SOCIALINES
LINGVISTIKOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XIX
(1979)
Kazys
GAIVENIS
NAUJI
LIETUVISKI
VABZDZIU
PAVADINIMAL
I.
[ adinés
pas abos
§
1.
Te miny
ki imo
bidu
klasi ikacija
ne
isi8kai
su ampa
su
ip as ine
ZodZiy
da ybos
ipologija.
ZodZiu
da ybos
a z ilgiu
e miny
da ybos
g upés
iSski iamos
pagal
ediniy
da ybine
eikSme
i
pag indiniy
zodziy
g ama ini
pobidj.
Veiksmazo-
dziy
ediniai
pap as ai ski s omi
aip:
eiksmy
pa adinimai,
j ankiy
pa adinimai,
eikéjy
i
eiksmaZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai,
eiksmo
ezul a y
pa adi-
nimai,
ie y
pa adinimai.
Vediniy,
ku ie
emiasi
a daZodZiais,
ski iamos
Sios
bidin-
gesnés
g upés:
ypa ybiu
pa adinimai,
a daZodinés
ypa ybés
u é ojy
i
p o esiniai
asmeny
pa adinimai,
ie u
i
kuopiniai
pa adinimai,
deminu y ai
i
pa adinimai
pagal kilme
bei
p iklausyma.
Kiek iename
okiame
da ybos
bii yje
iSsiski ia
e minu
ipai.
Ta
pa i
ski iamaji
poZymj
a spindinéios
e mininés
sa okos
gali
bi i
kalboje
isiskai
ski ingai
i a dy os,
p z.:
audon abalis
(Py och oa)
Vad ab
146
i
audo-
nukas
(Ch ysophanus)
Vad
ab
268,
Z ilg abalis
(Lib odo )
AAZ
147
i
Z ilguo-
lis
(Epu aea)
Vad
ab
139,
medininkas
(T ypodend on
i
k .)
Vad
kenk
163—164,
medki is
(Spondylis
i
k .)
Vad
ab
155—156,
medien abalis
(Eucnemis)
L
ab
50
i
k .
Te minologikai
ienos
iSies
e minai
(p z.,
ciuozikas
—
Ge is,
duobkasys
—
Nec ophus)
ZodZiy
da ybos
a z ilgiu
gali
bi i
ipologiSkai
ski ingi.
Te minologiniai
naujada ai
gali
bi i
nag inéjami
j ai iais
aspek ais.
Siame
s aips-
nyje
uzsib éziame
ik
du
uZda inius:
1)
apZ elg i
i
j e in i
p oduk y iausius
lie-
u i8ky
en omologijos
sis ema ikos
naujazodziy
bei
naujada y
ki imo
biidus
(pagal
ski iamuosius
poZymius);
2)
pa eik i
biidingesniy
Sios
s i ies
lie u iSky
naujada y
egis a.
§
2.
En omologijos
specialis y
duomenimis,
Lie u oje
gy ena
apie
14
000
isiy
abzdziy.
Vien
ik
abaly
espublikoje
u é y
bi i
apie
3200
iSiy.
Didzioji
isiy
dalis
i§
iso
da
ne u i
lie u i8ky
pa adinimu.
Taigi
Sios
e minologinés
sis emos
kon-
inuumas
da
labai
maZai
euZpildy as
(Z .
1
len ele).
Kas
ki a
aukS esnieji
sis ema i-
kos
iene ai.
Jie
né a
okie
gausiis.
VabzdZiy
(Insec a)
klasé
i8
iso
u i
2
poklasius
i
31
bi i,
bi en :
1
poklasis:
Ap e ygo a
—
Pi miniabespa niai
(=
Bespa niai)
1
bi ys:
P o u a
—
Beiisiai
2
bia ys:
Podu a
(Collembola)
—
Podu os
3
ba ys:
Diplu a
—
D iuodegiai
4
ba ys:
Thysanu a
—
Se iauodegiai
2
poklasis:
P e ygo a
—
Spa nuo ieji
A.
Nepilnos
|=
Dalinés|
me amo ozés
/Hemime abola/
abzdziai
5
bu ys:
Epheme op e a
—
Lasalai
|
6
bi ys:
Odona op e a
(Odona a)
— Zi geliai
7
bi ys:
Bla op e a
(Bla odea)
—
Ta akonai
8
bi ys:
Man op e a
—Maldininkai
9
bi ys:
Isop e a
—
Te mi ai
10
bi ys:
Plecop e a
—
Anks y és
11
bi ys:
Embiop e a
—
Embijos
12
bi ys:
Phasmop e a
—
Fazmos
13
bii ys:
O hop e a
—
Tiesiaspa niai
14
bi ys:
De map e a
—
Auslindos
9
131
15
ba ys:
Psocop e a
(Copeogna ha)
—
Sieng auziai
16
bia ys:
Mallophaga
—
Pikag auziai
17
bii ys:
Anoplu a
—
U élés
18
bi ys:
Homop e a
—
Lygiaspa niai
19
bii ys:
Hemip e a
—
Blakés
20
bii ys:
Thysanop e a
—
T ipsai
B.
Pilnos
(=
Visiskos)
me amo ozés
(Holome abola)
abzdziai
21
bi ys:
Coleop e a
—
Vabalai
22
bi ys:
S epsip e a
—
Véduokliaspa niai
23
bi ys:
Megalop e a
—
Kabaspa niai
24
bii ys:
Raphidiop e a
—
Kup iukai
25
bi ys:
Neu op e a
—
Tinklaspa niai
26
bi ys:
Mecop e a
—
Sko pionmusés
27
bi ys:
T ichop e a
—
Apsiu os
28
bi ys:
Lepidop e a
—
D ugiai
29
bi ys:
Hymenop e a
—
Plé iaspa niai
30
bii ys:
Aphanip e a
—
Blusos
31
bii ys:
Dip e a
—
D yispa niai*
Bu iy
pa adinimy
a pe
naujada y
—
nemazZas
skai¢ius.
Vabzdziy
Seimy
pa a-
dinimai
gali
bi i ne
ik
ienaZodZiai
(a),
be
i
sudé iniai
(b),
p z.:
a)
g azu és
(Calop-
e ygidae)
Vad
ab
37,
/aumZi giai
(Aeschnidae)
Vad
ab
38,
skydablakés
(Pen a-
omidae)
Vad
ab
76,
nuga plaukos
(No onec idae)
Vad
ab
77;
b)
pozie inés
bla-
kés
(A adidae)
Vad
ab
77,
ik ieji
skydama iai
(Diaspididae)
Vad
ab
70,
egliniai
ama ai
(Adelgidae)
Vad
ab
66,
upeliniai
Zi geliai
(Gomphidae)
Vad
ab
37
i
pan.
Seimy
pa adinimai
ne u i
speci iniy
e miny,
odel
sio
aksono
naujada ai
daugmaz
su ampa
su
gen¢iu
pa adinimy
naujada ais.
Risiu
pa adinimai
pagal
a p au inés
sis ema ikos
aisykles
u i
bi i
d ina iai.
Lie u iskoje
kalbamos
s i ies
e minologijoje
pasi aiko
ienaZodziy
Sio
ipo
e miny,
p z.:
ci inukas
(Gonep e ix
hamni
L.)
Vad
ab
256,
spungé
(Vanessa
io
L.)
Vad
kenk
89,
g ikinukas
(Phylope ha
ho icola
L.)
Vad
ab
200,
Vad
kenk
147,
d égnuo-
lis
(Po cello
scabe
L.)
AAZ
17i
pan.
Da
daZnesni
iZodZiai
lie u iSki
iSiniai
pa-
adinimai.
Juos
galima
suski s y i
j
3
ipus:
1)
ie,
ku iy
abu
iSiniai
pazyminiai
api-
bidina
a
pa j
pag indinj
démenj
i
pa ys
a ski o
ZodZiy
junginio
nesuda o,
p z.:
gel onoji
unkeliné
blaké
(Polyme us
ulne a us
Pz.)
Vad
ab
85,
udasis
eglinis
uisuo is
(Te opium
cas aneum
L.)
Vad
ab
157;
2)
ie,
ku iy
abu
Salu iniai
démenys
suda o
a ski a
Zodziy
junginj,
einan j
pag indinio
démens
iiSiniu
pazyminiu,
pyz.:
audony
jy
dobily
apionas
(Apion
ap icans
Hbs .)
Vad
ab
179,
pusies
Sakny
pelédgal-
is
(Ag o is
es igalis
Ro .)
Vad
ab
252;
3) ie,
ku iy
pazyminys,
s o in is
p ie
pa-
g indinio
démens,
suda o
su
juo
a ski a
Zodziy
j
junginj,
o
olesnis
pazyminys
p iklau-
so
ne
ik
pag indiniam
démeniui,
be
isam
a ibu y iniam
ZodZiy
junginiui,
p z.:
udoji
misko
sk uzdélé
(Fo mica
u a
L.)
Vad
ab
301,
miSskinis
pjuklelis
audéjas
(Pamphilius
sil a icus
L.)
Vad
ab
277
i
pan.
An ojo
ipo
e miny
sunku
iS eng i,
©
pi mojo
i
e¢iojo
ipo
e minai
o maliai
su ampa
su
a ie e y
aksono
e minais.
Be
o,
pi mojo
ipo
e minai
ka ais
pa e ¢iami
an ojo
ipo
e minais
uo
a eju,
jJeigu
ju
abu
Salu iniai
démenys
nu odo
q
pa i
objek a,
pyz.:
kopiis inis
s iebinis
paslép as aublis
(Cen ho hynchus
quad idens
Panz.)
AAZ
216
—
kopus y
ko y
paslép as aublis
i
.
.
Pi mojo
ipo
e miny
ikumu
laiky inas
jy
démenu
a kos
i ai a imas,
p z.:
kle inis
mil uo asis
skydama is
(Phenacoccus
ace is
Cocc.)
Vad
kenk
199,
be
mil uo asis
sly inis
ama as
(Hyalop e us
p uni
Geo .)
Vad
ab
70,
a pu inis
gel onasis
ugniukas
(C ambus
lu ellus
Schi .)
Vad
kenk
10,
be
ainasis
pusinis
s aubliukas
(Coniocleonus
glaucus
u ba us
Fah s.)
Vad
ab
184,
dobilinis
pilkasis
lapinukas
(Phy onomus
meles)
Vad
kenk
43,
be
pilkasis
unkelinis
s aubliu-
kas
(Tanymecus
pallia us
F.)
Vad
kenk
43,
Se mukSninis
udasis
pjiiklelis
(P is ipho-
1
Sa a8as
suda y as
pagal
Vad
ab
22—23.
132
a
genicula a
H g.)
Vad
kenk
237,
be
bal oji
Se muksniné
kandis
(A gy es hia
so biella
F .)
Vad
kenk
237
i
.
.
Suda an
lie u iskus
abzdZiy
pa adinimus,
pasi aiko
i
j ai iy
kalbos
ik u,
p z.:
sp akSiai
(=
sp agSiai)
(Ela e idae)
Vad
ab
125,
L
ab
49,
109,
208,
ezed abalis
1
len elé
Vabalu
Seimos
;
LTSR
gy enanéiu
ee
pa adinimas
aSiu
skaiius
ci ing
u
Haliplidae.
Dumblia abaliai
16
Dy iscidae.
Dusios
75
Gy inidae.
Sukuciai
ah
T ogidae.
Smil abaliai
2
D yopidae.
Kablia abaliai
14
S aphylinidae.
T umpaspa niai
346
Pselaphidae.
G aib abaliai
26
Scydmaenidae.
Pik abaliai
20
Ca opidae.
U a abaliai
17
Aniso omidae.
Ke p abaliai
21
Scaphidiidae.
Val abaliai
O hope idae.
Pu ésinukai
P iliidae.
Plunksnaspa niai
Dascillidae.
Skiau abaliai
Helodidae.
Li in abaliai
Eucine idae.
Ka na abaliai
Lymexylonidae.
G ezikai
Mely idae.
Pislia abaliai
Lyc idae.
Balan abaliai
He e oce idae.
Pjiklausiai
Th oscidae.
Blus abaliai
Eucnemidae.
Medien abaliai
By hidae.
Kamuol abaliai
Sphae i idae.
Taig abaliai
Ni idulidae.
Z ilg abaliai
Os oma idae.
Skydinukai
By u idae.
A ie iukai
Cucujidae.
Plokséia abaliai
Phalac idae.
Plik abaliai
C yp ophagidae.
Slap aédziai
E o ylidae.
Kempin abaliai
La h ididae.
Slap a abaliai
Myce ophagidae.
G yb abaliai
Colydiidae.
Siau a abaliai
Cisidae.
Luobyabaliaé
Endomychidae.
Pelésia abaliai
Oedeme idae.
Siau aspa niai
Py hidae.
Piiz a abaliai
Py och oidae.
Raudon abaliai
An hicidae.
Mi a abaliai
Ade idae.
Kaukyabaliai
Rhipipho idae.
Véduoklia abaliai
Mo dellidae.
Kup a abaliai
Alleculidae.
Dulkiag auziai
An h ibidae.
Ne ik as aubliai
—
uo
e)
WORK
NOWUNNAOIINERUONUAH
CREWE
NDwWEOHK
EUW
meh
=
Fee
See
Bk
k
Bk
pak
php
s
lap,
Be
Ape
PRINS
GD
hbk
e ek
hk
PS
n
pp
nS
Dh
e
J
Se e
18
iso
821
53
Pas aba.
Len elé
suda y a
pagal
L
ab.
Joje
pa eikiamos
ik
ba-
dingesnés
abalu
Seimos.
(=
aze abalis)
(B uchela)
L
ab
68,
abokinis
(=
abakinis)
ipsas
(Th ips
abaci
Lind.)
Vad
ab
89,
blaks ienuo asis
(=
blaks ieno asis)
si onas
(Si ona
la escens)
Vad
ab
182,
b iaunuo asis
(=
b iauno asis)
mai abalis
(Silpha
ca ina a
Hbs .)
133
L
ab
88,
smid inis
(=
smyd inis)
lapg auzis
(C ioce is
duodecimpunc a a
L.)
Vad
kenk
137,
Zil y inis
(=
Zil i inis)
lapg auzis
(Phy odec a
iminalis
L.) L
ab
152,
be zinis
ze i as
(=
ze y as)
(Zephy us
be ulae
L.)
AAZ
370,
liemeniapil iai
(=
lie-
menpil iai)
plé iaspa niai
(Phy ophaga)
ZUF
133,
uodeguocius
(=
uodegocius)
(The-
cla)
AAZ
368,
ni a abalis
(=
niii nia abalis)
(Xyli a)
L
ab
65,
Z i azZygis
(=
Z i -
iaZygis)
(Agonum)
L
ab
79
i
pan.
Ne aisyklingus
ienazodziy e miny
a ian us
bei
sudé iniu
e miny
ans o mas
Sio
s aipsnio
egis e
pa eiksime
iS aisy us
( okie
e minai
paZymé i
Z aigzdu e).
VisiSkai
ne aisyklingy
naujy
e miny
né
neminésime.
Ii.
Te miny
ki imo
biidai
§
3.
I a dijan
Lie u oje
gy enanéiy
abzdZiy
isis
bei
ki us
sis ema ikos
ie-
ne us,
daba iniu
me u
en omologijos
specialis y
Z ilgsnis
is
eciau
k yps a
j
liaudies
kalba.
Ga a a
a i ikmenj
Seimai
a
genCiai
pa adin i
joje
as ijau
gana
keblu.
Populia-
iausi
kalbamos
s i ies
naujazodziy
bei
naujada y
ki imo
bidai
(a siZ elgian
i
ski iamuosius
yabzdziu
pozymius)
daba
daZniausiai
y a
Sie:
1.
Gen ies
pa adinimu
pasi enkamas
nemo y uo as,
be
leng ai
iden i ikuoja-
mas
lo yniSkas
(a ba
lo ynizuo as)
lie u iskai
sug ama in as
e minas,
p z.:
apionas
<
lo .
Apion
Vad
ab
179,
an o o a
<lo .
An hopho a
Vad
ab
292,
e a ija<lo .
E a -
ia
Vad
ab
223,
kli a<lo .
Cly a
Vad
ab
165,
osmija<lo .
Osmia
Vad
ab
293,
si onas<lo .
Si ona
Vad
ab
181
i
k .
RiSiniams
démenims
suda y i
Sis
biidas,
galima
saky i,
iS is
nepopulia us:
u ime
ik
nedidele
g upele
iSiniy
e miny,
ku-
iy
pazyminiu
eina
y iné ojo,
ap aSiusio
a
iSsky usio
a
iSi,
pa a dé,
p z.:
Ra-
diono o
e ké
(Caloglyphus
adiono i
Zach .)
AAZ
21,
Fokijo
e ku é
(Vasa es
oc-
keui Nal.
e
T ones.)
AAZ
34,
May o
gumba aps é
(Rhodi es
may i
Schlech .)
Vad
kenk
209,
S ebe io
mésla abalis
(Caccobius
sch ebe i
L.)
L
ab
96,
Miule io
Zyi iazygis
(Agonum
miille i
L.)
L
ab
80,
Mo d ilkos
ama as
(Aphis
mo d-
wilkoi
Bo n.)
Vad
kenk
231
i
pan.
Ki ais
a ejais
iSinis
deémuo
pap as ai
es i
lie-
u iSkas
ne
i
ada,
kai
gen ies
pa adinimas
y a
a p au inis.
Lie u iski
iSiniai
dé-
menys
labai
daznai
okiu
a eju
es i
e iniai
a ba
pusiau
e iniai,
p z.:
iole inis
apionas
<-
Apion
iolaceum
Ki by.
Vad
kenk
127,
kableliné
hespe ija
<—
Augiades
comma
L.
Vad
ab
269,
ke u juos é
s angalija<S angalia
quad i ascia a
L.
Vad
ab
155,
penkia askis
ichijus
—Tychius
quinquepunc a us
L.
Vad
kenk
36
i
pan.
2.
Ski iamuoju
gen ies
(a
ku io
ki o
iene o)
pozymiu
imama
giminiskai
a ima
gen is
(a
ku is
ki as
iene as).
Tokiu
a eju
naujada ai
dazniausiai
es i:
a)
p iesagu
ediniai
i
b)
sudu iniai
ZodZiai,
p z.:
a)
Sokliukas
(Te ix)<Soklys
(Cicindela)
Vad
ab
52,
kandelé
(S igmella)<—kandis
(G acila ia)
Vad
kenk
204,
blaku é
(Psylla)<—
blaké
(Cimex)
i
k .
Vad
ab
63;
b)
Ziedmusé
(Sy phus)<-musé
(Musca)
Vad
ab
322,
maks ikandé
(Coleopho a)<kandis
(G acila ia
i
k .)
Vad
kenk
139
i
pan.
P oduk-
y iu
p iesagy
Siam
eikalui
a ojama
labai
nedaug:
mazybinés
p iesagos
-ukas(-uké),
-elis(-elé),
-u is(-u é)
i
k .
L
ab
ypaé
iSplés a
Sios
g upés
sudu iniy
e miny
da yba,
p z.:
Zygis—puikiazygis
(Calosoma),
puosniazygis
(Ca abus),
gi iazZygis
(Leis us),
akiuo zygis
(Elaph us),
ausiazZygis
(Cli ina),
ba zdukzZygis
(Bembidion),
medien-
Zygis
(Tachy a),
samanzygis
(T echus),
dumblazygis
(Pa obus),
pie aZygis
(Badis e )
i
k .
L
ab
74
.
Kai
ku ie okie
e minai
y a
neaiSkios
mo y acijos
(p z.,
ausiaZy-
gis,
ba zdukzygis
i
k .)
a ba
jy
pi maisiais
démenimis
eina
iS es iniai
sudé ingi
ka-
mienai,
odél
bea odai iskai
iSplés i
iena
ku j
ipa
e minologijoje
isada
y a
ne-
pa anku.
134
3.
Ski iamuoju
gen ies
a ba
ii8ies
pozymiu
imama
abzdzio
gy enamoji
ie a,
ku i
daugeliu
a ejy
su ampa
su
jo
mi ybos
objek u.
Tokiu
a yeju gen ies
pa adini-
mas
e ai
kada
es i
p iesagu
edinys,
p z.:
di inukas
(Ag o is)<di a
(di inis)
Vad
kenk
271,
a ie inukas
(By u us)<a ie é
(a ie inis)
Vad
ab
141,
g ikinukas
(Phyllope ha)<-g ikis
(g ikinis)
Vad
ab
200,
medininkas
(T ypodend on)<—medis
Vad
ab
i
pan.
Vabzdziy
genéiy
pa adinimai
Siuo
a eju
daugiausia
es i
sudu i-
niai
ZodZiai
su
an uoju
sandu
- abalis
( eciau)
a ba
su
an uoju
sandu
-g auzis
(-édis)
(daZniau),
p z.:
dumblia abalis
(Haliplus)
Vad
ab
104,
kKemp abalis
(T iplax)
Vad
ab
142,
beb a abalis
(Pla ypsyllus)
L
ab
37,
balan abalis
(Lyc us)
L
ab
47,
g yb abalis
(Myce ophagus)
L
ab
58,
sakniag auzis
(Hepialus)
Vad
ab
212,
Zie é-
g auzis
(Pi yogenes)
Vad
ab
193,
mai édis
(Aclypea)
Vad
ab
118,
aisédis
(Laspey-
esia)
Vad
ab
222
i
pan.
RuSiniai
Sio
ipo
e miny
pazyminiai
pap as ai
es i
i a di-
jami
bud a dzZiais
su
p iesaga
-inis,
-é,
ku iy
ilas
sa o
uoZ u
y a
e inys
a ba
pu-
siau
e inys,
pyz.:
ag as inis
ama as—Aphis
g ossula iae
Kal .
Vad
ab
69,
miSkinis
Soklys<—Cicindela
sil a ica
L.
Vad
ab
95,
di inis
Zygis—Ca abus
a ensis
Hbs .
Vad
ab
100,
Zi ninis
g iidinukas-B uchus
piso um
L.
Vad
ab
171,
liepinis
s inksas—Mimas
iliae
L.
Vad
ab 246
i
pan.
4.
Kai
ski iamuoju
gen ies
pozymiu
eina
abzdzio
kino
(a
ku ios
jo
dalies)
i ai ios
ypa ybés,
naujada ams
suda y i
palygin i
e ai
a ojamos
p iesagos,
p z.:
kuodas—kuoduo is
(Ce u a)
Vad
ab
247,
kup a—kup iukas
(Raphidia)
Vad
ab
202,
skydas—skydinukas
(Os ama)
Vad
ab
140.
En omologijos
sis ema ikos
e -
minijoje
Siuo
a eju
nedaZni
i
sudu iniai
ZodZiai,
p z.:
paslép as aublis
(Cen ho -
hynchus)
AAZ
214,
buoZiaiisiai
(Rhapaloce a) Vad
ab
262
i
pan.
Sis
poZymis
né a
labai
populia us
i
ku ian
iSinius
e minus:
a)
j a dziuo inius
bid a dzius
a
da-
ly ius;
b)
bid a dZius
su
p iesaga
-inis,
-é
i
c)
sudu inius
bid a dZius,
p z.:
a)
b iau-
no asis
agijus
(Rhagium
inquisi o
L.)
Vad
ab
154;
b)
Sauk ukinis
pelédgal is
(Ag-
o is
exelama ionis
L.)
Vad
ab
252;
c)
ilgaliezZu is
s inksas
(Mac oglossum
s ella a-
“ um
L.)
Vad
ab
246
i
pan.
Palygin i
populia us
genciy
i
iisiy
ski iamasis
pozymis
—
abzdZio
iso
kino
a ba
ku iy
no s
jo
daliy
spal a.
Genciy
pa adinimai
okiu
a eju
es i
p iesagy
edi-
niai
(a),
galiiniy
ediniai
(b)
i
sudu iniai
ZodZiai
(c),
p z.:
a)
bal as~bal ukas
(Pie is)
Vad
ab
264,
b onzinis—b onzinukas
(Ce onia)
Vad
ab
200;
b)
gels as—gels-
ys
(Colias)
Vad
ab
265,
mels as—mels ys
(Calloph ys)
Vad
ab
268;
c)
ke sas—>
ke & abalis
(Thanasimus)
Vad
ab
124,
bal as—bal aspa nis
(T ialeu odes)
Vad
ab
64
i
pan.
Sis
pozymis
gana
biidingas
i
iSiy
pa adinimams,
ku
iso
kino
spal a
zymin ys
démenys
pap as ai
eiSkiami
j a dZiuo iniais
bid a dZiais
a ba
bid a dZiais
su
p iesaga
-inis,
-é
(a),
o
a ski y
kino
daliy
a ba
o gany
spal a
—
sudu iniais
bid-
a dziais
(b),
pyz.:
a)
Zalioji
auksaaké
(Ch ysopa
adspe sa
WSm.)
Vad
ab
204,
juodasis
odédis
(A agenus
pellio
L.)
Vad
ab
135,
iole inis
ka nag auzis
(Hylu gops
pallia us
Gyll.)
Vad
ab
192;
b)
gel onk as is
Zygis
(Neb ia
li ida
L.)
Vad
ab
100,
audongal is
kemp abalis
(T iplax
ussica
F.)
Vad
ab
142,
mélynspa nis
a kilys
(Oedipoda
coe ulescens
L.)
Vad
ab
52
i
pan.
5.
Siek
iek
e¢iau
ski iamuoju
abzdZiy
gen ies
pozymiu
pasi enkamas
Zmogaus
eiklai
biidingas
poZymis.
Visi
okie
e minai
suda y i
i8
pe kel inés
eikSmés
asmeny
pa adinimy,
p z.:
apsime élis
(P inus)
Vad
ab
133,
bu iuo ojas
(Papilionidae)
Vad
ab
263,
duobkasys
(Nec opho us)
Vad
ab
117,
ki pikas
(Blas ophagus),
mi ininké
(Osmia)
Vad
ab
293
i
pan.
RiSiy
pa adinimai
pagal
§|
pozymj
daba
e iau
da omi,
be
adicinéje
sis ema ikos
e minijoje
panaSiy
e miny
dazZnai
pasi aiko,
p z.:
iisuo is
dailidé
(E ga es
abe
L.)
Vad
ab
153,
e pikas
ienuolis
(Lyman ia
mona-
cha
L.)
Vad
ab
240,
zZiogas
giesmininkas
(Te igonia
can ans
Fuessl.)
Vad
ab
49
i
pan.
135

Ill.
Biidingesniy
lie uyiSky
naujada y
egis as?
Aki o zygis
(1)
—
abalas,
ap inkamas
p ie
pa
andens
upiy
i
eZe y
k an uose.
Ap aSy os
2
iSys:
mélynpadis
a.
(Elaph us
cup eus
Du .)
i
Zaliapadis
a,
(E.
ipa ius
L.)
L
ab.
76—77.
Akiu é
(2)
—
sidab i8kai
pilkas
d ugys,
ku io
ikS ai
kenkia
j ai iems
mi8ko
medZiams
i
aisme-
dziams.
Ap aSy a
1
iSis:
sidab iné
a,
(Phale a
bucephala
L.)
Vad
ab.
248.
Anks y és
(2)
—
spa nuo ujy
d ugiy
bi ys
(Plecop e a)
Vad
ab
23.
Apsimé élis
(1)
—
namuose
i
sandéliuose
gy enan is
mais o
p oduk u,
kailiy
i
k .
kenkéjas.
Ap a-
Sy os
2
iiSys:
pap as asis
a,
(P inus
u
L.)
i
silkaplaukis
a.
(Nip us
hololeucus
Fald.)
Vad
ab
133—134,
A ie inikas
(2)
—
abaliukas,
ku io
le os
gy ena
a ie iy
zieduose
i
uogose.
Ap agy a
1
isis:
pap as asis
a.
(By u us
omen osus
F.)
Vad
ab
141.
Balan abalis
(1)
—
abalas,
ku io
le os
gy ena
po
lapuo iy
medziy
Zie e.
Ap aSy a
|
iSis: /ygia-
Sonis
b.
(Lyc us
line is
Gz.)
L
ab
47.
Bal aspa nis
(2)
—
smulkus,
j
kandj
panaSus
abzdys,
gy enan is
Sil namiuose
i
an
medZiy. Ap asy-
os
kelios
iiSys:
kle inis
b.
(Aleu ochi on
ace inus
Haup .),
sil ada zinis
b.
(T ialeu odes
apo-
a ium
Wes w.)
L
ab
64—65.
Ba zdikzygis
(1)
—
smulkus
abalas,
andamas
d égnesnése
ie ose,
pu ésiuose,
méSie.
Ap aSy os
2
iisys:
ke u démis
b.
(Bembidion
quad imacula um
L.)
i
us akojis
b.
(B.
lamp os
Hbs .)
L
ab
77.
Be adine
(i)
—
beb u
pa azi as.
Ap asy a
|
iiSis:
pap as asis
b.
(Pla ypsyllus
cas o is
Ri s.)
L
ab
37.
Beiisis
(2)
—
labai
smulkus
abzdys,
gy enan is
miSko
paklo éje,
samanose,
kelmuose.
Ap aSy a
1
iSis:
pap as asis
b.
(Eosen omon
ansi o um
Be l.)
Vad
ab
27.
BlySkiaakis
(2)
—
iiSinis
pazyminys:
6.
kup iukas
(Raphidia
xan hos igma
Schum.)
Vad
ab
202.
Blizgia abalis
(1)
—
yaismedziams
kenkian is
abzdys.
Ap asy os
kelios
iiSys:
sly inis
b.
(An haxia
ni idula)
i
k .
AAZ
141.
Blizgis
(2)
—
abzdys,
gy enan is
po
medziy
Zie e
i
medienoje.
Ap aSy a
daug
iSiu:
did sis
b.
(Chalcopho a
ma iana
L.),
pap as asis
b.
(Ancylochi a
us ica
L.)
i
k .
Vad
ab
130-131.
Blisyabalis
(1)
—
abalas,
ku io
le os
ys osi
po
seny
be zy
Zie e.
Ap aSy a
|
iSis:
kKak a agis
b.
(Th oscus
ca ini ons
Bony.)
L
ab
49.
B onzinikas
(2)
—
Zals as
an
j ai iy
Zoliy
gy enan is
plokS é a isiy
Seimos
abalas.
Ap aSy a
|
iSis:
pap as asis
b.
(Ce onia
au a a
L.)
Vad
ab
200.
Buo/Ziaiisiai
(2)
—
dieniniy
d ugiu
se ija
(Rhapaloce a)
Vad
ab
262.
Bu ido ojai*
(1)
—
s ambiy
i
puosniy
d ugiy,
ku ie
sk isdami
spa nais
plasnoja
e ai
i
ik
sklendZia
o e,
Seima
(Papilionidae)
Vad
ab
263.
Ciga sukis
(1)
—
abalas,
ku io
le os
gy ena
i§
medziu
lapy
susuk uose
,,ciga uose“.
Ap asy a
daug
iisiy:
be zinis
c.
(Depo ans
be ulae
L.),
/azdyninis
c.
(Apode us
co yli
L.),
uopinis
c.
(Byc iscus populi
L.)
i
k .
Vad
ab
172—173.
Daigig auzis
(1)
—
unkeliams
kenkian is
smulkus
neSokinéjan is
abaliukas.
Ap aSy a
1
iis:
unkelinis
d.
(A oma ia
linea is
S eph.)
Vad
kenk
73.
Degi yabalis
(1)
—
s o inciuose
andens
elkiniuose,
méSle,
pi anciose
augalu
liekanose
i
k .
gy-
enan¢iy
abaly
Seima.
Ap aSy os
kelios
ii$ys:
pap as asis
d.
(Hyd ons
ca aloides
L.),
audon-
pe is
d.
(Sphae idium
sca abeoides
L.)
i
k .
Vad
ab
137.
Démé apil is
(2)
— iginis
pazyminys:
d.
blizgis
(Ancylochi a
haemo hoidalis
Hbs .)
Vad
ab
130.
Dilgélinukas
(2)
—
ienaZodis
iSies
pa adinimas
d ugiy,
ku iy
ikS ai
gy ena
an
dilgéliy
lapu
(Vanessa
u icae
L.)
Vad
ab
266.
Di inikas
(2)
—
abzdys,
ku io
le os
kenkia
Zemés
ikio
augalams,
Ap aSy a
daug
OSiu:
Sauk-
ukinis
d.
(Ag o is
exclama ionis
L.),
ziemken inis
d.
(Ag o is
sege is
Schi .)
i
k .
Vad
kenk
271
—272.
D égnuélis
(2)
—
ienaZodis
iSinis
pa adinimas
abzdZiu,
isiuose,
inspek uose
i
Sil namiuose
gadinan¢iy
da zo es
(Po cellio
scabe
La .)
AAZ
17.
Dulkiag auZis
(1)
—
abalas,
ku io
le os
gy ena
inijan¢ioje
medienoje.
Ap aSy a
1
iSis:
asuo-
iskasis
(=
usuo asis?)
d.
(Pseudocis ella
ce ambycoides
L.)
Vad
ab
147.
Dumblazygis
(1)
—
juodas
a
amsiai
udas
abalas,
ap inkamas
d égnose
ie ose,
ypaé
upiy
i
eZe u
k an uose.
Ap asy a
1
iiSis:
juodasis
d.
(Pa obus
exca a us
Pk.)
L
ab
78.
Dumblia abalis
(1)
—
dumbliais
min an is
andeninis
abalas.
Ap aSy a
|
iSis:
upinis
d.
(Haliplus
lu ia ilis
Anbc.)
Vad
ab
104.
Duobkas¥s
(3)
—
d éselienoje
i
pi andiuose
g ybuose
gy enan is
s ambus
abalas,
Ap aSy os
ke-
ie
a e
juodasis
d.
(Nec opho us
huma o
F.)
i
juodbuozis
d.
(N.
espilloides
Hbs .)
Vad
ab
®
Kai
ku ie
Siame
egis e
pa eikiami
naujada ai
jau
i auk i
|
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
2
leid.
(1972).
Akademinio
Lie u iy
kalbos
Zodyno
1—10
.
Siy
naujada y
(pagal
A—P
aides)
da
ne asime.
136
D idelim ke a iiks
(2)
—
iiSinis
pazyminys:
d.
bo uzé
(Subcoccinella
igin iqua uo punc a a
L.)
Vad
ab
143.
5
D iuodégis
(2)
—
Zeméje,
misko
paklo éje,
po
akmenimis
gy enan is
balkS as
abzdys.
Ap asy a
iena
asis:
pap as asis
d.
(Campodea
plusiochae a
Sil .)
Vad
ab
28.
Gaib abalis
(1)
—
ligo y
i
isdzi usiy
medZiy
medienoje
gy enan is
abalas.
Ap aSy a
1
asis:
pap as asis
g.
(Bos ychus
capucinus
L.)
Vad
ab
131.
?
Gau a abalis
(1)
—
abalas,
gy enan is
po
nuk i usiais
lapais
miSky
pak aS¢iuose.
Ap asy a
1
aSis:
pap as asis
g.
(Lag ia
hi a
L.) L
ab
62.
Gau izygis
(1)
—
augalédis
abalas,
ap inkamas
laukuose
i
da Zuose.
Ap aSy os
2
iSys:
pap as a-
sis
g.
(Ophomus
u ipes
Deg.)
i
so inis
g.
(O.
calcea us
Du .)
L
ab
81.
Gegi i abalis
(1)
—
opojan is
abalas,
pa asa j
ap inkamas
sausuose
puSynuose.
Ap asy a
|
dsis:
pap as asis
g.
(Melo
p osca abaeus
L.)
Vad
ab
146.
Gels adémis
(2)
—
iiSinis
pazyminys:
g.
di inukas
(Rhyacia
C-nig um
L.)
AAZ
339.
Gels ¥s
(4)
—
gels os
spal os
bal uky
Seimos
d ugys.
Ap asy os
2
ays:
di inis
g.
(Colias
hyale
F,)
i
palinis
g.
(Colias
palaeno
L.)
Vad
ab
265.
Gel onspa nis
(2)
—
d ugys,
kenkian is
Zoliniams
augalams,
aip
pa
a ie éms,
ge uogéms.
Ap a-
8y a
1
iiSis:
juodajuos is
g.
(T iphaena
imb ia
L.)
AAZ
341.
Gi i Zygis
(1)
—
abalas,
gy enan is
lapuo iy
i
miS iy
miSky
paklo éje
i
po
nuk i usiais
lapais.
Ap agy a
1
iSis:
us asis
g.
(Leis us
e ugineus
L.)
L
ab
76.
G aib abalis
(1)
—
smulkus
pléS us
abaliukas,
gy enan is
d égnose
ie ose.
Ap aSy a
1
iiSis:
u-
dasis
g.
(Pselaphus
heisei
Hbs .)
L
ab
39.
G azi é
(2)
—
upiy
i
upeliy
pak anéiy
abzdys.
Ap aSy os
2
aSys:
blizgancioji
g.
(Calop e ix
splen-
dens)
i
g akséioji
g.
(C.
i go
L.)
Vad
ab
39.
G edikas
(2)
—
po
nusilpusiy
i
iSdZi i usiy
medZiy
Zie e
gy enan is
abalas.
Ap aSy a
1
iisis:
/a-
puo inis
g.
(Ele e oides
de mes oides
L.)
L
ab
45.
G yb abalis
(1)
—
labai
smulkus
abaliukas,
biologiSkai
susijes
su
g ybais.
Ap asy a
1
iSis:
eglinis
g.
(Myce ophagus
piceus
F.)
L
ab
58.
Gumbada is
(1)
—
a8inis
paZyminys:
g.
guobinis
ama as
(Te aneu a
ulmi)
Vad
ab
68.
Gumbauodis
(1)
—
smulkus
abzdys,
ku io
le os
gy ena
augaly
pumpu uose
i
aisiuose.
Ap aSy-
a
daug
aSiu:
k ie inis
g.
(Con a inia
i ici
Kby.),
Zi ninis
g.
(C.
pisi
Winn.)
i
k .
Vad
ab
311.
Gumbéi aps é
(1)
—
smulkus
amsiy
spal y
abzdys
kenkéjas.
Ap aSy os
kelios
aSys:
a ie iné
g.
(Dias ophus
ubi
Bche.),
oziné
g.
(Rhodi es
osae
L.)
i
k .
Vad
kenk
206,
209.
Juodbudzis
(2)
—
O8inis
pazyminys:
j.
duobkasys
(Nec opho us
espilloides
Hbs .)
Vad
ab
118,
Kabaspa nis
(2)
—
p ie
andens
gy enan is
abzdys.
Ap aSy a
1
is:
pap as asis
k,
(Sialis
lu a ia)
Vad
ab
201.
Kablii abalis
(1)
—
p ie
andens
gy enan is
smulkus
augalédis
abalas.
Ap aSy a
|
iSis:
Mege -
léjo
k.
(Helmis
maugei
mege lei
Du .)
L
ab
37.
Kak a agis
(2)
—
aSinis
pazyminys:
k.
blus abalis
(Th oscus
ca ini ons
Bony.)
L
ab
49.
Kamiol abalis
(1)
—
smélé ose
ie ose
andamas
abzdys.
Ap asy a
1
a8is:
pap as asis
k.
(By hus
pilula
L.)
Vad
ab
135.
Kandélé
(2)
—
smulkus
d ugys,
ku io
ikS ai
kenkia
aismedziams
i
aisk imiams.
Ap aSy os
ke-
lios
aSys:
e ské iné
k.
(S igmella
anomalella
Goeze.),
obeliné
k.
(S.
aenella
Hein.)
i
k .
AAZ
237—238.
Ka nag auzis
(1)
—
kini a pu
Seimos
lapuo iy
kenkéjas.
Ap aSy os
kelios
ays:
didysis
k.
(Hylesi-
nus
c ena us
L.)
Vad
kenk
230,
mazasis
k.
(H.
axini
Panz.)
Vad
kenk
223
i
k .
Kelmag auzis
(1)
—
dsuociy
Seimos
abalas.
Ap aSy os
2
ays:
gluosninis
k.
(Lamia
ex o
L.);
pjaklaasis
k.
(P i onus
co ia ius
L.)
Vad
ab
154,
158.
Kémp abalis
(1)
—
smulkus
abalas,
gy enan is
kempinése
i
iinijancioje
medienoje.
Ap agy a
1
iSis:
audongal is
k.
(T iplax
ussica
F.)
Vad
ab
142.
Ke Sakandé
(1)
—
smulkus,
aka ais
sk aidan is
d ugys,
ku io
ikS ai
min a
aismedziy
lapais.
Ap agy os
kelios
ii$ys:
aismediné
k.
(Li hocolle is
blanca della
F.)
i
k .
AAZ
253.
Ké S abalis
(1)
—
g obuoni8kas
o
pa ies
pa adinimo
Seimos
(Cle idae)
abalas.
Ap aSy os
2
a-
&ys:
bi inis
k.
(T ichlodes
apia ius
L.)
i
pap as asis
k.
(Thanasimus
o mica ius
L.)
Vad
ab
124.
Ké pyabalis
(1)
—
smulkus
abaliukas,
gy enan is
g ybuose,
kempinése.
Ap asy a
|
OSis:
audonpe-
is
k.
(Aniso oma
hume alis
F.)
L
ab
41.
Ke u démis
(2)
—
asinis
pazyminys:
k.
k ypiinélis
(His e
quad ino a us
Sc .)
Vad
ab
121.
sae
(2)
—
aSinis
pazyminys:
&.
bo uzé
(Coccinella
qua o decimpus ula a
L.)
Vad
ab
Ki m abalis
(1)
—
pailgas
amsiai
udas
abalas, ku io
le os
gy ena
po
inijanciy
be zy,
puSu,
azuoly
Zie e.
Ap asy a
|
i sis:
Sneide io
k.
(Bo os
schneide i
Pz.)
L
ab
66.
Ki pikas
(2)
—
amsiai
udas
abalas
—
puSy
kenkéjas.
Ap asy os
2
iSys:
didysis
k.
(Blas ophagus
pinipe da
L.)
i
mazasis
k.
(B.
mino
Ha .)
Vad
ab
191—192.
KiSénda é
(1)
—
aSinis
pazyminys:
k.
kandis
(Callis o
gu ea
H.
W.)
Vad kenk
152.
K an inukés
(2)
—
smulkiy,
p ie
andens
ap inkamy
museliy
Seima
(Ephyd idae)
AAZ
408.
137
K ypiinélis
(2)
—
dyéselienoje,
pa an iose
augaly
liekanose
i
k .
gy enan is
nedidelis,
juodas,
labai
kie as
abaliukas.
Ap aSy os
kelios
i§ys:
d éselieninis
k.
(His e
cada e inus
Ho m.),
ke u -
démis
k.
(A.
quad ino a us
Sc .)
Vad
ab
121.
Kiid a abalis
(1)
—
andenyje
gy enan is
abalas.
Ap agy os
kelios i8ys:
balinis
k.
(Hyd aena
palus is
L.),
udasis
k.
(Enoch us
on alis
E .)
i
k .
L
ab
84—85.
Kuodué is
(2)
—
idu inio
dydzio
plaukuo as
nak inis
d ugys.
Ap agy a
1
iSis:
be zinis
k.
(Ce u a
bicuspis
Bk.)
Vad
ab
247.
Kup a abalis
(1)
—
ik us
abalas,
ap inkamas
an
i ai iy
augaly
Ziedy,
an
g yby
i
dziis an iy
medziy
kamieny. Ap agy a
1
iSis:
pap as asis
k.
(Mo della
ascia a
Fab .)
L
ab
64.
Kup i ikas
(2)
—
abzdys,
ku io
g obuoniskos.
le os
naikina
augalu
kenkéjus.
Ap a8y os
kelios
iSys:
blyskiaakis
k.
(R.
xan hos igma
Schum.),
plonaiisis
k.
(Raphidia
ophiopsis
L.)
Vad
ab
202.
5
Lapazygis
(1)
—
plokS¢ias
abalas,
ap inkamas
an
i ai iu
augaly.
Ap aSy a
1
iiSis:
k pziuo asis
1.
(Lebia
c ux-mino
L.)
L
ab
82.
Lapinikas
(2)
—
nedidelis
abaliukas,
kenkian is
daugiausia
paSa iniams
augalams.
Ap aSy os
ke-
lios
iSys:
liuce ninis
1.
(Phy onomus
a iabilis
H bs .),
pelézi ninis
1.
(Ph.
pedes is
Payk.)
i
k .
Vad
kenk
48.
Lapki pé
(1)
—
iiSinis
pazyminys:
/.
bi é
(Megachile
cen uncula is
L.)
Vad
kenk
147,
Laikéygis
(1)
—
ja y
a pas
i
da Zo iu
séklojus
gadinan is
abalas.
Ap asy os
kelios
ii’ys:
pap as-
asis
1.
(Ama a
plebeja
Gyll.),
aus akojis
I.
(Ama a
aulica
Panz.)
AAZ
105
i
k .
Lygiaspa niai
(2)
—
spa nuo ujy
abzdziu
ba ys
(Homop e a)
Vad
ab
23.
Linsp agé
(1)
—
nedidelis
abaliukas
—
liny
kenkéjas.
Ap asy os
kelios
iiSys:
juodoji
1.
(Longi-
a sus
pa ulus
Payk.),
mélynoji
I,
(Aph hona
enpho biae
Sch nk.)
i
k .
Vad
kenk
71.
Liiinyabalis
(1)
—
augalédis
abalas,
andamas
eze y,
nes auniy
upiy
k an uose,
balose,
d égnose
pie ose.
Ap aSy a
1
i8is:
nend inis
1.
(Cyphon
a iabilis
Thunb.)
L
ab
44.
Lokii kas
(2)
—
d ugys,
ku io
Iéliukés
auga
s o uose plaukais
ap el uose
kokonuose.
Ap agy a
kele as
i8iu:
dilgélinis
1.
(Spilosoma
u icae
Esp.),
gyslo inis
1.
(Pa asemia
plan aginis),
aus asis
i.
(A c ia
caja
L.)
i
k .
Vad
ab
237.
Liobyabalis
(1)
—
g obuonis
abalas,
gy enan is
kempinése
a ba
kini a pu
akuose.
Ap agy a
1
iSis:
b iauno asis
1,
(Di oma
c ena a
F.)
Vad
ab
142.
Maisiakandé
(1)
—
smulkus
d ugys,
ku io
ik§ ai
gy ena
maiseliuose,
pasigamin uose
i§
lapy
daliu.
Ap agy os
kelios
i8ys:
obeliné
m.
(Incu a ia
oehlmanniella
T .)
i
k .
AAZ
242.
Mai&ini ikas
(2)
—
pilkai
aus as
d ugys,
ku io
ikS ai
gy ena
o a inkliniuose
maiSeliuose.
Ap a-
Sy a
1
iiSis:
ienspal is
m.
(Canepho a
unicolo
H .)
Vad
ab
227.
MakS ikandé
(1)
—
augaly
kenkéjas,
ku io
ikS eliai
gy ena
makS elése.
Ap aSy os
kelios
iiSys:
dobiliné
m.
(Li hocolle is
mig oscen ella
Logan.),
liuce niné
m.
(Caleopho a
ca ilaginella
F.)
Vad
kenk
53.
Maldiniikai
(2)
—
spa nuo ujy
abzdziy
ba ys
(Manop e a)
Vad
ab
23.
Ma gi is
(2)
—
pamiskése
i
mi8ko
aikS elése
gy enan is
idu inio
dydzio
d ugys.
Ap aSy os
2
a8ys:
ingio yks inis
m.
(Zygaena
ilipendulae
L.)
i
Zaliasis
m.
(P oc is
s a ices
L.)
Vad
ab
228.
Mau a abalis
(1)
—
smélé y
andens
elkiniy
dumble
gy enan is
abalas.
Ap aSy a
1
iiSis:
juoda-
sis
m.
(Geo issus
c enula us
(Gossi.)
L
ab
48.
Mau azygis
(1)
—
juodas
abalas,
gy enan is
d égname
upiy
i
eZe y
k an y
smélyje
i
po
akmeni-
mis.
Ap agy a
1
iSis:
gel onk as is
m.
(Neb ia
li ida
L.)
L
ab
76.
Medien abalis
(1)
—
abalas,
ku io
Je os
ys osi
iinijan ioje
medienoje.
Ap aSy a
1
iSis:
uda-
padis
m.
(Eucnemis
capucina
Ah ens.)
L
ab
50.
Medienzygis
(1)
—
juodas
Z ilgan is
abalas,
gy enan is
kini a py
akuose.
Ap agy a
1
iiSis:
pa-
p as asis
m.
(Tachy a
nana
Gyll.)
L
ab
77.
Médininkas
(1)
—
spygliuociy
medZiy
kenkéjas.
Ap asy os
kelios
iigys:
qzuolinis
m.
(Xylo e us
domes icus
L.),
juos uo asis
m.
(T ypodend on
linea um
Oli .)
Vad
ab
193,
nepo inis
m.
(Anisand us
dispa Fab .)
Vad
kenk
163—164.
Médki is
(1)
—
dsuogiy
Seimos
abalas.
Ap agy os
kelios
isys:
ke u démis
m.
(Pachy a
quad ima-
cula a
K.),
umpaisis
m.
(Spondylis
bup es oides
L.)
Vad
ab
155—156.
Mels ¥s
(4)
—
mels os
spal os
d ugys
kenkéjas.
Ap agy os
kelios
ays:
di inis
m.
(Lycaena
ica-
us
Ro .)
Vad
ab
268,
isaédis
m.
(Cyani is a iogalus
L.)
i
k .
Vad
kenk
197.
MeSkii é
(2)
—
d ugys
kenkéjas,
ku io
ik& ai
labai
plaukuo i.
Ap a8y os
kelios
iSys:
ke Soji_m.
(A c ia
caja
L.),
ik ioji
m.
(Spilosoma
lub icipeda
L.)
i
k .
Vad
kenk
192—193.
Mil ama is
(1)
—
sly oms
kenkian is
ama as.
Ap aSy a
1
isis:
sly inis
m.
(Hyalop e us
p uni
Fab .)
Vad
kenk
175.
Minada is
(1)
—
i8inis
pazyminys:
a ie inis
m.
pjiiklelis
(En odec a
pumila
Scl.)
Vad
kenk
204.
Minakandé
(1)
—
smulki kandis
kenkéja,
ku ios
ik& eliai
iSg auzia
minas
—
am
ik os
o mos
e mes.
Ap asy os
kelios
i8ys:
a ie iné
m.
(S igmella
ubi o a
Wek.),
dobiliné
m.
(Li hocolle-
is
nig oscen ella
Logan.)
i
k .
Vad
kenk
44,
204.
138
Minamusé
(1)
—
smulki
muselé
kenkéja,
ku ios
ikS eliai
iSg auzia
minas
—
am
ik os
o mos
e -
mes.
Ap agy a
daug
iisiu:
dobiliné
m.
(Ag omysa
nana
Mg.),
zi niné
m.
(Li iomyza
conges a
Beck.)
i
k .
Vad
kenk
44.
Mi ia abalis
(1)
—
smulkus
ik us
abalas,
ap inkamas
an
j ai iu
Ziedy.
Ap aSy a
1
iiSis:
iena-
agis
m.
(No oxus
monoce os
L.)
L
ab
63.
Mi ininkés
(1)
—
d izodzio
gen ies
pa adinimo
pazyminys:
bi és m.
(Osmia)
Vad
ab
293.
Paslép as aiblis
(2)
—
nedidelis
abaliukas
—
da zo iu
kenkéjas.
Ap aSy a
daug
isiy:
opinis
p.
(Cen ho hynchus
apae
Gyll.),
aguoninis
p.
(C.
macula
—
alba
Hbs .)
AAZ
214.
Pelésiai abalis
(1)
—
abalas,
gy enan is
kempinése
i
pi an ioje
medienoje.
Ap asy a
1
iisis:
bo uziskasis
p.
(Endomychus
coccineus
L.)
L
ab
60.
Pjau u aspa nis
(2)
—
gels ai
udais
spa nais
d ugys,
ku io
ikS ai
andami
an
be zy
i
alksniu-
Ap agy a
1
iiis:
be Zinis
p.
(D epana
alca a ia
L.)
Vad
ab
243.
Pie azygis
(1)
—
abalas,
gy enan is
miSkuose,
pie ose,
lauko
keliuose.
Ap agy a
1
aSis:
d idémis
p.
(Badis e
bipus ula us
F.)
L
ab
78.
Pik yabalis
(1)
—
pléS us
abalas,
gy enan is
d égnoje
misko
paklo éje.
Ap agy a
1
isis:
udasis
p.
(Scydmaenus
u us
Miill.)
L
ab
40.
Pilkadémis
(2)
—
USinis
pazyminys:
p.
bal ukas
(Lepi idia
sinapis
L.)
AAZ
366.
Pinéia abalis
(1)
—
juodas
abalas,
ku io
le os
ys osi
medziu
kempinése.
Ap aiy a
1
isis:
juoda-
sis
p.
(Sphindus
dubius
Gyll.)
L
ab
56.
Pi S aspa nis
(2)
—
smulkus
d ugys,
plonu
pil eliu
i
labai
ilgomis
kojomis.
Ap aSy a
1
iiSis:
pa-
p as asis
p.
(P e opho us
monodac ylus
L.)
Vad
ab
231.
Pj ikla isis
(2)
—
eZe u
bei
upiy
k an y
d égname
smélyje
a
dumble
iS aus uose
u eliuose
gy enan is
abalas.
Ap asy a
1
ii8is:
gel onionis
p.
(He e oce us
enes a us
Thunb.)
L
ab
48.
Plikyabalis
(1)
—
smulkus
abalas,
andamas
an
i ai iy
ziedy.
Ap agy a
1
i8is:
k aujazolinis
p-
(Olib us
mille olii
Pk.)
L
ab
55.
Plok& ia abalis
(1)
—
plok8éias,
amsiai
udas
abaliukas,
gadinan is
g adus.
Ap agy os
2
iiys:
udasis
umpaisis
p.
(Laemophloeus
e ugineus
S eph.)
i
su inaminis
p.
(O yzaephilus
su ina-
mensis
L.)
AAZ
149.
PuoSniazygis
(1)
—
s ambus
nesk aidan is
naudingas
abalas,
ap inkamas
a iamose
di ose,
pie ose
i
ypaé
miskuose.
Ap aSy os
kelios
ii’ys:
didysis
p.
(Ca abus
co iaceus
L.),
sodinis
p.
(Ca abus
ho ensis
L.)
i
k .
L
ab
74—75.
Piaslé abalis
(1)
—
idu inio
dydzio
abalas,
gy enan is
an
Zoliniy
i
sumedéjusiu
augaly.
Ap asy-
os
2
ii’ys:
siau akiinis
p.
(Dolychosoma
linea e
Rossi.)
AAZ
126
i
Zaliasis
p.
(Malachius
aeneus
L.)
L
ab
46.
PuSia abalis
(1)
—
juodas,
apauges
gels ais
p ikeliais
abalas.
Ap asy a
1
isis:
Ziedinis
p.
(Rhino-
mace
a elaboides
F.)
L
ab
68.
Piiz a abalis
(1)
—
po
medziy
Zie e
i
medienoje
gyyenan is
abalas.
Ap agy a
1
iSis:
pap as asis
p.
(Py ho
dep essus
L.)
L
ab
61.
Raudoniikas
(2)
—
d ugys,
ku io
p iekiniai
spa nai
audoni.
Ap asy a
1
usis:
askuo asis
.
(Ch yso-
phanus
phleas
L.)
Vad
ab
268.
Raud6n abalis
(1)
—
miSkuose
an
ziedy
gy enan is
abalas.
Ap agy a
1
iiSis:
pap as asis
.
(Py-
och oa
coccinea
L.)
Vad
ab
146.
Raudénzygis
(1)
—
plaukuo as
su
2
audonom
démelém
an spa niuose
abalas,
ap inkamas
smélé-
ose
ie ose.
Ap agy a
1
iSis:
A yZiuo asis
.
(Panagaeus
c ux
—
majo
L.)
L
ab
78.
RausidzZygis
(1)
—
abalas,
gy enan is
d égnose
di ose,
daznai
ku miy
u uose.
Ap aSy a
1
iiSis:
ku minis
.
(Cli ina
asso
L.)
L
ab
77.
Razé abalis*
(1)
—
abaliukas,
ku io
le yos
gy ena
laukinés
aze os
Zieduose
i
aisiuose.
Ap asy-
a
1
i8is:
pap as asis
.
(B uchela
sa u alis
F.)
L
ab
68.
Ruginikkas
(2)
—
gen ies
pa adinimo
di inukas
sinonimas
AAZ
336.
SamAniygis
(1)
—
abalas,
gy enan is
po
nuk i usiais
lapais,
akmenimis,
samanose
i
k .
Ap aSy os
2
ii8ys:
pap as asis
s.
(T echus
secalis
Pk.)
i
udasis
s.
(T.
quad is ia us
Sch k.)
L
ab
78.
Siau a abalis
(1)
—
abalas,
gy enan is
po
medziy
Zie e,
kempinése,
sk uzdélynuose
i
k .
Ap aSy-
a
1
i8is:
pap as asis
s.
(Bi oma
c ena a
F.)
L
ab
58.
Sidab alasis
(2)
—
iSinis
pazyminys:
S.
pelédgal is
(Phy ome a
con usa
S eph.)
Vad
kenk
278.
Sie aspa né
(2)
—
d iZodzio
Scimos
pa adinimo
pazyminys:
sie aspa nés
blakés
(Tingidae)
Vad
ab
7
Skaiid abalis
(1)
—
augalédis
abalas,
u in is
nuodingos
medziagos
—
kan a idino;
seniau
a o-
as
liaudies
medicinoje.
Ap asy a
1
iiis:
ispaninis
s.
(Ly a
esica o ia
L.)
L
ab
132.
Skiaii yabalis
(1)
—
juodas
(pa inas)
a ba
gels ai
udas
(pa elé)
abalas,
ku io
le os
gy ena
d ég-
10S
di ose
i
min a
augaly
Saknimis.
Ap aSy a
1
ii8is:
pap as asis
s.
(Dascillus
ce inus
L.)
AAZ
122.
Skydinikas
(2)
—
po
mediiy
Zie e
i
s i nuose
gy enan is
plokS ias
abaliukas.
Ap a8y os
2
iiSys:
mau i aninis
s.
(Teneb oides
mau i anicus
L.),
aus asis
s.
(Os oma
e ugineum
L.)
Vad
ab
140.
Sla ikmusé
(1)
—
musé,
ku ios
le os
gy ena
di oje
i
inijandioje
medienoje.
Ap aSy a
1
iisis:
pap as oji
s.
(Rhagio
scolopaceus
L.)
Vad
ab
318,
139