Socialiniai veiksniai ir žodžių daryba

SOCIALINĖS LINGVISTIKOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XIX (1979) Vida SIMONAITYTĖ SOCIALINIAI VEIKSNIAI IR ŽODŽIŲ DARYBA Sąvoka „kalbos raida“ — labai sudėtinga, nes kalbinių pasikeitimų prigimtis dvilypė. Iš vienos pusės, kalba kinta pagal savo vidinius dėsnius, t. y. pagal pačios kalbos vidines galimybes keistis viena ar kita kryptimi, iš antros pusės, ne visi kal- bos pasikeitimai pagal vidinius dėsnius realizuojami. Jų realizavimą lemia socia- liniai faktoriai, nes, pasak J. Dešerijevo (1977, 8), ,.kalba — savotiškas visuomenės raidos barometras. Dabartinėje kalboje kaip veidrodyje atsispindi jos vartotojų so- cialinis gyvenimas“. Iš kalbos sudaromųjų elementų judriausia yra leksika. Kiekvienoje epochoje suaktyvėja ta leksikos dalis, kuri labiausiai susijusi su aktualiais visuomenės gyveni- mo reiškiniais. Visa, kas nauja mūsų gyvenime, įkūnijama žodyje. Žodyno pakitimai — tai natūralus kalbos raidos reiškinys. Kalbos leksinė sudė- tis, tiesiogiai atspindėdama visuomenės gyvenimą, plėtojasi, kinta — atsiranda nau- jų žodžių, seni žodžiai įgauna naujas reikšmes, dalis žodžių pasitraukia į pasyvią atsargą. Žodyno kitimo intensyvumas priklauso nuo istorinės epochos ir yra susijęs su liaudies gyvenimo pasikeitimais, nes ,,kalba atspindi, įtvirtina ir registruoja visus žmonijos materialinės ir dvasinės kultūros pasikeitimus“ [Kamvapu M. JT., 1964, 89]. Lietuvių kalbos leksika ypač pakito tarybinės santvarkos metais, nes suintensy- vėjęs gyvenimas, greitesnė ekonomikos, pramonės, technikos, mokslo, meno raida daro intensyvesnį ir nominacijos procesą. Žodyno pakitimai paprastai vyksta dviem kryptimis: papildant jį naujais žo- džiais ir išnykstant iš jo atskiriems žodžiams ir žodžių grupėms. Žodyno papildymas, ypač revoliucinio visuomenės pertvarkymo, mokslo ir meno pakilimo laikotarpiu, vyksta intensyviau, negu išnyksta iš jo atskiri žodžiai ir žodžių grupės. Pagrindinė leksikos raidos kryptis tarybiniais metais — tai naujų žodžių atsiradimas. O svar- biausias kiekvienos kalbos, taip pat ir lietuvių kalbos, leksikos papildymo šaltinis yra jos vidiniai resursai, ypač žodžių daryba. Naujas visuomeninis gyvenimas turi įtakos ne tik leksikai, bet ir žodžių darybai, nes žodžių daryba susijusi su kalbos žodynu, su jos leksika. I. Protčenka (1975, 294,295) teigia, kad „žodžių darybos ryšys su leksika pasireiškia ypač tuo, kad žo- džių daryboje tiesiogiai ir betarpiškai atsispindi visi tie pastovūs pasikeitimai, kurie vyksta kalbos leksikoje dėl visuomeninio gyvenimo pakitimų“. Ypač didelį poveikį žodžių darybai turi kalbos žodyno papildymas. Kaip tik stebėdami šį procesą, ma- tome, kokia sudėtinga ir įvairiapusiška yra leksinių ir žodžių darybos reiškinių sąvei- ka, nes nė vienas afiksas neegzistuoja be žodžio. Vadinasi, bet kuris žodžių darybos procesas susijęs su pakitimais leksikoje. Žodžių daryba ne mažiau susijusi ir su gra- matika. Žodžių darybos ryšys su gramatika pirmiausia pasireiškia tuo, kad naujai sudaryti žodžiai įsitvirtina kalboje jau egzistuojančios gramatinės kategorijos pavida- lu (daiktavardžiu, būdvardžiu, veiksmažodžiu, prieveiksmiu ir t. t.). Sudėtingas ir įvairus žodžių darybos ryšys su leksika, iš vienos pusės, ir gramatika — iš kitos, nulemia tą žodžių darybos būdų įvairovę, kuri būdinga lietuvių literatūrinei kalbai per visą jos raidos laikotarpį. 101 Žodžių daryba kinta pagal savo vidinius dėsnius, socialinių faktorių veikiama. Žodžių darybos tipai realizuojami tiktai žodžiais, o žodžiai — tai pavadinimai. Jei kolektyvui neiškyla kokių nors pavadinimų poreikio, tai nesudaroma ir naujų Žodžių, neaktyvizuojami senieji, neskatinami nauji darybos tipai. Socialinį poveikį žodžių darybos priemonių produktyvumui rodo kai kurių derivacinių reikšmių aktyviza- cija. Pavyzdžiui, tarybiniais metais, vystantis gamybai, pramonei, atsirado daug naujų profesijų, gamybos priemonių, įrankių. Kalba gauna „visuomenės užsakymą“ su- kurti žodžių, reiškiančių tas žmonių profesijas, veiksmo įrankių ar kitokius pavadi- nimus. Profesijų pavadinimai lietuvių kalboje dažniausiai sudaromi su priesaga -ininkas, -ė, pvz.: aparatininkas, -ė T 1975 46, buitininkas, -ė TM 1974 11 16, kombai- nininkas, -ė DLKŽ 323, linininkas, -ė T 1975 13, silosininkas, -ė T 1974 260, trikota- žininkas, -ė T 1975 32; įrankių, gamybos priemonių pavadinimai — su priesagomis -tuvas, -iklis, -eklis, pvz.: barstytuvas (trąšų) T 1975 47, daugintuvas DLKŽ 109, greitintuvas (kibernetinis) MNV 3 15, kupetuotuvas (šiaudų) ŽŪTŽ 275, purkštuvas (motorinis) VN 1974 265, trupintuvas LRKŽ 802; kėliklis SA 1973 7 32, kratiklis (kuliamosios) ŽŪTŽ 276, metiklis (šiaudų) ŽŪTŽ 276, tiesiklis DLKŽ 848, viriklis (elektrinis) KKult 24 29, užmeteklis LRKŽ 819, žymeklis T 1974 280. Vadinasi, tary- biniais metais suaktyvėjo žodžių daryba su šiomis priesagomis. Tam tikru laikotar- piu gali nebūti sąlygų atsiskleisti vienoms ar kitoms kalbos vidinės raidos tendenci- joms. „Pavadinimai, nereikalingi vienoje epochoje, tampa būtinais kitoje. Todėl ir žodžių darybos tipas, anksčiau daugiau ar mažiau pasyvus, gali suaktyvėti vėlesnėje epochoje“ [TTano M. B., 1968, 170, 171]. Arba tam tikri žodžių darybos tipai tampa neproduktyvūs todėl, kad pasidaro neaktualūs atitinkami tikrovės reiškinių pavadi- nimai. Įvairiais istoriniais laikotarpiais atskirų darybinių tipų produktyvumas yra skirtingas. Palankiomis sąlygomis išryškėja vidiniai kalbos raidos procesai, iki to laiko ne visai atsiskleidę kalboje. Žodžių darybos sistemą veikia visuomeninio gy- venimo permainos, bet ji pirmiausia yra susijusi ir su kalbos struktūriniais ypatumais. Pasak G. Plotnikovos (1966, 15), naujo žodžio būtinumas, pirma, yra susijęs su visuo- meniniais poreikiais, antra — naujas žodis tampa tikru kalbos elementu, jeigu visuo- menė pripažįsta jo vartojimo tikslingumą ir pagrįstumą, ir trečia — naujas žodis vartojamas kalboje tiktai tuo atveju, jeigu daryba atitinka visuomeniškai įsigalėju- sios žodžių darybos normas. Žodžių darybos vidinius dėsningumus ypač pabrėžia V. Vinogradovas (1954, 29), sakydamas, kad „naujų žodžių daryba vyksta pagal tuos modelius, pagal tuos žodžių darybos tipus, kurie jau įsigalėjo kalboje arba naujai atsiranda išsiskiriant naujiems kamienams ir vartojant afiksinius elementus, vystantis bei tobulėjant žodžių darybos sistemai...“ Žodžių darybai įtakos turi susiformavusių pastovių žodžių darybos būdų bei tipų skirtumai, jų sąsaja su tam tikrais leksiniais-semantiniais žodžių skyriais, atskirų žodžių ir jų formų savitumai, vieno ar kito afikso arba darybinio tipo produk- tyvumo laipsnis. Jeigu aktualios derivacinės reikšmės žodžiai gali būti sudaromi pa- gal kelis darybinius tipus, tai viršų gauna paprastai tas, kuris yra produktyviausias. Kaip pastebi I. Protčenka (1975, 294, 295), aiškinant tų ar kitų žodžių darybos būdų bei tipų produktyvumo ar neproduktyvumo priežastis, ... tenka susidurti ne su ko- kiomis universaliomis visoms žodžių klasėms būdingomis ypatybėmis, o su daugelio morfologinių, fonetinių ir semantinių aplinkybių buvimu. Lietuvių literatūrinės kalbos žodžių darybos sistemos pakitimus, įvykusius tarybi- niu laikotarpiu, nulėmė daugelis tarp savęs susijusių ekstralingvistinių (socialinių) ir lingvistinių priežasčių, padedančių ar trukdančių viena kitai. Tarybiniu laikotarpiu ypatingą reikšmę įgyja toks ekstralingvistinis faktorius, kaip mokslo ir technikos raida ir su tuo susijęs mokslinio stiliaus ir mokslinės raidos suintensyvėjimas. Tai turi reikšmės lietuvių literatūrinės kalbos terminologizacijai, kuri ypač būdinga tarybiniais metais ir susijusi su socialinėmis priežastimis: mokslo ir švietimo lygio kėlimu visuomenės gyvenime, mokslinių žinių propaganda per ra- 102 diją, kiną, televiziją. Į literatūrinę kalbą įeina ištisos grupės terminų, o terminijoje pasirodę nauji žodžių darybos tipai, prasiskverbę (pirmiausia per periodinę ir profe- sinę kalbą) į literatūrinę kalbą, veikia jos žodžių darybą. Be to, terminijoje labiausiai pastebima tendencija specializuoti žodžių darybos priemones, o tai atsiliepia ir lie- tuvių literatūrinės kalbos žodžių darybos priemonių specializacijai. Lietuvių literatūrinės kalbos žodžių darybos sistemai daro įtaką kalbos leksinės sudėties raida, ypač jos papildymas iš kitų kalbų paimtais žodžiais, iš kurių sudėties abstrahuojasi naujos darybinės morfemos. Žodžių darybos sistemą veikia ir kalbos stilistinės sistemos pakitimai, taip pat literatūrinės kalbos sąveika su teritoriniais dialektais ir svetimų kalbų įtaka. Jaučiamą įtaką lietuvių literatūrinės kalbos žodžių darybai daro rusų kalba, su ku- ria lietuvių kalbos kontaktai ypač sustiprėjo tarybiniais metais. Daugelis naujų žo- džių į lietuvių literatūrinę kalbą tarybiniais metais atėjo ir ateina per rusų kalbą, o rusų kalba, pagal savo gramatinę struktūrą būdama gana artima lietuvių kalbai, tokiu būdu įtvirtina ir savo darybos būdus ir tipus. Be to, rusų kalboje, kaip tarptau- tinio bendravimo kalboje, paprastai anksčiau už kitas kalbas įsigali naujos sąvokos, nauji terminai. Kaip pastebi J. Kruopasir K. Gaivenis (1973, 26), rusų kalba stimu- liuoja ir aktyvina žodžių darybą lietuvių kalboje ir mobilizuoja vidinius resursus bū- tinų žodžių ir terminų sudarymui. Visos šios priežastys vienus žodžių darybinius tipus suaktyvina, o kitus susilpni- na. Nors lietuvių literatūrinės kalbos žodžių darybos sistema kinta, bet pakitimai, vykstantys dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos žodžių daryboje, neardo lietuvių literatūrinės kalbos tradiciškai susiklosčiusių normų, o tik plėtoja žodžių darybos galimybes. Juos galėtume pavadinti tik mikropakitimais — veikiančių literatūrinės kalbos normų pakitimais. Lietuvių literatūrinės kalbos žodžių darybos priemonės, galima sakyti, yra išliku- sios tos pačios, kokios buvo ir ikitarybiniu laikotarpiu, bet dabar yra suintensyvėję tam tikri žodžių darybos tipai. Tarybinės santvarkos metais, kaip pastebi A. Lyberis ir K. Ulvydas (1958, 83), ,,susikuriama ir naujų darybos būdų. Pavyzdžiui, išvedama nemaža santrumpų arba vadinamųjų sudurtinių sutrauktinių žodžių, sudarytų lig šiol nevartotomis arba bent neaktyviomis priemonėmis, vartojami įvairūs savų ir tarptautinių žodžių junginiai, įvedami į kalbą tarptautiniai afiksai“. Kai iškyla dide- lis naujų žodžių poreikis, tenka kai kurių darybos būdų ribas išplėsti ar net susidaryti kiek ir naujų žodžių darybos tipų. Bet naujo žodžių darybos būdo atsiradimas — retas kalbos istorijoje. Lietuvių literatūrinės kalbos žodžių daryboje tarybiniu laikotarpiu pagrindinis vaidmuo taip pat tenka morfologinei žodžių darybai. Nors morfologinis lietuvių kal- bos žodžių darybos būdas liko pagrindinis, bet jo viduje įvyko kai kurių pakitimų. Šitie pakitimai ypač susiję su atskirų afiksų (priesagų ir priešdėlių) aktyvizacija. Pats produktyviausias, lanksčiausias morfologinės žodžių darybos būdas lietuvių litera- tūrinėje kalboje yra priesaginis. Ypač daug dabar su priesagomis sudaroma daikta- vardžių ir būdvardžių. Tarybiniais metais daugiausia sudaroma daiktavardžių. Tai skatino ir socialinės priežastys. Pastebima mokslo, pramonės, žemės ūkio milžiniška raida. Atsiranda nau- jos specialybės, nauji mokslai, naujos technikos sritys. XX a. pradžioje atsirado radi- otechnika, atominė fizika, ketvirtajame — šeštajame dešimtmetyje — sintetinio pluošto chemija. Pasirodė tokie perspektyvūs mokslai, kaip informacijos teorija, kibernetika, bionika ir kt. Visa tai pareikalavo ir naujų pavadinimų, o daiktavardžiai — tai pavadi- nimai. Socialinės priežastys ir lėmė šios kalbos dalies produktyvumą. Kaip ir apskri- tai lietuvių kalboje, taip ir tarybiniais metais daiktavardžių „tarpe žymiai dažnesni yra dariniai negu paprastieji žodžiai. Dauguma tų darinių yra vediniai, tik nedidelė 103 dalis — sudurtiniai žodžiai. Dažniausi yra priesagų vediniai — jų vienų yra keletą kartų daugiau negu visų likusių — jų darinių“ [Urbutis V., 1970, 210]. Dabar lietuvių literatūrinėje kalboje ypač produktyvi priesaginė daryba daiktavardžių, žyminčių asmenis pagal jų įvairias profesijas, specialybes, užsiėmimus, kurių atsirado daug naujų tarybinės santvarkos metais mechanizuojant bei automatizuojant gamybą. Kiekviena nauja profesija bei specialybė reikalauja ir naujo pavadinimo. Tyrinėtojai pažymi, kad gamybos procese, didėjant mašinų, įvairių prietaisų, aparatų vaidmeniui, profesijos bei specialybės pavadinamos pagal darbo priemonę, t. y. pagal įvairias ma- šinas, aparatus, gamybos prietaisus, ir sumažėja skaičius profesijų bei specialybių pagal darbo produktą [MonceeB A. H., 1967, 39—42]. Yra ir kita specialybių bei profesijų pavadinimų tendencija. Techninis progresas suartina, daro panašias įvairias profesijas bei specialybes, kurios anksčiau buvo vi- siškai skirtingos. Pavyzdžiui, dabar beveik nesiskiria traukinio vairuotojo ir elektro- vežio vairuotojo darbas. Taip pat nėra būtinybės atskirai pavadinti žmonių, dirban- čių su įvairiais automatais, profesijas bei specialybes. Juos visus galima vadinti au- tomatininkais. Dabar priesaginėje daiktavardžių, žyminčių asmenis pagal jų profesiją, specialy- bę, veiklą, užsiėmimą, daryboje ypač produktyvios priesagos -ininkas, -ė, -tojas, -a. Su šiomis priesagomis daiktavardžiai sudaromi tiek iš lietuviškų (a), tiek iš tarptauti- nių žodžių (b), pvz.: a) dujininkas, -ė T 1974 263, įrankininkas, -ė T 1953 41, pjūklininkas, -ė DOVKV 38, staklininkas, -ė T 1974 246, dailėtyrininkas, -ė VN 1974 285, menotyrininkas, -ė MG 1975 5 23; glaistytojas, -a MATZ 232, kupetuotojas, -a LKZ VI 925, spalvinto- as, -a MATŽ 64; b) aparatininkas, -ė T 1975 46, buldozerininkas, -ė T 1975 44, ekskavatorininkas, -ė SlucUMN 435, kombainininkas, -ė DLKŽ 323, transportininkas, -ė K 1975 6 16, autogreiderininkas, -ė T 1975 44, autokranininkas, -ė VN 1975 58, betonuotojas, -ė MT 1972 8 37, šefuotojas, -a LKZK, štampuotojas, -a LRKZ 771. Tarybiniais metais atsirado daug naujų plataus profilio profesijų bei specialybių, kurių pavadinimai sudaromi iš dviejų žodžių, pvz.: darbininkas, -ė — pedagogas, -ė T 1976 212, derintojas, -a — konduktorius, -ė 1974 251, derintojas, -a — paleidėjas, -a T 1974 300, dizelininkas, -ė — šaltkalvis T 1975 55, kasininkas, -ė — kontrolierius, -ė T 1975 47, traktorininkas, -ė — kombai- nininkas, -ė T 1975 49, traktorininkas, -ė — mašinistas, -ė T 1975 49, Tarybinės santvarkos metais išplėtė savo reikšmę priesaga -ietis, -ė. Anksčiau šios priesagos vediniai reiškė asmenis tik pagal jų kilmę arba gyvenamąją vietą, pvz.: amerikietis, -ė DLKŽ 13, birštonietis, -ė DLKŽ 81, suvalkietis, -ė DLKŽ 794, varsuvietis, -¢ IvaškŠ 170, vilkaviskietis, -¢ DLKZ 939. Dabar priesagos -ietis, -ė vediniai įgijo ir naują reikšmę: jie vartojami ne tik vie- tinei, bet ir kolektyvinei priklausomybei reikšti, būtent jie žymi asmenį pagal darbo vietą arba priklausomybę kokiam nors kolektyvui. Išaugus pramonei Tarybų Lietuvos miestuose ir kolektyviniam žemės ūkiui kai- me, atsirado daug naujų gamyklų, fabrikų, kolūkių, tarybinių ūkių, kuriems suteikia- mi nauji pavadinimai. Iš jų sudaroma daug naujų žodžių'su nauja priesagos -ietis, -ė reikšme. Dabar lietuvių literatūrinėje kalboje su priesaga -ietis, -ė sudaroma daug naujų žodžių, žyminčių asmenis pagal įvairių kolūkių, tarybinių ūkių bei šiaip įvairių ūkių pavadinimus. Daugeliu atvejų miestelio, kaimo, t. y. vietovės, kurioje įsteigti kolū- tada vietos gyventojų pavadinimo reikšmė perkeliama ūkio nariui, pvz.: adutiškietis, -ė (Adutiškio tarybinis ūkis) T 1974 282, arvydietis, -ė (Arvydų žuvininkystės ūkis) T 1975 55, butrimonietis, -ė (Butrimonių kol.) T 1977 163, elmi- ninkietis, -ė (Elmininkų bandymų stoties eksperimentinis ūkis) T 1974 266, ginkūnie- 104 tis, -ė (Ginkūnų tarybinis ūkis) RV 1975 163, gražionietis, -ė (Gražionių veislininkys- tės tarybinis ūkis) TM 1974 11 11, juodpėnietis, -ė (Juodpėnų kol.) LM 1977 159, išlaužietis, -ė (Išlaužo žuvininkystės ūkis) T 1975 61, versekietis, -ė (Versekos tarybi- nis ūkis) T 1975 17. Gamybos įmonių nariai žymimi taip pat priesagos -ietis, -ė daiktavardžiais, su- daromais iš vietovių, kuriose šios įmonės įsteigtos, pavadinimų, pvz.: benderietis, -ė (Benderų krakmolo-sirupo gamykla) T 1974 252, naujaakmenietis, -ė (Naujosios Akmenės cemento gamykla) T 1974 5, naujavilnietis, -ė (Naujosios Vil- nios statybos apdailos mašinų gamykla) T 1974 282. Dabar sudaroma daug naujų priesagos -ietis, -ė daiktavardžių, kurių pagrindiniu žodžiu eina sąlyginiai (paprastai kabutėse rašomi) įvairių gamybinių įmonių ir ūkių pavadinimai, pvz.: ; apvijietis, -¢ (,,Apvijos* bandomoji mechaninė gamykla) VN 1975 176, baltijietis, -é (,,Baltijos* laivų statykla) T 1976 63, elfietis, -ė (,,Elfos* gamybinio susivienijimo įmonė) T 1978 40, inkarietis, -ė (,,Inkaro* kombinatas) VN 1974 191, ratietis, -ė (,,Rutos™ konditerijos fabrikas) T 1977 70, spartietis, -¢ (,,Spartos* kojinių ir triko- tazo fabrikas) T 1974 270, verpstietis, -ė (,,Verpsto™ fabrikas) TM 1974 11, 7, Zalgi- rietis, -é (,,Zalgirio* staklių gamykla) T 1975 197; draugietis, -ė (,,Draugo® kol.) LM 1975 5, paZangietis, -é (,,Pazangos* kol.) T 1975 91, vienybietis, -ė (,,Tautu vie- nybės“ kol.) TM 1974 11 11. Apie pastarųjų vedinių teiktinumg ne visi kalbininkai yra vieningos nuomonės, kai kurie net kritikuoja [Paulauskienė A., 1977, 13—14]. Priesagos -ietis, -ė daiktavardžiai sudaromi ir iš įžymių Žmonių vardų, kurie įei- na į gamybos įmonių ir įvairių ūkių pavadinimus, pvz.: dzeržinskietis, -ė (F. Dzeržinskio staklių gamykla) VN 1975 197, janonietis, -ė (J. Janonio popieriaus fabrikas) T 1976 39, lichačiovietis, -ė (J. Lichačiovo automo- bilių gamykla) VN 1974 265, zibertietis, -ė (P. Ziberto šilko kombinatas) VN 1975 147, černiachodvskietis, -ė (1. Černiachovskio kol.) T 1976 28. Priesagos -ietis, -ė daiktavardžiai sudaromi ir iš tokių gamybos įmonių sudėtinių pavadinimų dėmenų, kuriems vardus suteikia šių įmonių gaminama produkcija, pvz.: kompresorietis, -ė (Kompresorių gamykla) T 1975 175, metalietis, -ė (Metalo dirbinių gamykla) T 1975 223. Suaktyvėjo ir tapo produktyvi priesaginė daiktavardžių, žyminčių įvairias maši- nas, prietaisus, įrengimus arba jų dalis, daryba. Šie priesagų vediniai paprastai vadi- nami įrankiais. Gana produktyvūs įrankių pavadinimai su priesagomis -tuvas, -iklis, -eklis, pvz.: barstytuvas (trašų) T 1975 47, draskytuvas (durpių) KKult 25 71, gėlintuvas DLKŽ 167, kupetuotuvas (šiaudų) ŽŪTŽ 275, kurmintuvas LRKŽ 352, lietintuvas MTŽ 100, lysvintuvas (hidraulinis) T 1975 191, purkštuvas VN 1974 265, smulkintuvas (žo- lės) T 1977 125; kėliklis SA 1973 7 32, kibirkštiklis DLK Z 303, paisiklis (kuliamosios mašinos) DLKŽ 483, tiekiklis DLKŽ 848, viriklis (elektros) KKult 24 29; užmetek- lis LRKŽ 819, veržeklis DLKŽ 930, žymeklis T 1974 280. Kaip pastebi S. Keinys (1975, 19), „visų šio būrio vedinių darybos reikšmė yra vienoda, nors pavadinamosios veiksmo atlikimo priemonės, aiškus daiktas, nėra vienodo sudėtingumo“. Išrandama ir sukuriama daug sudėtingų mašinų, mechanizmų, kurie atlieka du veiksmus. Šie sudėtingų mašinų pavadinimai sudaromi iš dviejų žodžių, pvz.: krautuvas-kupetuotuvas ZUTZ 147, purkštuvas-dulkintuvas ŽŪTŽ 163, rautuvas- rinktuvas MTŽ 139, rinktuvas-smulkintuvas T 1975 179, stiprintuvas-formuotuvas STTŽ 334, stiprintuvas-lygintuvas KeidKS 183, tręštuvas-purkštuvas T 1975 173. Tarybiniais metais pats gyvenimas pareikalavo daugelio vardažodinių ir veiksma- žodinių abstrakčios reikšmės daiktavardžių ypatybėms ir veiksmams pavadinti. Be to, kalboje pastebimas abstraktėjimo reiškinys. Mokslo ir technikos kalboje abstrak- 105 tams tenka labai didelis vaidmuo. Abstraktų gausėjimui tarybinių metų lietuvių lite- ratūrinėje kalboje turi įtakos ir terminija, kurioje gausu abstrakčios reikšmės daik- tavardžių. Dabar lietuvių literatūrinėje kalboje abstrakčios reikšmės daiktavardžių daryboje ypač produktyvios priesagos -umas, -imas, -ystė. Su šiomis priesagomis abstraktai sudaromi ir iš lietuviškų (a), ir iš tarptautinių (b) žodžių, pvz.: a) atsiskaitomumas LKŽ 1 424, kryptingumas DLKŽ 337, nesavikritiškumas T 1975 31, sergamumas T 1977 195, spartuoliškumas DLK Ž 728, sveikatingumas T 1977 195, taikingumas K 1975 5 61, tarybiškumas DLKŽ 836, vartotojiškumas LM 1975 4; apvandeninimas MTZ 16, gruntavimas MATZ 24, lietinimas T 1975 45, sandéliavimas T 1974 253, sutarybinimas LRKZ 744; baldininkyste LM 1975 30, gélininkystée ŽOTŽ 336, gyvulininkystė T 1974 263, linininkysté ZUTZ 130, Sunininkysté PakalnS 20, veis- lininkystė T 1975 7, Zvérininkysté DLKZ 973; b) akademiskumas KKult 25 14, avaringumas T 1976 179, elektringumas LKZ II 1949, izolivotumas KKult 13 8, novatoriškumas LKZ VIII 876, teatrališkumas LM 1974 49, treniruotumas KeidKS 50; biosocialumas SA 1974 12 27, mikroinduktyvumas MNYV 63 16: atestavimas (produkcijos) T 1974 282, defoliavimas T 1976 204, pramonė- jimas (gyvulininkystės) T 1975 154, suparodéjimas LM 1975 30, autotreniravimas T 1975 34, telesignalizavimas MNV 6 7; donorysté T 1975 30, klubininkysté LM 1975 8, kosmeivysté MNV 26 20, muziejininkystė T 1976 43, tabakininkysté ZUTZ 295. Pagausėjo būdvardžių, kurie dažnai eina terminologizuoty junginių démenimis. Dabar ypač produktyvios būdvardžių priesagos -inis, -ė, -iškas, -a, -ingas, -a. Dabar pati produktyviausia naujųjų būdvardžių darybos priesaga yra -inis, -ė, su kuria sudaromi būdvardžiai ir iš lietuviškų(a), ir iš tarptautinių žodžių (b) (daž- niausiai daiktavardžių), pvz.: a) gamybinis pasitarimas T 1974 270, gegužinis šūkis T 1975 88, kūrybinė jaunimo stovykla T 1974 253, pagalbinė mokykla TM 1974 11 14, tarybinė inteligentija LM 1974 44, kolūkinis kaimas T 1974 265; dvisavaitinis laikraštis T 1974 270, ūkiskaitinė organizacija DLKŽ 874, vidūkinis specializavimas T 1974 266: b) agronominė tarnyba T 1975 27, akustinė technika T 1974 286, demokratinė respublika LKŽ II 401, eksperimentinė fizika T 1974 253, elektrinis lėktuvas MG 1975 3 60, elektroninė pramonė T 1974 249, inžinerinis kompleksas T 1974 260, internatinė mokykla SA 1974 10 63, komunistinis jaunimas DLKŽ 324, kosminė prie- plauka MNV 6 18, maoistinė „trijų pasaulių“ teorija T 1977 164, raketinis variklis T 1974 283, sociologinis tyrimas T 1974 257, šefinis spektaklis T 1974 257. Labai dažni tarybinių metų lietuvių literatūrinėje kalboje priesagos -inis, -ė su- durtiniai būdvardžiai su tokiais savarankiškai nevartojamais pirmaisiais tarptauti- niais komponentais, kaip aero-, agro-, asbo-, astro-, auto-, avia-, bio-, elektro-, energo-, foto-, geo-, hidro-, mikro-, radio-, socio-, tele-, turbo-, vibro- ir kt. Sie būdvardžiai gali būti išvesti iš sudurtiniy daiktavardžių su minėtais pirmaisiais tarptautiniais kompo- nentais arba yra sudaryti, pridėjus prie priesagos -inis, -ė būdvardžio savarankiškai nevartojamą pirmąjį dėmenį. Šio tipo priesagos -inis, -ė būdvardžių antrasis kompo- nentas gali būti tarptautinis (a) arba lietuviškas (b), pvz.: a) aerodinaminis kaitimas T 1975 5, aerokosminė medicina KeidKS 85, agrobio- loginė pozicija MG 1976 4 35, agroekonominis tyrimas ZUTZ 157, asbocementinis vamzdis T 1974 271, astrofizinis tyrimas T 1975 38, autoelektroninė emisija K Kult 15 17, autokontrolinis kodas STTŽ 96, biomedicininis konstravimas Š 1975 15 11, biosocialinė būtybė LM 1974 43, elektromechaninė gamykla VN 1974 265, elektro- optinis kristalas MG 1976 4 9, energomechaninis cechas T 1974 289, fotocheminis veikimas MNV 100 5, fotosintetinis produktyvumas MNV 16 4, geotechnologinė sie- ra VN 1976 263, hidrogeologinės sąlygos T 1974 268, hidrotechninė melioracija MTŽ 104, mikrominiatiūrinė elektromechanika MNV 13 21, mikrooperacinė skaičiavimo mašina STTZ 129, radiocheminis tyrimas T 1975 27, radiotelefoninis ryšys MNV 6 17, sociohumanitarinis žinojimas SA 1974 12 27, telereklaminis savaitraštis T 1977 196; 106 b) agropramoninis kompleksas T 1976 40, mikrošaudyklinės staklės T 1977 197, turbosraigtinis lėktuvas T 1977 197, vibrosmūginė sistema MK 1976 28. Daugelis priesagos -inis, -ė būdvardžių tarybinių metų lietuvių literatūrinėje kal- boje gali būti sudaryti hipostaziniu būdu iš prielinksninių konstrukcijų, dažniausiai iš prielinksnio ir daiktavardžio, lietuviško (a) ir tarptautinio (b). Šie būdvardžiai pagal reikšmę paprastai atitinka tas prielinksnines konstrukcijas, iš kurių suda- ryti, pvz.: a) antvandeninis laivas T 1975 175, ikitarybinė santvarka DLKŽ 205, popamokinė veikla K 1975 6 58, priešrinkiminė propaganda DLKZ 610, tarpkolūkinis lenktynia- vimas DLKŽ 839, tarpžvaigždinis žygis MNV 6 20, užmokyklinis darbas DLKŽ 894, viršmėnulinis pasaulis TFIA 860, viršmokslinės žinios MLFP 10; b) ikikapitalistinė formacija MLFP 25, ikimonopolistinis kapitalizmas ML FP 94, priešcheminė apsauga DLKŽ 609, prieškultūrinė praeitis GrusS 318, viršnorminis darbas ŽŪTŽ 227, viršplaninė produkcija T 1974 263, tarpbrigadinis lenktyniavimas T 1975 191, tarpkatedrinis ryšys K 1977 12 27, užauditorinė veikla K 1977 12 26, užplaninis įsipareigojimas LRKZ 821. Tarybiniais metais gana daug būdvardžių sudaroma ir su priesagomis -iškas, -a, -ingas, -a tiek iš lietuviškų (a), tiek iš tarptautinių (b) žodžių (dažniausiai daiktavar- džių), pvz.: a) darbininkiška profesija T 1977 196, mokslininkiškas pasišventimas Š 1975 12 10, spartuoliškas darbas DLKZ 728, tarybiškas elgesys DLKZ 836, kolūkietiška ranka T 1961 87, komjaunuoliška statyba T 1974 252, žemdirbiška dinamika LM 1975 9; gėlingas gamtos rūbas MG 1976 3 10, sveikatingas pušynas LM 1975 2, žinybinga valdymo šaka DLKZ 966; b) čempioniškas metras T 1977 209, kosmiškas laikas ŽilinsK 93, novatoriška roma- no tema LKŽ VIII 876, telegrafiška ataskaita T 1974 279; elektringa dalelė T 1976 167, planingas liaudies ūkis T 1977 210, sistemingas darbas DLKZ 700. Mokslinės ir techninės revoliucijos pažanga, tautų kontaktai, įvairių gyvenimo sri- čių internacionalizacija ir kalbų sąveika suaktyvino ir vedinių su tarptautiniais prieš- dėliais arba priešdėlių funkcijas einančiais pirmaisiais dėmenimis darybą tarybinių metų lietuvių literatūrinėje kalboje, pvz.: antihegelininkas FICh 98, antimedžiaga MLPP 54, kontrpropaganda T 1976 28, kontrsusirinkimas PR, 255, superlaidininkas MG 1975 10 30, supervalstybė T 1975 47, ultramaoistas T 1976 117, ultrarevoliucingumas MLFP 327, hiperbranduolys TZZ 313, hipergarsas FTZ, 223, pseudodramaturgas LM 1976 39, pseudokritika TFIA 704, kvazielektronas T 1976 191, kvazižvaigždė T 1976 245; antidialektiné teorija MLFP 93, antimokslinés pažiūros SA 1974 10 48, kontrindikuotinas gydymas ZukG 57, supergarsinis lėktuvas RamuckSSZ 50, supergalingas teleskopas MG 1975 4 42, ultra- moderni salė LM 1976 39, ultraplonas pjūvis MNV 60 9, hipergeometrinis pasiskiisty- mas FTŽ, 526, hipersmulki struktūra FTZ 34, pseudomoksliSkas prasimanymas LKZK, pseudonovatoriskas sprendimas LM 1976 41, kvaziperiodinis judėjimas FTZ 279, kvazistacionariné srovė FTZ, 769. Išvados 1. Žodžių darybai turi įtakos socialinė aplinka, visuomeninis gyvenimas, kiti socialiniai faktoriai. Socialinių faktorių poveikį žodžių darybinių priemonių produk- tyvumui rodo kai kurių darybos būdų, derivacinių reikšmių aktyvizacija ir kt. 2. Jaučiama ir rusų kalbos įtaka lietuvių literatūrinės kalbos žodžių darybai. Daugelis naujų žodžių lietuvių literatūrinėje kalboje tarybiniais metais sudaryta pa- gal analogiškus rusų kalbos žodžių darybos būdus ir tipus. 107 3. Nors būdingiausias lietuvių kalbai morfologinis žodžių darybos būdas liko pagrindinis, bet jo viduje įvyko kai kurių pakitimų. Šitie pakitimai ypač susiję su atskirų afiksų aktyvizacija. Taip pat būdinga ir afiksų bei žodžių darybinių kamienų pasisavinimas iš svetimų kalbų pasiskolintų bei tarptautinių žodžių. 4. Didžiausias skaičius naujų žodžių, atsiradusių tarybinės santvarkos metais, yra daiktavardžiai, kurių dauguma yra priesagų vediniai. 5. Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje ypač produktyvios tos priesagos, su kuriomis daromi daiktavardžiai, žymintys asmenis pagal profesiją, specialybę, užsiėmimą, veiklą bei palinkimą į ką nors (-ininkas, -ė, -tojas, -a ir kt.). Atsiranda daug naujų plataus profilio profesijų bei specialybių, kurių pavadinimai sudaromi iš dviejų žodžių. 6. Tarybinės santvarkos metais išplėtė savo reikšmę priesaga -ietis, -ė. Anksčiau šios priesagos vediniai reiškė asmenis tik pagal jų kilmę arba gyvenamąją vietą. Da- bar priesagos -ietis, -ė vediniai įgijo ir naują reikšmę — jie vartojami ne tik vietinei, bet ir kolektyvinei priklausomybei reikšti, būtent jie žymi asmens priklausymą dar- bo vietai arba kokiam nors kolektyvui. 7. Įvairiems įrankiams pavadinti daroma daugiau daiktavardžių su priesagomis -tuvas, -iklis, -eklis. Sadėtingų mašinų, mechanizmų, kurie atlieka du veiksmus, pa- vadinimai sudaromi iš dviejų žodžių. 8. Pagausėjo abstrakčios reikšmės daiktavardžių, kurių daryboje ypač produkty- vios priesagos -umas, -imas, -ystė. 9. Sudaroma daugiau būdvardžių, kurie dažnai eina terminologizuotų junginių dėmenimis. Būdvardžiai, kaip ir daiktavardžiai, sudaromi įvairiai, bet dažniausiai — su priesagomis. Produktyvios priesagos yra -inis, -ė, -ingas, -a, -iškas, -a. Iš jų ypač savo produktyvumu išsiskiria priesaga -inis, -ė. Dažni priesagos -inis, -ė būdvardžiai, kurie sudaromi hipostaziniu būdu iš prielinksninių konstrukcijų. Labai populiarūs ir sudurtiniai priesagos -inis, -ė būdvardžiai su savarankiškai nevartojamais pirmai- siais tarptautiniais komponentais, kurie paprastai išsiskiria iš tarptautinių žodžių. 10. Plečiasi darybos būdų ribos — įvedami į kalbą ir tarptautiniai priešdėliai arba priešdėlių funkcijas einantys pirmieji dėmenys. Sutrumpinimai DovKV — Dovydaitis J. Karštos vestuvės. V., 1972. FICh — Filosofijos istorijos chrestomatija. XIX ir XX amžiu Vakarų Europos ir Amerikos filosofija. V., 1974. FTŽ — Fizikos terminų žodynas. V., 1971. FTŽ, — Fizikos terminų žodynas. V., 1973. GrušŠ — Grušas J. Švitrigaila. V., 1976. IvaškŠ — Ivaškevičius J. Šopenas. V., 1970. K — Komunistas (žurnalas). KeidKS — Keidinas M. Kosmoso spastuose. Vertė Aleksa O. V., 1973. LKZK — Lietuvių kalbos žodyno kartoteka. LM — Literatūra ir menas (laikraštis). LRKŽ — Lyberis A. Lietuvių —rusų kalbų žodynas. V., 1971. MATŽ — Aiškinamasis medienos apdirbimo terminų žodynas. V., 1971. MG — Mokslas ir gyvenimas (žurnalas), MK — Mūsų kalba. V., 1976. MLFP — Marksistinės-lenininės filosofijos pagrindai. Vertė Montrimas J., Pagirys M., Ber- žinskas A., Sidarienė L., Brazaitė E. ir Macaitis J. V., 1973. MNV — Mokslo naujienos visiems. MT — Mokslas ir technika (žurnalas). MTŽ — Melioracijos terminų žodynas. V., 1968. PakalnS — Pakalnis A. Silpnybė. V., 1972. RamuckSSŽ — Ramuckis J. Surask savo žvaigždę. V., 1975. RV — Raudonoji vėliava (laikraštis). SA — Sveikatos apsauga (žurnalas). SluckUMN — Sluckis M. Uostas mano — neramus. V., 1968. 108 STTŽ — Rusų lietuvių —angly kalbų skaičiavimo technikos terminų žodynas. V., 1974. Š — Švyturys (žurnalas). TFIA — Trumpa filosofijos istorijos apybraiža. Vertimo redaktoriai Montrimas J. ir Vazne- lis J. V., 1964. TM — Tarybinė moteris (žurnalas). TZZ — Tarptautinių žodžių žodynas. V., 1969. VN — Vakarinės naujienos (laikraštis). ZilinskK — Žilinskaitė V. Karuselėje. V., 1970. ŽukG — Žukauskas J., Kvilius V. Ginekologija. V., 1974 Z0TZ — Anskaitis V., Kilas M. Rusų — lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas. V., 1971. Kiti sutrumpinimai tokie, kaip vartojami akademinėje „Lietuvių kalbos gramatikoje“. Pastaba. Skaitmenys rodo laikraščių metus ir numerius, žurnalų — metus, numerius ir pusla- pius, kitų leidinių romėniški skaitmenys — tomus, arabiški — puslapius. Literatūra Keinys S. Priesaginė lietuviškų terminų daryba. — Kn.: Lietuvių terminologija. V., 1975. Lyberis A. ir Ulvydas K. Lietuvių literatūrinės kalbos leksikos praturtėjimas tarybinės santvarkos. metais. — Kn.: Literatūra ir kalba. V., 1958, t. 3. Paulauskienė A. „Bibliotekų darbo“ kalba. — Mūsų kalba, 1977, Nr. 4. Urbutis V. Dabartinės lietuviu kalbos daiktavardžių daryba. Dakt. disert., mašinraštis. VVU rank- raštynas, 1970. Bunorpanos B. B. Bornpockt cospenMennoro pycckoro ci0B006pa3oBants. — PSII, M., 1954, Ne 2. Aemepues IO. JĮ. Counnajnbhas aunrsuctika. — M., 1977. Kammapu M. JĮ. Bakaiountenbhoe c1080. — B ku.: Bonpocs! pa3BHTHS JHTEPAaTypHBIX S3LIKOB HapojoB CCCP B coBetckylo snoxy (MarepHai Bcecolos. KOHO., Anma-Arta, 20—24 HoaGps 1962 r.). Aama-Ara, 1964. Kpyonac M. P., Taiiesnuc K. 5. Tepmunosornueckast paGota u noAroToska TEPMHHO.TOTHYeC- KHX csopapeii B JIntoeckoii CCP. — B ku. : Bonpocki pa3paGoTki HayuHO-TeXHHUYECKOI TepMH- Hojornn. Pura, 1973. Moucees A. M. M3 nctopun nanmenoBanuii npogeccui B pyccKoM si3bike. — B KH.: Passutie pycckoro 3bika noc.jie Besnxoit Okrsa6pbekoli coumnannctiueckoii pesostounn. JITY, 1967. Pycckuii si3bik H coperckoe obmectso. C/10B00Gpa3oBakiie COBPEMEHHOTO pyccKOro JHTEpaTyp- Horo si3bIKa. [lox pen. M. B. INanosa. M., 1968. Maoruukosa T. H. CioBooGpasosareibHbie MPOLECCH B COBPEMEHHOM PYCCKOM S3bIKe (Ha MaTe- puane nepuoanueckoil neat). Kana. amc. (Maumuomnuce). TBHJI. Ceepanosck, 1966. Lietuvos TSR Mokslu Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. COl0UMAJIbHbIE GAKTOPbI H CJIOBOOBPA 30BAHHE Pesome JIeKCHKa JIHTOBCKOTO JIHTEPATYPHOTO I3bIKA HAXOAMTCS B MPOLECCe NOCTOSHHOTO Pa3BHTHA, H3MEHEHHs! — TIONBJISIOTCS HOBbIe CJI0BA, CTapble MNPHOGPETAIOT HOBBIE 3HAYEHHS,, HEKOTOPAs uacTb CJIOB OTXOAHT B naccHpHblil Gor] ynotpeGiaenusi. MHTeHCHBHOCTD JIGKCHUECKHX H3MeHe- HHI NpeJonpeiessieTcsl HCTOPHUECKHMH VCJIOBHSMH, CBf3aHa C AHHAMHKOI COHLHAJIbHON XKH3HH Hapoaa. JIeKcHKa JHTOBCKOTO JIHTEPATYPHOTO S3bIKa OCOGEHHO TONOJIHHJIAaCb 3a Tob CoBerckoli BaactH. OcHOBHOIT crioco6 oGoraientsi JeKCHKH — OGpa3OBaHHe HOBbIX CJI0B. B KauecTse HCTOU- HHKa TaKOro 00OTallen si Kak blil SI3bIK, B TOM UHCJIE H JIHTOBCKHIl, HCNO.JIb3YET CBOH BHYTPeH- HHE pecypcCbi, H MpPEKJe BCero CJoBOOOpa3OBaHHe. Ha3menenne couuasbHBIX yCJIOBHI H OGLIECTBEHHOI JKH3HH OKA3BIBAET BJHSHHE HE TOJIBKO. Ha JIGKCHYECKHIl V pOBeHb 513bIKa, HO H Ha CJIOBO0Gpa30BaHHe,. Cji10B006pa3oBaHne, B CBOIO ouepejb, CBSI3aHO HE TOJIBKO C JIEKCHYECKOIl, HO H C TpaMMaTH4ueCKONH CTOPOHOII s3biKa. CJIOxXHOCTb H pa3- HooGpasue B3aHMOCBs13eli MEXJIV CJ0BOOGPA30BaTENbHON JIEKCHKOII H rpaMMaTHKOH XapaKTepHhl AJist BCErO NEpHOAA PA3BHTHS JIHTOBCKOIO JIHTEPATyPHOTO s3bika. CHCTEMa CJIOBO06pa30BaHHSZ TNOCTOSIHHO MEHSIETCSl, COBEPLICHCTBYETCS, PACUIHPSIET CBOH BO3MOXKHOCTH. B coserckyio smoxy GoJiee TIPOJYKTHBHBIMH CTAJIH OTEJIbHbIE THTIbi CJ10BOOGpa3oBanusi, [10siB/IeHHe HOBOrO CnocoGa 06pasoBaHHs CJIOB — peakoe s3biKopoe staJieKne. HanpHMep, B nacTosmee BpeMS 0o6pa3yerces HeMajIO a66peBHaTYp, HJIH TaK Ha3bIBAEMBIX C/IOXKHOCOKDpalnIIEHHbIX CJIOB. Ha CJI0B006pa30BaHHe OKA3bIBAIOT BJIHSIHHE COLHAJIbHbIE YCJIOBHS, TIDOLECCbI OČILECTBEHHON XKH3HH, APYTHe COLKAJIbHbIE dakTopel. Pojib cneinnajibHbIX (GakTOpPOB B CJIOBOO6pa30BAHHH, BbISIBJIEHHH NpOJIYKTHBHOCTH CJIO- 109 B000pa30BATeJIbHLIX THIIOB ONpejejiSteTCHA NPH aKTHBH3AUHH HEKOTOPBIX JIEPHBAUHOHHHIX 3HAYe- uuii. HamMennaunasics COHLHAJIbHASi OOCTAHOBKA, HHOH 06pa3 oOLeCTBeHHOH KH3HH aKTHBH3HPYIOT Te HJM HHBIE THINb! CJI0BoOOpa3oBanust. M3MeHeHHs, KOTODpbIeė NMPOU3OLIIH B IHTOBCKOM JIHTEpaTyp- HOM fi3bIKe 3a rojibl COBeTCKOil BJacTH, OOBACHAIOTCS 1EIbIM PSAJIOM JHHIBHCTHYECKHX H 3KCTpa- JMHTBHCTHUECKHX (hakTopoB. Takum oOpa3oM, THTIbI CJ10B006pa3oBaHusi, BOOOLIE JIHHTBHCTH- yeckasi cucrema OGpa30BaHHA CJIOB, TIpeoOjiajaHHe TeX HJM HHBIX CJ0BOOGPa30BaTe/bHBIX cpejcTB O0YCJOBIHBAIOTCS OCOGEHHOCTHMH B3aHMOJEHCTBUSA BHYTPHS3BIKOBLIX 3aKOHOMEPHOC- TeH H COHHAJIbHLIX (AKTOPOB. OrmMeuaercs H HEKOTOPOe BAHSIHHE PYCCKOro 53bIKA Ha THTIbI CJIOBOOOpa30BAHHS JIHTOBCKOTO nuTepaTypHoro si3bika. MHOXKECTBO CJIOB JIATOBCKOrO si3biKa, NMOABHBUINXCSH B COBETCKHIl MEPHOL, 06pa30BaHo TO aHAJOTHH C COOTBETCTBYIOIUMH OOpa3ijaMH pyccKoro ssbika. B kaxiom A3bIKe CYIeCTBYET CBOs CHCTeMa CPeJACTB C.10BoOGpa3oBaHusi. JluTOBCKHŪ A3BIK OT/HUaeTCH GoraTcTBOM H pasHooOpasieM TaKHX cpeAcTB. B Hacrosimee BpeMS OCHOBHbIM CIOCOGOM CJI0BCOGpPa3OBaHHs NO-TIPeRHEMY siBasieTcsi MopdoJiorknuecknit cnocod. Mopibojiornueckue cJo- BOOGpa30BaTe/IbHbIE CPEACTBA, OCTABASCh OCHOBHBIM HCTOHHHKOM Pa3HOBHAHOCTENl CJIOBO06pa30- BAHHS B JHTOBCKOM SI3bIKE, MCIBITHIBAIOT, B CBOIO Ouepe/lb, HEKOTOPhIE BHYTPEHHHE H3MEHeHHS. TIpu 3TOM 0cOGOe MECTO MPHHANJIEKHT AKTHBH3AIHH HCIOJIb30BaHHA pa3.iHuKHbIX apdukcos. Ha- OMOAI0TCA TAKXKe CJYYaH 3aUMCTBOBaHHS OTIIEJIbHbIX ah(HKCOB HJM CJIOBOOOpa30BATEJIbHEIX MOpipeM H3 APYTHX SI3BIKOB HJIH HHTEPHAIHOHA THON JIEKCHKH; IMPHYHHA LIHPOKOrO HX pacrpoc- TpaHeHHS — HAVUHO-TEXHHUeCKHH MPOrpecc, pa3BHTHe MEKHAUHOHAIbHBIX KOHTAKTOB, HHTEp- HAIMOHAH3AINS PA3/IMUHbIX 00J1acTeil >KH3HH, B3AaHMOJIEKCTBHEe SI3bIKOB, OCOOEHHO B.IHSIHHE pyC- CKOTO ;35IKa. BaxHyto pojib B MOP(OJIOrHYECKOM CJIOBOOOpa30BaHHH JIHTOBCKOTO JTHTEPATypPHOroO S13bIKA B COBETCKHil IIepHOj HTpaeT ampĖdHKCAJIbHbLIKO crnocod, npuuem HaHOOJIE6 MPOAYKTHBHBIM, NOJĮBHYKHbIM H MHOTOOGpa3HbIM sBisiercss CYyOOĖOHKCAJIbHOS CJIOBOOOpa3oBaHHe, OHO OCOGEHHO pacripocTpaHeHO MPH OGpa30BAHHH CYylmMmeCcTBHTeJIbHbIX H IpHJIaraTe/I5HbIX. BojibumnmnuceTBO HOB00Gpa30BaHHH, BOLIeJŲNHX B JIATOBCKHĖ JA TEpaTypHbIlH A3LIK B COBeTCKHH NepHOjį ero pa3BHTHSA, — HMEHA CYIIleCTBHTeJIbHbhIe. AKTHBH3ALHS HMEHHOTO CJ0BOOOpa3oBaHus OGYCJIOBJIEHA CONUHAJIbHLIMH (daKTOpaMH, IIpexjte cero npoueccamu HTP. B nocaeanne roast 06pa30BaHO MHOro CYyOOHKCAJIbHLIX CYIĮECTBHTEJIbHbIX JIS HAHMEHOBAHHS Pa3JIHUYHBIX Tpodec- CHH H CIenHAJIbHOCTEI, BbI3BAHHbIX VCHJIEHHOH MexaHH3anHeli H aBTOMATH3alLLHeH IIpOH3BOJICTBA. B coBpeMeHHOM cy(pduKcaIbHOM CJIOBOO0Opa30BAHHH CVIOECTBHTEJIbHbIX CO 3HaueHHeM Npodec- CHH, CINel;HAJILHOCTH, DO/la ASI TeJIbHOCTH H APYTHX IIpH3HaKOB CyO beKTa Hanboiee NMpOJĮyKTHBHbI cybĖukck -ininkas, -ė, -tojas, -a. 3a rons CoBerckoli BJiacTH MOSIBHJICSI HeJIbIė PAA pa3JIHUKBLIX nipoeccHil H CNenHAJIbHOCTEH LIHpOKOTO IpOĖOHJIS, Ha3BAaHHS KOTOpbIX 06pa3oBaHbl My TEM CORJĮH- HeHHSA JIBYX CJIOB. B nocjegnHee BpeMs y cydbuxca -ietis, -ė oTMedaeTcst paciūHnpeHHe CJIOBOOGpa30BaTeJIbHOTO 3HaueHHA, Panbine CJIOBA ¢ 3THM CY()DHKCOM ONpejle.ISJIH CYyO LEeKTOB JIHINIb C TOUKH 3peHHS HX IIDOHCXOXKJIEHHS, MeCTOxHTejibcTBa. B HacTosmee BpeMst epuBaTthl C CyOĖHKcOM -iefis, -ė NpH- 06pejiu 11 Apyroe 3HaueHHe: OHH MOryT 0603HaYaTh HE TOJIbKO JIOKAJIbHYŲIO, HO H KOJIJIEKTHBHYIO NIpHHAJL/IEXKHOCTb, T.e. OOpa30BaHH5A C THM CyOOĖOHKCOM XxapaKTEepH3YIOT JIHIA B OTHOLIeHHH HX MecTa paGOTHI, IpHHAJLJIEXXHOCTH K KAKOMY-JIHOO KOJIJIEKTHBY. Pa3BurHne rIpoH3BOjĮCTBA, IIpOMbILIJIEHHOCTH, HApOJIHOTO XO3;HiCcTBA OOYCJIOBJIHBAeT H TOSIB- JIEHHE HKHOBbIX CpejicCTB MPOH3BOACTBA. B coBeTcKuii nmepuoj JIATOBCKHĖ JM TEpaTVpHbIH S3bIK IIO- TIOJIHHJICS! IIDOH3BOJĮHLIMH CVINECTBHTEJIbHbIMH C cyddukcamu -tuvas, -iklis, -eklis, oGosnauaio- IHMHK pa3jiHuHbIe Opyaus Tpyja. HaspaHusi CJIOXHbIX MALIHH, MeXAHH3MOB, BbINMOJIHSIONIHX OJ/IHOBPEMEHHO HECKOJIbKO OTepaliiii, 4acTo OOpa3yIOTCHSA MPH MOMOLLH COeJHHEHHS ABYX IpPOH3- BOJAALIHX CJIOB. VYenemuoe pa3BHTHe COBETCKOH HAVKH H KYJIbTŲDbI BbI3BaJIO K XKH3HH HEJIbIė PSA CYIECTBH- TeJIbHEIX abCTPAKTHOTO 3HaUeHHS, B OOpa3OBaHHH KOTODbIX HAHOOJIEee IPOAYKTHBHHI CY(DDHKCbI -umas, -imas, -ystė. HayuHo-1eXHHUeCKHIT H KyJbTYpHBIl IIporpecc OGYCJIOBHJI IIOA1BJIEHHE ČOJIb- IMOTO UHC.1a HOBbIX HMEH INpHJIaraTeJIbHbLIX, KOTOpbIe YACTO BXOJĮs1T KaK OTĮĮEJIbHbIE KOMINOHEH TbI B cOoCcTaB MHOTHX TepMHHOB. CnocOObi 06pa3oBaHusi IIpHJIATATEJIbHbIX H CVIINECTBHTEJIbHbIX pa3- Jauunbl. B HacTOsinįee speMst 6oJiee Bcero pacimpocTpaHeH CYyOODHKCAJIbHbIH CIIOCOO O6pa30BaHHS, ocobenno C CyĖOĖOHKcaMH TIpHJIaTATEJIbHbIX -inis, -ė, -ingas, -a, -iškas -a. Ilo cBoeli NpoAyKTHB- HOCTH Ha TIEDBOM MecTe CTOHT CytOOHKC -inis, -ė. TpujiaraTejibHbIe C STHM cy(dukcom yacTo 06pa- 30BaHbI H3 IIpejįJIOXHbIX KOHCTPYKUMH. B JHMTOBCKOM JIHTEpaTypHOM S13bIKe BeCbMa pacrpocT- panenki TaKXKe CJIOXKHbIE TIpHJIAaTATEJIbHbIe C CyOOĖOHKcoWM -inis, -ė. B KauecrBe repBoro KOMNoHeHTa BTHX NpHJIATATE.JIbHbIX BHICTYTAIOT CAMOCTOSTEJILHO HeynoTpebJiseMble UaCTH HHTEpHAlLHOHAJIb- HbIX CJIOB. XapakTepHble jįjis cOBeTCKOTO NepHojįa GOJIbuIMMe INOTpeOHOCTH B HOBbIX CJIOBAX pacuIMHMpsIOT CJIJOBOTpOHK3BOJĮHbIE BO3MOXKHOCTH JIMTOBCKOro S;i3bikKa. O6 TOM CBH/IETE.IbCTBYeT yNOTpedJeHue HHTEDHANHOHAJIbHbIX NPHCTABOK HJIH BBHITIOJHSIOMHAX HX (DyHKIHH TIEpBbIX KOMIOHEHTOB CJIOK- HBIX CJIOB. — Baxneinras Oynkuns 53bIKa — yJOBJIeTBOpeHHe NOTpeGHOCTel KOMMYyHHKauud. 3ajaueit CJI0BO06pa30BaHHA H SIBJISETCSHS obecreyeHne BCeX cep >xH3HH OGInecTBA CJIOBAMH, HeOOXOJĮHMbI- MH Js OOLIeHHS. 110