SOCIALINES
LINGVISTIKOS
PROBLEMOS
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XIX
(1979)
Zigmas
ZINKEVICIUS
KELIOS
PASTABOS
LIETUVIY
XVI—XVII
a.
LEKSIKOS
ISTORIJAI
Lie u os
Didziojoje
Kunigaiks ys éje
XVI—
XVII
a.
iSleis os
lie u iy
kalba
kny-
gos
y a
d ejopo
a minio
pag indo.
Vienos
pa aSy os
aS y
kalbos
a ian u,
iSaugu-
siu
i8
y y
aukS aigiu
a més.
Tai
—
K.
Si ydo
da bai,
J.
Jakna i iaus
,,E angeli-
jos“,
1605
m.
ka ekizmas,
Bela mino
ka ekizmo
e imas
i
k .
Ki y
kalba
emiasi
ano
me o
idu io
Lie u os
a me:
M.
Dauk§os
aS ai,
M.
Pe ke iciaus
ka ekizmas,
J.
Mo kino
pos ilé,
B.
Chilinskio
biblija
i
ki a
e o ma y
aS ija.
Tiek
ienuy,
iek
ki-
y
de alesné
dialek ologiné
lokalizacija
nekelia
abejoniy:
pi miesiems
p adziq
da é
Vilniaus
mies o
i
a imy
apylinkiy
gy en oju
y y
auk& ai iy
a mé,
an ieji
emési
Ne ézio
Zmumos
(Kédainiy
k aS o) ano
me o
a me
[Zinke i ius
Z.,
1970
i
1972].
Tas
ak as,
jog
nebu o
ku iama
aS ijos
aka y
aukS ai¢iy,
nekie inan iy
/
p ie’
e
ipo
okalizma,
pie y
aukS ai iy
(ben
dzikuojanciy)
i
zemaiciy
a miy
pag indu,
odo,
kad
Sios
a més
anuome
ne aidino
s a besnio
aidmens.
Taigi
p ieS
a8 ijos
p adzia
Lie u oje
u éjo
y au i
du
Snekamieji
in e dialek ai:
y inis,
.
y.
Vilniaus
apylinkiy,
i
idu inis,
.
y.
kiles
iS
Ne ézio
lygumy.
Tai
—
senosios
Lie u os
als ybés
(Vilniaus
auks umy)
i
Zemai iy
kunigaikS ys és
(Ne é-
zio
Zemumos)
b anduoliai.
IS
ik ujy
ik Siy
ie y
kalba
i
u éjo
Sansy
ada
jsigalé i.
Tokia
d ejopa
Snekamaja
kalba
misy
aS ijos
ki éjai
pa eldéjo
i
anks esniy
laiky.
Be
kaip
jie
oliau
elgési?
A
s engési
ni eliuo i
pa eldé a
ski uma,
a
samo-
ningai
ki é
d i
aS o
kalbas?
Esame
jp a e
dekla uo i
ik
pi maja
endencija,
.
y.
kalbé i
apie
,,de inimasi
p ie
isos
Lie u os,“
,, ieningos
kalbos
ki ima“
i
pan.
Be
iS
ik ujy
anuome
bi a
i
p ieSingos
endencijos:
s engimosi
ku i
d i
aS y
kalbas,
ski ingas
,,Lie u ai*
( y inis
a ian as)
i
,,Zemaiciams*
( idu inis
a ian as).
Samoninga
Zmogaus
eikla
daugiausia
eiskiasi
e minijos
ki imu.
XVI—
XVILa.
lie u iy
a8 ija —
eliginé.
Pazii ékime,
kaip
anuome
bu o
ku iama
lie u iy
eligi-
né
e minologija.
Palygine
y inio
i
idu inio
aS y
kalbos
a ian y
eliginius
e minus,
andame
daug
yskiy
ski umy.
Juos
Cia
i
no é ysi
kiek
de aliau
panag iné i.
Be
isy
pi ma
eikia
a si ibo i
nuo
skolin y
i8
ki u
kalby
eliginiy
e miny.
Seniausia
Siy
e miny
sluoksnj
suda o
da
p ies
o icialy
Lie u os
k ikS a
gau i
iS
y iniy
sla u
( y iniy
apei-
gu
k ikS¢ioniy),
gy enusiy
dideléje
ano
me o
Lie u os
als ybés
dalyje,
eliginiai
e minai,
p z.,
kalédos,
kiicios,
elykos,
e ba,
k iks as,
ga énia,
kiimas
(kuméa),
baz-
nycia,
u d nykas
‘an adienis’
i
k .
Sie
e minai
a ojami
isoje
XVI—
XVII
a.
lie-
u iy
aS ijoje
i
abiejuose
a8 y
kalbos
a ian uose
sa o
o ma
nesiski ia.
Jie
bu o
gau i
anks iau,
negu
o ma osi
Sios
aS y
kalbos.
PanaSiai
y a
i
su
eliginiais
e mi-
nais,
gau ais
k ikS o
me u
a
ne ukus
po
jo,
daugiausia
i8
lenky
kalbos.
Tik
ieno
ki o
i§
Siy
o ma
kiek
j ai uoja
a
pas ebimi
am
ik i
ski umai,
labiau
bidingi
y-
inei
a ba
idu inei
aS y
kalbai.
Be
ie
ski umai
né a
ySkis
i
jy
palygin i
nedaug.
I ai ias
eligines
k ik8¢ionybés
sa okas
lie u iai
anks i
émé
eikS i
sa o
kalbos
p iemonémis.
Tam
eikalui
p i aikydayo
i§
seno
u é us
lie u i8kus
ZodZius,
su eik-
dami
jiems
eikiama
specialesne
eikSme,
a ba
ku da osi
naujada us.
A ski i
ienus
nuo
ki u
daba
sunku,
juoba
kad
ne u ime
iSsamaus
is o inio
lie u iy
kalbos
Zodyno.
119
Reikia
kons a uo i,
kad
lie u i8ki
eliginiai
e minai
nuo
pa
aS ijos
p adZios
abie-
juose
aS y
kalbos
a ian uose
ge okai
sky ési,
Tam
pa iam
eikalui
bu o
a ojami
ki i
Zodziai.
RySkesniu
ienodinimo
pas angy
nema y i.
Jeigu
ka ais
okias
pas an-
gas
i apCiuopiame,
ai
daZniausiai
paaiskéja,
jog
ia
esama
sekimo
P iisy
Lie u os
a-
ais,
a8y ais
ie inés
aka y
auk8 ai¢iy
a més
pag indu
susi o ma usia
as u
kalba.
Panag inékime
kele a
s ya besnéms
eliginéms
sa okoms
eik® i
a o u
e minu,
ski ingy
y iniame
i
idu iniame
as y
kalbos
a ian uose.
An ai
k ik8 ioniskojo
,,p aga o“
sa oka
y iniu
aS y
kalbos
a ian u
asiusiu
au o iy
knygose
bu o
eiSkiama
y y
aukS ai¢iy
a més
Zodziu
paskunda.
Jj
andame,
pyz.,
anoniminiame
1605
m.
ka ekizme,
K.
Si ydo
a§ uose,
Bela mino
ka e-
kizmo
e ime.
I§
1605
m.
ka ekizmo
duomenu
ma y i,
kad
buyo
ki ¢iuojama
paskunda,
g.
sg.
paskundés
[Zinke i ius
Z.,
1975,
36—37].
Vidu inis
as yu
kalbos
a ian as
(i
P isu
Lie u os
aS ija)
Sio
Zodzio
isai
ne u i.
Ten
am
eikalui
a o-
as
ki as
lie u iskas
Zodis
—
p dga as.
Ry ine
a8 y
kalba
aSe
au o iai
Zodj
paskunda
a ojo
kaip
eliginj
e mina.
An ai
lenki’ka
Ladesmos
ka ekizmo
aze
Z/ apil
do
Piekid
idu ine
a8 y
kalba
ases
M.
DaukSa
ka ekizme
i8 e é
Nugege
ing
p aga-
us
(pa a8 éje
p i asé:
Ing
peklds),
o
y inés
aS u
kalbos
a s o as
—
neZinomasis
1605
m.
ka ekizmo
e éjas
i8 e é
Nu
inge
paskundo nu
(16,).
W a dinan
¢3 é y
o a ecgne
3ec3y
c3lowieka, lenki8ko
o iginalo
e mina
pieklo
Dauk&a
iS e é
Zo-
dziu
p dga as,
o
1605
m.
ka ekizmo
e éjas
—
pa kunda
(923-4).
Pas a ajame
ka-
ekizme
isuome
(ne
8
ka us)
ie oj
Dauk8os
p aga o
(i
peklos)
a ojamas
e mi-
nas
paskunda,
p z.,
a pi ko
nig
amjinos
mie ies
i
pa kundos
2629,
pik iey
bus
pa kundé u
amjinoy
gni
341,
pa ki ia
ii
dmjinémus
pa kundoés
kanciémus
76;.
K.
Si ydo
,,Punk uose
sakymy“
Zodis
paskunda
aip
pa
y auja
(pa a o as
9
ka us),
no s
Cia
y a
i
p dga as,
aciau
daugiausia
IT
dalyje,
iSleis oje
jau
po
au o-
iaus
mi ies.
Be
Bela mino
ka ekizmo
e ime,
i§éjusiame
p aéjus
72
me ams
nuo
y ie isko
Ladesmos
ka ekizmo
pasi odymo,
él
sis emingai
a ojamas
senasis
e -
minas
paskunda,
p z.,
Nujinge
pa kundo/ na,
eciu
dienu
kieles
ijg
nuomi iu
7,,
Gink
mus
nuég
pik os
pagundos,
I
nuédg
mjinos
pa kundos
56,7
_
4s.
Sis
e minas
inyko
ka u
su
y ine
as y
kalba,
sulenkéjus
Vilniaus
lie u iy
S ie-
suomenei.
Ta¢iau,
ma y ,
pap as i
Zmonés
jj
a ojo
i
éliau,
nes
andame
XVIII
a.
p adZios
ank aS yje
,,Con iones
li anica“,
ku ios
au o ius
g eigiausiai
bu o
kiles
i8
Vilniaus
k aS o
[Palionis
J.,
1971,
37].
Ry y
auks ai iy
Zodis
paskunda
bend inéje
kalboje
bii u
paskanda.
Jis
sie inas
su
eiksmazodziu
paskandin i.
Naujaisiais
laikais
ap ik as
DaukSiy
apylinkése,
p z.,
Koks
cia
gy enimas,
ik a
paskanda
‘..
-p aga as’
(LKZ
TX
479).
ReikSme
‘p apul-
is,
p azii is,
pasme kimas’
uZ iksuo as
pla iau,
p z.,
Gink
nuo
amzinos
paskdndos
Pil iSkiai,
A
jau
s ie o
paskanda
bus,
a
kas,
—
ik
jau
ne
p ies
bui j
G iéziai
(Pa-
s alio
aj.,
LKZ
[X
479).
G ei iausiai
ai
bu o
k ikS¢ionybés
eikalui
p i aiky as
senas
lie u iskas
Zodis,
o
ne
XVI—
XVII
a.
a
anks esnis
naujada as.
Tai
galéjo
bi i
seno és
lie u iy
ikéjimo
zodis.
Manoma,
kad
bal y
mi ologinis
elnias
bu es
pana-
Sus
i
didelj
Zal j
i
gy enes
ji os
dugne,
ku
bu es
jo
paskendes
d a as.
“Skais ykla’
1605
m.
ka ekizmo
e éjas
adina
p aus d
(dél
ki éia imo
Z .
Zin-
ke idius
Z.,
1975,
24—25).
Pyz.,
lenki8ko
o iginalo
Zodzius
nd
meki
C
jy cowe,
Dauk-
Sos
e s us
kanczo n
c ypcéus,
jis
is e é
P au én
aba
czy
ezun
(3449-29).
Reik&’me
‘(nuodémiy)
nuplo imas’
a ojo
§j
Zodi
i
K.
Si ydas
(PS
II
190,4).
P aus a
—
ai
ie a,
ku
nuodémés
(nu)p ausiamos,
ap alomos.
Vidu ine
aS y
kalba
age
au o iai
Sio
e mino
ne u éjo,
a ojo
lenky
kilmés
Zodj
CPscius.
Vie oj
éliau
jsigaléjusio
sla izmo
g iékas
y ine
as u
kalba
a8e
au o iai
a ojo
e mina
p asi as is
(dél
ki gia imo
Z .
Zinke i ius
Z.,
1975,
36—37).
An ai
ie oj
lenki8ko
o iginalo
azés
G zechow
odpu e
genie,
Dauk&os
i8 e s os
a.
sg.
Nidemiy
a laidimg,
1605
m.
ka ekizme
andame
A laydymu
he
(16,4).
Da
plg.
i a
Bajniczoy
win oy
p a i a cin
a laydimas
33,5.
K.
i ydas,
sekdamas
Daukéa,
120
a oja
Zodj
niiodémé.
Be
Bela mino
ka ekizmo
e éjas
neseké
Si ydu,
0
g iZo
p ie
anks esnio
y inés
a’ y
kalbos
e mino
p asi as is,
p z.,
Tykiu
iog
i a
Bajnicioy
Bwyn oy
ik as
p a y asciu
a laydymas
17,.-13.
Nei
ki uose
aS uose,
nei
daba i-
nése
a mése
Sis
Zodis
neap ik as.
Vidu inés
a8 y
kalbos
a s o ai
a ojo
niiodéme
i
ilgainiui
is
labiau
jsigalin j
sla izma
g iékas.
‘San i umui,
saikingumui’
eik8 i
y inés
a8 y
kalbos
a s o ai
a ojo
e mina
mes ybé,
Pyz.,
1605
m.
ka ekizmo
e éjas,
a sakydamas
j
klausima
Kiek
y d
gie y-
biu
ku ids
wéda
jmégu
gie op,
lenky
zodj
W/ 3ymie
liwosé,
DaukSos
i8 e s a
Twa dimas,
iS e é
y ie isku
e minu
Me/ ybe
(86,).
Si
e mina
a ojo
i
K.
Si y-
das,
p z.,
Tu i
moki is
me
ibes
aba
mie os
gie imy
i
walgimy
PS
I
212.9.
Tu imas
jis
aip
pa
Bela mino
ka ekizmo
e ime.
Vidu inés
as y
kalbos
eks uose
jo,
a o-
do,
né a.
Neap ik as
i
élesniuose
aS uose
bei
Siy
dieny
a mése.
F .
Ku Sai is
sa o
Zodyne
ji
pa eiké
lauZ iniuose
skliaus eliuose,
odanéiuose,
kad
jam
Sis
Zodis
bu o
zinomas
ik
i8
aS u,
g ei iausiai
Neselmano
Zodyno,
ku
pa eko,
ma y ,
i8
K.
Si -
ydo
a
ki y
y y
auks aiciy
au o iy
knygu.
Vie oj
élesnio
polonizmo
ajemny¢ia
‘paslap is’
1605
m.
ka ekizmo
e éjas
a o-
jo
e mina
padingybé:
lenki8ko
o iginalo
aze
wielkich
dwu
diemnic
jis
iS e é
dwiei i
dyd3ia
padingibia
12;_,
(Dauk§a
bu o
iS e es
dwieiy
slap j).
Ki y
au o iy
as uose
Sis
e minas
neap ik as,
nepas ebé as
i
Siu
dieny
a mése
(jo
né a
ne
akademiniame
lie u iy
kalbos
Zodyne).
G ei iausiai
sie inas
su
padeng as
“paslép as’.
Tuo
a eju
bend inéje
kalboje
u é ume
o ma
padengybé
(dél
ki ¢ia imo
Z .
Zinke icius
Z.,
1975,
49—50.)
Salia
e mino
d asid
y inés
as y
kalbos
a s o ai
a ojo
i
d dsas,
ne e ai
u-
édami
gal oje
“pik aja
d asia’,
p z.,
Sauli
ka alu
wa gina
pik as
dwa as,
ay
i a
Sie onas,
nuog
Wie pa ies
n
io
pe ley
{ as
PS
1
259,,4_
9s.
Sj
Zodj
daznai
a ojo
K.
Si -
ydas,
u imas
jis
i
J.
Jakna i iaus
,,E angelijose“.
Vidu ine
aS y
kalba
aSiusiy
da buose
Sio
Zodzio
neap ik a.
Bidinga,
kad
élesniuose
Jakna iciaus
,,E angelijy“
leidimuose,
keigian
y inei
aS y
kalbai
bidingas
ypa ybes
idu inés
kalbos
a i ik-
menimis,
d asas
im as
gana
sis emingai
keis i
zodZiu
d asid.
Kaip
jau
bu o
nu ody a,
am
ik y
ski umy
a p
y inés
i
idu inés
aS u
kalbu
esama
i
s e imzZodZiuose.
pap as ai
gau uose
i§
lenky.
An ai
y inei
kalbai
bu o
bi-
dinga
skolinio
pe sona
o ma
pe suna
a
pe siind
(dél
ki ia imo
Z .
Zinke icius
Z.,
1975,
42).
Ji
a ojama
1605
m.
ka ekizme,
Si ydo
a8 uose,
Bela mino
ka ekizme,
Jakna i iaus
,,E angelijose“
i
k .
Vidu inés
a8 y
kalbos
au o iai
pap as ai
e u i
pe sonq
(Daukios
pos iléje
é a
ienin elis
pa yzdys
su
-u-:
1.
sg.
pe
unoie
187,5—17)-
Ry inés
a8 y
kalbos
a s o ai
a ojo
skolinius
p ije au i
‘paleis u au i,
s e immo-
e iau i’
i
p ije as
‘paleis u is’
<
1.
yje .
Plg.
1605
m.
ka ekizmo
Ne
p iie auk
60,;
‘ne
s e imo e iauk’,
Kdyp
i ime
é u
p i akimu
dugo :
ku is
d dud3ia
p i-
é au ,
aba
d augaldu
68;,_
1s.
Siuos
Zodzius
a ojo
Si ydas,
Jakna i ius,
jie
y a
Bela mino
ka ekizmo
e ime.
Vidu inés
aS y
kalbos
eks uose
jy
nepas ebé a.
Dauk%a
i
ki i
pap as ai
a ojo
s e immo e is,
s e immo e iau i,
ka ais
d augalau i.
Anuome
e minologija
nebu o
isai
suno min a,
g ieZ ai
nusis o éjusi.
A ski i
au o iai
ne e ai
a ojo
po
kelis
o
pa ies
e mino
a ian us.
[ ai uoja
e minologija
iek
y inéje,
iek
i
idu inéje
aS y
kalbose.
Taciau
a ojami
y
paciy
e miny
a-
ian ai‘daZniausiai
bu o
ski ingi
abiejose
aS y
kalbose,
i
nema y i
aiskiu
pas angu
juos
abiem
a8 y
kalboms
su ienodin i.
Tai
odo
kad
i
zymiausiy
abieju
as u
kal-
bu
a s o y
—
Si ydo
i
DaukSos
—
a ojamy
e miny
a ian y
palyginimas.
P z.,
Si ydas
“a gailos’
p asme
a oja
ZodZius
gailé
(Sdk dmen o
gay es
dba
pa akimo
nuodemiu
awo
PS
IL
1304-4),
gailys a
(Sak amen u
gayli os
i a e
PS
I
1603_,),
gailys é
(Ne
wieno
ieg
ne a, ku is
da i u
gayli i
aju
awo
nu ideimu
PS
Il
116,_;),
gailys a imas
(Diewas...
gayli awimu
iu
p iimdamas
PS
I
575)
i
gailius
(Niekas
ne
gal
iB aki
kayp
unkiu
ie
da o
gayliu
aju
Sawo
nuodemes
PS
I
161o7—g9):
Plg.
jo
eiksmazZodi
gailys o i
‘da y i
a gaila’
(ba a
uos,
ku ie
ne
gayli oia
121
gu
g iekus
awo
PS
II
116,).
DaukSa
nei
ieno
i§
iy
a ian y
ne a ojo.
Jo
aS uose
y a
ik
gailéjimas,
gailéjimasis,
gailesys
i
paki a.
(DaukSos
pos ilés
pa yzdZiy
me i-
ka
nepa eikiama,
nes
skai y ojas
ja
leng ai
gali
susi as i
is
C.
Kudzino skio
suda y o
indekso-Zodyno,
Z .
Kudzinowski
Cz.,
1977.) Vie oj
Si ydo
iSpazin ies
(PS
1
14853
_
94,
206.4)
DaukSa
a ojo
iSpazinima,
ie oj
palaidos
‘paleis u ys és,
is i ka imo’
(PS
I
36,;
gali
bi i
iS
paleida),
a ba
palodos
‘ .
p.’
(PS
I
100,;~12)
i
palodimo
‘ .
p.’
(PS
I,
12415,
370s9—21),
Dauk8a
a ojo
palaiduma,
ie oj
pa eikos
“ ingéjimo’
(PS
II
6,5,
721)
—
pa aika,
ie oj
pa ek és
‘is e més’
(PS
I
11754,
IL
131g,
2179)
—
pa ekima,
ie oj
p azangos
>
p azungos
‘nusikal imo’
(PS
I
135,, 1464,
IL
211.3)
—
p azengima,
Vie oj
ikés
“ ikéjimo,
ikybos’
(PS
I
2519.31,
25617-14,92,25>
29029,
IL
240g9)
i
ikybés
S eppe’
C43
g93 .205
9:
218224,
6
5:228
5.
OR
Tags
29217;
305,3-14,07,
306,,
II
234.)
—
ikéjima,
ie oj
s e imayeidzio
‘ eidmainio’
(PS
I
4815-16118,
8319-11)
i
u ogeidzio
“godaus
zmogaus’
(PS
II
143,,)
—
eidmainj
i
godq,
godinga
zmogy.
Dauk&os
as-
uose
isai
né a
Si ydo
a ojamy
e miny
maldybé
‘pamaldumas’
(PS
I
201,,
11
72,3—14),
nemi ybé
“nema umas’
(PS
I
9199,39s
133j¢~17,
I
2444-99),
nusidéjéjis
‘nusidé-
Jélis’
(PS
1
395,
487,
182,9,095
1835-96,
IL
1374,
14155),
paklausa
“paklusnumas’
(PS
IT
81s,
2175),
pa usy i
“pa aikau i’
(PS
I
48;,),
pa usingas
“pa aikaujan is’
(PS
I
494_,)),
pa usymas
“pa aika imas’
(PS
I
4729,
29-395
485
19),
p akeikas
“p akeikimas’
(PS
II
76s,),
puika
“puikybé’
(PS
I
194,,_
29,
27925,
I
1239,
4793,
16414),
okS a imas
“ os-
kimas,
geidimas’
(PS
I
2765,
334,,)
i
k .
Visy
ski umy
Gia
nu ody i
nejmanoma,
pasi enkin a
ik
bidingesniyjy
i&kélimu.
-
Daugelis
ap a y
eliginiy
e miny,
ypaé
a o y
y inés
a’ y
kalbos
a s o y,
il-
gainiui
bu o
pami s i.
Anks¢iau
plaiai
papli e
Vilniuje
i
apylinkése,
sulenkéjus
mies o
S iesuomenei
i
émus
gy en ojams
naudo is
idu ine
aS y
kalba
pa aSy omis
eliginémis
knygomis,
seno iniai
y y
aukS ai iy
a més
pag indu
suda y i
eliginiai
e minai
im i
is
labiau
uzZmi s i.
XIX
a.
pabaigoje—
XX
a.
p adZioje
isoms
oms
sa okoms
e minai
bu o
ku iami
i
naujo.
IS
o,
kas
Gia
bu o
pasaky a,
ma y i,
jog
abi
XVI—
XVII
a.
as y
kalbos
sky ési
iena
nuo
ki os
ne
ik
one ika,
mo ologija,
be
i
Zodynu,
ypaé
lie u iskaja
bazny i-
ne
e minologija.
Ta
ski uma
aiSkiai
su oké
nezinomasis
1605
m.
ka ekizmo
e -
éjas,
sa o
da bo
jZangoje
skundesis,
jog
Zmonés
»neybmdanu...Ca hechi mo
pé -
guldi o
nuog
io
mili os
kingo
Mika oiaus
Déuk os
Kanoniko
Bajniczios
3emdayciu‘,
nes
,,dnas
pé guldis
ii
zemdy ibkay“.
Reikéjo
,,lie u isko“
e imo,
.
y.
idu iniaja
as y
kalba:
,,gieyde
ani§
nuog
mani,
idan
Lie iwibkay
bu i
pé guldi as*.
Ta
zmoniy
pageida ima
neZinomasis
e éjas
i
a likes:
,,
Ledé mos
Ca hechi mu
ij
nauio
pé guld3iau“.
Sup asdamas
sa o
da bo
eik&me,
Sis
ienas
ig
pi myju
y inio
as y
kalbos
a ian o
(,,lie u isko“)
ki éjy
pa eiSké:
,,Mes
p amineme
kayp
p imdnu
ki-
iemus
aku,
iau
i d
didis
mé as
p ieg
am
akuy...
kielu
wie u
p a kin
i
g azey
nuda-
i .
AiSkiau
i
negaléjo
bi i
nusaky as
eikalas
ku i
bei
obulin i
slie u iska“,
.
y.
y ing
aS y
kalba,
ski inga
nuo
Dauk%os
i
ki y
ku iamos
idu inés,
.
y.
ano
me o
»Zemai iskos*
kalbos.
Visa
ai
odo,
kad
eiké y
pa ikslin i
daba
pas
mus
pe dém
ienaSaliska
lie u iy
as y
kalbos
XVI—
XVII
a.
ki imosi
p oceso
ak a ima.
Be
am
ik y
ieningos
kalbos
ki imo
pas angu
(daugiau
s ichisky),
anuome
bi a
i
p ieSingos
endencijos:
siekimo
suku i
ne
iena,
be
d i
a’ o
kalbas:
Lie u ai
i
Zemai iams.
Bazny inés
e minologijos
analizé
mus
e éia
da y i
okia
iS ada.
|
ai
i
no é a
Siuo
s aipsniu
a k eip i
lie u iu
kalbos
is o ijos
y iné ojy
démesj.
Li e a i a
Kudzinowski
Cz.
Indeks-s ownik
do
,,DaukSos
pos ilé“.
Poznan,
1977,
.
I-11.
L —
Lie u iy
kalbos
Zodynas
(leidziamas
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
Lie uyiy
kal-
bos
i
li e a i os
ins i u o).
Palionis
J.
Dél
,,Con iones
li anicae*
kalbos,
—
Kalbo y a,
1971,
.
XXIII(1).
122
PS
— K.
Si ydo
,,Punk ai
Sakymu“.
Zinke i ius
Z.
M.
Pe ke i iaus
ka ekizmo
(1598
m.)
a mé.
—
Bal is ica,
1970,
.
VI(2).
a
Z.
Ry ie i8koji
XVII
a.
lie u iy
a o
kalba,
jos
kilmé
i
iSnykimas.
—
Bal is ica,
1972,
.
VII).
Zinke i ius
Z.
18
lie u iu
is o inés
akcen ologijos.
1605
m.
ka ekizmo
ki éia imas.
V.,
1975.
Vilniaus
als ybinio
uni e si e o
Lie u iy
kalbos
ka ed a
HECKOJIbKO
3AMEYAHHA
K
MCTOPHM
JIMTOBCKOM
JIEKCHKUH
XVI—XVII
ss.
Pesiome
B
mpouecce
a aau3a
JAMTOBCKOI
KOCTeAbHOM
TepMHHOJOTHH
B
TaMATHHKAX
IIMCbMeHHOCTHE
XVI-—
XVII
sp.
BHIABJeHO,
4TO
Mp
“cO3aHHH
<IMTOBCKOTO
IHCbMeHHOTO
A3bIKa
jeicTBoBa-
JIM
[BE
NPOTHBOMOAOKHBIX
TEHJCHIMH:
CTPEMIeHHe,
B
OCHOBHOM
CTHXHiiHoe,
K
CO3qaHHIO
€1HHOTO
MOHOJIMTHOTO
NHCbMeHHO O
A3EIKa
H
MonbITKH
B
Beankom
KHsKecTBe
JIMTOBCKOM
CO3qaTb
(Ba
THCbMeHHEIX
s3bIKa
—
OAMH
Jia
co6c BenHo
JiuTBBI,
Apy oii
—
daa
Oppme o
)Kemaii cKo o
KHSDKECTBA.