SOCIALINES
LINGVISTIKOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XIX
(1979)
Vy au as
SERNAS
KAI
KURIE
PEDAGOGINIAI
IR
SOCIOLOGINIAI
KALBU
MOKYMO
ASPEKTAI
DAUGIAKALBYSTES
SALYGOMIS
Daba inémis
iSsi ys iusios
socialis inés
isuomenés
salygomis
keliy
kalby
moké-
jimas
—
ne
p abanga,
ne
p i a us,
o
als ybinés
eikSmés
po eikis,
bi ina
salyga,
kad
bi y
galima
sékmingai
plé o i
kul a,
moksla,
echnika
i
gamyba.
Ypaé
ak uali
Si
p oblema
mazoms
au oms.
Regionalinés
daugiakalbys és'
salygomis
(Kanada,
Belgija,
S eica ija,
Indija,
Kinija,
Indonezija)
j ai ios
au os
kalba
sa o
kasdienine
kalba.
Ta yby
Sajungoje
isi
Zmonés
i
isos
au os
palaipsniui
ampa
daugiakalbiai.
Socializmo
i
isoke iopy
kon ak y
epochoje
daugiakalbys ei
o muo is
padeda
du
ak o iai:
1)
isuomenés
po eikis
j ai iose
s e ose
bend au i
i ai iomis
kalbomis;
2)
mokymas
gim aja
kalba
nacionalinése
mokyklose,
ku iose
mokoma
i
usy
kalbos,
kaip
a ybiniy
au y
bend a imo
p iemonés.
Be
o,
miisy
espublikos
mokyklose
mokomasi
uzsienio
kalby
(kai
ku
ne
lo yny
kalbos),
o
usy
i
lenky
mokyklose
—
lie u iy
kalbos
kaip
negim osios.
Ypaé
s a bus
isuo inés
daugiakalbys és
ak o ius
—
mokykly
S ie imo
sis ema.
An ai
1959
i
1970
me y
su a’ymo
duomenimis
(11
—19
me y
g upé),
deSim ies
me uy
laiko a piu
a ybinés
idu inés,
o
iS
dalies
i
aukS osios
mokyklos
déka
ne usy
d i-
kalbiy
skaiéius
sajunginése
espublik:
idéjo
daugiau
kaip
5
ka us;Cau onom
iése
espublikose
i
s i yse
jy
padaugéjo
nuo
30,7%
iki
75,3%
(a.
TyOo ao
M.
H.,
1977,
57).
Todél
kyla
kausimas:
a
mes
o muosime
mokykloje
o ganizuo a,
samo-
ninga,
di e encijuo a
daugiakalbys g,
a
leisime
ja
nedi e encijuo a,
s iching.
Poliglo o
psichikoje
kalbos
eiSkiniai,
kaip
odo
L.
S e bos
luziéény
dialek o
y imai,
suda o
am
ik as
asociaciju
sis emas,
ku ios
a pusa yje
gali
san ykiau i
ne ienodai.
1.
Abi
kalbos
suda o
d i
a ski as
,,au onomines“
[Cympyx
A.
E.,
1977,
22—28]
di e encijuo as
asociacijy
sis emas,
ku ios
a pusa y
ne u i
ySio
(au onominés
mas-
ymo
s i ys,
g yna
d ikalbys é).
Pagal
A.
Jacike i iy,
,,pe sijungima
i$
ienos
kalbos
j
ki a
galima
jsi aizduo i
kaip
asociaciniy
p ocesy
pe éjima
j
ki a
in a e baliniy
asociacijy
sis ema
i
jy
apsi ibojima
pas a aja~
[Jacike i ius
A.,
1970,
205].
2.
Susida o
iena
bend a
nedi e encijuo a,
mi8 i
asociacijy
sis ema.
Siuo
a eju
,
,kiek ienas
kalbos
elemen as
u i
...
sa o
iesioginj
ek i alen a
ki oje
kalboje,
e -
imas
kalban iesiems
nesuda o
jokio
sunkumo...
Galbia
ne
ne ikslu
bi y
saky i,
kad
zmonés,
apie
ku iuos
kalbame,
moka
d i
kalbas:
jie
moka
ik
iena
kalba,
aéiau
Si
kalba
u i
d i
ai8kos
o mas,
i
naudoja-
ma
ai
iena,
ai
ki a“
[Ilep6a
A.
B.,
1958,
48].
Si
daugiakalbys és
o ma
—
eali
kalby
in e e encija
indi ido
psichikoje.
1
Te minu
,,daugiakalbys é“
( us.
MHo os3BIIHe,
yok.
Meh sp achigkei ,
angl.
mul ilingualism,
p anc.
polyglossie)
nusakome
p ak inj
(ne
eo inj)
keliy
kalby
a ojima
komunikacijos
ikslais
(klausymas,
kalbéjimas,
aSymas,
skai ymas,
e imas
a ba
isos
kalbinés
eiklos
i8ys
ka u
paémus).
Daugiakalbys e,
esan
eikalui,
galima
ski s y i
i
d ikalbys e,
ikalbys e,
ke u kalbys e
i
. .
Kalbédami
apie
3—4
kalby
mokymasi
mokykloje,
mes
salygiskai
aip
pa
a ojame
e -
mina
daugiakalbys é
(mokykliné,
ne
sociologiné).
=
35
P ak ika
odo,
jog
s ichiné
daugiakalbys é
pap as ai
bina
miS i.
Jos
salygomis
mokiniy
kalba
pe pildy a
leksikos,
sin aksés,
0
ypaé
gim osios
i
negim yju
kalby
a ies
s e imybiu
(smulkiau
Z .
[lep6a
JI.
B.,
1947,
56).
L.
S e ba
p ipazis a
ienin-
eli
miS ios
daugiakalbys és
ap ibojimo
mokykloje
bida
—
,,samoninga
émimasi
mokiniy
gim aja
kalba“
( en
pa ,
p.
57).
Taigi
pedagoginis
daugiakalbys és
o ma i-
mo
p ocesas
glaudZiai
susijes
su
ienos
kalbos
idiniy
désningumy
i
aisykliu
pe ké-
limu
(in e e encija
i
anspozicija)
ki ai
kalbai
a ies,
leksikos,
azeologijos,
g a-
ma ikos,
aSybos,
g a ikos,
punk uacijos
bei
s ilis ikos
s i yse
(z .
Bsanmogeiic -
Bue...,
1971).
Pazymé ina,
kad
anspozicijos
i
in e e encijos
eikiniai
jau
seniai
pas ebé i.
Pa yzdziui,
K in ilianas
eikale
,,Apie
o a o iaus
aukléjima“
(I
m.
e.
a.)
ekomenda-
o
bisimam
o a o iui
moky is
g aiky
kalbos,
nes,
jo
nuomone,
mokslai
p asidéjo
nuo
g aiky.
,,Taciau
ne eikia
aiko
e s i
nei
ilgai
moky is,
nei
ilgai
kalbé i
g aikikai,
kaip
ai
daugelis
da o,
nes
dél
o
a si anda
jy
gim osios
kalbos
a ies,
pasakymu
ikumy.
Dél
nuola inio
s e imosios
kalbos
a ojimo
p ip an ame
p ie
jos
ypa ybiu,
o
okj
ip o i
galima
j eik i
ik
milZini3komis
pas angomis*
[KBun uauan,
1854,
ku.
1,5.
Ci .
pagal
Paymen6ax
B.
9.,
1971,
7—8].
J.
Komenskis
bene
pi masis
pabandé
suku i
keliy
kalby
mokymo
sis ema,
me-
oda,
pag is a
gim aja
kalba,
ku iai
ka u
su
lo yny
kalba
,, eikia
ski i
isa
démesi
i
ismok i
kaip
eikian “
(Komenskis
J.
A.,
1975,
3,
57;
354—360).
F.
Engelsas,
k i ikuodamas
Diu inga,
aSé,
kad
gim osios
kalbos
o mos
ampa
sup an amos
ik
ada,
kai
su okiamas
jy
,,a si adimas
i
laipsni’kas
ys ymasis,
o
ai
nejmano-
ma,
nek eipian
démesio,
pi ma,
j
jos
pa ios
sus aba éjusias
o mas
i ,
an a,
i
giminingas
gy as
i
mi usias
kalbas“
[Du eape
®.,
1952,
303].
N.
K upskajos
eigimu,
lo yny
kalba
pa eiké
V.
Lenino
kalbos
s uk i a,
»»pada ydama
ja
da nes-
ng
i
aiSkesne...
sla y
kalbos
padéjo
ge iau
sup as i
gim osios
kalbos
mo ologija,
su ok i
jos
ys ymasi.
Tai,
kas sena
i
a gy en a
(lo yny
i
sla y
kalbas)
Ijigius
da
mokyklos
me ais
panaudojo
gilesniam
daba iniy
kalby
sup a imui*
[Kpync-
xan
H.
K.,
1965,
360].
Taigi,
ma y ,
i
a ybinés
mokyklos
uZzda inys
y a,
o -
muojan
daugiakalbys e,
,.pada y i
gim aja
kalba
ne
p ieSu,
o
d augu
i
alkininku“
[Ulep6a
JI.
B.,
1929].
{den iniy
elemen y
eo ija
eigia,
kad
,, ienodi
elemen ai
pa ia
pla iausia
p asme,
esan ys
p aei yje
bu usioje
i
naujoje
si uacijoje,
paleng ina
indi ido
adap acija
p ie
pas a osios“
[OxcnepumenTaibHan
icuxono ua,
1973,
139],
o
indoeu opie iy
kalbose,
ku iy
mokoma
espublikos
mokyklose,
okiy
elemen u
y a
[Maziulis
V.,
1970].
Samoningos,
di e encijuo os
daugiakalbys és
nauda
odo
kele as
ak y:
1)
gim osios,
usy
i
uZsienio
kalby
mokymosi
s ebéjimas
pedagoginio
p oceso
me-
u
[[apuac
B.,
1976,
157—
159];
2)
pa iu
mokiniy
sa is aba,
odan i,
jog
gim osios
kalbos
mokymasis
labai
padeda
moky is
usy
kalbos
( ai
pa i ino
81,8—95,5%
abi u ien y),
o
usy
i
uZsienio—gim osios
(54,59);
3)
mokiniy
gim osios,
usy
bei
uzsienio
kalby
sa eikos
ekspe imen ai
odo,
jog
ada,
kai
su ampa
ZodzZiy
eikSmé,
giminé,
aldymas
i
pan.,
a i inkamos
o mos
leng iau
ismoks amos,
kai
nesu ampa,
bi inos
ilgos
p a ybos,
kad
jy
in e e encija
ap ibo y
( en
pa ,
p.
161—180);
4)
sa-
moningo
skai ymo
y imai
(apéme
apie
5000
mokiniu
i
s uden y)
odo,
kad
mokiniai
g ei ai,
sgmoningai
skai a
gim aja
kalba,
palygin i
g ei ai
skai o
i
usy
bei
uzZsienio
kalbomis
[I[lapuac
B.,
1977,
N .
12);
5)
kalby
ismokimo
y%io
y imai
(apéme
26
j ai-
iy
idu iniy
mokykly
424
IV,
V,
VII,
IX,
XI
klasiy
mokinius
8
me y
laiko a piu)
odo,
jog
y8ys
a p
mokiniy
a sakymy
as u
i
Zod#iu
lie u iSkai
i
usiskai
—
s ip-
Tus,
esminis
(ko eliacijos
koe icien as
C
0,60+0,03
i
daugiau).
S ip us
a pusa io
y8ys
y a
aip
pa
a p
lie u iy
i
uzsienio
kalby
mokéjimo
( en
pa ,
p.
52—54).
Pa eik i
ak ai
odo,
jog
bi ina
o muo i
samoninga,
di e encijuo a
daugiakal-
bys e,
palaiky i
glaud/ius
lie u iy,
usy
i
uZsienio
kalby
mokymo
ySius.
Kad
ai
ga-
lé ume
sékmingai
p ak i’kai
jgy endin i,
eikia
a lik i
Siuos
a i inkamy
kalby
ling-
36
is inius
y imus
i8
idu inés
mokyklos
ku so:
1)
suda y i
lie u iy
kalbos
daznumy
i
asocia y inj
Zodyna,
pa aSy i
unkcine
g ama ika
i
pan.;
2)
ap agy i
lie u iy
kal-
ba
usy
i
lenky
kalby
podi iu
( ai
eikalinga
lie u iy
negim osios
kalbos
mokymui
usy
i
lenky
mokyklose);
3)
ap a3y i
usy
kalba
lie uyiy
kalbos
podi iu;
4)
ap asy i
angly,
okie iy,
p anciizy
kalbas
lie u iy
i
usy
kalby
poZii iu.
Sie
ling is iniai
y-
imai,
glaudZiai
susije
su
lie u iy
kalba,
leis y
i ai iy
kalbu
mokykliniy
p og amu
i
ado éliy
au o iams,
aip
pa
moky ojams
k yp ingiau
de in i
sa o
eikla,
peda-
gogiskai
o muojan
samoninga,
di e encijuo a
daugiakalbys e
mokykloje.
Samoningos,
di e encijuo os
daugiakalbys és
o ma imui
didziule
eikSme
u i
Sie
ak o iai.
I.
Dominuojan ys
kalby
mokymosi
mo y ai.
Mokslininky
nus a y a,
jog
kalbos
negalima
i’moky i,
ja
eikia
iSmok i.
O ganizuo o
a
sa a ankiSko
kalbos
mokymosi
sékme
lemia
Zmogaus
in e esai,
no as
Sia
kalba
i8mok i
i
nepami S i,
Sios
kalbos
mo-
kymosi
po eikiai
bei
mo y ai.
Apie
4000
IV
—XI
klasiy
mokiniy
y imas
pa odé,
kad
kalby
mokymosi
mo y ai
i
po eikiai
y a
labai
ski ingi.
Pa yzdziui,
1082
IV
—
XI
Klasiy
mokiniy
in e esy
analizé
odo,
jog
pa aukliausi
y a
pazin inio
pobidzio
dalykai
(is o ija,
geog a ija,
zoologija),
aip
pa
iziné
kul i a,
da by
pamokos.
Is
17
dalyky
V—VI
klasiy
mokiniai
gim ajai
kalbai
ski ia
mazdaug
ke i a
ie a,
VIL
klasés
—
an a,
o
VIII
klasés
—
ne
aS un a.
Pagal
mokymosi
mo y us
mokinius
galima
suski s y i
i
d i
g upes:
1)
uos,
ku-
ie
ado aujasi
idinémis
eikmémis:
samoningai
no i
i8mok i
kalbu;
2)
mokosi
odél,
kad
p ipazis a
bi ina
;
3)
uos,
ku ie
mokosi
odél,
kad,
pa yzdziui,
mokykla
eikalau-
ja.
Apklausus
265
abi u ien us,
paaiskéjo,
kad
lie u iy
kalbos
mokosi
su
no u
44,3
%,
mokosi,
kad
eikia
—
49,4%,
mokosi
e iami
—
6,3
%.
18
358
V—
XI
klasiy
moki-
niy
83,9
%
nu odé,
kad
lie u iy
kalbos
moky ysi,
jei
bi u
nep i aloma,
11,3
%
moky-
usi,
jei
bi y
idomu,
i
4,8%
nesimoky u.
Mokiniy
kalby
mokymosi
mo y y
analizé
odo,
kad
70,3%
(iS
364)
mokiniy
iesiog
pa inka
moky is
kalby,
29,7°%%
—
nepa inka.
Pag indiniai
mo y ai,
ku ie
ska-
ina
moky is
kalbu,
y a
paZin inis
(28,7
9%),
socialinés
komunikacijos
i
pe spek y os
(21,2%)
bei
pa eigos
mo y ai.
Fo muo i
kalby
mokymosi
mo y us
padeda
p ak iniai
Sios
kalbos,
kalbinés
eiklos
po eikiai,
nes
,,pana8iai
kaip
samoné,
kalbiné
eikla
a si anda
ik
i§
po ei-
kio,
ig
bi ino
eikalo
bend au i
su
ki ais
Zmonémis*
[Mapxc
K.,
Su esbe
O.,
1966,
22].
ISanaliza us
1888
mokiniy
a sakymus,
paaiSkéjo,
jog
po eiki
moky is
kalby
jau-
éia
maziau
kaip
pusé
apklaus yjy
(41,6
%).
Vadinasi,
silpnai
o muojami
po eikiai.
Sakysim,
ik
kai
ku iose
mokyklose
mokiniams
(54,3
%)
duodama
e s i
i$
ki y
kal-
bu
j
lie u iy
kalba,
no s
gy enime,
ypaé
di ban
gamyboje,
o
daznai
p i eikia.
A
negalé y
e imas
ap i
iena
i8
gamybos
Se a imo
o my?
Reikia,
kad
moky ojai,
dés y ojai
pa ys
még y
sa o
dalyka,
moké y
ugdy i
susidoméjima
juo,
ska in y
mo-
ky is
dés omosios
kalbos,
pa ink y
jdomiy
eks y,
o ganizuo y
susi aSinéjima,
su-
si ikimus
su
aSy ojais,
kalbininkais,
kalbos
i
li e a i os
aka us,
pokalbius
apie
pe skai y as
knygas,
ma y us
ilmus,
konku sus,
olimpiadas
i
k .,
kad
ge as
kalbos
mokéjimas
isoke iopai
eik y
mokiniams
malonuma,
ska in y
jy
emocinj
i
logini
ak y uma.
Il.
Ve imas.
Ve imas
kaip
kalbinés
eiklos
o ma
y a
e ek y i
p iemoné
aisyklingos
di e encijuo os
daugiakalbys és
o ma imui.
Tai
odo
didziulis
moki-
niy
susidoméjimas
p ak inio
e imo
ku su,
ku is
pap as ai_des omas
mokyklose
su
sus ip in u
usy
kalbos
mokymu
(2
sa ai inés
alandos).
Sio
ku so
pag indiniai
uZda iniai
y a
Sie:
1)
p ak iniy
e imo
igidziy
ugdymas;
2)
s ilis ikos
igidziy
o -
ma imas;
3)
Ziniy,
mokéjimo
i
jgidziy
ak y inimas
i
gilinimas;
4)
samoningos
di-
e encijuo os
d ikalbys és
o ma imas,
g e inamosios
kalby
analizés
jgidziy
ys y-
mas,
ilologinés
mokinio
pa i ies
u inimas;
5)
supazindinimas
su
pag indiniais
3F
e imo
eikala imais
(z .
Ilpo pamma,
1977,
4).
Moky i
e imo
espublikos
usis-
ams
daugiau
galé y
padé i
li uanis ai.
Be
o,
bii ina
i
isose
aukS osiose
mokyklose
i es i
e imo
mokyma.
Sio
ku so
klausy i
galé y
ne
ien
usis ai,
be
i
li uanis ai.
i l.
Sa a ankiSkas
skai ymas.
1029
gamybininky
a sakymy
ma ema iné
analizé
odo,
jog
idu inése
i
aukS osiose
mokyklose
nepakankamai
démesio
ski iama
sa-
moningo
skai ymo
jg dziams
o muo i,
g ei ajam
samoningam
skai ymui.
Sup an-
ama,
jog
mokiniai
i
gamybininkai
daugiausia
skai o
gim aja
kalba
(73,3
%
apklaus-
ujy).
Ji
suda o
41—100%
isos
pe
iene ius
me us
skai omos
li e a ii os.
I§
o
skaiGiaus
41
—
60%
li e a i os
gim aja
kalba
skai é
32,4%
apklaus ujy,
61—80%
—
26%
i
81—100%
—
15,1%
apklaus yjy.
Tik
26,5%
isy
apklaus yjy
nu odé,
kad
gim aja
kalba
skai oma
li e a i a
suda o
nedidelj
p ocen a
(0—
5%
skai o
Bo,
apklaus yjy,
6—20%
—
10%,
21-40%
—
14%).
Dauguma
Siy
a sakymy
p iklausé
iS
Ta ybinés
A mijos
g izusiems
in o man ams
(i$
1029—285
demobilizuo ieji)
(z .
1
len ele).
Sug e ine
ajono
gamybininky
duomenis
su
ke u iy
kaimo
mokykly
de-
1
len elé
Visa
li e a ii a
(g oziné,
moksliné,
isuomeniné
i
poli iné),
skai oma
gim aja
kalba
(%)
G upés
|
OS
geliee
|
e a
| |
I
|
|
Apklaus ieji
|
0—5
6—20
|
21—40
|
41—60
|
61—80
|
81—100
|
| | | |
Rajony
gamybininkai
bene
48
|
85
287
|
28,7
28,7
| |
Mies y
gamybininkai
1,2
|
6.3)
1638
31,3
26,6
16,3
Auks ujy
mokykly
s uden ai
33
|
128
|
99
33,2
“|
97.6
13,2
Demobilizuo ieji
Ta ybinés
|
|
|
A mijos
ka iai
39
|
119
|
9200
394
|
221
7A
| |
| |
Su es ing
[m6
e
400)
|.
ido.)
aa4:
|
960
15,1
in oky
duomenimis,
ma ome,
jog
mokiniai
ku
kas
daugiau
skai o
li e a ii os
gim-
aja
kalba
negu
gamybininkai.
ISsi ys iusiai
socialis inei
isuomenei
eikalingi
ge i
skai y ojai,
ku ie
skai y y
ne
ien
g ozing,
be
i
moksline,
mokslo
populia inimo,
isuomening
i
poli ing
li e a i a
gim aja,
usy,
i8
dalies
i
uzsienio
kalbomis
(Z .
2
len ele).
Knygy
skai ymas
i ai iomis
kalbomis
—
s a bus
ak o ius,
ku is
p isideda
p ie
daugiakalbys és
o -
ma imo
mokykloje
i
ja
baigus.
Todél
idu inéje
mokykloje
bi ina
sus ip in i
ado-
a ima
mokiniy
uzklasiniam
sa a ankiskam
skai ymui;
a
galé y
a lik i
di ek o iaus
pa aduo ojas
uzklasinio
da bo
eikalams,
li uanis as.
Mokslinés,
mokslo
populia i-
nimo
i
isuomeninés
bei
poli inés
li e a i os
sa a ankisko
skai ymo
mokymui
i
kon olei
galé y
bi i
panaudo os
lie u iy
i
usy
kalby
pamokos.
Tai
paj ai in y
i
pa ias
pamokas.
Taip
pa
bii ina
suak y in i
samoningo
skai ymo
isomis
kalbomis
echnikos
mokyma.
__
IV.
Filologiné
mokiniy
pa i is.
Filologine
pa i i
suda o
du
komponen ai:
ling-
is inis
i
psichologinis.
Ling is inis
ilologinés
pa i ies
aspek as
ei8kia
mokinio
su-
gebéjima
pasinaudo i
kalby
panaumais
am,
kad
bii y
galima
g ei iau
su ok i
i
i8-
mok i
nauja
kalba.
Démesio
e a
L.
Sée bos
min is,
kad
eikia
aip
moky i
mokinius
kalbos,
kad
Sie
,,nedideliy
i ,
be
o,
sa a ankisky
pas angy
déka
ne
ien
ismok y
dau-
38
2
len elé
Li e a ii os,
skai omos
gim aja,
usy
i
uZsienio
kalbomis,
duomeny
su es iné
(%)
Apklaus yjy
g upés
ae
Pea
|6—20
[21404160
1—s0)61—s0|
6—40
ean
Lie u iy
|
Visa
skai oma
25
100
|
140|
324|
260|
15,1
|
24,0
73,5
|
G oziné
|
202
|
572]
162|
54]
1,11
01}
709
65
Moksliné
|
335
|
509
122
|
30
0
|
63,2
34
Rusy
oksliné
B
Ny
- B é
=
F y
Visuomeniné
i
} |
|
poli ing
549
/
41,5]
3,1)
0,5)
Ol)
—
|
445
06
)
‘
! |
Ussienio
|
a4}
i28|
14];
o4|
=
|
=
|
142
04
889
|
191}
08);
O11]
OL]
—-
10,9
0,2
|
|
968
|
3,1
e
gay
ema
ipsa
ORO
PS
giau
a
maZiau
skai y i i ai ias
knygas
kalbomis,
ku iy
mokési,
be
i
bi y
pasi enge
isiskai
sa a ankiskai
ismok i
skai y i
knygas
be
ku ia
Eu opos
kalba“
[Ilep6a
JI.
B.,
1929,
15].
To
eikalauja
echniné
e oliucija,
gamybos
obulinimas,
socialis inés
kul-
i os
lygio
kélimas.
Psichologinis-loginis ilologinés
pa i ies
aspek as
apima
mokinio
sugebéjima
pasi-
naudo i
gim osios
kalbos
mokéjimu
i
jgiidZiais,
mokan is
an os
i
e ios
kalbos.
Cia
jeina
mokiniy
po encinio
Zodyno
plé imas
( a p au iniai,
panagiai
skamban ys
Zodiiai,
giminingi
ismok iesiems,
ope a y aus
da bo
su
Zodynu
i
i ai aus
nag iné-
jimo
jgidziai,
bend yju
g ama iniy
sa oku
o ma imas,
kalbos
jausmo
ugdymas,
sa a ankisko
kalbos
mokymosi,
loginio
i
aizdZiojo
mas ymo
jgidziai,
sa iko ek-
cijos
i
i e inimo
jgidZiai,
pas abumas,
k i iskumas,
e balinés
a min ies
i
kalbi-
nés
klausos
ugdymas,
a ikuliacijos
obulinimas,
o a o inio
kalbéjimo
meno
ugdy-
mas,
aiskaus
skai ymo
i
aizdZiojo
pasakojimo
jgidZiy
o ma imas,
samoningo
skai ymo
empo,
meilés
knygai
ugdymas,
aSymo
echnikos
obulinimas
i
pan.).
Bend osios
kalbos
kul i os
kélimas
—
isu
kalbininky
uZda inys,
ku iam
ado au i
u é u
mokyklos
li uanis ai.
Taisyklingos,
samoningos,
di e encijuo os
daugiakalbys és
o ma imas
—
la-
bai
sudé ingas
pedagoginis
p ocesas,
ku io
sékmé
p iklauso
nuo
o,
a
pakankamai
giliai
i
isapusiskai
bus
i8nag iné i
ling is iniai,
psichologiniai
i
me odiniai
kalby
sa eikos
mechanizmai,
a
s uden ai,
moky ojai,
dés y ojai
pakankamai
y a
su oke
mokiniy,
s uden y
psichikoje
kon ak uojanéias
kalbas,
jy
apa umus
i
ski umus,
i
pagaliau,
a
Sie
y imai
i
nus a y i
désningumai
pakankamai
ope a y iai
bus
idieg-
i
j
mokymo
p ocesa.Taigi
ne
ik
usis y
i
ki y
kalbu
specialis y,
be
i
li uanis u
indélis
i
samoningos,
di e encijuo os
daugiakalbys és
o ma ima
u é y
bi i
Zymiai
didesnis
negu
daba .
Li e a i a
Jacike i ius
A.
Daugiakalbys és
psichologija.
V.,
1970.
Majiulis
V.
Bal y
i
ki y
indoeu opie iy
kalby
san ykiai
(Deklinacija).
V.,
1970.
Komenskis
J.
A.
Rink iniai
pedagoginiai
aS ai.
K.,
1975.
Mapxe
K.,
9n eabe
©.
Ha6pannsie
mpoussegenun
B
3
TOMax.
—
M.,
1966.
T.
1.
Su eape
®.
Au u-Jiopun .—M.,
1952.
Bsaumogeiic Bue
s3bIKOB
B
Npouecce
COyuenns.
—
Buubuioc,
1971.
Ty6o so
M.
H.
K
usyyennio
ABysA3bUNA
B
UCTOpHH
HapoxOB
Mpa.
—
Cope cKaad
STHO padus,
M.,
1977,
Ne
5.
Kpyncxasa
H.
K.
Ha6panupe
nega o mueckue
npons eqenns.
— M.,
1965.
39

Mpo pamma
jus
IX—XI
Knaccos
c
y ay6nenubiM
M3y4eHHeM
PyCCKO O
A3bIKa
H
ANTepaTypEI
WIKOJI
C
JIMTOBCKHM
S3bIKOM
O6yueHHa.
(PyccKui
a3biK.
Pycckas
au Tepa ypa.
SaHaTua
no
nepepoxy).
—
Buspu oc,
1977.
Payuen6ax
B.
9.
Kpa kuii
0630p
ocHosanix
meTooB
MpenowaBawuA
HHOCTPaHHbIX
SA3bIKOB
cI
no
XX
sex.—M.,,
1971.
Cynpyn
A.
E.
J[pa
una
qByasb ans,
Tpancnosuuna
u
Be
epenius.
—
B
xu.:
Pycckui
asp
B
HauMOHabHOH
mKoTe.
[Ipo6neme
aun soyugax uxu.
M.,
1977.
®enzopos
A.
B.
OuepKu
o6meli
u
conoc apu enbHOl
CTHANCTHKH.
—
M.,
1971.
Wauxuii
C.
T.
Meza o mueckue
counnenus.
—
M.,
1962—1965,
.
1—4.
Ulapnac
B.
Ouepku
no
smu soyuyzaK uKe.
—
Busbu oc,
1976.
UWlsap ac
B.
Odyuenne
6 ic pomy
CO3HATeIBHOMY
UTCHHIO
—
OOMeUIKObHax
3aqaua.
—
Cone c-
Kaa
mega o uxa,
M.,
1977,
Ne
12.
Ulep6a
JI.
B.
Kak
ago
usyua s
unoc paunpie
a3nKu.
—
M.—JI.,
1929.
Ulep6a
JI.
B.
[pe oxapauue
wyoc panpix
a3p Kos
B
cpeguel
uo e.
—
B
ka.:
O6mue
sompocs
Me oguku.
M.—JI.,
1947.
Ulep6a
JI.
B.
Ha6pau ie
paGo s
no
a3piKo3HaHHio
u
oneTuKe.
—
JI.,
1958.
T.
I.
OkcnepuMenTambHaa
McHxono us.
—
M.,
1973.
Bum.
IV.
Lie u os
TSR
S ie imo
minis e ijos
Pedagogikos
mokslinio
y imo
ins i u as
HEKOTOPBIE
NMEAAPO MYECKME
HW
COMM
OUIOPHYECKHE
ACHEK
Thi
OBYYEHHA
HECKOJIBKUM
A3bIKAM
B
UWIKOJIE
Pesiome
Sajaya
KoopAuHMpoBaHHo o,
co sacopaHHo o
H3YYCHHA
HeCKOMbKUX
S3bIKOB
TeCHO
cBA-
3aHa
C
3ajjayel
BCeCTOpOHHe o
pasBHTHA
HGHOCTH,
BBIABUHY
TO!
Ha
XXV
cnesye KIICC,
pemm p
KoTOpy!o
AO/DKHa
MOMO¥b
coBeTcKad
wiKkona.
Ho
Kak?
Hama
nogqepxupae ca
Konuenuusa
JI.
B.
Mlep6u ,
co acno
Ko opoii
snemexn e
PeuH
B
COSHAHHM
OMJMHTBa
HaXOZATCA
B
ONpeseneH-
HBIX
CHCTeMaX
aCcomMaluii,
HeOMMHaKOBO
B3aMMOJelic ayiomuXx:
1)
06a
a3HIKa
o6pasyloT
ABE
OTACTBHEIG
CHCTEMbI
ACCOUHaNHI,
He
KOHTAKTHpyiomMe
Mexy
cOGoil
(aBTOHOMHBIe
O6.1acTH
8B
MBILWICHHM,
YHCTOe
AByAsHUNe);
2)
OSpasye ca
OAHa
OO IaA
cucTeMa
accounanui
—
pea bubii
HCTOYHMK
MACcOBOii
MHTepdbepeHuMH,
Ko ga
posuan
HM
pyccKan
pew
yiamNxes
mecTpee
w1eK-
CHYCCKUMH,
CHHTAKCHYCCKHMH
H
Mp.
BapBapu3mamu.
JI.
B.
Wep6a,
A.
E.
Cynpyn
u
ap.
YHEHBIC
IIPH3HAlOT
ABTOHOMHOe
MHO ossBIuHe,
dopmupye-
Moe
TYTEM
,,COSHATeIbHOTO
OTTAJIKHBaHHA
OT
PORHO O
ABbIKa
yuamxca”
(U ep6a
JI.
B.,
1958),
Tpespal enwe
poq o o
A3bIKa
,,B
Apy a
u
TomomuuKa®.
Tlo peOnoc s
uMeHHO
B
ABTOHOMHOM,
COsHaTeIbHO
udepeHuHpOBAHHOM
LWKOAbHOM
MHO osaE UH,
a
He
CTHXHMHOM,
NoKasbipae
PHA
(ax os:
|)
Teopua
useHTu4HEIX
932eMeHTOB
(,,
9kcnepuMew a byaa...‘*,
1973,
BBi .
4,
c.
139),
Kakux
B
uHoeBponelicKux
saapIKax,
H3yY@eMBIX
B
WIKOAaX
pecny6aHKH,
HeMao
(cM.
Maiiulis
V.,
1970);
2)
ocoSexHocTu
p3sauMmogelicTsusa
A3bIKOB
B
yue6Hom
mponecce
(Iapuac
B.,
1976);
3)
nenenanpas.enHoe
caMoHa6.ni0
JeHHe,
MOATBEpAUBIee
MOTOKUTeIbHOe
B3anMOjelcTBHeE
HECKOJIBKUX
H3Y4aCMBIX
S3bIKOB;
4)
9KCHepUMeHTambHOe
MCC.TeqOBaHi e
(Tam
2xe,
c.
161-180);
5)
uccaleqoBanue
cosHaTebHOTO
UTeHUA,
OXBATHBIee
OKO.I0
5090
ysamuxca
u
e y
zenToB:
ecu
OGyuaemb i
CBOGOAHO
UHTaeT
Ha
POAHOM
s3bIKe,
TO
OH
G icTpee
Apy ux
unTae
Ha
pyccKoM
H
HHO-
CTPaHHOM
A3BIKaX;
6)
TecHaa
Koppe aiMA
MexAy
yCBoeHHeM
-TMTOBCKO O,
pyccKo o
H
HHOCTpaH-
HEIX
3b1KOB
(C=0,60+0,03
u
Gonbue).
Tipupeyenusie
cbak e
oKasnipaio ,
1T0
HeOOXOJMMbI
ABTOHOMHOe
MHO omasuHe,
TeCHBIe
KOH-
TAaKTBI
MCA
C/IOBECHHKAMH
WKOVIbI,
IMHTBACTaMH.
B
cBa3H:c
3THM
2KeaTeTeEH
PAX
aMa eucTH-
4€CKHX
HCCe OBaHii,
TaKHX
Kak:
1)
nog oToBKa
(yHKUHOMATbHOM
conoc aBHTenbHOli
pam-
MaTHKH,
NocTpoeHHoi
Ha
paMMaTM4ecKOM
MHHHMyMe
pyccko o
s3bIKa;
2)
o dop
aqpa
wuTOBCKo o
a3bIKa
(1eKcHKa,
(bpaseoso ua,
oxe uKa
u
mp.);
3)
onucauHe
WMTOBCKO O
a3EIKa
B
comocTan. e-
HHH
¢
PYCCKMM,
PYCCKO O
B
CpaBHeHuM
c
nuTOBCKHM;
4)
onucan e
au aniicko o,
HemMeuKo o,
@pawgyscko o
s3bIKoB
B
ComocTaBjeHHH
¢
JHTOBCKIM
H
pycckuM;
5)
cosqaHue
aMToscKo o
ac-
COUMaTHBHOTO
Cj1OBaps
u
Op.
Ha
Koop
quHupopannoe,
co acosanuoe
H3YYCHHe
HECKOABKUX
A3bIKOB
CyukecTBeHHOe
Bui s-
HUE
OKa3bIBalOT
Caleqylomlue
(bakTops :
|)
AOMHHUpYyiouyue
MOTHBBT
M3Y4CHHA
A3BIKOB,
TECHO
CBA-
SaHHBIX
C
MHSHEHHBIMH
TOTPeOHOCTAMH
B
KY
AbTYpe
posuoil
H
pyecKol
pein;
2)
o6ysenue
nepe-
Bolly
XYAOKECTBCHHBIX
H
Ap,
TeKCTOB,
Pe
SONBULYIO
MOMOUI
MoxKeT
OKAzaTh
TeCHOe
co py
AHH -
yecTBO
JIMTYaHMCTOR
HM
pycuc os;
3)
KoopAuHUpoBaHHoe
O6yueHHe
caMocTonTebHOMy
4TeHHIO;
4)
onopa
na
anono mueckui
ons
yuauyuxes
4
np.
®opMuposauie
as ouomHo o,
cozHaTe.1bHO
Aupepe ynposa o o
wkojHO O
ABy-
H
MHO-
OAs
TpeOyeT
KOK
THBHBIX
ycuaui ,
cosnania
coo Be c syiollai
mpodaemHol
sa6opa-
TOpHH
B
pecny6nuKe.
40