Nauji lietuviški vabzdžių pavadinimai

SOCIALINES LINGVISTIKOS PROBLEMOS LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XIX (1979) Kazys GAIVENIS NAUJI LIETUVISKI VABZDZIU PAVADINIMAL I. [vadinés pastabos § 1. Terminy kirimo bidu klasifikacija ne visi8kai sutampa su iprastine ZodZiy darybos tipologija. ZodZiu darybos atzvilgiu terminy darybos grupés iSskiriamos pagal vediniy darybine reikSme ir pagrindiniy zodziy gramatini pobidj. Veiksmazodziy vediniai paprastai skirstomi taip: veiksmy pavadinimai, jrankiy pavadinimai, veikéjy ir veiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimai, veiksmo rezultaty pavadinimai, viety pavadinimai. Vediniy, kurie remiasi vardaZodZiais, skiriamos Sios bidingesnés grupés: ypatybiu pavadinimai, vardaZodinés ypatybés turétojy ir profesiniai asmeny pavadinimai, vietu ir kuopiniai pavadinimai, deminutyvai ir pavadinimai pagal kilme bei priklausyma. Kiekviename tokiame darybos biiryje iSsiskiria terminu tipai. Ta pati skiriamaji poZymj atspindinéios termininés savokos gali biti kalboje visiskai skirtingai ivardytos, pvz.: raudonvabalis (Pyrochroa) Vad vab 146 ir raudonukas (Chrysophanus) Vad vab 268, Zvilgvabalis (Librodor) AAZ 147 ir Zvilguolis (Epuraea) Vad vab 139, medininkas (Trypodendron ir kt.) Vad kenk 163—164, medkirtis (Spondylis ir kt.) Vad vab 155—156, medienvabalis (Eucnemis) L vab 50 ir kt. Terminologikai vienos riSies terminai (pvz., ciuozikas — Gerris, duobkasys — Necrophus) ZodZiy darybos atzvilgiu gali biti tipologiSkai skirtingi. Terminologiniai naujadarai gali biti nagrinéjami jvairiais aspektais. Siame straipsnyje uzsibréziame tik du uZdavinius: 1) apZvelgti ir jvertinti produktyviausius lietuvi8ky entomologijos sistematikos naujazodziy bei naujadary kirimo biidus (pagal skiriamuosius poZymius); 2) pateikti biidingesniy Sios srities lietuviSky naujadary registra. § 2. Entomologijos specialisty duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 14 000 risiy vabzdziy. Vien tik vabaly respublikoje turéty biti apie 3200 riSiy. Didzioji risiy dalis i§ viso dar neturi lietuvi8ky pavadinimu. Taigi Sios terminologinés sistemos kontinuumas dar labai maZai teuZpildytas (Zr. 1 lentele). Kas kita aukStesnieji sistematikos vienetai. Jie néra tokie gausiis. VabzdZiy (Insecta) klasé i8 viso turi 2 poklasius ir 31 biri, bitent: 1 poklasis: Apterygota — Pirminiabesparniai (= Besparniai) 1 birys: Protura — Beiisiai 2 biarys: Podura (Collembola) — Poduros 3 barys: Diplura — Dviuodegiai 4 barys: Thysanura — Seriauodegiai 2 poklasis: Pterygota — Sparnuotieji A. Nepilnos |= Dalinés| metamorfozés /Hemimetabola/ vabzdziai 5 burys: Ephemeroptera — Lasalai | 6 birys: Odonatoptera (Odonata) — Zirgeliai 7 birys: Blattoptera (Blattodea) — Tarakonai 8 birys: Mantoptera —Maldininkai 9 birys: Isoptera — Termitai 10 birys: Plecoptera — Ankstyvés 11 birys: Embioptera — Embijos 12 birys: Phasmoptera — Fazmos 13 biirys: Orthoptera — Tiesiasparniai 14 birys: Dermaptera — Auslindos 9 131 15 barys: Psocoptera (Copeognatha) — Siengrauziai 16 biarys: Mallophaga — Pikagrauziai 17 biirys: Anoplura — Utélés 18 birys: Homoptera — Lygiasparniai 19 biirys: Hemiptera — Blakés 20 biirys: Thysanoptera — Tripsai B. Pilnos (= Visiskos) metamorfozés (Holometabola) vabzdziai 21 birys: Coleoptera — Vabalai 22 birys: Strepsiptera — Véduokliasparniai 23 birys: Megaloptera — Kabasparniai 24 biirys: Raphidioptera — Kupriukai 25 birys: Neuroptera — Tinklasparniai 26 birys: Mecoptera — Skorpionmusés 27 birys: Trichoptera — Apsiuvos 28 birys: Lepidoptera — Drugiai 29 birys: Hymenoptera — Pléviasparniai 30 biirys: Aphaniptera — Blusos 31 biirys: Diptera — Dvyisparniai* Buriy pavadinimy tarpe naujadary — nemazZas skai¢ius. Vabzdziy Seimy pavadinimai gali biti ne tik vienaZodZiai (a), bet ir sudétiniai (b), pvz.: a) grazutés (Calopterygidae) Vad vab 37, /aumZirgiai (Aeschnidae) Vad vab 38, skydablakés (Pentatomidae) Vad vab 76, nugarplaukos (Notonectidae) Vad vab 77; b) pozievinés blakés (Aradidae) Vad vab 77, tikrieji skydamariai (Diaspididae) Vad vab 70, egliniai amarai (Adelgidae) Vad vab 66, upeliniai Zirgeliai (Gomphidae) Vad vab 37 ir pan. Seimy pavadinimai neturi specifiniy terminy, todel sio taksono naujadarai daugmaz sutampa su gen¢iu pavadinimy naujadarais. Risiu pavadinimai pagal tarptautinés sistematikos taisykles turi biti dvinariai. Lietuviskoje kalbamos srities terminologijoje pasitaiko vienaZodziy Sio tipo terminy, pvz.: citrinukas (Gonepterix rhamni L.) Vad vab 256, spungé (Vanessa io L.) Vad kenk 89, grikinukas (Phylopertha horticola L.) Vad vab 200, Vad kenk 147, drégnuolis (Porcello scaber L.) AAZ 17ir pan. Dar daZnesni triZodZiai lietuviSki riSiniai pavadinimai. Juos galima suskirstyti j 3 tipus: 1) tie, kuriy abu riSiniai pazyminiai apibidina ta patj pagrindinj démenj ir patys atskiro ZodZiy junginio nesudaro, pvz.: geltonoji runkeliné blaké (Polymerus vulneratus Pz.) Vad vab 85, rudasis eglinis uisuotis (Tetropium castaneum L.) Vad vab 157; 2) tie, kuriy abu Salutiniai démenys sudaro atskira Zodziy junginj, einantj pagrindinio démens riiSiniu pazyminiu, pyz.: raudony jy dobily apionas (Apion apricans Hbst.) Vad vab 179, pusies Sakny pelédgalvis (Agrotis vestigalis Rott.) Vad vab 252; 3) tie, kuriy pazyminys, stovintis prie pagrindinio démens, sudaro su juo atskira Zodziy j junginj, o tolesnis pazyminys priklauso ne tik pagrindiniam démeniui, bet visam atributyviniam ZodZiy junginiui, pvz.: rudoji misko skruzdélé (Formica rufa L.) Vad vab 301, miSskinis pjuklelis audéjas (Pamphilius silvaticus L.) Vad vab 277 ir pan. Antrojo tipo terminy sunku iSvengti, © pirmojo ir tre¢iojo tipo terminai formaliai sutampa su varietety taksono terminais. Be to, pirmojo tipo terminai kartais paver¢iami antrojo tipo terminais tuo atveju, jJeigu ju abu Salutiniai démenys nurodo tq pati objekta, pyz.: kopiistinis stiebinis pasléptastraublis (Centhorrhynchus quadridens Panz.) AAZ 216 — kopusty koty pasléptastraublis ir t. t. Pirmojo tipo terminy trikumu laikytinas jy démenu tvarkos ivairavimas, pvz.: klevinis miltuotasis skydamaris (Phenacoccus aceris Cocc.) Vad kenk 199, bet miltuotasis slyvinis amaras (Hyalopterus pruni Geoffr.) Vad vab 70, varputinis geltonasis ugniukas (Crambus lutellus Schiff.) Vad kenk 10, bet rainasis pusinis straubliukas (Coniocleonus glaucus turbatus Fahrs.) Vad vab 184, dobilinis pilkasis lapinukas (Phytonomus meles) Vad kenk 43, bet pilkasis runkelinis straubliukas (Tanymecus palliatus F.) Vad kenk 43, SermukSninis rudasis pjiiklelis (Pristipho1 Sara8as sudarytas pagal Vad vab 22—23. 132 ra geniculata Htg.) Vad kenk 237, bet baltoji Sermuksniné kandis (Argyresthia sorbiella Fr.) Vad kenk 237 ir t. t. Sudarant lietuviskus vabzdZiy pavadinimus, pasitaiko ir jvairiy kalbos riktu, pvz.: sprakSiai (= spragSiai) (Elateridae) Vad vab 125, L vab 49, 109, 208, rezedvabalis 1 lentelé Vabalu Seimos ; LTSR gyvenanéiu ee pavadinimas raSiu skaiius t citing u Haliplidae. Dumbliavabaliai 16 Dytiscidae. Dusios 75 Gyrinidae. Sukuciai ah Trogidae. Smiltvabaliai 2 Dryopidae. Kabliavabaliai 14 Staphylinidae. Trumpasparniai 346 Pselaphidae. Graibvabaliai 26 Scydmaenidae. Piktvabaliai 20 Catopidae. Urvavabaliai 17 Anisotomidae. Kerpvabaliai 21 Scaphidiidae. Valtvabaliai Orthoperidae. Puvésinukai Ptiliidae. Plunksnasparniai Dascillidae. Skiautvabaliai Helodidae. Litinvabaliai Eucinetidae. Karnavabaliai Lymexylonidae. Grezikai Melyridae. Pisliavabaliai Lyctidae. Balanvabaliai Heteroceridae. Pjiklausiai Throscidae. Blusvabaliai Eucnemidae. Medienvabaliai Byrrhidae. Kamuolvabaliai Sphaeritidae. Taigvabaliai Nitidulidae. Zvilgvabaliai Ostomatidae. Skydinukai Byturidae. Avietiukai Cucujidae. Plokséiavabaliai Phalacridae. Plikvabaliai Cryptophagidae. Slaptaédziai Erotylidae. Kempinvabaliai Lathrididae. Slaptavabaliai Mycetophagidae. Grybvabaliai Colydiidae. Siauravabaliai Cisidae. Luobyabaliaé Endomychidae. Pelésiavabaliai Oedemeridae. Siaurasparniai Pythidae. Piizravabaliai Pyrochroidae. Raudonvabaliai Anthicidae. Mitravabaliai Aderidae. Kaukyabaliai Rhipiphoridae. Véduokliavabaliai Mordellidae. Kupravabaliai Alleculidae. Dulkiagrauziai Anthribidae. Netikrastraubliai — uo re) WORK NOWUNNAOIINERUONUAH CREWE NDwWEOHK EUW meh = Fee See Bk k Bk pak php rs lap, Be Ape PRINS GD hbk etek hk PS tn pp nS Dh fe Jf tt Sete 18 viso 821 53 Pastaba. Lentelé sudaryta pagal L vab. Joje pateikiamos tik badingesnés vabalu Seimos. (= razetvabalis) (Bruchela) L vab 68, tabokinis (= tabakinis) tripsas (Thrips tabaci Lind.) Vad vab 89, blakstienuotasis (= blakstienotasis) sitonas (Sitona flavescens) Vad vab 182, briaunuotasis (= briaunotasis) maitvabalis (Silpha carinata Hbst.) 133 L vab 88, smidrinis (= smydrinis) lapgrauzis (Crioceris duodecimpunctata L.) Vad kenk 137, Zilvytinis (= Zilvitinis) lapgrauzis (Phytodecta viminalis L.) L vab 152, berzinis zefiras (= zefyras) (Zephyrus betulae L.) AAZ 370, liemeniapilviai (= liemenpilviai) pléviasparniai (Phytophaga) ZUF 133, uodeguocius (= uodegocius) (Thecla) AAZ 368, nitravabalis (= niiirniavabalis) (Xylita) L vab 65, ZvitrazZygis (= ZvitriaZygis) (Agonum) L vab 79 ir pan. Netaisyklingus vienazodziy terminy variantus bei sudétiniu terminy transformas Sio straipsnio registre pateiksime iStaisytus (tokie terminai paZyméti Zvaigzdute). VisiSkai netaisyklingy naujy terminy né neminésime. Ii. Terminy kirimo biidai § 3. Ivardijant Lietuvoje gyvenanéiy vabzdZiy risis bei kitus sistematikos vienetus, dabartiniu metu entomologijos specialisty Zvilgsnis vis reciau krypsta j liaudies kalba. Gatava atitikmenj Seimai ar genCiai pavadinti joje rastijau gana keblu. Populiariausi kalbamos srities naujazodziy bei naujadary kirimo bidai (atsiZvelgiant i skiriamuosius vyabzdziu pozymius) dabar daZniausiai yra Sie: 1. Genties pavadinimu pasirenkamas nemotyvuotas, bet lengvai identifikuojamas lotyniSkas (arba lotynizuotas) lietuviskai sugramatintas terminas, pvz.: apionas < lot. Apion Vad vab 179, antofora <lot. Anthophora Vad vab 292, evatrija<lot. Evatria Vad vab 223, klitra<lot. Clytra Vad vab 165, osmija<lot. Osmia Vad vab 293, sitonas<lot. Sitona Vad vab 181 ir kt. RiSiniams démenims sudaryti Sis biidas, galima sakyti, iSvis nepopuliarus: turime tik nedidele grupele riSiniy terminy, kuriy pazyminiu eina tyrinétojo, apraSiusio ar iSskyrusio ta riSi, pavardé, pvz.: Radionovo erké (Caloglyphus radionovi Zachr.) AAZ 21, Fokijo erkuté (Vasates fockeui Nal. et Trones.) AAZ 34, Mayro gumbavapsvé (Rhodites mayri Schlecht.) Vad kenk 209, Sreberio méslavabalis (Caccobius schreberi L.) L vab 96, Miulerio Zyitriazygis (Agonum miilleri L.) L vab 80, Mordvilkos amaras (Aphis mordwilkoi Born.) Vad kenk 231 ir pan. Kitais atvejais riSinis deémuo paprastai esti lietuviSkas net ir tada, kai genties pavadinimas yra tarptautinis. Lietuviski riSiniai démenys labai daznai tokiu atveju esti vertiniai arba pusiau vertiniai, pvz.: violetinis apionas <- Apion violaceum Kirby. Vad kenk 127, kableliné hesperija <— Augiades comma L. Vad vab 269, keturjuosté strangalija<Strangalia quadrifasciata L. Vad vab 155, penkiataskis tichijus —Tychius quinquepunctatus L. Vad kenk 36 ir pan. 2. Skiriamuoju genties (ar kurio kito vieneto) pozymiu imama giminiskai artima gentis (ar kuris kitas vienetas). Tokiu atveju naujadarai dazniausiai esti: a) priesagu vediniai ir b) sudurtiniai ZodZiai, pvz.: a) Sokliukas (Tetrix)<Soklys (Cicindela) Vad vab 52, kandelé (Stigmella)<—kandis (Gracilaria) Vad kenk 204, blakuté (Psylla)<— blaké (Cimex) ir kt. Vad vab 63; b) Ziedmusé (Syrphus)<-musé (Musca) Vad vab 322, makstikandé (Coleophora)<kandis (Gracilaria ir kt.) Vad kenk 139 ir pan. Produktyviu priesagy Siam reikalui vartojama labai nedaug: mazybinés priesagos -ukas(-uké), -elis(-elé), -utis(-uté) ir kt. L vab ypaé iSplésta Sios grupés sudurtiniy terminy daryba, pvz.: Zygis—puikiazygis (Calosoma), puosniazygis (Carabus), giriazZygis (Leistus), akiuotzygis (Elaphrus), rausiazZygis (Clivina), barzdukzZygis (Bembidion), medienZygis (Tachyta), samanzygis (Trechus), dumblazygis (Patrobus), pievaZygis (Badister) ir kt. L vab 74 tt. Kai kurie tokie terminai yra neaiSkios motyvacijos (pvz., rausiaZygis, barzdukzygis ir kt.) arba jy pirmaisiais démenimis eina iSvestiniai sudétingi kamienai, todél beatodairiskai iSplésti viena kurj tipa terminologijoje visada yra neparanku. 134 3. Skiriamuoju genties arba rii8ies pozymiu imama vabzdzio gyvenamoji vieta, kuri daugeliu atvejy sutampa su jo mitybos objektu. Tokiu atyeju genties pavadinimas retai kada esti priesagu vedinys, pvz.: dirvinukas (Agrotis)<dirva (dirvinis) Vad kenk 271, avietinukas (Byturus)<avieté (avietinis) Vad vab 141, grikinukas (Phyllopertha)<-grikis (grikinis) Vad vab 200, medininkas (Trypodendron)<—medis Vad vab ir pan. Vabzdziy genéiy pavadinimai Siuo atveju daugiausia esti sudurtiniai ZodZiai su antruoju sandu -vabalis (reciau) arba su antruoju sandu -grauzis (-édis) (daZniau), pvz.: dumbliavabalis (Haliplus) Vad vab 104, kKempvabalis (Triplax) Vad vab 142, bebravabalis (Platypsyllus) L vab 37, balanvabalis (Lyctus) L vab 47, grybvabalis (Mycetophagus) L vab 58, sakniagrauzis (Hepialus) Vad vab 212, Zievégrauzis (Pityogenes) Vad vab 193, maitédis (Aclypea) Vad vab 118, vaisédis (Laspeyresia) Vad vab 222 ir pan. RuSiniai Sio tipo terminy pazyminiai paprastai esti ivardijami budvardzZiais su priesaga -inis, -é, kuriy tilas savo ruoZtu yra vertinys arba pusiau vertinys, pyz.: agrastinis amaras—Aphis grossulariae Kalt. Vad vab 69, miSkinis Soklys<—Cicindela silvatica L. Vad vab 95, dirvinis Zygis—Carabus arvensis Hbst. Vad vab 100, Zirninis griidinukas-Bruchus pisorum L. Vad vab 171, liepinis sfinksas—Mimas tiliae L. Vad vab 246 ir pan. 4. Kai skiriamuoju genties pozymiu eina vabzdzio kino (ar kurios jo dalies) ivairios ypatybés, naujadarams sudaryti palyginti retai vartojamos priesagos, pvz.: kuodas—kuoduotis (Cerura) Vad vab 247, kupra—kupriukas (Raphidia) Vad vab 202, skydas—skydinukas (Ostama) Vad vab 140. Entomologijos sistematikos terminijoje Siuo atveju nedaZni ir sudurtiniai ZodZiai, pvz.: pasléptastraublis (Centhorrhynchus) AAZ 214, buoZiaiisiai (Rhapalocera) Vad vab 262 ir pan. Sis poZymis néra labai populiarus ir kuriant riSinius terminus: a) jvardziuotinius bidvardzius ar dalyvius; b) bidvardZius su priesaga -inis, -é ir c) sudurtinius bidvardZius, pvz.: a) briaunotasis ragijus (Rhagium inquisitor L.) Vad vab 154; b) Sauktukinis pelédgalvis (Agrotis exelamationis L.) Vad vab 252; c) ilgaliezZuvis sfinksas (Macroglossum stellata- “rum L.) Vad vab 246 ir pan. Palyginti populiarus genciy ir riisiy skiriamasis pozymis — vabzdZio viso kino arba kuriy nors jo daliy spalva. Genciy pavadinimai tokiu atveju esti priesagy vediniai (a), galiiniy vediniai (b) ir sudurtiniai ZodZiai (c), pvz.: a) baltas~baltukas (Pieris) Vad vab 264, bronzinis—bronzinukas (Cetonia) Vad vab 200; b) gelsvas—gelsvys (Colias) Vad vab 265, melsvas—melsvys (Callophrys) Vad vab 268; c) kersas—> ker&vabalis (Thanasimus) Vad vab 124, baltas—baltasparnis (Trialeurodes) Vad vab 64 ir pan. Sis pozymis gana biidingas ir riSiy pavadinimams, kur viso kino spalva zymintys démenys paprastai reiSkiami jvardZiuotiniais bidvardZiais arba bidvardZiais su priesaga -inis, -é (a), o atskiry kino daliy arba organy spalva — sudurtiniais bidvardziais (b), pyz.: a) Zalioji auksaaké (Chrysopa adspersa WSm.) Vad vab 204, juodasis odédis (Attagenus pellio L.) Vad vab 135, violetinis karnagrauzis (Hylurgops palliatus Gyll.) Vad vab 192; b) geltonkrastis Zygis (Nebria livida L.) Vad vab 100, raudongalvis kempvabalis (Triplax russica F.) Vad vab 142, mélynsparnis tarkilys (Oedipoda coerulescens L.) Vad vab 52 ir pan. 5. Siek tiek re¢iau skiriamuoju vabzdZiy genties pozymiu pasirenkamas Zmogaus veiklai biidingas poZymis. Visi tokie terminai sudaryti i8 perkeltinés reikSmés asmeny pavadinimy, pvz.: apsimetélis (Ptinus) Vad vab 133, buriuotojas (Papilionidae) Vad vab 263, duobkasys (Necrophorus) Vad vab 117, kirpikas (Blastophagus), mirininké (Osmia) Vad vab 293 ir pan. RiSiy pavadinimai pagal §| pozymj dabar retiau daromi, bet tradicinéje sistematikos terminijoje panaSiy terminy dazZnai pasitaiko, pvz.: iisuotis dailidé (Ergates faber L.) Vad vab 153, verpikas vienuolis (Lymantria monacha L.) Vad vab 240, zZiogas giesmininkas (Tettigonia cantans Fuessl.) Vad vab 49 ir pan. 135 Ill. Biidingesniy lietuyiSky naujadary registras? Akitotzygis (1) — vabalas, aptinkamas prie pat vandens upiy ir eZery krantuose. ApraSytos 2 riSys: mélynpadis a. (Elaphrus cupreus Duft.) ir Zaliapadis a, (E. riparius L.) L vab. 76—77. Akiuté (2) — sidabri8kai pilkas drugys, kurio vikSrai kenkia jvairiems mi8ko medZiams ir vaismedziams. ApraSyta 1 riSis: sidabriné a, (Phalera bucephala L.) Vad vab. 248. Ankstyvés (2) — sparnuotujy drugiy birys (Plecoptera) Vad vab 23. Apsimétélis (1) — namuose ir sandéliuose gyvenantis maisto produktu, kailiy ir kt. kenkéjas. ApraSytos 2 riiSys: paprastasis a, (Ptinus fur L.) ir silkaplaukis a. (Niptus hololeucus Fald.) Vad vab 133—134, Avietinikas (2) — vabaliukas, kurio lervos gyvena avietiy zieduose ir uogose. Apragyta 1 risis: paprastasis a. (Byturus tomentosus F.) Vad vab 141. Balanvabalis (1) — vabalas, kurio lervos gyvena po lapuotiy medziy Zieve. ApraSyta | riSis: /ygiaSonis b. (Lyctus lineris Gz.) L vab 47. Baltaspafnis (2) — smulkus, j kandj panaSus vabzdys, gyvenantis Siltnamiuose ir ant medZiy. Aprasytos kelios riiSys: klevinis b. (Aleurochiton acerinus Haupt.), siltadarzinis b. (Trialeurodes vaporarium Westw.) L vab 64—65. Barzdikzygis (1) — smulkus vabalas, randamas drégnesnése vietose, puvésiuose, méSie. ApraSytos 2 riisys: keturdémis b. (Bembidion quadrimaculatum L.) ir rusvakojis b. (B. lampros Hbst.) L vab 77. Bevadine (i) — bebru parazitas. Aprasyta | riiSis: paprastasis b. (Platypsyllus castoris Rits.) L vab 37. Beiisis (2) — labai smulkus vabzdys, gyvenantis miSko paklotéje, samanose, kelmuose. ApraSyta 1 riSis: paprastasis b. (Eosentomon transitorum Berl.) Vad vab 27. BlySkiaakis (2) — riiSinis pazyminys: 6. kupriukas (Raphidia xanthostigma Schum.) Vad vab 202. Blizgiavabalis (1) — yaismedziams kenkiantis vabzdys. Aprasytos kelios riiSys: slyvinis b. (Anthaxia nitidula) ir kt. AAZ 141. Blizgis (2) — vabzdys, gyvenantis po medziy Zieve ir medienoje. ApraSyta daug riSiu: didvsis b. (Chalcophora mariana L.), paprastasis b. (Ancylochira rustica L.) ir kt. Vad vab 130-131. Blisyabalis (1) — vabalas, kurio lervos vystosi po seny berzy Zieve. ApraSyta | riSis: kKaktaragis b. (Throscus carinifrons Bony.) L vab 49. Bronzinikas (2) — Zalsvas ant jvairiy Zoliy gyvenantis plokStétatisiy Seimos vabalas. ApraSyta | riSis: paprastasis b. (Cetonia aurata L.) Vad vab 200. Buo/Ziaiisiai (2) — dieniniy drugiu serija (Rhapalocera) Vad vab 262. Buridotojai* (1) — stambiy ir puosniy drugiy, kurie skrisdami sparnais plasnoja retai ir tik sklendZia ore, Seima (Papilionidae) Vad vab 263. Cigarsukis (1) — vabalas, kurio lervos gyvena i§ medziu lapy susuktuose ,,cigaruose“. Aprasyta daug riisiy: berzinis c. (Deporans betulae L.), /azdyninis c. (Apoderus coryli L.), tuopinis c. (Byctiscus populi L.) ir kt. Vad vab 172—173. Daigigrauzis (1) — runkeliams kenkiantis smulkus neSokinéjantis vabaliukas. ApraSyta 1 riis: runkelinis d. (Atomaria linearis Steph.) Vad kenk 73. Degittyabalis (1) — stovinciuose vandens telkiniuose, méSle, pivanciose augalu liekanose ir kt. gyvenan¢iy vabaly Seima. ApraSytos kelios rii$ys: paprastasis d. (Hydrons caraloides L.), raudonpetis d. (Sphaeridium scarabeoides L.) ir kt. Vad vab 137. Démétapilvis (2) — riginis pazyminys: d. blizgis (Ancylochira haemorrhoidalis Hbst.) Vad vab 130. Dilgélinukas (2) — vienaZodis riSies pavadinimas drugiy, kuriy vikSrai gyvena ant dilgéliy lapu (Vanessa urticae L.) Vad vab 266. Dirvinikas (2) — vabzdys, kurio lervos kenkia Zemés ikio augalams, ApraSyta daug rOSiu: Sauktukinis d. (Agrotis exclamationis L.), ziemkentinis d. (Agrotis segetis Schiff.) ir kt. Vad kenk 271 —272. Drégnuélis (2) — vienaZodis riSinis pavadinimas vabzdZiu, risiuose, inspektuose ir Siltnamiuose gadinan¢iy darzoves (Porcellio scaber Latr.) AAZ 17. DulkiagrauZis (1) — vabalas, kurio lervos gyvena trinijan¢ioje medienoje. ApraSyta 1 riSis: asuotiskasis (= usuotasis?) d. (Pseudocistella cerambycoides L.) Vad vab 147. Dumblazygis (1) — juodas ar tamsiai rudas vabalas, aptinkamas drégnose vietose, ypaé upiy ir eZeru krantuose. Aprasyta 1 riiSis: juodasis d. (Patrobus excavatus Pk.) L vab 78. Dumbliavabalis (1) — dumbliais mintantis vandeninis vabalas. ApraSyta | riSis: upinis d. (Haliplus fluviatilis Anbc.) Vad vab 104. Duobkas¥s (3) — dvéselienoje ir pivandiuose grybuose gyvenantis stambus vabalas, ApraSytos keie are juodasis d. (Necrophorus humator F.) ir juodbuozis d. (N. vespilloides Hbst.) Vad vab ® Kai kurie Siame registre pateikiami naujadarai jau itraukti | Dabartinés lietuviy kalbos Zodyno 2 leid. (1972). Akademinio Lietuviy kalbos Zodyno 1—10 t. Siy naujadary (pagal A—P raides) dar nerasime. 136 Dridelimtketartiiks (2) — riiSinis pazyminys: d. boruzé (Subcoccinella vigintiquatuorpunctata L.) Vad vab 143. 5 Dviuodégis (2) — Zeméje, misko paklotéje, po akmenimis gyvenantis balkSvas vabzdys. Aprasyta viena rasis: paprastasis d. (Campodea plusiochaeta Silv.) Vad vab 28. Gaibtvabalis (1) — ligoty ir isdzitvusiy medZiy medienoje gyvenantis vabalas. ApraSyta 1 rasis: paprastasis g. (Bostrychus capucinus L.) Vad vab 131. ? Gauravabalis (1) — vabalas, gyvenantis po nukritusiais lapais miSky pakraS¢iuose. Aprasyta 1 raSis: paprastasis g. (Lagria hirta L.) L vab 62. Gaurizygis (1) — augalédis vabalas, aptinkamas laukuose ir darZuose. ApraSytos 2 riSys: paprastasis g. (Ophomus rufipes Deg.) ir sorinis g. (O. calceatus Duft.) L vab 81. Gegitivabalis (1) — ropojantis vabalas, pavasarj aptinkamas sausuose puSynuose. Aprasyta | rdsis: paprastasis g. (Melo proscarabaeus L.) Vad vab 146. Gelsvadémis (2) — riiSinis pazyminys: g. dirvinukas (Rhyacia C-nigrum L.) AAZ 339. Gelsv¥s (4) — gelsvos spalvos baltuky Seimos drugys. Aprasytos 2 rays: dirvinis g. (Colias hyale F,) ir palinis g. (Colias palaeno L.) Vad vab 265. Geltonspafnis (2) — drugys, kenkiantis Zoliniams augalams, taip pat avietéms, gervuogéms. Apra8yta 1 riiSis: juodajuostis g. (Triphaena fimbria L.) AAZ 341. GirifZygis (1) — vabalas, gyvenantis lapuotiy ir miSriy miSky paklotéje ir po nukritusiais lapais. Apragyta 1 riSis: rusvasis g. (Leistus ferrugineus L.) L vab 76. Graibvabalis (1) — smulkus pléSrus vabaliukas, gyvenantis drégnose vietose. ApraSyta 1 riiSis: rudasis g. (Pselaphus heisei Hbst.) L vab 39. Grazité (2) — upiy ir upeliy pakranéiy vabzdys. ApraSytos 2 raSys: blizgancioji g. (Calopterix splendens) ir grakséioji g. (C. virgo L.) Vad vab 39. Gredikas (2) — po nusilpusiy ir iSdZitivusiy medZiy Zieve gyvenantis vabalas. ApraSyta 1 riisis: /apuotinis g. (Eleteroides dermestoides L.) L vab 45. Grybvabalis (1) — labai smulkus vabaliukas, biologiSkai susijes su grybais. Aprasyta 1 riSis: eglinis g. (Mycetophagus piceus F.) L vab 58. Gumbadaris (1) — ra8inis paZyminys: g. guobinis amaras (Tetraneura ulmi) Vad vab 68. Gumbauodis (1) — smulkus vabzdys, kurio lervos gyvena augaly pumpuruose ir vaisiuose. ApraSyta daug raSiu: kvietinis g. (Contarinia tritici Kby.), Zirninis g. (C. pisi Winn.) ir kt. Vad vab 311. Gumbéivapsvé (1) — smulkus tamsiy spalvy vabzdys kenkéjas. ApraSytos kelios raSys: avietiné g. (Diastrophus rubi Bche.), roziné g. (Rhodites rosae L.) ir kt. Vad kenk 206, 209. Juodbudzis (2) — rO8inis pazyminys: j. duobkasys (Necrophorus vespilloides Hbst.) Vad vab 118, Kabaspafnis (2) — prie vandens gyvenantis vabzdys. ApraSyta 1 ris: paprastasis k, (Sialis lutaria) Vad vab 201. Kabliivabalis (1) — prie vandens gyvenantis smulkus augalédis vabalas. ApraSyta | riSis: Megerléjo k. (Helmis maugei megerlei Duft.) L vab 37. Kaktaragis (2) — raSinis pazyminys: k. blusvabalis (Throscus carinifrons Bony.) L vab 49. Kamiolvabalis (1) — smélétose vietose randamas vabzdys. Aprasyta 1 ra8is: paprastasis k. (Byrrhus pilula L.) Vad vab 135. Kandélé (2) — smulkus drugys, kurio vikSrai kenkia vaismedziams ir vaiskrimiams. ApraSytos kelios raSys: erskétiné k. (Stigmella anomalella Goeze.), obeliné k. (S. aenella Hein.) ir kt. AAZ 237—238. Karnagrauzis (1) — kinivarpu Seimos lapuoviy kenkéjas. ApraSytos kelios rays: didysis k. (Hylesinus crenatus L.) Vad kenk 230, mazasis k. (H. fraxini Panz.) Vad kenk 223 ir kt. Kelmagrauzis (1) — dsuociy Seimos vabalas. ApraSytos 2 rays: gluosninis k. (Lamia textor L.); pjaklaasis k. (Pritonus coriarius L.) Vad vab 154, 158. Kémpvabalis (1) — smulkus vabalas, gyvenantis kempinése ir triinijancioje medienoje. Apragyta 1 riSis: raudongalvis k. (Triplax russica F.) Vad vab 142. KerSakandé (1) — smulkus, vakarais skraidantis drugys, kurio vikSrai minta vaismedziy lapais. Apragytos kelios rii$ys: vaismediné k. (Lithocolletis blancardella F.) ir kt. AAZ 253. KérSvabalis (1) — grobuoni8kas to paties pavadinimo Seimos (Cleridae) vabalas. ApraSytos 2 ra- &ys: bitinis k. (Trichlodes apiarius L.) ir paprastasis k. (Thanasimus formicarius L.) Vad vab 124. Kérpyabalis (1) — smulkus vabaliukas, gyvenantis grybuose, kempinése. Aprasyta | rOSis: raudonpetis k. (Anisotoma humeralis F.) L vab 41. Keturdémis (2) — rasinis pazyminys: k. krypiinélis (Hister quadrinotatus Scr.) Vad vab 121. sae (2) — raSinis pazyminys: &. boruzé (Coccinella quatordecimpustulata L.) Vad vab Kifmvabalis (1) — pailgas tamsiai rudas vabalas, kurio lervos gyvena po trinijanciy berzy, puSu, azuoly Zieve. Aprasyta | ritsis: Sneiderio k. (Boros schneideri Pz.) L vab 66. Kirpikas (2) — tamsiai rudas vabalas — puSy kenkéjas. Aprasytos 2 riSys: didysis k. (Blastophagus piniperda L.) ir mazasis k. (B. minor Hart.) Vad vab 191—192. KiSéndaré (1) — raSinis pazyminys: k. kandis (Callisto guttea H. W.) Vad kenk 152. Krantinukés (2) — smulkiy, prie vandens aptinkamy museliy Seima (Ephydridae) AAZ 408. 137 Krypiinélis (2) — dyéselienoje, pavantiose augaly liekanose ir kt. gyvenantis nedidelis, juodas, labai kietas vabaliukas. ApraSytos kelios ri§ys: dvéselieninis k. (Hister cadaverinus Hoffm.), keturdémis k. (A. quadrinotatus Scr.) Vad vab 121. Kiidravabalis (1) — vandenyje gyvenantis vabalas. Apragytos kelios ri8ys: balinis k. (Hydraena palustris L.), rudasis k. (Enochrus frontalis Er.) ir kt. L vab 84—85. Kuoduétis (2) — vidutinio dydzio plaukuotas naktinis drugys. Apragyta 1 riSis: berzinis k. (Cerura bicuspis Bk.) Vad vab 247. Kupravabalis (1) — vikrus vabalas, aptinkamas ant ivairiy augaly Ziedy, ant gryby ir dziistantiy medziy kamieny. Apragyta 1 riSis: paprastasis k. (Mordella fasciata Fabr.) L vab 64. Kupritikas (2) — vabzdys, kurio grobuoniskos. lervos naikina augalu kenkéjus. Apra8ytos kelios riSys: blyskiaakis k. (R. xanthostigma Schum.), plonaiisis k. (Raphidia ophiopsis L.) Vad vab 202. 5 Lapazygis (1) — plokS¢ias vabalas, aptinkamas ant ivairiu augaly. ApraSyta 1 riiSis: krpziuotasis 1. (Lebia crux-minor L.) L vab 82. Lapinikas (2) — nedidelis vabaliukas, kenkiantis daugiausia paSariniams augalams. ApraSytos kelios riSys: liucerninis 1. (Phytonomus variabilis Hrbst.), pelézirninis 1. (Ph. pedestris Payk.) ir kt. Vad kenk 48. Lapkirpé (1) — riiSinis pazyminys: /. bité (Megachile centuncularis L.) Vad kenk 147, Laikéygis (1) — javy varpas ir darZoviu séklojus gadinantis vabalas. Aprasytos kelios rii’ys: paprastasis 1. (Amara plebeja Gyll.), rausvakojis I. (Amara aulica Panz.) AAZ 105 ir kt. Lygiaspafniai (2) — sparnuotujy vabzdziu barys (Homoptera) Vad vab 23. Linspragé (1) — nedidelis vabaliukas — liny kenkéjas. Aprasytos kelios riiSys: juodoji 1. (Longitarsus parvulus Payk.), mélynoji I, (Aphthona enphorbiae Schrnk.) ir kt. Vad kenk 71. Liiinyabalis (1) — augalédis vabalas, randamas ezery, nesrauniy upiy krantuose, balose, drégnose pievose. ApraSyta 1 ri8is: nendrinis 1. (Cyphon variabilis Thunb.) L vab 44. Lokiitkas (2) — drugys, kurio Iéliukés auga storuose plaukais apveltuose kokonuose. Apragyta keletas ri8iu: dilgélinis 1. (Spilosoma urticae Esp.), gyslotinis 1. (Parasemia plantaginis), rausvasis i. (Arctia caja L.) ir kt. Vad vab 237. Liobyabalis (1) — grobuonis vabalas, gyvenantis kempinése arba kinivarpu takuose. Apragyta 1 riSis: briaunotasis 1, (Ditoma crenata F.) Vad vab 142. Maisiakandé (1) — smulkus drugys, kurio vik§rai gyvena maiseliuose, pasigamintuose i§ lapy daliu. Apragytos kelios ri8ys: obeliné m. (Incurvaria oehlmanniella Tr.) ir kt. AAZ 242. Mai&inifikas (2) — pilkai rausvas drugys, kurio vikSrai gyvena voratinkliniuose maiSeliuose. ApraSyta 1 riiSis: vienspalvis m. (Canephora unicolor Hf.) Vad vab 227. MakStikandé (1) — augaly kenkéjas, kurio vikSreliai gyvena makStelése. ApraSytos kelios riiSys: dobiliné m. (Lithocolletis migroscentella Logan.), liucerniné m. (Caleophora cartilaginella F.) Vad kenk 53. Maldiniikai (2) — sparnuotujy vabzdziy barys (Manoptera) Vad vab 23. Margittis (2) — pamiskése ir mi8ko aikStelése gyvenantis vidutinio dydzio drugys. ApraSytos 2 ra8ys: vingiorykstinis m. (Zygaena filipendulae L.) ir Zaliasis m. (Procris statices L.) Vad vab 228. Mauravabalis (1) — sméléty vandens telkiniy dumble gyvenantis vabalas. ApraSyta 1 riiSis: juodasis m. (Georissus crenulatus (Gossi.) L vab 48. Maurazygis (1) — juodas vabalas, gyvenantis drégname upiy ir eZery kranty smélyje ir po akmenimis. Apragyta 1 riSis: geltonkrastis m. (Nebria livida L.) L vab 76. Medienvabalis (1) — vabalas, kurio Jervos vystosi triinijantioje medienoje. ApraSyta 1 riSis: rudapadis m. (Eucnemis capucina Ahrens.) L vab 50. Medienzygis (1) — juodas Zvilgantis vabalas, gyvenantis kinivarpy takuose. Apragyta 1 riiSis: paprastasis m. (Tachyta nana Gyll.) L vab 77. Médininkas (1) — spygliuociy medZiy kenkéjas. Aprasytos kelios riigys: qzuolinis m. (Xyloterus domesticus L.), juostuotasis m. (Trypodendron lineatum Oliv.) Vad vab 193, neporinis m. (Anisandrus dispar Fabr.) Vad kenk 163—164. Médkirtis (1) — dsuogiy Seimos vabalas. Apragytos kelios risys: keturdémis m. (Pachyta quadrimaculata K.), trumpaisis m. (Spondylis buprestoides L.) Vad vab 155—156. Melsv¥s (4) — melsvos spalvos drugys kenkéjas. Apragytos kelios rays: dirvinis m. (Lycaena icatus Rott.) Vad vab 268, visaédis m. (Cyaniris ariogalus L.) ir kt. Vad kenk 197. MeSkiité (2) — drugys kenkéjas, kurio vik&rai labai plaukuoti. Apra8ytos kelios riSys: kerSoji_m. (Arctia caja L.), vikrioji m. (Spilosoma lubricipeda L.) ir kt. Vad kenk 192—193. Miltamaris (1) — slyvoms kenkiantis amaras. fApraSyta 1 risis: slyvinis m. (Hyalopterus pruni Fabr.) Vad kenk 175. Minadaris (1) — ri8inis pazyminys: avietinis m. pjiiklelis (Entodecta pumila Scl.) Vad kenk 204. Minakandé (1) — smulki kandis kenkéja, kurios vik&reliai iSgrauzia minas — tam tikros formos ertmes. Aprasytos kelios ri8ys: avietiné m. (Stigmella rubivora Wek.), dobiliné m. (Lithocolletis nigroscentella Logan.) ir kt. Vad kenk 44, 204. 138 Minamusé (1) — smulki muselé kenkéja, kurios vikSreliai iSgrauzia minas — tam tikros formos ertmes. Apragyta daug riisiu: dobiliné m. (Agromysa nana Mg.), zirniné m. (Liriomyza congesta Beck.) ir kt. Vad kenk 44. Mitriavabalis (1) — smulkus vikrus vabalas, aptinkamas ant jvairiu Ziedy. ApraSyta 1 riiSis: vienaragis m. (Notoxus monoceros L.) L vab 63. Mirininkés (1) — dvizodzio genties pavadinimo pazyminys: bités m. (Osmia) Vad vab 293. Pasléptastraiblis (2) — nedidelis vabaliukas — darzoviu kenkéjas. ApraSyta daug risiy: ropinis p. (Centhorrhynchus rapae Gyll.), aguoninis p. (C. macula — alba Hbst.) AAZ 214. Pelésiaivabalis (1) — vabalas, gyvenantis kempinése ir pivantioje medienoje. Aprasyta 1 riisis: boruziskasis p. (Endomychus coccineus L.) L vab 60. Pjautuvasparnis (2) — gelsvai rudais sparnais drugys, kurio vikSrai randami ant berzy ir alksniuApragyta 1 riiis: berZinis p. (Drepana falcataria L.) Vad vab 243. Pievazygis (1) — vabalas, gyvenantis miSkuose, pievose, lauko keliuose. Apragyta 1 raSis: dvidémis p. (Badister bipustulatus F.) L vab 78. Piktyabalis (1) — pléSrus vabalas, gyvenantis drégnoje misko paklotéje. Apragyta 1 risis: rudasis p. (Scydmaenus rufus Miill.) L vab 40. Pilkadémis (2) — rUSinis pazyminys: p. baltukas (Lepitidia sinapis L.) AAZ 366. Pinéiavabalis (1) — juodas vabalas, kurio lervos vystosi medziu kempinése. Apraiyta 1 risis: juodasis p. (Sphindus dubius Gyll.) L vab 56. PirStaspafnis (2) — smulkus drugys, plonu pilveliu ir labai ilgomis kojomis. ApraSyta 1 riiSis: paprastasis p. (Pterophorus monodactylus L.) Vad vab 231. Pjtiklafisis (2) — eZeru bei upiy kranty drégname smélyje ar dumble iSraustuose urveliuose gyvenantis vabalas. Aprasyta 1 rii8is: geltonionis p. (Heterocerus fenestratus Thunb.) L vab 48. Plikyabalis (1) — smulkus vabalas, randamas ant ivairiy ziedy. Apragyta 1 ri8is: kraujazolinis p- (Olibrus millefolii Pk.) L vab 55. Plok&tiavabalis (1) — plok8éias, tamsiai rudas vabaliukas, gadinantis gradus. Apragytos 2 riiys: rudasis trumpaisis p. (Laemophloeus ferrugineus Steph.) ir surinaminis p. (Oryzaephilus surinamensis L.) AAZ 149. PuoSniazygis (1) — stambus neskraidantis naudingas vabalas, aptinkamas ariamose dirvose, pievose ir ypaé miskuose. ApraSytos kelios rii’ys: didysis p. (Carabus coriaceus L.), sodinis p. (Carabus hortensis L.) ir kt. L vab 74—75. Piaslévabalis (1) — vidutinio dydzio vabalas, gyvenantis ant Zoliniy ir sumedéjusiu augaly. Aprasytos 2 rii’ys: siaurakiinis p. (Dolychosoma lineare Rossi.) AAZ 126 ir Zaliasis p. (Malachius aeneus L.) L vab 46. PuSiavabalis (1) — juodas, apauges gelsvais ptikeliais vabalas. Aprasyta 1 risis: Ziedinis p. (Rhinomacer attelaboides F.) L vab 68. Piizravabalis (1) — po medziy Zieve ir medienoje gyyenantis vabalas. Apragyta 1 riSis: paprastasis p. (Pytho depressus L.) L vab 61. Raudoniikas (2) — drugys, kurio priekiniai sparnai raudoni. Aprasyta 1 rusis: taskuotasis r. (Chrysophanus phleas L.) Vad vab 268. Raud6nvabalis (1) — miSkuose ant ziedy gyvenantis vabalas. Apragyta 1 riiSis: paprastasis r. (Pyrochroa coccinea L.) Vad vab 146. Raudénzygis (1) — plaukuotas su 2 raudonom démelém antsparniuose vabalas, aptinkamas smélétose vietose. Apragyta 1 riSis: AryZiuotasis r. (Panagaeus crux — major L.) L vab 78. RausidzZygis (1) — vabalas, gyvenantis drégnose dirvose, daznai kurmiy urvuose. ApraSyta 1 riiSis: kurminis r. (Clivina fassor L.) L vab 77. Razétvabalis* (1) — vabaliukas, kurio leryos gyvena laukinés razetos Zieduose ir vaisiuose. Aprasyta 1 ri8is: paprastasis r. (Bruchela saturalis F.) L vab 68. Ruginikkas (2) — genties pavadinimo dirvinukas sinonimas AAZ 336. SamAniygis (1) — vabalas, gyvenantis po nukritusiais lapais, akmenimis, samanose ir kt. ApraSytos 2 rii8ys: paprastasis s. (Trechus secalis Pk.) ir rudasis s. (T. quadristriatus Schrk.) L vab 78. Siauravabalis (1) — vabalas, gyvenantis po medziy Zieve, kempinése, skruzdélynuose ir kt. ApraSyta 1 ri8is: paprastasis s. (Bitoma crenata F.) L vab 58. Sidabralasis (2) — riSinis pazyminys: S. pelédgalvis (Phytometra confusa Steph.) Vad kenk 278. Sietaspatné (2) — dviZodzio Scimos pavadinimo pazyminys: sietasparnés blakés (Tingidae) Vad vab 7 Skaiidvabalis (1) — augalédis vabalas, turintis nuodingos medziagos — kantaridino; seniau vartotas liaudies medicinoje. Aprasyta 1 riiis: ispaninis s. (Lytta vesicatoria L.) L vab 132. Skiaiityabalis (1) — juodas (patinas) arba gelsvai rudas (patelé) vabalas, kurio lervos gyvena drég10S dirvose ir minta augaly Saknimis. ApraSyta 1 rii8is: paprastasis s. (Dascillus cervinus L.) AAZ 122. Skydinikas (2) — po mediiy Zieve ir svirnuose gyvenantis plokStias vabaliukas. Apra8ytos 2 riiSys: mauritaninis s. (Tenebroides mauritanicus L.), rausvasis s. (Ostoma ferrugineum L.) Vad vab 140. Slafikmusé (1) — musé, kurios lervos gyvena dirvoje ir trinijandioje medienoje. ApraSyta 1 riisis: paprastoji s. (Rhagio scolopaceus L.) Vad vab 318, 139