IS
LIETUVIY
KALBOTYROS
ISTORIJOS
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XxX
(1980)
E.
GRINAVECKIENE
DAUGPILIO
APYLINKIU
LIETUVIU
SNEKTOS
FONETIKA
I.
TVADAS
a)
1977
m.
dialek ologinéje
ekspedicijoje,
ykdy oje
Bal a usijos
TSR
MA
J.
Ko-
laso
Kalbo y os
ins i u o
ka u
su
La ijos
TSR
MA
Kalbos
i
li e a ii os
ins i u-
u
i
Lie u os
TSR
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u u,
bu o
i iamos
La -
ijos
TSR
Daugpilio
(la .
Daugaypils),
K asla os
(la .
K dsla a),
Ludzos
(la .
Ludza),
Rezeknés
(la .
Rézekne)
ajony
bal a usiy
Snek os.
M
Usy
uZda inys
bu o
su-
ink i
Daugpilio
ajono
pie inés
dalies
—
kai iojo
Daugu os
(la .
Dauga a)
k an o
bal a usiy
Snek oje
a ojamus
li uanizmus.
Daugiausia
miisy
bu o
di b a
Sk iida-
lienos
(la .
Sk udaliena)'
apylinkése
(18
km
nuo
Daugpilio
j
pie y
y us),
ypaé
Ragi-
liSkiy
(la .
Raguliski)
i
g e imuose
kaimuose.
Ty
ie y
bal a usiy
Snek oj
uZ aséme
nemaza
lie u iskos
kilmés
ZodZiu,
ie y
a du,
pa a dziy,
lie u isky
posakiy
nuo-
upy*.
Daugpilio
( ie os
lie .
a ia
Daigpilis,
Daugpiljs,
Daiiga pilis,
Daiigu pilis)
p iemies yje
G y ojé
(la .
G i a,
daba
kai iojo
Daugu os
k an o
Daugpilio
dalis)
suzinojome,
kad
Gia
da
isai
neseniai
gy en a
kele o
ie iniu
Zmoniy,
mokéjusiu
lie u iSkai®.
G e imoje
Kalkiiny
(la .
Kalkine;
senesni
dazniau
a ia
Kalku.ne.‘)
*
Tai,
be
abejo,
lie u iskos
kilmés
ie o a dis.
Baga
K.
(Rink iniai
aS ai.
V.,
1961,
.
3,
p.
565)
isai
pama uo ai
ji
laiko
kilusiu
i§
lie .
Sk udélyné
(plg.
lie .
dial.
sk udéljné
*sk uzdélynas’).
*
T8
lie u iskos
kilmés
Siy
ie y
a dy
isu
pi ma
miné ini
kaimy
pa adinimai
su
P iesaga
-imki,
P z.,
Béiiuimxi,
Cypsunxi,
Po imxi,
Eximei,
Baceppuuxi,
Kipaiui,
Pymaniuni,
Jim énimxi,
Mi-
ka iimi,
J[sippaniuni
i
k .
K.
Bagos
(Biga
K.
Rink iniai
aS ai,
.
3,
p.
565—566)
i
J.
Sa a-
e i iaus
(Sa a ewicz
J.
Li ewskie
nazwy
miejscowe
na
-iszki.
—
Onomas ica,
1956,
N .
2,
p.
15)
nuomone,
ku
papli e
ie o a dziai
su
p iesaga
-iski,
en
—
is o inés
lie u iu
gy en os
ie os.
Gausu
ia
i
ki y
lie u i8kos
kilmés
opo-
i
an oponimijos
elemen y,
p z.,
baly
i
mi8ky
a dai
—
Ila-
naxi,
Upeinimi,
Kimes
i
k .,
kai
ku ios
senyju
ie iniy
Zmoniy
pa a dés
—
Cepayub,
Ma xSiixa,
Kapaauon,
JIsmxyn
i
k .
Ragilikiy
kaime
uZ a’y os
aip
pa
ke u iy
lie u isky
posakiy
nuo -
Tupos,
p z.,
sake.
pasdke.
||
d na
Séka,
il ikis
paplikis
nimdaka
|
pélupe.
déSe u.
“nulupo
deS a’
||
isi
Saka,
isi
k i a,
be.la iis
bi.lbes
ski a
|
Ty
posakiy eikSme
juos
pasake
asmenys
jau
nelabai
mo-
kéjo
paaiskin i.
Jie
ik
saké,
kad
aip
kalbéje
ju
seneliai
i
é ai,
ypaé
kai
no éjo,
kad
aikai
nesu-
p as y
kokiy
slap esniy
dalyky.
Cia
gy ai
a ojami
i
kai
ku iy
lie u i8ky
azeologizmy
e i-
niai,
p z.,
6axdé a
ix
(plg.
lie .
bala
ji);
Ka6
Te
cKicna
(plg.
lie .
kad
u
su iig um)
i
k .
Pas ebé a
aip
pa ,
kad
la i8kai
uzkalbin i
Siy
ie y
gy en ojai
(kalbino
la iy
kalbininké
ilol.
m.
kand.
B.
Reidzané)
sa o
la iy
kalboje a ojo
nemaza
lie u iy
kalbai
bidingy
Zodziy,
jy
o my,
e iniy,
p z.,
es
no
pieciem
biinu
(pig.
la .
Ik
esmu,
lie .
biinii)
majas;
bé ni
a ie
(pig.
la .
1k
a nak,
lie .
a eina)
un
palidz;
ilciens
a ie
(plg.
la .
1k.
pienak,
lie .
a eina)
uz
s aciju
ap
e iem
i
k .
Vienas
ie inis
75-e iy
me y
G y os
gy en ojas
Janas
Jadzé i ius
daba
jau
bu o
nusikéles
gy en i
i
g e ima
Kup iSkiy
apyl.
(6
km
j
pie us
nuo
G y és).
Su
mumis
jis
kalbéjo
gana
ge ai
lie u iSkai.
Pa eikiame
jo
pasako a
au obiog a ine
nuo upa:
,,4F
gimi.
G i. dj
|
man’
sep ynia.sdésim
pinki
mé ai
||
é as
le. i is
i
média
le. i is
||
mécia
gimi.
Z i. bliski.,
é as
—
G i. dj
||
su
Maskaz.liiinu
is
Kal’kiinu,
kap
s is enkam,
ai
is
le. i iskai*
||
Ki i
senieji
ie iniai
G y és
lie u iai
jau
iSmi é.
*
Baga
K.
Rink iniai
a8 ai,
.
3,
p.
567,
i&n.
2,
nu odo,
kad
lie u iskai
eiké y
adin i
Kalkuoné.
223
apylinkéje
(7
km
nuo
G y 6s
j
pie us)
lie u iskai
namie
kalba
i
sa e
lie u iais
laiko
nemazZa
senuyju
ie iniy
gy en ojy®.
Kele as
senyjy
ie iniy
lie u iy
gy ena
i
M@dumo
(la .
Medumi;
senieji
dazniau
a ia
Médinas,
da
plg.
en
esancio
eZe o
a da
Médi-
nas)®
bei
Smil jnés
(la .
Smil ene)
apylinkése.
Dél
o
ekspedicijos
‘me u
bu o
i iama
i
miisy
lanky y
Daugpilio
apylinkiy
lie u iy,
Gia
adinamy
bend u
a du
daugu-
iesi,
Snek a.
Ty
y inéjimy
pama u
i
a si ado
Sis
s aipsnis.
b)
Remian is
K.
Bigos
i
A.
BylenS eino
duomenimis,
Daiigpilio
apylinkése
kai ia-
jame
Daugu os
k an e
lie u iy
gy enama
nuo
seno’.
Siu
ie u
lie u iu
Snek a,
galima
saky i,
iki
Siol
ne y iné a.
Tadiau
Siek
iek
Ziniu,
ypa¢
apie
jos
one ika,
y a
paskelbes
K.
Biga.
Jis
1911
m.
ka u
su
E.
Vol e iu
y a
kiek y inéjes
Rezeknés
ajono
Ciskodo
(la .
Tisk@di)
pa apijos
lie u iy
Snek a
i
uos
y inéjimus
paskelbes.
Juose
kai
ku ie
Ciskodo
Snek os
duomenys
jo
lyginami
su
G y és,
Kalk inu
i
Laukesés
apylinkiu
lie u iu
Snek os
duomenimis®.
Miisy
y inéjimas
ik
pa i ina
i i§
dalies
papildo
K.
Bigos
paskelb us
kalbinius
duomenis,
p aple ia
Zinias
i
pa eikia
naujy
ak y
apie
Siu
ie y
lie u iy
Snek os
one ika.
c)
Ta miniai
Sios
Snek os
pa yzdZiai
su
neZymiomis
iSim imis®
s aipsnyje
pa ei-
kiami
jp as iniais
Ik
a’menimis.
Snek oje
a ojami
ejopo
ilgumo
balsiai
—
ilgi,
umpi
i
pusilgiai,
5
Cia
lie u iskai
kalba
Maskoliiinas
Augis as
(83
m.),
Maskoli iniené
Julija
(81
m.),
Ke gal ys
(sa-
ko
i
Kie gal ys,
Ké agal is,
Ke gelis,
Kie gelis)
Pé ilas
(81
m.),
Ke gal iené
Monika
(76
m.),
Ka ké icius
An anas
(67
m.),
Ka ké iciené
(apie
65
m.),
Igliska
Benedik as
(apie
60
m.),
Igli8kie-
né
Apolidnija
(apie
55
m.),
abu
jy
mokyklinio
amZiaus
aikai,
G a el¥s
(apie
(80
m.),
G a eliené
(apie
78
m.),
Lapkauskiené
(apie
80
m.),
Ple kénas
(apie
75
m.),
Jonénas
(sako
i
Janina)
Ana
(apie
80
m.)
i
k . Jie
isi
ge ai
moka
i
la iy
li e a i ine
kalba
bei
usi$kai,
Masy
lie u iSkai
bu o
apklausiné i
ik
Ke gal ys,
Ke gal iené,
Ka ke i ius,
Maskoliiiniené,
IgliSkiené.
Miné ina,
kad
Kalkiinai
p iklauso
Laukes6s
(la .
Laucesa)
ka aliky}pa apijai,
ku ios
baZnyCioj,
zmoniy
pasakoji-
mu,
kas
e ias
sekmadienis
iki
1977
me y
bu o
giedama
lie u iSkai.
Kalkiny
kaimo
kapinai ése
adome
gausiai
lie u isky
paminkly
uZ aSu,
p z.,
Cia
Ilsys
Ona
Lau eniene
Mi e
1958
||
Lau enas
An anas
||
Ba éys
An anas
||
Cia
ilsys
Ba cis
An alukas
i
Juli ia
||
Ba éyene
Julja
||
Cia
Ilsis
G a-
weliania
Jie a
|
G a elis
Igna as
||
Rozalia
Isadiene
Baga
K.
(Rink iniai
a8 ai.
.
3, p.
567)
Sal iniu
o ma
Meddum
a s a o
j
Medind.
Cia
lie u iSkai
kalba
ie iniai
gy en ojai:
Masénas
S as¥s
(74
m.),
SmilginYs,
Liskin¥s
Mikelis
(69
m.),
Pe ausk{e-
né,
Bainaso iciené
i
k .
G e imoje
Smil ¥nés
apyl.
(6
km
nuo
Medumo
j
Siau és
aka us)
mosu
bu o
apklausiné a
ie os
lie u é
Vé daniené
( a ia
Vie daniene.)
Anélé
(70
m.)
i
jos
b olis
Liskin¥s
P anas
(57
m.).
Palyginimui
apklausiné i
i
du
Igli8kiy
mokyklinio
amZiaus
aikai.
Z .
Biga
K.
Rink iniai
aS ai,
.
3, p.
563—568,
aip
pa
p.
99-100;
Z .
da
Bielens ein
A.
Die
G enzen
des
le ischen
Volkss ammes
und
de
le ischen
Sp ache
in
de
Gegenwa
und
im
13.
Jah hunde .
S .
Pe e sbu g,
1882,
S.
5—10,
172,
390.
Zinoma,
ai
u é y
bi i
pa ik in a
naujausiy
kalbos
mokslo,
a cheologijos
i
e nog a ijos
y inéjimy
duomenimis.
Z .
Baga
K,
Rink iniai
aS ai.
.
3, p.
570—572;
da
Z .
en
pa ,
p.
88,
96,
97.
Mums
ypaé
eiks-
minga
i
ak uali
K.
Bagos
Cia
(p.
571)
pasaky a
min is,
kad
,,Ciskodo
lie i ininky
Snek a
be éik
niekuo
nesiski ia
nuo
G y és,
Kalkuonés
(Kalkuhnen)
i
Laukes6s
apylinkés
Snek os“,"pa eikian-
i
paciy
pi myju
apibend in y
duomeny
i
apie
masy
i iama
Daugpilio
apylinkiy
lie u iy
Snek a.
Pla us
nej emp as
balsis
e
a pinis
a p
e
i
a
Zymimas
@;
silpnai
labializuo as
nej emp as
o
asomas
2;
po
sukie in o
/
suuzpakaléjes
¢
Zymimas
¢;
idu inés
eilés
balsis
i,
a si ades
iS
¢
po
kie o
/,
3ymimas
o ;
p iebalsio
minkS umas
Zymimas
kableliu,
aSomu
okj
p iebalsj
Zymin¢ios
aidés
deSiniajame
Sone
aukS ai;
pa yzdziy
a ian ai
ski iami
s a menu
b iikSniu;
a minio
sakinio
gale
dedamos
d i
lygiag e és;
a p
pa yzdziy
sky ybos
Zenklai
—
kablelis
i
a’kas
kablelis
—
kaip
Ik.
224
~
Kadangi
p iegaidés
ia,
a odo,
ski iamos
aiSkiai,
ki ¢iuo o
balsio
ilguma
isu
pi ma
odo
jj
Zymin i
aidé
(p z.,
é,
¢,
¥,
i,
@,
4)
i
a i inkamos
p iegaidés
Zenklas
(p z.,
##a.las
‘azuolas’,
bi a.
“buyo’,
skiéda
‘skied a’),
ik
ki ciuo o
i ap adZio
i,u+l,m,n,
d iga sio
pi mojo
sando
pusilgumj
(kaip
i
kiek ieno
ilgojo
neki iuo-
o
balsio
pusilgumj)
odo
a’kas,
dedamas
jj
eiSkian ios
aidés
deSiniajame
Sone
Zemai
(p z.,
ki.lpa,
bi. ai,
gi. i.n e.).
Neki iuo o
balsio
ilguma,
iSsky us
é,
y,
i,
i,
y
(jie
aip
i
aomi),
odo
b ik&nys,
aSomas
i $
ji
eiskian ios
aidés
(p z.,
kny-
gélei
“knygele’).
Neaiskiy
a miniy
pa yzdziy
eikSmé
aiskinama
kabu ése
(p z.,
u5-
dukla. ?
“uZaugin i’).
II.
PRIEBALSIAI
1.
Senyju
*dj,
* j
junginiu
a imas
Daugpilio
apylinkiy
lie u iy
Snek a
p iklauso
y uy
dzikams.
Ta
jos
ypa ybe
pi -
masis
y a
pas ebéjes
bei
kons a a es
K.
Bia’.
No s
kalbiniu
a Z ilgiu
Snek a
maz-
daug
ienaly é,
a iau
am
ik y
a ies
ski umy
i
s y a imy
Gia
pasi aiko.
Labiau
jie
ySkis
ik
iS
pa iy
seniausiy
Snek os
a s o y
i
jaunimo
kalbos™.
Taigi
i
dziika-
imas
ia
né a
isai
nuoseklus.
Nuoseklesnis
i
ySkesnis
jis
senosios
ka os
lipose
i
senesniuose,
snek ai
labiau
jp as uose
ZodZiuose,
p z.,
kni ipscia,
meldzias,
ghidzia.s
‘lygios,
iesios’,
pui.nciu.,
p i.ncia. e.
||
Jaunimo
kalboje,
ypa
naujesniuose
ZodZiuose,
jo
daZniausiai
i
isai
né a,
p z.,
d i acia.,
upuciku.,
a.ke.ciais,
pdameciau
T
senimo
kalboje
pasi aiko,
kad
a
pa i
o ma
o
pa ies
kalbé ojo
lygiag e iai
gali
bi i
pasakoma
dziikuojan
i
dziika imo
a sisakius,
p z.,
cia.nai
|
Gia.nai;
plaiiciai,
kiéciai
|
médziai;
jauniciam
|
ma%i ciam,
maziiciai;
s acia i,
a cia
|
skaicia i;
a é e cia,
suldidzia
|
paldidzia,
p ipucia
|
Apsk i ai
iman ,
kiek
désningesnis
dzika-
imas
miisy
kons a uo as
p ieS
sup ieSakin a
a,
ypa
a iamosios
nuosakos
ns.
I
a.
o mose,
p z.,
ma yicia,
na. écia,
negailécia;
iS e cia,
nupldudzia
‘nuplauna’;
eciad;
du icia.
“dan ies’,
Z6dzia.;
saldzia.s,
ga dzia.s;
dzia. éna.
“dZio ino’
;
dzia. i.n as,
be
ik
g i icid
“g y ia’,
g i icia.s
||
Daug
e esnis
* j,
*dj >
c,
dz
p ieS
sup ieSakéjusius
ai,
au,
0,
uo,
p z.,
k e.ciai,
dziaiigias,
dudziau,
p adziés,
pacidj,
k e.ciuds,
be
a.ke.-
Giai,
aps edziau
‘ edziau’,
pak as iuds,
pig.
da
pauksciukis,
iscidkis
“ iS elius’,
ididjas
“ ySiojasi’,
su dikScia.ji
‘su aikS ioki e’.
Re iausiai
dziikuojama
p ieS
su-
p ieSakéjusj
u,
p z.,
paci is, peci is,
gi dzin,
sudzi i us,
k e.ciij,
be
ik
ma.cii e.,
me -
gyciu.,
baldgidziu.
“bal a usiy’,
pé inciu.
“p aéjusiy’,
p ieZa.dziu.,
S inciu.,
miniciu.,
é dunciu.,
skaidius,
g écium
‘g e a’,
Su umpéjusioje
bend a ies
gal inéje
dzika i-
mas
os
bepas ebimas,
p z.,
nusk isc’,
née’
(
<
ne¥é
dél
p og esy ios
§
asimiliacijos),
be
ik
gi. i.n ?
‘gy en i’,
p idzia. i.n ’,
ge.dé ’,
paldis ’,
aip
pa
i
nusi amin e.
“nusi a-
min i’,
ai e.
‘ei i’
i
k .
Daba
jau
be eik
isai
nebedziikuojama
p ieS
kiek iena
Snek-
os
i,
y,
ie,
in,
p z.,
gaPdi,
paspdudi,
d kas
“ uS ias’,
gaidjs,
mé ina,
de.dii is
“senelis’,
sédi,
azudi. p ’,
.n is
‘an is,
an ys’,
gimdysena
(plg.
la .
dzemdéSana)
“gimdymas;
pa sia imasis’,
idu inis,
Sim ine.s
‘a ai’,
s 6 is,
ne y as
(plg.
la .
ne i s)
‘neS a us’,
nepa iiika,
a laidi
“paleiski e’,
p idigs
“p idygs’,
a ie
‘a i’,
dié as,
ne iésd,
diéla.s
©
Z ,
Boga
K.
Rink iniai
as ai,
.
3,
p.
571.
1
Ta ies
ski umai
iS ySkinami nag inéjan
kiek ieng
one ing
Snek os
ypa ybe
a ski ai.
225
‘ idu iy
ki mélés,
aska idés;
okia
aiky
liga’,
diénd,
no s
is
dél o
pasi aiké
iSgi s i
i
ci.ns a
“ ins a’,
cik as
Salia
daZnesnio
ik as
(pa yzdys
su
¢
uZ iksuo as
i
magne o-
ono
juos oje
N .
VIII",
saugomoje
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e).
Ta iau
kad
i
Siuo
a eju
seniau
Gia
dziika imas
bus
bu es
isai
désningas™,
ge ai
odo
isu
pi ma
Siy
ie y
eze o
a das
Ski scin s
(kai
kas
a ia
i
Ski scinis)
<
Ski s inys
(galimas
daik as,
i
Sk idalienos
apylinkiy
kaimo
a das
JIsippanimi),
okie
Snek-
oje
a ojami
Zodziai,
kaip
i&¢i.ns a,
iSciénd,
a klia igs is
‘a kliné
iigS yné’
(<
iScins a,
isciena,
a klia iigscis
dél
p og esy inés
§
asimiliacijos)
bei
Sia
u imi
hi-
pe no malizmai
a.ke.cJs
(<
a.ke.c s)
“ okie is’,
iiks uncis
(<
i ks uncys)
“ iks-
andiai’.
Dziika imo
ni eliacijai,
ypaé
p ie’
balsj
i,
daugiausia
i akos
g ei iausia
bus
u éjusi
Gia
isy
ge ai
mokama
‘la iy
li e a i iné
kalba,
ku iai
panagus
one inis
eig-
kinys
nebiidingas!.
Ka u
pas ebé ina,
kad
y,
d
i imo
c ,
dz
a eju
Snek oje
isai
nekons a uo a,
p z.,
pusd i.likis
“pusd ylik as’,
i us
‘ i i’.
Labai
e ai
pasi-
aiko,
kad
ie oj
a mi’kojo
c
a
no minio
¢
a iamas
i
mink& as
,
p z.,
e ia i
|
eciaii
|
ecia i
(dzZ.),
s a iai
|
s aciai
|
s aciai
(dz.).
Tai,
galimas
daik as,
g ei iau-
sia
o
pa ies
kamieno
ki y
o my
analogija.
An a
e us,
gal
ai
galé y
bi i
i
koks
ne ipiskas
hipe no malizmas.
Ga sazodinés
kilmés
i
s e imZodzZiy
¢
Snek oje
pap as ai
iSsaugomas,
p z.,
ci ./ba,
Ciupilis
“kas
Giupinéjasi’;
pé ni.cia
“penk adienis’,
punciaka.s
“kojinés’,
o ciukas
‘ilgab ank is’,
el cia.s,
skle.n dia.s
‘s iklinés’,
¢i.s aciélas
(plg.
b .
ubic anes)
“ugniaZolé’,
no s
pécius
(Salia
daZnesnio
i
ip as esnio
pédius).
2.
Ki y
p iebalsiy
junginiu
su
j
a imas
P iebalsiu
junginiy
j
Snek oje
pap as ai
y a
i$nykes,
suminkS indamas
p ie$
sa e
p iebalsj,
ik
ZodZio
p adzios
bj,
pj
isada
s eiki,
p z.,
bja i iis,
spjdu ’
;
bi..lbiu.,
kal-
biu.;
laibiai ,
pa epiau,
iskepiau;
kelii,
negalin,
apipilia,
némi.lia
“nemyli’
;
Zémiu.,
%?
K.
Biiga,
eigdamas,
kad
Ciskodo
Snek a
be eik
nesiski ian i
nuo
Daugpilio
lie u iu
Snek os,
nu odo,
kad
¢ia
dzikuojama
ik
pagal
iena
ypa ybe:
cid,
s écias,
ma cids,
be
ma i,
ik as
(Bi-
ga
K.
Rink iniai
aS ai,
.
3, p.
571).
Ta
K.
Bigos
min j
ka oja
i
Zinke igius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
V.,
1966,
p.
139.
Masy
pa eik ieji
Daugpilio
lie u iy
Snek os
dzika imo
a ejai
pa ikslina
§j
eiginj
i
leidZia
i in i,
kad
ia,
kaip
i
didZiojoje
y y
dziky
Snek y
dalyje
Lie u oje,
i§
seno
bu o
dzikuojama
pagal
abi
ypa ybes,
ik
an oji
jy
jau
i
K.
Bagos
y inéjimo
me u,
ma y ,
bus
bu usi
isai
ne ySki,
ni elia usis,
o
Ppas a uoju
Jaiku
é a
iSlike
ik
kai
ku iy
jos
elik y.
**
Pazymé ina,
kad
i iamosios
lie u iu
Snek os
plo e
mums
nepasi aiké
as i
ie iniy
gy en ojy,
mokanéiy
la iy
aukS ai¢iy
(la .
aug§zemnieku)
Snek a
(pagal
la iy
kalbos
a miy
suski s yma
Sios
ie os
p iklauso
la iy
aukS ai iy
a mei).
18
senyjy
ie iniy
gy en ojy
niekas
nep isimena
i
ig
p oseneliy
né a
gi déje,
kad
kada
Gia
bi u
bu e
kalbama
la iy
aukS ai¢iy
Snek a.
P iey
ka a
o i-
cialioji
Sio
k aS o
Zmoniy
kalba
bu o
la iy
li e a i iné.
Ja
bu o
mokoma
mokyklose,
odél
isi
ie iniai
gy en ojai
(i
nebal ai)
ik
ja
(o
ne
la iy
Snek a)
ge ai
y a
i8moke
i ,
eikalui
esan ,
a -
oja.
Kad
la iy
ie ine
Snek a
kalbandiy
¢ia
i8
ik o
né a,
ma y i
i§
la iy
dialek ology
da bu.
Sakysim,
ka og a uojan
la iy
snek y
one ikos,
g ama ikos
i
leksikos
ypa ybes,
Laukesos
(punk o
N .
456),
Demenés
(p.
N .
460),
Sk udalienos
(p.
457)
i
g e imy
punk u
duomeny
ie oje
zemélapiuose
é a
daZniausiai
uS ios
démés
(z .
Pyasu e
M.
K.
Jla sucxaa
ananex oao nsa
(Poue uKxa
u
Mopdoao us).
Ap oped.
anc.
Ha
concKkanne
yuenoi
c enenu
goKTopa
¢puao.i0-
uyeckux
Hayk.
Pu a,
1969.
Kap e
No
4,6—9,
13-16,
23,
26, 32, 33;
Jlaymane
B.
9.
Jlekcnueckui
Ma epwaa
guaneK oso uyecko o
a aaca
saTeucKo o
AgbIKa,
OTPa xKaiomui
AaTBICKO-PYCCKO-GeOpy
CcKO-NoabcKHe
KoHTaKTH.
—
B
xu.:
KouTakTb
na biuicKo o
sa3bIKa,
Pu a,
1977.
Kap
Ne
1,
8,
10,
11,
16.
226
la idm:
Siu idie
“Siandien’,
gelazinia.;
ki ii,
u i ,
ké u ia.s;
mi sii,
nuski idusiu,
unks i. ésias
‘anks y asias’,
pi masia
“pi masis’;
apsig iSin;
g iziam
“g eziam’,
Fiu. ék,
nu azi osim
Pasi aiko
a ejy,
kad
i
ZodZio
galiinéje
junginiai
bj,
pj
a iami
s eiki,
p z.,
k épja
‘k epi’,
Slapja
“Slapia’,
g iébja
‘g iebia’,
g ébja
“g ébia’.
Pas a uoju
me u
Snek oje
pas ebima
endencija
p ieS
iSk i usj
/
kie in i
kamienga-
lio
y,
kaip
i
kai
ku iose
Lie u os
pasienio
bei
g e imose
la iy
kalbos
Snek ose™,
p z.,
p o e. ai
“p o é iai’,
/e. u ij
‘lie u iy’,
su
le. u i
“su
lie u iu’.
Fo mos
su
kie-
u
kamiengalio
y
ySkesnés
jaunimo
a
lie u iy
kalba
kiek
p imi Susiy
Zmoniy
lipose,
©
Snek os
senimas
aip
pap as ai
ne a ia.
Pas ebé ina,
kad
po
j
a
suminkS in y
p iebalsiy
einan is
balsis
a
bei
d ibalsis
ai
p ieSakinamas
Snek oje
nei8 i s a
i
e(ei),
p z.,
séjai,
g ébja,
g iziam
||
3.
P iebalsio
/
a imas
Snek oje
/
p ie’
e, e,
éi
ei
pap as ai
kie inamas.
Balsis
é
(jis
bina
ik
ki iuo as)
isose
Zodzio
pozicijose
po
sukie éjusio
/iS i s a
lieZu io
idu io
¢,
p z.:
pléSia,
pléniu.,
gulé e.,
abuoléliai
‘ abaléliai’,
paslégia,
ilék
“ ylék’,
glébi.,
mi.léja.,
naslé,
Za.léj,
pu.s-
[és,
Za.lém
|)
Tais
a ejais,
kai
dal
la iy
Ik
j akos
ki is
i$
ki ¢iuo o
/é
a i aukiamas
j
Zodzio
pi majj
skiemenj,
likes
be
ki io
/é
ne i s a
j
/a
i
ne umpéja,
p z.,
gailécia
“gailé iau’.
Tai
odo,
kad
la iSkas
ki io
a kélimas
j
ZodZio
p adZiq
isai
naujas
Snek-
os
eiskinys.
I
¢
ki éiuo as
Snek os
é
i8 i s a
i
s o édamas
po
/
i
ki o
p iebalsio,
p z.,
papil é,
gelbék,
kalbék.
Kiek ienas
Snek os
e
(i
d ibalsyje
ei)
po
sukie éjusio
/
i8 i s a
a,
p z.,
ldsa,
aF-
las
‘ a les’,
pu.sldla.s
“piislelés’,
ku.lalis
“kilelis’;
iSldidziau
“iSleidau’,
paldide.
“palei-
do’;
kélai
‘kol’,
a laidi ‘
a leiski e,
paleiski e’;
a éla.
‘a is’,
kipéla.
‘milZ u ele’,
kiela.
*kielé’,
pi made.la.,
a la.s,
kakéla.s
“speneliai’,
skiedéla.s
“skied elés’,
adéla.s
‘ a-
dios’,
siipo.kla.s
‘sipuoklés’,
ki me.la.s,
aisla.s
‘ eislés’,
dgla.m,
ka.jéla.m,
b é-
la.nas
“b olénas’.
UZ a8y a
a ejy,
ku
/
p ieS
e,
é
nekie inamas,
p z.:
lépSai
“lepSés,
okie
g ybai’,
klé as!®,
géle.s
‘gélés’,
klepsé ,
plepéjimas
“puskejimas’
(:
kdSe.s
ple-
péjimas),
Pleckénas
(pa a dé).
Nesukie in as
/
i
p ieS
Saknies
s eika
d iga sj
en,
em
Zodiziuose
leiida,
lenkdm,
lenkais,
le ik as,
i¥
le ig a.,
suglemba,
pleii as
bei
p ie’
in
<
en
¥odziuose
lin a
‘len a’,
[email p o ec ed],
Linkijdj,
nesili ikia,
li k
“lenk,
gink,
saugok’,
ling iai#®,
P ieS
e
i
ki a
p iebalsi
/
ka ais
kie as,
p z.,
kulndliai
“kulneliai’,
4
Pig.
Lie u iy
kalbos
a més
(Ch es oma ija).
V.,
1970,
p.
27;
Anci is
K.
Aknis es
izloksne.
Riga,
1977,
p.
123.
15
Plg,
i
isu
ki y
y y
aukS aiciy
Snek y,
kie inandiy
/
p ieS
e,
o ma
klé as,
kilusia
g ei iausiai
i8
klia as
(2x.
Biga
K.
Rink iniai
a8 ai,
.
3,
p.90;
Zinke i ius
Z.
Lie u iy
dialek ologija,
p.
160),
aip
pa
la .
k/a s
"kle as’.
16
Sk idalienos
bal a usiu
Snek oje,
kaip
auk8 iau
miné a,
misy
uz asy i
lie u iskos
kilmés
ik i-
niai
a dai
—
pa a dé
JluHx a
i
ie o a dis
Jinm énimni,
be
abejo,
y a
lie u isky
a misky
o my
Linklinas
(<
Lenkiinas),
Lin
dpiskiai (<
Len épixkiai)
sla iski
pe di biniai.
Kad
lie u is-
ki
Zod?iai
i
a dai
sla édami
u i
endencija
kie in i
Saknies
/,
ma y i
i
i8
ki y
bal a usiy
Snek ose
a ojamy
li uanizmu.
S ai
S en ioniy
apyl.
upelis
i
p ie
jo
jau
Bal a usijos
TSR
Pas o iy
aj.
esan is
mies elis
lie u iSkai
S en¢ioni8kiy
adinami
Li upis
(1k
Le upis),
.
y.
su
minkS u
/.
O
jau
pa ies
Len upio
apyl.
bal a usiai
i
o icials
dokumen ai
(Zemélapiai,
ie y
a dy
Zodynai
bei sa-
227

kalnaliikas
‘kalnelis’,
be
bals ésne.s
||
Sukie in as
/
y a
i
p ie§
ZodZio
galo
-i<
*-én,
*.8n.
Po
Sio
/
Sia
isada
a iamas
idu inés
eilés
balsis
o ,
p z.,
kni.gelé:,
kia ile ;
galéi
‘gale’;
26lo .
“Zole’,
inélo .;
p isalo .s
‘nuSales’,
nejisbale .s,
uzpiolo .
“uzpuole’,
p izélol.
||
Zodzio
kamiene
/
minkS umas
p ie’
Snek os
in
<
en
i
s eika
en
(jo
a ejus
Z .
p.233)
i
jo
kie umas
oje
Snek oje
p ie¥
ZodZo
galo
-i(<
*-én,
*-En)
odo,
kad
/
kie éjimo
i
en>
in
eiga
abiem
a ejais
sky ési.
ZodZio
kamiene
d iga sio
en
pi masis
sandas
¢ia,
kaip
i
daugelyje
ki y
y y
aukS ai iy
g e imy
Snek y
dél
asimiliuojamosios
an ojo
sando,
p iebalsio
n,
j akos
gana
spa Ciai
siau éjo’’.
Dél
o,
aip
siau édamas,
Sis
en
da
p ie’
/
kie inimo
p adzia
iS i o
j
in.
A éjus
/
kie inimo
laikui, p ieS
§
in
(<
en)
salygu
kie é i
/
jau
nebebu o,
i
jis
Sioje
Snek oje
i8liko
minkS as.
Zodzio
gale
*-/en
aida
i¥
esmés
ki okia.
Cia
Siaip
a
aip
jau
u éjo
bi i
p asidéjusi
galiiniy
(ypaé
aki-
iniy)
edukcija
i
senyjy
au osilabiniy
d iga siy
nykimas.
Todél
galiininio
d iga sio
en
pi masis
sandas
(balsis
e),
daug
maZiau
eikiamas
dél
galiiniy
edukcijos
susilpné-
jusios
an ojo
sando
(p iebalsio
)
asimiliacijos,
siau éjo
daug
lé iau
negu
kamiene.
Su
okiu
apsiau éjusiu,
be
j
i
da
neiS i usiu
pi muoju
sandu
(balsiu
¢)
d iga sis
en
Gia
i
bus
pasi ikes
/
kie éjima"*.
Tuo
biidu
oks
d iga sis
(en)
da
ebe u éjo
salygas,
leidusias
p ieS
sa e
esan iam
/
kie é i.
Pa s
o
kie éjimo
pa eik as
en
iS i o
i
en,
ku-
io
e,
is
labiau
nyks an¢io
7
silpniau
ebe eikiamas,
palaipsniui
oliau
siau éjo,
i8-
i sdamas
ne
aukS u iniu
i,
o
idu inés
eilés
balsiu
o .
An a
e us,
galiinés
-/o
galbi
galé y
bi i
i
y
paciu
ZodZiy
ki y
o mu
analogi-
jos
ezul a as:
pagal
2a.lé,
sdula.
i
26lo .,
sdulo .
||
VeiksmazZodZiy
bi ojo
ka inio
laiko
III
a.
kamiengalis
-/a.
(<
*/é,
lk
/é)
Snek oje
g eigiausiai
analogiSkai
y a
pa eikes
ns.
I
i
II
a.
kamiengalius
bei
a i inkamai
i3-
e es
j
-lau,
-lai,
pyz.,
acikélau
‘a sikéliau’,
pap iolau
‘pakliu au’,
pap iolai
‘pakliu-
ai’.
Ki a
e us,
ai
galé u
bi i
i
la iy
lk
bii ojo
laiko
é-kam.
eiksmaZodzZiy
mo o-
logijos
j aka,
plg.
la .
eda
‘ edé’,
edu
‘ edziau’,
edi
‘ edei’,
da
plg.
misy
i iamo-
sios
Snek os
o ma
pé edau
(<
*pe edjau)
“is e iau’
(dél
seman ikos
plg.
us.
TepepogzuTb
“iS e s i’),
a si adusiq
g ei iausia
la .
1k
mo ologijos
j akoje.
S e imZodziy
/
p ieS
e,
é
Snek oje
nekie inamas,
p z.,
da lénija
“spaudimas’,
ka-
léda.s
‘kalédos’,
kazlénas
“ oks
g ybas’,
klebénas,
klé as
(plg.
b .
xue¥)
“ a as’,
pakalenija
“ka a’,
palékas
“lenkas’,
plémai
“démés’,
skle.n cia.s
‘s iklinés’,
sklépas
aSai
i
pan.)
upelj
adina
JIsiu ynxa,
JI yn,
mies elj
—
JIéiu ynus,
.
y.
su
kie u
/.
Taigi
/
kie-
umas
Siuo,
kaip
i
JIkim«yu,
JIbm éniwKi
a eju,
y a
neabejo inas
lie u isko
Zodzio
sla éjimo
ezul a as.
Kad
ik
dél
sla éjimo
lie u isko
Zodzio
/
gali
bi i
kie ai
a iamas
p ie$
kiek iena
in,
ge ai
odo
Laziiny
lie u iy
Snek os
miisy
uZ aSy i
a ejai,
p z.,
isléis’c’
“iSlis i’,
isléizdzinéj
*iSlisda o’,
islo ido
*i8lindo’.
Paéios
lie u iy
kalbos
ak ais
okio
Siy
{ZodZiy
/
kie inimo
nieku
badu
nepaai’-
kinsi,
Tai,
be
abejo,
ik
bal a usiy
ads a o
ezul a as.
17
Z .
Kazlauskas
J.
Bal y
kalby
paki imy
san ykinés
ch onologijos
nus a ymo
galimybés
i
i-
bos.
—
Bal is ica.
I
p iedas,
1972,
p.
84;
Zinke i¢ius
Z.
Dél
lie u iy
kalbos
au osilabiniy
-an
junginiy
pi mojo
démens
siau éjimo.—
Ten
pa ,
p.227—228;
G ina eckis
V.
Dél
*-dn
a i ikmeny
lie .
*-@
kam.
a dazZodziy
i
j a dZiy
galinése
kilmés.
—
LKK,
1978,
.
18,
p.
127,
135.
48
Pilg.
Mo kiinas
K.
Ry u
auks ai iy
pie inés
a més
one ika.
—
LKK,
1960,
.
3,
p.
43.
228
‘ lisys’,
iipele.s
(plg.
la .
upeles)
‘ba eliai’,
aspalénija
“uzdegimas’.
Vadinasi,
Sios
s e imybés
Snek oje
papli usios
palygin i
neseniai.
Kie
/
pasi aiké
i8gi s i
i
Zodziuose:
Su alkija.j
“Su alkijoje’,
alksnis,
Z ilgsnis®.
Snek oje
am
ik ais
a ejais
ski ingai
nuo
Ik
/
pasi aiko
nesukie in as:
a)
Liepiamosios
nuosakos
o my
(su
o man u
k
i
be
jo)
ns.
II
a.
kamiengalyje,
p z.,
jiski.U'k
|
jiSki.P
“iSkulk’,
sumdl’k
|
sumdl’,
pi.’
[pi.l’;
b)
Zodzio
galiinéje
a ski uose
a nybiniuose
ZodZiuose,
p z.,
a gal’,
dél’
(plg.
la .
dé),
gal’
(i
gal),
kade.I’
(plg.
la .
kad@])
“kodél’,
egul’,
él’;
c)
A ski uose
ZodZiuose
p ieS
ki a
kie q
p iebalsj
a
ju
g upe,
p z.,
Zal’s a.s
‘Zals os’,
Kal’kiinai
‘Kalkiinai’
|
Kdlku.ne.
“Kalkiiné’;
d)
S e imZodziuose,
p z.,
bal’ka
‘sija’,
bi.I’ba.s
*bul és’,
bu el’kds
‘bu eliuose’,
kas i .’ka.n
‘puoduke’,
kul’kds
‘kulkos’,
a.si.’ka.s
“ ugiagélés’.
Pas a uoju
a eju
minkS as
/
j
Snek a
bus
a éjes
ka u
su
paciu
skoliniu.
4.
Ki u
p iebalsiy
kie inimas
i
minkS inimas
Snek os
jaunesniy
Zmoniy
a yje
pas ebima
endencija
p ieS
i,
ie,
e,
ia
a ski ais
a ejais
kie in i
,
s,
5,
,
Zi
a ika as
c,
¢,
no s
daugelyje
ki y
ZodZiy
ie
pa ys
p ie-
balsiai
analogiskoje
pozicijoje
a iami
minkS ai.
Misy
pas ebé i
Sie
ZodZiai
su
kie ai
a iamais
p iebalsiais:
cé ui
‘ca ui’,
duk é
“duk é’,
du ikéa.
“s ogo’,
g abés ai
(g ebés-
ai,
sn.),
inZomni@ us
“inZinie ius’,
kdSo .
“koSe’,
lépSai
‘lep8és’,
maSei.nka.s
“maSinélés’,
Papusé
‘ ie os
pa adinimas
p ie
Kalk iny’,
pasé a,
pasisés,
p e
(g e a
p i)
‘p ie’,
6z61
‘ oze’,
dze.,
sékla,
sdse eis
(sése is,
sn.)
‘sese ys’,
séja,
aisla.s
“ eislés’,
a i ’
‘ a y i’,
Zéma.,
Jau é
“Siau é’,
S i e o.
“Si e io’,
be
a d eze.,
@e u.,
jise.jaii
“iSéjau’,
maisélis,
na. écia,
mimuse.,
eikia,
idame.se.s,
sena e.,
Seimyna,
Sesi,
SeSids,
S e.-
sésne.,
unsispy e.
*jsispy é’,
uz@ja.
“uZéjo’,
eFSiai,
ieSiakelia.
* ieSkelio’,
Zéme.
i
k .
Toks
p iebalsiy
kie inimas
daugeliu
a eju
g ei iausiai
naujas,
Snek oje
os
bep adedan is
jsigalé i
one inis
eikinys,
sukel as,
be
abejo,
g e imy
kon ak uo-
janéiy
Snek y
—
la iy,
bal a usiy,
usy®®
—
one ikos
j akos.
Ta iau
ZodzZiuose
k akenai
‘k ekenos’,
sk agide.s
‘k egidés’,
ménasi.
‘ménesj’,
p i agéjau
“p isizi i é-
jau’,
agis
“a odo’,
sdnas,
sanéliai
‘seneliai’,
sdnis
‘senis’,
sanjs e.
‘sena é’,
suisani
“pasens a’
p iebalsiai,
kaip
i
g e imose
lie u iy
Snek ose
Lie u oje,
ma y ,
i$
seno
kie inami
isy
Snek os
a s o y.
Senesniy
Zmoniy
{ a yje
Gia
pas ebimas
i
ne isai
inuoseklus
kai
ku iy
Zodzio
galo
p iebalsiy
a imas
minkS ai:
1)
An inés
galiinés
p iebalsis
daZniausiai
minkS as,
p z.,
ain’
‘eik’,
jim’
alia
pajim)
‘imk’,
nés’
“ne8k’,
pame.gén’
“pamégink’;
mdn’,
kasdién’,
pa.pié ’;
®
La ijos
als ybinio
P.
S uékos
uni e si e o
p o .
d .
M.
Rudzy és
i inimu,
i
la iy
kalboje,
©
ypaé
ju
aukS ai iy
Snek oje,
Siuo
a eju
au osilabinis
/
iS a iamas
daug
kie iau
negu
ki ose
po-
zicijose.
®”
Analogiskoje
pozicijoje
sie
p iebalsiai
kie ai
a iami
i
isose
kon ak uojan iose
—
sla y
i
la iy
aukS ai iy
—
Snek ose.
229
2)
Senesniy
Zmoniy
kalboje
¢
minkS as
esamojo
laiko
padaly iy
galiinéje,
p z.:
sakun ’,
Zinun ’
(Salia
gi. énun ,
dabdjun ,
nj.,
dzZ.);
3)
Snek ai
naujuose
Zodziuose
ka ais
minkS ai a iamas
i
Saknies
2,
p z.,
Zeizdu.
“Zaizda’,
Zeidzia
“Zaidzia’.
5.
P iebalsio
p idéjimas
(i e pimas),
iSk i imas
(nuk i imas),
iSnykimas
Zodzio
p adZioje
p ie’
i,
ie
be eik
désningai
p idedamas
j,
p z.,
jiFgi
‘i gi’,
jisku a,
jils a,
jim i ,
ji.lgas,
jiSimi,
jiena,
jieska.ja.
“ieSkojo’,
a iau
ie o a dZiuose
okio
p i-
déjimo
né a
(:
Igis
‘eZe o
a das’).
G ei iausia
dél
analogijos
j
p idedamas
i
sup ie-
eiksméjusio
senojo
ie ininko
namé
galinéje:
namdj,
plg.
ailidj
‘ciléje’.
Pas ebé a,
kad
j
p idedamas
i
g e imos
bal a usiy
Snek os
kai
ku iy
ZodZiy
p a-
dZioje
p ieS
i,
p z.,
iinyp Kam
(<
injp kam)
“kalaku ams’.
Pap as ai
/
j e piamas
i
a p
d iejy
balsiy
skiemeny
sandi oje,
p z.,
pasiji./ga.
“pasiilgo’,
pasijims,
pdjilsis
“poilsis’,
azZije.me.
“uzémé’,
nujim ’,
nep isijima,
nejis-
gyda.ma,
nejiseisi
“neiSsi e si’.
Ta p
u
i
e
pasi aiko
jsp aus as
,
p z.,
nu éja.m
‘nuéjome’,
su einam
“sueiname’.
Zodzio
p adzioje
pasi aiko
s
p idéjimo,
p z.,
sk agzde.s
“k egZdés’,
s é e.s
“ é-
ési’.
Kai
ku ie
s e imZodZiai,
p asidedan ys
balsiu
a,
a iami
ejopai:
su
p idé iniu
g,
ha
i
be
jo,
p z.,
a bé u.
(sn.,
dz.)
/ga bé u.
|
ha bd u.
(nj.,
.),
a mosku.
|
ga -
mosku.
|
ha mésku.
“ako deona’.
Bi ojo
ka inio
laiko
ns.
I
a.
o moje
eiksmaZodziy
Saknies
i
p iesagos
-éj-
Snek oje
y a
linkes
iSk is i,
no s
e iau
pasi aiko
i
pilnosios
o mos,
p z.,
nedidu
“nedéjau’,
p adidu
“p adéjau’,
padidu
“padéjau’,
negaldu
“negaléjau’,
nena. du
‘neno-
éjau’,
ne agidu
“nema iau’,
a idu
|
a éjau,
ma.kidu
|
ma.kéjau,
mi.léu
|
mi.léau,
p aguldu
|
p aguléjau
||
Fo mos
mi.ldu,
guldu
i
k .
odo,
kad
-éj-
isk i imas
y a
paly-
gin i
nesenas,
jau
po
junginio
/é
Sioje
Snek oje
sukie éjimo,
panaSiai
kaip
i
kai
ku iose
ki ose
pa ibinése
lie u iy
kalbos
Snek ose*!.
Ki y
Sio
laiko
asmenu
o mos
okios
pa ,
kaip
Ik,
p z.:
ma.kéjai,
ma.kéja.,
ma.kéja.m,
ma.kéja.
||
Vy iskosios
giminés
daik a a dZiy
ns.
ie ininko
o my
j
pap as ai
nuk in a
su
isu
skiemeniu,
p z.,
Daiga pili.
“Daugpilyje’,
unden
‘ andenyje’,
pa aka S
||
Duslusis
p iebalsis
mo emy
sandi oje
p ie’
ska dyji,
kaip
i
ki u
lie u iy
Snek-
ose,
dél
eg esy inés
asimiliacijos
isada
suska déja
(p z.,
izdeSim ),
ska dusis
p ieS
duslyjj
—
sudusléja
(p z.,
di. pk).
P iebalsiai
5,
2
a sidii e
p ies
s,
5,
Snek oje
iSnyks a
(p z.,
asik ecia
<
azsik ecia
‘uésik e ia’,
isi ede.
<
iksi ede.,
iSauke.
‘i8-
k ie é’).
6.
I ai iis
p iebalsiy
paki imai
P iebalsis
n
p ieS
b,
p
isada
i8 i es
m,
p z.,
um
bu dkais,
um
piise.s,
um
pié u.,
um
pecii
||
*
Pig.
G ina eckiené
E.
Kai ku ios
Apso
a més
bidingesnés
ypa ybés.
—
Lie u os
TSR
Moks-
ly
Akademijos
da bai.
A
se ija,
2(9),
1960,
p.
177.
230
G eigiausiai
dél
la iy
kalbos
j akos
p iebalsis
§
kai
ku iuose
ZodZiuose
ka ais
y a
iS i es
s,
p z.,
s a i
“S a u’,
s a iai
‘S a iai’,
is
ku
“i8
ku ’,
ld iskai
‘la iskai’,
le. i iskai
|
le. i iskai,
iseina
|
iSeina,
as
|
aé
||
P iebalsis
A
Snek oje
e as
i
pasi aiko
pap as ai
jaunimo
kalboje,
plg.
ha mdsku.
a ejj.
Siaip
ie oj
jo
da%niau
u imas
g,
p z.,
gich d u.
‘hek a a’,
o
ka ais
h
isai
nu-
me amas,
p z.,
a aiis
(<
ok.
he aus)
“lauk’.
Pasi aiko,
kad
Snek os
s e imZodZiuose
ie oj
ZodZio
p adzios
j,
ka ais
a ia-
mas
p iebalsis
/,
p z.,
/ubiléiny
(<
16inéinbl,
p iebalsiy
eg esy iné
asimiliacija)
“jubiliejinis’,
[email p o ec ed]
(<
pagy a)
‘ ai o yks é’.
Ill.
BALSIAI
IR
DVIGARSIAI
1.
T umpieji
balsiai
a)
Senieji
umpieji
Zodzio
kamieno
ki éiuo i
a,
e
8nek oje
pap as ai
ilgi,
p z.,
namas,
né§a.
Ski ingai
nuo
Ik
Snek os
a,
e
y a
pusilgiai
(miisy
ausiai,
jie
maZai
ski-
iasi
nuo
ilgyjy)
eiksmazZodziy
p ieSdéliuose,
d iskiemeniy
eiksmazZodZiu
bend a-
yje
bei
i jos
pada y ose
laiku
o mose,
i a dZiuose
mano,
a o,
sa o,
aukS esniojo
laipsnio
bid a dziy
o mose,
p z., kds e.,
kazdamas,
néS e.,
is ép ’,
nénesa,
a dnese.,
mana.,
a a.,
sd a.,
ga désnis,
i. ésni.sai
||
Pasi aiko,
kad
eiksmaZodZiuose
ki éiuo-
as
a,
e
ka ais
a iamas
umpai,
p z.,
néSaukia,
némi.li,
sup ask,
nupésk.
La iSkuo-
se
ie o a dZiuose
i
kai
ku iuose
pa ieniuose
ZodZiuose
dél
la iy
kalbos
j akos
bei
skoliniuose
i§
sla u
kalby
ki Giuo i
a,
e
gali
bi i
a iami
umpai,
p z.,
Kapla a,
K é e-
ni,
Médinas
( ie y
pa adinimai),
balunde.s
“balandos’
;
zapalénija.
Pas ebé a
aip pa ,
kad
ki éiuo as
a i o
skiemens
e
jaunesniy
Snek os
a s o y
a iamas
kiek
papla in-
as,
su
neZymiu
a
a spal iu,
p z.,
képe.m,
[email p o ec ed],
o
senesnieji
Snek os
a s o ai
ki éiuo a
e
p ie§
skiemenj
su
w
a
sup ieSakin u
a
kiek
pasiau ina,
a ia
su
nezymiu
ie
a spal iu,
p z.,
mié u.
“me u’,
apiéja.
<
apéja.
‘apéjo’.
Teko
gi dé i,
kad
ie oj
ki giuo o
e
a iamas
d ibalsis
ei,
p z.,
ske.déila.s
(< skiedélés)
‘skied elés’.
Zodiio
p adZios
e
i
ei
isada
i8 i s a
a,
ai,
p z.,
dsu.
‘esq’,
ds
‘es i’,
aina
‘eina’,
ailidj
‘eiléje’.
b)
Senieji
ki giuo i
Zodzio
kamieno
i,
u
pap as ai
ilginami
iki
pusilgiy,
pYz.,
n i-
mi e.
( .
i
niomi e.,
plg.
la .
nomi a),
bi us,
uslipe.m
‘uzZlipome’,
ixkepe.,
apines a,
iSlupe.,
azu e Se.,
azugine.
“uzgyné’.
A ski ais
e ais
a ejais
ki giuo i
ZodzZio
kamieno
i,u
(g eigiausiai
dél
la iy
j akos)
neilginami,
p z.,
nesigi di,
ipele.s
‘ba eliai’,
ni-
gu u.
(plg.
la .
mugu u)
‘nuga a’
i
k .
S e imZodZiy
u
ka ais
a iamas
ilgai,
p z.,
sii ka.s
(<
CyTKH)
“pa os’.
c)
Snek oje
pasi aikan is
s e imZodZiy
ki giuo as
ZodZio
kamieno
o
pap as ai
umpas,
p z.,
kipia dkas
‘ i in as
anduo’,
dédmikas
‘ éminis
a ilys’,
bu dd as
“‘ amsiai
audonas’,
Zi a na ods a
‘gy uliai’
(p z.:
ka e.,
a éla.
—
i
isa
mdna,
Zi a na ods a),
o agas
“ a ské’,
bacidnai
“gand ai’,
no s
senesniuose
skoliniuose
jis
a iamas
ilgai
(Sampijdnai).
Neki giuo as
oks
o
i$ i es
umpu
a,
p z.,
ne eka-
mendijas
||
<
231
Sa o
a,
€,
pVZ.,
S ip a,
“s ip aus’,
i.pi.nimas
‘jpinas’,
nime a,
le. i iskai;
pame a,
kds-
e.,
ge ésnis,
mana.
||
**
V .
ISVADOS
1.
La ijos
TSR
Daugpilio
ajono
lie u iy
Snek a
sa o
one inémis
(i
ki omis)
ypa ybémis
y a
glaudZiai
susijusi
su
isu
lie u iy
kalbos
a miy
a ealu
i
y a
jo
esi-
nys.
2.
Snek a
p iklauso
y y
dzikams
Zalininkams,
be
u i
i
Zadininkams
bidingu
ypa ybiy.
3.
Su apdama
su
Lie u os
y y
dziiky
Snek a,
ji
u i
i
nemaza
ik jai
bidingy
one iniy
ypa ybiy
(nenuoseklus
dziika imas
pagal
abi
ypa ybes,
nenuoseklus
kai
ku iy
p iebalsiu
kie inimas,
d ibalsio
wo
am
ik ais
a ejais
i imas
9,
ki s inés
p ie-
gaidés
ap aiskos,
ki io
spiidzio
dalies
a i aukimas
i$
uampos
galiinés
j
ilga
p iegei-
nan j
skiemenj,
la isko
ki ¢ia imo
ap aiskos
i
k .).
Ji
aip
pa
u i
ypa ybiu,
nesu a-
pa inan iy
ja su
K.
Biigos
1911
m.
i& i a
Ciskodo
lie u iy
Snek a
(La ijos
TSR
Rezeknés
aj.),
i
miisy
pa eikiamieji
i iamosios
Snek os
ak ai
kiek
pa ikslina
K.
Bi-
gos
lyginamuosius
jos
duomenis.
4,
Snek oje
jaugiama
palygin i
s ip i
lie u iy
i
la iy
Ik
i
ja
supan iu
sla u
kalby
(bal a usiy,
lenky,
usy)
Snek y
j aka.
5.
Snek a
y a
aiSkiai
nyks an i.
6.
A ei yje
eiké y
de aliau
iS y iné i
isa
Snek os
sis ema,
nes
jau
i
Gia
skelbiami
jos
duomenys
sa o
naujumu,
miisy
nuomone,
y a
ak ualiis
i
s a bis
is o inei
i
da-
ba inei lie u iy
dialek ologijai,
one ikai,
leksikog a ijai,lie u iy—la iu
i
bal y
be
sla u
kalbu
kon ak ams.
9.
TPHHABELLKEHE
®OHETHKA
JIHTOBCKOFO
TOBOPA
OKPECTHOCTEM
JJAYTABIWJICA
(Jla aCCP)
Pe30me
Vsoaupopannnii
sm oscKui
opop
aesobepexna
p.
Jlay ape
(Alay apnnuic-
cui
p-H
Jla sCCP)
8
qManeKToso nueckoi
axcnequuun
1977
T .
uccnenoRanca
HaMH,
MOXHO
CKa3aTb,
BiepBbie.
OHaKO
HeKOTOpoe
cpaBHeHHe
e o
AUa/eKTHEIX
AaHHbIX
MPHBOAMOCh
H
AHTOBCKHM
sA3bIKOBeyoM
K.
By oii,
Ko oppii
B
1911
.
Ha
Teppu opuu
JlaTBan
oOc ez0Ba1
H3OAMpoBaHHbIi
AMTOBCKHIi
TOBOp
OKpecTHO-
c eli
[luckoga
(upme
Pesexneckui
p-H).
Ha
ochose
Hoseiiimx
qua eKTHLIX
JaHHbIX
B
CTaTbe
YCTAaHOBseHO,
ITO
cBOel
pone H4ecKoli
cuc emoli
uccaeqyembili
ToBop
TecHO
cBA3AH
C
apeasIOM
AHTOBCKHX
AMasek os
JIu oscKoli
CCP
u
apaae ca
e o
npoyosmKennem.
Tosop
mpuHauie-
WUT
JHaNeKTY
Tak
HaSbIBAeMbIX
BOCTOYHBIX
3YKOB-KaNHHHHKOB,
HO
Hapsaly
C
3THM
B
HEM
OTMeyalOTCA
H
HeKOTOpbIe
OCOGeHHOCTH,
XapakTepHble
NA
Tak
HasbI-
BaeMOTO
%Ka MHHHKCKOTO
ToBopa.
**
Au o é
i8
isos
Si dies
dékoja
La ijos
als ybinio
P.
S uékos
uni e si e o
p o .
d .
M.
Rudzy ei,
maloniai
su ikusiai
pe skai y i
§{
s aipsnj
i
pada iusiai
e ingy
pas aby.
238

Tosop
uMeeT
HeMao
ocoGeHHOcTeli,
MpHCylHx TObKO
eMy
o HOMy.
K
4Hc-
wy
TaKHX
OTHOCHM:
a)
He
COBCeM
3aKOHOMepHoe
,,J3yKaHbe‘‘—npousHouienHe
acpdppuka
c,
dz
Nepe
HCKOHHO
MepeqHHMH
TlaCHbIMH,
H
Mepes
TacHbIMH,
MpoOsBHHYTbIMH
B iepeg;
6)
He
COBCEM
3aKOHOMepHOe
OTBePJeHHe
HeKOTOPBIX
CO aCHbIX;
B)
Hpespalllenne
ANTOHTa
wo
B
OMpeACIeHHBIX
CyYaAX
B
MOHO(pTOHT
9; 1)
cue-
Abi
yCe eHHOH
HHTOHAWHH;
4)
YaCTHYHYIO
OTTHKKY
CHJIbI
yapenua
c
KpaTKO O
OKOHYaHHA
Ha
JON Hii
npeqnocaenHuli
co ;
e)
S1eMeHTbI
yapeHHA
MaTbILLIC-
KOTO
AB3bIKa;
2K)
OMpeseleHHbIe
OTAHYHA
ETO
(PPOHETHKH
OT
(POHETHKH
JHTOBCKOTO
opopa
Lluckoya.
Ha
KoHKpeTHbIX
IIpHMepaX
aBTOPOM
CTaTbH
Tak2Ke
yCTaHOBJeHO,
¥TO
B
oBope
NPOABAeTCA
CHJIbHOe
B3aHMO/eHCTBHE
ABbIKOBbIX
CHCTEM
KaK
JHTOBCKOFO
H
JaTbILUCKOTO
JMTepaTYPHbIX
s3bIKOB,
TaK
H
OKPYy2KalOulNX
CFO
WHaJIeKTOB
C1aBAH-
CKHX
A3bIKOB
—
Gelopyccko o,
pyccko o,
No IbcKo o.
Yc aHossieHo
TakoKe, YTO
HCCJ1eLyeMbIi
AHTOBCKHii
TOBOP
OTHOCHTCA
K
HCue=
Sale