienUT
34;
mane
su ikes
nuda ei
isai
nema qgs
Al
(LKZ
II
633);
seniausi
du
déjos
didziai
gud i s
esa
BSRP
102;
mo ina...
apsime é
nieko
nepas ebéjusi
K é
Rg
193;
nesakyk
né
ieno
Zodzio,
a kis
negi dis
L
111
255;
Kaip
jis
moka
spé iai
pabuciuo i,
i
él
basis
nieko
nezings
ZemR
I
221.
Dazniausiai
VD
a ojami
es.
|.
eik.
daly iai,
ku ie
gali
ci i
su
isais
miné ais
eiksmazodyiais.
Bu .
ka .
1.
eik.
daly iai
y a
e esni;
be
o,
nesiejami
su
eiksma-
8
Zodziais,
Zymin iais
sp endima
bei
Zadéjima
eik i
(apsiim i,
nusp es i,
Zadé i(s),
g asin i,
uZ ik in i).
Kaip
ik
su
Siais
eiksmazodziais,
be
o,
su
iké i(s),
isi ikin i,
il-
is,
abejo i,
gin is,
pa ia
sa o
leksine
eikSme
nusakan¢iais
am
ik a
eiksmo
in en-
cija
bei
pe spek y a,
daZniau
eina
bis.
1.
eik.
daly iai.
An a
e us,
bis.
1.
eik.
daly iy
nelinks ama
sie i
su
eiksmazZodZiais,
zymin¢iais
daba imi
a
p aei imi
i-
bojama
eiksma,
p z.,
ixsiduo i,
susig ieb i
a ba
ad.
e ba
memo iae:
a (si)min i,
p isimin i,
uzmi s i
(iSsky us
kons ukcijas
su
modalinés
eik’més
daly iais,
p z.,
jis
a siminé
u ésiqs
g iz i).
Tik
su
es.
1.
eik.
daly iais
siejamas
eiksmaZodis
bii is
(z.
4.6.3.3).
VD
su
bi .
daZn.
1.
eik.
daly iais
pasi aiko
ik
labai
e ais
a ejais.
1.1.2.
Ne eikiamieji
es.
i
bi .
1.
daly iai
VD
kons ukcijoje
p iklauso
be eik
nuo
y
pa iy
g upiy
eiksmazodZiy,
kaip
i
eikiamieji,
a iau
y a
e esni
i
jy
a osenos
s i is
siau esné.
Daba inéje
kalboje
jy
nelinks ama
sie i
su
kai
ku-
iais
psichinés
pe cepcijos
eiksmazodzZiais
(a (si)min i,
p isimin i,
uZmi s i),
isai
nepasi aiko
su
sp endima
bei
Zadéjima
eik i
Zymin iais
eiksmazZodZiais
(apsiim i,
nusp es i,
Zadé i(s),
g asin i,
uz ik in i),
kai
ku iais
in o macijos
eiksmaZodzZiais
(miné i,
liudy i,
kalbé i,
p anes i,
p isiek i,
die azy is)
i
eiksmazZodziu
bi is.
Jis
jau ési
pagydy as
LKZ
TI
285;
jie
jau é
pa ys
No man y
ycia
sk iaudziami
VaizgP,
IV
194;
senis
a si
pasiju o
nus um as
j
an q
ie q
C R
Ill
156;
kelias
jam
pasi odé
Zinomas
§1;
i
y o
Ju gis
a odé
kaip
p imuS as
Kp.;
Zmogus
nesusip an a
nujuokiamas
S s;
ada
kelei is,
susip a es
apgau as,
saké
DaukRR
331;
Spindulélis,
nenusimanydamas
neuzkenciamas,
leidosi
Zemyn
ZemR
1
262;
(Ka é)
a siminé
jau
a ski a
nuo
é y
ZemR
I
74;
ikiuosi
ix eisinama
ZemR
U1
284;
Sakosi
sk iaudziama,
o
kas
en
juos
Zino
Ki n;
jis
niekaip
nep isipazinsi e
nu-
galé as
JankKK
384;
Tie
klausimai...
eikalau e eikalauja
a sakomi
JablR
UL
256;
é ukas
gy ési
ge ai
laikomas
i
gydomas
K %;
o
aikelis
i
en
skundziasi
s umdomas
K z;
Nedziaukis
gi iamas,
ne e k
ba amas
VP
31;
ka ei is
apsime é
nusau as
Ds;
daba
jis
dedasi
sk iaudziamas
K ;
gailéjos
p ikalbé as
g iz
Sd.
1.1.3.
Esamojo
1.
ne .
daly iai
gali
da
p iklausy i
nuo
eiksmazodziu,
eiSkian¢iy
no g,
s engimasi
(a ba
a i kS iai
—
neno g,
engima,
baime,
p aSyma
a
jp a ima,
p z.:
no é i,
leis is,
duo is,
pasiduo i,
még i,
lauk i(s),
spi is,
p asy i(s),
maldau i,
mels i,
(i)(pa)p as i,
kes i(s),
apsikes i,
bijo i(s).
Abu
seni,
abu
no i
ka sinami
T
(LKZ
V 317);
gal no i
ge iau
laikomi?
ZemR
Il
351;
jis
leidosi
i ikinamas
SimonVK
I
40;
i
Suo
ge as
duodas
mokomas
Ds
(LKZ
V
324);
nepasiduosim
sk iaudziami
ZemR
II
71;
jis
nesida é
pe
nosj
b aukomas
Vik ;
La senas
mégs a
gi iamas
( 8.);
ans
laukia
pa ezamas
Ky
(LKZ
VII
185);
Vaikis
nelaukas
(nesilaukia)
aksijamas
(ba amas)
Als
(LKZ
VII
186);
uome
nesispi s
pe sama
ZemR
I
261;
a klys
bijo
musamas
pe
snuki
Skn*;
P asési
ileidziamas
su
sa-
o
d augu
Sl
(LKZ
VII
262); Pedii a jau
nebexauké
i
nebep asé
do anojamas
VienIMA
78;
meldé
ixgelbima
i¥
o
p aga o
ZemR
II
233;
Saukési
ixleidziami
a gal
Bal SKVD
I
138;
Knyga
aip
bu o
p ip a usi
Niau y
a oma
VaizgR
1X
47;
pa-
p as
jau elis
edamas,
kumelys jojamas
JablRR
I
457;
A gi
jiis
kesi és
aip
ba ami?
Alk
(LKZ
V
641);
kas
gal
apsikes i
Zodziais
kaip
s ypais
s aidomas
Ciu lE
II
122.
1.1.4.
Kaip
ma y i
iS
pa yzdziy,
VD
gali
suda y i
u
pa iy.
eiksmazodziy
sang aZinés
i
nesang azinés
o mos,
p z.:
jaus i(s),
egé i(s),
many i(s),
Zino i(s),
saky i(s)
i
.
.
Ip as esnés
y a
sang azinés
o mos,
su
ku iomis
VD
pap as ai
da-
omos
Zemaiciy
a méje.
Kons ukcijos
su
nesang azinémis
eiksmazZodziy
o momis,
bidingos
kai
ku ioms
Siau és
y y
Lie u os
a méms*,
li e a i inéje
kalboje
i gi
p o-
®
Su
bijo i
pas ebé as
i
ba .
1.
ne .
daly is,
p z.:
bul é
nebijo
anks i
nukas a
Sk
(LKZ
V
386),
odél
okios
kons ukcijos
galé y
bi i
ski iamos
i
p ie
pi mesnés
(1.1.2)
g upés.
Ta iau
bi .
1.
ne .
daly is
Cia
i in
e as,
o
su
ki omis
Sios
g upés
kons ukcijomis
VD
su
bijo i
sieja
i
bend a
sinonimi-
ka
bei
ans o maciniai
ySiai,
Z .
1.3.2.
4
Z .
VD
papli imo
lie u iy
kalbos a miy
plo e
ka og a ine
schema
au .
1977
:
17.
duk y ios.
Tik
sang azinés
o mos
VD
ya ojamos
eiksmazodziy
p isimin i,
apsi-
im i,
die azy is,
dziaug is,
s ebé is,
baisé is,
apsimes i,
iSsiduo i,
dé is,
a is,
gi is,
skys is,
gin is,
jsi ikin i,
hi is.
Tik
nesang azines
o mas
Gia
u i
eiksmazodZiai
a o-
dy i,
nusp es i,
g asin i,
uz ik in i,
i in i,
miné i,
liudy i,
kalbé i,
p ane3 i,
p isiek i,
nulias i,
abejo i;
még i,
eng i,
maldau i,
pap as i,
kes i.
1.2.1.
VD
kons ukcijoje
daly io
a dininkas
(P)
y a
subo dinuo as
eiksmazo-
dziui
(V),
ku is
p edika iniu
san ykiu
y a susijes
su
a dazodzio
a
j a dzio
a di-
ninku
(N).
Be
o,
P
y a
susijes
da
i
su
N
pusiau
p edika iniu
san ykiu,
a iau
ju
ySys
y a
ne
iesioginis,
o
a piskas
—
pe
V .
D
na iy
a pusa io
san ykius,
ku ie
iS ySkéja
iSo inéje
s uk i oje
i
a sispindi
Zodziy
g ama inése
o mose,
aizduoja
Si
schema:
V.
he
Ne
ee
4.2.2.
Tokius
sudé ingus
san ykius
a p
VD
na iu
galima
paaiSkin i
laikan
kons ukcijg
sinch oniniu
pozi iu
is es ine,
suda y a
ans o macijos
bidu
iS
d ie-
ju
pap as esnés
s uk os
sakiniy.
Vienas
i8
ju
(kons i u y inis,
a ba
j auk inis)
i auk as
i
ki a
(ma icinj)
i
uzima
jame
p opozicinio
objek o
(a ba
aiskinamosios
eik’més
seman inio
linksnio)
pozicija,
salygojama
eiksmazodZio
alen ingumo.
Pa yzdziui,
kons ukcija
é as
sakosi
di bes
galima
laiky i
suda y a
i8
baziniy
sa-
kiniy
é as
sako
( é as
di bo,
),
ku iy
sanda a
i
a pusa io
san ykiai
odo
jos
idine
s uk i a®.
Ma icinio
sakinio
eiksmazodis
sako
ia
,,a ida o“
p opozicinio
objek-
o
(aiskinamosios
eikSmés
seman inio
linksnio)
pozicija,
ku ia
uzima
kons i u y i-
nis
(j auk inis)
sakinys
é as
di bo.
Sio
sakinio
eiksmaZodis,
suda an
VD,
kei ia-
mas
daly io
a dininku,
o
subjek o
a dininkas,
su ampan is
su
a i inkama
ma i-
cinio
sakinio
o ma,
panaikinamas®.
Subjek o
su apimas
iSo inéje
s uk i oje
daz-
nai
pazymimas
sang aZos
dalely e,
p idedama
p ie
eiksmazodzio’.
Pyz.:
b olis
jau ia
(b olis
se ga)
=
b olis
jaucia(si)
se gas;
aikinas
dziaugési
( aikinas
g izo)
=
aikinas
dziaugési
g izes;
é as
g asino
( é as
nedo anos)
=
é as
g asino
nedo anosigs;
aikas
ip a o
( aikas
buyo
musamas)
=
aikas
ip a o
musamas;
d augas
p ipazino
(d augas
bu o
nugalé as)
=
d augas
p isipazino
nugalé as.
Sakiniai
su
pe i as inio
pasy o
o momis
sa o
uoz u
is edami
iS
ak y iniy,
p z.:
aikas
ip a o
( aikas
bu o
musamas)
<=
aikas ip a o
(x
musé
aik@).
T auk inio
sakinio
eiksmaZodzio
i
iSo inés
s uk i os
daly io
laiko
o ma
dazniausiai
su ampa,
be
ne
isada.
Kai
VD
p iklauso
nuo
eiksmo
in encija
a
p o-
jekcijg
i
a ei i
eiSkian iy
eiksmazodziu,
p z.:
iké i(s),
il is,
no é i,
lauk i(s),
bijo i(s),
p axy i(s),
maldau i,
j auk iniame
sakinyje
pos uluojamas
bisimasis
lai-
kas,
pyz.:
be niukas
lauké
pa ezamas
<=
be niukas
lauké
(be niukas
bus
pa eZamas
)
<
be niukas
lauké
(x
pa es
be niukq).
5
Kons ukcijos
idine
s uk ii a
(angl.
unde lying
s uc u e,
us.
BHYTPeHHAA
CTPyKTypa)
laikomas
jos
sin aksinis
in a ian as,
nus a omas
pagal
ans o macinius
ySius
su
ki omis
os
pa-
Gios
kalbos
kons ukcijomis.
Taip
sup an ama
idiné
s uk i a
y a
sin aksiné
i
ne apa i
giluminei
s uk i ai
(deep
s uc u e,
ayOuHHaa
cTpyK ypa),
ku ia
pos uluoja
gene a y iné
seman ika.
Apsk i ai
ans o macijos
da be
naudojamos
ik
kaip
sakinio
sin aksinés
analizés,
o
ne
jo
gene a-
imo
p iemoné,
plg.
au .
1974
:
261
su
li .
*
Su ampanéios
a dazodinés
azés
panaikinimas
(angl.
Equi-Noun
Ph ase
—
Dele ion,
su .
END)
—
iena
i&
elemen a iausiy
ans o macijy,
bidinga
i
in ini y inéms
kons ukcijoms
(as
p asau
algy i,
eisiu
di b ii
pan.),
pig.
Rosenbaum
1967;
Pe lmu e
1971;
Mille
1974
:
224 .;
Wegne
1975
:
98.
7
Tam
ik ais
a ejais
sang azos
dalely é
da
padeda
i& eng i
homonimijos
su
a i inkamomis
apoziciniy
daly iy
kons ukcijomis,
plg.:
é as
sakosi
papie a es
i
é as
sako
papie a es
|
pie au-
damas.
10
Laikydami
eiksmaZodj
(V)
sakinio
g ama iniu
cen u
i
jo
sin aksiniy
san ykiy
i gane
(Tesnié e
1959;
Fillmo e
1968;
Lehmann
1974;
ei
1974)
i
zymédami
i auk ini
sakinj
S,
a daZoding
aze
NP,
o
daly j
P,
VD
iding
s uk ii g
galime
pa aizduo i
Sia
schema:
SS
eens
NP(P op.
obj.)
c
4
N N
|
Se
ad
~
NP
O
Ve bocen inis
sakinio
sanda os
modelis
leidzia
paai8kin i
j auk inio
sakinio
pozicija
eiksmaZodzio
alen inémis
ypa ybémis
i
ja
seman iSkai
apibidin i.
Todél
jis
pa ankesnis
uz
N.
Chomskio
(1956)
i
jo
mokyklos
dicho ominj
modelj,
aip
pa
aikoma
VD
ipo
dalyyinéms
bei
in ini y inéms
ki y
kalby
kons ukcijoms
(plg.
Mille
1974
:
232
.).
1.3.1.
Pagal
sa o
idine
s uk a a
VD
a i inka
galininka
su
daly iu
bei
padaly-
iu
(GD),
ku j
aip
pa
ep ezen uoja
NP,
—
S
(Z .
au .
1974
:
261).
Ta iau
GD
ski-
iasi
uo,
kad
j auk inio
sakinio
NP
nesu ampa
su
ma icinio
sakinio
NP
i
odél
ne
panaikinama,
0
iSo inéje
s uk i oje
gauna
galininko
o ma,
plg.:
b olis
jaucia
(mo-
ina
se ga)
=>
b olis
jaucia
mo ing
se gan .
Sinch oniSkai
Zi in ,
didele
dali
VD
kons ukciju
galima
laiky i
a i inkamy
GD
sin aksinias
a ian ais.
1.3.2.
I8
os
pa ios
idinés
s uk i os,
kaip
VD,
p i aikius
ki okia
ans o ma-
cija,
galima
i& es i
i
p ijungiamaji
aiSkinamaji
sakinj
su
kad
a ba
jog.
Aiskinamojo
sakinio
Salu iniame
démenyje,
kaip
i
VD,
panaikinama
NP,
p z.:
b olis
jau é
(b olis
se ga)
=
b olis
jau é,
kad
(,
(jog)
se ga
(plg.:
jau ési
se gqs).
Tokie
aiSkina-
mieji
sakiniai
a ojami
kaip
VD
sin aksiniai
sinonimai.
Jie
gali
bu i
da omi
su
ais
pa iais
eiksmaZodziais,
kaip
VD,
a iau
li e a i inéje
kalboje
daugeliu
a ejy
links-
ama
eik i
pi menybe
daly inéms
kons ukcijoms
kaip
s ilis i8kai
aiSkesnéms
i
(ypaé
su
sang aZiniais
eiksmaZodZiais)
ned ip asmiSkoms.
Tuo
a zZ ilgiu
VD
san y-
kis
su
aiskinamaisiais
sakiniais
ski iasi
nuo
GD.
Sinonimigkus
ai8kinamuosius
sakinius
u i
i
VD
sues.
1.
ne .
daly iais,
p iklau-
somais
nuo
no a,
s engimasi,
baime,
p aSyma
a
ip a ima
Zyminciy
eiksmazodziy
(Z .
1.1.3).
Suda an
okius
aiSkinamuosius
sakinius,
i auk iniame
sakinyje
pasy-
inés
ans o macijos
nebiina,
V
eiSkiamas
a iamosios
nuosakos
o ma,
0
NP
p onominalizuojama,
p z.:
ligonis
no éjo
(x
lankys
ligoni)
>
ligonis
no éjo,
kad
ji
lanky y; panaSiai
su
leis i(s),
még i,
lauk i(s),
p asy i(s)
i
k .
Ki a
Sios
g upés
ypa-
ybé
—
sinonimija
su
bend a ies
kons ukcijomis.
Bend a ies
kons ukcija
suda-
oma
i§
ans o muo o
i
pasy a
i auk inio
sakinio,
ku iame
su ampan i
NP
panai-
kinama,
o
bend a imi
e éiamas
pagalbinis
eiksmaZodis,
p z.,
ligonis
no éjo
bi i
lankomas
a ba
(po
eiksmaZodziy
Jeis is,
duo is,
p aXy is)
—
i
pa i
ne eikiamojo
daly io
o ma,
p z.,
mo ina
nesileido
né
sudie
pasaky i
Sk (LKZ
VII
245).
Sinonimiskas
bend a ies
kons ukcijas
gali
u é i
i
kai
ku ie
VD
su
eikiamai-
siais
daly iais,
bi en ,
p iklausomi
nuo
in encija
i
eiksmo
pe spek y a
eiSkian iy
eiksmazodziu
apsiim i,
nusp es i,
Zadé i,
g asin i,
uz ik in i,
ikeé is,
il isi
pan.,
p z.:
é as
Zadéjo
( é as
g iX)
=>
é as
Zadéjo
g iz i.
Taigi
VD
idiné
sin aksiné
s uk i a
su ampa
su
aiskinamyju
sakiniy,
o
am
ik-
ais
leksiSkai
bei
seman iSkai
apib éZ ais
a ejais
—
i
su
bend a ies
kons ukcijy
idine
s uk i a.
IS
y
pa iu
baziniu
sakiniy,
p i aikan
ski ingas
ans o macijas,
galima
suda y i
i
VD,
i
nu ody o
ipo
ai8kinamuosius
sakinius
bei
bend a ies
kons -
ukcijas.
1.3.3.
VD
kons ukcijoje
daly is
a lieka
panaSy
sin aksinj
i
seman inj
aidmenj,
kaip
aiSkinamojo
sakinio
Salu iniame
démenyje
asmenuojamoji
eiksmazodzio
o ma.
Jis
gali
p isijung i
j ai ius
linksnius,
bend a j
i
suda y i
sudé ingas
kons uk-
11

cijas,
i
ku iy
sudé j
sa o
uoZ u
jeina
i
sakiniy
Salu iniai
démenys.
AiSkinamojo
sakinio
alu inio
démens
a daZodinj
a ini
VD
kons ukcijoje
a i inka
eiksmazo-
dio
bi i
daly iy
i
a dazodZiy
a dininko
o my
junginiai,
p z.:
panos
pasiju o
besq
bal os
iki
juos ai
L
111
253
(pla iau
Z .
au .
LKG
11359).
Sudu ines
eiksmazZo-
dio
laiku
o mas
a i inka
pilna eikSmiy
daly iy
i
pagalbinio
eiksmaZodzio
bi i
daly iy
junginiai,
p z.:
sakés
esas
pa alges
Skd;
mama
sakés
bu usi
su ikusi sa o
sese i
Yl;
Laumé...
sup a o
apgau a
esan i
MLLG
II
60;
Jis
lauké
biisigs
kaip
isa-
dos
apiba as
i
iskone eik as
VaizgP
16
(Z .
da
LKG
II
359,
361).
Jie
gali
ei i
i
p adé iniy,
i
a lik iniy
sudu iniy
laiky
ek i alen ais,
ik
y a
daug
e esni,
0
kai
ku-
ios
o mos
(pyz.,
su
bi ojo
dazZninio
laiko
daly inémis
jung imis)
a odo
ik
eo i3-
kai
imanomos.
Taigi
g e a
VD
su
pa ieniais
daly iais
u ime
i8 isq
pa adigmaVD
su
eiksmazodzio
ba i
daly iy
i
i ai iy
leksiniy
eikSmiy
ki y
daly iy
junginiais,
p zZ.:
é as
sakési
bu es,
biisiqs
beeings
esqs,
bu es,
biisiqgs
a éjes
.
s e
6 a
muSamas
by
paeniay
iy
>
lig
7
muS as
VD
a ojamos
pilna eikSmiy
daly iy
kons ukcijos
su
daly inémis
jung imis
isai
a i inka
sudu ines
ne iesioginés
nuosakos
o mas
(Z .
au .
1977
:
7—8).
1.4,
Pagal
iSo ine
sanda a
VD
a imos
kons ukcijos,
ku ias
suda o
aziniai
eiksmaZodiZiai
liau is,
paliau i,
baig i,
nus o i,
mes i
i
pan.
su
bi .
ka .
1.
eik.
daly iais,
pap as ai
u in¢iais
eigos
eikslo
eik8me,
p z.:
liaukis
ba gkéjus
Gs;
éjas
nus ojo
pii es
Lzd;
puodzius
me é
p ekia es
LTR.
Su
daly inémis
jung imis
o-
kiais
a ejais
bi .
k.1.
eik.
daly iai
nesiejami.
Sa o
idine
s uk ii a
Sios
kons uk-
cijos
nuo
VD
ski iasi.
Leksemos
Jiau is,
baig i,
nus o i
jose
nezymi
a ski o
eiksmo,
o
ik
su eikia
daly io
eiksmui
azine
baig ies
cha ak e is ikg.
Tokiy
sakiniy,
kaip
a
baigei
laukq
akenes?
(Rdm)
pama u
laiky inas
eiksmazodis
aken i
su
eiksmo
pabaigos
pozymiu,
ku is
Siuo
a eju
iS eikS as
leksiSkai,
be
ki ais
a ejais
gali
bi i
eiSkiamas
i
da ybinémis
p iemonémis,
plg.
a
suakenai
laukq?
18
okios
s uk i os
nejmanoma
i8 es i
aiskinamojo
sakinio
(*baigei,
kad
akenai),
a iau
edamos
bend a-
ies
kons ukcijos
(baigei
aken i;
lio ési
piis i,
me é
p ekiau i
i
.
.),
kaip
i
su
a-
ziniais
eiksmo
p adZios
eiksmazZodzZiais
(p adéjo
||
émé
aken i,
piis i,
p ekiau i...)
bei
modaliniais
eiksmazodzZiais
(no éjo,
galéjo,
u éjo
ei i).
Pla iau
apie
Sias
kons ukcijas
bei
jy
aidq
Z .
4.1.
Veiksmo
pabaigos
aze
zymi
i
kai
ku ie
eiksmaZodZiai,
u in ys
sa a anki8ka
leksing
eikSme
i
aip
pa
siejami
su
bi .
k.
1.
eik.
daly iy
a dininkais,
p z.:
su-
s ok
béges,
Zi guzéli
LB
109;
ponai iai
pa éjo
medzioje
Ping;
kada
sug isi
k ygai én
jojes?
Kl D
250;
jis
a sikélé
klipojes
SRaglT
282
(Z .
au .
1964
:
56).
Tokios
kons -
ukcijos
pagal
sa o
idine
s uk i a
a i inka
nuo
bisenos
bei
judéjimo
eiks-
mazodziy
p iklausomus
p edika inius
a ibu us.
Jos
iS edamos
i8
d iejy
baziniy
sakiniy,
be
a p
ju
aiSkinamujy
(p opozicinio
objek o) san ykiy
nema ome,
p z.:
Zi gas
bégo
+
Zi gas
sus ojo
=>
Zi gas
sus ojo
béges,
plg.
a i inkamas
kons ukcijas
su
bid a dZiais:
é as
g izo
+
é as
(bu o)
pik as
=>
é as
g izo pik as.
Pana-
Siai
suda y os
i
eiksmazodziy
(iX)(nu)kes i,
(is)ken é i,
i e i,
susi aldy i,
su-
silaiky i
i
pan.
kons ukcijos
su
neigiamomis
bi .
k.
1.
eik.
daly iu
a dininko
o momis,
p z.:
sesuo
isken é
+
sesuo
nexnekéjo
=>
sesuo
ixken é
nexnekéjusi
(pla-
Giau
apie
jas
Z .
4.1.1.).
Tik ai
d igubo
neigimo
a ejais
idinei
s uk i ai
pos u-
luojama
daly io
o ma
be
neiginio:
jis
neiXken é
+
jis
pasaké
=>
jis
neixken é
ne-
pasakes.
Taigi
daba inéje
lie u yiu
kalboje
a ojamy
nomina y iniy
kons ukcijy
su
daly iais
idiné
s uk i a
ne ienoda.
Bidingas
VD
pozymis
y a
ans o maciné
de-
i acija
i8
baziniy
sakiniy,
a p
ku iy
nus a omi
ai8kinamieji
san ykiai.
29 29
12
2.
VARDININKAS
SU
DALYVIU
XVI-—
XVII
a.
LIETUVIU
KALBOS
PAMINKLUOSE
XVI—XVII
a.
kalbos
paminkluose
uZ iksuo a
kiek
anks esné
negu
daba i-
nés
lie u iy
kalbos
a mése
VD
aidos
biklé,
kai
ku iais
a z ilgiais
ski iasi
i
Sios
kons ukcijos
san ykiai
su
ki omis
sin aksinémis
p iemonémis.
Senyjy
as y
duome-
nys
padeda
ge iau
sup as i
VD
susida yma
i
olesne
aida.
2.1.
Papli imas
i
san ykis
su
o iginaly
kons ukcijomis
2.1.1.
VD
senuosiuose
aS uose
né a
labai
papli es.
Visuose
y iné uose
XVI
—
XVII
a.
kalbos
paminkluose
andame
ik
apie
500
pa yzdZiu,
ad
VD
Gia
mazdaug
6
ka us
e esnis,
negu
GD
(plg.
au .
1969).
Ta¢iau
san ykiniu
a osenos
daznumu
a ski y
au o iy
a8 uose
abi
kons ukcijos
y a
panaSios.
VD
daZniausiai
a oja-
mas
B.
Vilen o,
J.
B e kiino,
S.
VaiSno o,
.
y.
i
Zemaigiy
i
MaZosios
Lie uyos
a-
ka y
aukS ai¢iy
a miy
kilusiy
au o iy.
Kons ukcijos
daznumo
odiklis
( .
y.
kons -
ukcijy
skai¢ius
eks o
a ka poje,
u in ioje
maZdaug
40
000
sp.
Zenkly)
Gia
s y uoja
a p
5 i
2.
DidZiausias
jis
y a
y iecio
K.
Si ydo
,,Punk uose“
(5, 6),
ku
ne gi
p i-
a éja
p ie
GD
daZnumo
odiklio
(7, 7).
Tagiau
ki uose
y iniy
aukS ai¢iy
a mei
a s o aujandiuose
aS uose
(p z.,
AK,
E )
VD
daug
e esnis,
o
e o ma y
leidiniuo-
se,
pa em uose
daugiausia
kédainiSkiy
a me,
Sios
kons ukcijos
jau
su
Zibu iu
ei-
kia
ieSko i
(pa yzdZiui,
didZiausiuose
kal iny
leidiniuose
—
1600
m.
Pos iléje
i
Chy-
linskio
Naujajame
es amen e
—
VD
daZn.
odiklis
é a
apie
0,2).
DaZnesnis
VD
a ojimas
,,Sumoje
e angeliju“
(1653)
gali
bi i
g e inamas
su
ki ais
Zemai iskais
Sio
leidinio
kalbos
elemen ais,
ku iy
Gia
nemazZa
(plg.
Palionis
1967
:
76),
esp.
su
galima
e éjo
kilme
i8
Zemai iy
a
PazZemai és.
Tai
leidzia
many i,
kad
VD,
kaip
i
GD,
XVI—
XVII
a.
pla iausiai
bu o
a ojamas
Zemai iy
i
Mazosios
Lie u os
aka y
aukS ai iu
a mése,
kiek
e iau
—
y y
aukS ai iuose,
o
Siau iniame
bei
i-
du iniame
aka y
aukS ai¢iy
a més
plo e
(pagal
naujaja
klasi ikacija
—
aka u
aukS ai iy
Siauliskiy
a méje)
jis
bu o
e as
i
nep oduk y us.
Taigi
i8
senyju
aS y
nus a omas
VD
a osenos
a ealas
XVI—
XVII
a.
apy ik-
iai
su ampa
su
daba iniu,
ik ai
a odo
kiek
pla esnis
i
apima
dalj
y y
aukS ai-
cy,
ku
Siuo
me u
po
sang aziniy
eiksmazZodziy
VD
be eik
nebe a ojamas.
2.1.2.
Be
au o iy
a més,
VD
papli img
XVI—
XVII
a.
a& uose salygojo
i
ki os
aplinkybés,
i§
ku iy
s a biausios
—
san ykis
su
a i inkamomis
o iginaly
kons -
ukcijomis,
jy
pobidis
bei
Zan as.
Jau
i§
VD
papli imo
s a is ikos
(Z .
1
len .)
aiSkiai
ma y i,
kad
$i
kons ukcija
in ensyyiau
a ojama
o iginaliuose
a
pusiau
o iginaliuose
aX uose
negu
e i-
muose.
J.
B e kiino
kompiliacinéje
,,Pos iléje“
ji
ke u is
ka us
daZnesné,
negu
Bib-
lijos
e ime.
S.
VaiSno o
e imy
lie u iSkose
jZangose
andame
7
VD
pa yzdiius,
o
kelis
ka us
didesniame
,,Apie
popieZiSkaja
mi&ia“
e ime
(daugiausia
i§
okie iy
kalbos)
—
9.
Ypa
k in a
j
akis
in ensy us
VD
a ojimas
,,Punk uose
sakymy“.
Tai
juoba
jsidémé ina
dél
o,
kad
nei
daba inése
Anyks iy—Ukme gés
apylinkiy
Snek ose,
iS
ku
eikiausiai
kiles
pa s
au o ius
(plg.
Zinke i ius
1971
:
153—167
su
li .),
nei
Vilniaus
a imesnése
apylinkése,
ku iy
a mé
p isidéjo
p ie
y ie iskos
XVII
a.
lie u iSky
aS y
koiné
susida ymo
(Zinke i ius
1972
:
90
.),
VD
su
sang azi-
niais
eiksmaZodZiais
Siuo
me u
nebe a ojamas.
Maza
iké ina,
kad
i
XVII
amZiu-
Je
en
galéjes
bi i
s a biausias
Sios
kons ukcijos
a ojimo
Zidinys
—
jis
uo
me u
aip
pa
eikiausiai
bu o
Zemai iuose
i
MaZojoje
Lie u oje.
Didesnis
VD
daznu-
mnas
isai
a
i8
dalies
o iginaliuose
aS uose
aiSkin inas
uo,
kad
juose
au o ius
ma-
Ziau
a zé
o iginaly
kalbos
i aka.
Tai
pa i ina
e s iniy
eks y
g e inimas
su
o igi-
nalais.
13
J.
B e kiino
Biblijos
dalyse,
is e s ose
i8
yokie iy
kalbos,
VD
kons ukcijomis
ye s os
Sios
o iginalo
sin aksinés
p iemonés':
a)
p ijungiamyjy
aiskinamyjy
sakiniy
Salu iniai
démenys,
pyz.:
szinnokes
sme imi
mi sens
1
Moz
20,
7
—
so
wisse
|
das
du
des
ods
s e ben
mus ;
ghis
deiosi
ho
negi dins
1
Sam
19,
27
—
e
he
als
ho e
e s
nich ;
b)
sujungiamyju
(jung ukiniy
a ba
bejung ukiy)
sakiniy
démenys,
p z.:
paleiskem,
iei
neno ies
mana
uszmuschama
1
Sam
19,
17
—
las
mich
gehen
|
ode
ich
éd e
dich;
kaip
galli
saki i
(nub .
-es)
manne
milins
Teis
16,
14
—
Wie
kans u
sagen
|
du
has
mich
lieb.
:
c)
in ini y inés
kons ukcijos,
pyz.:
welcziaus...
ka iauiens
Iz
27,4
—
ich
moch ...
k iegen.
d)
p edika inio
a ibu o
kons ukcijos,
p z.:
ieib
ne a umbeis
nekal as
esans
Je
30,11
—
das
du
dich
nich
nschildig
hal es .
e)
ki okie
i ai is
pasakymai,
p z.:
i
andosi
eipo
esa
V
Moz
22,28
—
nd
inde
sich
also;
Ach
welcziaus
nu
ka da
u ins
Rankoia
IV
Moz
22,29
—
Ah
|
das
ich
i z
ein
schwe
in
de
hand
he e.
IS
ke u iy
VD,
esan iy
Luko
e angelijoje,
imis
i8 e s os
lo yniSkos
in ini y-
inés
kons ukcijos
(p z.:
iki ies
a gause
6,34
—
spe a is
ecipe e
( .
p.
g .:
éam Ze e
AaGe )
ienu
a eju
—
eiksmazodinis
Zodziy
junginys
su
daik a a dZiu:
na i is
sweikinami
:
diligi is...salu a iones
11,43.
Taigi
nei
okiSkame,
nei
lo yni8kame
J.
B e kiino
e imy
o iginale
kons uk-
cijy,
sa o
iSo ine
o ma
a imy
VD,
isai
nebu o.
Tos
sin aksinés
p iemonés,
ku ias
au o ius
e é
VD,
galéjo
bi i
iS e s os
i
a i inkamos
s uk i os
lie u iSkais
pasa-
kymais
(p ijungiamyjy
sakiniy
Salu iniais
démenimis,
bend a ies
i
k .
kons ukci-
jomis),
nieku
nepaZeidzian
lie u iy
kalbos
désniy.
Ta
aplinkybé,
kad
au o ius
dau-
geliu
a ejy
inkosi
VD,
uo
biidu
nugalédamas
o iginalo
kalbos
auka,
egali
bi i
paaiSkinama
dideliu
VD
p oduk yyumu
o
me o
MajZosios
Lie u os
aka y
auks-
ai iy
a méje. Taiklus,
s ilis iSkai
apgal o as
VD
pa inkimas
i
ya ija imas
su
p ijun-
giamyjy
sakiniy
Salu iniais
démenimis?
bei
ki omis
kons ukcijomis
ka u
odo
di-
delj
e éjo
meis iskumq
i
gy a
jo
kalbos
jausma.
M.
Dauk§os
,,Pos iléje“
andame
63
VD,
ku iy
didziajq
dali
(46,
.
y.
74%)
suda o
kons ukcijos
su
daly io
ba i
o momis
(esqs,
esan i,
esq).
Pazymé ina,
kad
i§
pas a ujy
38
pa a o os
e ian
lenkiSkojo
eks o
accusa i us
cum
in ini i o
su
eiksmaZodziu
byé,
.
y.
skolin a
i§
lo yny
kalbos
kons ukcija*,
ne u in¢ia
okios
pa ios
o mos
a i ikmens
gy ojoje
lie u iy
kalboje,
p z.:
idgn ’
pa odi ys
essqs
ik iiu
ani
P anaszy
504,
—
aby
sie
okazal
byé
p éawym
onym
P o okiem
W
857;
kasg...
égig
aw’
éssqs
d imu
andm
322,,
—
K o yZ...
zda
sie
obie
bliznym
byé
onemu
534.
Ve éjo
pas angomis
as i
Siai
kons ukcijai
seman inj
ek i a-
len a
aiSkin inas
daZnesnis
negu
ki u
VD
su
bi i
daly iais
a ojimas.
Tik
4
okio-
mis
kons ukcijomis
DP
iS e s i
p ijungiamyju
sakiniy
Salu iniai
démenys,
2
—
ki okios
sanda os
pasakymai.
IS
VD
su
ki y
eiksmaZodzZiy
daly iais
8
aip
pa
a i inka
o iginalo
in ini y ines
kons ukcijas,
7
—
p ijungiamujy
sakiniy
démenis
su
Ze,
aby,
iz,
iakoby,
2
—
daly ines
kons ukcijas.
Tad
VD
san ykis
su
o iginalu
isai
su inka
su
bend u
M.
DaukSos
e imo
polinkiu
—
kuo
iksliau
pe eik i
o i-
___1
J.
B e kiino
i
B.
Vilen o
a8 y
iS aukos
lygin os
su
1549
m.
Liu e io
Biblijos
leidimu:
Biblia:
Das
is :
die
gan ze
heilige
Sch i ...
D.
Ma .
Lu h.
Wi embe g.
Ged uck
du ch
Hans
Lu .
Lyginimuisu
Vulga a
panaudo i
ie
leidimai:
Biblia
Sac a
V lga ae
edi ionis
Six i
Q in i
Pon .
Max.
i ss
ecogni a
a q e
edi a
Romae...
MDXCIII;
No um
Tes amen um
g aece
e
la ine...
cu a i
Ebe ha d
Nes le
S u ga ,
1921.
Ci a os
i8
u
eks y
san umpomis
neZymimos.
3
Ka ais
Salu iniai
démenys
kei iami
VD,
aisan
ank aS j,
p z.: O
u
Mo e
a
szinnaisi
isch-
ganan i
Wi a?
( ais.
i8
bau
ischganisi
Wi a?)
1
Ko
7,16
—
ob du
den
man
we des
selig
machen?
—
si
i um
sal um
acies?
*
Dél
acc.
c.
in .
lenky
kalboje,
kaip
sin aksinés
kalkés,
Z .
S.
K opaczek
1928
:
424
.;
J.
Bau-
e
1972
:
60;
J.
Sa a ewicz
1972
:
148
.
Kad
VD
senyjy
aS y
au o iy
buyo
laikomas
lenky
k.
ace.
c.
in .
a i ikmeniu,
odo
i
,,Punk y
sakymy“
o iginalaus
pamoksly
eks o
san ykis
su
lenkisku
e imu:
acc.
c.
in .
cia
a i inka
VD
21
a eju
i§
51.
14
Va dininkas
su
daly iu
XVI-XVII
a.
aS uose
(s a is iniai
duomenys)
1
len elé
Jee
Va dininkas
su
daly iu
2
Sal iniai
23
aaj
|
o
ek
ad
ee
&
aig
58
|
Galas
io ss
|
33
2
2
Pa
—
—
.
s
2
Ss
“S|
¢2
|2.|22|62|32|
52)
a3
|
as
M.
Mazyydo
aS ai
(1547
—
1570)
6
1
-
1
- -
-
2
0,3
B.
Vilen as,
,,Enchi idion‘
(1579)
1,2
4
=
1
eo
iy
mm
5
4,2
B.
Vilen as,
,,Euangelas
bei
Epis olas‘*
(1579)
6 e
1 1
- -
-
9
1,5
J.
B e kiinas,
,,Biblia.
.
.“*
(1579
—
1590)
100
|
78(3)
|
26(1)
|
39(7)|
14
4
—
|161(11)|
1,4
J.
B e kiinas,
,,Pos illa..
.‘*
T-I1
(1591)
19
|
36(6)
|
25(2)
|
10(1)
|
14(3)|
9(2)|
—
|
95(14);
5
J,
B e kiinas,
,,Giesmes
Duchaunas.
.
.“*
(1589)
2,3
5
1()|
1
= - -
71)
|
3
M.
DaukSa,
_
,,Ka echis-
mas...‘
(1595)
1,5
3
- - - - -
3 2
Anoniminis
1605
m.
ka e-
kizmas
1,5
Z
- - -
- -
2
1,7
M.
Dauk&a,
,,Pos illa...‘
(1599)
40
|
59(2)}
—
1
2
1
—
|
63(2)
|
1,5
Ischguldimas
E angeli
(1573)
@S aukos)
12
1
2
= -
- -
3
3,3
S.
VaiSno as,
,,Ma ga i a
Theologica...‘‘,
PM
e c.
(1600)
11,3
|
26(6)}
5(1)}
3
|
22(3)|
1 1
58(10)|
5
»Pos illa
Lie wiszka‘
(1600)
41,5
5
1
a
1
=
am
OAT
»Punk ay
sakimu.
.
.“‘
L-Il
(1629-1644)
9
|
33(3)|
20(3)|
2
=
1
5h
Ge ]
62
S.
M.
Slayo inskis,
»Giesmes.
.
.“*
(1646)
3,6
2
1
= -
-
-
3
0,8
»Kniga
§
Nobaznis es...“
(1653)
5,5
1
=
-
1
- =
2
0,4
»Summa...
E angeli ...“
(1653)
7
41)
| -
3
3(2)|
—
|
103)
|
1,4
S.
B.
Chylinskis,
,,No m|
Tes amen um.
.
.“*
(1658.
..)|
21,3
2
-
-
-
-
3
0,2
»Ewangelie
Polskie
y
Li-
ewskie.
.
.“*
(1674)
3,5
2
1
=e
=
=
=
3
0,8
J.
Riko ijus,
,,Naujos...
Giesmju
Knygos.
.
.‘*(1685)|
6,5
4 2
-
-
1
=
F
1
275(21)
|
85(8)
|
63(8)
|
56(8)
|
18(2)}
1
|498(47)
Pas aba.
Kai
kons ukcijoje
y a’
keli
daly iy
a dininkai,
ai
an oje,
e ioje
a
olesnése
ie ose
einan iy
a dininko
o my
skai ius
pa eikiamas
skliaus eliuose
15
im
zdal
byé
w
inszey
pas awie
W
324);
Powilas
sakosi
|
Wissiems
wissas
buwens
B P
I
223.
2.2.2.4.
Kaip
i
asmenuojamosios
eiksmazodzio
ba i
o mos,
daly inés
jung-
ys
VD
gali
bi i
siejamos
su
p edika iniu
jnagininku.
Daik a a dZiy
jnagininkas
(a)
Gia
ne gi
daznesnis
uz
a dininkg.
Tuo
a pu
-bid a dziy
jnagininkas
(b)
pasi ai-
ko
Zymiai
e iau,
o
j a dZiy
—
ik
pa ieniais
a ejais
(c).
a)
szinausi
ame
essqs
a nu
MT
LI
XLI,;
ne
pazinés
éssqs
didzi iu
skoli-
niku
DP
481,
(sie
nie
znal byé
wielkim
winowaycq
W
809);
sakosi
esa
Apasch-
alais
B B
Ap
2,
2
(sagen
|
sie
seien
Apos el;
se
dicun
apos olos
esse);
O
Alci-
mus...
ne
ikeios...
Wi iausiukunigu
busens
B B
Il
Mak
14,
3
(dach
/
Das
e ...
noch
wede
zum
Hohenp ies e amp
komen
méch e)
;
b)
iszmdnos
éssqas
b agumi
DP
291,,
( ozumie
sie
byé
w
wadze
W
485); Ko o-
siu
awe
sude
|
ieng
ne a i umbeis
essqs
eisumi
MT
19343;
Kada
ikeias
ischmin-
ingais
essa
B B
Rom
1,
22
(Da
sie
sich
u
Weise
hiel en;
dicen es
enim
se
esse
sapien es)*;
Kas
izg
u iju
egisi
au
buwis
ad imu
anam
(zda
sie
obie
bliznim
byé
onemu)
E
116,°;
c)
Be ’
iog
mes
iau
gi déiome
|
ki
Iénas
essas
ne
pazino§
DP
23,9
(slyszeli
|
zym
sie
Ian
byé
nie
znal
W
23) A
iey
ku sai
saw
egisenek
essqas
VEE
110,
(less
dincken
|
e
sey
e was).
Apsk i ai
kons ukcijos
su
jnagininku
senuosiuose
aS uose
a ojamos
ne
e-
Siau
kaip
su
a dininku,
o
kai
ku iy
au o iy
(p z.,
M.
DaukSos)
jos
ne
labiau
mégs-
amos
( eikiausiai
dél
lenky
kalbos
p edika inio
ins umen alio
j akos
—
ypaé
kons ukcijose
su
biid a dZiais).
Siuo
a Z ilgiu
VD
ski iasi
nuo
GD,
ku
jnagininko
kons ukcijos
su
daly inémis
jung imis
y a
e esnés
(Z .
au .
1974
:
248),
plg.:Regim
ne
wisus
k ikschczonis
essanczus
|
ku ie
gi essi
k ikschezonims
essa
B P
I
2491;
agiau
isai
g e imais
andame
i
gi esi
K ikschczonis
esa
B P
I
247.
Jung imis
einancéios
ba i
daly io
o mos
ka ais
siejamos
i
su
kilmininku,
su
ku iuo
jos aip
pa
suda o
sudu inio
a inio
ek i alen us,
p z.:
Nes
ne
egieios
weydas
n
io
essus
Zmogaus
(nie
zdald
sie
bydz
wa z
nd
nim
ludzka
SP
220,;;
Nesa
He odas
szinnosi
swe imos
gimmenes
neszidu
esans
B P
I
110.
Be
eiksmaZzodzio
bu i
daly iy, jung ies
unkcija
VD
gali
a lik i
i
ki y
a imos
eikSmés
eiksmazodZiy
daly iai,
p z.:
Lu he us
sakessi
Theologu
apens
MT
3%,,..
Taigi
VD
daly inis
na ys pagal
sa o
sin aksines
ypa ybes
senuosiuose
aS uose
isiSkai
a i inka
asmenuojamaja
eiksmazodZio
o ma.
2.2.3,
Po
ziciniai
modeliai
2.2.3.1.
VD
ijy
pag indiniy
na iy
a ka
senuosiuose
aS uose
y a
labai
s a-
bili:
daugiau
kaip
450 juose
ap ik y
pa yzdZiy
(apie
92%)
ep ezen uoja
pozicinj
modelj
NVP
i
ik
apie
8%
—
ki us
modelius.
ISsky us
pa ienius
pa yzdZius,
isoms
kons ukcijoms
bidinga
daly inio
na io
(P)
pos pozicija
a dazodinio
na io
(N)
a z igliu.
Siuo
a z ilgiu
VD
a i inka
ki as
pusiau
p edika ines
daly iy
kons ukcijas
(plg.
au .
1973
:
170
.),
aéiau
p anoks a
jas
na iy
a kos
egulia umu,
ku is
juo-
ba
jsidémé inas,
kad
pa iai
VD
s uk i ai
jis
daugeliu
a ejy
né a
ele an iSkas.
T§
SeSiy
galimy
ina és
kons ukcijos
na iy
i8sidés ymo
a ejy
senuosiuose
aS uose
ealizuo i
ik
ke u i.
Pag indinis
pozicinis
modelis
NVP
y a
salygojamas
is o iniu
laiko a piu
y-
aujanciy
lie u iy
kalbos
zodzZiy
a kos
polinkiy:
subjek o
p epozicijos
i
objek-
o
pos pozicijos
eiksmazodzio
a Z ilgiu.
VD
daly inis
na ys,
ep ezen uojan is
aiskinamosios
( u inio)
ei8kmés
j auk inj
sakini,
uzima
p opozicinio
objek o
po-
®
Panasiai
B B
Pa
28,
11.
*
PanaSiai
DP
3222)
su
éssqs.
1”
Panasiai
B B
Gal
6,
3:
kuo
esas,
Z .
da
Apd
5,
36.
11
Plg.
da
Pasigi
k iksczonim’s
éssa
RG
3479.
22

zicija.
Tad
modelis
NVP
iesiogiai
a spindi
daba inei
lie u iy
kalbai,
kaip
i
dauge-
liui
ki y
ide.
kalby,
bidinga
modelj
SVO
(subjec um- e bum-objec um).
Jis
y a
s ilis iSkai
neu alus
i
a s o aujamas
VD
su
isomis
daly iy
o momis.
Daug
maziau
Zodziy
a ka
VO
iSlaiko
an aeiliai
kons ukcijos
na iai
Sio
mo-
delio
iduje.
Tais
a ejais,
kai
daly inis
na ys
sa o
uoZ u
u i
objek a,
pas ebimas
polinkis
daugeliu
a ejy
a
objek a
nukel i
p ieS
P,
0
ne
po
jo
(ko
eiké y
lauk i
pagal
nuosekly
VO
p incipa),
p z.:
He odas...
a es
kaki
szenkla
nig
io
egesens
B P
1
378;
Be
kad
jau
ikkésis
wi szu
gdwes
|
I
isz
wisso
pik ummo
isbéges
RG
5503.
Objek o
p epozicija
ka ais
pas ebime
i
ada,
kai
o iginaluose
andame
ki okia
Zodziy
a ka,
su ampancia
su
VO
modeliu,
plg.:
kiekwienas...
ikiesis
a nawimu
Diewuy
da us
(mniemad
bedzie
ze
czyni
pés uge
Bogu)
E
85,
( .
p.
DP
231o9,
VEE
91;
SE
1195).
O iginalo
j aka
galéjo
ska in i
objek o
pocizija
p ieS
daly i
ik
e imuose
i8
okieciy
kalbos,
ku
galiné
eiksmaZodZio
pozicija
aiskinamyju
sa-
kiniy
Salu iniuose
démenyse
y a
egulia i.
Tai
iX
dalies
paaiSkina
ypaé
didelj
okios
Zodziy
a kos
populia uma
J.
B e kiino
aS uose,
ku
ja
ma ome
i8 isose
VD
se-
ijose,
pyz.:
ei
u
egiesi
Diewo
szodi
nemilins
|
Baszniczon
ne
eians
|
po e u
schwen-
u
nemokans
|
Diewo
kuna...
e a
ka a
imans
|
adda
szinok
ik ai
Welina
nig
awes
Diewo
szodi
a iman i
B P
1
250.
Siam
modeliui
i8silaiky i,
ma y ,
bu o
palanki
i
ina ése
neiSplés ose
kons ukcijose
y aujan i
na iy
a ka
NVP
su
galine
daly-
io
pozicija.
Daly io
p epozicinio
objek o
a ejai
dazni
aip
pa
i§
ki u
kalbu
e s-
uose
bei
dalinai
o iginaliniuose
aS uose.
Ju
pasi aiko
i
liaudies
Snekamojoje
kal-
boje
bei
au osakoje,
plg.:
Vagis
pasisakes
jaunojo
Zi gq
ykas
pa og i
BsM
I
73;
Jaunikai is
yisq
sa o
aka j
pasisaké
pame es
End
(VoL
I
321);
a iniy
papuosaly
Si ias
u is
Pp
(LKT
62).
Apsk i ai
daba inéje
kalboje
okios
kons ukcijos
ge okai
e esnés.
Labai
galimas
dalykas,
kad
objek o
p epozicija
jose
y a
seno iska
i
a spin-
di
anks esnj
zodZiy
a kos
modelj
su
galine
eiksmaZodzio
padé imi
( .
y.
OV),
Siuo
me u
daugelio
y iné ojy
ekons uojamy
ide.
kalbu
bend ys és
laiko a piui®.
Pazymeé ina,
kad
isai
panaSiai
j
kons ukcijos
gala
nukeliama
i
dalyyiné
jung-
is,
siejama
su
p epoziciSkai
pa a o ais
a daZodiiais,
p z.:
esch
ne
iaucziiis
hadna
alba
we a
san i
B P
11
268;
ieib
ne a umbeis
nekal as
esans
B B
Je
30,
11
(Das
du
dich
nich
ynschildig
hal es );
Simon...
sakes
neko
didis
esas
B B
Apd
8, 9
(gab
u
|
E
we e
a was
g osses;
dicens
se
esse
aliquem
magnum);
Po
kieno
akimis
passiszis i
g ieschnas
essas?
VE
72,3;
ku ie
ikeimu
gi -
esi
eisus
essa
MT
93,.
Tokia
Zodziy
a ka
senuosiuose
aS uose
aip
pa
y a
s ilis i§kai
neu ali
i
nep iklausan i
nuo
o iginaly
j akos,
o
jos
au och oniSkuma
pa i ina
a i inkamos
kons ukcijos
daba inése
a mése
bei
au osakoje,
p z.:
Velniukas
p apuolé,
o
ji
pasiju o
iena
idu y
Sokanciy
bes o in i
$1117;
Ale
Zmonés
dedas
ei(p)
ky is
ésq
J k
96.
Pazymé ina,
kad
senuosiuose
aS uose
daly iné
jung is
daZniau
eina
gale
ada,
kai
ji
siejama
su
a dininku.
Kaip
ik
a dininko
o ma
p edika iniuose
jun-
giniuose
y a
pa i
a chaiSkiausia.
Tuo
a pu
naujesnése
kons ukcijose
su
jnagininku,
ypa
biid a dinése,
ku iu
daugelis
senuosiuose
a8 uose
y a
pa eik os
sla u
kalby
(plg.
F aenkel
1926
:
94
.,
114;
1928
:
201
—
4)
a daZodzio
inagininkas
daZniau
ei-
na
po
daly inés
jung ies,
p z.:
ne
pazinds
éssqs
didzikiu
skoliniki:
DP
481,.
(sie
nie
znal
byé
wielkim
winowayca
W
809);
pazikimes
éssq
ne
naudigais
a ndis
DP
97,
(Zesmy
sq
niepozy eczni
sludzy
W
163);
u eio...
saki is
essu
biau umis
i
iZ ep ays
(powidddé
Sig
byé
nieczys ymi
y
pomdzdnymi)
SP
1
256—7.
Ka ais
ne
ame
pacia-
me
sakinyje
kons ukcijy
su
a dininku
i
jnagininku
Zod%iy
a ka
ski iasi,
plg.:
Asch
pasiszis iis
akiop
da bop
pe
silpnas
i
nehadnas
neigi
am
ik as
essas,
aczau
*
Dél
galinés
eiksmazodZio
pozicijos
ide.,
nu ody os
jau
B.Delb iicko,
z .
Wa kins
1963:
36
.,
1964:
1037
.;
Heanos
1965:
194
.;
dél
OV
kaip
pi minio
ide.
modelio
Lehmann
1972a:
984
.;
1973
:
47
.;
1974
:
30
.;
Vennemann
1974
:
345
.;
ki aip
Ross
1970
:
258.
Apie
an e-
ceden inés
( .
y.
OV)
ZodZiy
a kos
a chaiskuma_bend osios
kalbo y os
poZi i iu
Baan
1955
:
226-7
(§
325
—
6);
Miille
1957
:
3—4,
22:
Lehmann
1972.
23
kaipog
(40)
szinausi
ame
essqs
a nu
mana
Pona
MT
LI
XL
-XLI. Zinoma,
ai
né a
g iez a
aisyklé,
o
ik
ie omis
iS ySkéjan i
endencija,
i
ne
uose
pa iuose
eks-
uose
galima
pas ebé i
isai
olygiy
i ai uojan iy
pa yzdziu,
plg.:
Powilas...
sakossi
a nu
essas
MT
703
i
szinausi
ame
essqs
a nu
MT
LI
XLI,.
Tagiau
suminé i
duo-
menys
odo,
kad
jung ies
galiné
pozicija
VD
y a
daug
daznesné
i
ip as esné
negu
a i inkamose
eiksmaZodinése
kons ukcijose,
ku
ge ai
ja
iSlaiké
ik
Zemai iy
a -
mé.
Ma y ,
VD
kons ukcija
i
Siuo
a eju
bus
iSsaugojusi
senesnius
Zodziu
a kos
polinkius.
G e a
suminé y,
senuosiuose
as uose
pla iai
a ojamos
i
okios
kons ukcijos,
Kku iose
objek as
eina
po
daly io
(a),
o
p edika inio
junginio
a dininkas
a
inagi-
ninkas
—
po
daly inés
jung ies
(b),
p z.:
a)
Ka
gielb ,
B olei,
iei
kas
sakos
u is
Wie a
B B
Jok
2,
14
(jemand
sag
|
e
habe
den
glauben;
si
idem
quis
dica
se
habe e);
I
ikiejosi
|
egeses
szenkla
nig
J6
VEE
201,,
( nd
ho e
e
wu de
ein
Zeichen
on
jm
sehen);
A
kad
asz y
sakos
u is
akis
|
ausis
|
unkas
i
ki us
suna ius
zmogaus
(iz
ma
oczy
|
szy
|
ece.
.)
SP
196,,;
Ponas...
sakos
nekenczes
moxlu
i
sluszbu
zmogischku
MT
LI
AXIVis;
b)
p iezas is
|
ku ios
(327)
egis
essu
p iesingos
(k o e
Sie
zdadza
byé
p zeciw-
ne)
SP
327—8;
Asch...
pasizis isi
essqs
kal as
MT
143*,,;
os
suodis...
egisi
essu
maios
(sie
zdadzq
byé
ma e)
SP
1
315;
Zinaus
esas
g iesznds
KN
555;
Nesa
ghys
sakiesi
essas
Sunumi
Diewa
VEE
208.
Daba inéje
kalboje
okios
kons ukcijos
suda o
didziule
dauguma
isy
VD
a osenos
a ejy.
Ma y ,
zodziy
a kos
s abilizacija
VD
kons ukeijoje
a8y inés
adicijos
laiko a piu
yko
kaip
ik Sia
k yp imi.
Va dazodinis
VD
na ys
gali
bi i
pa ioje
kons ukcijoje
neis eiks as:
suponuo-
jamas
eiksmazodzio
1
a ba
2
asmens
o ma,
pasaky as
anks iau
ame
pa iame
sa-
kinyje,
aiSkus
iS
kon eks o
a
si uacijos.
Nes
zu
akiu
budamas
gali
saki is
di bis
SP
1
328;
Gulkes
an
Pa alo
awa,
i
dekes
se gans
B B
II
Sam
13,
5
(mach
dich
k anck);
Nes
welmies
numi ens,
nei
giwas
B B
Tob
3,
6
(ich
wil
iel
liebe
od
sein
|
denn
leben);
ikimes
iki
DP
2914,
(mnie-
mamy
Ze
wie zymy
W
486);
Musu
ghis
Issijlga
|
Sakesi
iau
T oksch as
B GD
LX
VIII
Tu in
omenyje
ip as ing
subjek o
p epozicija
eiksmazZodzio
a Z ilgiu
i
abso-
liu y
VNP
modelio
y a ima,
okios
kons ukcijos
salygiskai
laiky inos
io
mode-
lio
a ian ais.
2.2.3.2.
Poziciniam
modeliui
NPV
senuosiuose
aS uose
a s o auja
apie
20
pa yzdziu.
Sis
modelis
suda y as
OV
P incipu:
eiksmazZodinis
na ys,
o ganizuo-
jan is
isos
kons ukcijos
sanda a,
eina
gale,
p z.:
I
passi odei
an
u,
ku ie
d aseis
esa
ikeiosi
B B
18m
12,
17
(die
sich
keck
wus-
en);
idan
meilu
essus
pasi odi u
(aby
sie
wdziecznym
s awil)
SP
1
37,,;
namea uose
sawa
budamd
|
pagimdisidn i
ikieiosi
SE
18,,;
nig
wissa
swie a
paleis a
san i
egissi
MT
45*,,;
Kacz
neno js
aw
éggisi
|
Szi dis
enesibijos’
RG
375,.
Ypa
pazymé inas
pa yzdys
i8
o iginalios
1605
m.
anoniminio
ka ekizmo
p a-
kalbos,
ku
po
eiksmaZodZio
da
eina
nuo
daly inio
na io
p iklausan is
objek as:
A dio
ausiump
mdno
ne
wieno
zodzey,
ku ié
neyszmdnu
sékos
Ca hechismo
pe guldi o,
nuog...
Déukszos
AK
11g.
A sky us
apie
e dali
pa yzdziy,
ku
NPV
a ka
isai
a i inka
e éjy
naudo-
us
o iginalus
(p z.,
M.
DaukSos
Pos iléje),
i§
likusiy
nema y i,
kad
okj
in e sini
kons ukcijos
na iy
idés yma
bi y
pa eikusios
kon eks o
a
pa ies
sakinio
sanda-
os
ypa ybés
(kaip
a i inkamose
GD
kons ukcijose,
plg.
au .
1973
:
172).
Tai
gali
bi i
anks iau
p oduk y aus
modelio
su
galine
eiksmazZodzio
pozicija
liekanos.
Vélesniuose
aS uose
i
daba inéje
kalboje
ju
pasi aiko
ik
iSim ies
a ejais
(plg.:
I§
didelés
baimés
i
iipesciy
pasenes
pasimaciau
Ta .
(LKZ
VII
919).
2.2.3.3.
Modelis
VNP
pag is as
eiksmazodzio
a kélimu
p ie’
subjek o
a di-
ninka
( .
y.
VS
a ka).
Jis
y a
nep oduk y us
( ik
keliolika
pa yzdziy)
i
dazniau
24
pasi aiko
ik
kons ukcijose
su
es.
I.
ne .
daly iais,
p z.:
iei
no isi
szmogus
ischklau-
sams
maldoie
B P
II
101;
no eios
Diewas
paszis amas,
i
sawes
klausomas
MT
LI
XXVII,3.
Pazymé ina,
kad
i
GD
kons ukcijos
su
no é i
daug
daZniau
es i
in e si-
nés,
ik
jose
a daZodinis
na ys,
p ieSingai,
a keliamas
p ieS’
eiksmaZodi
( en
NVP
a ka
y a
ip as iné),
plg.
au .
1973
:
176.
Ki ais
a ejais,
issky us
pa yzdZius
su
ga-
lima
o iginaly
j aka,
okia
Zodziy
a ka
salygoja
eikalas
in e siSkai
iSkel i
j
pi ma
ie a
eiksmaZodj
i
susie i
jj
su
anks esniu
kon eks u,
p z.:
G oma a...
ischsaka...
san i
ghi
amszinuiu
wi iausi iu
Kunigu...
neigi
ki us
okius
Kunigus
sakos
a
g oma-
a
paszis an i
MT
(PM)
18%4.;
I
od in
sakos
Jonas
S
egieis
eiii i
p aga u
(powiada
Jan
S.
ze
|
widzial)
SP
II
42,,.
Ka ais
a p
V
i
N
isi e pia
da
daly io
p epozici-
nis
objek as,
p z.:
No in
egisi
i
ay
Wieszpa s
ne
kaday
pada is
(zda
sie
Pan
|
ze
y
o
nie
kiedy
czyni )
SP
I
41,
aigi
Gia
aip
pa
ma ome
panasia
daly io
objek o
p epozicija
kaip
NVP
modelyje.
Daba inéje
kalboje
modelis
VNP
aip
pa
a ojamas
kaip
in e sinis:
s ilis-
iskai
Zymé as
a ba
salygojamas
kon eks o,
p z.:
Gi iasi
lapé
kiskj
paga usi,
o
Sunys
jau
uodegon
kimba
PP
340;
odés
pi mojo
sesuo
a
ésan i
Jk
85;
A siminé
Pe as
ma-
es
Ma cike
a kliy
ieskodamas
ZemR
IL
162;
Pasisaké
jisai
u ingas
kunigaiks is
esas
K é SP
252.
2.2.3.4.
Modelio
VNP,
ku
daly is
uzima
pusiau
p edika inéms
kons ukcijoms
nebidinga
p epozicine
padé i
a dazodzio
a z ilgiu,
senuosiuose
aS uose
pa-
s ebé a
ik
po a
pa ieniy
pa yzdziu:
Nessiszina
pik ai
da as
szmogus
Mz
44618;
Pe
ku iuos
zodZius
i simdno
a im a
galibe
welinuy
(ddie
sie
wiedzieé
|
ze
ies
moc
odie a
Dyablu)
SP
II
71,.
Teo iskai
galimi
modeliai
PNV
i
PVN
( aip
pa
su
daly io
p epozicija
a da-
ZodZio
a zZ ilgiu)
y iné uose
eks uose
nepaliudy i.
Labai
e as
i
d ina is
beasmenés
kons ukcijos modelis
VP
(p z.:
I
andosi
eipo
esa
B B
V
Moz
22,
28
—
nd
inde
sich
also),
plg.
a i inkamas
galininko
su
padaly iu
kons ukcijas
E
neszinnai
wissadai
eipo
buwus
B B
Job
20,
4
(Z .
au .
1968
:
197).
Taigi
VD
na iy
a ka
senuosiuose
aS uose
y a
pag is a
bend aisiais
lie u iu
kalbos
ZodZiy
a kos
désniais,
isy
pi ma
y aujanciu
SVO
modeliu
i
pusiau
p e-
dika iniy
daly iu
pos pozicija
a dazodZio
(i a dZio)
a z ilgiu.
Ka u
Sioje
kons uk-
cijoje
pas ebima
i
OV
modelio
pédsaku,
bii en ,
polinkiy
am
ik ais
a ejais
ob-
jek a a o i
p ie’
daly j,
o
e ka diais
i
pa i
eiksmazZodj
nukel i
j
kons ukcijos
gala.
3
len elé
Va dininko
su
daly iu
na iy
a ka
XVI—XVII
a.
Pozicinis
|
Kons ukcijy
|
o
modelis
|
skai ius
|
oe
1.
|
oe
NVP
|
460
92,3
NPV
20
4,1
VNP
14
2,6
VPN
3
0,7
VP
1
0,3
3.
VARDININKO
SU
DALYVIU
KILMES
PROBLEMA
VD
susida ymu
p adé a
domé is
jau
p aei o
amZiaus
gale,
i
nuo
o
laiko
as
Klausimas
bu o
ne
sykj
s a s y as
bei
disku uo as.
Jis
né a
isai
paaiSkéjes
i
iki
Siol.
No s
VD
pas ebe as
i
ki ose
giminiskose
kalbose,
a¢iau
lie u iy
bei
la iy
kalby
48
Visai
aip
pa
RG
89,,.
Bo
duomenys
Cia
u i
ypaé
didele
eikSme,
nes
Siose
kalbose
VD
y a
gy as,
iki
daba ies
ge ai
i8likes
eiSkinys,
ku io
san ykj
su
ki omis
sin aksinémis
p iemonémis
bei
a -
oseng
galima
be a piSkai
s ebé i,
o
is o ija
pe
kelis
aiy inés
adicijos
Sim me ius
dokumen uo i
neabejo inai
au en iSkais
ak ais.
Lie u iu
kalbos
VD
sanda os
bei
aidos
ypa ybés
padeda
ge iau
sup as i
a i inkamy
kons ukcijy
geneze
ki ose
kal-
bose,
i
a i k8¢iai.
Todél,
ap a us
VD
sanda a
daba inéje
kalboje
bei
senuosiuose
aS uose,
p a a u
a k eip i
démesj
j
jo
san ykj
su
a i inkamomis
ki y
giminiSku
kalbu
kons ukcijomis.
3.2.
Va dininkas
su
daly iu
bal y
i
Sla u
kalbose
3.1.1.
La iy
kalbos
VD
aip
pa
suda omas
su
*an >
uo ,
us,
m
i
o man y
daly iais,
ypaé
eikiamaisiais.
Kons ukcijos
pag indiniu
na iu
i gi
eina
y
pa iy
seman iniy
g upiy
eiksmaZodzZiai,
zymin ys
izine
bei
psichine
pe cepcija
(p z.:
edzé ies,
as ies,
zino ies,
(ie)
doma ies),
adéjima
(p z.:
elé ies),
in o macijos
pe -
eikima
(p z.:
saci ies,
eik ies),
emocine
i
apsimes ine
biseng
(p z.:
p iecd ies,
ce é ies,
Skis ies,
izlik ies,
lieli ies)
i
pan.
Labai
g aZiai
su ampa
i
Siu
eiksmazZo-
dziy
san ykiai
su
am
ik omis
daly iy
o momis
bei
ju
pasiski s ymas
kons ukci-
jos
iduje.
Kaip
i
lie u iy
kalboje,
bi .
1.
eik.
daly iai
su
us
Gia
da
gali
bi i
sieja-
mi
su
alios
pas angas
eiSkiandiais
eiksmaZodziais
(ypa
jy
neigiamomis
o momis),
P z.:
necieSu
nesacij(u)se,
ne a u
nesnauduse,
ne a
a u é ies
nenémis
Endzelins
1951
:
1015,
oes.
I.
ne .
daly iai,
u in ys
o man g
m
—
su
eiksmaZodZiais,
ei8-
kian¢iais
no a,
laukima
i
pan., p z.:
nauda
g ibas
skai ama,
gaidu
au u
piecelama
ib.
997.
Pas a osios
kons ukcijos
(su
g ibé ies,
gaidi )
la iy
kalboje
paliudy os
nuo
senujy
paminkly
( andamos
Gliicko,
Mancelio
i
k .
aS uose,
plg.
Ta
ne
g ibb
dseedinajama
Gliick
Je
15,
18;
ghaida
Weesis
meelojams
Manz.
L. P.
I,
529,
Z .
P.
Schmid s
1908
:
34)
i
daZnai
a ojamos
liaudies
dainose.
Pazymé ina,
kad
i
senieji
lie u iy
kalbos
a ai,
kaip
pas ebéjo
jau
K.
Biga
(1922
:
93),
odo
didelj
okiy
kons ukcijy
su
m
daly iais
papli ima!,
o
i
daba
ju
pa a ojama
ne
ik
Zemai iuose,
be
i
daugelyje
Vidu io
bei
Ry y
Lie u os
ie y
(Si au as
1965
:
31).
Tokiy
daba
jau
nyks anéiy,
be
ki ados
abiejose
kalbose
pla iai
a o y
kons -
ukeijy
a i ikimas
ypaé
cha ak e ingas.
Apsk i ai
isa
ai,
kas
pasaky a
apie
lie u iy
kalbos
VD
iding
s uk ii a
(1.
2),
inka
i
la iy
kalbai.
Su apdami
sa o
sin aksine
sanda a,
lie u iy
i
la iy
VD
daugeliu
a ejy
u i
ienoda
leksine
aiSka,
.
y.
juos
suda o
seman iSkai
i
e imologiskai
apa ios
leksemos:
plg.
zinuos
é a
klausijuse
ME
IV
722
—
Zinokis
é o
neklauses
Sl
(LTR):
sakas
dzi déjis
ME
III
603
—
sa-
kos
gi déjes
q
malodija
Ssk;
éléjos
nepinusi
Schmid s
1908
:
34
—
be elyciau
nepy-
nus
Sd
i
pan.
Visa
ai
aki aizdziai
odo
lie u iy
i
la iy
kalby
VD
bend a
kilme.
Sig
kalby
ski umai
y a
susije
su
kons ukcijos
élesne
aida
i
siekia
palygin i
ne-
olima
p aei j.
S a biausias
i8
jy
y a
as,
kad
la iu
kalbos
VD
plagiai
a ojamos
nelinksniuojamos
daly iu
o mos,
ku ios
olydZio
s umia
iS
apy a os
daly iy
a -
dininkus.
Pa yzdZiui,
g e a
sen.
aS uose
y aujancio
*n
daly iy
a dininko,
p z.,
Mancelio
skie @s...
u i
esuosi,
apzinuos
pa eizi
da uo s
Endzelins
1951
:
1009,
isigali
a i inkama
nelinksniuojama
o ma,
p z.:
ki a
pili
bii éjuo
ib.
1013
zina-
juos
nemakuo
BW
7327
(ME
IV
722).
Taéiau
i
ji
sa o
uo# u
s umiama
i
VD
is
labiau
plin angios
es.
1.
ne .
daly io
nelinksniuojamos
o mos
su
-m
(J.
Be gmane
MLLVG
26-27),
ku i
ia
galéjo
p asisk e b i
ik
ada,
kai
jau
bu o
jsi i inusi
GD
kons ukcijoje
(Endzelins
1951
:
1002),
plg.
likuos
nieku
nemékam
(Endzelins
ib.).
La iy
kalbos
akademinéje
g ama ikoje,
ap a ian
daba inés
kalbos
VD
ipo
zodziy
junginius,
pa eikiama
jau
ik
kele as
pa yzdziy
su us
daly iy
a dininkais,
*
Be
J.
B e kiino,
S.VaiSno o
as y,
a s o aujan¢iy
aka y
aukS ai iu
i
Zemai iy
a méms,
ju
andame
aip
pa
M.
DaukSos
Pos iléje
(p z.:
o
del’
no ié
wadinami
gia adeiomis
DP
4972,
—
cheq
byé
zwéni
W
838)
i
Sumoje
E angelijy
(Ne
laukis
p észomds
meldzidmas
168,5).
26
o
isi
ki i
—
su
nelinksniuojamomis
o momis
(A.
Be gmane
MLLVG
23
.).
Tai-
gi
la iy
k.
VD,
sa o
pi mine
s uk i a
a i ikdama
lie u iy
kalba,
a s o auja
kiek
naujesniam
pusiau
p edika iniy
kons ukcijy
aidos
e apui,
ku iame
daly iu
links-
niuojamu
o mu
kei imo
nelinksniuojamomis
bei
jy
iiSinés
ni eliacijos
p ocesai
jau
oliau
pazenge.
3.1.2.
S.
p iisu
kalboje
VD,
ma y ,
i gi
bu o
a ojamas.
Tai
odo
1561
m.
Enchi idiono
(III
ka ekizmo)
sakinys:
Pi sdau
Deiwan
u idi
wissans
G ikans
sien
skellan s
da unsi
177,,-43
—
Fu
Go
sol
man
alle
S inden
sich
schuldig
geben
1767-3
(Maziulis
1966)?.
VeiksmaZodzio
da
(da wei)
sang aziné
o ma
Cia
pa a o-
a
eikSme
,,p isipaZin i“
i
siejama
su
daly io
nomina y u
skelldn s
isai
aip
pa ,
kaip
lie u iu
k.
duodasi
kal as
ipo
kons ukcijose.
Daly is
skellan s
gali
bi i
laiko-
mas
su umpéjusia
Nom.
plu .
o ma
.
y.
<
*skelan es
(Z .
apie
ai
Endzelins
1943
:
249),
a iau
oki8ko
eks o
p asmé
leidZia
ji
sup as i
i
kaip
apibend in-
os
eikS’més
Nom.
sing.,
plg.
lie .
skeligs
(i8
skelé i).
G e a
sang azinés
bend a-
ies
da unsi
o o oninio
sang azinio
j a dzio
skuza y as
pleonas i8kai
pa a o as
u bu
dél
okie iy
k.
i akos
(plg.
Jakuliené
1969
:
40),
no s
Gia
galima
jZii é i
i
am
ik a
analogija
su
,,d igubai
sang azinémis“
lie u iy
k.
eiksmaZodziy
o mo-
mis:
pasimes is,
p isipazin is
i
pan.,
Z .
4.4.
Siaip
jau
ia
u ime
okiy
lie.
VD,
kaip
sakosi
(
p isipazis a)
skeligs,
a i ikmenj.
Visa
ai
leidzia
laiky i
VD
bend os
bal iSkos
kilmés
kons ukcija.
Lie u iy
k.
XVI—XVII
a.
aS uose
duodasi
kal as
ipo
kons ukcijomis
e iami
a i inkami
-yokie iu
(su
sich
geben)
a ba
lenky
k.
(su
daé
sig)
pasakymai,
p z.:
dimiesi
kal as
mana
gh ieku
VE
69193
diumies
iz
wisso
kdl as
DK
1314,
(dai
sie...
winien
DK,
122);
dimies
kdl as
AK
160;
édadis
kél as
DK
125,
(niechay
sie
da
winien
DK,
118)*;
u é y
di is
kdl os
DK
1151,
(by
sie
mid y
winne-
mi
ddwdé
DK,
112)*;
impuo ys...
nusideimosna
niesidawe
ka as
(nie
daéwal
sie
winnym)
SP
75,
2;
idan
z
ay
duo us
kdl ds
(aby
sie
za e
dawal
winien)
PK
LVI1;
Duoki es
Diewuy
kal i
KN
5,
12;
duosios
|
kal és
KN
362¢°.
3.1.3.
Sla y
kalby
senuosiuoe
paminkluose
izinés
bei
psichinés
pe cepcijos,
in o macijos,
emocinés
bei
apsimes inés
biisenos
eiksmazodZiy
sang azinés
o mos
su
daly iais
aip
pa
suda o
kons ukcija,
a i inkan¢ia
bal y
VD®.
Sen.
sla y
kalboje
i
ja
ieina
eik.
daly iai
su
p iesagomis
*-n
i
*-us,
p iklausomi
nuo
eiksmaZodzZiu
Jja i i
se,
moné i
se,
ob és i
se,
slySa i
se,
o i i
se
i
pan.,
p z.:
slySaase
se...glagole
Sup
162,519;
da
ob es ems
se
p édd
obojo
ugoZdose
Euch
17a;3-25
(Ve e ka
1961
:
65).
Pagal
eiksmaZodziy
seman ika
i
eik.
daly iy
o mas
s.
sla y
VD
isai
a i in-
ka
bal i$kasias
kons ukcijas.
Su ampa
i
ju
idiné
s uk i a:
1.2.
ap a as
modelis
inka
i
sla y
kalboms.
Cia
aip
pa
a ojamos
kons ukcijos
su
daly inémis
jung-
imis,
p z.:
o es e
se
p a edbnici
sos e
Luk
20,
20
(Ha anek
1928
:
158,
Rizi ka
1963
:
191
—2).
Vis
dél o
sla y
kalbu
nomina y ine
kons ukeija
suda an iy
o mu
leksiné
sudé is
i
a osenos
s e a
y a
ge okai
siau esné.
Visai
nepas ebé a
bal yu
kalboms
biidingy
VD
su
alios
pas angas,
no a,
laukima
eiSkianCiais
eiksmazo-
dZiais,
labai
e i,
spo adiSki
a ejai
su
p iesagos
*mo
daly iais,
p z.:
edéase...
iskuSaemd
Luk
4,_,
( ecosoxuo a
me1pxCdue oc),
ku ie
gali
bii i
a si ade
dél
g ai-
ky
k.
ji akos
(RiZiéka
ib.
201);
menka
ju
p oduk y umg
s.
usu
kalboje
nu odé
jau
Po ebnia
(1958
:
159).
Ta iau
pa ios
kons ukcijos
sla iskas
pobiidis,
jos
au och-
oniSkumas
nekelia
abejoniu:
ai
pa i ina
jos
glaudus
ySys
su
GD,
a ojamu
po
y
pa iy
( ik
nesang aziniy)
eiksmazodZiy
i
da omu
su
y
pa iu
p iesagy
daly iais
?
A ba
432,_4
i
422,:_2
pagal
T au mann
1910.
®
T.
p.
DK
12143;
12335;
128173
130.2.
4
PanaSiai
DK
119,;.
®
Re ka Giais
ie oj
a dininko
¢ia
pa a ojamos
i
jnagininko
o mos,
p z.:
iz
ko
u é uys
ue
kal ais
di is
DK
115—6
(sie
winni daé
mieli
DK,
112);
duomisi
kal u
iz
sep iniu
g ieku
E y
On.
®
Apie
sla y
kalby
VD
Z .
Tlo e6ua
1958
:
156
.;
Jagié
1900
:
62;
Vond dk
1928
:
406;
Gebaue
1929
:
597
.;
Ha dnek
1928
:
156—61;
181;
1963
:
51
—
2,
61;
JlomTes
1956
:
141;
Ve &e ka
1961
:
65
—
6;
RiiZi éka
1963
:
191
.,
194,
201
—
2;
Bopkosekuii-Kysnenos
1965
:
377.
Bz

(plg.
Ve e ka
1961
:
66),
g e inimas
su
g aikiskais
o iginalais,
ku
a i inkamose
ie-
ose
daZnai
eina
in ini y inés
kons ukcijos
(Ve e ka
ib;
R&Ziéka
ib.
191
.)
i
a i-
ikmenys
ki ose
sla y
kalbose
seniausiais
uZ iksuo ais
jy
aidos
laiko a piais
(ypaé
s.
usy
i
€eky
kalbose).
Jose
VD
dazniausiai
da omas
su
eiksmaZod iais,
einan-
Ciais
miné u
s.
sla u
k.
leksemu
(ypa
id-,
ob é ,
o -,
mon-)
e leksais;
pana’i
bukié
i
s.
se by,
s.
cho a y,
s.
slo énu,
s.
lenku
kalbose
(Z .
Jagié
1900:
62;
Ha a-
nek
1928:
158
.
su
li .).
Pazymé ina,
kad
kai
ku iose
i$
ju
pas ebé a
i
pla esnio
Sios
kons ukcijos
a ojimo
polinkiy.
An ai
s.
usy
kalboje
VD
eina
i
su
emocine
bi-
seng
eiSkiandiais
eiksmazZod iais
doeonbmu,
padosamuca,
cooanumucu
i
pan.,
PVZ.:
coscaaucu
omcaass
coma
Vin.
190;
He
yOomuaca
Kunaa
dea
umywe
Jlapp.
160
(Tlo e6ua
1958:
157).
Tu in
omenyje
idinés
s uk ii os
i
ka u
iSo inés
o -
mos
( eiksmaZodiniy
leksemy,
daly iy
p iesagu)
bend uma
i
bal iSkus
a i ikmenis,
be eik
neabejo ina,
kad
VD
sin aksinis
modelis
y a
p asla iskas.
Ta¢iau
seniau-
siuose
sla y
kalby
paminkluose
VD,
ma y ,
bu o
uZ iksuo i
jau
nykimo
laiko a piu
i
am
ik ais
a ejais
kiek
ak y izuo i
g aikiSky
pa yzdziy.
Nei
o my
j ai umu,
nei
a osenos
apim imi
jie
nep ilygs a
a i inkamoms
bal y
kalby
kons ukcijoms,
o
éliau
daugelyje
sla y
kalby
isai
sunyks a
—
pakeiéiami
aiSkinamyjuy
sakiniy
Sa-
lu iniais
démenimis,
in ini y inémis
kons ukcijomis
a
junginiais
su
ins umen aliu.
Kadangi
lie u iy
kalba
pe
isa
aSy inés
adicijos
laiko a pj
iki
Siy
dieny
ge-
iausiai
iSlaiké
VD
sin aksine
sanda a,
jos
duomenys
u i
didele
eikSme
i
a i inka-
my
sla isky
kons ukcijy
genezés
aiskinimui.
3.2.
D i
kilmés
hipo ezés
Del
bal y
i
sla y
kalby
VD
kilmés
y a
iSkel os
d i
ski ingos hipo ezés.
3.2.1.
Pi mojii8jy
VD
iesiog
kildina
i8
GD.
Tuo
badu
la iy
kalbos
VD
sanda-
a
aiskino
jau
A.
Bielens einas
(1863:
265—6).
VD
su
daly iais,
p z.,
Sie
eicas
labi
s adajosi,
kaip
i
a i inkamas
kons ukeijas
su
biid a diiais,
P z.,
ins
eicds
baga s,
jis
laiké
suda y omis
i§
eiksmazodzio,
jo
objek o,
nu odomo
sang azos
dalely e,
i
nominalinio
p edika o.
Pas a asis
ga es
nomina y o
o ma
ie oj
aku-
za y o
(plg.
lo .
dixi
se
di i em)
dél
subjek o
nomina y o
j akos
(a akcijos).
Pa-
naSiai
A.
Bielens einas
aiskino
i
i a dzio
pa s
nomina yyo
o ma
su
sang a Ziniais
eiksmaZodziais,
p z.,
apska ies
pa s
(ib.
266).
Sia
paziii a,
jau
p aei o
amZiaus
gale
g ieZ ai
k i ikuo a
A.
Po ebnios
(1958:
167),
éliau
iSplé ojo
i
naujais
a gumen-
ais
papildé
E.
Tanglis
(1928:
48
.).
Jis
eigé,
kad
sang azos
dalely é
i§
p adziy
bu usi
a ojama
lie u iy
kalbos
GD
kons ukcijoje
galininko
eikSme;
éliau,
iSblukus
Siai
eikSmei,
daly j
p adé a
de in i
su
subjek o
a dininku.
Taip
i
GD
Zinojo
si
(=
sa e)
a éjusj
susida es
VD
Zinojosi
a éjes.
VD
su
eiksmaZodiZiais,
ku-
iuose
sang azos
dalely é
ne u i
galininko
eik’més,
E.
Tanglis
laiké
a si adusiais
éliau.
Taip
pa
naujesniais
jis
laiké
i
VD
su
nesang a iniais
eiksmaZodZiais
(saké
a éjes,
mané
g iSigs
i
pan.)
P i a damas
E.
Tanglio
paZi ai
dél
lie u iy
k.
VD
kil-
més
i
GD
su
sang aZiniais
i a dziais,
I.
Ma anas
(1962:
1969:
18)
p i aiké
ja
i
sla y
kalboms.
Tokia
Siu
kons ukcijy
aidos
k yp j
jis
in e p e a o
kaip
bal y
i
sla y
kalby
bend ybe,
pag is a
jy
sin aksiniy
sis emy
gene iniu
ySiu.
Pagal
Siq hi-
po eze
VD
eiké y
laiky i
palygin i
nesena
kons ukcija,
susida iusia
bal y
i
sla y
kalbose
po
o,
kai
enkli iniai
sang aziniai
j a dZiai
p a ado
akuza y o
eikSme.
3.2.2.
An aja
paZiii a
aiSkiausiai
i&dés é
A.
Po ebnia
(Tlo e6ua
1958:
156—
67).
Bal y
i
sla y
kalby
VD
jis
laiké
i§
seno
egzis a usia
»an ojo
a dininko“
a -
maina,
nea ski iama
nuo
a i inkamy
kons ukcijy
su
nesang aZiniais
in anzi y iniais
eiksmazodzZiais.
Pasak
Po ebnios,
meopumeca
uda
y a
oks
pa
sudé inis
a inys,
kaip
i
ocmaneuu
meopa
(ib.
167),
pig.
lie.
dedasi
bemiegas
i
liko
bemiegas.
Sang a-
Zos
dalely é
okiuose
pasakymuose
ne u in i
objek o
eik§més
i
esan i
g ynas
,,me-
dialumo
odiklis“.
Todél
daly io
a dininko
o ma
VD
kons ukcijoje
isai
egu-
lia iai
de inama
su
subjek u,
kaip
i
lo .
nemo
doc us
nasci u .
VD
su
sang aZiniais
28
bei
nesang aZiniais
eiksmazodziais
Po ebnia
pa eikia
ka u
su
okiomis
kons uk-
cijomis,
kaip
la.
palika
kau s
(163),
lie .
pasiliko
bes o js
(161),
s.
us.
came
npebo -
eaeuiu
cbda
(157).
B.
Ha anekas
(1928:
160;
181)
aip
pa
mano,
kad
p edika i-
nis
nomina y as
VD
ipo
bal iskose
bei
sla iskose
kons ukcijose
galjs
bi i
labai
senas,
kiles
i
nominalinio
sakinio
(kaip
sakiny
[Cumons
BOJIXb]
U
cam
npembna-
wemc2,
060
CMape,
060
moAode),
O
sang azinio
j a dzio
susiliejimas
su
eiksma-
Zodziu
padéjes
jam
i8laiky i
sa o
o ma,
ne i s i
akuza y u’.
Daugelis
ki y
y iné-
oju
bal y
i
sla y
VD
pap as ai
ski ia
p ie
os
pa ios
g upés,
kaip
i
p edika inio
a dininko
a ejus
su
,,a ody i“,
,,lik i*
i
pan.
eikSmés
eiksmazod iais’.
3.2.3.
Kalban
apie
VD
kilme
apsk i ai,
nesiejan
jos
su
am
ik u
sin aksinés
sis emos
e oliucijos
laiko a piu,
Sios
hipo ezés
a odo
diame aliai
p ieSingos,
i
dél
jy
bu o
ne
sykj
polemizuojama
(plg.
Tlo e6ua
1958:
167;
Tangl
1928:
48).
San ykinés
ch onologijos
poZii iu
as
p iesingumas
y a
ik
salygiSkas.
ISsky us
a -
ski as
g ama iniy
opozicijy
bei
sin aksiniy
y3iy
aidos
pakopas
i
pabandZius
nu-
s a y i
VD
ie a
kiek ienoje
i§
jy,
galima
pas ebé i,
kad
abi
pazili os
liecia
ski ingus
sios
kons ukcijos
genezés
bei
is o ijos
e apus
i
i§
dalies
papildo
iena
ki a.
3.3.
San ykiai
su
ki omis
p edika inio
a ibu o
kons ukcijomis
3.3.1.
A,
Po ebnios
pazii a
gali
bi i
aikoma
seniausiam,
ide.
kalby
bend ys-
és
laikus
siekian¢iam
VD
is o ijos
e apui.
Pagal
sin aksinius
na iy
ySius
iSo inéje
s uk i oje
VD
isiSkai
a i inka
p edika inio
a ibu o
(adjunk o)
kons ukcijas
su
bud a dzZiais,
p iklausomais
daugiausia
nuo
okiy
bisenas
bei
ju
kai a
eigkianéiu
eiksmazodzZiu,
kaip
sédé i,
gulé i, s o é i,
ei i,
bég i,
kil i,
k is i,
gim i,
mi i,
aug i,
gy en i
i
pan.,
p z.:
Zmogus
sédi
pik as,
guli
paslikas,
s o i
pu inas,
béga
gi as,
miega
laimingas,
auga
didelis,
gims a
luosas,
mi s a
Senas,
gy ena
u ingas,
jau
e-
Giau
(pap as ai
au osakoje)
su
daik a a dZiais:
sainelis
uzaugo
da binykas
LTR;
Jis...
apsisuko
i
islindo
puikus
ka ei is
LT
322
(Valeckiené
1967:
99);
Gnas
jau
gimé
ligonis
Rk.
AiSkiy
pa aleliy
Sioms
kons ukeijoms
y a
isose
ide.
kalby
g upése
nuo
paciy
seniausiy
paminkly,
plg.:
s.
sl.
padg
nico
(Miklosich
1874:
16),
sléps
odi
(ib.
136);
s.
us.
cmoawe
Kpbnoks
Jlawp.
82,
nade
mepmed
JlaBp.
78;
ude
néwo
Mn.
438
([lo edua
1958:
168
.;
Jlom es
1956:
142:
Menbunyyk
1966:
133
.;
Bopkoscxuli
1968:
6;
Cnpunyax
1960:
67);
go .
(piumagus)
ligip
usliba
,,( a nas)
guli
nes eikas“,
galaih
gau s
,,i8éjo
li idnas“
(Tyxman
1958:
222;
dél
ki u
ge m.
kalby
Wilmanns
1909:
666
—
7;
Behaghel
1924:
383
.
409
.);
lo .
elix
i as
(Schmalz-Ho mann
1928:
467),
s.
ind.
(sa i dé)
*s had
u d ah
,,s ojo
s a ias“,
g .
o y
8’6p96c
,, .
p.“
(B ugmann
1925:
93:
1911:
664
.;
Delb iick
1888:
78;
1893:
453
su
li .;
Casueuxo
1974:
339)
i
pan.
Dél
d ilypiy
a dazodzio
sin aksiniy
y-
Si
okios
kons ukcijos
y a
nepa a ios,
i
ilgainiui
daugelyje
ide.
kalby
jy
s uk i a
pe a koma:
p edika iniu
a ibu u
einan is
a dazodis
glaudZiau
p isiglieja
p ie
eiksmaZodzio,
gauna
nuo
jo
p iklausomo
linksnio
(p z.,
sla y
kalbose
ins umen a-
lio)
o ma
a ba,
p a ades
de inima,
p ie eiksméja
(ge many,
omanu
kalbose).
P e-
dika inio
a ibu o
kons ukcijy
senumas
nekelia
abejoniy:
nuo
B.
Delb iicko
(1893:
393—4,
453
.)
i
A.
Meille
(1934:
359—60)
laiky
iki
pas a yju
me y
apibend i-
namy
lyginamosios
sin aksés
apz algu
(p z.,
Lehmann
1974:
42
.;
Capyenko
1974:
340)
jos
laikomos
p aindoeu opie iskomis.
Daugelis
y iné oju
mano,
kad
jos
y a
susida iusios
dél
a chaisky
nominaliniu
sakiniy
kon aminacijos
su
e bali-
*
Beje,
ki oje
ie oje
(1928
:
161)
B.
Ha anekas
nu odo,
kad
p edika inio
a ibu o
i
sub-
Jek o
de inimas
kai
ku
gali
bi i
i
an inés
kilmés,
.
y.
i8
di i em
se
aci
ipo
kons ukciju.
*
Plg.
Miklosich
1868—74
IV
:
344—5,
822
.:
Jagi¢ 1900:
§§
27,
34;
Endzelins
1951
:
553,
997,
1013—4:
dél
ki u
ide.
kalby
B ugmann
1897-1916
IE.
2:
643
.;
Delb iick
1893-1900
1:
393—4.
E.
F aenkelis
1928:
16
.
aip
pa
ski ia
VD
p ie
ki y
p edika inio
nomina y o
a eju,
a¢iau
1947
:
102
laiko
galima
i
E.
Tanglio
p ielaida.
29
niais
( eiksmaZodiniais)®.
Pa yzdZiui,
lo .
pe ii
mise
Pl .
Amph.
1039
kildinama
i’:
sakiniy
(ego)
pe ii,
(ego)
mise
(Schmalz-Ho mann
1928:467—8);
ek.
b a
lexi
nemocen
i§
b a
(je)
nemocen,
lezi
(Zuba y
ib.;
T a niéek
1956:
123).
Toks
aidos
kelias
y a
isai
galimas,
jj
pa i ina
i
ans o maciné
de i acija:
p edika inis
a i-
bu as
i8 edamas
i8
nominalinio
sakinio,
j auk o
j
e balinio
sakinio
sudé j®,
aigi
(ego)
pe ii +
(ege
sum)
mise
=>
(ego)
pe ii
mise .
Taciau
Sis
p ocesas
eikiausiai
sie-
kia
labai
olimus
pa ios
p aide.
kalbos
is o ijos
laikus,
i
ide.
kalbinés
bend ys és
egzis a imo
pabaigoje
daugelis
p edika inio
a ibu o
kons ukcijy
jau
u éjo
bi-
i
susi o ma e
sin aksiniai
iene ai.
3.3.2.
Nuo
miné y
p edika inio
a ibu o
a ejy
is o iskai
nea ski iami
i
a i-
inkami
pasakymai
su
okiais
sa a ankiskai
ne a ojamais
eiksmaZodzZiais,
kaip
lie.
a (is) ody i,
lik i,
ap i,
i s i.
Lie u iy
kalboje
su
jais
eina
i
daik a a dziy,
i
b id a dZiy
bei
i a dZiu
a dininkai,
p z.:
jis...
senas
i
a odo
K é P
197;
a¥
naSlé
likau
Sk ;
liko
ienas
Kp;
neliks
skolingas
Jn8;
b olis
apo
lobingas;
Jonelis
pa i o
kiskis
LTR™;
pana iai
i
ki ose
ide.
kalbose,
z .
B ugmann
1911:
644;
1925:
93
.
VeiksmaZodZio
sin aksinj
i
seman inj
nes abiluma
p edika inio
a ibu o
kon-
s ukcijose,
jo
s y a ima
a p
,,pilna eikSmiy“
eiksmazodZiy
i
sin aksiniy
jung iy
i ikinamai
pa odé
jau
B.
Delb iickas
(1900:
12
.).
Susijunges
j
iena
kons ukcija
su
a dazodzZiu,
eiksmaZodis
links a
p a as isa o
sa a anki8kuma,
da osi
a imas
jungéiai.
Tuo
bidu
iS
*bheu/*bhii
Saknies
eiksmazodziu,
ki ados
eiskusiy
,,aug i,
esé i*
(Poko ny
1959:
146
.),
pe
a pine
,,kil i,
ap i
eikime
daugelyje
ide.
kalby,
ju
a pe
i
lie u iy
kalboje,
susi o ma o
bi yjy
i
bisimojo
laiky
jung ys,
o
*ues
Saknies
eiksmaZodis,
sen.
indy
kalboje
da
iSlaikes
konk e iq
eikSme
,,uzZ-
uk i,
pe nak o i,
(pa)gy en i
ku
no s“
(plg.
s.
ind.
dsa i
,,gy ena,
nak oja“),
ge many
kalbose
jau
nuo
seniausiy
paminkly
a ojamas
kaip
g yna
jung is,
de-
inama
su
*es
i
*bha
Sakny
o momis.
Labai
galimas
dalykas,
kad
i
*es
Saknies
eiksmaZodis,
jung imi
a o as
u bii jau
ide.
bend ys és
laikais,
y a
nuéjes
panasy
aidos
keliqg:
nuo
konk e esnés
leksinés
eik8més
i
sa a anki$kos
a osenos
pe
p edika inio
a ibu o
kons ukcijas
p ie
abs ak aus
sin aksinio
san ykio
odiklio!.
Tuo
a eju
Sio
eiksmaZodZio
a ojima
,,egzis uo i,
gy en i“
eikSme
(plg.
lie.
a¥
ge ai
ésu
S b;
kaip
és i e?
Lp
(LKZ
I,
1213—4),
pas ebima
daugelyje
giminisky
kalby,
eiké y
laiky i
a chaizmu.
P ie’inga
paZiii a,
laikan i
*es
jung ies
( .
y.
ko-
nek y ine)
eik8me
pi mine
(Capyenko
1974:
332—3),
emiasi
jos
domina imu
senuosiuose
ide.
kalby
paminkluose
(p z.,
Home o
epuose)
i
seman iniais
a gu-
men ais,
a¢iau
sunkiai
sude inama
su
ki y
jung imis
i usiy
eiksmazodZiu
e i-
mologija
i
ide.
kalbose
iS ySkéjusia
bend a
aidos
k yp imi,
odan¢ia
su
p edi-
ka iniu
a ibu u
einanciy
eiksmazodZiy
eikSmés
abs ak éjima,
jos
g ama ikali-
zacija.
Tokios
daba inés
kalbos
poZii iu
ski ingos
kons ukcijos,
kaip
é as
bu o
pik as
(,,g ynoji*
jung is),
liko
ne amus
(,,neg ynoji“
jung is),
gy eno
laimingas
(p edika inis
a ibu as,
plg.
Valeckiené
1967:
108
—
9)
a spindi
ski ingus
os
g a-
ma ikalizacijos
laipsnius
i
eikiausiai
u i
a
pa i
gene inj
pag inda.
3.3.3.
Taip
pa ,
kaip
su
nomina y u,
p edika inis
a ibu as
ide.
kalbose
bu o
siejamas
i
su
ki ais
nuo
eiksmazodzio
p iklausomais
linksniais:
da y u,
akuza y-
u,
ins umen aliu,
loka y u.
Dél
sudé ingos
sin aksinés
s uk i os
Sios
kons uk-
*
Plg.
Zuba y
(1954
:
126
.;
Meille
1934
:
359
.;
Meille
—
Vend yes
1952:
596;
T ay-
niéek
1956
:
123
.,
179
.;
Baue
1958:
108
.
i
k .
*°
Dél
sakiniy
su
p edika iniu
a ibu u
in e p e acijos
ans o macinés
g ama ikos
pozi -
iu plg.
Ha is
1964:
180—1;
Rizi ka
1966:
56
.;
K¥izko é
1968:
106—7;
Bapxyyapos
1973:
59—60;
Schwa z
1968:
757—8.
1
Z ,
da
Jablonskis
1957:
455
.;
F aenkel
1928:
12
.;
1926:
88
.;
Balke i¢ius
1963:
106
.;
Valeckiené
1967:
108
.
12
Dél
eiksmazodzio
*es
pi minés
konk e ios
egzis a imo
eikSmés
i
jo
san ykio
su
jung i-
mi
Z .
Delb iick
1900:13—14;
B ugmann
1904
:
627;
1925:
72
.;
Meille
1906
—
8:
23-6;
Ben-
enis e
1950:
28
.;
1960:
114
.
(=
Benpenuc
1974:
175
.;
203
.,
Z .
.
p.
J.
S epano o
pas-
abas
ib.
433,
435
su
li .);
Mpanop
1965:
266
.
48
Pyz.,
Ch.
Kahn
(1973)
aiSkina
,,gy en i“,
,, ap i*
eik8mes
kaip
pi minés
,,bi i“
eikSmés
eksplikacijas,
suda y as
i
,,ba i* +
seman inis
ope a o ius.
30
cijos
i8
pa
p adZiy
i gi
bu o
linkusios
kis i;
jy
ad e bializacijos
bei
absoliu izacijos
p ocesai
pas ebimi
jau
seniausiuose
ide.
kalby
paminkluose.
VD
aidai
i8
ju
s a -
biausios
akuza y inés
kons ukcijos,
ku ios
iek
lie u iu,
iek
i
ki ose
giminiSkose
kalbose
ko eliuojamos
su
nomina y inémis.
Kaip
nomina y as
pap as ai
eina p e-
dika iniu
a ibu u
su
bisenos
eiksmaZodZiais,
aip
akuza y as
—
su
ak y y
eiksma
zymin iais,
daznai
ne
kauza y iniais,
eiksmazodZiais,
plg.:
( é as)
be é
g iidqa
sausq
:
g iidas
bi o
sausas
»
plésé
audinj
ske sa
:
audinys
plyso
ske sas
»,
me ké
d abuzj
pu ing
:
d abuzis
mi ko
pu inas
»
(pa) e é
jj
nelaimingg
:
jis
(pa) i o
nelaimingas
»
lauzé
len q
ske sq
:
len a
lizo
ske sa
Tokiy
akuza y iniy
i
nomina y iniy
p edika inio
a ibu o
kons ukcijy
ko e-
liacijos
pama as
daba inéje
lie u iy
kalboje
y a
anzi y iniy
—
in anzi y iniu
eiksmaZodziu
opozicija.
T anzi y iniais
eiksmaZodZiais
pap as ai
eiSkiamas
kauzacinis
p ocesas,
o
a i inkamos
Saknies
in anzi y iniais
—
kauzuojama
bisena
(C enanos
1975:
191).
Ta iau
anzi y iniy—in anzi y iniy
eiksmazodZiu
opo-
zicija
lie u iy
kalboje,
kaip
i
ki ose
ide.
kalbose,
né a
pi miné,
o
susi o ma usi
anks esnés
ak y iniy
—
s a y iniy
(biisenos)
eiksmazodziy
opozicijos
pag indu.
Kai
ku iy
anzi y inés
i
in anzi y inés
eik8més
eiksmazodziu
kamienai
ligi
Siu
laiky
liko
nedi e encijuo i;
pa yzdziui,
Saknies
*/eik”
eiksmaZodZiai
lie u iy
kal-
boje
a ojami
abiem
eikSmém
(plg.
Senn
1935.
—
6:
73)
i
gali
suda y i
iek
akuza-
y ines,
iek
i
nomina y ines
p edika inio
a ibu o
kons ukcijas,
p z.:
é as
palie-
ka
(paliko)
suiny
s eika
i
siinus
(pa)lieka)
(pa)liko)
s eikas.
Bal y
i
sla y
kalbu
eiksmaZodZio
o my
mo ologinés
ekons ukcijos
pag indu
J.
S epano as
(1975:
182
—97)
j ikinamai
pa odé, kad
anzi y iniy
—in anzi y iniy
eiksmazZodziy
opo-
zicija
bu o
p adé a
ealizuo i,
pe g upuojan
ski inga
balsiy
kai os
laipsnj
u in-
ciy
eiksmaZodziu
pa adigmas:
e
laipsnio
o mos
(6e -,
e -
ipo)
bu o
panaudo-
os
anzi y iniam,
o
i
laipsnio
o mos
(bi -
i -
e c.)
—
in anzi y iniam
eiksmui
eikS i.
Véliau
anzi y iniams
eiksmazZodziams
bidinga
eiksmo
kauzacijos
eiks-
mé
bu o
iS ySkin a
specialiomis
p iesagomis
-in i,
-en i,
paskui
i
-din i-,
dy i-,
o
in-
anzi y iniy
eiksmaZodZiy
bisenos
eikSmés
mo ologiniu
odikliu
apo
in iksinés
i
s a
kamieno
o mos". Tuo
laiko a piu
akuza y inés
p edika inio
a ibu o
kons -
ukcijos
okio
ipo,
kaip
g qzina
jj
nelaiminga,
budina
s eciq
gi a,
gimdé
ki dikj
luosa
a
diegia
augalq glezng
u éjo
bi i
ko eliuojamos
su
nomina y inémis
jis
g iz a
ne-
laimingas,
s ecias
bunda
gi as,
kiidikis
gimé
luoSas,
augalas
dygs a
gleinas
ix
pan.
Tik ai
susi o ma us
sang aziniams
eiksmazodziams,
in anzi yyumo
eik’més
po-
zymiu
apo
i
sang azZos
dalely é.
Tuo
biidu
pasida é
galima
ko eliuo i
kons uk-
cijas
da o
jj
nelaimingg
ix
jis
da osi
(=
ampa,
i s a)
nelaimingas;
odo
ji
g azy
i
Jis
odosi
(=
a odo)
g azus;
adina
jj
d auga
i
jis
adinasi
d augas
i
pan.
Kadangi
anzi y iniy
—
in anzi y iniy
eiksmazodZiy
opozicija
uo
me u
bu o
jau
is ySké-
Jusi,
be eik
nekyla
abejoniy,
kad
daugumas
nomina y iniy
p edika inio
a ibu o
kons ukcijy
su
sang aZiniais
eiksmaZodiiais
bu o
da omos
pagal
anks esniy
kons -
ukeijy
su
in anzi y iniais
eiksmazodiZiais
( ap i,
i s i,
a ody i
e c.)
modeli,
o
ne
i§
akuza y iniy
(*da o
sa e
nelaiminga,
* odo
sa e
g azy,
* adina
sa e
d auga).
Tai
pa i ina
i
eiksmazodziy
seman ikos
ski umas:
da y is,
ody is,
adin is
4
da y i
sa e,
ody i
sa e,
adin i
sa e,
ai
iesiog
in anzi y iniai
a i inkamy
nesan-
g aziniy
o my
ko elia ai
(plg.
Jakuliené
1967
:
188).
Sang aziniy
eiksmazodzZiu
panaudojimas
—
ai
éliausias
anzi yyumo
—
in anzi yyumo
opozicijos
i
aku-
za y iniy
—
nomina y iniy
kons ukcijy
ko eliacijos
aidos
e apas,
ebe unkan is
i
Siuo
me u.
3.3.4.
Nomina y iniy
i
akuza y iniy
p edika inio
a ibu o
kons ukcijy
ko e-
liacija
biidinga
i
ki oms
ide.
kalboms
jau
seniausiais
jy
aidos
laiko a piais.
Dau-
**
Del
Siu
kamieny
in anzi y inés
eikSmés
susida ymo
Z .
S ang
1942
:
131
.,;
1966:
338
.;
Tonopos
1961:
57;
Kazlauskas
1968:
316
.
3
G e a
bi .
k.
1.
o my,
ik
daug
e iau,
pa a ojama
i
es.
bei
bis.
1.
eik.
da-
ly iy
a dininky,
p z.:
a)
es.
|.:
dziaukis
pa i
u in i
kasni
ZemR
II
168
;
(kaimie iai)
didzia osi
u j
oki
ikéjimq
VaiZgRR
1
50;
De eika
skundziasi
si guliuojas
C MS
206;
b)
bis.
1.:
lapé...
dziaugési
u ésian i
ga dy
pus y i
LTR;
dziaugési
isiems
lie-
Zuyj
su ixigs
i
pong
nu aminsigs
ZemR
III
383;
jis
ne
dziaugés
galésiqs
iS ies i
kojas
SRagR
III
63;
ka iais
i
ne .
daly iu,
p z.:
A gi
jus
kesi és
aip
ba ami?
Alk;
as
k ailys
dziaugiasi
muSamas
Kps.
Ski ingai
nuo
kons ukcijy
su
aziniais
eiksmazo-
dziais
daly iai
Cia
y a
iSlaike
a i inkamy
laiky
eikSmes.
Taéiau
es.
1.
eik.
daly ius
i8
Sin
kons ukcijy
in ensy iai
s umia
naujesnés
pusdaly iy
o mos;
g e a
dziaukis
gaungs
isigaléjusios
daug
p oduk y esnés
d¥iaukis
gaudamas
ipo
kons ukcijos,
plg.
da :
nesidziauk
pi mas
pjaudamas
LTR;
piemuo
apmauduojasi
negalédamas
Zasy
i
a izy
is a y i
S
(LKZ
1
201)
i
pan.
Tiek
daly iai,
iek
i
su
jais
ko eliuojami
pusdaly iai
gali
p iklausy i
i
nuo
jausminés
biisenos
eiksmazodziy
eikme
u-
inciy
Zodziy
junginiy,
p z.
bi i
laimingam
=
diiaug is,
plg.
mes
bu om
laimingi
pabaide
pauks i
C R
II
9;
a¥
laimingas,
jus
ma ydamas
G u
ABP
1048.
Pusdaly is,
kaip
Zinoma,
y a
speci iné
an acilio
eiksmo
aiskos
p iemoné.
Tad
jo
sk e bimasis
i
Sias
kons ukcijas
(kaip
i
i
4.1.
miné us
a i inkamus
pasa-
kymus
su
aziniais
eiksmaZod/iais)
aiSkiai
odo
kalbamy
kons ukciju
y8i
su
daly iy
a dininko
o my
a ojimu
an aciliam
eiksmui
eik& i.
Pa yzdZiui,
j
okiy
pasakymy,
kaip
nesigailési
anks i
kéles
||
keldamas
idine
s uk i a
ieina
sakiniai
( u)
nesigailési
i
( u)anks i
a sikelsi,
ku iy
san yki
galima
in e p e-
uo i
d ejopai.
Pi muoju
a eju
an asis
sakinys
uzZims
p opozicinio
objek o
po-
zicija,
i
kons ukcija
bus
sinonimiska
nesigailési,
kad
anks i
a sikélei?.
An uoju
a eju
abu
sakiniai
bus
siejami
ik
subo dinacijos
san ykiu,
i
kons ukcija
bus
sinonimi8ka
kai
(jei,
kad)
anks i
a sikelsi,
nesigailési
(laiko,
salygos
a
p ieZas-
ies
eikSmés
Siuo
a eju
né a
sin aksinés
i
p iklauso
nuo
kon eks o,
Z .
au .
1964:
66
.).
Taip
pa
homonimiskos
i
a i inkamos
kons ukcijos
su
ne .
da-
ly iais,
p z.:
a na
alps a
gi iama
LTRn
285.
Daznai
uz enka
daly i
su
p iklau-
somais
ZodZiais
nukel i
po
eiksmazodzio,
kad
an aeili
eiksma
ei8kian ia
kons ukcija
pa e s ume
p opoziciniu
objek u,
plg.:
jaunas
edes
nesigailékis
—
uzaugs
sins
kaip
b oliai
i
nesigailési
anks i
kéles
i
anks i
edes
(LK
Il
24).
Tagiau
i
kons ukcijose
su
pos poziciniais
daly iais
an aeilio
eiksmo
eik’mé
daZnai
es i
jauciama.
Ji
ypa
i& ySkéja
ada,
kai
kons ukeija
suda o
nesang aZiniai
eiksmazodzZiai
(siel a au i,
apgailes au i,
nus eb i,
dejuo i
i
pan.)’.
4.2.2.
No s
Siuo
me u
nomina y inése
daly iy
kons ukcijose
dazniausiai
ci-
na
sang aZinés
emocinés
bisenos
eiksmazodziy
o mos,
agiau
jos
né a
labai
senos.
Ta mése,
au osakoje
i
senuosiuose
aS uose
andame
be eik
isu
jy
nesang aZi-
nius
a i ikmenis,
a ojamus
a
pa ia
jausminés
biisenos
eikSme,
plg.
nuej
oliau
dziaugdamas
M ce
(MLLG
VI
66),
u
nejuok
i
a gs’o
Zmogaus
Lp
(LKZ
Ill
421),
didziuoja,
nea eina
Jnsk
(LKZ
IU
494);
wa dome...
nosj
iddn ’
ne
ge é y
(=
gé é ysi)
Kwépimosse
DP
56845;
neke u
baisé i
(,
bijo i*)
LKZ
I,
567;
a¥
gés u
J
(LKZ
T
280);
ko
u
gqs i?
J
(LKZ
Ul
152);
nesielok
PK.
593°;
okios
o mos
eina
i
nomina-
y inése
kons ukcijose,
p z.:
negailék
pame es
Nj
(LKZ
Il
152).
Sang azos
dalely-
é
Gia
ne u i
jokio
linksnio
eik’més
i ,
be
abejo,
negali
bi i
gene ixkai
susijusi
su
®
A imi
Gia
miné iems
y a
i
daly iai
bei
pusdaly iai,
nusakan ys
modalinés
(da¥niausiai
e inamosios)
eik3més
Pp edika y
u ini,
p z.:
jis
kal as
nepasi ipines
laiku
ge y
da bininky
padé-
Jéju
susi as i
JablRR
IL
191;
nege ai
Pada iau,
au
a sakiusi
L
UE
158
(gali
bi i
i
a sakydama),
Z .
da
au .
LKG
I
381.
*
Sen.
aS uose
pagal
kons ukcijy
su
aziniais
bei
modaliniais
eiksmazodiziais
pa yzdi
Siuo
a eju
ka ais
pa a ojama
i
bend a is,
p z.:
Esch
gailios
giwen i
po
akim
Duk e u
He h
B B
I
Moz
27,
46
(Mich
e d euss
zu
leben).
Y
§
Dél
o
aomojoje
kalboje
kons ukcijos
su
Siais
eiksmazodziais
daznai
isski iamos,
p z.:
Balsiy
Pe as
su
P anaiéiu
nus ebo,
pama e
u guje
ienu
ki u
g iidy
Myk-Pu R
VI
11;
Kaimynai
dejuoja,
susilauke
bédos
LKZ
VIL
188.
®
Placiau
apie
ai
Z ,
Jakuliené
1968:
29-31,
ku
duo a
daug
a i inkamy
o my
i§
senujy
as y.
38

daly inés
kons ukcijos
s uk i a.
Reikia
su ik i
su
A.
Jakuliene
(1968
:
14),
kad
ji
y a
iesiog
eiksmazodzio
in anzi y umo
papildomas
odiklis,
p adé as
délio i
p ie
emocinés
bisenos
eiksmazodZiy
jau
sang aziniams
eiksmazodziams
susi o -
ma us
i
i us
a ski a
mo ologine
o my
g upe.
PanaSiai
sang azZos
dalely é
bu o
p idé a
i
p ie
daugelio
ki y
in anzi y iniy
eiksmazodziu,
p z.:
gul is,
klaup is,
s o is,
lik is
i
pan.
Toki
pa
p ocesa
galima
jZi e i
i
la iy
kalboje,
ku
g e a
san-
g aziniy
bi ies,
p iecd ies,
b ini ies,
smie ies
i
pan.
o my
sen.
aS uose
i
a mése
da
pasi aiko
i
nesang aZiniu,
p z.:
Gl icko
sie a,
bidama
un
d ebedama
Mo k
5,
33,
Mancelio
sa u
@ u
bis am
Pos
II
114
(ME
I
305);
smeja ,
jaudis,
dziesminai
(ib.
H
906);
pig.
aip
pa
sang azos
dalely és
p idéjima
p ie
ki y
in anzi y iniy
eiksmazodziy:
up ies,
kus é ies,
sés ies,
gul ies,
s d ies
e c.
(Endzelins
1951:
987-8).
4.2.3.
Visai
panasy
aizda
ma ome
sla y
kalbose,
ku iy
seniausiuose
pamink-
Juose
jausminés
bisenos
eiksmazodziy
sang azinés
o mos
da
u i
pusiau
ana-
li ini_
pob idi
(bopkoscxuii-Kysneyos
1965:
288—9).
G e a
ju
ka ais
i gi
da
a ojamos
a i inkamos
nesang a inés,
plg.
s.
sl.
plaka i
i
plaka i
se;
Zali i
ix
s iali i
si;
ega i
i
oga i
se
(Ha anek
1928
:
120
.),
ku ios
sa o
eik’me
be eik
nesiski ia
(kaip
i
os a i
||
os a i
se
~
lie.
lik i
||
lik is),
i
ik
kai
ku ie
okie
eiks-
mazodzZiai
(p z.
s.
sl.
uboja i
se,
sméja i
sg)
jau
ne u i
nesang aziniy
a i ikmenu.
Nomina y inése
kons ukcijose
y auja
sang aZinés
o mos,
p z.,
s.
us.
comcaaucu
omcenas®
Vn.
190, xe
yOosuaca
Kuasa
Osa
umywe
Jlapp.
160
(Tlo e6us
1958:
157),
no s
galimos
i
nesang azZinés,
p z.:
dosead
moHosbMb
NaNADHUED
Yiu
{ib.)
Sang azos
o man as,
da
iSlaikes
a ski o
a nybinio
ZodZio
pozicija
sakinyje,
ia
pagal
sa o
unkcija
isai
a i inka
bal y
k.
sang azZos
dalely e.
Kad
bal y
i
sla y
k.
nomina y inés
kons ukcijos,
p iklausomos
nuo
emoci-
nés
biisenos
eiksmaZodZiy,
i8
p igim ies
né a
susijusios
su
sang aziniy
o my
a oji-
mu,
pa i ina
ki y
ide.
kalby
a i ikmenys.
S.
g aiky
kalboje
daly iy
nomina y ai
eina
su
isai
okios
pa ios
eikSmés
eiksmazodZiy
medialinémis
o momis,
plg.
Hoa o
...
l w
,,dziaugési
ge ias*
Od.
IX
353;
yéynSac
T&
Soph.
Ph.
1021
»dZiaugiesi
gy enas“
i
pan.
(Kiihne
1870:
616,
619—20;
Schwyze -Deb unne
1975:
392
—3).
J.
S ahlis
(1907:
737),
komen uodamas
okius
pa yzdzius,
pab ézia
daly iy
pi mine
p edika ine
eikSme
(u sp iinglich
p adika i e
Bedeu ung);
pana-
Siai
aiSkina
Sias
kons ukcijas
i
Meille -Vend yes
(1952:
613),
iSkeldami
ju
a pini,
pe einamaji
pobidi.
Kaip
i
a i inkamose
bal y
i
sla y
k.
kons ukeijose,
emocinés
bisenos
p ieZas is
Cia
ka u
y a
i
jos
u inys.
Taip
pa ,
kaip
lie u iu
kalboje,
s.
g ai-
kuk.
daly iai
(i gi
nuo
Home o)
siejami
su
,, enkin is,
so in is“
eikSmés
eiksma-
ZodZiais,
pyz.:
émel
é&pmnoay
é¢
dAAHAOUG
Sedw es
paz.
,,kai
pasi enkino
(pa-
siso ino)
ienas
ki a
ma a
(ma ydami)“
Il.
XXIV
633!
(Schwyze -Deb unne
ib.
393).
S.
indy
kalboje
daly iu
nomina y ai
su
Jajj-
,,gédy is“,
nand-
,,d%iaug is“
i
pan.
eikSmés
Sakny
eiksmazZodziais
zymi
a i inkamy
a ek u
pag inda
isai
aip
pa ,
kaip
lie u iy
a
s.
sla y
kalbose,
plg.:
na
lajjasa
e am
b u dnah
,,nesigédiji
aip
kalbas?“
Pa ic.
U1,
15,
17;
nananduh
siddhahd yah
,,dziaugési
i ykde
ke inima“
Ka has.
20,
99
(Speye
1886:
373;
1896:
63).
Ne gi
lo yny
kalboje,
ku
daly iy
a -
osena
ge okai
siau esné,
su
eiksmazodziu
gaudeo
,,dziaugiuosi“
ka ais
eina
da-
ly io
nomina y as,
p z.
:
gauden
pe usi
sanguine
a um
Ve g.
Geo g.
2,
510
,,dziau-
giasi
apsipyle
b oliy
k auju“
(Schmalz-Ho mann
1927:
589).
Visa
ai
leidzia
many i,
kad
nomina y inés
kons ukcijos
su
emocinés
biisenos
eiksmaZodziais
y a
pag is os
Siy
eiksmazodZiy
s a y ine
eikSme
i
eiksmazodi-
niy
a daZodziu
( éliau
i usiy
daly iais
sensu
s ic o)
pusiau
p edika ine
a ose-
na,
ku ios
Saknys
siekia
ide.
kalby
bend ys és
laikus.
Sang aZiniy
o my
iSpli imas
bal y
i
sla y
kalbose
Gia
y a,
be
abejo,
élesnés
kilmés
pa alelus
eiSkinys.
VD
genezei
ap a i
pa yzdZiai
su
emocinés
bisenos
eiksmaZodziais
y a
s a bis
uo,
i
*°
Pig.
J.
Ralio
i
k .
ye ima:
,,Kai
ienas
ki o
abudu
jie
p isiZi i éjo
lig
so iai*
(Hlome as
962:
522).
39
kad
juose
aki aizdziai
iS ySkéja
jungiamoji
g andis
a p
nomina y iniy
apoziciniy
kons ukcijy
i
labiau
cen alizuo y
VD
ipo
junginiu,
ku iuose
daly is
ep e-
zen uoja
nuo
eiksmazodzio
p iklausoma
p opozicinj
objek a.
4.3.
Kons ukcijos
su
pe cepcijos
i
in o macijos
eiksmazodiZiais
4.3.1.
Kons ukcijose
su
Pe cepcijos,
mas ymo,
in o macijos
eiksmazod¢iais
daly is
a ba
daly iné
Zodziy
g upé
nusako
eiksmazZodiio
u inj.
Tokie
VD,
kaip
jau
miné a,
daZniausiai
da omi
su
sang aZiniais
eiksmazZodZiais.
Kons ukcijos
su
nesang azinémis
o momis
kai
ku iy
y iné ojy
laikomos naujesnémis
(Tangl
1928:
50;
Mappa
1962:
36).
Ta iau
y a
duomeny
many i,
kad
i
su
Siu
eik8miy
eiksma-
zodziais
daly iai
bu o
siejami
jau
Ziloje
seno éje,
da
p ie¥
sang aziniy
o my
susi-
da yma.
Zemaiéiy
i
aka y
aukS aiciy
a mése
nesang aziniai
pe cepcijos,
mas y-
mo,
ypa¢
in o macijos
eiksmazod/iai
ie omis
gali
suda y i
VD
aip
pa ,
kaip
san-
g aziniai:
pag e iui
su
b olis
sakos
a éjes
pasakoma
i
b olis
sako
a éjes4,
XVI—
XVII
a.
aS uose
andame
apie
40
VD
pa yzdiiu
su
nesang azinémis
eiksmazodziyu
o momis
(apie
9%).
Siau és
y y
Lie u oje
VD
Siuo
me u
be eik
ik
su
nesan-
g aziniais
eiksmazodziais
i
eda omas?2,
Cia
nomina y inés
daly iy
kons ukcijos
nea ski iamai
susijusios
su
daZnai
einan ia
po
y
pa iy
eiksmazodziy
ne iesiogine
nuosaka,
ku i
sa o
uoZ u
y a
Pag is a
seno iSka
p edika ine
daly iy
a osena
(au .
1970:
6—12;
1977:
18¢ .).
Sunku
pa iké i,
kad
isi
y y
aukS ai iy
VD
su
nesan-
g azinémis
o momis
ba y
naujada ai,
juoba
kad
ki ais
a ejais
Siose
a mése
san-
g aziniai
eiksmazodiZiai
labai
papli e
i
ne gi
s umia
i8
ya osenos
a i inkamus
nesang azinius
(plg.
kyla
—
keliasi,
i s a
—
e ciasi,
kin a
—
kei¢iasi
i
pan.).
Be
o,
laikan
VD
su
nesang aZiniais
pe cepcijos
bei
in o macijos
eiksmazZodiiais
naujada ais,
juos
eiké y
g ieZ ai
a ibo i
nuo
VD
su
emocinés
biisenos
eiksmaxo-
dZiais,
no s
jy
sin aksinés
s uk i os
a imumas
aki aizdus.
VD
su
nesang azinémis
o momis
(g e a
sang aZiniy)
a ojamas
i
la iy
kalboje,
plg.
zindju
e u
Klausijusi
(Bielens ein
1863:
377);
ce éja ...
paéduxi
ME
1
375;
duomddams
iens
pa s
esus
(Endzelins
1951:
1009).
A i inkamy
pa yzdziy
an-
dama
i
sla y
kalby
senuosiuose
paminkluose
(plg.
To e6ua
1958:
156
.;
Vond ak
1928:
406;
Gebaue
1929:
597).
4.3.2.
Ypa
pazymé inos
pa alelés
su
*men
Saknies
eiksmaZodiiais.
Nesang a-
zinés
eiksmaZodZio
moné i
o mos
sla y
kalbose
gali
suda y i
okias
Pacias
nomina-
y ines
kons ukcijas,
kaip
i
Siuo
a eju
y aujan ios
sang azinés,
P z.:
s.
sl.
moné-
ache
dcho
ides e
Ma
Luk
24,
37
(Riiziéka
1963:
193;
g .
eks e
—
in ini yyas:
edéxo y
...
Secpei );
s.
Sek.
mnieSe
oklamajic
ébdna
H ad.
130a
(Gebaue
1929:
597),
plg.
kons ukcijas
su
sang .
o momis:
s.
sl.
muni d
se
imy
Ma
25,
29;
s.
éek.
mnis
sé
kipé
DalC
50
(Gebaue
ib.)
i
pan.
Pagal
Pag indinj
na j
—
eiksmazodj
okios
kons ukcijos
ne
e imologigkai
su ampa
su
lie u iSkomis,
ik
pas a osiose
labiau
y auja
many i
nesang azinés
o mos,
a ojamos
su
j ai iy
laiky
daly iais,
P z.:
jis
mané
daugiau
Zings
VeinR
V
250;
gali
many i
pakliu es
a p
ga siy
dak a y
C R
IX
93;
numanau
nieko
ge o
negausigs
gi dé
Kip
(MLLG
I
75)
i
pan.
(plg.
manosi
sapnuojan i
LKZ
VIL
832;
manosi
ge biamas
Tl,
z .
aip
pa
senuju
as u
Pa yzdZius
2.2.1.1.).
VisiSkai
iden igkas
kons ukcijos
ipas
su
os
pa ios
Saknies
i
eik3més
eiks-
mazodziu
man-
paliudy as
sen.
indy
kalboje
(nuo
Rig edo),
P zZ.:
sémam
manya e
*
Lie u iy
kalbos
dialek ologinio
a laso
ka o ekoje
okiy
pa alelios
nesang aziniy
o my
a osenos
a ejy
y a
uZ iksuo y
ig
Plingés,
Palangés,
Vainu o,
Tilzés,
Rie a o,
Uz en io,
S ul-
gil,
T yskiy,
Ku sény,
Silalés,
Silu és
i
k ,
apylinkiy.
*
Duomenis
apie
VD
su
sang azinémis
i
nesang azinémis
eiksmazZodziy
o momis
papli-
ima
a mése
(su
ka og a ine
schema)
Z .
au ,
1977:
17.
40
papi dn
,,soma
mano
gé es“
RV
X
85,
31%.
L.
Renou
(1936:
37),
komen uodamas
okius
pa yzdZius,
nu odo,
kad
seniausiuose
eiliuo uose
eks uose
daly is
Gia
es i
da
gana
nep iklausomas
nuo
eiksmaZodiio,
i
jy
susijungimas
j
iena
kons uk-
cija
i yks a
éliau.
Ki aip
sakan ,
daly is
Gia
da
iS
dalies
y a
iSlaikes
sena
nomina-
linio
p edika o
unkcija.
Panagiai
kaip
man-
Veduose
su
daly iy
nomina y ais
ka ais
a ojami
i
d s-
,,ma y i“,
chad-
,,a ody i“,
id-
,,zino i*
Sakny
eiksmaZodZiai
(Renou
1936:
10,
37).
Tokia
pa
a osena
paliudy a
i
A es oje
(Reichel
1909:
330
—
1),
ku
a i-
inkamos
kons ukcijos
i gi
da omos
su
medialinémis
man-
o momis,
p z.
naéda
manye e
jayn d
,,nich
geschlagen
zu
sein
e mein “
Y .
10,
71.
Tai
odo
indoi a-
niska
Siu
kons ukcijy
kilme.
S.
g aiky
kalboje
daly iy
nomina y ai
siejami
su
okiais
pe cepcijos
i
mas ymo
eiksmaZodzZiais,
kaip
ga oua
,,a odau“,
*cidw
,,zinau“,
aicdd oun
,,jauciu~,
yuyyeoxw
,,pazis u,
suzinau“
i
pan.,
plg.
od:
.:.de ypé oc
A is .
Plu .
962
,zZinok
...
p iéjes“;
obx
aicdd eode
eana edue o .
Xen.
His .
7,
1,
12
,,a
ne-
jau ia e
apgaunami?“
(CoGonesckui
1948:
347;
Chan aine
1953:
326;
Schwy-
ze -Deb unne
1975:
396).
A i inkamy
kons ukcijy
su
daly iais
(g e a
ip as iniy
su
in ini y ais)
pasi aiko
i
lo yny
kalboje,
p z.:
sensi
medios
delapsus
in
hos es
Ve g.
A.
2,
377.
Meille -Vend yes
(1952:
616)
jas
lygina
su
g aikiSkomis,
a¢iau
ki i
au o iai
laiko
g ecizmais
(Kiihne -S egmann
1912:
702—3),
no s
i
susida iusiais
pagal
o iginaliy
pasakymy
su
emocinés
bisenos
eiksmazZodZiais
pa yzdji
(Schmalz-
Ho mann
1928:
588—9).
4.3.3.
Cia
paminé os
giminisky
kalby
pa alelés
leidzia
many i,
kad
nomina y-
inés
daly iy
kons ukcijos
su
pe cepcijos
bei
mas ymo
eiksmazodZiais
y a
o-
kios
pa
seno iSkos,
kaip
su
emocinés
biisenos
eiksmaZod/Ziais.
I§
jy
ma y i,
kad
ne gi
ie
pa ys
pe cepcijos
eiksmazodzZiai
ki ados
galéjo
ei i
i
su
eiksmazZodiniy
a daZodziy
( éliau
—
daly iy)
nomina y u,
i
su
akuza y u
—
des is
a
jy
subjek-
as
bu o
as
pa s,
kaip
asmenuojamosios
eiksmazZodzio
o mos,
a
ski ingas.
Pa yzdziui,
jau
miné as
eiksmazodis
many i,
u édamas
ski inga
nuo
daly io
subjek a,
suda o
GD,
o
u édamas
iden iSka
subjek a
—
VD,
plg.:
Kas is
mané
ja
miegan
SRagR
III
124
(s.
a’ .
—
su
daly iu:
numane
iauna
Ka aliu
...
gimmusi
B P
I
152,
Z .
au .
1974:
217)
i
jis
ik ai
mané
niekam
nesakysigs
K é AP
148;
galé y
bi i
i
Kas is
mané
miegas.
Lygiai
aip
pa
san ykiauja
a i inkamos
Saknies
eiksma-
zodzio
suda y i
GD
i
VD
s.
sla y
kalboje,
ku
g e a
GD
moné osa
Ze
i
o
d uziné
ses e
Luk
2,
44
(Vece ka
1961:
57)
u ime
jau
miné a
monéache
dcho
ides e
Ma
Luk
24,
37, L.
Renou
(1936:
10)
nu odo
okia
pa
kons ukcijy
su
man-
Saknies
eiksmaZodZiu
di e enciacija
Vedy
p ozoje,
plg.:
is han am
manye a
,,(p ie’q)
s o in i
mano“
i
sa
i icano
’manya a
TS
VI
6,
5,
1.,,jis
i& uS in as
(iS a gin as)
mané
(jau ési)‘‘*.
S.
g aiky
kalboje
eiksmazZodZiai
*cide
,,zinau“,
aicdd o a
,jau iu“,
Aéym
,,sakau“
i
pan.
aip
pa
galéjo
bi i
siejami
i
su
akuza y u,
i
su
nomina y u
(p iklausomai
nuo
subjek o
iden iSkumo,
Z .
Co6onescKkuli
1948:
346—7;
Schwyze -Deb unne
1975:
394
i
396).
Lie u iy
kalboje
su
eiksmazZodZiais
egé i,
jaus i, Zino i,
sup as i,
dimo i,
a i,
a min i,
iké i,
saky i
i
pan.
VD
g e a
GD
a ojamas
jau
nuo
XVI—
XVII
a.
as-
y,
plg.:
;
I
egeio
ghi
wissos
Smonis
waikschczoien i
B B
Apd
3,9
—
Schis
mui inikas
egedams
...
p apulsens
...
p ades
...
mels isi
B P
IL
363;
Nesa
kas
szinna
ghi
ischmin inga
alba
du na
busen i
B B
Pam
2,
19
—
szinau,
passilikses
i
pas
iusu
wissu
(su
iumis)
buses
B B
Filip
1,
25;
48
Plagiau
apie
ai Z .
Delb iick
1888:
104;
Whi ney
1889—
1964:
268;
Ilepun
1883:
27—8;
Speye
1896:
63;
Macdonell
1955:
298;
ypa
Oe el
1926:
25
i
Renou
1936:
10—11,
37 su
olesne
li .
Kons ukcijos
su
Siuo
eiksmazZodziu
ypa
p oduk y ios
B ahmanuose,
ku ,
pasak
L.
Renou
(ib.
10),
jos
a ojamos
kaip
am
ik os
pas o ios
o mulés.
14
Daugiau
okiy
pa yzdziy
Z .
Oe el
1926:
25.
41
A mink
mana
Giwenima
Weia
san i
B B
Job
7,
7
—
né mena
ka dlumi
éssqs
DP
58633.
E
esch
aw
nesakiau,
schi
man
nieka
ge o
nep a akauien i
B B
I
Ka
22,
18;
Negu
sakiey
mén
...
su
Diewu
kalbis
AK
6215,
Pagal
subjek o
iden iskuma
ski iami
GD
i
VD
su
uo
pa iu
nesang aZiniu
eiksmaZodiiu
ka ais
eina
ne
iename
sakinyje,
p z.:
Nesa
ghis
egeia
Ka aliumi
nebebusens,
i
Saina
nog
sdwens
a pilancze
B B
I
Mak
155.12;
Nuo
u
pa iy
eiksmazodziy
p iklausanéiy
nomina y iniy
i
akuza y iniy
kons ukeijy
ko eliacija
susijusi
su
siy
eiksmazZodziy
seman ika.
Daugumas
pe -
cepcijos
eiksmazodziu,
kaip
i
a ek y
eiksmazZodZiai,
ik
p igim ies
galéjo
eik& i
i
subjek o
psiching
bisena,
i
i
am
ik a
pe cepcijos
objek a
nuk eip a
ak y y
psi-
chinj
p ocesa.
Pa yzdziui,
gal o i
i
daba
gali
eik& i
i
,,bu i
susimas iusiam“,
i
»mas y i
(apie)
ka
no s“
(plg.
LKZ
II
87);
panasiai,
ma y ,
biisenos
eik’me
bu o
a ojamas
i
many i,
plg.
daug
mananciy,
mazai
iSmanandiy
E zy
(LKZ
VIT
831),
a i inkamas
s.
ind.
man-
eik¥mes
(Cappele
1955:
318
—9)
i
ekons uojama
*men-
»denken,
geis ig
e eg
sein“
(Poko ny
1959:
726—7);
dél
senos
in anzi y inés
sl.
moni d:
moné
eik&més
Z ,
da
Ku y owicz
1964:
79.
Psichinés
bisenos
eikSme
odo
i
daugelio
ki y
pe cepcijos
eiksmazodzZiy
e imologija
bei
a osena.
Nomina-
y inés
kons ukcijos
su
Sia
eikSme
u indiais
pe cepcijos
eiksmazodiZiais
pagal
i
sen.
aS uose
VD
daug
ku
sunkiai
a ski iami
nuo
p edika iniy
daly iu,
einangiy
ne iesioginés
nuosakos
o momis,
ypaé
ada,
kai
a p
eiksmazodzio
asmenuojamo-
sios
o mos
i
daly io
da oma
pauzé.
B olis
sako
|
éjes
(bu es)
ipo
pasakymai
ypaé
dazni
Siau és
y y
Lie u oje
(Z .
au .
1977:17
.).
PaZymé ina,
kad
i
XVI-XVII
a.
aS uose
po
nesang azinés
eiksmazodZio
saky i
o mos
p ie¥
daly i
daZniausiai
eina
pauze
odan is
sky ybos
Zenklas,
PVZ.:
mo e ischkes
...
a eia
sakidamas
|
An-
gelu
weida
egeiusias
VEE
67;,
Luk
24,
22—23
( nd
sagen
|
sie
haben
ein
gesich e
de
Engel
gesehen
"8;
kaip
galli
saki i
(nub auk a
-es)
manne
milins
B B
Teis
16,
14
(Wie
kans u
sagen
|
du
has
mich
lieb),
ka ais
pana¥iai
ski iamos
i
kons ukcijos
su
ki ais
eiksmaZodZiais,
PVZ.:
ieng
ik ai
zino u
|
essq
d augis en
schwen uiu
p i-
im i
MT
108*,;
p assides i
iau
dumo i
|
Diewop
no is
p isiwe s i
B GD
LXVI,
10,
Z .
da
2.2.1.2.
Po
sang aziniy
pe cepcijos
eiksmazodziy
XVI-XVII
a.
eks uose
sky ybos
Zenklai
pa a o i
mazdaug
40
kons ukcijy
(apie
10%),
plg.:
I
pa sai
sakes
|
ne u ins
ku
galwa
sawa
pakisch i
B P
1
123;
ischalkusiam
Sapnije
egisi,
walgans
...
i oschkusiam
sapnije
egissi,
ge ens
B B
Iz
29,
8
( dume
|
das
e
esse...
das
e
incke);
kaip
kada
wienas
...
apsiszade u
|
no is
usch
i s
wissus
walgi i
MT
(PM)
32-322
i
pan.
No s
sky ybos
Zenklus
dia
galéjo
suges ijuo i
e éjy
naudo i
o iginalai,
a¢iau
palygin i
daznas
jy
a ojimas
odo,
kad
senujy
as y
au o iai,
ma y ,
jau é
kai
ku iu
daly iu,
einan iy
po
Ppe cepcijos
a
in o macijos
eiksmazo-
dziu,
p asminj
sa a ankiskuma.
Tokiuose
senyjy
as y
pa yzdZiuose,
kaip
i
a i in-
kamuose
daba iniy
a miu
pasakymuose
(b olis
sako(s)
|
bu es
a
mano
|
iska
gi déjes)
daly ius
galima
laiky i
i
sa a ankiSkais
ne iesioging
kalba
a
pe cepcijos
u inj
nusakandiais
p edika ais,
i& iedéjusiais
ig
seny
nominaliniy
sakiniy!’.Ma y ,
g e a
okiy
asinde iniy
eiksmaZodiniu
pasakymu,
kaip
b olis
sako
(mano)
:
se gu
||
se ga,
ku iy
a chaiSkumas
neabejo inas,
nuo
seniausiy
laiku
bu o
a ojami
i
a i inkami
nominalinio
ipo
pasakymai,
p z.:
b olis
sako
(mano)
:
se gqs,
ku ie
+
Pilg.
DK
jau
su
sang azine
o ma:
sakéis
man
...
kalbas?
65—66.
Daugiau
pa yzdziu
Z .
2.2.1.1
i
au .
1974;
211-24,
16
MP
1648,
as
Pa s
eks as
jau
be
sky ybos
Zenklo:
sdkidamos
Angelu
weyda
egeiusios.
17
Pla iau
apie
VD
ySius
su
p edika ine
daly iy
a osena
i
au ,
1970:
10;
1977:19
..
42
i
padéjo
Cia
kalbamy
nomina y iniy
kons ukcijy
pama a.
S ip éjan
sakinio
cen -
alizacijai
i
hipo ak iniams
ySiams
a p
jo
daliy,
pagal
ki y
p edika inio
a ibu o
nomina y iniy
kons ukcijy
pa yzdi
eiksmaZodis
su
daly iu
bu o
susie as
i
glaudu
4n onacinj
i
p asminj
junginj.
Tuo
biidu
VD
su
pe cepcijos
bei
in o macijos
eiks-
mazodZiais
i o
p edika inio
a ibu o
kons ukciju
a ian ais.
ApzZ elgus
a ski us
nomina y iniy
kons ukcijy
ipus,
is ySkéja
ju
gene iniai
yiai
su
bend ais
ide.
sin aksiniais
modeliais.
Kons ukcijos
su
aziniais
i
emocinés
‘pusenos
eiksmaZodjZiais,
is o iSkai
Zi in ,
a i inka
p edika inius
a ibu us,
nuo
Zilos
seno és
a o us
su
ki ais
biisenos
(s a y iniais)
eiksmazodZiais.
Veiksmazo-
dinio
a daZodZio,
éliau
i usio
daly iu,
nomina y as
jose
u éjo
an ojo,
subo di-
nuo o,
p edika o
unkeija.
Kons ukcijy
su
pe cepcijos
bei
in o macijos
eiksma-
Zodziais
pag inda
suda o
jausmo,
min ies
a
kalbos
u inj
eiSkian ys
daly iai,
ki-
ados
éje
elia y iai
sa a ankiSkais
nominaliniais
p edika ais.
Sie
eiksmaZod7iai
su
daly iais
j
glaudZias
VD
kons ukcijas
susijungé
éliau,
i
iek
lie u iy,
iek
ki-
ose
giminiSkose
kalbose
(p z.
s.
indu,
s.
g aiky)
ia
da
galima
iZii é i
daly io
sa-
a ankiSkesnés
a osenos
pédsaky.
44,
Kons ukcijos
su
pasy inémis
o momis
4.4.1,
Pag indinis
modelis,
pagal
ku j
i o min as
VD,
bu o
nomina y inés
p e-
dika inio
a ibu o
kons ukcijos
su
s a y iniais
eiksmaZodZiais.
Kaip
jau
miné a,
jos
i
seno és
suda é
p ieSp ieSq
akuza y inéms
su
ak y iniais
eiksmaZodZiais.
Akuza y o
i
nomina y o
p ieSp ieSa,
kaip
Zinoma,
y a
susijusi
su
pasy ine
ans o -
macija:
pasak
J.
Ku y owicziaus
(1964:
74,
179
.),
akuza y as
dél
o
i
laikomas
g ama iniu
linksniu,
kad
jis
pasy inéje
kons ukcijoje
y a
p ieSinis
nomina y-
ui
(hos em
occidi :
hos is
occidi u ).
Kol
anzi yyumo
ka ego ija
i
pasy as
lie-
u iu
kalboje
bu o
nesusi o ma e,
nomina y inio
i
akuza y inio
p edika o
a ibu-
‘ o
( esp.
VD
i
GD)
p ieSp ieSa
bu o
isy
pi ma
susijusi
su
ski inga
de i acine
eiks-
mazodzio
eiksme
i
pa ies
linksnio
seman ika,
.
y.
nebu o
sin aksiSkai
g ieZ ai
mo y uo a®.
P adéjus
o muo is
pasy ui,
g e a
akuza y inés
kons ukcijos
su
ak-
y iniais
eiksmaZodZiais
( odo
ji
pik q)
i
nomina y inés
—
su
s a y iniais
(jis
a odo
pik as)
susida é
nomina yyiné
kons ukcija
su
pe i as inio
pasy o
o -
momis
(jis
odomas
pik as),
p ieSiné
akuza y inei
sin aksiniu
pag indu,
p z.:
( é as)
be ia
g iidqa
sausq
:
g iidas
be iamas
sausas
55
pléSia
audinj
ske sq
:
audinys
plé iamas
ske sas
o
pa e é
ji
nelaiminga
:
jis
pa e s as
nelaimingas
33
lauzia
len qa
ske sq
:
len a
lauziama
ske sa
(plg.
sakiniy
su
de i acinémis
bi i,
plys i,
i s i,
laz i
o momis
ko eliacija
3.3.3.).
Kons ukcijy
su
pasy inémis
o momis
nemaZa
andame
XVI-XVII
a.
aS uo-
se,
p z.:
niekas
ne
buwo
a as as
we as
B B
Ap
5,
4;
apsiwilkime
|
idan
niigi
ne-
bu umbime
as i
MT
139*,;;
pa inelis
...
u
bi i
Ponui
schwen as
wadin as
VEE
47,;
sekma
diena eipaieg
bus
schwen a
wadinama
B B
III
Moz
23,
8
(sol
auch
heilig
heissen)
;
ku i
skelbiama
i a
newaisinga
B P
1
332
(=
Il
262).
Visi’kai
aip
pa ,
kaip
a dazodziu,
jose
a ojami
daly iy
nomina y ai,
plg.:
mes
...
pa is
daba
g iekini-
ais
essa
andami
esme
B B
Gal
2,
17
(selbs
Siinde
e unden
wo den);
be nelis
...
G as as
y a
...
besédis
DP
669
(dledion
ies
...
siedzac
We
66)”.
XVI—XVII
a.
aS uose
pasi aiko
VD
i
su
eiksmazodZiu
iké i,
p amany i,
okuo i,
saky i
i
skelb i
pasy inémis
o momis,
p z::
18
Pilg.
A.
Meille
(1934:
359
.),
L.
Renou
(1952:
355-6;
1965:
231—2),
B.
Ha aneko
(1968:
409
.)
min is
apie
sin aksinio
aldymo
silpnuma
i
seman inj
linksniy
pobudj
senojoje
ide.
sakinio
s uk ii oje.
*
Panasiai
B B
V
Moz
22,
22,
MT
83,4,
ChB Apd
5,
39.
43

sudzia
ikims
essi
a eisens
B GD
XXXVI
(52);
Ch is us
...
u e u
p amani-
as
bu i
u is
du
kunu?
MT
(PM)
31% 5;
a s aijmas
akoijmas
es i
Kancze
esan i
B B
8m
3,
2
(abschied
wi d
u
ein
bein
ge echne );
numi alei
j a
sakomi
miega
i
a siilsi
MT
262,,;
nesa
skelbams
essi
giwenans
0
numi ens
essi
B B
Ap
3,
1
(Denn
du
has
den
namen
|
das
du
lebes ).
Visy
siy
eiksmaZodziy
ak y inés
o mos
eina
GD
kons ukcijose,
plg.
nebu u
ikeie
...
Nep ie eli
ieisen i
B B
Je R
4,
12
i
pan.
(Z .
au .
1974:
216
.).
Daba i-
néje
kalboje
VD
su
eiksmazodziy
ma y i,
egé i,
gi dé i,
ody i,
skelb i,
p anes i
i
pan.
pasy inémis
o momis
aip
pa
suda o
p ieSp ieSa
GD
su
a i inkamomis
ak-
y inémis,
plg.:
ma o
ji
einan (j)
:
Jis
ma omas
(be)eings;
odo
Ji
g izusj
:
jis
o-
domas
g izes;
skelbé
ji
a yksian
:
Jis
skelbiamas
a yksigs;
pag eciui
su
daly iy
a dininkais
Cia
ka ais
pa a ojami
i
padaly iai:
jis
ma omas
einan .
4.4.2.
Visai
okiu
pa
bidu,
kaip
lie u iy
kalboje,
nuo
senujuy
as y
su
pasy iné-
mis
o momis
suda omas
i
la iu
k.
VD,
plg.:
ins ika
edzé s
s d us
(Endzelins
1951:
1009)
g e a
a i inkamy
kons ukcijy
su
nelinksniuojamais
daly iais,
pyz.:
iné
na
edzé s
b aucuo
(Valmie a,
Endzelins
ib.
1013),
dzi dé s
be ns
audam
(ib.
1002).
Kad
éia
u ime
a i inkamy
a dazodiniy
p edika inio
a ibu o
kons uk-
cijy
a ian us,
aiSkiai
ma y i
kad
i iS
Siu
la galisky
Pa yzdziy
ko eliacijos,
p z.:
Jys
so us
kaiminus
pada éja
laimeigus
:
kaimini
yka
pada ei i
laimeigi:
mani
i au-
dzéja
py mii
:
es
yku
i audzei s
py mais
i
pan.
(Buk§s-Placinskis
1973:
303).
Tokia
pa
akuza y iniy
i
nomina y iniy
kons ukcijy
p ieSp ieSa_
ma ome
sla y
kalby
senuosiuose
paminkluose,
plg.
s.
sl.
idécho
necos i aego
p é oznosjex a
sje
Ps
Sin
36,
35
(Veée ka
1961:
58)
i
idimo
béase
p eéby aje
p isno
Sup
544,
25—6.
(ib.
65).
Besi o muojan ios
s.
sla y
k.
pe i as inio
Ppasy o
o mos
sa o
s uk i a
i gi
isai
a i inka
bal iSkas,
no s
y a
sma kiai
pa eik os
g aiky
kalbos
(Ha anek
1928:
115
.,
Ve e ka
1961:
73 su
li .).
Pa ioje
g aiky
kalboje
pasy inés
o mos,
su-
da an¢ios
a i inkama
ko eliacija
su
akuza y iniy
kons ukeijy
ak y inémis,
y a
a imos
3.3.4.
miné oms
medialinéms
(Co6ouescxui
1948:
252,
291-2,
345
.;
Schwyze -Deb unne
1975
:
396);
ai
pasaky ina
i
apie
s.
indy
kalba,
ku
jau
nuo
lo yny
kalboje,
plg.:
ego
os
sal as
sis am
Pl.
Rud.
1049
i
omnia
...
sal a
sis en u
ibi
ib.
1359
(Kiihne -S egmann
1912: 293);
aip
pa
su
daly iais:
manda a
dicam
ac a
Asin.
913
i
is
nunc
dici u
en u us
pe eg e
T uc.
84
(Schmalz-Ho mann
1928:
383
—4),
plg.
da
oppugna a
domus
...
nun iaba u
Cic.
Mil.
66
(ib.
608)*2.
Siu
kons-
ukcijy
iSpli imas
lo yny
kalboje
susijes
su
paciy
pasy yo
o my
in ensy ia
a -
osena.
Tuo
a pu
lie u iy
kalboje
pe i as inio
Pasy o
o ma imasis
sus ojo
a si
pusiaukeléje:
ia
pasy as
kai
ku iose
a mése
émé
nyk i
da
i ai
neisigaléjes.
To-
dél
i
VD
su
pe i as inio
pasy o
o momis
labiau
nepapli o,
o
jy
p ieSp ie’a
GD,
no s
i
sin aksinio
pobidiio.
liko
an aeilé.
Daug
didesni
aidmenj
bal y
i sla y
kalby
VD
olesnei
aidai
u éjo
sang aZi-
niy_
eiksmazodzZiy
susida ymas.
Sis
p ocesas
abiejose
kalby
g upése
yko
sa a-
ankiskai,
a iau
u éjo
analogiSkas
p ielaidas
i
bend a
k yp i.
45.
Sang aziniu
eiksmazodZiu
susida ymas
Lie u iy
kalbos
san
g aziniy
eiksmazodziy
genezé
—
sunkus
i
sudé ingas.
Klausimas,
jau
daug
ka y
nag iné as
bei
disku uo as.
Nuo
W.
Po zezi skio
s udi-
jos
(Tlop»kesnuckui
1903),
iS
ka o
sukélusios
gy a
polemika,
Siuo
klausimu
susida-
44
é
pla i
li e a i a,
ku ios
ien
apZ alga
uzim y
daug
puslapiy.
Dél
sang aZiniy
o -
my
kilmés
sa o
nuomiones
y a
iSdés e
J.
Endzelynas
(1901,
1903,
1951
i
k .),
J.
Zu-
ba y
(1904),
E.
He mannas
(1926),
Ch .
S.
S angas
(1966),
J.
O ebskis
(1956),
V.
Maiiulis
(1959),
J.
Kazlauskas
(1968)
i
ki i
bal is ai;
pas a aisiais
desim meCiais
sang aZiniai
eiksmaZodZiai
specialiai
nag iné i
P.
Be nadiSienés
(1961)
i
A.
Jaku-
lienés
(1968)
monog a ijose.
Vis
dél o
Sio
klausimo
da
negalima
laiky i
iSsp es u.
De aliau
iS y us
sang aziniy
eiksmazodziy
o mas
bei
a osena,
ka u
su
naujais
duomenimis
iSkilo
nauju
p oblemy,
sunkinanéiy
jy
kilmés
nus a yma.
4.5.1.
LigSioliniai
y inéjimai
pa odé,
kad
i
da y iné,
i
akuza y iné
o man o
si
eikSmé
siekia
olima
p aei i,
a iau
bandymai
laiky i
ku ia
no s
i§
jy
pi mine
i
i§
jos
is o iSkai
is es i
an aja
neda é
j ikinamy
ezul a y.
Laiky i
pi mine
akuza-
y ine
eik8me
i
kildin i
si
i8
sang aZinio
j a dzio
akuza y o
neleidzia
o ma
i
da y inés
eikSmés
a i ikmenys
ki ose
kalbose:
sl.
si
<
*sei
a ba
*soi,
he .
Si
i
pan.”
Su
akuza y u
bu o
bandoma
spéjamai
susie i
pie y
Zemai iy,
pap iises
a miy
i
s.
a’ y
o ma
se
(He mann
1926:
83
.,
87;
MazZiulis
1959:
13),
a iau
a -
odo,
kad
ji
gali
bi i
paaikinama
naujesniais
Siy
a miy
one iniais
bei
mo olo-
giniais
p ocesais
(Zinke i ius
1966:
331—2,
Jakuliené
1968:
241—2);
dél
jos
seno-
iskumo
abejojo
jau
i J.
Endzelynas
(1951:
914).
Sunku
kildin i
i8
akuza y o
*se
i
s.
p isy
si?°,
nes
uo
a eju
eiké y
many i,
jog
y iniy
i
aka iniy
bal y
kalbose
sang azos
o man as
si
susida é
i8
ski ingy
sa ybinio
i a dZio
linksniy.
A i inkamos
enkli iniy
i a dziy
mi,
i
o mos
aip
pa
a liepia
ki y
kalby
i a dziy
da y ams
(plg.
s.
sl.
mi,
i,
g .
wo ,
oo
(Hom.
o ),
s.
ind.
mé,
é
(Endzelynas
1957:
148).
An a
e us,
iS es i
si
i$
sang aZinio
i a dZio
da y o
i
paaiSkin i
bal y
kalby
sang aziniu
eiksmazodZiu
susida yma,
laikan
da y ine
eikSme
pi mine,
ukdo
ki i
o mos
bei
seman ikos
mo y ai.
Da y inés
eikSmés
si
su iksacija
zemai¢iy
anzi y iniuose
eiksmazodziuose
(p z.,
a as ies
,,sau
as i“
g e a
a si as i
,,dingus
ku
no s,
él
a si as i*
Zinke i ius
1966:
334)
lyg
i
odo
élesnj
suaugima
su
eiksmazodziu
negu
in iksiniy
akuza y inés
eikSmés
o my
(Kazlauskas
1968:
144—145;
Jaku-
liené
1968:
65,
78,
220,
246).
S.
p iisy
kalboje
anzi y iniy
sang aZiniu
eiksmazo-
dZiy
su
da y inés
eik8més
si
a
sin
isai
ne as a
(Jakuliené
1969:
42),
palygin i
siau-
ai
jie
a ojami
i
la iy
kalboje
(Endzelins
1951:
986;
Lepika
MLLVG
I
557).
Lie u iy
kalboje
jie
aip
pa
daug
e esni
negu
a i inkami
in anzi y iniai
sang azi-
niai
eiksmaZodziai.
E.
He manno
(1926:
80
.)
pas ebé as
didesnis
mi,
i
da y inés
eikSmés
daZnumas
XVI-XVII
a.
aS uose,
palygin i
su
akuza y ine,
gali
bi i
pa-
ai’kin as
uo,
kad
o o oninés
j a dziy
o mos
mane,
a e
g ei iau
iSs imé
senasias
enkli ines
i8
iesioginio
objek o
(sin aksinio)
linksnio
pozicijos,
o
labiau
pe i e i-
nés
da y o
o mos
iSliko
ilgiau;
aigi
$i
aplinkybé
i gi
ne e ¢ia
akuza y ine
mi,
i,
si
eik’me
laiky i
naujesne.
4.5.2.
Nepa ykus
apib éz i
ieninga
pi mine
enkli iko
si
linksnio
eikSme,
iS
iso
buyo
suabejo a,
a
8j
enkli ika
galima
laiky i
i a dzio
linksnio
o ma.
S a bia-
me
i
u iningame
A.
Jakulienés
da be
(1968)
i ikinamai
pa ody a,
kad
daba inéje
lie u iu
kalboje
dalely é
si
daZnai
y a
in anzi y umo
odiklis,
ne u in is
linksnio
eik’més.
Ta iau
nea odo
i ikinamas
au o és
bandymas
laiky i
okia
si
unkcija
seniausia
i
nukel i
ja
i
olimus
p abal y
p aci ies
laikus
(1968
:
227—8;
231
.;
Axynene
1968
:
17).
Pi miausia,
sunku
pa iké i,
kad
pi miné
o man o
si
eikSmé
ba y
bu usi
okia
abs ak i.
Tam
p ieS a auja
ipologiniai
mo y ai,
ypaé
sang azi-
niy
eiksmazodziu
susida ymas
sla y,
ge many
i
—
jau
is o iniais
laikais
—
o-
many
kalbose,
ku
ai’kiai
ma y i
sang aZinio
o man o,
sakinyje
dazZnai
da
ebe u-
in io
a ski o
Zod%io
pozicija,
kilmé
i¥
sang azZiniy
i a dziy
akuza y o
bei
da y o
o mu,
o
pa iu
sang aziniy
eiksmazZodziy
seman ika
labai
pana’i
j
bal y
(plg.
kad
2
Dél
o man o
si
san ykio
su
sang aziniy
j a dziy
da y o
o momis
Z .
Top»xesnuckni
1903:
88—9;
Ha anek
1928:
111;
Endzelins
1951:
915;
Maziulis
1959:
11—12;
S ang
1966:
253-4.
23
Dél
Sios
p ielaidos
Z .
Zuba y
1904:
59—60;
Endzelins
1944:
131—2;
1957:
148;
Ha y a-
mek
1928:
114;
MazZiulis
1959:
13.
45
i
ad.
e lexi a
an um
bijo is,
dziaug is,
gédy is
i
pan.
sanda os
bei
eik’més
pa-
aleluma
isose
miné ose
kalby
g upése),
Pa i
anzi yyumo:
in anzi y umo
opo-
zicija
né a
labai
a chaiSka:
ai
odo
iek
seniausiy
ide.
kalby
paminkly™,
iek
i
pa ios
lic u iy
kalbos
duomenys®*.
Ta%iau
s a biausia
y a
ai,
kad
enkli iko
si
is o-
iSkai
neimanoma
a sie i
nuo
mi
i
i,
ku ie
senuosiuose
aS uose,
e ka éiais
i
au-
osakoje,
u i
aiSkia
i a dziy
da y o
bei
akuza y o
eikSme.
Siy
linksniy
eikimé-
daugiau
a
maZiau
jauciama
i
daugelyje
sang aziniy
eiksmazodZiy.
Pazymé ina,
kad
i
ki ose,
ypaé
seniausiai
paliudy ose,
ide.
kalbose
a i inkamy
enkli iniy
j a dziy
o mos
gali
ei i
j ai iais
linksniais.
Pa yzdziui,
s.
ind.
( ed.)
mé,
é,
p ak .
se,
a .
mé,
é,
hé,
sé,
a i inkan ys
lie.
(i
sla y)
mi,
i,
si,
u ine
ik
da y o,
be
i
akuza y o
eikSme
(Delb iick
1888:
205-6;
1893:
462;
Wacke nagel
1930:
471
.,
484);
be
o,
s.
ind.
mé,
é
seman iSkai
a i inka
da
i
gene y a,
0
ay.
hé
—
da
i
abla y a
bei
ins umen alj
(Wacke nagel
ib.;
Ha anek
1928:
112
su
li .).
Bandymai
i8 es i
kai
ku ias
siy
enkli iky
eikimes
(p z.,
gene y ine)
i§
pi minés
da y inés
pasi odé
nesékmingi?®,
He i y
j a diniai
enkli ikai
mi,
i,
Si
(=si), ku ie,
pasak
V.
I ano o
(1965:
230),
iesiogiai
a i inka
lie.
mi,
i,
si,
u i
posesy ine,
da y-
o
(F ied ich
1952:
141—2,
192,
223;
K onasse
1956:
143—6),
o
lu iy
hie ogl.
mi
—
gal
i
nomina y o
eiksme
([ynaescxaa
1969:
72).
Tokiomis
aplinkybémis
labiausiai
i ikima
a odo
p ielaida,
jog
i a diniy
enkli-
iky
mi,
i,
si
a ojimas
j ai iy
links
iy
(ypaé
da y o
i
akuza y o)
eikSmémis
y a
a chaiSkas
eiSkinys,
galba
pa eldé as
ig
y
laiku,
kai
i a dZiy
ne iesioginiai
links-
niai
da
nebu o
mo ologikai
di e encijuo i
(Wacke nagel-Deb unne
1930:
471,
485;
Ha anek
1928:
111,
113;
E ha
1970:
37)*".
Taigi
i
da y iné,
i
akuza y iné
lie u iy
k.
enkli iniy
i a dziy
mi,
i,
si
eik’més
gali
bi i
ienodai
seno i’kos.
Kad
enkli ikas
si
ep ezen uoja
bi en
sang azinio
j a dZio
kamiena,
musy
manymu,
pakankamai
aiSkiai
odo
jo
o ma,
eik’mé,
san ykis
su
mi,
i
i
giminiSky
kalby
i a diniai
a i ikmenys.
4.5.3.
Ta iau
ku i
i§
miné y
d iejy
enkli inio
j a dzio
si
eikSmiy
u éjo
dides-
nj
aidmenj
sang aziniy
eiksmaZodZiy
susida ymui?
Kadangi
isose
bal u
kalbose,
ku iu
duomenys
Zinomi,
sang aziniai
eiksmazod7iai
pi miausia
suda o
p ieSp ie-
Sa
anzi y iniams
(Jakuliené
1967:
199
—
200),
eiké y
many i,
kad
okig
p ieSp ie-
Sq
labiausiai
nulémé
si
akuza y iné
eikSmé.
Akuza y iné
Sio
enkli iko
a osena,
eliminuojan i
ki o
iesioginio
objek o
galimuma,
ge iausiai
paaiskina
jo
yy au-
janéiq
in anzi y inimo
unkcija.
Tai
pa i ina
i
ipologinés
giminisky
kalby
pa alelés.
Pa yzdziui,
y iniy
sla y
kalbose
da aixkiai
iZii ima
sang aZiniu
yeiks-
mazZodziy
aida
ig
akuza y inés
eikSmés
i a dZio
sen
samplaiky
su
eiksmazZodZiais
(Me e
1951:
263;
Ha anek
1928:
24
.;
Tappanex
1963:
60
.;
Bopkoscxnii-
Kysxenos
1965:
288
—9).
IS
ge many
kalby
ypa
ySkia
pa alele
ma ome
skan-
dina y
kalbose,
ku
sang aziniy
eiksmazodziu
o man as
-sk
y a
aiSkiai
kiles
iS
enkli inio
i a dzio
akuza y o;
s.
islandy
kalboje
jis
a ojamas
pag e iui
su
-s,
ku-
is
gali
bi i
i
da y inés
kilmés.
Sic
o man ai,
u éje
y aujan iq
akuza y ine
(kai
ku
i
da y ine)
eikSme,
y a
i e
mo ologiniais
odikliais,
Zymin¢iais
eiksmo
ap i-
bojimg
subjek o
s e a
i
jau
ski iasi
nuo
o o oniniy
i a dziy
akuza y y
(s.
isl.
sik,
no y.
seg),
ku ie
Zymi
iesiog
i
subjek a
nuk eip a
eiksma
(C e6.mH-Kameucxui
1953:
238
.;
1957:
124
.;
Tyxman
1964:
214
.,
229-59).
Daugelyje
ki u
ge many
_.*
Dél
anzi y uma
salygojan iy
aldymo
ySiy
silpnumo
s.
ind.,
g .
i
k .
kalbose
plg.
Meille -Vend yes
1924
:
519
.;
Renou
1965:
231;
Chan aine
1953:
8,
16—7,
232,
319
.
(kiek
ki aip
Capyeuxo
1975:
336—7);
iesiogiai
dél
anzi y umo
ka ego ijos
ide.
# .
Jlecunykas
1951:
143;
Tlepensmy ep
1974;
71-81.
°5
Pig.
au .
1974:
233—4;
1974a:
244—5;
z .
da
3.3.
.,
*
Plg.
Ha e s
1911:
19
.,
323
i
B ugmann-Thumb
1913:
458
déls.
ind.
mé,
é
gene y inés
eines
Kilmés;
mo y uo a
gio
Podi i io
k i ika
Z .
He mann
1926:
77
i
ypa
Ha aének
1928:
ugh?
Sy
enkli iniy
j a dziy
seno iskumu
nuo
F.
Boppo
laiky
kai
kas
sieja
a i inkamy
a ema iniy
eiksmaZodzio
leksijy
-m,
- ,
-s
kilme
a diniy
elemen y
agliu inacijos
biidu);
pas a uoju
me u
Siai
pazi i ai
a s o auja
Casyeuxo
1960:
48
.;
Manos
1963:
185;
E ha
1970:
12—3,
51.
46
kalby
(ne gi
go y
kalboje,
u in ioje
seniausia
aSy ine
adicija*),
kaip
i
omany
kalbose,
sang aZiniy
i a dziy
akuza y ai
da y a
iSlaike
mo ologinj
sa a anki8-
kuma,
no s
seman iSkai
jie
daugeliu
a ejy
nuo
eiksmaZodZio
nea ski iami
(kaip
ok.
sich
euen,
sich
ii ch en,
p anc.
se
éjoui
e c.).
Tokio
ipo
sang aZiniy
eiks-
mazodzZiy
o ma imasis
i
junginiy
su
sang azinio
i a dZio
akuza y u
pas ebimas
jau
liaudinéje
lo yny
kalboje,
ku
g e a
mediopasy inés
p igim ies
o my
delec a i,
ie i
ix
pan.
jsigali
se
delec a e,
se
ace e,
plg.
ubi
se
amen
mon es
...
ape ieban
Pe eg .
Ae h.
I,
1
(pinnuxos
u
yp.
1975
:
282);
aci
se
ho a
quin a
ib.
60,
135).
G e a
akuza y inés
linksnio
eikSmés
sang aZiniy
eiksmaZodziy
susida ymui
ide.
kalbose
didelj
aidmenj
u éjo
i
pa ies
sang azinio
i a dZio
kamieno
*s(e)-
in-
kliuzy iné
eikSmé?®,
ku i
igalino
sang azines
eiksmazZodziy
o mas
a ski ose
ide.
kalby
g upése
(bal y,
sla y,
ge many,
omany)
gau i
labai
panaSias
unkcijas
i
i s i
senojo
mediopasy o
seman iniais
a i ikmenimis.
Ski ingai
nuo
omany
i
daugumos
ge many
kalbu,
y .
bal y
enkli inis
j a dis
si
p a ado
mo ologini
sa a ankiSkuma
jau
p ieS
aS ijos
p adziqa.
Tai
nep ieS a-
auja
a chaiSkam
bal y
kalby
pobidZiui,
nes
jose
Sis
i a dis galéjo
bi i
susie as
su
eiksmaZodZiu
daug
anks iau
negu,
pa yzdziui,
ge many
kalbose.
Bal y
kalby
seno iskumas
i gi
né a
absoliu us,
apiman is
isa
g ama ine
sis ema.
Tiek
bal u,
iek
i
ki y
giminisky
kalby
sang aZiniai
eiksmaZodZiai
nep iklauso
p ie
senuju
indoeu opie isky
elik y
i ,
be
abejo,
y a
daug
naujesni
uz
a i inkamos
eikimés
medialines
indoi anie iy
a
g aiky
kalby
o mas.
4.5.4,
I§
lie u iy
k.
eiksmaZodziy
sang azZinése
o mose
iSlikusiy
senyjy
e-
ma iniy
asmens
galiniy
ma y i,
kad
eiksmazZodis
su
p isijungusiu
pos poziciniu
enkli iniu
j a dZiu
si
bu o
laikomas
mo ologiSkai
ien isa
o ma
p ieS
galininiy
-ie
<
*-éi,
uo
<
*-6
su umpéjima,
plg.
lie.
elkuosi,
elkiesi,
la.
élkuds,
élciés
(Endzelins
1951:
903
.).
Gana
sena
suaugima
i
iena
Zodi
odo
i
speci inés
jy
ki -
Ga imo
ypa ybés
(Ska dZius
1935:
201
.;
Kazlauskas
1968:
88
.;
Gi denis-Zu-
lys
1972:
199).
Nesu umpéjusios
galiinés
dazniausiai
andamos
i
p ieS
senuosiuo-
se
aS uose
uZ iksuo a
baigian j
nyk i
enkli ika
- ,
p z.:
duosiuo
MP
85,
KN52;,
B B
Pa
3,
28,
/ikii
(,,linkiu
au“),
odiié
DP
514,,,
meldziuo
N
379,
duomie
MP
17610,
B B
Ap
3,
18
(He mann
1926:
50,
37
.,
46
.).
Tuo
a pu
p ieS
enkli ika
mi,
ge iausiai
iSlaikiusj
i a dzio
linksnio
(ypa é
da y o)
eikSme,
galiinés
jau
su um-
péjusios,
plg.
dosi
mi
ChB
II
Ka
20,
5,
nedosi
mi
I
Moz
30,
31,
sluZysi
mi
I
Moz
29,
27,
budawosi
mi 1
Sam
7,
5
i
pan.,
ne gi
kalbejo
mi
ChB
I
Sam
12,
1,
no s
p ieS
umpesne
o ma
-m
da
pasi aiko
i
iSlaiky u,
plg.
galim
,,gali
mane“
B B
Ps
44,
7
i
galiem
,, .
p.“
Teis
19,
18%,
Enkli ikai
-mi,
- i,
ypaé
u in ys
da y o
eikSme,
iki
pa
galo
i8laiké
mo ologi-
nj
bei
seman inj
sa a ankiSkuma.
Ki aip
enkli ikas
si:
jo
junginiai
su
eiksmaZo-
diais
bei
eiksmaZodiniais
daik a a dziais
bal y
kalbose nuo
pa
pi mujy
paminkly
unkcionuoja
kaip
seman iSkai
nedalomi
iene ai.
Enkli ikas
mi
p ie
eiksmazZodzin
su
-si,
p a adusiu
linksnio
eikSme,
jungiamas
isai
aip
pa ,
kaip
p ie
nesang azZi-
niy,
p z.:
gailis
mi
ChB
I
Moz
6, 7,
egis
mi
III
Moz
14,
35
i
pan.
(He mann
1926:
37).
Seman iSkai
ieningi
i
negausiis
p isy
kalbos
eiksmaZodZiai
su
enkli ikais
-si
i
-sin;
e cian
o iginalo
sang azines
kons ukcijas,
su jais,
kaip
i
su
nesang a-
Ziniais,
eina
o o oniniy
sang aziniy
i a dziy
akuza y ai,
p z.:
Tu ei
sien
...
mai d-
unsin
199,9_,
—sollen
sich
...
nee en
198,,
(Jakuliené
1969:
39
—
40).
Ma y ,
lie u iy
k.
akuza y inés
eik’més
enkli ikas
si
(kaip
i
a i inkamos
enkli inés
sla u
bei
skandina y
kalbyu
o mos)
jau
labai senais
laikais
bu o
p adé as
seman iSkai
api-
88
Dél
go y
k.
sang aziniy
eiksmazodziy
Z .
He modsson
1952:
85
.;
Buch
1958:
335
.
29
Z .
Pyxman
1964:
214.
Pig.
da *s(e)
kamieno
o my
a ojima
isy
ijy
n.
i
dg.
asme-
ny
Ssa ybine
eikSme
nuo
pa
seniausiy
ide.
kalby
paminkly.
Dél
negalimumo
i8 es i
isas
in an-
zi y iniy
sang aziniy
eiksmazodziy
eikimes
i§
akuza y inés
sang azinio
j a dzio
a osenos
Z.
da
Ha che
1942:
44;
He modsson
1952:
85
.
80
Pa yzdziai
i
He mann
1926:
19,
21.
47
Regisi
iz
wi szaus
ka ays
duona
bal a
i
g adi
(zdé
Sie...
chleb
bidly)
SP
1
106,47;
Ana
...
odose
eip
biau i,
kaip
maischas
B B
Si
25,
24
(
wi d
so
scheus-
lich);
a ski e
zeme
...
ieng
(40*)
pasi odi u
sausa
MT
40*—41;
Diewas
algoiasi
s ebuklingas
(zowie
sie
dziwny)
SP
I
177,;
mes
kal i
sakomés
RG
435,,;
szmogus
|
a esi
eisus
|
ge as
i
Diewui
in inkans
B P
11
914;
kodelei
desies
swe ima
B B
I
Ka
14,
6
(Wa umb
s elles u
dich
so
embd?)®.
Senuosiuose
aS uose
daugelis
okiy
kons ukcijy
ko eliuojamos
su
a i inka-
momis
akuza y inémis
isai
aip
pa ,
kaip
VD,
plg.:
Kad
i s
egi
g inus
DP
484,
(Gdy
ie
widzq
bogimi)
—
Kosznam
sawa
( ais.
iS
io)
kelis
ik as
egessi
B B
Pa
21,
2
(Einen
jglichen
dincke
sein
weg
ech
sein);
Isch
o
nu
palaiminga
mane
sakis
B P
I
259—
(Ma ia)
o
ne
we d
sakos
DP
60059
( ego
sie
niegodna
poczy a
W
726);
Tadda
a e
Eli
ie-gi a
B B
I
Sam
1,
14
(Da
meine
Eli
sie
we e
uncken)
—
Kadelei
i
pa s
a iaus
ne
we as
B B
Luk
7,
7
(non
sum
dignus
a bi a us).
T egiuoju
ko eliacijos
na iu
cina
nomina y inés
kons ukcijos,
p iklausomos
nuo
a i inkamy
pe i as inio
pasy o
o my,
p z.:
niekas
ne
buwo
d as as
we as
B B Ap
5,
4
(niemand
wi dig
e unden
wa d).
Visai
aip
pa
ko eliuojamos
i
kons ukeijos
su
ak i y iniais
eiksmazo-
diiais
da y i,
palik i,
adin i
i
pan.
(Z .
au .
1974:
201
—2),
plg.:
wadina
palaymin-
us
g inus
(zowie
blogoslawionymi
bogie)
SP
303,,
—
Alwienas
pa inelis
...
u
bu i
Ponui
schwen as
wadin as
VEE
39,;
Ioab
palikka
giwus
a likusius
Mies e
B B
T
K on
12,
8
(lies
leben
die
b igen)
—
I
passilikos
wienas
B B
I
Moz
32,
24
( nd
bleib
allein).
Ta iau
nomina y ines
kons ukcijas
su
a dazZodzZiais
suda o
ik
dalis
san-
g aziniy
eiksmazodziy,
galin iy
ei i
VD
pag indiniais
na iais.
Tokie
y a
eiksm.
jaus is,
egé is,
pasijus i,
ody is,
pasi ody i,
saky is,
a is,
dé is,
apsimes i
(kaip
i
nesang azinis
nuduo i),
iksiduo i
i
ju
sinonimai.
Nomina y inés
kons ukcijos
su
jais
suda omos
iki
Siy
dieny
( okios
kaip
jis
jauciasi
pik as,
u ingas,
pasiju o
yi sininkas,
pasi odé
senas,
sakési
laimingas,
déjosi
a gsas,
apsime é
k ailas
i
pan.),
no s
a i inkamos
akuza y inés
(jauciu
é q
pik a,
saké
mane
Siokiq
i
pan.
Z .
au .
1974;
200
.)
daba
jau
i usios
a chaizmais
i
ik
e ka Giais
pas ebimos
au o-
sakoje
a
liaudies
kalboje
(i8sky us
kiek
populia esnius
pasakymus
su
ody i,
p z.:
odé
jq
isiems
nuoga
i
pan.).
Nei
senuosiuose
ax uose,
nei
daba inéje
kalboje
ne u i
akuza y iniy
a i ikmeny
kons ukcijos
su
apsimes inés
biisenos
sang aZi-
niais
eiksmazoddiais
dé is
a
apsimes i.
ISsky us
a ody i
(p z.
jis
a odo
keis as),
su
a dazod#iais
nomina y ines
kons ukcijas
suda o
ik
sang azinés
miné y
eiks-
mazodziu
o mos.
Toks
sang aZiniy
o my
suabsoliu inimas
paaiSkinamas
uo,
kad
jos
bu o
anks i
apibend in os
subjek o
s e a
ap ibo am
eiksmui
eik& i,
ad
i
p edika inio
a ibu o
kons ukcijose
i o
p iemone
p iski i
kalbama
ypa ybe
am
pa iam
subjek ui.
Tik ai
a i inkamose
kons ukcijose
su
daly iais, u in¢iais
an a-
eilio
eiksmo
(ne
ypa ybés)
eikSme,
iSsilaiké
g e a
sang aziniy
i
nesang azinés
o mos,
p z.:
jis
saké
g izes,
be
ne
*saké
pik as
(Zinoma,
iSsky us
VD
su
nesang a-
Ziniy
a i ikmeny
ne u in iais
apsimes inés
biisenos
eiksmaZodziais).
Siaipjau
pagal
sa o
idinés
s uk i os
modelj
nomina y inés
kons ukcijos
su
a dazo-
diiais
i
daly iais
nesiski ia:
jis
jau ési
pik as
<=
jis
jau é
(jis
pik as),
plg.
1.2.2.
4.6.3.3.
Vi usi
specialia
p iemone
subjek o
s e a
ap ibo am
eiksmui
eikS-
i,
sang azos
dalely é
spo adi8kai
bu o
p adé a
délio i
ne
ik
p ie
Siaip
jau
in an-
zi y iniu,
be
ne
p ie
sang aZiniy,
in iksuo a
si
u ingiy
eiksmazodziu.
Sis
eiSki-
nys
pas ebimas
jau
nuo
aS ijos
p adzios,
ypaé
J.
B e kiino
i
S.
VaiSno o
aS uose,
pyz.:
passigaileias
(3
sing.)
B B
I
Moz
43,
30;
neapsijmas
39,
8;
nessibijoki ies
TV
.
Moz
14,
9;
p assideiosi
16,
46;
a sik eipsi ies
32,
15;
nussiweskes
Teis
4,
6;
nusidis-
47
Pana’iai
B B
Pa
16,
2;
30, 12;
IML
Moz
14,
37;
Il
Mak
12,
16;
Joz
22,
19; Si
8,
18
i
k .
48
Panagiai
B B
Si
6,
1;
8,
11.
49
PanaSiai
B B
I
Moz
42,
7;
I
Ka
14,
5.
54

is
MT
93,2,
105%,,;
p asides issi
138*,,;
pasimegs asi
90%,;
a siski essi
118*,,,
issi-
manosi
85*,;
PM
20.,;
sasiei iszi
(3
pl.)
MT
71%;
passisawinamesi
145,;
pasibaig-
sissi
989
i
pan.
Su
okiais
,,d igubai
sang aziniais“
eiksmaZodZiais
da omi
i
VD,
p z.:
pasizis isi
essqs
kal as
MT
143%;
pasiszis is
...
pe
silpnas
...
esas
MT
LI
XL—XLI*®.
Ma y ,
dél
sang azos
o man o
papildomo
p idéjimo
p ie
eiksmaZodzio
bi i
Zemai iy
a méje
susida é
speci inés
kons ukcijos,
ku iose
Sio
eiksmaZodZio
sang azinés
o mos
u i
pana iq
eik’me
kaip
dé is,
apsimes i
ix
aip
pa
siejamos
su
es.
1.
eik.
daly iy
a dininkais,
p z.:
Tycia
bisi os
ano
nema an i
Kx8;
Jis
ba-
asi,
0
mes
bi simés
nieko
negi dj
8;
biikis
nejun an i!
ZemR
I
306;
Uzeiki e
san-
k o on,
biki és
no j
ko
pi k i
S§
(LKZ
I,
1216)*.
Ku sény,
T ySkiy,
Raudény
i
k .
Zemaiéiy
Snek ose
bis.
1.
3
asmuo
Siose
kons ukcijose
u i
ip as ing
sang aziniy
o my
galiing
-és
~
Ik.
-ias(is):
bi sé-s
~
biisias
(biisis)
kaip
dise’s
~
diosias
(diosis)
K §
(Vi kauskas
1960:
68;
1965:
17).
Pazymé ina,
kad
Siose
kons ukci-
jose
eiksmazZodzio
bii is
e a ojama
bisimasis
laikas
i
liepiamoji
nuosaka;
be
o,
miné os
eiksmaZodzio
o mos
siejamos
ik
su
es.
1.
eik.
daly iais
(nei
*binas
a
*bu os
nema gs,
nei
*biisis
nema es
ipo
pasakymy
nepas ebé a).
G ama inés
sanda os
ibo umas
ySkiai
ski ia
8ias
kons ukcijas
nuo
VD
i
leidzia
many i
jas
u in
speci ine
kilme.
Kaip
Zinoma,
eiksmaZodZio
bi i
nesang azinés
o mos
su
es.
1.
eik.
daly iu
a dininkais
gali
suda y i
ad.
sudu inj
p adé inj
bisimaji
laika,
ku is
daZniausiai
a ojamas
ne ik am,
spéjamam
daba ies
a
a ei ies
eiksmui
nusaky i,
p z.:
uzsiziebk
ik
Zibu i,
bus
bejsig iaungs
i
idy
LzPR
1
367
(Sliziené
1961:
68;
LKG
II
147).
Tokie
pasakymai,
kaip
as
jau
bus
nema gs
isu
pi ma
u i
modaling
eikS-
me
,, as
jau
ik iausiai
(galbi )
nema o“.
Liepiamosios
nuosakos
o mos
biik,
bii-
kim(e),
buki (e)
su
es.
1.
eik.
daly iais
aip
pa
nusako
kalbamuoju
me u
neegzis-
uojan ia,
ik ai
liepiama
ealizuo i
bisena.
Vadinasi,
ick
bisimojo
laiko,
ick
liepiamosios
nuosakos
eiksmazodzio
bi i
nesang azinés
o mos
su
es.
1.
eik.
daly iais
Zymi
ne ealias
bisenas
i
u i
ySkia
modaline
eik’me.
Kai
daly is
es i
su
neiginiu,
jos
gali
eikS i
i
apsimes ini
eiksma.
Pa yzdZiui,
okie
pasakymai,
kaip
bik
nema qs
(nezings,
negi dis)
daugelyje
kon eks y
bei
si uacijy
gali
bu i
pa a o i
okia
pa
eik’me,
kaip
biskis
(=dékis)
nema qs
(nezings,
negi djs).
Kaip
ik
neigiamos
es.
1.
eik.
daly iu
o mos
pap as ai
andamos
i
kons ukcijose
su
bi is.
Sios
aplinkybés
e éia
many i,
kad
biisis
||
bukis
nema gs,
-an i
ipo
kons-
ukcijos
a si ado
p idéjus
sang azos
o man a
p ie
eiksmazZodzio
bi i,
suda an-
&io
su
es.
1.
eik.
daly iais
sudu ines
p adé ines
bisimojo
laiko
i
liepiamosios
nuo-
sakos
o mas.
Bis.
1.
3
asmens
o mos
balsio
ilgumas
(biisis)
sang azZinéje
o moje
y a
isai
egulia us,
plg.
siis,
be
sidsis;
Zemai iy
a méje
oks
pa
ilgas
y a
i
a i in-
kamy
nesang aziniy
o my
balsis:
bis,
gys
,.gis*,
plg.
Zinke i ius
1966:
361.
Sang aZos
o man as
-s(i)
ka ais
p idedamas
p ie
eiksmaZodzio
bi i
o my
i
ki ais
a ejais,
a¢iau
apsime imo
eik’més
nesu eikia,
plg.:
Seniy
bii is
y ,
be
ne-
pazinau
ge o
D
(LKZ
I,
1213);
Man
besibiinan
(belaukian ),
i
pa éjo
numie
S s
(ib.
1215).
XVI
a.
a8 uose
da
pasi aiko
pa yzdZiy,
ku
jis
u i
aiSkia
sang aZinio
i a dZio
da y o
eik’me
—
ne gi
daly inése
kons ukcijose,
p z.:
asch
busiis
Ga -
be
gawens
isch
Pha aono
B B
11
Moz
14,
18
(wenn
ich
Eh e
eingeleg
habe;
cum
glo i ica us
ue o)®®.
Veiksmazodiziui
bi i
p isijungus
sang azos
dalely e,
miné os
sudu inés
bisimojo
laiko
i
liepiamosios
nuosakos
o mos
su apo
su
VD.
Joms
seman iskai
a imiausias
VD
pog upis
buyo
kons ukcijos
su
apsimes inés
bisenos
59
Dél
a i inkamy
o my
daba inése
a mése
Z .
Zinke i ius
1966:
332;
ypaé
jos
papli usios
Zemai iuose,
3 .
Vi kauskas
1978.
51
Plg.
passiszis i
g ieschnas
essas
VE
72,3.
52
"Daugiau
pa yzdziy
Z .
Vi kauskas
1965:
17;
1976:
57;
au .
LKG
II
360.
58
Plg.:
asch
saw
Ga be
gausiu
B B
Il
Moz
14,
17
(so
wil ich
Eh e
einlegen).
Panasiai
si
a -
ojama
ki ose
(ne
daly inése)
kons ukcijose,
p z.:
Mana
Sunaus
Hemo a
schi dis
no isi
( i Suje:
geidulauia)
iusu
Duk e es
B B
1
Moz
34,
8.
55
eiksmazZodiZiais,
aip
pa
daZnos
Zemai iuose,
plg.:
biisis
nema qs,
biikis
nema as
i
désis
nema qs,
dékis
nema qs.
Todél
isai
sup an ama,
kad
kons ukcijos
su
bi-
is
p isiSliejo
p ie
Sio
VD
pog upio,
ku is
i i ino
jy
apsimes inio
eiksmo
eik’me.
Tuo
bidu
p ie
VD
p i apo
isai
ski ingos
sin aksinés
p igim ies
kons ukcija,
ligi
Siol
i8laikiusi
speci inius
sanda os
ap ibojimus.
Ta
aplinkybé,
kad
apsime imo
eikSme
u i
ik
am
ik os
eiksmazZodZio
bi is
o mos
i
ik
kons ukcijose
su
es.
1.
eik.
daly iais,
pa i ina
sin aksinius
Sios
eik8més
a si adimo
mo y us.
4.6.4.
San ykis
susla iSkomis
kons ukcijomis
PanaSy
aidmenj
kaip
lie u iy
kalbos
a dininkui
su
daly iu
sang azZiniy
eiks-
maZodziy
susida ymas
u éjo
i
sla y
kalby
nomina y inéms
kons ukcijoms.
Kaip
Zinoma,
sla y
kalby
sang aziniai
eiksmaZodziai
susida é
dél
sang aziniy
i a dZiu
se
(i8
p adziu,
ma y ,
o o oninés,
éliau
enkli inés®)
bei
si
(enkli inés)
o my
agliu inacijos.
Ry iniy
sla y
kalbose
Sie
sang aZiniai
i a dZiai
susijungé
su
eiksmazodziu
j
ieng
Zodj,
ki ose
(pyz.,
éeky,
bulga y,
makedonie iy,
lenky)
iSlaiké
pozicinj
jud uma,
aciau
jy
seman inis
ieningumas
daugeliu
a ejy
pas e-
bimas
jau
nuo
seniausiy
paminkly.
S.
sla y
kalboje
si,
o
daznai
i
se
jau
nebe u i
linksnio
eikSmés,
kai
ku
a ojamos
pag e iui
(p z.,
moni i
si
||
se;
sezZali i
si
||
se)
i
unkcionuoja
kaip
sang azos
o man ai
(Tappanek
1963:
50
.,
62).
P edika-
inio
a ibu o
kons ukcijose
su
sang azinémis
eiksmaZodzZiy
o momis
dazZniau-
siai
eina
bid a dziy
bei
daly iy
nomina y ai,
p z.:
u odi
sé
eka
ego
céla
Mo k
3,
5;
nauci ®
sb
elii
na ece o
se
Ma
5,
19;
moni s
se
imy
Ma
25,
29
(Ha anek
1928:
157—8)*
—
kaip
i
4.3.1
miné ose
kons ukcijose
su
in anzi y iniais
eiksmazZo-
dziais.
Ta¢iau
sang aZinio
i a dZio
akuza yyo
o ma
se,
a ojama
su
isais imis.
asmenimis,
gali
ei i
i
su
bid a dziy
bei
daly iy
akuza y ais,
.
y.
isai
aip,
kaip
lie.
sa e,
pyz.:
kogo
se
sam®
y
o i¥i
Jon
8,
53
(Ha anek
ib.
157).
A i inkamy
kons ukcijy
nuo
senyjy
as y
ligi
Siu
dieny
e ka iais
pasi aiko
i
Seky
bei
bulga y
kalbose,
ku
se
iSlaiké
am
ik a
sa a ankiSkuma,
p z.:
s.
sl.
idé
se
sok ugena
(Tlo e6ua
1958:
309)**,
s.
Sek.
Jose
neduos ojna
sé
mné
K uml.
17
(Ha anek
ib.
157),
nj.
ek.
idél
se
lezic ho
g e a
ip as inés
idél
se
leZe
(ib.
160).
RySys
a p
akuza y inés
i
nomina y inés
kons ukcijos
sla y
kalbose
da
ySkesnis
negu
lie-
u iu
kalboje,
nes en
abiejose
kons ukcijose
eina
a
pa i
i8
p igim ies
o o oninio
i a dzio
se
o ma.
Tad
sang aZiniy
i a dziy
a osena
akuza y o
eik’me,
pa a-
leli
abiejose
kalby
g upése,
u éjo
zymiai
p isidé i
p ie
sang aziniy
eiksmazZodziy
ipli imo
nomina y inése
kons ukcijose.
Ta¢iau
ai
ne eiSkia,
kad
nomina y inés
kons ukcijos
bal y
i
sla y
kalbose
gali
bi i
apsk i ai
kildinamos
i$
akuza y iniu
su
sang aziniais
i a dZiais,
kaip
mané
I.
Ma anas
(Mapsan
1962:
35).
Tokio
aid-
mens
akuza y iné
kons ukcija
su
sang aZiniais
j a dZiais
negaléjo
u é i
jau
ien
dél
o,
kad
ji
pa i
eikiausiai
y a
an iné,
susida iusi
kons ukcijy
su
ski inga
sub-
jek a
ZyminGiais
j a dZiais
pa yzdZiu,
.
y.
idim
se
nucena
pagal
idim
é
zd d a
*4
Sla y kalby
j a dZiy
akuza y o
o my
me,
e,
se
enklizés
klausimas
bu o
sp endziamas
i ai iai.
IS
p igim ies
o o oninémis
jas
laiké
E.
Be neke is,
J.
Zuba y,
A.
Ma guliésas,
enkli inémis—
K.
Mi ilenbachas,
§.
Kulbakinas,
V.
Vond akas,
J.
Rozwadowskis,
i
p adZiy
i
A.
Meille ,
be
é-
liau
jis
a
nuomong
pakei é.
B.
Ha anekui
(1928:
25
.
su
li .)
nuodugniai
ig y us
§j
klausima,
o o-
oniné
sl.
se
p igim is
a odo
gana
ai8ki.
5°
Placiau
apie
Sias
kons ukcijas
sl.
kalbose
Miklosich
1868—74
IV:
345,
822—3;
Tlo e6ua
1958:
156
.;
Jagié
1900
:
61
.;
Gebaue
1929:
197—8;
T a nigek
1956:
186;
BopKoscxuii-Ky3ne-
nos
1965:
D o ak
1970:
155-6;
Baue
1972:
59;
Ve e ka
1961:
65
.;
RUZi¢ka
1963:
191
.,
198;
Poxuosckan
1970:
43
.
5°
M.
RoZnoyskaja
nu odo,
kad
daba inéje
bulga y
kalboje
o ma
ce
gali
u é i
sang azinio
i a dzio
akuza y o
eikSme
i
ei i
su
iesioginio
papildinio
a ibu u,
pyz.:
Kamo
ce
euda
omoman
(PoxsoscKxaa
1970:
24
.).
Dél
nekai omos
a dazodzio
o mos
p edika inio
a ibu o
‘ ySi
su
subjek u
a
objek u
Gia
galima
nus a y i
ik
i8
sakinio
p asmés.
Ta p
ce,
einan io
sang azos
o man-
Be
i
x
einan io
sang aziniu
j a dziu,
bulga y
kalboje
ligi
Siol
né a
aiSkios
ibos
(Koc os
1939:
56
(Zuba y
19195”),
o
li e a i inése
pie y
i
yaka u
sla y
kalbose
da
ak y izuojama
lo ynisky
dixi
se
di i em
ipo
kons ukcijy®.
Daug
pa ikimesné
y a
B.
Ha a-
neko
p ielaida,
kad
akuza y inés
eikSmés
sang azinio
j a dzio
susiliejimas
su
eiksmazodZiu,
jo
i imas
sang azos
o man u
(dalely e)
sla y
kalbose
sus ip i-
no
i
i8saugojo
seno iska
nomina y ine
kons ukcijg,
galbi
pag is a
an ine
no-
minaline
p edikacija
(Caspanex
1963:
61).
:
Dél
sang aziniy
o my
iSpli imo
nomina y inés
kons ukcijos
sla y
kalbu
senuosiuose
paminkluose
ko eliuojamos
su
akuza y inémis
isai
aip
pa ,
kaip
lie-
u iy
kalboje,
-y.
VD
su
sang aziniais
eiksmazZodzZiais
suda o
p ieSp ieSa
GD
su
a i inkamais
nesang a Ziniais,
plg.:
s.
sl.
idéaSe
se
o
s a de
Sup .
553;
(Ve e ka
1961;
65)
i
idése
i
juze
umo oso
Jon
19,
33
Zog .,
Ma .
(Ve e ka
1961:
58)**,
pa-
g e iui
ia
andame
i
e iaji
ko eliacijos
na i
—
nomina y ine
kons ukcija
su
pe-
i as iniu
pasy u,
s.
sl.
kalboje
galéjusiu
ei i
sang aziniy
o my
a ian u,
p z.:
idims
béase
p éby aje
Sup .
544,;.
Taigi
VD
ipo
kons ukcijos
bal y
i
sla y
kalbose
ne
ik
u i
bend a
gene ini
pama a,
be
i
jy
p ie’is o iné
aida,
susijusi
su
sang aZiniy
eiksmazodziy
susi-
da ymu,
pa aleliai
yko
a
pa ia
k yp imi
i
da é
s ebinan¢iai
panaSius
ezul a-
us.
Lie u iy
kalbos
i
seniausiyju
sla y
kalby
paminkly
VD
kons ukcijos
su inka
pagal
ie a
sin aksiniy
p iemoniy
sis emoje
( isy
pi ma
pagal
san yki
su
akuza y-
inémis),
pagal
sa o
sin aksing
s uk i a
i
ne gi
didele
dalimi—
pagal
jos
mo -
ologine
ealizacija.
4.6.5.
Tolesnés
aidos
k yp is
Tolesné
VD
is o ija
bal y
i
sla y
kalbose,
ykusi
jau
a8y inés
adicijos
lai-
ko a piu,
ski iasi.
Ry iniy
sla y
kalbose,
nyks an
i
s aba éjan
umposioms
(nej a dziuo inéms)
daly iy
o moms,
akuza y inés
i
nomina y inés
daly iy
kons-
ukcijos
palygin i
g ei ai
iéjo
i8
apy a os,
o
p edika iniu
a ibu u
einan is
bid-
a dziy
bei
daly iy
nomina y as
daugeliu
a ejy
bu o
pakeis as
ins umen aliu
(F aenkel
1926:
77
.;
Mpazex
1962:
347
.;
1958:
15
.).
Labai
galimas
dalykas,
kad
gy osiose
y .
sla y
kalbose
nomina y inés
daly iu
kons ukcijos
i8nyko
da
anks iau
negu
aS uose,
ku
jas
ku j
laika
da
palaiké
sen.
sla y
kalbos
adicija
i
g aiki8ky
pa yzdziy
i aka.
Pie iniy
i
aka iniy
sla y
kalbose
Sios
kons ukcijos
aip
pa
labai
sunyko,
a iau
iSsilaiké
ilgiau,
o
kai
ku iose
(pyz.,
éeky,
bulga y)
i
daba
pasi aiko
jy
a osenos
likudiu.
Lie u iy
i
la iy
kalbose
VD,
kaip
i
GD,
plaCiai
a ojamas
ligi
Siy
dienu,
a¢iau
Siu
kons ukcijy
a pusa io
san ykiai,
i$
dalies
i
s uk ii a,
aSy inés
adi-
cijos
laiko a piu
aip
pa
paki o.
Akuza y inése
kons ukcijose
iSpli us
padaly io
o mai,
daly iai
jose
i8liko
ik
ais
a ejais,
kai
a daZodZio
a
j a dzio
galininkas
u i
iesioginio
objek o
eik8me
(au .
1974:
265
.).
Tad
linksniuojamy
daly iy
o -
my
a ojimas
akuza y inése
kons ukcijose
ge okai
susiau éjo.
Ka u
susilpnéjo
i
akuza y iniy-nomina y iniy
kons ukcijy
p ieSp ie’a.
Siuo
me u
okie
VD,
kaip
sakési
||
Zinojosi
g iZ qs
jau
nebegali
bi i
ko eliuojami
su
GD
sake
||
Zinojo
jj
g iz-
an j
kaip
XVI—
XVII
a.,
nes
ie oj
pas a uju
pap as ai
a ojamos
padaly inés
kons ukcijos
(saké
||
Zinojo
ji
g iz an )
a ba
p ijungiamieji
sakiniai
(saké
||
Zinojo,
kad
jis
g iz a).
Tokiomis
aplinkybémis
dalely és
si
unkcinis
k ii is
sumazéjo.
Ma y ,
odél
daba inéje
lie u iy
kalboje
él
pla¢iau
im a
a o i
VD
su
nesang a-
Ziniais
pe cepcijos
bei
in o macijos
eiksmazZodZiais,
p z.:
jis
saké
||
Zinojo
g iz as.
57
S aipsnyje,
issp,
Zu nale
Nae
Reé,
1919,
N .
3,
p.
29
pagal
Ha anek
1928:
160.
58
Plg.
Ha anek
ib.
160.
Ta iau
i
lo yniSkosios
okio
ipo
kons ukcijos
su
se,
p z.,
impe-
a o em
se
appela e a
Caes.
B.G.
3,
31;
se
mise um
p aedica
Pl.
Men.
909
(Kiihne -S egmann
1912:
294)
laikomos
a si adusiomis
dél
a i inkamu
pa yzdzZiu
su
me,
e,
Zymin iais
ski inga
sub-
jek a,
i akos
(Mille
1974:
229).
59
Plg.
a i inkama
ko eliacija
Geky
kalboje:
z is
sé
s ojé—z i
é
s ojiec(e)
(D o ak
1970:
155).
57
Tuo
bidu
VD
da
labiau
sua éjo
su
ne iesiogine
nuosaka,
aip
pa
a ojama
po
a i inkamos
eik8més
eiksmazodZiu,
p z.:
sakau
||
Zinau,
kad
jis
g iz qs.
VD
su
nesang aZinémis
o momis
p oduk y umas
ypaé
ySkus
Siau inése
y y
aukS ai iy
Snek ose,
ku iose
GD
be eik
nebe a ojamas,
odél
nomina y iniy
kons-
ukcijy
ko eliacija
su
akuza y inémis
¢ia
daba
isai
negalima.
Tuo
a pu
ne ie-
sioginé
nuosaka
Siose
Snek ose
labai
populia i.
IS
K.
Si ydo
aS u
ma y i,
kad
VD
su
sang aZiniais
eiksmaZodZiais
XVI—XVII
a.
y iniy
aukS ai iy
bu o
da
pla iai
a ojamas.
,,Punk uose
sakymu“
i
51
VD
ik ai
iename
andame
nesan-
g azine
eiksmazodzio
o ma:
idan
zmogus
...
gaile us
...
bewelidams
ing
ku-
no in
ki o
pik o
impuolys
essus
|
negi
Diewu
pazieydis
1
158,,.
Ki i
VD
su
sang a-
Ziniais
eiksmaZodziais
pagal
subjek o
apa uma
a
ski uma
,,Punk uose
sakymy“*
ko eliuojami
su
GD,
ku is
Gia
ebé a
gana
dazZnas
i
p oduk y us
(apie
70
kons-
ukeijy,
plg.
au .
1969:
53
.).
Siuo
me u
K.
Si ydo
a méje,
kaip
i
isame
Siau-
és
y y
Lie u os
kampe,
nei
VD
su
sang aZiniais
eiksmaZodiZiais,
nei
GD
jau
be-
eik
nepasi aiko,
no s
po
nesang aziniy
eiksmazodZiy
okios
nomina y inés
da-
ly iy
kons ukcijos,
kaip
Jané
saké
Pe q
su ikus
Kp;
Zmonés
kalbéjo
ma e
K aujelj
i
pan.,
y a
isai
ip as os.
Zinoma,
ai
da
ne odo,
kad
jos
y a
naujos
i
kilusios
i
kons ukcijy
su
sang aZiniais
eiksmaZodZiais.
Sang .
o my
iSpli imas
VD,
bidingiausias
Zemaiciy
a mei, eikiausiai
ik
i§
dalies
palie é
y iniy
a miy
nomi-
na y ines
kons ukcijas,
ku iy daugelis
galéjo
iSlaiky i
senesne
o ma.
Ta iau
a
aplinkybé,
kad
nesang aZinés
o mos
Siose
a mése
be eik
isai
iSs imé
i§
VD
san-
g azines,
ku ios
XVI—
XVII
a.
Gia
da
bu o
a ojamos,
negali
bi i
a si ik iné.
GD
pasi aukimas
i§
apy a os
i
miné os
nomina y iniy-akuza y iniy
kons uk-
cijy
ko eliacijos
isnykimas,
ma y ,
bu o
iena
s a biausiy
Sio
ei8kinio
p ieZas iu.
Ko eliacijos
su
akuza y inémis
kons ukcijomis
eikSmé
sang aZiniu
eiks-
mazodZio
o my
a ojimui
ma y i
i
daba inéje
li e a i inéje
kalboje.
Daugu-
mas
eiksmazodZiy,
ku ie
VD
u i
ik
nesang azines
o mas
(Z .
1.1.4),
nesuda o
GD
kons ukciju,
o
kai
ku ie
i8
jy,
p z.,
a ody i,
g asin i,
nuli is i,
abejo i,
eng i,
pap as i
i8
iso
nesiejami
su
galininku.
Tokie
in o macijos
eiksmaZodzZiai,
kaip
i in i,
liudy i,
kalbé i,
p aneS i,
p isiek i,
GD
pap as ai
ya ojami
su
padaly ine
jung imi
(esan ,
bu us,
biisian ).
No s
daba inéje
li e a i inéje
kalboje
pas ebimas
polinkis
kiek
pla iau
a -
o i
VD
su
kai
ku iais
nesang aZiniais
eiksmazZodZiais,
sang azinés
o mos
Sioje
kons ukcijoje
iki
Siol
ebé a
y aujan ios.
Sang azos
dalely é
joje
unkcionuoja
kaip
ySkus,
no s
daZnai
i
akul a y us,
g ama inis
odiklis,
Zymin is
asmenuoja-
mojo
eiksmazodZio
i
daly io
eiksmy
subjek o
apa uma.
Lie u iy
kalbos
VD
genezé
i
is o ija
odo,
kad
daly iy
kons ukcijy
aida
y a
dideliu
mas u
salygojama
mo ologiniy
p ocesy
i
bend esniy
sin aksiniy
opozi-
ciju
kai os.
ISVADOS
1.
VD
suda o
izinés
bei
psichinés
pe cepcijos,
in o macijos
i
emocinés
be
apsimes inés
biisenos
eiksmazodZiai,
galin ys
p isijung i
aiSkinamujy
sakiniy
Salu inius
démenis.
Be
o,
su
es.
1.
ne .
daly iais
eina
da
no a,
s engimasi
(a
neno-
14a,
engima,
baime),
p asyma
i
ijp a ima
eiSkian ys
eiksmaZodZiai.
Daly io
a -
dininkas
( ienas
a
su
p iklausomais
ZodZiais)
Sioje
kons ukcijoje
ep ezen uoja
aiskinamosios
eikSmés
j auk inj
sakinj,
uzZiman j
p opozicinio
objek o
pozicija.
Pagal
sa o
iding
sin aksine
s uk i a
VD
a i inka
galininka
su
daly iu
(GD),
be
ski iasi
nuo
pas a ojo
asmenuojamosios
eiksmazodZio
o mos
i
daly io
subjek o
su apimu.
2.
VD
paliudy as
nuo
pa
pi myjy
lie u iy
kalbos
paminkly.
XVI—
XVII
a.
jis
daZniausiai
a ojamas
Zemai iy
i
aka y
aukS ai iy
a méms
a s o aujanciy
au o iy
(J.
B e kiino,
S.
Vai8no o)
aS uose.
Pagal
senuosius
aS us
nus a omas
58
VD
a ojimo
a ealas
XVI—
XVII
a.
maZdaug
su ampa
su
daba iniu,
ik
apima
da
dalj
y y
aukS aiéiy,
ku
Siuo
me u
po
sang aZiniy
eiksmazodziy
VD
be eik
ne a ojamas.
3.
XVI—XVII
a.
e s iniy
eks y
g e inimas
su
lo yniSkais,
okiSkais
bei
len-
kiSkais
o iginalais
odo,
kad
VD
a osena
senuosiuose
aS uose
y a
pa em a
gy aja
o
me o
kalba
i
iS
esmés
nepa eik a
ki y
kalby
j akos.
DaZniausiai
VD
bu o
e éiami
o iginaly
p ijungiamyjy
aiskinamyjy
sakiniy
Salu iniai
démenys.
O iginaly
kalby
i aka
ne
ska ino,
be ,
a i kS¢iai,
a zé
bei
siau ino
VD
a osena
senuosiuose
kalbos
paminkluose.
Todél
VD
papli imas
XVI—XVII
a.
eks uose
ik
i§
dalies
a spindi
ik aja
Sios
kons ukcijos
a osenos
apim i
gy ojoje
kalboje.
‘Tai
pa i ina
Zymiai
pla esnis
VD
a ojimas
o iginaliuose
bei
kompiliaciniuose
y
pa iy
au o iy
aS uose.
4.
XVI—XVII
a.
aS uose
VD
daZniausiai
suda o
sang aZiniai
eiksmazo-
diiai
(apie
90%),
i
ku iy
labiausiai
papli e
y a
egé is,
iké is,
saky is,
Zino is,
.y.
ie
eiksmaZodZiai,
ku iy
nesang azinés
o mos
y auja
i
galininko
su
daly iu
(GD)
kons ukcijoje.
Pag e iui
senyjy
a’ y
VD
a ojamos
i
a i inkamy
eiksma-
Zodziy
nesang azinés
bei
pe i as inio
pasy o
o mos.
5.
VD
daly inis
na ys
pagal
sa o
kons ukcines
ypa ybes
a i inka
aiSkinamojo
sakinio
Salu inio
démens
a inj.
Apie
32%
senujy
a’ y
VD
suda y i
su
bi i
daly-
iais,
einan iais
eiksmaZodinés
jung ies
ek i alen ais.
6.
VD
na iy
a ka
senuosiuose
aS uose
y a
palygin i
s abili.
Vy aujan is
pozicinis
modelis
NVP
(92%
pa yzdziu)
y a
pag is as
bend aisiais
lie u iy
kalbos
Zodziu
a kos
désniais
(SVO
p incipu).
Ka u
VD
kons ukcijose
pas ebima
i
OV
modelio
pédsaky.
7.
Lie u iy
i
la iy
kalby
VD
g ama iné
sanda a,
daugeliu
a ejy
i
leksiné
aiska,
su ampa,
ik
la iy
kalbos
VD
u i
naujesniu
b uozy,
susijusiy
su
nelinks-
ni ojamy
daly iy
o my
pli imu.
Sios
kons ukcijos
pédsaky
pas ebé a
i
s.
p isu
kalboje.
Su
a i inkamomis
sla y
k.
kons ukcijomis
bal y
VD
sieja
ienoda
idiné
s uk i a,
labai
panaSi
pag indiniy
na iy
seman ika
i
daugelis
jy
mo ologinés
sanda os
ypa ybiy
( eiksmazZodzio
e leksyyacijos
polinkiai,
gene iSkai
apacios
daly iy
o mos
i
pan.).
8.
Vidiné
ekons ukcija
i
g e inimas
su
ki omis
ide.
kalbomis
odo,
jog
VD
sin aksinj
pama a
suda é
p edika inis
a ibu as
su
s a y iniais
bisenos
eiksmaZo-
diiais,
is
ku iy
indoi anie iy,
g aiky,
i aliky
kalbose
susi o ma o
mediopasy o
pa-
adigmos.
Daly iy
nomina y ai
p edika inio
a ibu o
kons ukcijose
a ojami
kaip
a dazodinés
p igim ies
o mos.
P edika inio
a ibu o
nomina y inés
kons uk-
cijos
su
s a y iniais
eiksmaZodZiais
nuo
seniausiy
laiky
suda é
p ieSp iesa
akuza-
y inéms
su
ak y iniais
eiksmaZodiiais.
Tuo
pag is a
pi miné
VD
i
GD
ko elia-
liacija.
9.
Nomina y inése
kons ukcijose
su
aziniais
i
emocinés
bisenos
eiks-
mazodziais
eiksmazodinio
a dazodzio,
éliau
i usio
daly iu,
a dininkas
ki-
ados
u éjo
an aeilio
a inio
unkcija.
Su
pe cepcijos
i
in o macijos
eiksma-
Zodziais
bu o
siejami
daly iy
nomina y ai,
éje
elia y iai
sa a ankiSkais
nomina-
liniais
sakiniais,
ku ie
su
eiksmaZodjiais
j
glaudzias
VD
kons ukcijas
susijungé
éliau.
Visais
Siais
a ejais
i
seno
bu o
a ojamos
nesang azZinés
eiksmazZo-
dziy
o mos.
10.
Fo muojan is
pe i as iniam
pasy ui,
akuza y inéms
kons ukcijoms
su
anzi y iniais
eiksmaZodZiais
( ado
jj
gulin i)
suda é
p ieSp ieSa
i
nomina y i-
nés
kons ukcijos
su
naujomis
pasy o
o momis
(jis
bu o
as as
gulis).
11.
VD
aida
glaudZiai
susijusi
su
sang aZiniy
eiksmazodziy
susida ymu,
ku-
iam
labai
s a by
aidmenj
(ypa
pasku iniuoju
laiko a piu)
u éjo
enkli inio
i a -
dzio
si
akuza y iné
eikSmé.
No s
enkli inis
i a dis
si
suaugo
su
eiksmazZodziu
jau
p ie8
aS ijos
p adZia,
ge okai
anks iau
uz
mi,
i,
a iau
senuosiuose
as uose
da
andama
jo
bu usio
sa a anki8kumo
liekany.
59

12.
Senyjy
a8 y
duomenys
odo,
kad,
eiSkian
objek inius
san ykius
a p
dyiejy
eiksmy,
u in iy
iden iska
subjek a,
ki ados
g e a
VD
bu o
a ojamas
i
GD
su
sang aZiniy
i a dZiy
galininko
o momis:
enkli ine
(a onine)
si i
o o o-
nine
sa e.
Enkli ikui
si
galu inai
p a adus
linksnio
eik’me,
daly io
galininkas
buyo
pakeis as
a dininku
pagal
iS
seno
egzis ayusi
VD
i
ki y
nomina y iniy
kons-
ukeijy
modelj.
Tai
p isidéjo
p ie
sang aZiniy
eiksmaZodzio
o my
i&pli imo
VD
kons ukcijose.
13.
Vi usi
mo ologiniu
o man u,
Zymin¢iu
eiksmo
ap ibojima
subjek o
s e a,
sang aZos
dalely é
VD,
kaip
i
ki ose
kons ukcijose,
bu o
p adé a
délio i
i
p ie
in anzi y iniy
i$
p igim ies
eiksmaZodZiy.
VD
su
sang aZiniais
in anzi y i-
niais
eiksmaZodZiais
suda é
opozicijg
GD
su
anzi y iniais
eiksmaZodziais,
ypaé
yS8kig
XVI—
XVII
a.
aS uose:
Ta
pa ia
k yp imi
akuza y inés
bei
nomina y inés.
kons ukcijos
u uliojosi
i
sla y
kalbose.
14.
Dél
sang aZos
dalely és
papildomo
p idéjimo
p ie
eiksmazZodzio
bi i
su-
du inio
p adé inio
bisimojo
laiko
o mose
Zemai iy
a mése
susida é
basis
nema-
gs
ipo
kons ukcijos,
éliau
p i apusios
p ie
VD.
15.
Ra8y inés
adicijos
laiko a piu,
siau éjan
GD
a osenai,
jo
opozicija
VD
susilpnéjo.
A i inkamai
nomina y inése
kons ukcijose
sumazéjo
i
sang a-
Ziniy
o my
unkcinis
k i is.
Daba inéje
lie u iy
kalboje
VD
daZnai
yél
da omas
su
nesang aZiniais
pe cepcijos
bei
in o macijos
eiksmaZodiiais.
Papildomi
su umpinimai
A sIPh
—
,,A chi
ii
sla ische
Philologie“.
B B
—
Biblia
a ai
es i
Wissas
schwen as
Rasch as
Lie uwischkai
pe guldi as
pe
Tana
B e kuna
(1579—
1590
m.
ank ai is,
ci .
i
WVU
i
LKI
o okopijy).
B GD
—
Giesmes
Duchaunas
/
isch
Wokischka
ing
Lie uwischka
lieszuwi
...
pe guldi-
as.
Isspaus as
Ka aliauczuie
...
1589
(J.
B e kiino
giesmyno,
esan io
Upsalos
uni e si e o
biblio ekoje,
o okopija,
saugojama
Lie u os
TSR
Knygu
imuose).
B P
I-Ii_
=
—
Pos illa
...
Pe
Jana
B e kuna
...
Ka aliauczuie
...
1591.
BSL
—
,,Bulle in
de
la
Socié é
de
linguis ique
de
Pa is“.
BW
— K .
Ba ons
un
H.
Wissendo s.
La wju
dainas.
T.
I—
VI.
Jelgawa
un
Pe og ada,
1894—1915.
ChB
—
Ve sionis
Biblio um
in
Ling am
Li h anicam.
Tomus
VI.
No m
Tes amen um...
Li h anica
Ling a
dona um
(B.
Chylinskio
Biblijos
Naujojo
es amen o
ank as-
is,
paskelb as
leidinyje:
Biblia
li ewska
Chyli skiego,
Nowy
Tes amen .
T.
II.
Teks ,
wyd.
Cz.
Kudzinowski-Jan
O ebski.
Poznan,
1958).
HG
—
W.
Haack.
Vocabyla ium
...
Nebs
einem
Anhang
eine
ku zge aB en
Li haui-
schen
G amma ic.
Halle,
1730.
IF
—
,,Indoge manische
Fo schungen“.
KIC
—
M.
Danielis
Kleinii
Compendium
Li anico-Ge manicum
...
Kénigsbe g,
1654.
KIG
—
G amma ica
Li anica
...
edi a
4
M.
Daniele
Klein
...
Regiomon i,
1653.
KZ
—
,,Zei sch i
ii
e gleichende
Sp ach o schung
au
dem
Gebie e
de
indoge ma-
nischen
Sp achen,
beg iinde
on
A.
Kuhn“.
LKG
—
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
T.
I-III.
Red.
K.
Ul ydas.
V.,
1965—76.
LKK
—
,,Lie u iy
kalbo y os
klausimai“.
LKT
—
Lie u iy
kalbos
a més.
Ch es oma ija.
Red.
E.
G ina eckiené,
K.
Mo kinas.
¥,,.
1970,
Ma
—
Qua uo
E angelio um
e sionis
palaeoslo enicae,
Codex
Ma ianus
glagoli i-
cus.
Ed.
V.
Jagié.
Be olini,
1883.
ME
— K.
Miilenbacha
la ieSu
yalodas
a dnica.
Red.,
papild.,
u pinajis
J.
Endzelins.
T.
I-IV.
Riga,
1923-32.
MG
—
An angs-G iinde
eine
Li auischen
Sp ach-Leh e
...
yon
Ch is ian
Go lieb
Mielcke
...
Kénigsbe g,
1800.
MLLG
=
Me
nase
de
Li auischen
Li e a ischen
Gesellscha .
T.
I—VI.
Heidelbe g,
1912,
MLLVG
—
LPSR
ZA
Valodas
un
li e a ii as
ins i ii s.
Misdienu
la ieSu
li e a as
yalodas
g ama ika.
T.
I—II.
Riga,
1959-62.
MT
LI
—
S.
VaiSno o
lie u iSka
jZanga
knygoje:
Ma ga i a
Theologica
...
pe guldi a
pe
Simona
Waischno a
wa nischki
...
Ka aliauczuie
...
1600.
MT(PM)
—
Ape
popieszischkaie
missche.
ISleis a
ka u
su
MT.
60
OsG
—
Neue
Li auische
G amma ik
ans
Lich
ges ell
on
Go ied
Os e meye
...
K6nigsbe g,
1791.
R
—
Ph.
Ruhig.
An angsg iinde
eine
Li auischen
G amma ick.
K6nigsbe g,
1747.
RB
—
L.
J.
Rhesa.
Biblia,
Tai
es i:
Wissas
Szwen as
Rasz as...
ke wi a
Ka a
isz-
spaus as.
Tilzeje
1824.
RP
—
Swie ych
s ow
dsp aw
Panskich...
K oynika
dlbo
Pos ill4...
1556
(M.
Réjaus
»Pos ilé“,
ci uojama
i8
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
biblio ekoje
esancio
de ek uo o
egzemplio iaus).
SC.
—
Compendium
G amma icae
Li h anicae
Theophili
Schul zen...
Regiomon i...
1673.
ST
-
Smulleil
Hopyiy
au osaka
XVII-XVIII
amZiuje.
Pa uosé
Ju gis
Lebedys.
Vil-
nius,
1956.
Sup
—
Cynpacapexaa
pyKonucb.
TlaMaTHukH
CTapocaBaHCKo o
A3bIKa.
adele
Vag.
C.
Ceseppanosa.
Canx ne ep6yp ,
1904.
VE
—
Enchi idion...
pe
Bal amieju
Willen ha...
Ischspaus as
Ka alauczui...
1579.
VEE
—
Euangelias
bei
Epis olas...
pe guldi as...
pe
Bal amieju
Willen a...
Ischspaus-
as
Ka alauczui...
1579.
WwW;
—
Pos illa
Ca holiczna
mnieysza...
P zez
D.
Iakuba
Wuyka...
w
Poznaniu...
1582
(an asis
leidimas).
Ww
—
Pos illa...
P zez
D.
Iakoba
Wuyka...
w
K akowie...
1617
@eS asis
leidimas).
Zog
—
Codex
glagoli icus
olim
Zog aphensis
nunc
Pe opoli anus...
edidi
V.
Jagic¢.
Be olini,
1879.
LITERATURA
e
Aleksand a iéius
J.
K e ingos
a més
eiksmaZodis.
—
,,Vilniaus
yals .
pedagoginio
ins i u o
mokslo
da bai.
Lie u iy
kalba
i
li e a i a“,
1959,
.
VIII,
p.
107-141.
Amb azas
V.
Absoliu inis
naudininkas
XVI—
XVII
a.
lie u iu
kalbos
paminkluose.
—
»»Lie-
u iy
kalbo y os
klausimai“,
1962,
.
V,
p.
3-146.
T.
p.
Lie u iy
kalbos
daly iy
a ibu y iné-p edika y iné
a osena.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbos
mo -
ologiné
sanda a
i
jos
aida
(,,Lie u iy
kalbo y os
klausimai“,
.
VII).
V.,
1964,
p.
47—79.
T.
p.
Galininkas
su
daly iu
XVI-XVII
a.
lie u iy
kalbos
paminkluose
(papli imas
i
san ykis
su
o iginalu
kons ukcijomis),
—
Kn.:
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
y inéjimai
(,,Lie u iu
kalbo y os
klausimai“,
.
XI).
V.,
1969,
p.
41—56.
T.
p.
Dél
lie u iy
kalbos
ne iesioginés
nuosakos
(modus
ela i us).
—
In:
Donum
Bal icum
o
P o .
Ch .
S.
S ang.
S ockholm,
1970,
p.
6—13.
T.
p.
Lie u iy
kalbos
galininko
su
daly iu
poziciniai
modeliai,
—
Kn.:
Bal u
kalby
eiksmazZodzio
y inéjimai
(,,Lie u iy
kalbo y os
klausimai“,
.
XIV).
V.,
1973,
p.
169—182.
‘T.
p.
Galininko
su
daly iu
(accusa i us
cum
pa icipio)
s uk i a
i
ya osena
senojoje
Tie u iu
kalboje.
—
Kn.:
ZodZiy
o mos
i
jy
a osena
(,,Lie u iy
kalbo y os
klausimai“,
.
XV).
V.,
1974,
p.
195-275.
T.
p.
Zu
En wicklung
de
Pa izipialkons uk ionen
mi
obliquen
Kasus
im
Li auischen.
—
,,
Zei -
sch i
ii
Slawis ik“,
1974
(a),
Bd.
XIX,
H .
2. S.
241-251.
T.
p.
Ne iesioginés
nuosakos
papli imas
i
kilmés
p oblema.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbos
a ealinés
ling-
is ikos
klausimai
(,,Lie u iu
kalbo y os
klausimai“,
.
XVII.
V.,
1977,
p.
7—54.
Balke iéius
J.
Daba inés
lie u iu
kalbos
sin aksé.
V.,
1963.
Ba ne
V.
VY oj
sys ému
pa icipii
ak i nich
u8 iné.
P aha,
1965.
Baue
J.
S a o eska
é a
a
s a o’eské
sou e i
na
z4kladé
s o na acim.
—
In:
K
his o icko-s o -
na acimu
s udiu
slo anskych
jazyki.
P aha,
1958,
s.
108-123.
T.
p.
Syn ac ica
sla ica.
B no,
1972.
Behaghel
O.
Deu sche
Syn ax.
Bd.
II.
Die
Wo klassen
und
Wo o men.
Heidelbe g,
1924.
Ben enis e
E.
La
ph ase
nominale.
—
,,Bulle in
de
la
Socié é
de
Linguis ique
de
Pa is“,
1950,
o
XLVL,
l,
peio=36.
T.
p.
,,E e“
e
,,a oi “
dans
leu
onc ions
linguis iques.
—
,
Bulle in
de
la
Socié é
de
linguis ique
de
Pa is“,
1960,
.
XLI,
.
1.
Be nadiSiené
P.
Sang aziniy
eiksmazodziy
eikSmé
i
a osena
daba inéje
lie u iy
kalboje.
Kand.
dis.
ank .
V.,
1961.
Bezzenbe ge
A.
Bei age
zu
Geschich e
de
li auischen
Sp ache.
Gd ingen,
1877.
Bielens ein
A.
Le ische
G amma ik.
Mi au,
1863.
Bo ow
T.
The
Sansk i
Language.
London,
1959.
B ugmann
K.
Ku ze
e gleichende
G amma ik
de
indoge manischen
Sp achen.
S assbu g,
1904.
;
T.
p.
G und iss
de
e gleichenden
G amma ik
de
indoge manischen
Sp achen.
S assbu g,
1906,
Bd.
Il,
T.
1;
1911, Bd.
Il,
T.
2;
1916,
Bd.
Il,
T.
3.
°T.
p.
Die
Syn ax
des
ein achen
Sa zes
im
Indoge manischen.
Be lin-Leipzig,
1925.
B ugmann
K.,
Thumb
A.
G iechische
G amma ik.
Miinchen,
1913.
61
Buch
T.
Die
e lexi e
Kons uk ion
de
Ve ba
im
Go ischen.
—
,,Kwa alnik
Neo ilologiczny“,.
1958,
V,
4, S.
335-345.
Biga
K.
Rink iniai
aS ai.
T.
Il.
Sud.
Z.
Zinke i ius.
V.,
1959.
Buk&s
M.,
Placinskis
J.
La gaju
oliidas
g ama ika
un
pa eiz aks eibas
o dneica.
Miinchen,
1973.
Cappele
C.
Sansk i -Wé e buch.
Neud uck,
Be lin,
1955.
Chan aine
P.
G ammai e
homé ique.
T.
2.
Syn axe.
Pa is,
1953.
Chomsky
N.
Aspec s
o
he
Theo y
o
Syn ax.
Massachuse s,
1965.
Delb iick
B.
Al indische
Syn ax.
Halle,
1888.
T.
p.
Ve gleichende
Syn ax
de
indoge manischen
Sp achen.
Bd.
I.
S assbu g,
1893;
Bd.
II.
S ass-
bu g,
1897;
Bd.
Ill.
S assbu g,
1900.
D o ak
E.
Vy oj
p echodniko ych
kons ukci
e
s a 8i
Se3 iné.
P aha,
1970.
Endzelynas
J.
Bal y
kalby
ga sai
i
o mos.
V.,
1957.
Endzelins
J.
Pa
la ieSu
alodas
e leksi am
o mam.
Raks u
k ajums,
Riga,
1901,
lpp.
13—22.
T.p.
[Rec.:]
B.
K.
[lop»xesnuckui .
Bosspa uaa
cbopma
jia o0B
B
JIHTOBCKOM
H
JlaTBIICKOM
sizpikax.
Mocxsa,
1903.
—
,,M3sec ua
Hmnepa opcKxoi
Akagemuu
Hayk
no
o jesnexuio
pyccKo o-
si3biKa
H
copecHocTh™,
1904,
.
IX,
4.
2,
c.
376—388.
T.
p.
Senp iSu
aloda.
Riga,
1943.
T.
p.
Al p eussische
G amma ik.
Riga,
1944,
T.
p.
La ieSu
alodas
g ama ika.
Riga,
1951.
T.
p.
Da bu
izlase.
T.
I.
Riga,
1971.
E ha
A.
S udien
zu
indoge manischen
Mo phologie.
B no,
1970.
Fillmo e
Ch.
J.
The
Case
o
Case.
—
In:
Uni e sals
o
Linguis ic
Theo y.
New
Yo k,
Chicago
e c.,
1968,
p.
1—88.
Fo ssmann
Th.
Die
Ube agung
de
g iechischen
Pa izipialkons uk ionen
in
dem
Os omi -
senen
E angelium.
S assbu g,
1877—8.
F aenkel
E.
De
p adika i e
Ins umen al
im
Sla ischen
und
Bal ischen
und
seine
syn ak ischen
G undlagen.
—
,,A chi
ii
sla ische
Philologie“,
1926,
S.
77—117.
T.
p.
Syn ax
de
li auischen
Kasus.
K.,
1928.
T.
p.
Sp achliche,
besonde s
syn ak ische
Un e suchung
des
kal inis ischen
li auischen
Ka echis-
mus
des
Malche
Pie kiewicz
on
1598,
Gé ingen,
1947.
T.
p.
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch.
Bd.
I.
Go ingen,
1962.
F ied ich
J.
He hi isches
Wé e buch.
Heidelbe g,
1952.
Gebaue
J.
His o ickaé
mlu nice
jazyka
Geského.
T.
IV.
Skladba.
P aha,
1929.
Gi denis
A.,
Zulys
V.
[Rec.:]
J.
Kazlauskas.
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika
(ki ia imas,
daik a a dis,
eiksmaZodis).
V.,
1968.
—
,,Bal is ica“,
1972,
.
VIII
(2),
p.
193—202.
Ha is
Z.
§.
Co-occu ence
and
T ans o ma ion
in
Linguis ic
S uc u e.
—
In:
The
S uc u e
o
Language.
Englewood
Cli s—New
Je sey,
1964,
p.
155—210.
Ha che
A,
Re lexi e
Ve bs.
La in,
Old
F ench,
Mode n
F ench.
Bal imo e—London,
1942.
Ha e s
W.
Un e suchungen
zu
Kasussyn ax
de
indoge manischen
Sp achen.
S assbu g,
1911.
Ha anek
B.
Gene a
e bi
slo anskych
jazycich.
T.
I.
P aha,
1928.
T.
p.
Zodis
diskusijose.
—
In:
O azky
slo anské
syn axe.
T.
II.
B no,
1968,
S.
409—411.
He mann
E.
Li auische
S udien.
Be lin,
1926.
He modsson
L.
Re lexi e
und
in ansi i e
Ve ba
im
dl e en
Wes ge manischen.
Uppsala,
1952.
Hi
H.
Indoge manische
G amma ik.
Bd.
VI.
Syn ax.
T.
I:
Heidelbe g,
1934.
Ho mann
J.
B.
Syn ak ische
Gliede ungs e schiebungen
im
La einischen
in olge
E s a ung
u sp iglich
apposi ionelle
Ve hdl nisse.
—
,,Indoge manische
Fo schungen“,
1924,
Bd.
XLU,
8.
75—87.
Home as.
Iiada.
Ve é
J.
Ralys
i
k .
Red.
A.
Damb auskas.
V.,
1962.
Jablonskis
J,
Rink iniai
a3 ai.
T.
I.
Suda é
J.
Palionis.
V.,
1957.
Jagi¢
V.
Bei ige
zu
sla ischen
Syn ax.
—
,,Denksch i en
de
Akademie
de
Wissenscha en.
Philos.
—
his o ische
Klasse“,
1900,
Bd.
XLVI.
Jakuliené
A.
Apie
lie u iy
kalbos
sang aziniy
eiksmazodziy
unkcijas.
—
,,Bal is ica,
1967,
.
IIL
(2),
p.
185—200.
Ten:
ag
i
ki y
bal y
kalbu
sang aZiniy
eiksmazodziy
is o ija.
Filol.
kand.
dise .
ank as is.
+,
1968.
T.
p.
P isy
kalbos
sang aziniai
eiksmaZodziai.
—
,,Bal is ica“,
1969,
.
V(1),
p.
37—42.
T.
p.
Dél
wisesi
u
ischpazin i.
—
,,Bal is ica“,
1969(a),
.
V(2),
p.
197-8.
Kahn
Ch.
The
Ve b
“be“
in
Ancien
G eek.
—
“Founda ions
o
Language“.
Suppl.
se .
16.
The
Ve b
Pe
and
I s
Synonyms.
Philosophical
and
G amma ical
S udies,
V.
6.
Do d ech
—
Bos-
on,
3;
Roa
J.
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika
(Ki ia imas,
daik a a dis,
eiksmazZodis).
K onasse
H.
Ve gleichende
Lau -
und
Fo menleh e
des
He hi ischen.
Heidelbe g,
1956.
K opaczek
S.
Zw o
accusa i us
cum
in ini i o
w
jezyku
polskim.
—
,,P ace
Filologiczne“,
1928,
.
XII,
s.
424—93.
K izko a
H.
Ad e bidlni
de e minace
slo esnd
a
é ny
zo ec.
—
In:
O azky
slo anské
syn-
axe,
z.
IL.
B no,
1968,
s.
103—109.
Kihne
R.
Aus iih liche
G amma ik
de
g iechischen
Sp ache.
Bd.
II.
T.
I.
Hanno e ,
1870.
62
Kiihne
R.
S egmann
C.
Aus iih liche
G amma ik
de
la einischen
Sp ache.
Bd.
II.
T.
1.
Han-
no e ,
1912.
Ku y owicz
J.
Les
désinences
moyennes
de
l’indo-eu opéen
e
du
hi i e.
—
,,Bulle in
de
la
So-
cié é
de
linguis ique
de
Pa is“,
1932,
.
XXX,
p.
1—4.
T.
p.
The
In lec ional
Ca ego ies
o
Indo-Eu opean.
Heidelbe g,
1964.
Lehmann
W.
P.
Con e ging
Theo ies
in
Linguis ics.
—
Language“,
1972,
V.
48,
No
2,
p.
266—75.
T.
p.
Con empo a y
Linguis ics
and
Indo-Eu opean
S udies.
—
In:
“Publica ions
o
he
Mode n
Language
Associa ion“,
1972(a),
V.
87,
p.
976—993.
T.
p.
A
S uc u al
P inciple
o
Language
and
i s
Implica ions.
—
“Language,
1973,
V.
49,
p.
47—
66.
T.
p.
P o o-Indo-Eu opean
Syn ax.
Aus in—London,
1974.
MacDonnell
A.
A.
A
Vedic
G amma
o
S uden s.
London,
1955.
Maziulis
V.
Pas abos
bal y
i
sla y
kalbu
seniausiy
san ykiy
klausimu.
—
,,Lie u iy
kalbo y os
klausimai“,
1959,
,
Il,
p.
5—16.
MaiZiulis
V.
P iisy
kalbos
paminklai.
V.,
1966.
Meille
A.
La
ph ase
nominale
en
indo-eu opéen.
—
,,Mémoi es
de
la
Socié é
de
linguis ique
de
Pa is“,
1906—1908,
.
XIV,
.
1,
p.
1-26.
T.
p.
In oduc ion
a
l’é ude
compa a i e
des
langues
indoeu opéennes.
Pa is,
1934.
Meille
A.,
Vend yes
J.
T ai é
de
g ammai e
compa ée
des
langues
classiques.
Pa is,
1952.
Miklosich
F.
Ve gleichende
G amma ik
de
sla ischen
Sp achen.
Bd.
1V.
Syn ax.
Wien,
1874.
Mille
G.
On
he
His o y
o
In ini i e
Complemen a ion
in
La in
and
G eek.
—
,,The
Jou nal
o
Indo-Eu opean
S udies“,
1974,
V.
2,
No
3,
p.
222—245.
Miille
D.
S udies
in
Mode n
English
Syn ax.
Two
Aspec s
o
Syn hesis.
Win e hu ,
1957.
Oe el
H.
The
Syn ax
o
Cases
in
he
Na a i e
and
Desc ip i e
P ose
o
he
B ahmanas.
V.
I.
The
Disjunc
Use
o
Cases.
Heidelbe g,
1926.
O ebski
J.
G ama yka
jezyka
li ewskiego.
T.
II].
Nauka
o
o mach.
Wa szawa,
1956.
Palionis
J.
Lie u iy
li e a i iné
kalba
XVI-XVII
a.
V.,
1967.
Pede sen
H.
Hi i isch
und
die
ande en
indoeu opdischen
Sp achen.
Kébenha n,
1938.
Pe lmu e
D.
M.
Deep
and
Su ace
S uc u e
Cons ain s
in
Syn ax.
New
Yo k,
1971.
Poko ny
J.
Indoge manisches
e ymologisches
Wé e buch.
Bd.
I.
Be n—Miinchen,
1959.
Reichel
H.
Awes isches
Elemen a buch.
Heidelbe g,
1909.
Renou
L.
E udes
de
g ammai e
sansc i e.
T.
1.
Pa is,
1936.
T.
p.
G ammai e
de
la
langue
édique.
Lyon—Pa is,
1952.
T.
p.
Rema ques
géné ales
su
la
ph ase
édique.
—
In:
Symbolae
linguis icae
in
hono em
G.
Ku-
ylowicz.
W oc aw—Wa szawa—
K akow,
1965,
p.
230—234.
Rosenbaum
Es
S.
The
G amma
o
English
P edica e
Complemen
Cons uc ions.
Camb idge,
Mass.,
1967.
Rosenk anz
B.
Die
he hi ische
bi
—
Konjuga ion
und
das
idg.
Pe ek .
—
,,
Zei sch i
i
e gleichende
Sp ach o schung
au
dem
Gebie e
de
indoge manischen
Sp achen,
beg iinde
on
A.
Kuhn“,
1958,
Bd:
LXXV.
Ross
J.
R.
Gapping
and
he
O de
o
Cons i uen s.
—
In:
P og ess
in
Linguis ics.
Ed.
M.
Bie -
wisch,
K.
E.
Heidolph.
The
Hague—Pa is,
1970,
p.
249—259.
Rizi éka
R.
Das
syn ak ische
Sys em
de
al sla ischen
Pa izipien
und
sein
Ve hil nis
zum
G ie-
chischen.
Be lin,
1963.
T.
p.
S udien
zu
Theo ie
de
ussischen
Syn ax.
Be lin,
1966.
Sa a ewicz
J.
Wplyw
laci ski
na
sys em
g ama yczny
polszczyzy.
—
In:
Symbolae
Polonicae
in
hono em
S .
Jod owski.
W oclaw,
1972,
s.
145—150.
Schmalz
J.H.,
Ho mann
J.
B.
Syn ax
und
S ilis ik.
—
In:
S olz-Schmalz.
La einische
G amma-
ik.
Miinchen,
1928,
S.
345-850.
Schmid s
P.
Gliika
bibbeles
waloda.
—
,,Raks u
k ajums“,
1908,
s.
XIV,
Ipp.
21—100.
Schwa z
A.
De i a i e
Func ions
in
Syn ax.
—
“‘Language“,
1968,
V.
XLIV,
p.
747—783.
Schwyze
E.
G iechische
G amma ik.
Bd.
1.
Miinchen,
1938.
Schwyze
E.,
Deb unne
A.
G iechische
G amma ik.
Bd.
II.
Syn ax
und
syn ak ische
S ilis ik.
Miinchen,
1950,
1975.
Senn
A.
Zu
den
li auischen
Zahlwé e n
ii
11—19.
—
,,S udi
Bal ici“,
V.
Roma,
1935—1936.
Si au as
V.
Kons ukcijy
duodasii ikinamas,
laukia
pa ezamas
i
pan.
sanda a
bei
a osena.
—
»Kalbos
kul i a“,
1965,
sas.
9,
p.
27—32.
T.
p.
Veiksmazodinis
a inys
daba inéje
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje.
Kand.
dise .
ank ai is.
V.,
VVU
bibl.,
1968.
Ska dZius
P.
DaukSos
akcen ologija.
K.,
1935.
Sliziené
N.
Apie
sudu ines
p adé ines
eiksmaZodZiy
o mas.
—
,,Lie u iy
kalbo y os
klausi-
mai“,
1961,
.
IV,
p.
67—72.
Speye
J.
S.
Sansk i
Syn ax.
Leyden,
1886.
T.
p.
Vedische
und
Sansk i -Syn ax.
S assbu g,
1896.
S ahl
J.
M.
K i isch-his o ische
Syn ax
des
g iechischen
Ve bums
de
klassischen
Zei .
Heidelbe g,
1907.
S ang
Ch .
S.
Pe ek um
und
Medium.
—
,,No sk
Tidssk i
o
Sp og idenskap“,
1932,
.
VI,
pi
29=39.
63