SOCIALINES
LINGVISTIKOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XIX
(1979)
Vida
SIMONAITYTE
SOCIALINIAI
VEIKSNIAI
IR
ZODZIU
DARYBA
Sa oka
,,kalbos
aida“
—
labai
sudé inga,
nes
kalbiniu
pasikei imy
p igim is
d ilypé.
I§
ienos
pusés,
kalba
kin a
pagal
sa o
idinius désnius,
.
y.
pagal
pa ios
kalbos
idines
galimybes
keis is
iena
a
ki a
k yp imi,
i8
an os
pusés,
ne
isi
kal-
bos
pasikei imai
pagal
idinius
désnius
ealizuojami.
Ju
ealiza ima
lemia
socia-
liniai
ak o iai,
nes,
pasak
J.
DeSe ije o
(1977,
8),
.,kalba
—
sa o iSkas
isuomenés
aidos
ba ome as.
Daba inéje
kalboje
kaip
eid odyje
a sispindi
jos
a o oju
so-
cialinis
gy enimas“.
IS
kalbos
suda omyjy
elemen y
jud iausia
y a
leksika.
Kiek ienoje
epochoje
suak y éja
a
leksikos
dalis,
ku i
labiausiai
susijusi
su
ak ualiais
isuomenés
gy eni-
mo
eiSkiniais.
Visa,
kas
nauja
misy
gy enime,
jkiinijama
Zodyje.
Zodyno
paki imai
—
ai
na ii alus
kalbos
aidos
eiSkinys.
Kalbos
leksiné
sudé-
is,
iesiogiai
a spindédama
isuomenés
gy enima,
plé ojasi,
kin a
—
a si anda
nau-
ju
Zodziu,
seni
zodziai
igauna
naujas
eikSmes,
dalis
Zodziu
pasi aukia
ji
pasy ia
a sa ga.
Zodyno
ki imo
in ensy umas
p iklauso
nuo
is o inés
epochos
i
y a
susijes
su
liaudies
gy enimo
pasikei imais,
nes
,,kalba
a spindi,
j i ina
i
egis uoja
isus
zmonijos
ma e ialinés
i
d asinés
kul i os
pasikei imus*
[Kammapu
M.
J1.,
1964,
89].
Lie u iy
kalbos
leksika
ypaé
paki o
a ybinés
san a kos
me ais,
nes
suin ensy-
éjes
gy enimas,
g ei esné
ekonomikos,
p amonés,
echnikos,
mokslo,
meno
aida
da o
in ensy esnji
i
nominacijos
p ocesa.
Zodyno
paki imai
pap as ai
yks a
d iem
k yp imis:
papildan
ji
naujais
Zo-
diiais
i
i8nyks an
i§
jo
a ski iems
ZodzZiams
i
Zodziy
g upéms.
Zodyno
papildymas,
ypaé
e oliucinio
isuomenés
pe a kymo,
mokslo
i
meno
pakilimo
laiko a piu,
yks a
in ensy iau,
negu
iSnyks a
i§
jo
a ski i
zodziai
i
zodziy
g upés.
Pag indiné
leksikos
aidos
k yp is
a ybiniais
me ais
—
ai
nauju
Zodziy
a si adimas.
O
s a -
biausias
kiek ienos
kalbos,
aip pa
i
lie u iu
kalbos,
leksikos
papildymo
Sal inis
y a
jos
idiniai
esu sai,
ypa
Zodziy da yba.
Naujas
isuomeninis
gy enimas
u i
j akos
ne
ik
leksikai,
be
i
zodZiy da ybai,
nes
Zodziy
da yba
susijusi
su
kalbos
Zodynu,
su
jos
leksika.
I.
P o éenka
(1975,
294,295)
eigia,
kad
,,Zodziu
da ybos
ySys
su
leksika
pasi ei$kia
ypaé
uo,
kad
Zo-
dziy
da yboje
iesiogiai
i
be a piSkai
a sispindi
isi
ie
pas o is
pasikei imai,
ku ie
yks a kalbos
leksikoje
dél
isuomeninio
gy enimo
paki imu“.
Ypa¢
dideli
po eiki
Zodziy
da ybai
u i
kalbos
Zodyno
papildymas.
Kaip
ik
s ebédami
§j
p ocesa,
ma-
ome, kokia
sudé inga
i
j ai iapusiSka
y a
leksiniy
i
ZodZiy
da ybos
eiSkiniu
sa ei-
ka,
nes
né
ienas
a iksas
neegzis uoja
be
ZodZio.
Vadinasi,
be
ku is
Zodziy
da ybos
p ocesas
susijes
su
paki imais
leksikoje.
Zodziy da yba
ne
mazZiau
susijusi
i
su
g a-
ma ika.
ZodZiy
da ybos
ySys
su
g ama ika
pi miausia
pasi eiSkia
uo,
kad
naujai
suda y i
ZodZiai
jsi i ina
kalboje
jau
egzis uojancios
g ama inés
ka ego ijos
pa ida-
lu
(daik a a dziu,
bid a dZiu,
eiksmazZodziu,
p ie eiksmiu
i
.
.).
Sudé ingas
i
i ai us
ZodZiy
da ybos
ySys
su
leksika,
i8
ienos
pusés,
i
g ama ika
—
i§
ki os,
nulemia
a
Zodziy
da ybos
biidy i ai o e,
ku i
biidinga
lie u iy
li e a ii inei
kalbai
pe
isa
jos
aidos
laiko a pi.
101
Zodziy
da yba
kin a
pagal
sa o
idinius
désnius,
socialiniy
ak o iy
eikiama.
Zodiziy
da ybos
ipai
ealizuojami
ik ai
Zodziais,
o
Zodziai
—
ai
pa adinimai.
Jei
kolek y ui
neiSkyla
kokiy
no s
pa adinimy
po eikio,
ai
nesuda oma
i
nauju
Zodziy,
neak y izuojami
senieji,
neska inami
nauji
da ybos
ipai.
Socialini
po eiki
Zodziu
da ybos
p iemoniy
p oduk y umui
odo
kai
ku iy
de i aciniy
eik8miy
ak y iza-
cija.
Pa yzdZiui,
a ybiniais
me ais,
ys an is
gamybai,
p amonei,
a si ado
daug
nauju
p o esijy,
gamybos
p iemoniy,
j ankiy.
Kalba
gauna
,, isuomenés
uZsakyma“
su-
ku i
Zodziy,
eiSkianciy
as
Zmoniy
p o esijas,
eiksmo
j ankiy
a
ki okius
pa adi-
nimus.
P o esijy
pa adinimai
lie u iy
kalboje
dazniausiai
suda omi
su
p iesaga
-ininkas,
-é,
p z.:
apa a ininkas,
-é
T
1975
46,
bui ininkas,
-é
TM
1974
11
16,
kombai-
nininkas,
-6
DLKZ
323,
linininkas,
-é
T
1975
13,
silosininkas,
-é
T
1974
260,
iko a-
Zininkas,
-é
T
1975
32;
i ankiy,
gamybos
p iemoniy
pa adinimai
—
su
p iesagomis
- u as,
-iklis,
-eklis,
p z.:
ba s y u as
( a8y)
T
1975
47,
daugin u as
DLKZ
109,
g ei in u as
(kibe ne inis)
MNV
3
15,
kupe uo uyas
(Siaudy)
ZUTZ
275,
pu ks u as
(mo o inis)
VN
1974
265,
upin u as
LRKZ
802;
kéliklis
SA
1973
7
32,
k a iklis
(kuliamosios)
ZOTZ
276,
me iklis
(Siaudy)
ZUTZ
276,
iesiklis
DLKZ
848,
i iklis
(clek inis)
KKul
24
29,
uZme eklis
LRKZ
819,
Zymeklis
T
1974
280.
Vadinasi,
a y-
biniais
me ais
suak y éjo
zodziy
da yba
su
Siomis
p iesagomis.
Tam
ik u
laiko a -
piu
gali
nebi i salygy
a siskleis i
ienoms
a
ki oms
kalbos
idinés
aidos
endenci-
joms.
,,Pa adinimai,
ne eikalingi
ienoje
epochoje,
ampa
bi inais
ki oje.
Todél
i
zodziu
da ybos
ipas,
anks¢iau
daugiau
a
maZiau
pasy us,
gali
suak y é i
élesnéje
epochoje*
[Tlanos
M.
B.,
1968,
170,
171].
A ba
am
ik i
ZodZiy
da ybos
ipai
ampa
nep oduk y is
odél,
kad
pasida o
neak ualis
a i inkami
ik o és
eiskiniy
pa adi-
nimai.
[ ai iais
is o iniais
laiko a piais
a ski y
da ybiniu
ipy
p oduk y umas
y a
ski ingas.
Palankiomis
salygomis
i8 ySkéja
idiniai
kalbos
aidos
p ocesai,
iki
o
laiko
ne
isai
a siskleide
kalboje.
Zodziy
da ybos
sis ema
eikia
isuomeninio
gy-
enimo
pe mainos,
be
ji
pi miausia
y a
susijusi
i
su
kalbos
s uk i iniais
ypa umais.
Pasak
G.
Plo niko os
(1966,
15),
naujo
ZodZio
bi inumas,
pi ma,
y a
susijes
su
isuo-
meniniais
po eikiais,
an a
—
naujas
Zodis
ampa
ik u
kalbos
elemen u,
jeigu
isuo-
mené
p ipazjs a
jo
a ojimo
ikslinguma
i
pag is uma,
i
e¢ia
—
naujas
Zodis
a ojamas
kalboje
ik ai
uo
a eju,
jeigu
da yba
a i inka
isuomeniskai
isigaléju-
sios
Zodziy
da ybos no mas.
Zodziy
da ybos
idinius
désningumus
ypaé
pab ézia
V.
Vinog ado as
(1954,
29),
sakydamas,
kad
,,nauju
Zodziy
da yba
yks a
pagal
uos
modelius,
pagal
uos
zodziy
da ybos
ipus,
ku ie
jau
jsigaléjo
kalboje
a ba
naujai
a si anda
iSsiski ian
naujiems
kamienams
i
a ojan
a iksinius
elemen us,
ys an is
bei
obuléjan
Zodziy
da ybos
sis emai...“
ZodZiy
da ybai
j akos
u i
susi o ma usiy
pas o iy
Zodziy
da ybos
bidy
bei
ipu
ski umai,
jy
sasaja
su
am
ik ais
leksiniais-seman iniais
zodziu
sky iais,
a ski y
ZodZiy
i
jy
o my
sa i umai,
ieno
a
ki o
a ikso
a ba
da ybinio
ipo
p oduk-
y umo
laipsnis.
Jeigu
ak ualios
de i acinés
eiksmés
Zodiiai
gali
bi i
suda omi
pa-
gal
kelis
da ybinius
ipus,
ai
i su
gauna
pap as ai
as,
ku is
y a
p oduk y iausias.
Kaip
pas ebi
I.
P o éenka
(1975,
294,
295),
aiskinan
y
a
ki y
Zodziy
da ybos
bidy
bei
ipy
p oduk y umo
a
nep oduk y umo
p ieZas is,
...
enka
susidu i
ne
su
ko-
kiomis
uniye saliomis
isoms
ZodZiy
Klaséms
bidingomis
ypa ybémis,
o
su
daugelio
mo ologiniy,
one iniy
i
seman iniy
aplinkybiy
bu imu.
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
Zodziy
da ybos
sis emos
paki imus,
i ykusius
a ybi-
niu
laiko a piu,
nulémé
daugelis
a p
sa es
susijusiu
eks aling is iniy
(socialiniy)
i
ling is iniy
p ieZas iy,
padedan iy
a
ukdanéiy
iena
ki ai.
Ta ybiniu
laiko a piu
ypa inga
eik8me
jgyja
oks
eks aling is inis
ak o ius,
kaip
mokslo
i
echnikos
aida
i
su
uo
susijes
mokslinio
s iliaus
i
mokslinés
aidos
suin ensy éjimas.
Tai
u i
eik§més
lie u iu
li e a ii inés
kalbos
e minologizacijai,
ku i
ypaé
biidinga
a ybiniais
me ais
i
susijusi
su
socialinémis
p ieZas imis:
mokslo
i
S ie imo
lygio
kélimu
isuomenés
gy enime,
moksliniy
Ziniy
p opaganda
pe
a-
102
dija,
kina,
ele izija.
[
li e a i ine
kalba
jeina
iS isos
g upés
e miny,
o
e minijoje
pasi ode
nauji
Zodziy
da ybos
ipai,
p asisk e be
(pi miausia
pe
pe iodine
i
p o e-
sing
kalba)
j
li e a ii ine
kalba,
eikia
jos
ZodZiy
da yba.
Be
o,
e minijoje
labiausiai
pas ebima
endencija
specializuo i
ZodZiu
da ybos
p iemones,
o
ai
a siliepia
i
lie-
u iy
li e a ii inés
kalbos
Zodziy
da ybos
p iemoniuy
specializacijai.
Lie u iy
li e a ii inés
kalbos
ZodZiy
da ybos
sis emai
da o
j aka
kalbos
leksinés
sudé ies
aida,
ypa
jos
papildymas
i8
ki y
kalbu
paim ais
ZodZiais,
i8
ku iy
sudé ies
abs ahuojasi
naujos
da ybinés
mo emos.
ZodZiy
da ybos
sis ema
eikia
i
kalbos
s ilis inés
sis emos
paki imai,
aip
pa
li e a i inés
kalbos
sa eika
su
e i o iniais
dialek ais
i
s e imyu
kalby
j aka.
Jauciama
j aka
lie u iy
li e a i inés
kalbos
ZodZiy
da ybai
da o
usy
kalba,
su
ku-
ia
lie u iy
kalbos
kon ak ai
ypaé
sus ip éjo
a ybiniais
me ais.
Daugelis
nauju
Zo-
dziy
j
lie u iy
li e a ii ine
kalba
a ybiniais
me ais
a éjo
i
a eina
pe
usu
kalba,
o
usy
kalba,
pagal
sa o
g ama ine
s uk i g
bidama
gana
a ima
lie u iy
kalbai,
okiu
biidu
j i ina
i
sa o
da ybos
bidus
i
ipus.
Be
o,
usy
kalboje,
kaip
a p au-
inio
bend a imo
kalboje,
pap as ai
anks iau
uz
ki as
kalbas
jsigali
naujos
sa okos,
nauji
e minai.
Kaip
pas ebiJ.
K uopas
i
K.
Gai enis
(1973,
26),
usu
kalba
s imu-
liuoja
i
ak y ina
Zodziy
da yba
lie u iy
kalboje
i
mobilizuoja
idinius
esu sus
bi-
iny
ZodZiy
i
e miny
suda ymui.
Visos
Sios
p ieZas ys
ienus
ZodZiy
da ybinius
ipus
suak y ina,
o
ki us
susilpni-
na.
No s
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
zodziy
da ybos
sis ema
kin a,
be
paki imai,
yks an ys
daba inés
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
Zzodziy
da yboje,
nea do
lie u iu
li e a i inés
kalbos
adiciSkai
susiklos iusiy
no my,
o
ik
plé oja
Zod%iy
da ybos
galimybes.
Juos
galé ume
pa adin i
ik
mik opaki imais
—
eikian¢iu
li e a ii inés
kalbos
no my
paki imais.
Lie u iy
li e a ii inés
kalbos
ZodZiy
da ybos
p iemonés,
galima
saky i,
y a
i8liku-
sios
os
pa ios,
kokios
bu o
i
iki a ybiniu
laiko a piu,
be
daba
y a
suin ensy éje
am
ik i
Zodziy
da ybos
ipai.
Ta ybinés
san a kos
me ais,
kaip
pas ebi
A.
Lybe is
i
K.
Ul ydas
(1958,
83),
,,susiku iama
i
naujy
da ybos
biidy.
Pa yzdziui,
is edama
nemazZa
san umpuy
a ba
adinamyjy
sudu iniy
su auk iniy
ZodzZiy,
suda y u
lig
Siol
ne a o omis
a ba
ben
neak y iomis
p iemonémis,
a ojami
j ai iis
sa y
i
a p au iniy
ZodZiy
junginiai,
ji edami
j
kalba
a p au iniai
a iksai*.
Kai
iskyla
dide-
lis
naujy
zodziy
po eikis,
enka
kai
ku iy
da ybos
bidy
ibas
iSplés i
a
ne
susida y i
kiek
i
naujy zodziy
da ybos
ipy.
Be
naujo
Zodziy
da ybos
bido
a si adimas
—
e as
kalbos
is o ijoje.
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
ZodZiy
da yboje
a ybiniu
laiko a piu
pag indinis
aidmuo
aip
pa
enka
mo ologinei
Zodziy
da ybai.
No s
mo ologinis
lie u iy
kal-
bos
Zodziy
da ybos
biidas
liko
pag indinis,
be
jo
iduje
ji yko
kai
ku iy
paki imu.
Si ie
paki imai
ypaé
susije
su
a ski u
a iksy
(p iesagu
i
p ieSdéliy)
ak y izacija.
Pa s
p oduk y iausias,
lanksCiausias
mo ologinés
zodziy
da ybos
bidas
lie u iy
li e a-
i inéje
kalboje
y a
p iesaginis.
Ypaé
daug
daba
su
p iesagomis
suda oma
daik a-
a dziy
i
bid a dziu.
Ta ybiniais
me ais
daugiausia
suda oma
daik a a dZiy.
Tai
ska ino
i
socialinés
p ieZas ys.
Pas ebima
mokslo,
p amonés,
Zemés
Ukio
milZiniSka
aida.
A si anda
nau-
jos
specialybés,
nauji
mokslai, naujos
echnikos
s i ys.
XX
a.
p adZioje
a si ado
adi-
o echnika,
a ominé
izika,
ke i ajame—SeS ajame
deSim me yje
—
sin e inio
pluos o
chemija.
Pasi odé
okie
pe spek y iis
mokslai,
kaip
in o macijos
eo ija,
kibe ne ika,
bionika
i
k .
Visa
ai
pa eikala o
i
naujy
pa adinimy,
o
daik a a dziai
—
aipa adi-
nimai.
Socialinés
p ieZas ys
i
lémé
Sios
kalbos
dalies
p oduk y uma.
Kaip
i
apsk i-
ai
lie u iy
kalboje,
aip
i
a ybiniais
me ais
daik a a dZiy
,, a pe
Zymiai
daznesni
y a
da iniai
negu
pap as ieji
Zodziai.
Dauguma
y
da iniy
y a
ediniai,
ik
nedidelé
103
dalis
—
sudu iniai
Zodziai.
Dazniausi
y a
p iesagu
ediniai
—
ju
ieny
y a
kele a
ka y
daugiau
negu
isy
likusiy
—
jy
da iniy“
[U bu is
V.,
1970,
210].
Daba
lie u iu
li e a i inéje
kalboje
ypaé
p oduk y i
p iesaginé
da yba
daik a a dziy,
zyminéiy
asmenis
pagal
ju
i ai ias
p o esijas,
specialybes,
uZsiémimus,
ku iy
a si ado
daug
naujy
a ybinés
san a kos
me ais
mechanizuojan
bei
au oma izuojan
gamyba.
Kiek iena
nauja
p o esija
bei
specialybé
eikalauja
i
naujo
pa adinimo,
Ty iné ojai
pazymi,
kad
gamybos
p ocese,
didéjan
maSinu,
i ai iy
p ie aisy,
apa a y
aidmeniui,
p o esijos
bei
specialybés
pa adinamos
pagal
da bo
p iemone,
.
y.
pagal
i ai ias
ma-
Sinas,
apa a us,
gamybos
p ie aisus,
i
sumaZéja
skai ius
p o esiju
bei
specialybiu
pagal
da bo
p oduk a
[Moucees
A.
H1.,
1967,
39—42].
Y a
i
ki a
specialybiy
bei
p o esiju
pa adinimu
endencija.
Techninis
p og esas
sua ina,
da o
panaSias
j ai ias
p o esijas
bei
specialybes,
ku ios
ankséiau
bu o
i-
siskai
ski ingos.
Pa yzdziui,
daba
be eik
nesiski ia
aukinio
ai uo ojo
i
elek o-
ezio
ai uo ojo
da bas.
Taip
pa
né a
bi inybés
a ski ai
pa adin i
Zmoniy,
di ban-
¢iy
su
i ai iais
au oma ais,
p o esijas
bei
specialybes.
Juos
isus
galima
adin i
au-
oma ininkais.
Daba
p iesaginéje
daik a a dziy,
Zymingiu
asmenis
pagal
ju
p o esija,
specialy-
be,
eikla,
uzsiémima,
da yboje
ypaé
p oduk y ios
p iesagos
-ininkas,
-é,
- ojas,
-a.
Su
Siomis
p iesagomis
daik a a dzZiai
suda omi
iek
ig
lie u isky
(a),
iek
i
a p au i-
niy
Zodziy
(b),
p z.:
a)
dujininkas,
-é
T
1974
263,
i ankininkas,
-é
T
1953
41,
pjiiklininkas,
-e
DOVKV
38,
s aklininkas,
-é
T
1974
246,
dailé y ininkas,
-6
VN
1974
285,
meno y ininkas,
-é
MG
1975
5
23;
glais y ojas,
-a
MATZ
232,
kupe uo ojas,
-a
LKZ
VI
925,
spal in o-
as,
-a
MATZ
64;
b)
apa a ininkas,
-é
T
1975
46,
buldoze ininkas,
-é
T
1975
44,
ekska a o ininkas,
-é
SlucUMN
435,
kombainininkas,
-e
DLKZ
323,
anspo ininkas,
-é
K
1975
6
16,
au og eide ininkas,
-é
T
1975
44,
au ok anininkas,
-é
VN
1975
58,
be onuo ojas,
-6
MT
1972
8
37,
Se uo ojas,
-a
LKZK,
s ampuo ojas,
-a
LRKZ
771.
Ta ybiniais
me ais
a si ado
daug
nauju
pla aus
p o ilio
p o esiju
bei
specialybiu,
ku iy
pa adinimai
suda omi
i8
d iejy
ZodZiu,
p z.:
da bininkas,
-é
—
pedagogas,
-é
T
1976
212,
de in ojas,
-a
—
konduk o ius,
-é
1974
251,
de in ojas,
-a
—
paleidéjas,
-a
T
1974
300,
dizelininkas,
-é
—
Sal kal is
T
1975
55,
kasininkas,
-é
—
kon olie ius,
-é
T
1975
47,
ak o ininkas,
-6
—
kombai-
nininkas,
-é
T
1975
49,
ak o ininkas,
-
—
masinis as,
-6
T
1975
49,
Ta ybinés
san a kos
me ais
iSplé é
sa o
eik§me
p iesaga
-ie is,
-é.
Anks iau
Sios
p iesagos
ediniai
eiSké
asmenis
ik
pagal
ju
kilme
a ba
gy enamaja
ie a,
p z.:
ame ikie is,
-é
DLKZ
13,
bi s onie is,
-6
DLKZ
81,
su alkie is,
-6
DLKZ
794,
a su ie is,
-é
I a8k8
170,
ilka iskie is,
-@
DLKZ
939.
Daba
p iesagos
-ie is,
-é
ediniai
jgijo
i
nauja
eikSme:
jie
a ojami
ne
ik
ie-
inei,
be
i
kolek y inei
p iklausomybei
eik& i,
bi en
jie
Zymi
asmenj
pagal
da bo
ie a
a ba
p iklausomybe
kokiam
no s
kolek y ui.
ISaugus
p amonei
Ta yby
Lie u os
mies uose
i
kolek y iniam
zemés
kiui
kai-
me,
a si ado
daug
naujy
gamykly,
ab iku,
kolikiy,
a ybiniy
kiy,
ku iems
su eikia-
mi
nauji
pa adinimai.
I§
ju
suda oma
daug
naujy
ZodzZiy’su
nauja
p iesagos
-ie is,
-é
eikSme.
Daba
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
su
p iesaga
-ie is,
-¢
suda oma
daug
naujy
zodziy,
Zyminciy
asmenis
pagal
j ai iy
koliikiy,
a ybiniy
ukiy
bei
Siaip
i ai iy
akiy
pa adinimus.
Daugeliu
a ejy
mies elio,
kaimo,
.
y.
ie o és,
ku ioje
js eig i
koli-
kiai,
a ybiniai
ikiai
a
Siaip
ikiai,
pa adinimai
pe éjo
i
miné y
kiy
pa adinimus,
i
ada
ie os
gy en ojy
pa adinimo
eikSmé
pe keliama
akio
na iui,
p z.:
adu iskie is,
-é
(Adu iSkio
a ybinis
ikis)
T
1974
282,
a ydie is,
-é
(A ydy
zu ininkys és
ikis)
T
1975
55,
bu imonie is,
-é
(Bu imoniy
kol.)
T
1977
163,
elmi-
ninkie is,
-é
(Elmininky
bandymy
s o ies
ekspe imen inis
kis)
T
1974
266,
ginkinie-
104
is, -é
(Ginkiny
a ybinis
ikis)
RV
1975
163,
g azionie is,
-é
(G aZioniy
eislininkys-
és
a ybinis
ikis)
TM
1974
11
11,
juodpénie is,
-é
(Juodpény
kol.)
LM
1977
159,
iglauzie is,
-é
(Islauzo
Zu ininkys és
kis)
T
1975
61,
e sekie is,
-é
(Ve sekos
a ybi-
nis
ikis)
T
1975
17.
Gamybos
jmoniy
na iai
zymimi
aip
pa
p iesagos
-ie is,
-é
daik a a dZiais,
su-
da omais
i§
ie o iy,
ku iose
Sios
jmonés
js eig os,
pa adinimy,
p z.:
bende ie is,
-é
(Bende y
k akmolo-si upo
gamykla)
T
1974
252,
naujaakmenie is,
-é
(Naujosios
Akmenés
cemen o
gamykla)
T
1974
5,
nauja ilnie is,
-é
(Naujosios
Vil-
nios
s a ybos
apdailos
ma’iny
gamykla)
T
1974
282.
Daba
suda oma
daug
nauju
p iesagos
-ie is,
-é
daik a a dZiy,
ku iy
pag indiniu
Zodziu
eina
salyginiai
(pap as ai
kabu ése
aSomi)
j ai iy
gamybiniy
jmoniy
i
akiy
pa adinimai,
p z.:
;
ap ijie is,
-é(,,Ap ijos“
bandomoji
mechaniné
gamykla)
VN
1975
176,
bal ijie is,
-é
(,,Bal ijos“
lai y
s a ykla)
T
1976
63,
el ie is,
-é
(,,El os“
gamybinio
susi ienijimo
imoné)
T
1978
40,
inka ie is,
-é
(,,.Inka o“
kombina as)
VN
1974
191,
ii ie is,
-é
(,,Ri os*
kondi e ijos
ab ikas)
T
1977
70,
spa ie is,
-é
(,,Spa os“
kojiniy
i
iko-
azo
ab ikas)
T
1974
270,
e ps ie is,
-é
(,,Ve ps o“
ab ikas)
TM
1974
11,
7,
Zalgi-
ie is,
-é
(,,Zalgi io“
s akliy
gamykla)
T
1975
197;
d augie is,
-é
(,,D augo“
kol.)
LM
1975
5,
pazangie is,
-é
(,,Pazangos“
kol.)
T
1975
91,
ienybie is,
-é
(.,Tau y
ie-
nybés*
kol.)
TM
1974
11
11.
Apie
pas a ujy
ediniy
eik inuma
ne
isi
kalbininkai
y a
ieningos
nuomonés,
kai
ku ie
ne
k i ikuoja
[Paulauskiené
A.,
1977,
13—14].
P iesagos
-ie is,
-é
daik a a dZiai
suda omi
i
i8
jzymiy
Zmoniu
a du,
ku ie
jei-
na
j
gamybos
jmoniy
i
j ai iu
ikiy
pa adinimus,
p z.:
dze zinskie is,
-é
(F.
Dze zinskio
s akliy
gamykla)
VN
1975
197,
janonie is,
-é
(J.
Janonio
popie iaus
ab ikas)
T
1976
39,
lichacio ie is,
-é
(J.
Licha io o
au omo-
biliy
gamykla)
VN
1974
265,
zibe ie is,
-é
(P.
Zibe o
Silko
kombina as)
VN
1975
147,
ée niacho skie is,
-é
(I.
Ce niacho skio
kol.)
T
1976
28.
P iesagos
-ie is,
-é
daik a a dziai
suda omi
i
i8
okiy
gamybos
imoniy
sudé iniu
pa adinimy
démeny,
ku iems
a dus
su eikia
siy
imoniy
gaminama
p odukcija,
p z.:
komp eso ie is,
-¢
(Komp eso iy
gamykla)
T
1975
175,
me alie is,
-é
(Me alo
di biniy
gamykla)
T
1975
223.
Suak y éjo
i
apo
p oduk y i
p iesaginé
daik a a dziy,
Zyminéiy
i ai ias
masi-
nas,
p ie aisus,
j engimus
a ba
jy
dalis,
da yba.
Sie
p iesagy
ediniai
pap as ai
adi-
nami
j ankiais.
Gana
p oduk y is
i ankiy
pa adinimai
su
p iesagomis
- u as,
-iklis,
-eklis,
p z.:
ba s y u as
( a8y)
T
1975.47,
d asky u as
(du piy)
KKul
25
71,
gélin u as
DLKZ
167,
kupe uo u as
(Siaudy)
ZOTZ
275,
ku min u as
LRKZ
352,
lie in u as
MTZ
100,
/ys in u as
(hid aulinis)
T
1975
191,
pu ks u as
VN_1974
265,
smulkin u as
(Zo-
lés)
T
1977
125;
kéliklis
SA
1973
7
32,
kibi ks iklis
DLKZ
303,
paisiklis
(kuliamosios
masinos)
DLKZ
483,
iekiklis
DLKZ
848,
i iklis
(elek os)
KKul
24 29;
uzme ek-
lis
LRKZ
819,
e zeklis
DLKZ
930,
Zymeklis
T
1974
280.
Kaip
pas ebi
S.
Keinys
(1975,
19),
,, isy
Sio
bi io
ediniy
da ybos
eikSmé
y a
ienoda,
no s
pa adinamosios
eiksmo
a likimo
p iemonés,
aiSkus
daik as,
né a
ienodo
sudé ingumo™.
IS andama
i
suku iama
daug
sudé ingy
maSiny,
mechanizmu,
ku ie
a licka
du
eiksmus.
Sie
sudé ingy
maSiny
pa adinimai
suda omi
i8
d iejy
Zodziy,
p z.:
k au u as-kupe uo u as
ZUTZ
147,
pu ks u as-dulkin u as
ZOTZ
163,
au u as-
ink u as
MTZ
139,
ink u as-smulkin u as
T
1975
179,
s ip in u as- o muo u as
STTZ
334,
s ip in u as-lygin u as
KeidKS
183,
es u as-pu kS u as
T
1975
173.
Ta ybiniais
me ais
pa s
gy enimas
pa eikala o
daugelio
a dazodiniy
i
eiksma-
Zodiniy
abs ak¢ios
eikSmés
daik a a dziy
ypa ybéms
i
eiksmams
pa adin i.
Be
o,
kalboje
pas ebimas
abs ak éjimo
eiSkinys.
Mokslo
i
echnikos
kalboje
abs ak-
105

ams
enka
labai
didelis
aidmuo.
Abs ak y
gauséjimui
a ybiniu
me y
lie u iy
li e-
a u inéje
kalboje
u i
j akos
i
e minija,
ku ioje
gausu
abs akéios
eik&més
daik-
a a dZiy.
Daba
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
abs akéios
eikSmés
daik a a dziy
da yboje
ypaé
p oduk y ios
p iesagos
-wmas,
-imas,
-ys é.
Su
Siomis
p iesagomis
abs ak ai
suda omi
i
i¥
lie u isky
(a),
i
i
a p au iniy
(b)
Zodziu,
p z.:
a)
a siskai omumas
LKZ
1
424,
k yp ingumas
DLKZ
337,
nesa ik i iskumas
T
1975
31,
se gamumas
T
1977
195,
Spa uoliskumas
DLKZ
728,
s eika ingumas
T
1977
195,
aikingumas
K
1975
5
61,
a ybiskumas
DLKZ
836,
a o ojiskumas
LM
1975
4;
ap andeninimas
MTZ,
16,
g un a imas
MATZ,
24,
lie inimas
T
1975
45,
sandélia imas
T
1974
253,
su a ybinimas
LRKZ
744;
baldininkys é
LM
1975
30,
gélininkys é
ZOTZ
336,
gy ulininkys é
T
1974
263,
linininkys é
ZOTZ
130,
Sunininkys é
PakalnS
20,
eis-
lininkys é
T
1975
7,
é é ininkys é
DLKZ
973;
b)
akademiskumas
KKul
25
14,
a a ingumas
T
1976
179,
elek ingumas
LKZ
I
1949,
izoliuo umas
KKul
13
8,
no a o iskumas
LKZ
VILL
876,
ea aliskumas
LM
1974
49,
eni uo umas
KeidKS
50;
biosocialumas
SA
1974
12
27,
mik oinduk y umas
MNV
63
16;
a es a imas
(p odukcijos)
T
1974
282,
de olia imas
T
1976
204,
p a moné-
Jimas
(gy ulininkys és)
T
1975
154,
supa odéjimas
LM
1975
30,
au o eni a imas
T
1975
34,
elesignaliza imas
MNV
6
7;
dono ys é
T
1975
30,
klubininkys é
LM
1975
8,
Kosmei ys é
MNV
26
20,
muziejininkys é
T
1976
43,
abakininkys é
ZOTZ
295,
Pagauséjo
bid a d iu,
ku ie
daznai
eina
e minologizuo y
junginiy
démenimis.
Daba
ypaé
p oduk y ios
bud a dziu
p iesagos
-inis,
-é,
-iSkas,
-a,
-ingas,
-a.
Daba
pa i
p oduk y iausia
naujyju
bid a dziy
da ybos
p iesaga
y a
-inis,
-é,
su
ku ia
suda omi
biid a djiai
i
ig
lie u iSku(a),
i
i8
a p au iniy
Zodziy
(b)
(daz-
niausiai
daik a a d7iy),
p z.:
a)
gamybinis
pasi a imas
T
1974
270,
geguzinis
Skis
T
1975
88,
kii ybiné
jaunimo
s o ykla
T
1974
253,
pagalbiné
mokykla
TM
1974
11
14,
a ybiné
in eligen ija
LM
1974
44,
koli kinis
kaimas
T
1974
265
;
d isa ai inis
laik aS is
T
1974
270,
iikiskai iné
o ganizacija
DLKZ
874,
idakinis
specializa imas
T
1974
266:
b)
ag onominé
a nyba
T
1975
27,
akus iné
echnika
T
1974
286,
demok a iné
espublika
LKZ
II
401,
ekspe imen iné
izika
T
1974
253,
elek inis
lék u as
MG
1975
3
60,
elek oniné
p amoné
T
1974
249,
indine inis
kompleksas
T
1974
260,
in e na iné
mokykla
SA
1974
10
63,
komunis inis
jaunimas
DLKZ
324,
kosminé
p ie-
plauka
MNV
6
18,
maois iné
ss ijy
pasauliy“
eo ija
T
1977
164,
ake inis
a iklis
T
1974
283,
sociologinis
y imas
T
1974
257,
Se inis
spek aklis
T
1974
257.
Labai
daZni
a ybiniy
me y
lie u iy
li e a i ingje
kalboje
p iesagos
-inis,
-é
su-
du iniai
bid a dziai
su
okiais
sa a ankiskai
ne a ojamais
pi maisiais
a p au i-
niais
komponen ais,
kaip
ae o-,
ag o-,
asbo-,
as o-,
au o-,
a ia-,
bio-,
elek o-,
ene go-,
o o-,
geo-,
hid o-,
mik o-,
adio-, socio-,
ele-,
u bo-,
ib o-
i
k .
Sie
bid a dziai
gali
bi i
iS es i
iS
sudu iniy
daik a a dziy
su
miné ais
pi maisiais
a p au iniais
kompo-
nen ais
a ba
y a
suda y i,
p idéjus
p ie
p iesagos
-inis,
-é
biid a diio
sa a ankiskai
ne a ojama
pi maji
démenj.
Sio
ipo
p iesagos
-inis,
-é
bid a dZiu
an asis
kompo-
nen as
gali
bi i
a p au inis
(a)
a ba
lie u iskas
(b),
p z.:
a)
ae odinaminis
kai imas
T
1975
5,
ae okosminé
medicina
KeidKS
85,
ag obio-
loginé
pozicija
MG
1976
4
35,
ag oekonominis
y imas
ZUTZ
157,
asbocemen inis
amzdis
T
1974
271,
as o izinis
y imas
T
1975
38,
au oelek oniné
emisija
K
Kul
15
17,
au okon olinis
kodas
STTZ
96,
biomedicininis
kons a imas
§
1975
WSi
Ly,
biosocialiné
bii ybé
LM
1974
43,
elek omechaniné
gamykla
VN
1974
265,
elek o-
op inis
k is alas
MG
1976
4
9,
ene gomechaninis
cechas
T
1974
289,
o ocheminis
eikimas
MNV
100
5,
o osin e inis
p oduk y umas
MNY
16
4,
geo echnologiné
sie-
a
VN
1976
263,
hid ogeologinés
salygos
T
1974
268,
hid o echniné
melio acija
MTZ
104,
mik ominia iii iné
elek omechanika
MNV
13
21,
mik oope aciné
skai ia imo
masina
STTZ
129,
adiocheminis
y imas
T
1975
27,
adio ele oninis
ysys
MNV
6
17;
Ssociohumani a inis
zinojimas
SA
1974
12
27,
ele eklaminis
sa ai as is
T
1977
196;
106
b)
ag op amoninis
kompleksas
T
1976
40,
mik oSaudyklinés
s aklés
T
1977
197,
u bos aig inis
lék u as
T
1977
197,
ib osmiginé
sis ema
MK
1976
28.
Daugelis
p iesagos
-inis,
-é
bud a dZiu
a ybiniy
me y
lie u iy
li e a i inéje
kal-
boje
gali
bi i
suda y i
hipos aziniu
bidu
i8
p ielinksniniy
kons ukcijy,
daZniausiai
i§
p ielinksnio
i
daik a a dZio,
lie u iSko
(a)
i
a p au inio
(b).
Sie
biid a dziai
pagal
eik’me
pap as ai
a i inka
as
p ielinksnines
kons ukcijas,
i8
ku iy
suda-
y i,
p z.:
a)
an andeninis
lai as
T
1975
175,
iki a ybiné
san a ka
DLKZ
205,
popamokiné
eikla
K
1975
6
58,
p ies inkiminé
p opaganda
DLKZ
610,
a pkolakinis
lenk ynia-
imas
DLKZ
839,
a pz aigzdinis
zygis
MNV
6
20,
uzmokyklinis
da bas
DLKZ
894,
i sménulinis
pasaulis
TFIA
860,
i smokslinés
zinios
MLFP
10;
b)
ikikapi alis iné
o macija
MLFP
25,
ikimonopolis inis
kapi alizmas
MLFP
94,
p ieScheminé_apsauga
DLKZ
609,
p ieskul i iné
p aei is
G u8S
318,
i sno minis
da bas
ZUTZ
227,
i splaniné
p odukcija
T
1974
263,
a pb igadinis
lenk ynia imas
T
1975
191,
a pka ed inis
y8ys
K
1977
12
27,
uZaudi o iné
eikla
K
1977
12
26,
uzplaninis
jsipa eigojimas
LRKZ
821.
Ta ybiniais
me ais
gana
daug
biid a dZiy
suda oma
i
su
p iesagomis
-iskas,
-a,
-ingas,
-a
iek
i8
lie u isky
(a),
iek
i8
a p au iniy
(6)
zodziu
(dazniausiai
daik a a -
dziy),
p z.:
a)
da bininkiska
p o esija
T_1977
196,
mokslininkiskas
pasi’yen imas
§
1975
12
10,
spa uoliskas
da bas
DLKZ
728,
a ybiikas
elgesys
DLKZ
836,
koliikie iska
anka
T
1961
87,
komjaunuoliska
s a yba
T
1974
252,
Zemdi biska
dinamika
LM
1975
9;
gélingas
gam os
iibas
MG
1976
3
10,
s eika ingas
pusynas
LM
1975
2,
zinybinga
aldymo
Saka
DLKZ
966;
b)
cempioniskas
me as
T
1977
209,
kosmiskas
laikas
ZilinsK
93,
no a o iska
oma-
no
ema
LKZ
VIII
876,
eleg a iska
a askai a
T
1974
279;
elek inga
dalelé
T
1976
167,
planingas
liaudies
kis
T
1977
210,
sis emingas
da bas
DLKZ
700.
Mokslinés
i
echninés
e oliucijos
paZanga,
au y
kon ak ai,
j ai iy
gy enimo
s i-
&iu
in e nacionalizacija
i
kalby
sa eika
suak y ino
i
ediniy
su
a p au iniais
p ies-
déliais
a ba
p ieSdéliy
unkcijas
einandiais
pi maisiais
démenimis
da yba
a ybiniu
me y
lie u iy
li e a i inéje
kalboje,
p z.:
an ihegelininkas
FlCh
98,
an imedziaga
MLPP
54,
kon p opaganda
T
1976
28,
kon susi inkimas
PR,
255,
supe laidininkas
MG
1975
10
30,
supe als ybé
T
1975
47,
ul amaois as
T
1976
117,
ul a e oliucingumas
MLFP
327,
hipe b anduolys
TZZ
313,
hipe ga sas
FTZ,
223,
pseudod ama u gas
LM
1976
39,
pseudok i ika
TFIA
704,
k azielek onas
T
1976
191,
k aziz aigzdé
T
1976
245;
an idialek iné
eo ija
MLFP
93,
an imokslinés
pazii os
SA
1974
10
48,
kon indikuo inas
gydymas
ZukG
57,
supe ga sinis
lék u as
RamuckSSZ
50,
supe galingas
eleskopas
MG
1975
4
42,
ul a-
mode ni
salé
LM
1976
39,
ul aplonas
pji is
MNV
60
9,
hipe geome inis
pasiski s y-
mas
FTZ,
526,
hipe smulki
s uk i a
FTZ
34,
pseudomoksliskas
p asimanymas
LKZK,
pseudono a o iskas
sp endimas
LM
1976
41,
k azipe iodinis
judéjimas
FTZ
279,
k azis aciona iné
s oyé
FTZ,
769.
KSyados
1.
Zod#iu
da ybai
u i
j akos
socialiné
aplinka,
isuomeninis
gy enimas,
ki i
socialiniai
ak o iai.
Socialiniu
ak o iy
po eiki
ZodZiy
da ybiniy
p iemoniy
p oduk-
y umui
odo
kai
ku iy
da ybos
bidy,
de i aciniy
eikSmiu
ak y izacija
i
k .
2.
Jaugiama
i
usy
kalbos
i aka
lie u iy
li e a i inés
kalbos
Zodziy
da ybai.
Daugelis
naujy
Zodziy
lie u iu
li e a i inéje
kalboje
a ybiniais
me ais
suda y a
pa-
gal
analogi’kus
usy
kalbos
ZodZiu
da ybos
biidus
i
ipus.
107
3.
No s
biidingiausias
lie u iu
kalbai
mo ologinis
zodziy
da ybos
biidas
liko
pag indinis,
be
jo
iduje
i yko
kai
ku iy
paki imu.
Si ie
paki imai
ypaé
susije
su
a ski y
a iksy
ak y izacija.
Taip
pa
biidinga
i
a iksu
bei
zodziy
da ybiniy
kamienu
pasisa inimas
i§
s e imy
kalby
pasiskolin y
bei
a p au iniy
Zodziu.
4.
DidZiausias
skai ius
naujy
Zodziu,
a si adusiy
a ybinés
san a kos
me ais,
y a
daik a a dZiai,
ku iy
dauguma
y a
p iesagu
ediniai.
5.
Daba inéje
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje
ypaé
p oduk y ios
os
p iesagos,
su
ku iomis
da omi
daik a a diiai,
zymin ys
asmenis
pagal
p o esija,
specialybe,
uzsiémima,
eikla
bei
palinkima
j
ka
no s
(-ininkas,
-é,
- ojas,
-a
i
k .).
A si anda
daug
naujy
pla aus
p o ilio
p o esiju
bei
specialybiu,
ku iy
pa adinimai
suda omi
i8
d iejy
Zodziu.
6.
Ta ybinés
san a kos
me ais
iSplé é
sa o
eikSme
p iesaga
~ie is,
-é.
Anks iau
Sios
p iesagos
ediniai
ei8ké
asmenis
ik
pagal
ju
kilme
a ba
gy enamaja
ie a.
Da-
ba
p iesagos
-ie is,
-é
ediniai
igijo
i
nauja
eik8me
—
jie
a ojami
ne
ik
ie inei,
be
i
kolek y inei
p iklausomybei
eik& i,
bii en
jie
Zymi
asmens
p iklausyma
da -
bo
ie ai
a ba
kokiam
no s
kolek y ui.
7.
Y ai iems
j ankiams
pa adin i
da oma
daugiau
daik a a dziy
su
p iesagomis
- u as,
-iklis,
-eklis.
Sudé ingy
masiny,
mechanizmu,
ku ie
a lieka
du
eiksmus,
pa-
adinimai
suda omi
i
d ieju
zodziu.
8.
Pagauséjo
abs ak¢ios
eiksmés
daik a a dziu,
ku iy
da yboje
ypaé
p oduk y-
ios
p iesagos
-umas,
-imas,
-ys eé.
9.
Suda oma
daugiau bid a dZiy,
ku ie
daznai
eina
e minologizuo y
junginiy
démenimis.
Bid a dzZiai,
kaip
i
daik a a diiai,
suda omi
i ai iai,
be
dazniausiai
—
su
p iesagomis.
P oduk y ios
P iesagos
y a
-inis,
-é,
-ingas,
-a,
-iSkas,
-a.
18
ju
ypaé
sa o
p oduk y umu
i&siski ia
p iesaga
-inis,
-é.
Dazni
p iesagos
-inis,
-é
bid a dzZiai,
ku ie
suda omi
hipos aziniu
bidu
ig
p ielinksniniy
kons ukcijy.
Labai
populia is
i
sudu iniai
p iesagos
-inis,
-é
biid a dyiai
su
sa a ankiSkai
ne a ojamais
pi mai-
Siais
a p au iniais
komponen ais,
ku ie
pap as ai
iSsiski ia
i§
a p au iniy
zodZiu.
10.
PleGiasi
da ybos
biidu ibos
—
i edami
i
kalba
i
a p au iniai
p ieSdéliai
a ba
p ieSdéliy
unkcijas
einan ys
pi mieji
démenys.
Su umpinimai
Do KV
—
Do ydai is
J.
Ka s os
es uyés,
V.,
1972.
FICh
—
Filoso ijos
is o ijos
ch es oma ija.
XIX
i
XX
amziu
Vaka y
Eu opos
i
Ame ikos
iloso ija,
V.,
1974.
FIZ
—
Fizikos
e miny
Zodynas.
V.,
1971.
FITZ,
—
Fizikos
e miny
Zodynas,
V.,
1973.
G uss
—
G u’as
J.
S i igaila.
V.,
1976.
I askS
—
I aske icius
J.
Sopenas.
V.,
1970.
K
—
Komunis as
(Zu nalas).
KeidKS
—
Keidinas
M.
Kosmoso
Spas uose.
Ve é
Aleksa
O.
V.,
1973.
LKZK
—
Lie u iu
kalbos
Zodyno
ka o eka.
LM-_
—
Li e a i a
i
menas
(laik aS is),
LRKZ
—
Lybe is
A.
Lie u iy— usy
kalby
Zodynas.
V.,
1971.
MATZ
—
AiSkinamasis
medienos
apdi bimo
e miny
Zodynas.
V.,
1971.
MG
—
Mokslas
i
gyyenimas
(Zu nalas),
MK
—
Missy
kalba.
V.,
1976.
MLFP
—
Ma ksis inés-lenininés
iloso ijos
pag indai.
Ve é
Mon imas
J.,
Pagi ys
M.,
Be -
Zinskas
A.,
Sida iené
L.,
B azai é
E.
i
Macai is
J.
V.,
1973.
MNV
—
Mokslo
naujienos
isiems,
MT
—
Mokslas
i
echnika
(Zu nalas),
MTZ
—
Melio acijos
e miny
zodynas.
V.,
1968.
PakalnS
—
Pakalnis
A.
Silpnybé.
V.,
1972.
RamuckSSZ
—
Ramuckis
J.
Su ask
sa o Z aigzde.
V.,
1975.
RV
—
Raudonoji
élia a
(laik as is),
SA
—
S eika os
apsauga
(Zu nalas).
SluckUMN
—
Sluckis
M.
Uos as
mano
—
ne amus.
V.,
1968,
108
STTZ
—
Rusy—lie u iy—angly
kalby
skai¢ia imo
echnikos
e miny
Zodynas.
V.,
1974.
S$
—
S y u ys
(Zu nalas).
TFIA
—
T umpa
iloso ijos
is o ijos
apyb aiza.
Ve imo
edak o iai
Mon imas
J. i
Vazne-
lis
J.
V.,
1964.
™
—
Ta ybiné
mo e is
(Zu nalas).
TZZ
—
Ta p au iniy
ZodZiu
Zodynas.
V.,
1969.
VN
—
Vaka inés
naujienos
(laik aS is).
ZilinskK
—
Zilinskai e
V.
Ka useléje.
V.,
1970.
ZukG
—
Zukauskas
J.,
K ilius
V.
Ginekologija.
V.,
1974
ZOTZ
—
Anskai is
V.,
Kilas
M.
Rusy—lie u iy
kalby
zemés
ikio
e miny
Zodynas.
V.,
1971.
Ki i
su umpinimai
okie,
kaip
a ojami
akademinéje
,,Lie u iy
kalbos
g ama ikoje*.
Pas aba.
Skai menys
odo
laik a8 iu
me us
i
nume ius,
Zu nalu
—
me us,
nume ius
i
pusla-
pius,
ki y leidiniy
oméniski
skai menys
—
omus,
a abiSki
—
puslapius.
Li e a i a
Keinys
S.
P iesaginé
lie u isky
e miny
da yba.
—
Kn.:
Lie u iu
e minologija.
V.,
1975.
Lybe is
A.
i
Ul ydas
K.
Lie u iu
li e a i inés
kalbos
leksikos
p a u éjimas
a ybinés
san a kos.
me ais.
—
Kn.:
Li e a i a
i
kalba.
V.,
1958,
.
3.
Paulauskiené
A.
,,Biblio eky
da bo“
kalba.
—
Misu
kalba,
1977,
N .
4.
U bu is
V.
Daba inés
lie u iu
kalbos
daik a a dziyu
da yba.
Dak .
dise .,
maSin aS is.
WVU
ank-
aS ynas,
1970.
Buno panos
B.
B.
Bonpoc
coppemenxo o
pyccKo o
coBoo6pa3opanlia.
—
PAIL,
M.,
1954,
Ne
2.
Alemepues
FO.
J.
Counanbuaa
anu suc uka.
—
M.,
1977.
Kammapu
M.
Jl,
Saksnioun esbuoe
c oso.
—
B
ku.:
Bonpoce
pa3BuTua
auTepaTypHBIX
A3bIKOB
Hapogzos
CCCP
B
cope ckylo
3noxy
(MaTepHa
Bcecows.
Kond.,
A ma-A a,
20—24
Hos6ps
1962
.).
Anma-A a,
1964.
Kpyonac
H.
P.,
Faipanuc
K.
B.
Tepmunono nueckas
pabo a
u
nog oTosKa
TepMHHO.o Huec-
KHX
CjloBapeli
B
JINToBcKoii
CCP.
—
B
ku.:
Bonpocs!
paspaGoTkH
Hay4HO-TexHHYeCKOl
TepMH-
Hogio uu.
Pu a,
1973.
Mowcees
A.
H.
H3
uc opun
Ha Menopannii
npo beccuu
B
pyccKoM
s3bIKe.
—
B
ku.:
Paspu ue
pyceKo o
s3pika
nocse
Beauxoii
Ox a6ppcxoli
coumasuc uueckoli
pesomounn.
JITY,
1967.
Pycckuii
a3b1k
u
copeTcKoe
o6mecTB0.
CnoBoobpasoBanue
COBpeMeHHO O
pyccKo o
.1MTepaTyp-
Ho o
s3bika.
Tog
pea.
M.
B.
Manoa.
M.,
1968.
Mao Hukosa
T.
H.
Cnopoo6pasosa ebHble
Npolecch!
B
COBPEMeCHHOM
PyCCKOM
A3bIKe
(Ha
MaTe-
puase nep ozuueckoll
ne aTn).
Kang.
gue.
(Mammxonncp).
TBMJI.
Csepaanoscx,
1966.
Lie u os
TSR
Mokslu
Akademijos
Lie u iu
kalbos
i
li e a ii os
ins i u as.
COLLMAJIBHBIE
®AKTOPbI
H
CJIOBOOBPA
30BAHHE
Pesiome
Jlekcuka
1HTOBCKO O
AMTepaTypHO O
A3bIKa
HAXOAHTCH
B
Mpowecce
NOCTOAHHOTO
pa3BuTHa,
M3MeCHEHHA
—
NOABJIAIOTCA
HOBbIC
CJIOBa,
CTapble
ipHo6pe aio
HOBbI€
3HaAYCHHA,
HeEKOTOPad
yaCTb
COB
OTXOAHT
B
naccHBHBIl
ouy,
yno pe6.1enus.
Wu encupuoc s
siekcHyeckux
H3MeHe-
Hii
npesonpexe seTca
HCTOPHYeCKHMH
YCAOBHAMH,
CBA3aHa
C
HHaMHKOli
COlHaIbHOH
JKH3HH
napoga.
JleKcuKa
1HTOBCKO O
JMTepaTypHO O
#3bIKa
OCOGEHHO
MOTOMHHWAaCb
3a
ope
CopeTcKoi
Baac u.
OcHoBHOi
cnoco6
oGo ameHiA
eKCHKH
—
OOpa30BaHHe
HOBbIX
C.10B.
B
KayecTBe
HCTOY-
HHKa
TakO o
OGo alleHis
Kax
A i
#3bIK,
B
TOM
YNCAE
H
MTOBCKHIl,
HCTONb3yeT
CBOH
BHYTpeH-
HHe
pecypcbl,
H
Mpexye
Bce o
c1oBoobpa3z0BaHHe.
MismMenen e
conabHblx
yCJIOBHii
HW
OOMECTBEHHOI
2KH3HM
OKa3bIBAeT
BIUAHHE
He
TOMbKO-
Ha
JI@KCHYeCKHIi
YPOBeHb
A3bIKa,
HO
H
Ha
CAOBOOOpa3z0BaHHe,
C oBoobpasoBaHie,
B
CBOIO
O“epe;b,
CBA3AHO
HE
TOKO
C
JIEKCHYECKOH,
HO
H
C
TpaMMATHYECKOM
CTOPOHO!
ASbIKa.
COKHOCTb
H
pas-
HOOOpashe
B3aHMOCBASEli
Me
LY
C10BOOGpasz0BaTeAbHO!
JeKCHKOIl
H
paMMaTHKOil
XapakTepHBI
AA
BCe O NepHoOAa
pasBuTHA
JIHTOBCKO O
HTepaTypHO O
A3bIKa.
CucTeMa
C.OBOOOpas0BaHia
NOCTOAHHO
MeHACTCA,
COBEPUICHCTBYeTCA,
PACWIHpACT
CBOH
BO3MOXKHOCTH.
B
COBETCKY!O
STlOXy
6o.1ee
TIPOAYKTHBHBIMH
CTaJIH
OTJCJIbHbIC
THITbI
c10p006pasoBaHHis.
TlospeHue
HOBo o
cnoco6a
o6pasoBaHia
coB
—
peAKoe
s3bIKOBOe
siBenHe.
HanpuMep,
B
HacTomIee
BpeMa
oOpasye ca
Hemawio
a66peBua yp,
UAH
Tak
Ha3bIBAeMBIX
C1OX%KHOCOKpaMeHHbIX
c0B.
Ha
c.10Boo6pas0Banue
OKa3bIBalOT BJIMAHHE
COMMANBHbIC
yYCJOBHA,
TIPOLeccal
o6ujecTBeHHOII
2KH3HH,
APy e
CouMaJbHBIe
cpak opsl.
Poh
cneMaabHE x
cbakTOpOB
B
COBOOOpAasOBaHHH,
BbIABJIeEHHH
MPOAYKTUBHOCTH
C.10-
109.