SOCIALINES
LINGVISTIKOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XIX
(1979)
S asys
KEINYS
GALUNINE
TERMINU
DARYBA
IS es iniy
lie u isku
e miny
daik a a dziy
a pe
nemaZq
bi j
suda o
galini
ediniai.
Galiiniy
ediniais
y a
laikomi
okie
Zod7iai,
ku iy
galiinés,
kaip
pag indiné
kai ybos
p iemoné,
ka u
u i
i
zodziy
da ybos
unkcijg.
Taigi
galininés
da ybos
Zodiiu
galima
laiky i
ik
oki
Zodi,
ku is
da ybos
ySiais
y a
susijes
su
ki u
lie u iy
kalboje
a ojamu
ZodZiu,
adinamuoju
pama iniu
ZodZiu.
Te miny
a ky ojui
nekalbininkui
ai
p a a u
jsidémé i,
nes,
ne iksliai
sup a us
Sio
ZodZio
da ybos
bido
esme,
galiininei
edybai
ka ais
isai
nepag is ai
p iski iamas,
pa yzdziui,
i
a p au-
iniy
e minu
aplie u inimas,
.
y.
lie u ikos
galiinés
p idéjimas.
Zodziy
skolini-
masis
bei
jy
p ide inimas
p ie
pasiskolinusios
kalbos
g ama inés
sis emos
y a
isai
ki os
ies
eiSkinys,
negu
Zodziy
da yba.
Tai
du
ski ingi
kalbos
Zodyno
plé ojimo
keliai.
Zodiiu
da yba
su
galiinémis
i
kilmés,
i
ediniy
da ybinés
eikSmés
bei
o mos
(pama iniy
Zodziy
pobidzio
i
ediniy
san ykio
su
ais
ZodZiais)
a z ilgiu
y a
a imai
susijusi
su
p iesagine
da yba.
Dél
o
galiiniy
ediniai
gali
bi i
ski s omi
aip
pa ,
kaip
i
p iesagy
ediniai.
ia
sinch oniSkai
nag inéjami
galiininés
da ybos
e minai
daik a a dZiai,
su ink-
i
i&
eisés,
geologijos
i
izinés
geog a ijos,
izikos,
spo o,
melio acijos,
chemijos,
eks ilés,
li e a ii os,
bo anikos,
ekonomikos
bei
skai ia imo
echnikos
e miny
Zo-
dynu,
ku iuos
y a
pe Zii éjusi
espublikos
Moksly
Akademijos
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
Te minologijos
komisija?.
Ty imo
objek a
suda o
801
galiinés
edinys
(dalis
ediniy
y a
a ojami
ne
ienos
s i ies
e minologijoje,
dél
o
pa eik i
dyiejuose
a
ne
keliuose
Zodynuose,
pa yzdziui,
nwog iu a
GZ,
MZ
i
SZ?,
agiau
ia
jie
skai iuo i
kaip
ienas
edinys).
Gal iniy
ediniai
pagal
da ybine
eikSme
bei
pa-
ma iniy
Zodziy
pobiidj
ski s omi
aip
(da ybos
bii iai
Cia
i8dés y i
pagal
ediniy
skaiciy):
A.
Veiksmazodziy
yediniai:
eiksmo
ezul a o
pa adinimai,
eiksmy
pa adi-
nimai,
j ankiy
pa adinimai,
ie y
pa adinimai,
eiksmazodinés
ypa ybés
u é oju
pa adinimai;
B.
Va dazodzZiy
yediniai:
a dazodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai,
ypa ybiu
pa adinimai.
Galiiniy
da ybos
e miny
daik a a dZiy
pasiski s ymas
zodynuose
pa eikiamas
1
len eléje.
Te minai
daik a a dZiai
su
galinémis
dazniausiai
edami
iS
eiksmazodziy
(nag inéjamose
s i yse
727
ediniai,
a ba
90,8%
isy
galininés
da ybos
e miny).
Tai
a i inka
aiskiai
pas ebima
galiiniy
da ybos
daik a a dziy
polinkj
apsk i ai
da-
ba inéje
lie u iy
li e a i inéje
kalboje.
V.
U bu is,
pi masis
plagiai
iSnag inéjes
da-
ba inés
kalbos
daik a a dziu
da yba
su
galiinémis,
emdamasis
,,Daba inés
lie u-
iy
kalbos
Zodyno“
(V.,
1954)
pa yzdZiais
( en
ju
y a
ne oli
ijy
iks anciy),
nus a é,
kad
daugiau
kaip
ke u i
penk adaliai
Sios
iiSies
ediniy
y a
susiku i
i8
eiksmazodziu
1
Te minai
a ink i
i
pa eikiami
aip
pa ,
kaip
anks iau
paskelb ame
au o iaus
da be
,,P iesaginé
lie u i8ky
e miny
da yba*.
—
Kn.:
Lie u iy
e minologija.
V.
1975,
p.
7-8.
2
Z .
su umpinimy
sa asa.
155
1
len elé
ey
Te miny
Zodynas
Ti
wisn
Me
|
Ki i:
Da ybus
“ba ys
ATz
BZ
lone
EZ
|
FZ
joz
LZ
ima
s
SE.|
12
edic
}
|
| |
Veiksmo
ezul a o
|
| |
|
|
|
pa adinimai
66
|
20
|
33
|
59
|
14
|
89
|
34
|
74 66
|
35 44
343
ay
|]
E
Veiksmy
pa adini-
| |
|
mai
=
|
15}
14.|
77-|
20
|
58)
18
|
38
|
84
|
34
|
71
|
253
{
I
{
{
| | |
ankiu
pa adinimai
—
|
8
|
4
|
1
4
|
Giese]
Lb
|
30
|
Te
4
|
63
I
|
Vie u
pa adinimai
|
a
|
2
|
2
hi egdibse,
|
a }
—
|
2%
|
3
|
10
|
-
|
49
Ma gapndings
ypa y-
| |
| |
|
Ss
u é oju
pa a-
ie:
dinimai
|
3 6
|
9
|
2
2
|
20
1
5.
5
8
|
45
|
|
}
|
| |
|
| | |
|
Ypa ybiy
pa adini-
|
|
|
mai
pa
ind
da o
9
9}
13
2
diel
A a
4
29
| |
| |
|
|
}
See
ass
ypa-
| | |
|
|
ybés
u é ojy
pa-
#
2a
|
ne
se e
a7"
bien
a
ibe
19
I8
iso
ski ingu
e-
| | |
|
|
|
| | |
diniy
|
|
|
|
Sol
e
|
[U bu is
V.,
1961,
57].
I in
bidinga
su
galiinémis
da y i
eiksmo
ezul a o
pa adinimus
(nag inéjamuose
pa yzdziuose
42,8%
isu
i
47,2%
eiksmaZodiniy
galiniy
ediniy).
Siuo
polinkiu
galliniy
ediniy
da yba
labai
aiSkiai
ski iasi
nuo
e -
miny
da ybos
su
p iesagomis,
ku
didziausia
bi j
suda o
eiksmy
pa adinimai.
I
apsk i ai
nag inéjamuose
e miny
Zodynuose
eiksmo
ezul a o
pa adinimu,
pada y-
y
su
galiinémis,
y a
ge okai
daugiau,
negu
p iesaginiy
(i§
iso
y a
567
su
p iesagomis
i
galiinémis
i8 es i
eiksmo
ezul a o
pa adinimai,
ys
penk adaliai
ju
y a
galiniy
ediniai).
Taip
pa
i
Siuo
a z ilgiu
e miny
i
apsk i ai
daba inés
lie u iy
kalbos
eiksmo
ezul a o
pa adinimy
da yba
su
galiinémis
g a iai
su inka®.
Galiinés
gana
populia ios
y a
i
eiksmy
pa adinimy
edyboje
(31,6%
isu
i
34,8%
eiksmazodiniy
galiniy
ediniy),
aciau
nuo
p iesagu
jos
is
dél o
labai
sma -
kiai
a silieka
(i§
iso
da bo
objek a
suda andiuose
zodynuose
y a
2845
eiksmu
pa-
adinimy
bi iui
p iklausan ys
ediniai,
0
galiniy
ediniai
jy
a pe
suda o
ik
6.9%):
Ki y
da ybos
bi iy
ediniu
su
galiinémis
pada y a
Zymiai
maziau.
Menkai
ga-
lanémis
esi emiama,
da an is
e minus
i
a dazodziy
(pap as ai
biid a dziy
bei
daik a a dZiy).
*
V.
U bu is
nus a é,
kad
daba inéje
kalboje
su
galanémis
y a
i8 es a
didesné
pusé
eiksmo
ezul-
a o
pa adinimy.
Z .
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
V.,
1965,
.
I,
p.
368.
156
Su
galiinémis
is es i
e minai
pap as ai
bina
aiskis,
ikslis,
isai
a i inka
bend uo-
sius
lie u iu
kalbos
Zodziy
da ybos
polinkius.
Tu in
gal oje,
kad
galiniy
ediniai
y a
umpi
(pama inio
zodzio
a
da ybos
pama u
imamos
jo
o mos
nepailgina
skiemeny
skaiciumi),
e miny
da yboje
jie
i in
pa ankis.
Ma ,
ne e ai
pageidau ina
ge o
e mino
sa ybe
laikomas
umpumas.
Pa yzdziui,
Zinomas
usy
e minologas
D.
Lo é
(1966,
30,
128)
laiké,
kad
e mino
umpumo
eikia
siek i
aip
pa ,
kaip
i
ikslumo*.
Sj
eikala ima
jis
aiké
ne
ik
pa-
iems
e minams,
be
i
jy
da ybos
a iksams,
pa yzdziui,
p iesagoms
[Jlo e
JI.
C.,
1971,
157].
T umpumo
a z ilgiu
galiiniy
ediniai
e minologijai
inka,
galima
saky i,
idealiai.
Na,
o
a simenan
jy
i8
da ybos
gaunamos
eikSmés
a spal ius,
galima
eig-
i,
kad
ka u
su
p iesagy
ediniais
galiiniy
da ybos
e minai
suda o
da ny
ansamblj.
Siame
ansamblyje
galiiniy
ediniai
isu
pajégumu
da
nepanaudojami.
Taigi,
ku ian
bei
a kan
lie u iskaja
j ai iy
mokslo
bei
echnikos
s i¢iy
e minija,
galiiniy
edi-
niais
bi y
galima
i
ne
pa a ina
daugiau
em is.
VeiksmaZodziy
ediniai
Veiksmo
ezul a o
pa adinimai
Be eik
pusé
isu
i8
eiksmaZodZiy
pada y y
galiiniu
ediniu,
as y
nag inéjimui
im uose
e miny
Zodynuose,
y a
eiksmo
ezul a o
pa adinimai,
.
y.
iS
da ybos
ky-
lan i
ju
eik8mé
y a
pama iniu
eiksmazodzZiu
ei8kiamo
eiksmo
pada inio
Zyméji-
mas,
p z.:
iigauba
,,medziagai
dZius an
a si ades
iSsipi imas*
ChZ, sqmusa
,,audi-
nio
yda;
pe
ankiy
a audy
uozZas,
susida es
dél
audinio
egulia o iaus
su ikimo
a ba
dél
pe
didelio
me meny
eleno
s abdymo~
ATZ
i
k .
Dalis
Siam
bi iui
p iski iamy
ediniy
(mazdaug
sep in adalis)
da ybiSkai
gali
bi i
su okiami
i
kaip
eiksmo
objek o
pa adinimai,
p z.:
jmoka
TZ,
pe laida
TZ
i
k .
Ne
ienas
Sio
bi io
edinys
po encialiai
gali
u é i
abi
—
i
eiksmo
ezul-
a o,
i
eiksmo
objek o
—
eik’mes.
Visu
pi ma
dél
o
eiksmo
objek o
pa adi-
nimus
i
nepa ogu
iSski i
j
a ski a
da ybos
bi j.
Dauguma
(87%)
eiksmo
ezul a o
pa adinimy
y a
galiiniy
-a
i
-as
ediniai.
Pa i
p oduk y yji
Sio
bii io
ipa
suda o
galiiné
-a
(dalis
ediniy
e minologijoje
a ojami
ik
daugiskai os
o momis)
—
su
Sia
gal ine
iS es a
be eik
du
eédaliai
ediniy.
Be eik
penk adalis
Sio
bi io
ediniy
y a
pada y i
su
galine
-as.
Galiniy
-is
(-ys)
i
-é
ipai
y a
menkesnio
da umo,
o
-ius
bei
-uo
— isai
neda is.
-a
(-os)
Galiiné
-a
(daugiskai iniy
ediniy
-os),
be
abejo,
y a
pa i
ak y ioji
daba inés
e minologijos
(kaip
i
apsk i ai
daba inés
kalbos
[U bu is
V.,
1965,
378])
eiksmo
ezul a o
pa adinimy
da ybos
p iemoné.
Nag inéjamuose
e miny
Zodynuose
su
ja
pa eik a
iek
pa
e miny,
kiek
i
iS es y
su
isomis
Sio
da ybos
bi io
p iesagomis,
o
pa j
da yji
p iesaginj
da ybos
ipa
(-inys)
ediniy
skaiéiumi
ji
lenkia
is
ka us.
Iman
daugiau
Sal iniy,
Sie
duomenys,
Zinoma,
gali
kiek
pakis i,
a¢iau,
kaip
odo
sug e inimas
su
anks iau
iS es ais
duomenimis
i§
mazZesnio
Sal iniy
skai¢iaus
[Keinys
S.,
1968,
191],
bend as
aizdas
iS
esmeés
u é y
lik i
panaSus.
Daugiskai iniai
e minai
(gal iné
-os)
suda o
kiek
pe
penk adalj
isy
ia
nag i-
néjamy
ediniy,
p z.:
islaidos
EZ,
MZ,
STZ,
TZ,
iS agos
ChZ,
nuobi os
EZ,
pajamos
EZ,
TZ,
san aupos
EZ,
TZ
i
k .
Apie
4%
ediniy
ski ingais
e minais
y a
a ojami
abu
skaiéiai,
p z.:
iinaSa
,, andens
iSg auz as
g io ys*
MZ,
cHocka,
mojjeTpouHoe
4
Plg.
da :
Te minologijos
da bas
(Pag indai
i
me odai).
V.,
1973,
p.
11—12.
157
nipHMewanHe
LZ,
,,cHocka“
STZ
i
iinagos
,, ai,
kas
andens
iSneS a,
iSplau a“
MZ,
GZ,
nuoplo a
(geol.)
,,cmpis“.
GZ
i
nuoplo os
,,gamybinés
a liekos;
plo imo,
yélimo
bei
daZymo
me u
nuo
ilnonio
audinio
a sisky es
pluoS as,
su ink as
nuo
masiny
bei
oniu
dugno
<...>;
c6oii*
ATZ,
pa uosa
,,3a o opKa;
angl.
blank;
slab,
ba “
STZ
i
pa uosos
,,3a o osku“
EZ,
sankaupa
,,ckonaenue*
GZ,
,,Hakon.e-
nue;
angl.
accumula ion;
cumula ion;
iling,
ga he ing,
s o age“
STZ
i
sankau-
pos
,HaKons enua
EZ
i
k .
Re ka éiais
okio
sky imo
a ejy
pasi aiko
ne gi
ienos
s i ies
e minijoje,
p z.:
nep aka sa
,,ka Sinio,
sluoksnos
a ba
e paly
yda;
j
pa ienius
plauSelius
nei§ski s y i
ilnos
kuokS eliai
<...>“
ATZ
i
nep aka sos
,audinio
yda;
umpi,
pailgi
sus o éjimai
nuo
jaus y
siiily,
pagamin u
is
blogai
i8-
ka s o
pluos o*
ATZ.
Toks
maksimalus
ieno
da ybos
ipo
ignaudojimas
is
dél o
né a
pa ogus
(ma y ,
dél
o
placiau
i
ne aikomas)
—
daugiskai oje
dazZniausiai
Gia
u é y
susida y i
homonimai.
Didzioji
dauguma
Sio
da iausio
a ikso
ediniy
y a
eiksmo
ezul a o
pa adini-
mai,
p z.:
apyb aiza
,,o epk"
LZ,
apyb éza
,,Kou yp,
o ep anue*
STZ,
ap ankos
»V ilnos
pluos as,
su enkamas
a iu
ki pimo
me u
i§
a i ikusiy
nuo
plako
j ai ios
kokybés
kuokS eliy*
ATZ,
apsiu a
»»Py eliHnk*
SZ,
a b izga
,,sluoksnos
yda;
a spu es,
suda ky as
sluoksnos
k a8 as
<...>“
ATZ,
a ka pa
,,o pesox
LZ,
STZ,
SZ,
a lanka
,,a lenk as
i
p ie
Zemés
p ismeig as
s iebas
(a
Saka),
ku is
éliau
suda o
Saknis
i
iSauga
nauju
augalu“
BZ,
a liekos
,,gamybos
p ocese
ka u
su
is alomomis
i§
pluos o
p iemaiSomis
nuby éjusi
pag indiné
Zalia a
a ba sugadin i
pusgaminiai;
dauguma
jy
po
alymo
a ba
ki o
apdi bimo
galima
panaudo i
gamyboje*
ATZ,
,medZiagos,
liekangios
nuo
gamybos*
ChZ,
EZ,
a plaisa
,,lapelio
skil is,
kai
lapeli
suskaldo
gilios
i
smailios
i8pjo os*
BZ,
,,o op»xenen*
GZ
(geol.),
a Zala
,,i8
nupjau-
o
medzio kelmo
a
Sakny
i8auges
an Zeminis
lapuo as
iglis,
ga es
p adZiq
i$
miegan-
éiy
a
p idé iniy
pumpu u*
BZ,
g aza
,,cnaya“
EZ,
iduba
,,idubimas,
jdubusi
ie a,
dubu ys,
dubuma“
MZ,
igula
,,2Kunax*
SZ,
ipjo a
,,genéjimo
peiliu
aisme-
dziui
pada oma
a i inkamo
pa idalo
Zaizda
(sodininkys éje);
nanpes“
BZ,
,,ua-
peska;
npopesp“
STZ,
,,3apy6xa“
SZ,
is aiga
,,yupexnenne,
sapeqenue*
EZ,
TZ,
ixa a
,,a ian
lys émis,
j
abi
puses
iS e s a
aga“
MZ,
isd oZa
,,kas
iSd oz a;
agelé
len oje
suleis i
su
ki a
len a*
MZ,
ixk a os
,, eks ilés
ab ikuose
k a ymo
ma-
Sina
iS aly os
gamybinés
a liekos,
p z.,
nuoka Sos
i§
pakuly
ka simo
maSinu,
pabi-
os
i§
ilnos
a licky
alymo
maSiny
i
pan.
<...>‘
ATZ,
isna a
,,musmi iy
i
kai
ku iy
ki y
g yby
ap alkalo
liekana,
ku i
pasilieka
p ie
ko o
pag indo
i
supa
ji
kaip
kokia
maks is*
BZ,
i§spaudos
,,g idu,
sékly
liekanos,
isspaudus
alieju*
ChZ,
is a a
»BeTpoom™
SZ,
j alka
,,audinio,
daZniausiai
aus o
au oma inémis
s aklémis,
yda;
Saudyklés
ineS as
j
Zio is
paSalinis
si las*
ATZ,
nep a ampa
,, e paly
yda;
uz
no ma-
lyjj
si ila
kelis
ka us
s o esné
i
Zymiai
mazesnio
suk umo
nedidelé
siiilo
a ka pa,
a si adusi
dél
kna elio
nep a empimo
e pimo
masinos
emp u uose*
ATZ,
nuob u-
kos
,,supainio as,
labai
spaliuo as
pluoS as,
gau as
i§
b ukimo
maginos
<...>“
ATZ,
nuog iuya
,,s aciy
Slai y
a
kalny
Zemé,
a skilusi
i
nug iu usi
Zemyn;
g iii is“
MZ,
GZ,
SZ,
nuogulos
,,zemos
iiSies
ienaly é
ilna,
labai
uZ e 8 a
méslu
i
Slapalu,
nuki p a
nuo
gy ulio
pas u galio
nugulé y
ie u“
ATZ,
,,nusédusios
uolienos“
ChZ,
GZ,
,,1.
sausumoje
i§
nu ekandio
pa i sinio
andens
nusédusios
kie osios
dalelés;
2.
mine aliné
masé,
susida iusi
éjo
pus ymo
a ba
ledyno
po eikyje*
MZ,
nuo a -
os
,,ma gin o
a ba
spausdin o
audinio
yda;
ma ginimo
daZai
i§silieje
iena
k yp i-
mi
uZ
as o
kon ii o
iby
dél
ga inimo
d égnuose
ga uose“
ATZ,
,,nuo
k is aly
a -
ski as
neg ynas
i palas“
ChZ,
palaipa
,,guls iai
o ien uo as
s iebo
Soninis
iglis,
ku iuo
augalas
ege a y iSkai
dauginasi,
p z.,
Sliauzian iosios
aisginos
(Ajuga
ep-
ans),
bal osios
smilgos
(Ag os is
s oloni e a)*
BZ,
paminos
,,pluoS inés
liny
mynimo
a liekos;
a ojamos
pakuloms
gamin i*
ATZ,
pe sukos
,, e paly
yda;
pe iodiski
a ba
a si ik iniai
si llo
suplonéjimai
su
pe
dideliu
suk umu,
a si ade
dél
blogo
emp-
u y
da bo“
ATZ,
p aka pa
,,audinio
yda;
skylu é,
p aki p a
audinyje,
kai
po
ki pi-
158
mo
maiinos
peiliais
ka u
su
audiniu
pa eko
mazgas,
sililgalis,
spu gas
i
pan.“
ATZ,
p iesaga
,,cyppuxc*
STZ,
sqnasos
,, andens,
éjo
suneS os
nuosédos*
ChZ,
,, an-
dens,
éjo
sunes os
Zemés*
MZ,
GZ,
sandauga
,,npoussejlenue,
angl.
p oduc *
STZ,
san aupos
,,c6epexenua*
EZ,
TZ,
sq élos
,,ydinga
ilna,
susi éle
ilny
gabalai,
ku-
ie
sunkiai
supléSomi ankomis,
a plé8 i
iSia imo
me u
nuo
no maliy
plako
daliy
a ba
susi éle
pe
isa
plaka“
ATZ,
skalda
,,ne aisyklingos
o mos
akmens
gabalai
nuo
5
iki
150
mm
dydZio
(pagal
GOST),
gaunami
skaldan
didesnius
akmenis
a ba
susida an ys
diléjan
uolienoms*
MZ,
GZ
i
k .
Dalies
ediniu
ySkesné
y a
eiksmo
objek o
eikSmé,
p z.:
a mena
,,z .
a min-
iné“
LZ,
a sa gos
,,3anacbl;
Ipunacbl;
pesepBEl*
EZ,
ik o a
,,pa uos as
echnolo-
giniam
p ocesui
am
ik as
misinys“
ChZ,
imoka,,83Hoc“
EZ,
,,uaTéK"
EZ
,,1ia ex,
a a“
TZ,
isieska
,,papickanue*
EZ,
ismoka
,,Bbijaya*
EZ,
kopa
,,u10na*
GZ,
pa-
oda
,,Bbic aska*
EZ,
pe laida
,,nepesoa*
TZ.
siun a
,,nocbiiKka*
EZ,
STZ,
,,oT-
pyska“
BZ,
alda
,,nagqenue“
EZ,
TZ
i
k .
Taéiau
Gia
bi ina
pasaky i,
kad
ne
ie-
nu
a eju
eiksmo
ezul a o
i
eiksmo
objek o
eikSmes
i8ski i
y a
sunkoka,
nes
as
pa s
edinys
gali
Zymé i
i
iena,
i
ki a.
Pa yzdZiui,
da ybinés
eikSmés
a z ilgiu
siun a
gali
bi i
i
,, ai,
kas
siun iama“,
i
,, ai,
kas
pasiys a“,
paskola
—
,, ai,
kas
skolinama‘“
i
,, ai,
kas
paskolin a*,
g qZa
—
,, ai,
kas
g azinama
a
g azin ina“
i
ai,
kas
g azin a“
i
k .
Kai
ku ie
ediniai
da ybiSkai
gali
bi i
su okiami
i
kaip
eiksmy
pa adinimai
( eiksmazZodziu
abs ak ai).
Tokie
galé y
bi i,
pa yzdZiui,
ap auka
,,HaTéK*
GZ,
a odanga
,,ku iy
no s
uolieny
iSéjimas
j
pa i siy,
ku
jos
sqnaSy
nedengiamos*
MZ,
nuo auka
,,ma a imai
Zemélapiams
bei
planams
suda y i
MZ
(sinonimas
nuo au-
kos
da ymas),
uzkamSa
,,upés
uZsikimSimas
izu“
MZ
i
kai
ku ie
ki i.
Galimas
daik-
as,
kad
dalies
ediniy
eiksmo
ezul a o
eikSmé
y a
an iné,
ne
da ybiné,
o
susida-
iusi
konk e éjan
a ski y
ediniy
leksinei
eikSmei
(dél
okio
konk e éjimo
daba -
inéje
kalboje
i
jos
e minologijoje
y a
bi elis
eiksmy
pada inius
zyminciy
ne gi
p iesagos
-imas,
-ymas
ediniy).
Zii é i
e minologinés
ediniy
eikSmés
ne ikslu,
nes
sa o
indi idualiaja
eik8me
jie
gali
bi i
igije
i
nep iklausomai
nuo
da ybos.
Taigi
galiiniy
ediniy
klasi ika imas
y a
sudé ingesnis,
negu
p iesaginiy,
juoba
kad
os
pa ios
galiinés
y a
a ojamos
daugumoje
da ybos
bi iu.
Galiinés
-a
eiksmo
ezul a o
pa adinimai
e minologijoje,
kaip
i
apsk i ai
da-
ba inéje
kalboje,
dazZniausiai
emiasi
p ieSdéliniais
eiksmaZodZiais
(nag inéjamy
pa yzdziy
a pe
emian iysi
nep ieSdéliniais
eiksmaZodziais
ediniu
y a
2,6%).
Siuo
da ybos
polinkiu
sma kiai
p aple iamas
da ybos
pama u
einan iy
eiksmazo-
dziy
a as
—
ma ,
Sio
bi io
edinius
su
p iesagomis
jp as iau
da y i
iS
p ieSdéliy
ne u inciy
eiksmazZodziu.
18
nag inéjamy
pa yzdziy
daugiausia
y a
u in iy
p ieSdélius
muo-,
iS-,
pa-,
sq-
(sam-,
san-)
i
a -.
Su
kiek ienu
y
p ieSdéliy
y a
ne
maziau
kaip
po
20
pa yzdziu,
i
jie
suda o
apie
is
penk adalius
isy
nag inéjamy
eiksmo
ezul a o
pa adinimy.
Pama iniy
eiksmazodziy
p ieSdéliai
ap-,
j-,
i§-,
pa-,
pe -
edinyje
islieka
nepaki e.
DaZniausiai
nesikei ia
i
p ieSdéliai
a -,
p a-,
o
pasi aikan ys
a ski i
ediniai
su
pa-
keis u
p ieSdélio
a ian u,
p z.:
a omazga
LZ,
STZ,
p o e a
,,audinio
yda;
ske siné
e esniy
a audy
juos a,
ku ioje
a audy
skai ius
ilgio
iene e
y a
mazesnis
uz
mini-
maly
echninése
salygose
nu ody a
skai iy
<...>‘*
ATZ,
p os ie a
,,audinio
yda;
skylu é,
palikusi
i8 aukus
i§
audinio
jaus a
nuosmuka,
ga ankS i,
pika
i
pan.“
ATZ,
p o éZa
,,i8 iesinan
upés
ingi
iSkas a
aga*
MZ,
STZ,
gali
bi i
laikomi
iSim-
imis,
i8
jy
a omazga,
no s
,,Lie u iu
kalbos
Zodyno“
I
omo
pi majame
leidime
i
pazymé as
kaip
neologizmas
bei
aS y
kalbos
Zodis
(1941,
333),
kuo
abejo i,
ma y ,
né a
p asmés,
y a
suda y as,
be
abejo,
pagal
Ry u
Lie u os
Snek oms
bidingus
dés-
ningumus.
Pama iniy
ZodzZiy
p ieSdéliai
nu-,
p i-,
su-,
aip
pa
a ian ai
api-
bei
a i-
pap as ai
galiiniy
ediniuose
pakeis i
daik a a dziams
bidingais
p ieSdéliy
a ian-
159

ais
nuo-,
p ie-,
sq-
(sam-,
san-),
apy-,
a o-.
ISim ys
Gia
e os,
p z.:
p iklija
,,na i alaus
Zalia inio
Silko
yda;
paSaliniai
Silko
piikeliai,
p ilipe
se icinu
p ie
sidlo
ilgoje
a ka po-
je“
ATZ
i
su a
,,wop“
GZ
(paleon.).
Fizinés
geog a ijos
e minas
an bu ga
GZ,
be
abejo,
né a
specialiai
e minologijos
eikalams
da y as
Zodis
— ai
Zemai iuose
gy as
Zodis
(LKZ,
1968,
158)
i
i$
en
paim as
( uo
paaiskinamas
i
nebiidingo
li e-
a i inei
kalbai
p ieSdélio
an -
bu imas
pama iniame
Zodyje)°.
Taigi
eiksmo
ezul a o
pa adinimai,
p iklausan ys
galinés
-a
ipui,
u i
i§
eiks-
mazodziy
gau us
(saky ais
a ejais
modi ikuo us)
Siuos
p ieSdélius:
ap-,
apy-:
apkalba
SZ,
apnasa,
-os
BZ,
ATZ,
ChZ,
ap ankos
ATZ,
apsiu a
SZ,
apsukos
ATZ,
ap ija
FZ;
apyb éza
STZ,
apysaka
LZ;
a -,
a o-:
a auga
BZ,
a gy enos
EZ,
a ka pa
LZ,
STZ,
SZ,
a liekos
ATZ,
ChZ,
EZ,
a ma os
ATZ,
ChZ,
EZ,
a ma a
STZ,
a plaisa
BZ,
GZ,
a Zala
BZ;
a odanga
MZ,
a omazga
LZ,
STZ,
a o ampa
SZ:
i-:
ig io a
GZ,
MZ,
ika a
GZ,
STZ,
imaisos
ATZ,
iplaukos
EZ,
i aiza
MZ,
ispauda
MZ,
i alka
ATZ:
i§-:
iSauga
BZ,
isgauba
ChZ,
GZ,
isg aza
MZ,
iska pos
ATZ,
is auka
ChZ,
GZ,
LZ,
MZ,
TZ,
is alos
ATZ,
ix a a
SZ;
ne-
(nepa-,
nep a-,
nep ie-):
nepasiausa
ATZ,
nep a ampa
ATZ,
nep iemoka
EZ;
nuo-
nuobi os
EZ,
nuoblukos
GZ,
nuog iu a
GZ,
MZ,
SZ,
nuopjo a
STZ,
nuoplé-
Sos
ATZ,
nuoplo os,
-a
ATZ,
GZ,
nuosédos
ATZ,
ChZ,
FZ,
GZ,
MZ,
nuosp iida
ATZ,
nuo upa
GZ,
nuo a os
ATZ,
ChZ,
nuo i os
ChZ;
pa-:
pabi os
ATZ,
padala
LZ,
pajamos
EZ,
TZ,
pa o os
ATZ,
pasla os
ATZ,
paso a
SZ;
pe -:
pe k ypa
ATZ,
pe lanka
GZ,
pe sukos
ATZ:
pm
eee
p ag auza
MZ,
p aka pa
ATZ,
p apjo a
STZ;
p o e a
ATZ,
p o éza
MZ,
STZ;
pies
p i-:
p ielaida
ATZ,
STZ, p iemaisa
ChZ,
FZ,
STZ,
p iesaga
STZ;
p iklija
ATZ;
i
sa-
(sam-,
san-),
su-:
sqjunga
EZ,
TZ,
sanasos
ChZ,
GZ,
MZ,
sqnaudos,
a-
EZ,
STZ,
sasmaukos
ATZ,
sa a a
GZ,
sq élos
ATZ;
sampyla
GZ,
MZ,
samplo os
GZ,
MZ,
sampii os
GZ;
sandauga
STZ,
sang iida
GZ,
MZ,
sankaupos
EZ,
sankaupa
GZ,
STZ,
san aupos
EZ,
TZ,
san auka
LZ,
STZ;
su ii a
GZ:
ud-,
uZuo-:
uzkamsa
MZ,
uzka a
GZ,
SZ;
uzuonasa
ATZ.
Ne e ai
susida o
ienaSakniy,
iS es y
i§
ski ingus
p ieSdélius
u in¢iu
eiksma-
Zodziy,
e minu
bi eliai,
p z.:
-pjo -:
ipjo a
BZ,
STZ,
SZ,
ispjo a
STZ,
SZ,
nuopjo a
STZ,
p apjo a
STZ;
-mok-:
jmoka
EZ,
TZ,
iimoka
EZ,
nep iemoka
EZ:
-naS-
(:-neS-):
apnasos
ATZ,
BZ,
ChZ,
i’naSos
GZ,
MZ,
sanasos
ChZ,
GZ,
MZ:
-ploy-:
iplo os,
-a
GZ,
MZ,
nuoplo os,
-a
ATZ,
GZ,
samplo os
GZ,
MZ:
-aug-:
a auga
BZ,
isauga
BZ
i
k .
Suda an
e miny
sis emas,
Sios
galiiniy
ediniy
da ybos
galios
galé y
bi i
ne gi
ge iau
panaudojamos.
Y a
kele as
ediniy,
ku ie
ik
iS
dalies
gali
bi i
ski iami
Siam
da ybos
ipui,
p z.:
pakulos
,, umpas
linu
pluog as,
pagamin as
pakulinimo
maiina
i§
maigy,
paminu,
nuopesy
bei
nuob uky,
aip
pa
i§
maziausiy
nume iy
ilgio
pluos o“
ATZ,
,,su el i
liny
pluos ai*
ChZ,
paminos
,,pluos inés
liny
mynimo
a liekos
<...>‘
ATZ,
pa o-
os
,, umpi
neiSsi ys e
linai,
paliekami
enkan
ge us
linus
<...>“
ATZ,
pasukos
°
Tai,
zinoma,
ne eiSkia,
kad
isi
ki i
nag inéjami
ediniai
bi inai
y a
am
yéia
kaip
e minai
da y i.
Neabejo ina,
kad
am
ik a
jy
dalis
y a
su e minin i
pap as ieji
kalbos
ZodZiai.
Ju
nag iné-
jimo
mo y ai
ie
pa ys,
kaip
iSdés y a
s aipsnyje
,,P iesaginé
lie u isky
e miny
da yba*.
—
Kn.:
Lie u iy
e minologija.
V.,
1975,
p.
8.
160
,
Sukuo inio
liny,
med ilnés
bei
ilnos
e pimo
gamybinés
a liekos
;
Suka imo
masiny
i§
sluoksnos
a ba
saujos
paSalin as
umpo
pluos o,
spu gu
bei
p iemaisy
misinys
<...>“ATZ.
Zinoma,
galima
many i,
kad
Sie,
be
abejo,
i8
liaudies
kalbos
e mi-
nologijon
pa eke
ZodZiai
kazkuome
y a
susida e
kaip
galiinés
-a
ediniai
i$
eiksma-
zodziy
pakul i,
pamin i,
pa au i,
paSukuo i
i
eiSké
ai,
kas
liko
pakilus,
pamynus,
pa o us,
pasuka us,
lygiai
kaip
galiinés
ediniu
laikomas
seman iskai
gana
a imas
Zodis
pasla os [U bu is
V.,
1961,
31],
a ojamas
aip
pa
i
e minologijoje
(ATZ).
Ta iau,
ki a
e us,
galima
a i
Siuos
Zodzius
esan
i
mis ios
da ybos
(p ieSdéliniais-
galiininiais
ediniais).
Sinch oniSkai
oks
da ybos
su okimas,
odos,
isai
galimas.
Pasi aiko
i
okiy
e miny,
ku iuos
sunku
seman iSkai
susie i
su
a i inkamais
p ieSdéliniais
eiksmazodiiais
a ba
okie
eiksmaZod7iai
nea odo
na i alis
del
sa o
nejp as umo
(dél
o
abejo ina,
a
a i inkamos
s i ies
specialis u
y a
a ojami
i ,
adinasi,
galéjo
bi i
nag inéjamy
zodziu
da ybos
pama u).
P z.:
j aka
EZ
S¥2,
nep adaza
ATZ,
nuo iSos
ATZ
i
k .
Tu in
gal oje,
kad
iS
esmés
isi
okie
Zod iai
sayo
p ieSdéliais
g aziai
su ampa
su
a i inkamais
usiskais
a
ki y
kalby
e minais
(plg.
Bansuue,
ok.
Ein luss,
lenk.
wplyw;
HenpoKpac;
oTcopTupoBKa),
eikia
ma-
ny i,
kad
jie
y a
e iniai
(kai
ku ie
ne gi
mo eminiai
—
nep adaZa
—
HempoKpac,
no s
Siaip
u imi
pa yzdZiai
da ybos
bidu
dazniausiai
ski iasi).
Tokie
e minai,
ne u édami
lie u iskos
mo y acijos,
daZnai
biina
neaiskiis,
ne ikslis
i
odél
(kai
nejsigaléje)
eng ini.
Ki a
e us,
aip
pa
y a
e minu,
ku ie
da ybiSkai
y a
susije
su
a i inkamais
p ieSdéliniais
eiksmazodZiais,
be
pas a ieji
uos
p ieSdélius
y a
ga-
e
ne
na ii aliai,
o
dél
ki y
kalby
j akos,
p z.:
i auka
Che,
GZ,
MZ,
plg.
BbiTs@KKa,
eks ak as
<lo .
ex ac um:
ex ahe e
,,iS8 auk i,
paSalin i“,
a Zyma
EZ!
G "
T7;
plg.
o me ka,
papyna
ATZ,
plg.
nognse una,
pe sukos
ATZ,
plg.
nepexpyTbI,
p asiauia
ATZ,
plg.
npoBopcoska
TKaHH,
p iemaisa
ChZ,
FZ,
STZ,
pig.
npumec
i
k .
Tokie
ediniai,
bidami
egulia iis,
gali
bi i
nep iim ini
dél
pama iniy
Zodziu
ne aisyklingumo
(pas a yju
aisyklingumo
nus a ymas
p iklauso
jau
p ieSdéliniy
eiksmazodziu
da ybai).
Pas ebé ina,
kad
daugeliu
a eju
ikslus
p ieSdélio
a i i-
kimas
ski ingose
kalbose
né a
pakankama
p ieZas is
zodziui
nupeik i
—
nep iim i-
ni
ik
ie
Zodziai,
ku iy
p ieSdélis
nemo y uo as,
a do
kalbos sis ema
a
sukelia
d ip asmybe.
Miné y
pa yzdziy
a pe
ne ykiausias
y a
e minas
p asiausa.
DidZioji
ediniy
dalis
(pe
is
ke i adalius
u imy
pa yzdziu)
emiasi
pi mi-
niais
eiksmazod7iais®.
Likusiu
ediniy
a pe
maZdaug
d igubai
daugiau
y a
okiu,
ku ie
pada y i
i§
miS iniy
eiksmaZodziy,
pyz.:
imaigos
ATZ
(:
imaisy i,
imaiso,
-é),
isieska
EZ,
TZ
(:iSiesko i,
iSieSko,
-ojo),
nuo a os
ATZ,
ChZ
(:
nu a é i,
nu a a,
-6jo),
p iemaixa
ChZ,
FZ,
STZ
(:p imaisy i,
p imaiso,
-é),
skalda
GZ,
MZ
(:skaldy i,
skaldo,
-6),
alda
EZ,
TZ
(: aldy i,
aldo,
-é)
i
k .
Taigi
an iniais
eiksmazZodziais
Sio
ipo
ediniy
da yboje
emiamasi
palygin i
e ai
(nag inéjamy
pa yzdziy
a pe
7,5%).
P z.:
a gy enos
EZ
(:a gy en i,
-a,
-0),
g aza
EZ
(:g azin i,
-a,
-0),
paskola
EZ
(:paskolin i,
-a,
-0),
sanaudos
EZ,
STZ
(:sunaudo i,
sunaudoja,
-0),
san umpa
LA,
Siz
(ssu umpin i,
-a,
-o)
i
k .
Veiksmazodziu
da ybos
p iesagos
j
ediniu
kamiena,
kaip
odo
pa eik i
pa yzdZiai,
dazniausiai
nepa enka.
Dauguma
Sio
ipo
eiksmo
ezul a o
pa adinimy
(ne
maziau
kaip
ys
ke i a-
daliai)
y a
i8 es i
i§
galininkiniy
eiksmaZodziu,
p z.:
apyb éza
STZ,
ap ankos
ATZ,
a ka pa
LZ,
STZ,
SZ,
ika pa
STZ,
iSd oza
MZ,
nuoka pa
ATZ,
nuopjo a
STZ,
pa-
skola
EZ,
skalda
GZ,
MZ
i
k .
Likusieji
ediniai
emiasi
negalininkiniais
eiksma-
Zodiiais,
p z.:
apzalos
BZ,
a b izga
AT?
i auga
BZ,
nuog imzdos
MZ,
pabi os
ATZ,
a os
ChZ,
GZ
i
k .
Ta iau
a ski i
ediniai
gali
bi i
ne
ienaip
mo y uo i,
p z.:
nuo upa
GZ
gali
bi i
edinys
i i8
nu upé i,
i
i8
nu upin i;
p iklija
»na i alaus
Za-
lia inio
Silko
yda
;
paSaliniai
Silko
piikeliai,
p ilipe
se icinu
p ie
si lo
ilgoje
a ka poje~
©
Pi miniai,
miS iniai
i
an iniai
eiksmaZodziai
Gia
ski iami
pagal
jy
nep ieSdéliniy
pag indiniy
o my
s uk i a.
41.
Uds,
N .
1554
161
ATZ,
kaip
odo
e mino
apibidinimas,
emiasi
sa aiminiu
eiksmaZodZiu,
.
y.
eis-
kia
,, ai,
kas
p isiklija e“,
be ,
ki a
e us,
galima
i
2.
p iklija
—
,, ai,
kas
p iklijuo-
a‘*.
i uk s
Tokiy
da ybinés
homonimijos
a ejy,
ypaé
kai
edinys
gali
bi i
mo y uo as
i
pap as ojo,
i
sang azinio
eiksmazodZio,
y a
daugiau,
negu
i§
pi mo
Z ilgsnio
gali
pasi ody i,
plg.
da :
apnasa,
-os
ATZ,
BZ,
ChZ
(:apnes i
i
apsines i),
imai os
ATZ
(:imaisy i
i
jsimaixy i,
e minas
emiasi
sa aiminiu
eiksmaZodziu,
plg.
apibiidini-
ma
—
.,pag indinés
ilnos
maséje
jsimaiSe
ki os
(daZniausiai
g e imos
kokybés)
ilnos
kuokS eliai*),
issky os
BZ,
GZ
(:iSski i
i
iSsiski i,
plg.
BZ
apibidinima
—
»Sek e ai
i
eksk e ai)
—
gy uju
las eliy
pagamin os
i
j
lauka
a ba
a pulas¢ius
i3-
ski iamos
medZiagos“),
sankaupa,
-os
EZ,
GZ,
STZ
(:sukaup i
i
susikaup i),
sq élos
ATZ
(:
su el i
i
susi el i,
plg.
e mino
apibidinima
i8
sa aiminio
eiksmo
—
,,ydin-
ga
ilna;
susi éle
ilny
gabalai,
ku ie
sunkiai
supléSomi
ankomis,
a plés i
iSia imo
me u
nuo
no maliy
plako
daliy
a ba
susi éle
pe
isa
plaka“)
i
k .
Vediniy
homoni-
mija
Cia
susida o
isai
na i aliai
—
da ybos
pama u
gali
bi i
imami
iek
pap as ieji,
iek
i
sang aziniai
eiksmazZodZiai,
pa ys
ediniai
gali
Zymé i
iek
eiksmo,
iek
yks-
mo,
ne gi
i
biisenos,
pada inius,
o
pa ys
galiiniy
da ybos
ZodZiai
sang aZiniai
ne-
bina.
Nag inéjamy
pa yzdZiy
a pe
iS es ieji
i
yksmus
i
bisenas
Zyminéiy
eiks-
mazodziy
suda o
apie
penk adalj
isy
Sio
ipo
ediniy.
Be
o,
maZdaug
de in a-
dalis
ediniy
gali
bi i
d ejopai
mo y uo i.
Tad
dauguma
nag inéjamo
ipo
ediniu
zymi
ik yjyu
eiksmy
pada inius,
Veiksmo
i
yksmo
eikSmés
ski umas
os
pa
Saknies
eiksmaZodZiuose
(ypa é
pi miniuose)
ne e ai
eiSkiamas
ski ingais
Saknies
balsiais.
Siekian
e minologijai
s a baus
iena eikSmiskumo,
uo
galima
pasinaudo i
i
su
galiinémis
iS es uose
e minuose
daik a a dziuose.
Pa yzdziui,
GZ
pa eik i
e minai
jg iu a
i
ig io a,
ku ie
gali
bi i
ski iami
kaip
yksmo
(jg ii i)
i
eiksmo
({g iau i)
pada iniy
pa adi-
nimai.
Siuo
a z ilgiu
MZ
ekomendacija
—
jg io a
,,duobé,
a si adusi
jg iu us
i -
Su iniam
Zemiy
sluoksniui“,
kai
Zymimas
yksmo
(jg ii i),
o
ne
eiksmo
(ig iau i)
pada inys
—
u é y
bii i
nep iim ina.
Ta iau
pla iau
em is
pama iniy
eiksmazodzZiy
Saknies
balsiy
j ai a imu
ga-
liniy
ediniams
ne e ai
ukdo
jy
paciy
da ybai
biidinga
Saknies
balsiy
kai a.
T upu i
pe
e¢dalj
isy
Sio
ipo
ediniy
u i
ski ingus
Saknies
balsius,
negu
ju
pama iniai
eiksmazodziai,
p z.:
ap alka
GZ
(:
ap ilk i,
ap elka,
ap ilko),
a lanka
BZ
(:a lenk i),
a ma os
ATZ,
ChZ,
EZ
(:
a mes i,
a me a,
-é),
jka a
GZ,
STZ
(:
iki s i,
ike a,
iki o),
i anga
STZ
(<i eng i),
isnaSa,
-os
GZ,
LZ,
MZ,
STZ
(:iSnes i),
nuolaida
EZ,
TZ
(:nuleis i,
nuleidzia,
nuleido),
pajamos
EZ,
TZ
(:
paim i,
paima,
paémé),
p iesaga
STZ
(:p iseg i),
sqna’os
ChZ,
GZ,
MZ
(:suneS i)
i
k .
Da ybos
me u
pasikei es
Sak-
nies
balsis
daZnai
su inka
su
a i inkamy
ka o iniy
eiksmaZodziu
Saknies
balsiu,
p z.:
apyb aiza
LZ
(plg.
apib éz i
i
apib aizy i),
ap ankos
ATZ
(plg.
ap ink i
i
ap ankio i),
a ka pa
LZ,
STZ,
SZ
(plg.
a ki p i
i
a ka py i),
j aiza
MZ
(plg.
j éz i
i
i aizy i),
iig aza
MZ
(plg.
isg ez i
i
iXg qzy i),
i laidos
EZ,
MZ,
STZ,
TZ
(plg.
is-
leis i
i
islaidy i),
i a a
SZ
(plg.
iS e s i
i
i8 a y i),
paklaida
ChZ,
FZ
(plg.
paklys i
i
paklaidzio i),
pe laida
TZ
(plg.
pe leis i
i
pe laidy i)
i
k .
Kai
ku iais okiais
a -
ejais
oki
pa
edinj
galima
iS es i
i
i§
ka inio,
i
i8
ka o inio
eiksmazodzio,
no s
dazniausiai
ai
ne eiskia,
kad
minimus
edinius
eiké y
da ybiskai
sie i
su
ais
ka o iniais
eiksmaZodZiais.
Re ka Giais
dél
Saknies
balsiy
kai os
panaudojimo
a
nepanaudojimo
suda omi
ski ingi
ediniai,
plg.
apyb aiza
LZ
i
apyb éza
STZ,
i aizZa
MZ
i
i éZa
GZ.
Pama ine
nag inéjamo
ipo
ediniy
ly imi
eina
bii asis
ka inis
laikas.
Tai
aki aiz-
dziai
odo
ediniai
i$
y
eiksmazodziy,
ku iy
bii ojo
ka inio
laiko
kamienas
kiek
ski iasi
nuo
bend a ies
i
esamojo
laiko
kamieny,
p z.:
apsiu a
SZ
(:apsiu o,
-sii i,
-siu a),
ap ija
FZ
(:ap ijo,
- y i,
- eja),
a b izga
ATZ
(:a b izgo,
-b igz i,
-b yzga),
ik o a
ChZ,
STZ
(:jk o é,
-k au i,
-k auna),
ipjo a
BZ,
STZ,
SZ
(:ipjo é,
-pjau i,
162
-pjauna),
ispjo a
STZ,
SZ
(:ikpjo é,
-pjau i,
-pjauna),
iisky os
BZ,
GZ
(:iisky é,
-ski i,
-ski ia),
nuog imzdos
MZ
(:nug imzdo,
-g imz i,
-g imz a),
nuoplo os
ATZ
(:nuplo é,
-plau i,
-plauna),
nuosp iida
ATZ
(:nusp iido,
-sp iis i,
-sp is a),
paklaida
ChZ,
FZ
(:paklydo,
-klys i,-klys a),
paila os
ATZ
(:pasla é,
-Sluo i,
-Sluoja),
samplo-
os
GZ,
MZ
(:suplo é,
-plau i,
-plauna),
sa élos
ATE
(:su élé,
susi élé,
- el i,
- elia).
Tik
kele as
ediniu
Saknies
balsiais
su ampa
su
esamojo
laiko
ski inga
o ma,
p z:
a liekos
ATZ,
ChZ,
EZ,
a mena
LZ,
igkyla
GZ,
paminos
ATZ
i
k .
Taéiau
i
okius
edinius,
ma y ,
eikia
laiky i
ne
isim imi
i8
bend o
da ybos
polinkio,
o
ik
u ingius
Saknies
balsiy
kai a,
su ampan ia
su
pama iniy
eiksmazodziy
esamuoju
laiku.
-as
(-ai)
Veiksmo
ezul a o
pa adinimy,
pada y y
su
galiine
-as,
nag inéjamuose
Zody-
uuose
y a
is
ka us
maZiau,
negu
ediniy,
iS es y
su
galiine
-a.
Daugiskai iniai
e -
minai
¢ia
y a
palygin i
e i,
pyz.:
a audai
,Vidu inio
suk umo
e palai
a ba
siilai;
ske siné
sidly
sis ema
audinyje“
ATZ,
iSna sai
,uxpa“
SZ,
aizgai
,,cua0K“
SZ
i
k .
Tik
e as
ku is
edinys,
a ojamas
daugiskai a,
u i
ski inga
eikSme,
be
pa-
p as ai
ai
y a
ne
iS
da ybos
kylan is
eikSmés
ski umas,
p z.
:
nuos a ai
,,1oloxKeHue*
EZ,
SZ,
TZ
i
nuos a as
,,no10KeHue*
TZ,
uz asas
,,uannuce*
EZ,
LZ,
TZ,
,,3anucp“
STZ
i
uz aSai
,,3anucku*
LZ.
Galiinés
-as
ediniai
dazniau
linke
zymé i
eiksmo
pada inius,
p z.:
ap asSas
,onucs
EZ,
STZ,
a spaudas
,,ma gin o
a ba
spausdin o
audinio
yda;
démé,
a si-
adusi
nuo
neigdZi i usiu
ma ginimo
dazu,
kai
audinys
pe
anks i
sulanks omas*
ATZ
( us.
Hasexka),
,,oTne a oK"
GZ,
STZ,
TZ,
..o uck“
GZ,
LZ,
STZ,
TZ,
dilas
,,dé1
diléjimo
susida es
smulkzemis*
GZ,
MZ,
in a pai
,,las elés
medZiagyu
apykai os
me u
pasigaminusios,
be
oje
apykai oje
laikinai
a ba
isai
nedaly au-
jancios
medZiagos,
susi o ma usios
j
g idelius,
laSelius
a
a i inkamo
pa idalo
k is-
alus
<...>
“BZ,
in a pas
,,i e p as
ki os
medZiagos
gabaliukas*
ChZ,
,,nxmouenne*
GZ,
,,BKpananenunk*
GZ,
,,Bc asKa“
LZ,
STZ,
,,npoxaanka*
STZ,
j aisas
,,kas
j aisy a;
p ie aisas,
apa a as*
MZ,
STZ,
nuo asas
,,xonua*
LZ,
STZ,
TZ,
pas a as
,,s a inys,
obesys*
MZ,
GZ,
p iesakas
,,Haka3,
3aBeT
TZ,
wipilas
,,an
ko
no s
uzZpil a
Zemé,
masé,
p z.,
Zemés
uZpilas
an
sudé y
d enazo
amzdZiy
iskas oje
an-
Séjoje*
MZ,
GZ.
Ta iau
daliai
miné y
i
ki y
ediniy
(p z.:
ikai as
,,3aKnaa,
sa o “
EZ,
TZ,
ku as
,, onuso*
ChZ,
pakai as
,,a omas,
g upé,
pakei e
molekuléje
ki a
a oma,
g upe*
ChZ,
,,3amena*
STZ,
TZ,
sliuogas
,,imi kes
Zemiy
s au as,
slenkan is
Slai u
Zemyn“
MZ,
GZ
i
k .)
né a
s e ima
i
eiksmo
objek o
eikSmé.
Didesnés
ediniy
dalies
pama iniai
eiksmaZodziai
y a
p ieSdéliniai,
a iau
p ieSdélé y
i
nep ieSdélé y
ediniy
san ykis
Cia
y a
mazesnis,
negu
galiinés
-a
edi-
niy
a eju.
Nag inéjamy
e miny
da yboje
daZniausiai
em asi
p ieSdélius
j-,
pa-i
ug-
u ingiais*
eiksmazodiiais,
p z.:
jkai as
EZ,
TZ,
inaSas
STZ,
TZ,
i asas
EZ,
LZ,
STZ,
TZ,
ispaudas
EZ,
GZ;
pag indas
EZ,
FZ,
GZ,
STZ,
TZ,
pa asas
EZ,
‘Ta;
uzkai as
MZ,
udlankas
SZ,
uzs a as
EZ,
TZ
i
k .
18
eiksmaZodzio
ap asy i
y a_i8 es-
i
du
p ieSdélio
a ian u
ski iasi
ediniai
ap asas
EZ,
STZ
i
apy asas
EZ,
STZ,
TZ,
1§
pa eikimo
EZ
i
STZ
a odo,
kad
Sie
da ybiniai
a ian ai
a ojami
sinonimiSkai,
dél
o
abieju
ju
i eisinimas
e minijoje
lyg
i
nebi inas.
Vediniai
in akas
GZ,
MZ
i
in a pas,
-ai
BZ,
ChZ,
GZ,
LZ,
STZ
p ieSdélio
a ian a
in-
gali
bi i
ga e
a mése,
ka ais
i
ia
susida o
da ybos
a ian y,
plg.
MZ
pa eik as
i
j akas
(ge esniu
laiko-
mas
in akas).
P ieSdéli
an -
u in is
e minas
an s a as
EZ,
ma y ,
né a
a minés
da y-
bos’.
G ei iausiai
jis
y a
e inys,
plg.
usy
a i ikmenj
xadcmpo ixa,
okie iy
—
Ube bau
m.,
lenky
—
nadbudowa.
Ve inys
y a
i
e minas
js a ai
EZ,
SZ,
TZ.
?
Z ,
LKZ
I
(1968)
176,
ku
Sis
Zodis
pa eik as
ik
iS
aS y.
=
163
GZ,
,,casu *
MZ,
STZ,
posakis
,,nopopo
FZ,
STZ,
SZ,
siabis
,,xau“
SZ
(gim-
nas ika),
inkis
,, onuox*
GZ.
Ta iau
didZioji
ediniy
dalis
u i
bend esne
eik’me,
juos
ne e ai
galima
su ok i
kaip
am
ik os
ezul a inés
biisenos,
kylan ios
i§
pama-
iniu
eiksmaZodziu
Zymimo
eiksmo,
pa adinimus,
p z.:
a od ékis
,,o Tenenb“
GZ,
a oslagis
,, andens
a sliigimas
ji oje*
MZ,
GZ,
FZ,
isylis
,,na pepanne*
GZ,
nuoplidis
,.nubégimas,
nuplidimas,
nu ekéjimas*
MZ,
nuo akis
,,1.
andens
kiekis,
p a ekan is
upe
(a
kanalu)
pe
am
ik a
laiko a pj
(pa a,
ménesj,
me us);
2.
an-
dens
nu ekéjimas
pa i siumi
a
podi iu
aukos
jégos
ae
MZ,
nuo a gis
..YeTasocTb
( oposbi)*
GZ,
,,ye aoc b*
STZ,
,,y omu enue“
SZ,
polaidis
,,sniego,
paSalo
paleidimas
pa asa i*
MZ,
GZ,
p ieaugis
,,augalo
o gany
p iaugimas-padidéji-
mas
pe
laiko
iene a‘
BZ,
,,1pupoc
EZ,
STZ,
samb éskis
,,cymepxu“
GZ,
sk y-
dis
,,noné “
SZ,
slégis
,,zannenne*
GZ,
STZ,
sligis
,, andens
ho izon o
pazeméji-
mas
slenkséiy
a
ki y
j enginiu
po eikyje“
MZ,
i is
,,o6pém“
ChZ,
FZ,
,,apim is;
kiino
uzim a
e d és
dalis“*
MZ,
gis
,,poc “
STZ,
uzdzi is
,,g idy
susi aukimas,
nepilnas
uzsipildymas
mais o
medziagomis
saus éjy
po eikyje“
BZ
i
k .
Dalis
ediniy
da ybiSkai
emiasi
sang aZiniais
eiksmazZodziais,
p z.:
poelgis
SZ
(:pasielg i),
sqly is
STZ
(:susilies i),
uzmojis
STZ
(:uzsimo i).
Kai
ku iy
ediniy
mo-
y acija
gali
bi i
d ejopa
(sang aZiniu
i
nesang aziniu
eiksmazZodZiu),
p z.:
a ilsis
(sinonimas
kompensacinis
lais alaikis)
EZ
(:a ilsé i,
a siilsé i),
isk a is
(sinonimas
issik o imas)
GZ
(:issik au i,
iSk au i),
poilsis
SZ,
TZ
(:pailsé i,
pasiilsé i),
poslinkis
EZ,
FZ,
GZ,
MZ,
STZ
(:paslink i,
pasislink i),
pos iamis
GZ,
MZ,
STZ
(:pas um i,
pasis um i)
i
k .
Mazdaug
ys
ke i adaliai
nag inéjamy
e miny
su
galiine
-is
(-ys)
y a
iS es i
i8
p ieSdéliniy
eiksmazZodziu,
p z.:
apybégis
(elek ono)
FZ,
a sky is
SZ,
a odi -
biai
EZ,
a og izis
GZ,
a o ikis
EZ,
a o eikis FZ,
idi bis
EZ,
iglydis
STZ,
nuok ypis
GZ,
STZ,
nuosp iidis
GZ,
MZ,
nuos iimis
FZ,
GZ,
nuo ékis
EZ,
GZ,
MZ,
STZ,
pag ei-
is
GZ,
STZ,
pe ikis
EZ,
pok ypis
SZ,
polinkis
GZ,
MZ,
STZ,
po eikis
EZ,
LZ,
STZ,
sqsédis
ChZ,
sqslégis
GZ,
san ykis
EZ,
LZ,
STZ,
TZ,
uZmojis
STZ
i
k .
Sio
ipo
nag inéjami
e minai
i in
daZnai
pada y i
i§
p ieSdélj
pa-
u in iy
eiksmazo-
dziu
(be eik
eédalis
p ieSdélé u
pa yzdziy),
daznoki
aip
pa
p ieSdélius
sq-
(sam-,
san-),
nuo-,
a -
(a o-)
u in ys
ediniai.
Ka ka ém
e minologijoje
p ieSdélio
a ian-
ai
y a
ienin elé
zodzio
sky imo
p iemoné,
p z.:
pas imis
,,noxpu “
GZ
i
pos ii-
mis
,,npoaBuxKKa*
GZ,
,,capu “
MZ,
STZ.
Kele as
e miny
u i
p ieSdélj
an -,
p z.:
an plidis
(ji os)
GZ,
an slinkis
(ledyno)
GZ
i
an sp idis
GZ,
i§
ku iy,
LKZ
I
duomenimis,
ik
an plidis
a ojamas
a mése
i
kiek
pla iau
a8 uose,
o
an slinkis
bei
an sp iidis
gali
bu i
i
e minologijos
naujada ai™.
Tad
pas a ieji
Zodziai
negalé-
y
bi i
laikomi
galiinés
-is
ediniais
(li e a i inés
kalbos sis emos
poZiii iu),
nes
p ieSdélio
an -
li e a ii inés
kalbos
eiksmaZodZiai
ne u i.
Jie
gali
bi i
mi8 ios
ye-
dybos
—
iS
eiksmazodZiy
slink i
i
sp is i
i8 es i
ka u
su
p ieSdéliu
an -
i
galine
-is,
no s oks
da ybos
biidas
daba inei
kalbai,
galima
saky i,
isai
nebadingas.
Ki-
a
e us,
am
ik os
j akos
jy
sanda ai
galéjo
u é i
i
a i inkami
ki y
kalby
e minai,
plg.
an slinkis
—
Hac ynanue.
Kai
ku ie
p ieSdélj
sq-
/
san-
u in ys
ediniai
y a
ga e
papildoma
iS
pama inio
eiksmaZodzio
nekylan i
bend o,
e iau
a pusa io
eiksmo
eik&més
a spalyj,
p z.:
sqly is
—
Kon ak
—
angl.
oscula ion
STZ,
sa ysiai
—
B3auMocBa3u
EZ,
sqsédis
,, i pios
medZiagos
nusédimas,
nusédan
ne i piai
medzia-
gai“
—
conpskKéHHoe
ocaxKgenue,
coocaxjenne
ChZ,
sqskambis
—
co3By4He
uz,
san i pis
,,ne i pios
medZiagos
i pimas,
i ps an
i piai
medZiagai*
—
comps-
ȎnHOe
pacTBopenue
ChZ.
Ta
eikSmés
a spalyj ediniai
galéjo
gau i
ka ais
i$
ana-
logijos
su
okiais
Zod7iais,
ku ie
ji
y a
ga e
i§
pama iniy
eiksmaZodziu,
plg.
sandé is
Se
LKZI
omo
pi majame
leidime
jy
né a,
o
an ajame
leidime
pa eik i
ik
i8
a ybiniu
laiky
asomo-
sios
kalbos,
Z .
p.
175,
176.
170

EZ,
TZ,
san o is
TZ.
Ki a
e us,
am
ik a
j aka
gali
u é i
i
a i inkami
ki y
kalby,
didziaja
dalimi
usy
kalbos,
e minai.
Ta iau
a
pi maip,
a
an aip
many ume,
is
iek
okie
Zodiiai
y a
ne aisyklingi.
Jy
p ieSdéliai
u i
nebidinga
lie u iy
kalbai
eiks-
me,
dél
ku ios
da
Sio
sim me io
p adZioje
J.
Jablonskis
y a
a me es
sanda bininka,
san au ie i,
sq edak o iy,
san eiksma,
aisydamas
i
siilydamas
jy
ie oje
bend a-
da bj,
bend a au j
(,,jei
bi inai
eikée y“),
d aug edak o iy,
susid auga ima
(bend u
da bu,
d augés
da bu)
[Jablonskis
J.,
1959,
56,
143,
323-324].
1904
m.
paskelb ame
s aipsnyje
,,Kalbos
dalykai
(RaSomosios
kalbos
K i ikai)“
jis
aSé
apie
ZodZius
san-
da bininkas,
-kau i,
-kys é,
-ka imas,
san au ie is:
,,Visi
Si ie
Zodziai
be
nebus
i§
o o,
ne
i§
Zmoniy
kalbos
Zinojimo,
pagau i
<...>.
Samp o auju,
jog
sanda bininkas
i8
okie iy
Zodzio
Mi a bei e
a ba
usy
coTpy
AHUK®,
ne
i§
gy osios
kalbos
pa yz-
dziy
egaléjo
kil i
miisy
li e a i oje
<...>.
Snekamojoje
kalboje
u ime
Zodzius:
sando a,
samoné,
sankalba,
sqnaSos,
sqspa a,
sqsla os,
san a é,
sqméZinis...
(p ie
sude é i,
sumany i-susimany i,
sukalbe i,
sunes i,
suspi i,
susluo i,
su a i,
suméZ i...)5
isi
okie
Zodziai,
Zinoma,
neduoda
da
iesos
ZodZiui
,,san-da bininkas*
pasidi b-
din i*
[Jablonskis
J.,
1959,
56].
I
no s
Gia
nag inéjami
e minai
sg ySia
(-is),
sqsé-
dis,
saskambis,
san i pis
y a
ki okios
da ybos,
juos
sieja
su
J.
Jablonskio
aisy ai-
siais
ne aisyklinga
p ieSdélio
sq-
/
san-
a osena.
Tad
jei
dél
isigaléjimo
(papli imo)
i
ba y
oliau
a ojami
Sie
e minai,
naujy
Si aip
da y i
ne e é u.
Ve iniai
y a
i
e minai
polékis
—
nojé
LZ
po eikis
—
no pe6uoc b
EZ
i
pos y is
—
nocaecpeuenue
FZ,
—
angl.
a e glow,
pe sis ance
STZ
(sinonimas
liekamasis
S y éjimas).
Pas a ojo
p ieSdélis
po-
u i
isai
nebudinga
okios
iiSies
lie-
u iy
kalbos
da iniams
eik§me
i
aiSkiai
siejasi
su
usy
nocae,
angly
a e
i
ju
lie u iu
kalbos
a i ikmeniu
po,
paskui.
T ys
ke i adaliai
Sio
ipo
ediniy
y a
pada y i
iS
pi miniy
i
apie
penk adalis
—
i8
mig iniy
eiksmazodziy,
p z.:
a ilsis
EZ
(-a (si)ilsé i,
-ilsi,
-ilséjo),
posédis
TZ
(:pasédé i,
-sédi,
-sédéjo),
poziii is
EZ,
STZ
(:padiii é i,
-Ziu i,
-Zi i éjo),
s o is
ChZ,
STZ
(:s o é i,
s o i,
s o éjo),
ikdis
STZ
(: ikdy i,
ikdo,
ikdé),
i is
ChZ,
FZ,
MZ
(: u é i,
u i,
u éjo).
18
an iniy
yeiksmazZodziy
pada y y
ediniy
y a
nedaug.
Veiksmazodiiu
da ybos
p iesagos
i
pama inj
ediniy
kamiena
nepe eina,
p z.:
a ly-
gis
TZ
(:a lyg-in i,
-ina,
-ino),
pag ei is
GZ,
STZ
(:pag ei -é i,
-éja,
-éjo),
si ibis
SZ
(:siiib-uo i,
-uoja,
-a e).
Kaip
i
ankséiau
nag iné ais
a ejais,
ediniai
u i
pama iniy
eiksmazodziy
asmenuojamyju
o my
bi ojo
ka inio
laiko
kamiena,
p z.:
a oda is
STZ
(:a ida é,
-duo i,
-duoda),
y is
SZ
(:y é,
i i,
i ia),
ki is
LZ,
SZ
(:ki o,
ki s i,
ke a),
nuoplidis
MZ
(:nuplido,
-plis i,
-pliis a),
nuosp idis
GZ,
MZ
(:nusp iido,
-sp is i,
-sp iis a),
poemis
TZ
(:paémeé,
-im i,
-ima),
pos iimis
GZ,
MZ,
STZ
(:pas iimé,
-s um i,
-s umia),
samb éskis
GZ
(:sub ésko,
-b éks i,
-b ékS a),
sp iidis
GZ,
MZ
(:sp ido,
sp is i,
Sp iis a),
s iimis
GZ
(:s imé,
s um i,
s umia).
Kadangi
ediniy,
ku ie
nesisie y
su
Sia
o ma,
né a,
galima
saky i,
kad
e minai
su
galiine
-is
(-ys)
da omi
i8
asmenuojamyju
o my
bii ojo
ka inio
laiko.
T upu j
daugiau
negu
ke i adalis
ediniy
u i
Saknies
balsiy
kai a,
p z.:
bii is
ChZ,
FZ,
STZ
(:bu o),
ikylis
GZ
(:iSilo),
isjadis
GZ
(:i8judino,
iXjudéjo),
polaidis
GZ,
MzZ
(:paleido),
posikis
FZ,
STZ,
SZ
(:pasuko,
pasisuko),
sqly is
STZ
(:susilie-
é),
san ykis
EZ,
LZ,
STZ,
TZ
(:su iko),
san o is
TZ
(:su a é,
susi a é),
sk ydis
SZ
(:sk ido),
spidis
GZ
(:spaude),
s iw is
GZ
(:s u o),
inkis
GZ
(: enké),
agis
STZ
(:augo).
Pasi aiko
i8
o
pa ies
eiksmaZodZio
iS es y
e miny,
u inciy
ski inga
Sak-
nies
balsiy
kai a,
p z.:
nuo akis
MZ
i
nuo ékis
EZ,
GZ,
MZ,
STZ,
sandé is
EZ,
TZ
i
sando is
EZ.
Kadangi
e miny
Zodynuose
(MZ
i
EZ)
Sie
ediniai
y a
pa eikiami
a
pa ia
eikSme
i ,
adinasi,
ski ingi
Saknies
balsiai
ne u i
jokios
seman inés
unk-
cijos,
okie
da ybiniai
a ian ai
e minologijai
ne eik ini.
P iim inesni
y a
labiau
jsi-
galéje
li e a i inégje
kalboje
ediniai
muo ékis
i
sandé is.
171
Ki os
galiinés
Va ojama
po
kele a
eiksmy
pa adinimy,
iS es y
su
galiinémis
-as
i
-é.
Siu
galiniy
ediniai,
kaip
y a
pas ebéjes
V.
U bu is
(1961,
50,
52),
ne e ai
u i
apkonk e-
éjusia
eik3me,
y a
linke
leksikalizuo is
i ,
be
o,
naujy
Siy
ipy
ediniy
be eik
ne-
bepasi aiko
[U bu is
V.,
1965,
305].
Tie
b uoZai
bidingi
i
negausiems
e minologi-
joje
a ojamiems
ediniams.
Nag inéjamu
pa yzdziu
dauguma
y a
pada y a
i8
p ieSdéliniy
mi8 iniy
eiksma-
Zodziu,
p z.:
ap asas
LZ;
i moné
LZ,
nuomoné
STZ,
TZ,
pe galé
STZ,
SZ,
p ie olé
EZ, TZ,
samoné
STZ.
Kele as
ediniy
a ojama
i
iS
nep ieSdéliniy
eiksmaZodziu,
p z.:
mainai
EZ,
GZ,
skundas
SZ,
TZ;
e pé
ChZ,
MZ.
Dalies
ediniy
y a_pasikei e
Saknies
balsiai.
Ma y ,
ne e a
j
Zodynus
dé i
ne aisyklingybiy,
ieningai
ne eikiamy
li e a i inei
kalbai
ZodZiy
(pa yzdiiui,
ai
pasaky ina
apie
i
K.
DaukSo
,,Chemijos
Zodyna“
pa ekusj
e mina
sgs a as,
kad
i
su
nuo oda
—
,,Z .
sudé is“).
T ankiy
pa adinimai
Su
galiinémis
iS es i
j ankiy
pa adinimai,
kaip
i
p iesaginiai
Sio
bii io
ediniai,
pa adina
j ai ias
eiksmo
a likimo
p iemones.
Galiniy
ediniy
pa adinamosios
p iemonés
pap as ai
bina
nesudé ingos.
[ ankiy
pa adinimy,
iS es y
su
galiinémis,
e miny
Zodynuose
nedaug
é a
—
p iesagy
ediniy,
einan iy
j ankiy
pa adinimais,
y a
be eik
penkis
ka us
daugiau.
Vediniy
skai¢iumi
Sis
galiiniy
ediniu
bi ys
sma -
kiai
a siliecka
i
nuo galiniy
da ybos
eiksmy
pa adinimy.
Ne oli
pusés
isy
nag inéjamy
ediniy
y a
iS es i
su
galiine
-a,
o
eédalis
isu
Sio
bi io
ediniu
—
su
galiine
-as.
Galiiniy
-é
i
-is
(-ys) ipai
e minologijoje
menkai
epapli e.
a
Galiinés
-a
ediniai
pa adina
j ai ius
nesudé ingus
p ie aisus,
jy
dalis
bei
Siaip
kokias
pap as as
eiksmo
a likimo
p iemones,
p z.:
apdanga
,,oOumeKa*
STZ,
a -
ama
,,kons ukcija,
ku i
ka
emia
a ba
j
ku ia
kas
emiasi“
MZ,
FZ,
STZ,
SZ,
mo a
,,cilind inés
a ba
p izminés
o mos
de alé
a ba
mazgas
maSiny
bei
j enginiy
dalims
sujung i*
MZ,
STZ,
paciiiZos
,,xounxu“
SZ,
pasaga
,,noaKopa“
SZ,
pa a a
,mechanizmas
sukimosi
judéjimui
a
ene gijai
pe duo i,
ansmisija*
MZ,
STZ,
SZ,
pe a a
,,1.
déZu és
sky iy
sienelé,
kilusi
i§
aislapélio
pak aS io,
augan io
dézu és
idu io
link
i
suaugandio
su
g e imy
aislapéliy
pak aS iais;
2.
ski iamoji
sienelé,
|
b anduoliams
pasidalijus,
pe e ian i
mo ininés
las elés
e me
j
d i
dalis;
3.
ske si-
nés
sienelés,
padalijanios
pailga
las ele,
p z.,
lib i o mo,
j
kele a
daliy*
BZ,
asos
,.di b iniais
i
na i aliais
bidais
gaunamos
medZiagos,
u in ios sa o
sudé yje
isa
kompleksa
a
ik
paski as
augaly
mi ybai
eikalingas
medZiagas.
Tai
pla iai
naudo-
jama
ag o echnikoje
p iemoné
augaly
de liui
pakel i*
BZ
i
k .
DaZniausiai
Sio
ipo
ediniai
emiasi
p ieSdéliniais
eiksmaZodzZiais
—
okiy
y a
kiek
daugiau,
negu
ys
ke i adaliai
isu
ediniy.
Daugiausia
pama iniy
eiks-
mazodziy
u i
p ieSdélius
pa-
i
ap-,
ku iy
i
ediniuose
a ojamas
as
pa s
a ian as,
p z.:
ap a a
STZ,
ap ija
STZ,
pakaba
BZ,
STZ,
pa a éa
SZ.
Be eik
isi
ediniai
y a
pada y i
i§
galininkiniy
eiksmazodZiy.
Isim j
suda o
ik
kele as
ediniu,
p z.:
paciizos
SZ,
pakopos
BZ,
pakopa
EZ.
Re i
ediniai
i
i$
mi8 i-
niu
bei
an iniy
eiksmaZodziy
(mazdaug
de in adalis),
p z.:
pa a a
MZ,
STZ,
SZ
(:pa a y i,
- a o,
- a é).
Kaip
i
ki ais
a ejais,
eiksmaZodZiy
da ybos
p iesagos
j
pama inj
kamiena
nepa enka,
p z.:
apkaba
STZ
(:apkab-in i,
-kab-ina,
-kab-ino),
pakaba
BZ,
STZ
(:pakab-in i,
-kab-ina,
-kab-ino).
172
Da ybos
pama u
imamas
asmenuojamyjy
o my
bi asis
ka inis
laikas.
Tai
aki-
aizd#iai
odo
okie
ediniai,
kaip
apmo a
GZ,
STZ
(:apmo e,
-mau i,
-mauna),
ap-
ija
STZ
(:ap ijo,
- eja,
- y i),
mo a
MZ, STZ
(:mo é,
mau i,
mauna),
o
ediniu,
ku-
iu
nebii y
galima
susie i
su
Sia
o ma,
né a.
Dauguma
(bemaz
ys
ke i adaliai)
nag inéjamu
-a
galiinés
j ankiy
pa adi-
nimy
u i
Saknies
balsiy
kai a,
p z.:
a i a a
STZ
(:a i é é),
a spa a
STZ,
SZ
(:a -
spy e),
danga
ChZ,
GZ,
MZ,
STZ,
SZ
(:dengé),
padanga
SZ
(:padengé),
p ie a za
SZ
(:p i e zé),
inka
GZ
(: enké),
uésklanda
STZ
(:uisklendé)
i
k .
as
I
galiinés
-as
ediniai
pa adina
i ai ias
nesudé ingas
eiksmo
a likimo
p iemones,
ne e ai
masiny
a
ko
ki o
uZdangalus,
p z.:
apgaubas
,,audeklinis
apa a o
apdanga-
las“
ChZ,
GZ,
aplankas
,,o6ép Ka;
mamka“
STZ,
¢iaupas
,,uz a a
amzdyje,
ski a
skys iams
a ba
dujoms
nus a y oje
amzdZio
ie oje
isleis i,
p aleis i,
sulaiky i“
MZ,
FZ,
ispaudas
,,k.elimio"
TZ,
jungas
,,apmo“
STZ,
laidai
,,i8
amzdiniy
i
plau-
Siniy
hi y
suda y a
g ybienos
sis ema,
a naujan i
mais o
medZiagy
anspo ui*
BZ,
sankabas
,,uenbé*
SZ,
spaudas
,,KneiiMo~
TZ,
uzpildas
,,p imai$omoji
ine i-
né
medZiaga“
ChZ,
,,medZiaga,
ski a
a pui
uZpildy i*
MZ,
uz ozZas
,,uzmo a,
an -
galis*
MZ.
Daugiau
kaip
du
eédaliai
ediniy
_ emiasi
p ieSdéliniais
eiksmaZodZiais,
p z.:
apkaus ai
SZ,
ap aisas
STZ,
i a as
STZ,
pe adas
STZ
i
ki i.
Te minas
an spaudas
STZ,
TZ,
be
abejo,
y a
suda y as
pagal
analogija
su
a i inkamais
Zemai iSkais
Zo-
diiais,
no s
li e a i inés
kalbos
ZodZiy
da ybos
sis emoje,
a si ibojan
nuo a miy,
ji
ek y
laiky i
mi8 ios
(su
p ieSdéliu
i
galiine)
da ybos
zodziu.
Da yboje
emiamasi
galininkiniais
eiksmaZodziais.
No s
didesné
ediniy
dalis
y a
pada y a
i§
pi miniy
eiksmazodiiu,
a¢iau
ge as
e dalis
y a
iS es as
i§
miS i-
niy
i
an iniy
( e iau)
eiksmazodziy,
p z.:
apkaus ai
SZ
(:apkaus y i,
-kaus o,
-kaus é),
ap aisas
STZ
(<ap aisy i,
- aiso,
- aisé),
uzpildas
MZ
(:uzpildy i,
-pildo,
-pildé).
An iniy
eiksmazZodziy
p iesagos
i
edinius
nepe eina,
p z.:
jaukas
SZ
(:jauk-in i,
-ina,
-ino),
sankabas
SZ
(:sukab-in i,
-ina,
-ino).
Ne oli
eédalio
ediniu
da yboje
pasinaudo a
Saknies
balsiy
kai a,
pyz.:
aplan-
kas
STZ
(:aplenké,
-lenk i,
-lenkia),
a S ai as
FZ
(:a s ie é,
-S ies i,
-S iecia),
i a as
STZ
(:j é é,
- e i,
- e ia),
laidas,
-ai
BZ,
STZ
(:leido,
leis i,
leidzia)
ix
k .
Ki os
galiinés
Galiiniy
-¢
i
-is
(-ys)
ediniy
u imy
pa yzdziy
a pe
e a
nedaug.
Ta iau,
u in
gal oje,
kad
i
apsk i ai
galiniu
da ybos
j ankiy
pa adinimy
nag inéjamuose
e miny
Zodynuose
pa eik a
negausiai™,
galima
pasaky i,
kad
-é
i
-is(-ys)
galiiniy
ediniai
suda o
palygin i
nemaza
dali
—
ne oli
ke i adalio
—
isu
nag inéjamuju
galininiy
e minu.
Siu
ipy
e minai
pap as ai
pa adina
j ai ius
nesudé ingus
jnagius
a
pap as es-
nés
sanda os
p ie aisus,
p z.:
jungé
,,kuokelio
dulkinés
idu iné
dalis,
jungian i
d i
pusdulkines“
BZ,
,, anden iekio
a
kanalizacijos
amzdziu
galuose
ziedo
pa idalo
de alé
amzdZiams
sujung i
a Z ais“
MZ,
kalé
,,medinis
j ankis
kal i;
medinis
plak-
ukas,
medinis
kiijis*
MZ,
sklendeé
,,i aisas
(a ma i a)
amzdyne
amzdzio
angai
uzda y i
i
a ida y i*
MZ,
STZ,
smeigé
,,uinmabKa“
STZ;
kibis,
-iai
,,isikabinimui
naudojami
s ambesni
aisiy
p iedai
uZlenk ais
galais“
BZ,
pa adis
,,10Boa“
SZ,
12
Negausu
j ankiy
pa adinimais
einanciy
galaniy
ediniy
i
apsk i ai
daba inéje
kalboje,
Z .
U bu-
is
V.
aaa:
lie u iu
kalbos
galiiniy
da ybos
daik a a dZiai.
—
Kalbo y a.
V.,
1961,
.
3,
p.
38,
.
173
spy ys
,, oaKoc*
SZ,
s abdys
,,mechanizmas,
ski iamas
maSinos
g ei iui
sumazin-
i
a ba
jai
sus abdy i*
MZ,
STZ,
SZ,
uzdo is
,,i engimas
angoms
uzda y i
hid o ech-
niniuose
j enginiuose*
MZ
i
k .
Dauguma
abiejy
ipy
ediniy
emiasi
nep ieSdéliniais
eiksmaZodZiais.
18
p ieSdé-
liniy
eiksmaZodZiy
pada y as
ik
penk adalis
nag inéjamy
ediniy.
Vediniai
da omi
isy
pi ma
i8
galininkiniy
i
dazniausiai
pi miniy
eiksmaZodZiy.
T eédalis ediniy
u i
Saknies
balsiy
kai a.
Vie y
pa adinimai
Su
galiinémis
pada y y
ie y
pa adinimy
e minologijoje
negausu.
Tai,
be
abejo,
pa eina
nuo
nedidelio
Sios
da ybos
ediniy
papli imo
i
apsk i ai
daba inéje
kalboje,
kaip
ai
y a
pas ebéjes
V.
U bu is
(1965,
396).
Visi
e miny
Zodynuose
pa eik ieji
gal niy
da ybos
ie y
pa adinimai
y a
iS es i
i8
eiksmazZodziy.
Tai
i gi
a i inka
bend uosius
Sio
bi io
ediniu
da ybos
polinkius,
nes
daugiausia
eiksmazZodiniai
y a
i
apsk i ai
daba inés
kalbos
galininiai
ie y
pa adinimai
[Yp6y uc
B.,
1971,
27—28].
Su
p iesagomis
iS es y
Sio
bii io
e miny
y a
be eik
is
ka us
daugiau,
a iau
dauguma
p iesaginiy
ie y
pa adinimy
y a
pada y a
i$
a dazZodZiy.
Veiks-
maZodiniai
ie y
pa adinimai
daZnesni
su
galiinémis.
Galiniy
ediniai
ie as
pa adina
pagal
jose
a liekama
eiksmg
a ba
en
yks an i
p ocesa,
p z.:
iS aka
,,upés
ékmés
p adZia“
MZ,
pe éja
,, ie a
Zmonéms
a
gy uliams
pe ei i
pe
kanalus“
MZ,
pe alkas
,, a p
d iejy
andens
keliy
sausumos
ie a,
pe
ku ia
pe elkami
lai ai*
MZ,
SZ,
sqsiau is
,,siau a
andens
juos a,
jungian i
dides-
nius
andens
elkinius“
MZ,
GZ,
uzlaja
,, andens
uZliejama
pie a*
MZ
i
k .
Dau-
giausia
y a
ediniy,
pa adinan iy
j ai ias
Zemés
pa i Siaus
ie as.
Da iausias
¢ia
—
galiinés
-a
ipas.
Su
Sia
galiine
pada y a
ne oli
ijy
ke i ada-
liu
isu
nag inéjamy
pa yzdziy.
Galiniy
-as
i
-is
ipai
y a
menkesnio
da umo.
Galiné
-a
y a
da iausias
nag inéjamy
eiksmazZodiniy
ie y
pa adinimy
da ybos
a iksas
—
ne
da iausio
p iesaginio
-yk/a
ipo
ediniy
e miny
Zodynuose
pa eik a
ge okai
maZiau.
Vediniai pap as ai
pa adina
ie as,
ku iose
a ba
pe
ku ias
yks a
pama iniu
eiksmazodziy
zymimas
eiksmas,
p z.:
KamSa
,,1.
Zabais
a
i bais
isklo as
kelias
pe
klampyna
pe aziuo i;
2.
i§
Zaby
i
g un o
pada y as
pylimas,
uZ anka“
MZ,
pakloja
,,Klojimo
aikS elé
i§
ka je o
iSim oms
du péms
dZio in i*
MZ,
pe aza
,, ie a
pe aziuo i
pe
gelezinkelius,
kanalus
i
pan.“
MZ,
p alaida
,,anga,
skylé,
amzdis
p o
kelia,
pylima,
uZ anka
andeniui
p aleis i*
MZ,
p o i pa
,, ie a,
ku
nu i pes
sniegas
a ba
ledas*
MZ,
GZ,
p iebéga,
-os
,, ie os,
ku iose
iSliko
senyjy
gadyniu
augalai,
p z.,
e inio
pe iodo
augalu
augim ie és
ledynmediy
laiko a piais“
BZ,
p ieplauka
,,npuyan*
SZ,
san aka
,,upiy
susiliejimo
ie a
MZ,
sasmauka
,,siau as
Zemés
uoZas
a p
andenu,
jungian is
didesnes
sausumos
dalis*
MZ,
GZ.
Dalis
e miny,
ku ie
gali
bi i
su okiami
kaip
ie y
pa adinimai,
d auge
u i
ka ais
di-
desnj,
ka ais
maZesnj
eiksmo
ezul a o
pa adinimo
eikSmés
a spal j,
p z.:
jlanka
,3a1uB“
GZ,
nuo ala
(nu aly oji
a odanga)
,,pacuuc ka*
GZ,
p aka a
,,11pocek*
GZ,
p aplo a
,,pylimo
p aplau a
ie a*
MZ,
uz/aja
,, andens uZliejama
pie a*
MZ,
uZuolanka
,, ingis,
ne iesus
kelias*
MZ,
SZ.
Bey eik
isi
nag inéjami
e minai
y a
p ieSdéliniy
eiksmaZodZiy
ediniai.
Daznes-
ni
p ieSdéliai
y a
p a-
/
p o-,
pe -,
p ie-, pa-.
Dauguma
ediniy
da ybiskai
emiasi
pi miniais
eiksmaZodZiais,
i
ik
ke i a-
dalis
nag inéjamy
pa yzdziu
y a
i& es as
i§
miS iniu
(a)
a ba
an iniy
(b)
eiksmazo-
174
dziy
(an iniais
eiksmazZodziais
emiamasi
e ai),
p z.:
a)
nuo ala
GZ
(:nu aly i,
- alo,
- alé), uzZ i a
SZ
(:ué i é i,
- i i,
- i éjo).
Mis iniy
eiksmazodziy
ediniy
skaigiu
padidina
ediniai
i8
yeiksmaZodzio
eké i,
eka,
ekéjo
su
j ai iais
p ieSdéliais
(iS aka
MZ,
p a aka,
-os
GZ,
p ie eka
GZ,
san aka
MZ);
b)
pa alpa
EZ
(:pa alpin i,
-ina,
-ino),
pe aza
MZ
(:pe aziuo i,
-iuoja,
-ia o).
Penk adalis
ediniy
y a
pada y as
i
negalininkiniy
eiksmaZodziy.
Tai
daugiau-
sia
sa aiminio
eiksmo
a
yksmo
ie a
Zymin ys
e minai,
p z.:
iS aka
MZ,
p a a-
ka,
-os
GZ,
p o i pa
GZ,
MZ,
san aka
MZ
i
k .
Pasi aiko
ediniy,
ku iy
da ybos
pa-
ma as
gali
bi i
d ejopai
su okiamas,
p z.:
i/anka
GZ
(:jlenk i
i
jlink i).
Dalis
ediniy
aiSkiai
odo,
kad
da ybos
pama u
imamas
asmenuojamuju
o m’
bii asis
ka inis
laikas,
p z.;
pe éja
GZ,
MZ,
SZ
(:pe éjo,
-ei i,
-eina),
p aplo a
Mz
(:p aplo é,
-plau i,
-plauna).
Nesusiejamy
su
Sia
o ma
ediniy
né a.
Didesnés
pusés
nag inéjamy
ediniy
da yboje
daly auja
Saknies
balsiy
kai a,
p z.:
a i a a
GZ
(:a i é é,
- e i,
- e ia),
kamSa
MZ
(:kimso,
kimi i,
kemSa),
pe alka
GZ
(:pe ilko,
- ilk i,
- elka),
pe g aza
GZ
(:pe g ezé,
-g ez i,
-g ezia),
p aka a
GZ
(:p aki o,
-ki s i,
-ke a),
p alaida
MZ
(-p aleido,
-leis i,
-leidzia),
p a aja
SZ
(:p a-
ijo,
- y i,
- yja),
san aka
MZ
(:su ekéjo,
- eké i,
- eka),
uzZlaja
MZ
(:uéliejo,
-lie i,
-lieja)
i
k .
Saknies
balsiy kai a
ediniuose
né a
egulia i.
Pasi aiko
ne gi
a
pacia
Saknj
u ingiy
ediniy,
ku ie
ienais
a ejais
u i
ski inga
nuo
pama inio
eiksma-
Zodzio
Saknies
balsi,
o
ki ais
—
a
pa i,
plg.:
- ak-
i
- ek-
ediniuose
iS aka
MZ,
p a aka,
-os
GZ,
san aka
MZ
i
p ie eka
GZ.
No s
i
esmés
isi
ediniai
sa o
da yba
aiskiai
y a
susije
su
eiksmazZodziais,
is
dél o
e minas
nuolaida
,,nuolaidi
ie a,
pakalné~
MZ
nesunkiai
gali
bi i
susie as
i
su
bid a d#iu
nuolaidus,
kaip
ai
pa i ina
i
Zodyne
pa eik as
e mino
eikSmés
apibi-
dinimas.
Tai
bi y
ienin elis
a daZodinis
galiiniu
da ybos
ie os
pa adinimas
na-
g inéjamy
pa yzdzZiy
a pe.
Dalis
e miny
sa o
sanda a,
ne
ienu
a eju
i
da yba
y a
gana
a imi
a i in-
kamiems
usiskiems
e minams,
p z.:
is aka
—
HCTOK
MZ,
pa alpa
—
nomeuleHue
EZ,
pe éja
—
nepexo
MZ,
pe a a
—
nepeesq
MZ,
p ag aza
—
npo ounua
GZ,
p aka a
—
upocex
GZ,
p alaida
—
nponyex
MZ,
p aplo a
,,npomouna~
MZ,
p a aka
—
ipo ox
GZ,
p o i pa
—
npo anuna
GZ,
MZ,
p ie eka
—
npu oK
GZ.
Galimas
daik as,
kad
ne
ienu
okiu
a eju
ki os
kalbos
e mino
ne
ik
eikSme,
be
i
o ma
bus
u éjusi
j akos
lie u iskojo
e mino
da ybai.
Ta iau
né
ienas
miné as
e minas
nep asilenkia
su
nag inéjamo
ipo
ediniu
da ybos
polinkiais,
isi
jie
leng ai
gali
bi i
mo y uo i
iek
o mos,
iek
i
eikSmés
a z ilgiu
a i inkamais
lie u iSkais
eiksmazZodiiais.
Dél
o
laiky i
juos
ne
ediniais,
o
e iniais
né a
pama o.
Ki os
galiinés
Su
galiinémis
-as
i
-is
y a
pada y a
upu i
daugiau
negu
ke i adalis
isu
nag i-
néjamyjy
eiksmaZodiniy
ie y
pa adinimy.
Taciau
pa iy
ediniy
y a
nedaug,
o-
dél
Sie
du
ipai
u imos
medziagos
a z ilgiu
y a
neda is.
Neda is
y
galiniy
ipai
y a
i
apsk i ai
daba inéje
lie u iy
kalboje!®.
Taigi
menkas
gal iniy
-as
i
-is
ediniy,
u-
ingiy
ie os
eikSme,
iSpli imas
e minologijoje
y a
apsp es as
pla esniy
lie u iu
kalbos zodziy
da ybos
polinkiy.
O
pa ioje
e minologijoje
suak y in i
Siuos
ie y
pa adinimy
da ybos
ipus
kol
kas
né a
po eikio.
Siu
ipy
neak y uma
odo
i
ai,
kad
nemaza
nag inéjamy
e miny
dalis
y a
su e minin i
liaudies
kalbos
Zodziai.
Ta iau,
sp endzian
i$
LKZ
su elk y
duomeny,
kai
ku ie
ediniai
(p z.:
nuo akas
MZ,
48
V.
U bu is
nu odo,
kad
ik
ienas
ki as
galinés
-is
edinys
gali
ba i
p iski as
p ie
eiksmazodi-
niy
ie y
pa adinimy,
o
galiinés
-as
Sio
bi io
ediniy
é a
isai
nedaug.
Z .
U bu is
V.
Daba -
inés
lie u iy
kalbos
gal iniy
da ybos
daik a a dZiai.
—
Ten
pa ,
p.
44,
52.
175

p a akas
MZ,
sasiau is
GZ,
MZ
i
k .)
gali
bi i
i
am
y&ia
e minologijos
eikalams
ada y i.
¥
Pasi aiko
a ejy,
kad
ski ingose
e minologijos
s i yse
am
paciam
eikalui
a o-
jami
ski ingai
i$
o
pa ies
eiksmaZod7io
iS es i
e minai.
Pa yzdZiui,
usy
e mina
BOUOK
a i inka
pe alkas
MZ,
SZ
i
pe alka
GZ,
aip
pa
npo ox
lie u i8kieji
a i ik-
menys
y a
p a akas
MZ
i
p a aka
GZ.
Jei
i§
iesy
Sie
e minai
ne u i
jokiy
eikSmés
niuansy,
bi iny
geomo ologijos,
izinés
geog a ijos
i
melio acijos
e minologijai,
okiy
da ybos
g e ybiy
a ojimas
bi y
nepa eisinamas.
Vediniai
pa adina
na i alias
a
di b ines
Zemés
pa i Siaus
ie as,
daZniausiai
ienaip
a
ki aip
susijusias
su
andenimis,
p z.:
a ab adas
,,o me.b“
SZ,
a lajas
(k an-
o
uoZas
a osliigio
me u)
GZ,
nuo akas
,nu ekamasis
g io ys
a
amzdis“
MZ,
pe alkas
,, a p
d iejy
andens
keliy
sausumos
ie a,
pe
ku ia
pe elkami
lai ai*
MZ,
SZ,
p a akas
,,kanalas,
g io ys,
pozeminé
anden ékmé,
ku ie
jungia
du
andens
elkinius*
MZ;
p o ékis
,,skylé,
p o
ku ia
eka
ku
no s
anduo“
MZ,
uZ akis
,,1.
dél
agos
pasikei imy
susida iusia
pe a a
a si ibojusi
nuo
s o és
upés
dalis,
ku ios
aklasis
galas
nuk eip as
p ieS
s o e;
2.
di b inai
a ski a
upés
dalis
lai ams
s o e i*
MZ,
SZ.
Kai
ku ie
ediniai
gali
bi i
laikomi
i
eiksmo
ezul a o
pa adinimais.
Be eik
isi
nag inéjamy
ipy
ediniai
y a
pada y i
i§
p ieSdéliniu
eiksmazodziu
(iSim is
guolis
GZ).
Daugiau
kaip
du
eédaliai
ediniy
emiasi
miS iniais
eiksmazo-
dZiais
(be eik
isi
jie
u i
Saknj
- ek-)
i
maZdaug
ys
ke i adaliai
—
negalininki-
niais
eiksmaZodZiais.
Be eik
isi
ediniai
u i
Saknies
balsiy
kai a,
p z.:
a ab adas
SZ
(-a b ido,
-b is i,
-b enda),
guolis
GZ
(:guléjo,
gulé i, guli),
pe alkas
MZ,
SZ
(:pe ilko,
- ilk i,
elka)
i
isi
ediniai
i$
p ieSdéliniy
eiksmazodziy,
u in¢iy
Sak-
nj
- ek-
(nuo akas
MZ,
p a akas
MZ,
p o ékis
MZ,
uz akis
MZ,
SZ
i
k .).
Te miny
zodynuose
pa eik i
ne
ys
galiinés
-is
ediniy
i§
eiksmazZodzio
uZ eké i
a ian ai,
u in ys
a ba
ski ingus
p ieSdélio
a ian us,
p z.:
uz akis
,,1.
3apoqb;
2.
3aToH*
MZ,
,,3aB0b,
3a ou
SZ
i
uzu akis
,,6yx a“
SZ,
a ba
ski inga
Saknies
balsiy
kai-
a,
p z.:
uzu akis
,,6yx a“
SZ
i
uzu ékis
,,3anus“
GZ.
I§
eiksmazodzio
p a eké i
y a
is es i
du
ski ingy
ipy
melio acijos
e minai,
ku ie
ski iasi
i
p ieSdélio
a ian u,
i
Saknies
balsiy
kai a,
p z.:
p a akas
,,1po oK™
i
p o ékis
,, eup™.
Veikéjy
i
yeiksmaZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
Daba inéje
kalboje
y a
a ojama
gana
daug
su
galiinémis
pada y y
eikejy
i
eiksmaZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy.
Tiesa,
ik ieji
eikéjy
pa adinimai
y a
e oki.
Ma ,
daZniausiai
galiniy
ediniai
y a
menkinamosios
eikSmés
i
eina
eiksmazodinés
ypa ybés
u é ojy
(pap as ai
asmeny)
pa adinimais.
Te minologi-
joje
okios
iSies
da iniai,
galima
saky i,
i$
iso
ne a ojami.
Tad
a ojamy
ediniy
skai¢iumi
Sis
bi ys
y a
negausiausias
—
e miny
Zodynuose
as a
ik
apie
po a
desim-
¢iy
pa yzdziy.
Didesné
jy
dalis
y a
j ai iy
gy iy
(ne
asmeny),
augalu
a
kokiy
no s
daik y
pa adinimai
i
ik
ienas
ki as
pa adina
asmenis.
Tu ima
medZiaga
odo,
kad
e minologijos
eikalams
Zymiai
daZniau a ojami
p iesaginiai
eikéjy
i
eiksmaZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai.
Tuose
pa iuose
e miny
Zodynuose
jy
y a
13
ka y
daugiau,
negu
su
galiinémis
iS es y
e minu.
Vediniy,
ku ie
gali
bi i
laikomi
eikéjy
pa adinimais,
é a
ienas
spo o
Zaidimy
e minas
saugas
,,nony3aiuTHuK
SZ.
Ki i
Sio
bi io
ediniai
y a
eiksmaZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai,
p z.:
lipai
,,suzZeidimo
a eju
ysniose
i
sly ose
su-
sida angios
lipnios
medZiagos,
a naujan ios
Zaizdu
apsaugai
nuo
pa azi y;
kai
ku-
iuose
augaluose,
p z.,
As agalus
gummi e
Labill.
i
k .,
lipai
susida o
i
no malio-
mis
salygomis
i
en
jie
kaupiasi
a i inkamuose
kanaluose“
BZ,
plidu as
,,6yii*
SZ;
blizgis
,,blizgan is
mine alas“*
ChZ,
GZ,
s y ys
,,po iaxa*
GZ,
Zio ys
,, isuma
dan e-
liy
pa idalo
iSaugu,
a u
apsupanéiy
samany
spo inés
anga“
BZ;
blizgé
,,6nec ia“
176
SZ,
gaudé
,, asosnan
MyuiKka™
SZ,
plidé
,,nonaaBoK™
SZ,
smalkés
,,anglies
monoksi-
das“
ChZ,
spingsé
,,Macasuaa”
.amna“
SZ:
skenda
,,skys is
su
pakibusiomis
medZia-
gos
dalelémis
(emulsija
a
suspensija)“
ChZ
i
k .
VeiksmaZodinés
ypa ybés
u é ojo
pa adinimu
gal
gali
bi i
laikomas
i
liZ anéiy
bangy
pa adinimas
guozos
GZ,
a-
Giau
sis
Zemai i8kas
Zodis
j
e miny
Zodyna
pa eko
su
nesuli e a i in u
ga synu
—
DZ
223
i
LKZ
Il
487
y a
géza.
Nag inéjamieji
e minai
y a
i8 es i
i$
nep ieSdéliniy
pi miniy
a ba
miS iniy
eiks-
mazodziy.
Saknies
balsiy
kai a
jy
da yboje
y a
e a.
Va dazodziy
ediniai
Va dazodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
Te miny
Zodynuose
pa eik ieji
a daZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
daz-
niausiai
Zymi
i ai ius
daik us
a
Siaip
negy us
dalykus.
Vediniai pap as ai
da omi
i$
bad a dziy
a ba
daik a a dziy.
Bid a diniai
ediniai
daik us
pa adina
pagal
jy
bi-
dinga
a
labiausiai
j
akis
k in ancia
ypa ybe,
p z.:
be gidas ,.nenaudingoji uoliena“
ChZ,
GZ
(sinonimas
be gdZioji
uoliena,
usy
myc aa
nopoja),
juodziai
,, eduka imu
gau i
smulkis
me alai;
a ojami
pigmen u
suodziai;
smulkus
koksas“
ChZ,
pliké
+1)
kilpinio
audinio
( o és)
yda;
audinio
ie a
be
kilpu¢iy;
2)
di b inio
kailio,
pi-
kinio
a ba
Siaus inio
audinio
yda;
audinio
ie a
be
pako*
ATZ,
,,nuplaukin oji
oda“
ChZ.
Daik a a diniai
ediniai
pa adina
dalykus,
ku ie
ienaip
a
ki aip
y a
susije
( as
san ykia imas
gana
j ai us)
su
pama iniy
daik a a dziy
Zymimais
dalykais,
p z.:
g idé
,,kanapés
(Cannabis
sa i a)
mo e iSkasis
augalas“
BZ,
dumbliai
,,g upé
Zemesniyju
augaly,
u in¢iy
sa o
las elése
chlo o ilo
i
sugeban iy
sa a ankiSkai
sin e in i
o ganines
medZiagas;
Sios
sa ybés
i8ski ia
dumblius
i8
ki y
Zemesniyjy
au-
galy
(bak e ijy,
g ybu)
a po“
BZ,
éjy
pa adinimai
pie ys
GZ,
y ys
GZ,
Siau ys
GZ,
aka is
GZ.
Daba inés
kalbos
galiininiy
a daZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
didelé
dalis
eina
asmeny
a ba
ki okiy
gy y
bi ybiy
pa adinimais.
Te miny
Zodynuose
okios
eikimés
ediniy
pa eik a
ik
kele as,
p z.:
dainius
,,neBel ~
LZ,
sku dzius
(sinonimai
be u is,
paupe is) ,,6eqHAK,
Naynep~
EZ.
P o esiniy
asmeny
pa adinimu
e miny
Zodynuose
isai
nepa eik a.
Vienin elis
Sios
i8ies
ediniy
da ybos
ipas
su
galiine
-ius
nebé a
ak y us
daba inéje
kalboje.
Jam
p iklausan ys
ediniai
y a
se-
niau
suda y i
i
plagiai a o i
j ai iy
ama ininky
bei
smulkiy
p ekiau ojy
pa adi-
nimai.
,,
Naujy
p o esijy
Zmones
adin i
okio
ipo
da iniais
yskesnio
polinkio
(ben
li e a i inéje
kalboje)
né a,
odél
jy
skaiius
ne
gauséja,
o
maZéja.
Tai
ienas
i
dau-
gelio
pa yzdiiy,
aki aizdziai
odan iy,
kaip
Zmoniy
bui ies,
jy
socialinio
bei
ekono-
minio
gy enimo
paki imai
nulemia
i
Zodziy
da ybos
aida“
[U bu is
V.,
1961,
55].
Su
Siuo
isai
eisingu
V.
U buéio
pas ebéjimu
negalima
nesu ik i.
Gal iniy
da ybos
asmeny
pa adinimy
nei§pli imas
daba inéje
mokslo
i
echnikos
e minologijoje
bus
bene
s a biausia
p ieZas is,
dél
ku ios
i
apsk i ai
Sio
bii io
ediniai
palygin i
negausiai
a ojami
e minologijos
eikalams.
Sios
eik8més
p iesagy
ediniy
e mi-
ny
Zodynuose
pa eik a
be eik
aS uonis
ka us
daugiau.
Kiek
gausiau
e minologijoje
a s o aujami
galiiniy
-éi -is
(-ys)
a daZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
da ybos
ipai
—
jiems
p iklauso
daugiau
kaip
du
eédaliai
isy
nag inéjamy
pa yzdziy.
-é
Visi
su
Sia
galiine
pada y i
e minai
y a
negy y
dalyky
pa adinimai.
Dauguma
ju
y a
iS es i
is
kokybiniy
bid a dziy
i
Zymi
daik us
pagal
jy
iSo ine
ypa ybe,
p z.:
glaudés
,,peli ysui*
SZ,
ilgé
,,umna“
(sinonimai
Syna,
bend alaidis)
STZ,
klampé
177
»YTKa*
SZ,
k yimé
,,nepekpec oK*
SZ
(SaSkiy
len oje),
pliké
,,1)
kilpinio
audinio
( o és)
yda;
audinio
ie a
be
kilpu iy;
2)
di b inio
kailio,
pikinio
a ba
SiauS inio
audinio
yda;
audinio
ie a
be
pako“
ATZ,
,,nuplaukin oji
oda“ ChZ,
ploks é
,,nan-
a“
GZ,
STZ,
,, 1ac una®
STZ,
skaid é
,,pe s ie iamas
popie ius
b éziniams,
pie-
Siniams
kopijuo i
MZ,
smailé
,,nux“
GZ
i
k .
Ta
ypa ybé
ne e ai
(pa yzdZiui,
geo-
me iniy
linijy
pa adinimuose)
y a
esminé,
p z.:
k ei é
,,k ei oji
linija“
MZ,
EZ,
FZ,
STZ,
SZ,
iesé
STZ.
Taéiau,
ki a
e us,
daik o
ski iamoji,
i a dijimo
pama u
imama
ypa ybé
ne
isada
y a
pag indiné,
esminé.
Te mino
ykumas
okiais
a e-
jais
nemazZa
dalimi
pa eina
nuo
o,
a
jo
mo y acija
nesukelia
kokiy
papildomy,
gal
ne
nepageidau iny
eikSmés
a spal iy.
Mo y acijos
aiSkumas,
ikslumas
gali
padé i
a ba
ukdy i
e minui
p igy i.
S ai
jau
ne
maZiau
kaip
ke u i
deSim me iai
kalbininkai
diegia
j
li e a i ine
a osena
usiky
pakai ala
glaudés.
Pe
a
laika
daug
naujada y
i ai
jaugo
j
kalba,
o
g/audés
is
nep i ampa,
no s
ai
i
umpas,
sklandus
Zodis.
A
ik
nebus
ia
kal as
da ybos
neip as umas,
mo y acijos
nedi e encijuo umas
?
Kaip
odo
pa eik ieji
pa yzdZiai,
ediniai
emiasi
pap as os
sanda os,
daZniausiai
u in iais
da ybiskai
neskaidoma
kamiena
bid a dZiais.
18
daik a a dZiu
i8 es y
Sio
bi io
gal inés
-é
ediniy
e miny
Zodynuose
pa eik a
os
kele as,
p z.:
g iidé
,,kanapés
(Cannabis
sa i a)
mo e iSkasis
augalas“
BZ,
pleis-
kané
,, y iskasis
kanapés
augalas“
BZ. Cia
gal
miné inas
i
umbé
,, pusa“,
,, paa“
-is
(-ys)
Galiinés
-is
(-ys)
ipas
daba inéje
kalboje
y a
pa s
da usis
i
be eik
p ilygs a
da iausiems
p iesaginiams
-ininkas,
-é
bei
-iné
ipams
[U bu is
V.,
1965, 364].
Nag i-
néjamy
su
Sia
galiine
iS es y
e miny
y a
palygin i
nedaug.
P iesagy
ediniai
e mino-
logijoje
Zymiai
labiau
iSpli e,
pa yzdZiui,
p iesagos
-ininkas,
-é
ediniy
uose
pa
Sal-
iniuose
pa eik a
be eik
10
ka y
daugiau.
Dalis
ediniy
e minologijoje
a ojama
daugiskai os
o ma,
p z.:
dumbliai
,,g upé
Zemesniyjy
augaly,
u inciy
sa o
las elése
chlo o ilo
i
sugebanéiy
sa a anki8kai
sin e in i
o ganines
medziagas
<...>“
BZ,
GZ,
juodziai
,, eduka imu
gau i
smulkis
me alai;
a ojami
pigmen u
suodZiai;
smulkus
koksas“
ChZ,
pieniai SZ,
i kciai
ChZ.
Nag inéjami
e minai
da ybiskai
san ykiauja
su
biid a dziais
i
daik a a dZiais.
Be eik
pusé
jy
y a
pada y i
su
galiinés
a ian u
-ys,
Vediniai,
u in ys
biid a dinius
pama inius
kamienus
(jy
y a
upu is
daugiau
negu
pusé
nag inéjamy
Sio
ipo
pa yzdZiy),
pa adina
j ai ius
negy us
dalykus
pagal
pama iniu
bid a dZiu
Zymima
ypa ybe,
p z.:
plynis
,,nenensen*
GZ,
skys is
,,.%KHI-
Koc s*
ChZ,
FZ,
GZ;
dygys
,,odos
pasikei imo
keliu
susida es
dyglys,
p z.,
e ské-
éio“
BZ,
siau ys
,,siau as
i
ilgas
kySulys,
agas“
GZ.
Visy
ediniy
pama iniai
bid a -
dziai
y a
kokybiniai
i
u i
da ybiSkai
nesudé inga
kamiena.
Daik a a diniais
ediniais
aip
pa
daZniausiai
pa adinami
j ai is
negy i
dalykai,
pa yzdziui,
yskesne
g upe
suda o
éjo
isiy
pa adinimai,
pa eik i
GZ:
aka is,
pie ys,
y ys,
Siau ys.
Nag inéjamy
pa yzdziy
a pe
ik
ienas
edinys
kai ys
SZ
pa-
adina
a dazodinés
ypa ybés
u é oja
asmenj.
Pama iniai
daik a a dZiai
ySkiai
i8-
siski ian¢iy
da ybos
a iksy
ne u i.
Ki os
galiinés
Kele as
likusiy
galiniy
ben kiek
ak y esniy
e miny
da ybos
ipy
nesuda o
(na-
g inéjamuose
Zodynuose
su
jomis
iS es y
e miny
pa eik a
ik
po
kele a).
-a.
Sios
galiinés
ediniai
da ybiskai
emiasi
daik a a dziais
i
bid a dziais,
ku ie
u i
neskaidoma
kamiena,
p z.:
jau a
,,balkS os
spal os
di oZemis,
i§
ku io
iSplau i
kalcio,
magnio,
kalio
bei
na io,
gelezies,
mangano
i
aliuminio
junginiai,
ki aip
a-
178
ian ,
molio
elemen ai
<...>“
MZ
(plg.
jau us
,,klampus“
DZ
266),
sluoksna
,,i8
plauseliy
suda y as
pu us,
minkS as,
nesuk us
s o o
lyno
pa idalo
e pimo
pusga-
om
gaunamas
i
ka Simo
maiinos,
klos y u és,
emp u és
a ba
Sukuo u és
<...>~
ATZ.
-as.
Te minai
bangas
,,Bo/lHa
OKLA
GZ
i
be gidas
,,nenaudingoji
uoliena“
ChZ,
GZ
da ybiskai
galbi
sie ini
su
bid a dziais
bangus
,,sma kus,
didelis
(apie
lie y)“
DZ
71
i
be gédzias
,, us ias“
DZ
78.
-is(ies).
Sios
galiinés
ediniais
gal
gali
bi i
laikomi
e minai
igs is
,,junginys,
a skelian is
andenilio
jonus“*
BZ,
ChZ,
GZ,
MZ
i
idys
,,1)
liny
pluos o
yda;
udi
aSkai
i
ilgesnés
udos
plauSeliy
a ka pos,
a si ade
nuo
lininés
s yla idés;
2)
audi-
nio
yda;
sunkiai
paSalinamos
udos
démés,
a si adusios
audiniui
siekus
idijan j
me ala
a ba
an
audinio
pa ekus
andeniui
su
gelezies
udimis“
ATZ,
no s
Siaip
ai,
be
abejo,
y a
e minologijon
paim i
seni
kalbos
zodziai,
ku iy
da yba
daba
jau
ge-
okai
apsi ynusi.
-ius.
Kele as
e minologijoje
a ojamy
Sios
galiinés
ediniy
y a
iS es i
i$
da y-
biskai
neskaidoma
kamiena
u in¢ iy
daik a a dZiy,
p z.:
dainius
,,nepeu
LZ,
sék-
lus
,,6ap“
GZ,
sku dzius
,,GequaK,
naynep*
EZ.
Galiinés
-a,
-as,
-is(-ies)
p iklauso
p ie
pa¢iy
neda iujy
daba inés
lie u iy
kalbos
a dazodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
da ybos
a iksy.
Kick
daugiau
a ojama
ik
galiinés
-ius
ediniy,
a¢iau
naujada y
i
su
ja
nebelinks ama
da y i.
Taigi
menkas
Siy
ipy
ediniy
papli imas
e minologijoje
y a
apsp es as
idiniu
kalbos zodziy
da-
ybos
polinkiy
i
Siuo
a eju
isai
nuo
jy
pa eina.
Ypa ybiy
pa adinimai
Ypa ybiu
pa adinimai
—
ai
daZniausiai
i$
bid a dziy
a ba
jiems
a imy Zodziu
ig es i
abs ak ios
eik’més
daik a a dZiai,
p z.:
gylis
,, e ikalinis
a s umas
nuo
Zemés,
andens
a
ki o
pa i siaus*
MZ,
STZ,
g ei is
,,a lik o
kelio
san ykis
su
laiku,
pe
ku j
as
kelias
a lik as;
ne olyginio
judéjimo
a eju
Sis
san ykis
imamas
laiko
mo-
men ui*
MZ,
ChZ,
EZ,
FZ,
GZ,
STZ,
SZ,
ankis
,,kino
i io
iene o
(1
cm*)
masé“
MZ,
FZ,
GZ,
STZ,
SZ;
da na
,,co aacue*
GZ,
s a ba
STZ
i
k .
Pazymé ina,
kad
Sio
bi io
ediniai
e minologijoje
né a
labai
papli e
—
nag inéjamuose
Zodynuose
ju
iS
iso
pa eik a
ik
apie
po a
deSim¢iy.
Naujy
e miny
su
galiinémis
da oma,
a odo,
labai
e ai.
Pag indiné
ypa ybiu
pa adinimy
da ybos
p iemoné
daba inéje
e mino-
logijoje
aip
pa ,
kaip
i
apsk i ai
daba inéje
lie u iy
kalboje,
y a
p iesagos.
Pa yz-
dziui,
su
p iesagomis
iS es y
ypa ybiy
pa adinimy
uose
pa
e miny
Zodynuose
pa-
eik a
28
ka us
daugiau,
negu
os
eikSmés
galiniy
ediniy.
Ne oli
d iejy
eédaliy
galiiniy
da ybos
ypa ybiy
pa adinimy
y a
galiinés
-is
ediniai.
I§
ki y
galiiniy
da
bii y
miné ina
-a.
-is
Be eik
isi
su
galiine
-is
pada y i
ypa ybiy
pa adinimai
emiasi
kokybiniais
bid-
a diiais.
Nag inéjamy
pa yzdziu
pama iniai
bid a dzZiai
y a
d iskiemeniai,
p z.:
auki is
GZ,
MZ,
STZ,
SZ,
g ei is
ChZ,
EZ, FZ,
GZ,
MZ,
STZ,
SZ,
ilgis
EZ,
FZ,
STZ,
lygis
FZ,
GZ,
MZ,
so is
STZ,
s o is
GZ,
MZ,
STZ,
sid is
GZ,
MZ,
Sal is
GZ,
ankis
FZ,
GZ,
MZ,
STZ,
SZ,
olis
SZ.
T eédalio
ediniy
da yboje
daly auja
Saknies
balsiy
kai a,
pyz.:
dydis
EZ,
FZ,
STZ,
gylis
MZ,
STZ,
g ozis
LZ,
plo is
FZ,
GZ,
STZ,
skonis
GZ.
IS
ki y
kalbos
daliy
ZodZiy
pada y i
ypa ybiy
pa adinimai
y a
e i
ne
ik
e mino-
logijoje,
be
i
apsk i ai
daba inéje
lie u iy
kalboje.
Naujy
Sios
g upés
Zodziy,
ma-
y ,
isai
nesuda oma.
Tu imy
pa yzdiiy
a pe
ke i is
EZ
da ybiSkai
y a
susijes
su
179