SOCIALINES
LINGVISTIKOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAIT,
XIX
(1979)
Vy au as
VITKAUSKAS
SOCIALINIU
FAKTORIU
ITAKA
TARMINEI
LEKSIKAT
T adicinés
lie u iy
a més
i
Snek os
susi o ma o
i
egzis a o
kaimo
bend uome-
nése,
ku ioms
ai
bu o
os
ne
ienin elé
bend a imo
p iemoné
i
su
iSo iniu
pasauliu,
i
sa o
iduje.
Tam
ik y
désniy
eikiamos,
miisy
a més
i
Snek os
ki o,
Sli a o
sa-
o
one ine
i
mo ologing
sanda a,
sa o
po eikiams
nuola
keisdamos
i
papildy-
damos
susi o ma usi
Zodyno
onda.
Leksikos
ki imo
klausimai
iS
pag indy
ski iasi
nuo
mo ologijos
i
one ikos
kei-
imosi,
ki éjimo.
Be
ku ios
kalbos,
a més
Zodynas
y a
glaudZiai
susijes
su
gy enimu,
i ai iomis
ealijomis,
i
Si as
gy enimas
labai
kei¢ia
leksika,
a
adinamaji
jud iausia
kalbos
elemen a.
Lie u iy
a més,
isos
Snek os
Siuo
me u
iSgy ena
iena
iS
s a biausiy
sa o
is o-
ijos
e apy.
Nema y ais
ligi
Siol
empais
ys an is
Lie u os
ekonomikai,
kul i ai,
labai
paki o
miisy
kaimo
padé is.
Gy en ojy
mig acija,
mies y
didéjimas
(jaunimas
keliasi
j
mies us),
isuo inis
mokymasis
a o
a mes
i§
gy enimo,
i
jos
i§
adicijos
egzis uoja
senuju
kaimo
gy en ojy
a pe,
nepaisan
ku
jie
gy en y.
Aplinka
kei ia
i
jy
Snek a,
blukina
s a bius
a miy
b uozus.
Susida é
daba
okia
ekonominé,
kul ii iné
padé is,
kad
ak iSkai
nebé a
okio
socialinio
sluoksnio,
ku is
pe im y
Snek as
i
a mes
kaip sis emas,
jomis
i ai
isu
kalbé y.
Vaikaidiai
i§
seneliy
Sick
iek
Snek os
b uozy
p amoks a,
be
mokykla
su
isu
e Zliu
jos
gy enimu
pa eikia
jaunima,
gana
ge ai
jdiegia
jiems
bend inés
kalbos
no -
mas.
Jaunesni
kaimy,
mies eliy
gy en ojai
ima
kalbé i
nauju,
sakyciau,
dialek u,
ku iam
bidingas
am
ik as
bend inés
kalbos
i
ie inés
Snek os
désniy
de inimas?.
Ta miu,
Snek y
leksikos
padé is
y a
da
sudé ingesné.
Zodyno
ondas
Gia
suside-
da
i8
bend y
isai
au ai
ZodZiu
i
dialek izmy,
ik
ai
a mei, Snek ai
a
a més
daliai
bidingy
Zodziy
[Oumun
©.
I1.,
1965,
5].
Apsk i ai,
jsigalin
ieSajame
gy enime
li e a ii inei
kalbai,
o
Snek ai
pasida ius
ik
namy
kalba,
specialieji
a miu
ZodZiai
p adedami
pasy iai
a o i.
Tie
a més
leksika
cha ak e izuojan ys
dialek izmai
(®unun
©.
[1.,
1961,
15],
pasida ius
ne ienaly ei
kaimo
gy en ojy
sudé¢iai
(kai
ku
ie iniy,
senyju
o a
ki o
kaimo
gy en ojy
da osi
ne
maZuma®),
nebe enka
komuni-
ka y iosios
eikSmés,
nes
né asup an ami
i§
oliau
a ykusiems
Zmonéms.
P z.,
Siauliij
.
U ku ény
k.
bu o
oks
a si ikimas:
ag onomé
aiskina
koliikie ei,
kad
k/uo-
ne
( .
y.
da zinéje)
eikia
laiky i
ezima
Sieno,
0
pasneko é
a i ai
sako:
a
min
gal-
wud
nébge a
|
Sina
a&
sduguoju
|
ne
un
kli na laikdu
—
kluonas
jai
pie elé
p ie
a o,
kieme.
Tokiy
nesusiSnekéjimy
y a
daug,
Snek os
au o i e as
aiSkiai
y a
,,su-
Sluba es“
—
a miSkai
kalban ys
no i
neno i,
be
u i
im i
de in is
p ie
bend inés
kalbos
a o ojy,
koliikio
ado y,
specialis y,
mechaniza o iu.
Gy en ojy
maiSymasis,
bend inés
kalbos
e zimasis
pe
j ai iausias
komunika-
cijos
p iemones,
mokyklas,
kul ii os
js aigas
y a
ie
eiksniai,
dél
ku iy
Snek 6s,
ne
da
ge ai
iSlaikiusios
one ing
i
mo ologing
sis ema,
leksika
gy uoja
a si
Salia
1
Pi mg
ka a
lie u iy
dialek ologijoje
ai
y a
iSkel a
G ina eckio
V.
(1974,
129—139).
Ku sény
m.
kaip
ik
bu o
ienas
i§
V.
G ina eckio
y inéjimo
objek u.
2
Pa yzdiiui,
Siauliy
.
Akminaigiu
k.
1975
m.
i8
12
sodyby
ik
5
gyyeno
ie iniai
Zmonés,
o
ki ose
jau
nusipi ke
iS
ki yu
ie y.
Daba
ienkiemiy
da
y a
apmazéje.
111
bend inés
kalbos
leksikos
[®uuu
®.
T1.,
1965,
5].
Ypaé
ai
ma y i
klausinéjan
snek-
y
a s o us
konk e iy
Zodziy
—
daik y
pa adinimu,
bid a dziy.
Pasake
a miska
Zodj,
Snek y
a s o ai
uoj pa
imasi
jj
aiSkin i,
manydami
jo
nesup asian .
Tokiy
a -
eju,
Siy
eiluciy
au o iui
i ian
Zemaigiu
Snek as,
eko
pa i i
ypaé
daug.
S ai,
nyks-
an
Ku sénu
apylinkése
bid a dziui
smagus
eik’me
»Sunkus“,
i§gi s a
sakan :
diel
pa dudsa
lind
suikesni
|
smagesni
K &
(DiinZ336).
Vadinasi,
kalbé ojo
gal oje
da
né a
iSblukes
senasis
Zodis,
juo
no ima
pasaky i
am
ik a
min j,
be
nebesi iki-
ma,
kad
pasneko as
iena
pa a o a
seman inj
dialek izma
sup as,
i e pia
i
bend i-
nés
kalbos
Zodj.
Plg.
da
as
p é:kios
|
pale:s é-us
kéik
_mé. gi
i
abdé- bes
Jd
(Leléng
k.);
p imela- a
|
p i epé-zuoje
isd-p
K §
(DiinZ
436);
a iejuom
nu i-n
/
be
sus iojima
|
nupliesiem
sd a
K s
(DinZ
226);
pas6-ndzas
iokes
|
bla*kas
a-udekle
P n
(DiinZ
247);
peéliejé
|
peliesd
oncé.ded
ViekSnaliai
(Din
Z
252);
pi a
|
k is-
éi
nabsie
pi:
mi-sa
S :
piles
niio
Ondé-ns
|
sdus& 6n es
nala:ki-si
Jd ;
ie a:
o ieje
pi'le a
|
ésim éne
ese asé:n
P n;
line
li-n
|
iSp -s
up ika:
|
is ine
|
nepé eisma
K
i
daugybé
ki y.
Toks
pa alelizmas
kalboje
daZniausiai
y a
nepa ogus,
odél
a més
a s o ai,
jsi ikine,
kad
jo
pasneko as
ko
no s
gali
nesup as i,
ima
eng i
a o i
s e-
imy
Zmoniy
aki aizdoje
cha ak e ingy,
ik
kokiai
Snek ai
a
a mei
bidingy
Zodziy.
Visai
da
neseniai
apie
Pa andene,
ViekSnali is,
Upyna
(Tel8iy
.),
Vidsodi
bu o
daz-
nai
a ojamas
dialek izmas
pe éné
»pi is“,
ku j,
kaip
kul i os
e mina,
is iimé
pi is.
Tik
i ai ios
pa a lés,
Smaik8 iis
pasakymai
iSlaiké
seniau
a o a
Zodj
pe ené:
ka
i a
ka&
pe énie
(Upyna),
lip
saki-s
|
i i 'n
a
pe é-ne
si -dege
|
a
pa e
mé. e
Pyn
(DiinZ
254).
Tas
pa s
y a
i
su
Zodziu
ielé
»ge klé“,
daba
ka ais
pasakomu
azeo-
logizme
Jiéle
paléis i
,,Sauk i*:
Zend:
biobas
|
biskieli_kas
|
palé-id
li-le
Pyn
(plg.
DinZ
175)
i
.
.
Su
okiais
dalykais
susidu ia
kiek ienas
lie u iu
dialek ologas*
[Jonai y é
A.,
1967,
183—184],
ai
y a
pag indiné
dialek izmy
nykimo
salyga
i
eiga:
p adéjus
eng i
kokio
ZodZio
paSnekesiuose
su
nepazZjs amais,
p adedama
aiSkiy
dialek izmy
nebe a o i
a
is
e¢iau
a o i
i
kalban is
su
senais
o
pa ies
kaimo
gy-
en ojais.
Galop,
bend inei
kalbai
is
daugiau
jeinan
i
didelés
dalies
kaimo
Zmoniu
bui j,
dialek izmas
nebepe imamas
jaunosios
ka os
i
ak i8kai
pasi aukia
ig
a -
osenos.
Taip,
p z.,
Ku sény
apylinkése
y a
a si ike
su
ZodzZiais
médé
,,miskas“,
as ienis
,,da binis
a klys“,
eja
,,jauja“,
aFs as
»V asa ojus“
i
k .,
ku ie
ak y iau
bu o
a ojami
(i
ai
ik
kai
ku iuose
kaimuose)
iki
Sio
Sim me io
d ideSim yju
me y.
Véliau,
kaip
kul i iniai
e minai
—
pe
mokyklas,
als iy
i
apsk i¢iy
aldi-
ninkus,
p amonininkus,
keliaujanéius
ama ininkus,
samdinius
isigaléjo
ZodZiai
mis-
kas
||
gi é,
jduja,
asa éjus,
ku ie
galbi
ia,
pak aS inéje
Zemai iy
snek oje,
anks iau
y a
bu e
kaip
sinonimai
(a k/js
bu o
ik iausiai
nuo
seno
a ojamas),
be ,
bidami
i
bend inéje
kalboje,
p adé i
isuo inai
a o i.
Toks
p ocesas
gali
apim i
i
didesni
Snek y
plo a,
p z.,
médé
ik
pasy iai
p isimenama
Uz en io,
Pa andenés,
Viek&na-
liy
apylinkése,
ne
apie
T ySkius,
no s,
kaip
Zinome
iS
Zemai és,
Lazdyny
Pelédos
as y,
Sio
Sim me io
p adZioje
bu o
gana
ak y iai
en
a ojamas,
egzis a o
ne
pa-
eigu
pa adinimas
( a o as,
aisku,
snekamojoje
kalboje)
médininks
,,medininkas“
||
mé-deni.nks,
g ei ai
po
1920
m.
uzmi s as,
nes
bend inés
kalbos
no ma
i ai
nusi-
s o éjo
gi ininkas*.
Ka ais
imama
eng i
seman iniy
dialek izmu,
kai
bend inés
kal-
bos
ie
pa ys
ZodZiai
y a
daZnai
a ojami
i
u i
kone
p ieSinga
eik8me:
ge b i
»Valy i,
a ky i*:
ge b
ai.ka
K é
—
jau
i
y esnieji
pasako:
nége b
i- eshi-ju
Jauni-je’
K s;
kams is
,,j
d obe
jdé as
saldimas
aikui
Ciulp i“
—
daba
daZnai
sa-
komas
bi ele
kams is
K ¥,
a mi8kosios
eik’més
jaunimui
ne
nebeZinan .
Po
1920
m.
spa ciai
émé
nyk i
ZodzZio
i Sininkas
eik’mé
»Ske dZius*,
nes
bend inés
kalbos
iFSininkas
eiské
ka
ki a
—
» ado aujan is
js aigai
asmuo“.
*
PanaSiai
Bal a usijos
TSR
lie u iy
Snek ose
jsigali
bal a usiy
kalbos
zodziai,
kaip
dazniausiai
gi dimi,
o icialis
daik y,
eiskiniy
pa adinimai
(z .
Vidugi is
A.,
1974,
123—124).
*
Medes
a eala
Z .
Lie u iy
kalbos
a lasas.
1977,
.
1.
113
Zem.
(Komen a ai,
p.
191—192)
(é .
da
Vi kauskas
V.,
1977,
p.
58).
112
Leksikos
eikalus
Si aip
,, a kan
isuomeniniam
gy enimui,
pap as ai
y a
sun-
ku
susek i uos
désningumus,
pagal
ku iuos
kei¢iasi
Snek u
Zodyno
ondas,
dél
ku iy
am
ik i
ZodZiai
isnyks a,
es i
p imi S ami,
nueina
i
pasy iaja
a oseng.
Gy enimas
y a
aip
pa a kes,
kad
a miy
leksikos
nemaza
dalis
gy uoja
a si
p isiminimuose
i
ik
a pais,
p i eikus
ka
iksliau
apibidin i,
no in
gy iau,
ne ikéciau
apib éz i
senosios
ka os
Zmoniu
lyg
i8
olimy
pasamonés
s au y
y a
iSplukdomi
e ai
a oja-
mi
(mokamai
pasisa in i
i8
sa o
é y,
p o é iy,
pa eldé i
is
seny
seno és)
am
ik i
zodziai,
da iniai.
Ka ais
ienas
ki as
Zodis
lie u iy
leksikog a ijoje
y a
nuzymé as
ik
punk y u,
i§
kokios
ik
a ski os
Snek os
pa eik as,
o
émus
klausiné i
i
oliau,
nuo
kokio
Zodzio
Zinomo
a ealo
iSgi s ama
kuo
ik iausia,
apa i
o ma.
Pa yzdziui,
A.
Nepokupnui
(1976,
185)
jo
nag iné as
zZodis
gos au a
pagal
LKZ
y a
ik
aka y
aukS ai iy
(pane-
munémis),
y ie¢iy
i
dz ky
Snek y
nuosa ybé,
i
i
i§
o
da omos
am
ik os
iS ados.
Be
1976—1977
m.
asa omis
isai
a si ik inai
paklausus
ku SéniSkes
mo e is
ienos
gély és
a do,
isgi s a
Si aip
sakan :
gioS au a’
duduond’
Zi-d
|
dai.
k
smilkic
Zi- déelu;
da Zikuo
g oS au as
is i-puses.
Ki iems
dialek ologams
(p z.,
A.
Jo-
nai y ei)
Si
Zodj
uz aSius
i
ki u ®,
padé is
i
pag indy
kei¢iasi
—
goS au a(s)
y a
daug
ku
Lie u oje
a ojamas,
ik
kiek
pasy okai,
odél
i§
Snekamosios
kalbos
e iau
uZ asomas.
Tokiy
i
panasiy
ne iké umy,
o my,
ki éiy
,,naujybiu™
i8gi s ama
kas
me ai
i
kaska
is
p isilie us
p ie
be
ku ios
Snek os
i
Snek elés.
Tai
y a
im a
musu
kalbo y os
p oblema,
nes
pajudin i
pasy uji
musy
Snek y
i
a miy
Zodynqa
galima
ik
po
ilgesniy
s ebéjimy.
I
j
gal a
nebi y
a éje
anks¢iau,
kad
apie
Ku Sénus
esama
zodziu:
S iné
[Baga
K.,
1908,
174):
a
S ini
,,skundiké“
ig
Zmuonis
iied,
Sd y i
,,g0-
dZiai
algy i“,
S@ks é
wilga
ka is“
:
uokes
§@-kS es
iské
I as,
Siulén i
»,augin i,
pené i*:
p asulé-nusi
jai.
pa suka,
Slap yda
»Skys is
mégs an is
Zmogus“:
uoks
Sldp i-da
|
biédué
i
biédud,
Slidpa nis
,,ne aleika“:
Sludpa nis
/
apsilé-
idusi,
Sna a
,,kas
isu
lenda“:
ioks
sna a
|
kad
biéda,
apno i
,,k aipy i,
linguo i“:
ddega
nulé-idis
(pauks-
is)
/
ik
apniio
apniio
snapéli,
askus,
-i
,,i8laidus“:
aské
b iolieni
|
niéka
ne u ,
a us,
-i:
uoi
a i
bioba
|
pipi u
mélni:ée,
ilas
,,bii ys“:
ila
udki-
Zmudhi -,
Ziu-
bulds
..zybsin is
daik as“:
udki
Zubuliiku
p isaks i:
ai
sukniki,
Ziu kS ynas
,,SiukSliu
p imé y a
ie a*:
wdki*
Zu kili-nad
un
ska dze
p i
ku Sienu,
Zldbena
,, e ksnys“:
2la&bena
|
md-uk
sd-u
|
neiiesk
min
nié u,
isibd:isé i:
isibd-isieji*
and-m
i:
da ba
sen .
Bs
Nemaza
dalis
a miy
leksikos,
eikiama
bend inés
kalbos,
paki usiy
gy enimo
sqlygu,
nyks a,
isai
nebe a ojama,
e ka iais
pasakoma
senukuy,
be
isiskai
ne-
pe imama
jaunosios
ka os®.
Labai
sunku
Gia
susek i
kokius
désnius,
kaip
pa yz-
dziui,
one ikoje
i
mo ologijoje.
Leksika,
kaip
ge iausiai
a spindin i
gy enima
sa-
o
kei imusi,
kelia
ne
misliy.
Sakysim,
daba
neleng a
paaiskin i,
kodél
y y
a nis-
kiuose,
kaip
i
daug
ku
Zemai iuose,
aukiasi
i§
a osenos
okie
zodziai
kaip
apén
el“,
a ma a
,,di onuojan i
zemé“,
a skald
,,a sa ga“,
auks kaupais
,,apsCiai~,
blaks as
,,ki is,
smiigis“,
déinau i
,,me gin i“,
digini io i
,, aisy is,
eng is“,
d eiZ i
» inginiau i“,
dilbis
,, inginys“,
dumbliio ies
,niauks y is“,
kd dy i
,,kliudy i~,
k éis is
,,didZiuo is“,
maigus
,,no js
miego“,
mqzy i
,,.kankin i,
a gin i“,
p eiksas
,meiluZis*
[
Vi kauskas
V.,
1972a,
438;
1972b,
82,
13
i8n.]i
.
.
A
Gia
kokie
idiniai
Snek y
leksi
kos
ys ymosi
p ocesai,
a
bend inés
kalbos
am
ik as
po eikis,
Siandien
be eik
neimanoma
pasaky i.
Kadangi
Snek y
leksika
ik
daba
p adedama
nag iné i,
imama
ody i
Zodziy
geo-
g a ija,
ai
ne u ime
i
kokios
no s
iSsamesnés
a miu
leksikos
nag inéjimo
is o ijos,
5
Ji
y a
uz a8i
usi
§j
Zodj
Akménés
i
Sakynos
apylinkése.
Ras as
dialek ologu
medziagos
onduo-
se
gés au o
uz asas
i
p ie
Kelmés
(KuSleikiy
k.).
®
Kad
i
ki os
e
&nek ose
nyks a
dialek izmai,
jau
minima
misy
kalbinéje
li e a i oje
(z .
G ina ec-
kiené
E.,
19
67,
165-170;
Vidugi is
A.,
1970,
255
i
k .).
8.
Uis.
N .
1554
113
ne u ime
paliudy y
pas aby,
kaip
i
kada
p adéjo
nyk i
am
ik i
dialek izmai.
Paga-
liau
labai
pag ei éjes
Snek y
sis emy
i imas
daba
jau
sunkiai
leidZia
susek i
koki
zodziy
nykimo
désninguma,
nus a y i,
kokie
Zodziai
pami s ami
i
dél
ko.
Cia
daug
ka
padé y
issp es i
specialiis
sis eminiai
a miniai
Zodynai.
Jie
leidzia
isigilin i
i
Snek y
sis ema,
ge iau
su ok i
leksikos
di e enciacija.
Toks
smulkus
leksi-
kos
iSnag inéjimas
pa odo
snek y
Zodyno
sudé i,
s ilis ini
zodziy
a ojima
i
konk e-
aus
gy a imo
ypa umus.
Ge as
Si oks
pa yzdys
mums
bi u
lenky
dialek ologo
M.
Kuca os
(1957)
pa eng as
i8samusis
a minis
Zodynas
su
specialiomis
leksikos
g upémis
(pagal
okieciu,
S edu
i
ki y
au y
kalbininky
da bus).
Panagiu
M.
Ku-
ca os
p incipu
pa eng i
zodynai
padeé y
pazZ elg i
j
lie u iy
a mine
leksika
iSsamiai
i
nuodugniai,
nus a y i,
kokie
bii en
dialek izmai
aukiasi
i
apy a os.
M.
Kuca-
os
a minés
leksikos
g upa imas
su
smulkiais
pog upiais
(p zy oda—
p aca
—zycie
izyezne
cz owieka—zycie
umys owe
i
pszychiczne—Zzycie
spoleczne)
[Kucala
M.,
1957,
340]
u i
daug
bend y
b uozy
su
R.
Halligo
i
W. on
Wa bu go
uni e -
saliojo
ideog a inio
zodyno
schema
(ci uojama
pagal
[Ipunyunsi,
1976,
340)
i ,
a-
dinasi,
be
jokiy
abejoniy
gali
padé i
su ok i
i ai iy
kalby
be
kokios
¥nek os,
aigi
i
miusy
a miy
Zodyno
ypa umus
i
esme,
gal
ne
leis y
pama y i
dialek izmy
nykimo
ypa umus.
Tam
eikalingi
dideli
pa engiamieji
da bai,
ben
jau
bend inés
kalbos
ideo-
g a inis
Zodynas,
pagal
ku j
bi y
galima
ski s y i
i
a més
leksika
i
am
ik as
g u-
pes.
Abécéliniai
zodynai
ik
pa eikia
leksinés
medzZiagos
isuma
a
dalj.
Dialek izmus
(leksinius,
da ybinius,
akcen uacinius)
is
a osenos
pap as ai
a-
o
du
okie
ak o iai:
1)
iS
bend inés
kalbos
a einan ys
i
didelj
au o i e a
u in ys
jau
isos
au os
a ojami
e minai;
2)
iSnyks an ios
ealijos,
i ai iis
gy enimo
ei’-
kiniai.
Tai
y a
aksiomos,
Zinomos
isiems
i
isy
au y
kalbininkams,
aki aizd7iai
isi ikinamos
y inéjan
be
kokia
Snek a
a
a me.
Ta minés
leksikos
p iklausymas
nuo
bend inés
kalbos
y a
didziulis,
odél
ge iau
i§silaiko
dialek izmai
ose
Snek ose,
ku iy
isa
kalbiné
sis ema
labai
ski iasi
nuo
bk
i
iSsilaiko
adiciné
apsk i ai
(Siau és
zemaiCiai
k e ingiskiai,
aka iniai
a niskiai,
y y
aukS ai¢iy
pane éZieciy
Snek os).
Tai
odo
i
,,Lie u iy
kalbos
a laso“
I
omo
medzZiaga,
ku
aiSkiai
ma y i,
kad
j ai-
is
leksiniai
dialek izmai
(kilis,
pi ai,
ple,
c ulis
i
k .)
(plg.
Vi kauskas
V.,
1966,
155—168)
ge ai
iSlike
aka y
Zemai¢iuose.
Apsk i ai
i8silaiko
neblogai
y
eiSkiniu,
daik y,
biseny
pa adinimai,
ku iy
bend iné
kalba
a ba
ne u i,
a ba
jie
biidingi
a-
dicinei
bui ies
aplinkai
—
j ai iis
algiai:
pa a mdasas
,,mi kalas“,
pu a
,,kukuliené“
kas injs,
spi gi is
,,spi gin os
kanapés“,
Slizikai
,, oks
kiéiy
algis“
(no s
Saa as
»lapiené“
jau
be eik
isai
uzmi S as
Zodis
DinZ
366;
iS
a osenos
aukiasi
meisd
smésa“,
kiaiisis
,,kiauSinis“
—
Sis
pas a asis
Zodis
nyks a
i
dél
ki y
sume imu:
kai
maSinoje
{
u gy
aziuojan i
senu é
susuko
nespd-uske ies
|
d-uke ies
|
kai .§us
su-
a
iski's e,
kilo
dideli
juokai
—
okia
senu é
ki a
ka a
bijos
aip
saky i
i
no omis
neno omis
s e sis
bend inés
kalbos
ZodZio,
no s
da
daugelis
a oja
o mas
kiau-
Syné
,,kiauSiniené“,
kiaaSpi kis
.kiauSiniy
pi kéjas“,
kiausini kas
,, aip
pa “,
kiais-
ge is,
-é
,,kas
ge ia
kiauSinius“,
plg.
DinZ
134).
Tebé a
gy i
ligu
pa adinimai:
blu-
sinés
|
blusiniai
,, ymai“,
k udpas
,,di e i as“,
dieglia?
,, okia
a kliy
liga“,
ge s ék-
lis
,,ga gimas
k i inéje“,
/anduonis
|
landuéné
,,ap aka
(Pana i ium)“,
liepélé
,, oks
pilinys
apie
naga“,
pd auga_,, o is“,
sin is
,,as ma“,
pu minys
,, inimas“,
slégos
,Sloga“,
shiog is
,,slogu is“,
ilkis
,,ka a ak a“
(be
y a
i
nyks anéiy
a
ne
iSnykusiu:
ZibinkSciai
,, okia
aiky
liga,
kiauly és“,
ka@dugas
,, aukuliai“,
kaskis
ssnieZai“)
i
k .
Bend inés
kalbos
pa adinimai
daznai
Snek y
a s o ams
y a
nesup an ami,
medi-
cina,
kulina ija
uos
dalykus
isai
ki aip
adina,
odél
j aka
y a
menkesné,
no s y a
i
ki imo
a ejy.
Zinoma,
siuo
a eju
ka ais
lemia
S§nek oje
egzis uojanciy
sinonimy
eilés
as
Zodis,
ku is
i$
esmés
su ampa
su
bend ine
kalba.
P z.,
nuo
seno
ose
snek ose
bu o
sakoma
kaskis,
su.skis
i
ni*Zas,
ZibinikS e:
|
Zibi-nks é:
i
Kaul kes
|
Raulé.kes.
Sios
sinonimy
eilés
o mos,
pa em os
bend inés
kalbos Zodziy
niéZas
i
kiaulp es,
daba
jsigaléjo
isuo inai,
o
ki os
a ojamos
ik
senosios
ka os
a
dazniau
pasi ai-
114
ko
palyginimuose:
p isikabina
ka‘p
kaskis
K 8,
nanuwsek a a'u
ka@:p
nu
sd.ske
P n
i
pan.
Emus
nag iné i
y y
a ni8kiu
(Siau és
y y
Zemai iy
dinininky)
Snek y
leksika
pagal
R.
Halligo
i
W.
on
Wa bugo
uni e saliaja
leksikos
schema,
¢ia
no ima
pa-
z elg i
ik
j
kelis
okius
posky ius:
,,Visa os“
dalj
,,Dangaus
i
dangaus
kinai*
su
Sakomis
,,Dangus
i
dangaus
kiinai“
i
,,O as
i
éjai*
bei
,,Zmogaus“
posky ius
,,Kiino
dalys“
i
,,Zmogaus
(gy enimo)
apibiidinimas
apsk i ai“
(iS
sky iaus
»»Zmogus
kaip
gy a bi ybé“).
No s
,,dangus
i
dangaus
kiiny“
emos
dialek izmai
né a
labai
j ai iis,
be
jie
ga-
na
ge ai
issilaike
adicinéje
Snek oje:
sie inis
,,sie ynas“,
g igo
d ai
,,g iZulo
a ai“,
aiis os
Z aizdé
,,aus iné“,
Z aizdés
,,z aigzdés“.
Jaunoji
ka a
jy
nebepe ima,
a -
oja
daugiau
bend inés
kalbos
o mas,
no s
ménulio
aziy
a dus
pilnija
,
pilna is“,
a pijos
,,laikas
a p
seno
i
jauno
ménulio“,
déléius
,,deléia“
a oja
bemaz
isi.
Gana
s y uoja
a mos e os
eiSkiniy
a dai-dialek izmai.
Vieni
a ojami
daugumos
(dud a,
b ékima,
,,p ie ema“,
b éks i
,, em i“,
d abna
,,8lapd iba“,
g aus inis
,,pe -
kinas“,
pié éjis
,,pie u
éjas“,
pas dis é,
ésulas
,, iesulas“,
Zdibas
|
Zéibas
,,Zai-
bas“),
ki i
p adeda
j ai uo i
(gyd a
i
pagadd,
o a pks é
i
ai é yks é
|
ai o yks e),
e i
pamaZu
pami S ami
(duja,
,,smulkus
lie us“,
duj6 i
,,smulkiai
ly i*,
gaid y ies
,gied y is*,
apyzléja,
Zléja
,,p ie ema“).
Gana
ge ai
laikosi
j ai is
dialek izmai,
p iklausan ys
pagal
Sia
leksikos
klasi i-
kacija
posky iui
,,Zmogaus
kino
dalys*.
No s
gia
medicinos
da buo ojai
ypaé
gali
pa eik i
Snek a
pagal
daba ine
iSaugusia
medicinos
apsauga,
be
sa i as
Zmogaus
ki-
no
daliy
i a dijimas
neiSeina
i§
apy a os.
Pa yzdZiui,
kaip
jau
daznai
mediky
y a
sakomi
pa adinimai
Za nd,
sk a dis,
smilkin s,
be sa i
zodziai
g obas,
pil ii kas,
plénimas
|
plényma
i ai
iSlieka,
ka ais
ik
pasakoma
sk andis,
smilkys
(2)
i
kaip
kaimo
Zmonéms
naujas
o ganas
ak/dji
Zd na
(pakeis as
ki éia imas).
T i ai,ne
jau-
nesniuju
y a
a ojami
Zodziai
bale
,, iena
uzZpakalio
pusé“,
ciu nis
,, ieSas“,
dugno-
lis
,,s o oji
Za na“,
mdmiiné
,.momuo“,
nuga kaulis
,,s ubu as“,
smagenés
|
smage-
nys
,,smegenys“,
kulkS inas
,,kojos
kaulelis“,
k duklas
,,3onkaulis“,
s dibulas
» ankos
kaulas“,
wds ai
,,iisai“,
iSlaikomas
ki as
ki ia imas:
ge klé,
ge kle,
subiné,
pakeis as
kamienas:
déina
,,delnas“,
ndsé
,,
nosis“,
ki8é
,,kul8is“’.
Ypaé
populia is,
ne
mies-
eliy
i
mies y
in e dialek o
a s o y
a ojami
aizdingi,
humo is iski
gal os,
bu nos,
akiu,
ge klés,
kauly,
lipy
pa adinimai:
k dmé
,,gal a“,
mi zé,
pu alaké,
iuké
,,bu na,
eidas“,
eizdlai
,akys“,
gama iné
,,ge klé“,
épslos,
zdb ai,
Zidplos
,, ie os
apie
lipas“,
pi kaulis,
pyskaulis
.,s ambieji
kaulai“,
s ibynas,
s ibynkaulis
,,blauzdos
kaulai*.
Siek
iek
,,aplyginamos“
one inés
ypa ybés:
ginsla
keiciama
gy'sla,
ninkS is
(apie
Pa andene)
—
npksdiu
(1),
skinsg ébis
—
skysg obi ,
pasi enkamas
bend inés
kalbos
kamienas:
ausé
—
ausis
i
k .
Ge ai
iSlaikoma
didesné
dalis
7mogu
apibiidinanéiy,
ypa
aizdinguju
dialek iz-
my.
Jy
daug
da
a oja
ne
in e dialek o
(Ku Sénai,
Uz en is)
a s o ai:
badd isa
,
sku dzius“,
bébis,
-é
,,k ailys“,
blé byné
,,plepys“,
e pyneé
,,kas
cypauja,
k izena“,
é gla
,,juokda ys“,
gag is
,,s o zie is“,
ga gd as
,,kas
landus“,
gi maksljs,
-é
,,pa-
gy iinas“,
g ibisas,
-é,
k iscas,
-é
,, agilis“,
ispépa,
iS izZa
,,
ne ykélis“,
knépsé
,,ne ikusi
mo e is“,
/éde ga,
lé a
,,begédis,
ne ala“,
mau i as
,,kas
daug
algo“,
li is,
-é
,kas
umpu
koju“,
mieg iig is,
-é
,,miegalius“,
migulis,
S ulis
,,kas
ne im ai
elgia-
si‘,
palizékas,
-é
,,palaiziinas“,
smii glaiza,
sna glaéda
,, aikézas“,
sndpa
,,zioplys™,
s ypla
,,labai
iSauges
Zmogus,
s um iwas,
Sliauz ikas
|
SliauS i as
,,kas
di ba
isus
da bus“,
Sa ija
,,pa8élusi
mo e is*,
Sa dlka
,, alka a“,
Sk abalas
,,sudziii es
senas
zmogus“,
epé na
,,kas
i8
lé o
kalba“,
e liiizas
,,d uckis“,
uZmi Soklis,
-é
,,kas
iska
uzmi s a“,
éb a
,,zioplys“,
Zlebé na
,,kas
neno omis
algo“
i
daug
ki y.
No as
kal-
7
S y a es
Sio
ZodZio
kamienas
jau
K.
Donelaiéio
laikais
(@ .
Donelai is
K.,
1977,
174;
plg.
Kabel-
ka
J.,
1964,
120).
Apie
i-kam.
pe éjima
j
é-kamiena
Z .
Zinke i ius
Z.,
1966,
224—225.
8%
115

bé i
aizdingai,
jgelianciai,
ma y ,
neleidZia
uzZmi S i
Siu
leksiniy
dialek izmy,
no s
ienas
ki as
jau
e ai
a ojamas,
p z.,
/nibis,
-é
,,zioplys“,
pluduagis,
-é
»
paleis u is,
palaidinas“,
kei¢iama
one ika:
malagis,
-é
—
melagis.
Panaii
padé is
y a
daugelyje
ki y
seman iniy
g upiy.
No s
kai
ku
senieji
dialek iz-
mai
i
laikosi,
be
bend inés
kalbos
po eikis
y a
didelis:
nemaza
sinonimy
iSeina
i§
a osenos,
zodziu
da yba,
nedésninga
one ika
pakei iama
bend inés
kalbos
a i-
ikmenimis.
Ypa¢
labai
g ei ai
nyks a
senyjy
ikéjimy
ZodZiai
(gabija
,,$ en oji
ug-
nis“,
indé é
,,pik oji
d asia
i
k .),
bu usiy
ama y,
j ai iy
j ankiy,
daik y
pa adini-
mai,
Zinomi
daba
ik
paciy
senyjy
a
jau
i
isai
nebe a ojami.
Taigi
dialek izmy
egzis a imas
p iklauso
nuo
daugelio
ak o iy:
kul ii os
kilimo,
bend inés
kalbos
jsigaléjimo
j ai iose
gy enimo
s i yse,
idiniy
Snek os
a
a més
p o-
cesy
a
po eikiy.
Ypa
s a bi
i
mokslui
bi inai
su egis uo ina
pasy ioji
a miné
leksika,
ku i,
spa ciai
nykdama
su
iSmi S andia
senaja
miisy
kaimo
ka a,
da
i8lieka
eksp esy iai,
pe kel inémis
eik8mémis
pa a o a.
S ai,
pa yzdZiui,
Siose
ap asomo-
siose
Snek ose
iSnyko
Zemai iSkasis
eiksmaZodis
kdi é i
,, iipé i*,
be
im a
daik a-
a di8kai
a o i
iena
jo
o ma
sus aba éjusiame
pasakyme
kas
ne
kai é
,,bepigu“
(kas
ne
ka@i i
i nd:
bioba’
gi: én i
K 8
DinZ
118°).
Nu iikus
y8iams
su
bu usiu
eiksmazodziu,
a si anda
isai
nesup an amy
o mu:
kas
ne
kéi a
|
ka
mio i:na
ai.kus
p i éiz
DiinZ
118.
Zodis
débs é
,,suplyses,
iSdundéjes
d abuzis“
daba
nyks-
a, 0
S ai
a si anda
daZnesnis
aizdingas
pasakymas
diops i
sénis
,, isiskas
paliegélis“.
Ne
baznycia
y a
a sisakiusi
j edyby
apeigy
i
e mino,
o
pi ma
ka a
ku
a éjusis
leng ai
pasako:
pé‘ ma
ka a
|
ce
mg.na
i- edi-bas
Pyn,
ée
mina
i- edi:bas
|
ésk
pa
uji. a
p si
K 8.
Rodos,
b uzo
niekas
nebemusa,
ak iskai
nebé a
okio
Zaidimo
i
azeologizmo,
o
S ai
kaip
apie
paleis u a ima
uZeina
kalba,
daznai
sakoma
masa
b iza
su
bledi-nums
i
nég azé:
susi ga
K 8
(U ku ény
k.),
dd
é-pSlas
pi'nini
as
|
puo
k i mus
b iza
mes
K s
(Akminaiéiy
k.).
Ripkos
i gi
niekas
nebemuSa,
be
paly-
ginima
miosi
ka‘p
ipkas
keini's
,,uzknebusi“
galima
da
iSgi s i.
Kai
ku ie
Zod7iai
ik
i
iSlieka
palyginimuose,
p ieZodziuose:
nelika
niéka
ne
spaga
,,né
upucio“
(o
L.
I inskiui
ai
bu o
bend inis
daik a a dis,
eigkes
,,laSa“),
do
ka&p
i ne
|
ka-p
saula@b uolé:
Pyn
(DiinZ
315)
i
k .
Seniau
sakyda o
lie u iskus
ZodzZius
me g aikis
»nesan uokinis
aikas“,
kalinjs
,,kaléjimas“,
skd da,
mislius
|
misins
,, okie
ja ai“,
d ilinkes
,,an klodés
an alkis“,
0
daba
daZniausiai
benka as,
u ma
(dainai
kei-
Giama
kaléjimu),
bléka,
mieSanas,
cikélas.
Cia
i
bend iné
kalba
nieko
nepada o.
Dialek izmy
unkciona imas,
nykimas
daba inése
Snek ose
ne u i
ySkesniu
désniy.
Cia
daug
lemia
isuomeninis
i
kul i inis
au os
gy enimas,
pa ios
Snek os
sis ema
(kon ak uojan¢iy
su
a imesnémis
bend inei
kalbai
Snek omis
mazesnés
ski -
ybés
nyks a
da gi
g ei¢iau),
pagaliau
kalban iyjy
a miskai
po eikiai
(eksp esiné
leksika
iSlieka
ilgiau).
Viena
ik
ai8ku,
j
a mine
leksika
daba
u i
bi i
a k eip os
i-
sy
miusy,
kalbininky,
akys,
ji
u i
bi i
spa iais
empais
uz asinéjama.
Li e a i a
Biiga
K.
Ais iski
s udijai.
Pe e bu gas,
1908.
Donelai is
K.
RaS ai.
V.,
1977.
G inayeckiené
E.
Lie u iu
li e a i inés
kalbos
i
a miu
sa eika.
—
Kn.:
Lie u iy
kalba
a ybiniais
me ais.
V.,
1967.
G inayeckis
V.
Zemaiciu
mies y
in e dialek y
one inés
ypa ybés.
—
Lie u os
TSR
Mokslu
Akade-
mijos
da bai.
Se ija
A,
1974,
.
1
(46).
Jonai y é
A.
Ta miy
sa eikos
i
ni eliacijos
eiSkiniai
Siau és
aka y
aukS ai¢iy
Snek ose.
—
Kn.:
Lie u iu
kalba
a ybiniais
me ais.
V.,
1967.
Kabelka
J.
K is ijono
Donelai io
aS y
leksika.
V.,
1964.
Kucala
M.
Po éwnawezy
s ownik
zech
wsi
Ma opolskich.
W oclaw,
1957.
*
Paulausko
J.
(1977,
117)
pada y a
eiksmazodzio
o ma:
kas
ne
kai éja,
be
ai
jau
iS e imas
j
bend ine
kalba,
o
ne
anspona imas:
kai éja
Snek oje
skambé u
*kd.i ie.
116
Paulauskas
J.
Lie u iu
kalbos
azeologijos
Zodynas.
K.,
1977.
Vidugi is
A.
Daina os
Salies
zmoniy
a mé.
—
Kn.:
Me kiné.
V.,
1970.
Vidugi is
A.
Ge é iu
a més
leksiniai
dialek izmai.
—
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai.
Se ija
A,
1974,
.
1(41).
eee
y
Apie
kai
ku iu
Zemai iSkiy
zodziy
a ojima.
—
Lie u iy
kalbo y os
Klausimai.
V.,
ee
Vi kauskas
V.
Pas abos
dél
Zemai és
aS u
kalbos.
—
Kn.:
Zemai é.
V.,
1972.
Mie
ym
V.
Snek u
g upés
Zodyno
suda ymo
p incipai.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1972,
.
13,
Vi kauskas
V.
Zodyno
u ai
Zemélapiuose
( ec.)
—
Kul i os
ba ai.
V.,
1977,
N .
12.
Zinke i ius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
V.,
1966.
Henokynanii
A.
Tl.
Ban o-caapaucKue
a3biKopbie
caa3H.
—
Kues,
1976.
Mpwuyunbl
onucanua
a3pIKoB
Mupa.
M.,
1976.
®uaun
©.
Tl.
[Ipoex
,,Cuosapa
pycckux
HapogHe x
opopos“.
—
M.—JI.,
1961.
uaun
®,
Tl.
C opapp
pycckux
Hapogueix
opopos.
JI.,
1965,
4.
1.
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
Lie u iu
kalbos
i
li e a i os
ins i u as
BJIMAHHE
COWMAJIbHBIX
®AKTOPOB
HA
AMAJIEKTHY!O
JIEKCHKY
Pes ome
B
wac osmee
BpeMA
JIMTOBCKHe
HapoOgHBIe
oBopbI
OpicTpo
HUBeaMpyioTca.
YcKopeHHbiMu
TeMMaMH
H3
yNOTpeOJeHHA
BbIXOMAT
JeKCHYeCKHe,
CeMaHTHYeCKHe
HM
Apy e
AHa1eKTH3MBbI.
OcHoBHbie
NpHuHHLI
STOTO
Mmpo ecca:
a)
HaIIEIB
B
FOBOPBI
COB
AHTepaTypHO O
A3bIKa;
6)
OTMH-
panne
peal,
aBsennii.
Kak
noKasbipae
1eKcHueckHi
MaTepHas
2KeMaliTcKHX oBopoB
(OKpecT-
noc u
Kypmienaii,
Yoxsau uc,
[lapan ane,
Bugcoguc),
OTHOCHTeTbHO
XOpOWIO
COXpaHAlOTCA
B
3THX
TOBOPaX
Ha3BaHHA
CHemudHyecKHX
MpeAMeTOB,
ABJeHHM,
SKCIPeCCHBHAA
JeKCHKa,
YaCTO
yno peOisemaa
Jake
Mpeac asnTe amn
uHTepquaseK a
( .
Kypuewa ,
.
Yxeau i c).