LIETUVIU
KALBOS
SPECIALIOJI
LEKSIKA
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXII
(1983)
K.
VOSYLYTE
BENDRIEH
LYGINAMUJU
FRAZEOLOGIZMY
BRUOZAI
IR
KATEGORINIAI
POZYMIAI
§
1.
Lie u iy
kalboje,
kaip
i
ki ose
kalbose,
a ojama
nemaZa
adiciniy
pa-
lyginimy,
p z.:
( yja)
kaip
ai a as
pakulas;
(gi as)
kaip
dimas;
(niu zga)
kaip
ka-
inas,
uodegq
lauzomas;
(p ikibo)
kaip
smala
p ie
ekinio
i
k .
Ypa
ju
gausu
liau-
dies
Snekamojoje
kalboje.
Ta iau
ilga
laika
lie u iy
i
ki y
kalby
pas o is
palygi-
nimai
nesusilauké
pakankamo
azeology
démesio.
Sakysime,
1965
m.
pa eik o-
je
azeologijos
y inéjimy
bibliog a ijoje
apie
lyginamuosius
azeologizmus
é-
a
nu ody a
apie
deSim j
s aipsneliy,
ku iy
daugumas
pa aSy i
1964
m.
Taigi
maz-
daug
ik
nuo
o
laiko
misy
Salyje
kiek
pla iau
susidomé a
lyginamaisiais
azeolo-
gizmais,
pab éZiama
ju
y inéjimo
s a ba.
Pa ieniy
s aipsniy,
ku iuose
a p
ki u
azeologizmu
a ba
palyginimy
uzZsimenama
apie
lyginamuosius
azeologizmus,
pasi aiké
i
kiek
anks iau’,
ISsamiu
s udijy
apie
lyginamuosius
azeologizmus
be-
eik
né a
iki
Siol,
a iau
a ski uose
s aipsniuose
a
bend esnio
pobiidzio
da buose
pas o iis
palyginimai
jau
neabejo inai
laikomi
a ski u
azeologiniy
junginiu
ipu*.
Cia
nag inéjami
i
kai
ku ie
lyginamyjy
ezeologizmy
eo ijos
klausimai.
S okojan
eo iniy
apibend inimy,
nenuosekliai
lyginamieji
azeologizmai
bu-
o
aukiami
i
j
Zodynus.
Nuosekliau
juos
p adé a
pa eik i
Zodynuose
ik
pas a-
aisiais
me ais,
p z.,
S.
Sko upkos
.,Lenky
kalbos
azeologiniame
Zodyne“*,
,.Ru-
su
kalbos
azeologiniame
Zodyne“*,
,,Lie u iu
kalbos
Zodyno“
pasku iniuose
o-
muose
i
k .
Vis
dél o,
kol
lyginamieji
azeologizmai
né a
issamiau
nag iné i,
nuo-
Ja os
susidu iama
su
ju
pa eikimo
bei
in e p e a imo
sunkumais
p ak iniame
Zo-
dyno
da be.
§
2.
Lyginamieji
azeologizmai
—
am
ik a
palyginimy
igis.
Palyginimas
y a
s ilis iné
p iemoné,
a ojama
ienam
daik ui
a
eiskiniui
sug e in i
a
paly-
2
Polisen3on
JI.
M.,
Mexaep
M.
A.
Ma epnaasi
x
o6meii
6u6nno padun
no
BOmpO-
cam
¢bpaseono uu.
—
Bonpocs
dpa3eono ma
(Tpyab
CamapkaHicko o
oc.
y-Ta
HM.
A.
Hanon).
TamKen ,
1965,
c.
176-177.
2?
Manpmaxosa
H.
T.
Cpapnu enbubie
O60poTs
C
COIO30M
..KaK™.
—
Pyccxui
#35IK
B
uxone,
1953,
Ne
6,
c.
16-18.
Opmosa
JI,
B.
OcoSennoc u
cuHTaxcHecko o
yno peGu1e-
HS
HepasIOKHMBIX
cHOBOCcOYeTaHMH,
OGnaTaIOUIMX
CBOlicTBAaMM
HapeuHs.
—
Yu.
3an.
Mockosck.
nex.
#H-Ta
HM.
Jlenmua,
1954,
7.
75,
Bem.
4,
c.
23—49
i
k .
*
Kynun
A.
B.
®pazeon0 ns
CoBpeMeHHO O
aH IHHCKOTO
#3bIKa.
—
M.,
1972,
c.
142—166.
Uepasimesa
UM.
UH.
Dpaseono ua
coppeMeHHO O
HEMeCLIKOTO
A3bIKa.
—
M.,
1970,
c.
48—59,
Ilancxui
H.
M.
®pa3zeono ua
coppeMeHHo o
pycckKO O
A3bIKa.
—
M.,
1969,
c.
115—116
i
k .
*
Sko upka
S.
Slownik
azeologiczny
jezyka
polskiego.
—
Wa szawa,
1967
—1968, .
1—II.
®
@pazeono mueckuii
cnopapb
pyccko o
a3bika.
—
M.,
1967.
205
gin i
su
ki u,
no in
pab éd i,
isski i,
iS ySkin i
a
pa ikslin i
ku i
no s
b uoZq
a
pozymi.
Taikliai
pa a o as
palyginimas
su eikia
kalbai
aizdingumo,
aiskumo
i
emocingumo,
padeda
a o is iSkai
iS eikS i
min j,
ka ais
a s oja
pla y
ap aSyma.
Ta iau
oli
g a%u
ne
isi
palyginimai
y a
azeologizmai.
Todél
i
s a bu
iSsiaiS-
kin i
esminius
ski umus
a p
lyginamujy
azeologizmy
i
ki y
palyginimu,
.y.
nus a y i
lyginamyjy
azeologizmy
ka ego inius
poZymius.
F azeologizmy
s a biausiyjy
pozymiy
klausimu
esama
i ai iausiy
nuomoniy.
Kai
ku ie
azeologizmu
apib éZimo
k i e ijai
né a
di e enciniai,
isuo iniai,
p z.:
me a o i8kumas,
azeologizmo
eikSmés
ek i alen iSkumas
Zodzio
eikSmei,
pa-
Zodinio
e imo
j
ki as
kalbas
negalimumas
i
k .
Ka ais
ienas
ku is
no s
ka ego-
inis
poZymis
y a
suabsoliu inamas,
laikomas
ienin eliu.
Pas a uoju
me u
kai
ku-
ie
azeologai
isy
s uk i iniy
azeologizmy
ipy
pag indiniais
poZymiais,
ski-
ian iais
juos
nuo
lais uju
ZodZiy
junginiy,
laiko
pas o uma
bei
a ku iamuma
kal-
bos
p ocese.
F azeologizmy
pas o umas
pap as ai
sup an amas
kompleksiskai,
y.
leksinés
sudé ies,
g ama inés
sanda os
i
apibend in os
leksinés
eikSmés
s a-
bilumas®.
Mums
ak ualu,
a
u i
Siuos
poZymius
lyginamieji
' azeologizmai
i
a
ju
pakanka,
iSski ian
lyginamuosius
azeologizmus
iS
ki y
palyginimy.
7
§
3.
Lyginamieji
azeologizmai
susideda
iS
lyginamojo
jung uko
i
ieno
a
keliy
isada
u
pa iy
Zodziu,
daZniausiai
issidés iusiu
pas o ia
a ka.
Pa yzdziui:
kaip
(lyg)
bes énis
p ie
a skés
,,labai
lé ai,
pamazu
(slenka,
eina)*:
Ko
aip
sli ikini
kaip
bes énis
p ie
a skés?
Pj ’.
Slenka
lyg
bes énis
p ie
a s-
kés
V b.
kaip
boba
opése
,,neg aziai,
issiplé es
(sédi,
s o i)“:
Sédi
kaip
boba
opése
Rm,
Lé,
PP
414.
Ko
sédi
kai
boba
opés?
Skn.
S o i
kaip
boba
opés
Pn.
kaip
b auk u é
,labai
(plonas,
liesas
—
apie
Zmogu
a
gy ulj)“:
Laiba
me -
gio é
kai
b auk u é
Ds.
Ka és
kiidos
kaip
b auk u és
Ds.
Pa yzdZiai
odo,
kad
Sie
palyginimai
y a
iksuo os
leksinés
sudé ies.
Lais i
palyginimai
ne u i
iksuo os
leksinés
sudé ies,
nes
jie
kiek ienu
a eju
y a
ku iami
i§
ki y
am
ik os
leksinés
eikSmés
ZodZiy.
I8
pi mo
Z ilgsnio
gali
pasi ody i,
kad
kai
ku iy
lyginamyju
azeologizmy,
p z.,
kaip
ka elis
aiky| i
balandis
aiky
,,labai
(dejuoja,
aimanuoja)*;
kaip
G igo
bi és |
kaip
Ciuzo
bi és
||
kaip
kiimo
bi és
kaip
Samuolio
bi és
||
kaip
zydo
bi és
,, isiskai
(i8nyko,
iSk iko,
i8sklido)“;
kaip
de in as
anduo
nuo
kisieliaus
||
kaip
eéias
anduo
nuo
kisieliaus
., olimas
(giminé)“
i
pan.,
leksi-
niy
komponen y
j ai a imas
paneigia
leksinés
sudé ies
pas o uma.
Ta iau
Siu
panasios
sudé ies
su
j ai uojanciu
leksiniu
komponen u
azeologizmy
leksiné
su-
dé is
aip
pa
y a
nusis o éjusi.
[ ai uojan ys
leksiniai
komponen ai,
kaip
pazZymi
1.
Ce nySe a’,
né a
ku iami
kiek iena
ka a
i§
naujo,
o
y a
a ku iami
i8
a min ies,
©
PanaSiai
azeologizmy
pas o uma
ak uoja,
p z.,
N.
Sanskis
i
A.
Kuninas.
(Z .
Wau-
cxai
H.
M.
®paseono ua
coppemen o o
pyccko o
s3bika.
—
M.,
1969,
c.
24-45.
Kyuan
A.
B.
®pa3econo ua
coppemeHHo o
aH iHiickO o
A3bIKa.
—
M.,
1972,
c.
6—8).
?
Su umpinimai
kaip
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne™.
*
Uepue mesa
HM.
M.
Asnenue
CHHOHAMHA
H
MOMHCeMHH
B
chpaseoMO HH
HEMCUKOTO
A3bI-
xa.
—
B
kx,:
Mnoc paunsie
a3b1ka
B
Kose.
M.,
1960,
No
6,
c.
100-107.
206
kas
ik
pa i ina
azeologizmy
sudé ies
s abiluma.
Tokie
lyginamieji
azeologiz-
mai
pap as ai
u i
ben
minimaliy
p asminiy
ski umy,
odél
jie
ienas
ki o
a Z il-
giu
y a
sa a ankiSki
i
kalboje
egzis uoja
pa aleliskai,
Siuo
a eju
a pusa yje
su-
da ydami
sinonimiskus
san ykius,
p z.:
kaip
(i )
ka elis
(balandis]
aiky:
Nedejuok
kaip
ka elis
aiky
B.
G audzias
kai
ka elis
aiky
Ds.
Neaimanuok
kaip
ka elis
aiky
Lnky.
Ne ai ok
kaip
ka -
elis
aiky
Uzp.
Dejuoja
i
balandis
aiky
Sim.
kaip
de in as
{ ecias]
anduo
nuo
kisieliaus
(nuo
kisielio):
Toks
jis
man
giminé,
kaip
de in as
anduo
nuo
kisieliaus
Rm.
Toks
giminé
au,
kaip
de in as
yanduo
nuo
kisielio
Vel.
Kokios
¢ia
be
giminés
—
kaip
ecias
anduo
nuo
kisieliaus
Ps.
Ta iau
jei
miné y
a
ki y
lyginamujy
azeologizmy
ben
iena
leksinj
kompo-
nen a
pakeisime
sa o
nuoZiii a
no s
i
a imos
eikSmés
zodziu
(p z.,
kaip
de in-*
as
anduo
nuo
s ies o),
palyginimas
p a as y
leksinés sudé ies
s abiluma
i
i -
s u
pap as u
lyginamuoju
posakiu.
Taigi
aiskiai
apib éz as
lyginamujy
azeologizmy
leksinés
sudé ies
i ai a i-
mas
neg iauna
jos
s abilumo.
I ,
p iesingai,
neapib éZ as
leksiniy
komponen y
j ai-
a imas
p ieS a auja
azeologizmy
leksinés
sudé ies
pas o umui.
Lyginamieji
azeologizmai
ka ais
j ai uoja
a nybiniais
Zodziais,
p z.,
lygi-
namuoju
jung uku
kaip
(i )
yla
i
maiso,
a ba
pilna eiksmio
komponen o
o malio-
mis
a iacijomis,
p z.,
one inémis:
kaip
ake é
(eke é):
kaip
bul é
(bulbé);
kaip
mele a
(mala a,
male a).
Ta iau
a nybiniy
Zodziy
i
pilna eikSmiy
komponen y
o malios
a iacijos
isiskai
ne u i
j akos
lyginamyjy
azeologizmy
seman ikai,
nes
i§
esmés
jy
leksiné
sudé is
iSlieka
nepaki usi.
Miné os
a iacijos
pap as ai
a s-
pindi
ik
lyginamujy
azeologizmy
a osenos
s e q
i
laiky inos
azeologizmu
s uk i iniais
a ian ais.
§
4.
Lyginamieji
azeologizmai
y a
pas o ios
ne
ik ai
leksinés
sudé ies,
be
i
g ama inés
sanda os,
.y.
azeologizmas
pap as ai
iSlaiko
ienoda
am
ik y
g ama-
iniy
ka ego ijy
i
daZniausiai
mo ologiniy
o my
sudé j,
p z.:
kaip
be
d uskos
,,niekus,
uS iai
(kalba,
auSkia
i
pan.)“:
Kalba
kaip
be
d us-
kos
Lk&.
Tai
kad
jis
oks
nieka auska,
Sneka
kaip
be
d uskos
Sml.
kaip
s eikam
ligq
,kan iai,
labai
(si io,
jkalbinéja)“:
[Snekéjo
kaip
s eikam
liga
Vdig.
[si ilé
i
man
kaip
s eikam
liga
Sdk.
P ikalbéjo
kaip
s eikam
li-
gq
Ds.
I
j oka o kai
s eikam
liga
K.
Big.
kaip
mekena
,labai
( iebus
—
apie
Zmogy)“:
Nusi ijus
kaip
mekena,
pa i
sa es
nepasi aldo
Uip.
Si as
gi
kaip
mekena
iebus
Km.
kaip
be
nagy
,,sunku
(be
ko);
niekam
ikes
(kas
be
ko
s a baus)“:
Be
peilio
kaip
be
nagy
Rk.
Gaspadiné
be
kace gy
ai
kaip
be
nagy
Uzp.
Pamaciau
Zmo-
niy,
pasaulio,
sup a au,‘kad
be
mokslo
—
kaip
be
nagy
A.
Vien.
Kaip
ma y i
i§
pa yzdziy,
Sie
azeologizmai
u i
pas o ia
g ama ine
sanda a.
Be
lyginamojo
jung uko,
jie
y a
okios
nusis o éjusios
g ama inés
sudé ies:
aze-
ologizmas
kaip
be
d uskos
isada
susideda
i§
am
ik os
leksinés
eik’més
daik a-
a dzio
ienaskai os
kilmininko
su
p ielinksniu,
kaip
s eikam
ligq
—
bid a dzio
ienaskai os
naudininko
i
daik a a dzio
ienaskai os
galininko,
kaip
mekena
—
207
ik
i§
daik a a dzio
ienaskai os
a dininko
i
kaip
be
nagy
—
i§
daik a a dzio
dau-
giskai os
kilmininko
su
p ielinksniu.
Lyginamieji
azeologizmai
be eik
isada
susideda
iS
y
pa iy
ka ego ijy
Zo-
dziy,
a iau
ne e ai
a ijuoja
jy
mo ologinés
o mos,
p z.:
kaip
akéciy
(aké-
&ioj)
balzienas;
kaip
du
medu
(medai);
kaip
{
a pa
( a pan)
musa;
kaip
an
kiijoky
(su
kiajokais).
Fo malios
azeologizmy
s uk i os
a iacijos
aip
pa
y a
pas o ios
i
ibo os,
odél
i§
esmés
nepaneigia
azeologizmy
g ama inés
sanda os
s abilumo.
Be
o,
jos
ne u i
j akos
lyginamojo
azeologizmo
seman ikai.
Todél
okie
a ijuojan ys
palyginimai
laiky ini
o
pa ies
azeologizmo
s uk i iniais
a ian ais,
0
ne
sa a-
ankiskais
azeologizmais.
;
Ta iau
lyginamojo
azeologizmo
pag indinés
o mos
komponen y
o malias
a iacijas
eikia
ski i
nuo
azeologizme
esan iy
Zodziy
kai omu
o my
i ai umo,
ku i
lemia
ski ingi
sin aksiniai
san ykiai
su
pa ies
azeologizmo
a
jo
aplinkos
Zodiiais,
p z.:
kaip
gil inés
ne’amas:
Paskui
jo
pa spie é
kaip
gil inés
neSamas
i
gizelis
G g.
[léké
kaip
gil inés
neSami
Mc.
An ajame
sakinyje
neSami
y a
azeologizmo
komponen o
neSamas
kai o-
moji
o ma,
aigi
né a
a ian iné.
:
A ba
azeologizmo
lyg
p is iles
komponen as
p is iles
sakinyje
u i
kai oma-
ja
o ma
p is ilusiam,
p z.:
Jie
iska
pada y y
aip
pa ,
0
jis
u é y
laiko
pailsé i,
ne eiké y
laks y i
lyg
p is ilusiam
LzP.
§
5.
Lyginamiesiems
azeologizmams,
ski ingai
nuo
lais y
palyginimy,
bi-
dinga
apibend in a
(abs ahuo a)
seman ika,
ku i
pap as ai
nep ikiauso
nuo
ji
suda an iu
Zodziu
leksinés
eik’més.
Sakysime,
a ojan
lyginamuosius
azeolo-
gizmus,
p z.,
(gy ena)
kaip
inks as
aukuose
;
( ékia)
kaip
pjaunamas;
(,,.g ei as“)
kaip
apa iné
gi ny
pusé;
(p ikibo)
kaip
smala
p ie
ekinio;
(i8g e es)
kaip
sena
s e-
bulé,
nesigilinama
j
a ski y
palyginimo
ZodZiy
eikSme,
palyginimo
eikSmé
y a
su-
:
okiama
apibend in ai.
Sie
palyginimai
sa o
eikSme
pasida o
a imi
bido
p ie-
eiksmiams.
Va ojan
azeologizma
(gy ena)
kaip
inks as
aukuose,
su okiama,
kad
.labai
ge ai
(gy ena)“,
( ékia)
kaip
pjaunamas,
—
kad
,,labai
sma kiai
( ékia)“,
(..g ei as“)
kaip
apa iné
gi ny
pusé,
—
kad
,,labai
(,,g ei as“),
.y.
neg ei as,
ne ik-
us)“,
(p ikibo)
kaip
smala
p ie
ekinio,
—
kad
,,Jabai
(p ikibo)*.
Kad
pap as as
palyginimas
jgy y
apibend in a
eikSme,
.y.
i s u
azeolo-
gizmu, bi ina
ilgalaiké,
is o i$kai
nusis o éjusi
jy
a osena.
Kaip
minéjome,
kiek ieno
palyginimo
seman inj
pama a
i
unkcija
suda o
sug e inimas
a
palyginimas
ieno
eiSkinio
a
daik o
su
ki u,
no in
pab é2Z i,
i-
ski i,
pa ikslin i
ku i
no s
b uoZa
a
poZymj.
D ieju
eiSkiniy
a
daik y
sug e i-
-
nimas
-pap as ai
es i
mo y uo as.
Palyginimai,
ku iy
es i
glaudZiausi
i
ak ualiausi
p asminiai
kon ak ai
su
kon eks u,
imami
daZnai
ka o i
bei
a ku i
panasiose
a
ienodose
si uacijose.
Dél
o
ilgainiui
nusis o i
ne
ik
palyginimo
leksiné
sudé is
bei
g ama iné
sanda a,
be
kei iasi
i
jo
eik$més
pobidis.
Dél
palyginimo
leksinés
aplinkos
pas o umo
i
a ojimo
daznumo
kalbanéiojo
a
klausan iojo
démesys
su elkiamas
j
apibend in a,
abs ahuo a
palyginimo
eikSme,
o
konk e i,
mo y uo-
208
‘ a
eikSmé
pasi aukia
j
an a
ie a®.
Palyginimo
i
aplinkos
kon ak ams
ilgainiui
is
s ip éjan ,
palyginimas
a si
p isi i ina
p ie
aplinkos,
igydamas
apibend in-
a
azeologing
eikSme.
No s
azeologizmy
leksiné
eikSmé
y a
apibend in a,
a¢iau
daugeliu
a eju
galima
jZii é i
am
ik a
n d y uo uma
a p
aplinkos
i
palyginimo.
Palyginimo
i
ap-
linkos
ySiai
pap as ai
es i
pag is i
seman iSkai,
Zymiai
e iau
ga siniu
saskambiu
a
ki ais
mo y ais.
Palyginimo
i
aplinkos
seman iniai
ySiai
daZniausiai
es i
okie:
a)
Aplinkos
i
lyginamojo
azeologizmo
u inys
san ykiauja
iesiogiai,
.y.
jy
Zymimi
daik ai
a
eiSkiniai
g e inami
a
lyginami
ienas
su
ki u
iesiogine
(lek-
siniu
poZiii iu)
eiksme.
P z.:
( yli)
kaip
begys
( y.
nebylys);
(kalba,
S apa)
kaip
boba
be
dan y;
(Sal as
—
pp .
apie
ankas)
kaip
ledinis;
(ma o)
kaip
pe
miglas.
b)
Aplinkos
i
palyginimo
u inys
san ykiauja
kaip
iesioginé
eikSmé
su
pe -
kel ine,
.y.
aplinka
u i
iesiogine,
o
palyginimas
—
pe kel ine
(me a o iska,
i o-
niska
i
pan.)
eikSme.
P z.:
(sédi,
s o i)
kaip
(Iyg)
an
ada y;
(pilnas,
sklidinas
—
apie
inda,
pa alpa)
kaip
akis;
(bal as,
iSbales
—
apie
Zmogu)
kaip
aSaka;
@éls a)
kaip
a is
be
kepeny;
(aisku)
kaip
an
delno;
(gi as)
kaip
di mas;
(k ailas)
kaip
a ies
d asia;
(i8nyko,
_p anyko)
kaip
kampa as
be
pipi y;
( yja)
kaip
p aga as;
(s o i)
aip
kuolgq
p a ijes.
Tokio
mo y a imo
lyginamuju
azeologizmu
y a
daugiausia.
c)
Aplinkos
u inys
su
palyginimo
u iniu
san ykiauja
kaip
pe kel iné
eikSmé
su
iesiogine,
.y.
aplinkos
Zodis
u i
pe kel ine
eik’me,
0
palyginimas
suda y as,
u in
gal oje
aplinkos
iesiogine
eikSme.
Ki aip
sakan ,
p ieSp ieSinamos
aplin-
kos
pe kel iné
i
palyginimo
iesioginé
eikSmé.
P z.:
(.,ma ys,
iS ys“)
kaip
sa o
au-
sis
(ausi);
(plepa,
-y.
daug
Sneka)
kaip
buza
neda i us;
(.g ei as,
ik us,
smagus“)
kaip
apa iné
gi napusé
(gi ny
pusé,
gi na);
(mala,
y.
plepa)
kaip
uséios
gi nos;
(ploja,
y.
daug
godZiai
algo)
kaip
ka osas
su
uodega;
(ma ma,
.y.
auskia)
kaip
pelké
pe aziuo a;
( a ska,
ba ska,
.y.
daug
plepa,
auSkia)
lyg
sena
sk anda;
( o-
ja,
.y.
plepa)
kaip
Su a
iZabo as.
A ski a
g upe
suda o
azeologizmai,
ku iuose
aplinka
i
palyginimas
susije
bend agakniais
Zodiiais,
p z.:
(ausija,
-y.
daug
plepa)
kaip
auSymas;
(bamba,
y.
.daug
niekus sneka)
/yg
bambyné;
( a ’ka
ba Ska,
.y.
auSkia)
kaip
ba ska a;
(béga)
kaip
bégiinélis;
(b eizoja,
-y-
niekus
kalba)
kaip
b eiz inas;
(bu ba)
Kaip
bu beklis
(bu bokas)
;
(bu zga,
.y.
daug
plepa)
kaip
bu zguoliokas;
(kemSa,
y.
daug
algo)
kaip
kemSa;
(loja,
y.
daug
plepa)
kaig
lojyné
(lojiigas
);
( u Skia,
y.
daug
niekus
iplepa)
kaip
pa u ska;
(Sikauja,
Saukolina)
kaip
Saukolas:
(S a noja,
-y.
k ailai,
®
Plg.
Siuo
klausimu
A,
Fiodo o o
nuomone:
Tipupp inoe
cpaBHeHle,
4acTO
HCTIQb3ye-
MOe
B
pede
Npi
OHHX
MH
TeX
Ke
HI
CXOMHBIX
CHTYALHAX,
mocTeneHHO
3akpe ineTca
B
yno pe6s1eHHH
Cc
ONHHM
H
TeM
x*e
6nH3KHM
TIO
COepxKaHHIO
IeKCHYCCKHM
OKpyKeHHeM,
Tloc osucTBo
J eKcH4ecKo o
OKpyXCHHA
Tako o
CpaBHHTesIbHOTO
oGopo a
H
YacTOTa
e o
yno peGieHus
HanpaBsAIOT
BHHMaHHe
opopal ie o
H
cnyilaTeia
P1aBHBIM
o6pa30M
Ha
nepeHocus i
(oGui )
seMeHT
e o
comepxaHHa,
T.c.
Ha
e o
MpeaMeTHy O
cooTHeceH-
HocTb,
OGpasHoe
xe
MmpeaAcTaBeHHe
»UpHCyTCTByeT”
B
COACPARAHHH
TAKHX
oGopoTos
Ha
BTOpOM
ImiaHe™
(Z .:
Demopos
A.
M.
06
oGpasosannu
pascoMO HiecKHX
CAMHALL
A3bI-
ka
M3
CpaBHHTesbHLIX
OGOPOTOB
pewH.
—
B
xx.:
Ax yanbusie
mpoOmeMbl
JIexcHKOO H
(Te3 icbl
MOKIAAOB
H
oSo6menni
Boeco o3H0i
HaysHol
xoudepenuun
17
—20
HOH
1970 .).
Munck,
1970,
c.
204—205).
209

niekus
kalba)
kaip
S a na
be
pamusalo
[be
anko és);
(zi zia,
.y.
iky iai,
i zliai
bamba,
kalba)
kaip
zi zla.
Aplinka
i
palyginimas
ka ais
es i
susije
ga siniu
saskambiu,
y a
imuo i.
P asminiai
ySiai
a p
Siy
palyginimy
i
aplinkos
gali
bi i
labai
silpni.
P z.:
( iko,
p i iko)
kaip
Ba bé
[Elzé]
p ie
Miko;
(nuliido)
kaip
M@p
bul ienés
bliido;
(i8éjo
ik
kalbos)
kaip
i
maldos;
(Zadas)
kaip
Zagas.
Taigi
apibend in a
(abs ahuo a)
leksiné
eikSmé
i
mo y uo y
ySiy
su
aplin-
ka
nublankimas
ski ia
lyginamaji
azeologizma
nuo
ki y
palyginimy,
ku iy
eiks-
me
su
kon eks u
sieja
konk e us
aizdinis
mo y a imas.
P z.,
sakinyje
O
paskui
[P anelis]
suglemba,
nukne pia
gal q
kaip
i
jo
s aininis
uz
lango
...
(J.
Bal )
palyginimas
kaip
i
jo
s aininis
uz
lango
ne u i
apibend in os,
azeologinés
eik8-
més
i
su
kon eks u
susijes
konk e ia
mo y acija:
asmuo
lyginamas
su
a kliu
am
ik o
eiksmo
pama u.
§
6.
Lyginamieji
azeologizmai
né a
kiek ienu
a eju
i
naujo
ku iami
bend a-
imo
p ocese,
©
a ojami
i8
a min ies
kaip
kolek y inés
kii ybos
o mulés.
Taigi
jie
y a
adiciniai
i
uo
aip
pa
ski iasi
nuo
lais y
palyginimy,
ku iuos
galima
lai-
ky i
si uaciniais.
Plg.
d i
o
pa ies
au o iaus!®
pa a o y
palyginimy
g upes:
a) Ji
isai
nesidai é
nei
{
didziulj
laik odj
an
sienos,
mosuojan i
S y uokle
lyg
a klio
uodega,
nei
j
sa o
bend ada bius
(p.
16).
Si
min is
—
i aziuoju
—
enké
man
j
gal q
kaip
buomas,
p ilipo
kaip
§lapias
udens
lapas,
i
aX
nebegalé-
jau
nieku
nuo
jos
pabég i
(p.
150).
Nuga oje,
ku iq,
iesq
sakan ,
as
i
emaciau,
smagiai
ai osi
kaip
panéiai
sausi
aumenys
(p.
107),
Gal,
sakysi,
aX
neno éjau
ien
ge o?
Kad
gy enimas
bii y
kaip
sodas,
kaip
Zydin i
pie a,
a?
(p.
46).
D i
liepy
eilés
susipynusios
Sakomis,
lyg
sune y
anky
pi S ai...
(p.
60).
b)
Tu
gana
pik ai
kazkq
aiskinai
Salimais
sédéjusiai
me gai ei
kaip
anglis
juo-
dais
plaukais
(p.
31).
AS
sédéjau
lyg
an
ada u,
laukdamas,
kada
ji
pagaliau
ix a s:
kq
gi,
Siai
dienai
pakaks
(p.
17).
Leng a
au
kalbé i,
kai
a o
é as...
isas
gy enimas
kaip
an
delno
...
i
isi
a o
d augai
...
(p.
362).
AS
sus ojau
kaip
ibes as;
a si
ga es
kuolu
pe
pakauSj
(p.
168).
Ji
dingo
a si
j
andeni,
a si
jos
isai
nebii y
Kaune
(p.
139).
Kamba ys
—
kaip
anko eé
siau as
i
amsus,
su
ie-
nin eliu
langu
j
kiemq
(p.
135).
Nuo
y ojaus
dienos
a es
jau
niekas
ne adins
uo
Zo-
dziu,
ku io
u
bijojai
kaip
elnias
k yZiaus...
(p.
419).
A¥
bu au
audonas
kaip
éZys;
galbii
ne
audonesnis,
i
oks
suglumes,
kad
ned isau
pakel i
akiy
(p.
160).
Pi mosios
g upés
palyginimai,
p z.,
lyg
a klio
uodega;
kaip
buomas;
kaip
Sla-
pias
udens
lapas;
kaip
panciai
i
k .,
y a
si uaciniai,
pa ies
au o iaus
suku i
i¥
a s-
ki y
ZodZiy.
An osios
g upés
palyginimai,
p z.,
(juodas)
kaip
anglis;
(sédi)
lyg
an
ada y;
(aisku)
kaip
an
delno;
(sus ojo)
kaip
ibes as
i
k .,
né a
pa ies
au o iaus
su-
ku i,
o
ik
i§
a min ies
ki ybiSkai
panaudo i.
Tai
pas o iis,
kalboje
nuola os
po-
encialiai
egzis uojan ys
palyginimai.
Tuo
galima
jsi ikin i
kad
i
iS
Siy
pa yzdziy:
kaip
anglis
.,labai
( amsus,
anglies
spal os,
juodas
—
apie
gy as
bi ybes
i
negy us
daik us)“:
Gal a
juoda
kap
anglis
L8.
Pjauna
dobilus,
kaip
anglis
dobilai
ie
juodi
Sim.
Jo
juodos
kaip
anglys
akys
degé
na sumu
i
su
pasididzia imu
eizéjo
aplinkui
J.
Bil.
©
Bieliauskas
A.
Kauno
omanas.
—
V.,
1966.
210
kaip
(lyg)
an
ada y
,,labai
ne amiai
(sédi, s o i,
guli)“:
Visa
laika
ne ims a,
sédi
kaip
an
ada y
Jn8.
T a sosi
lyg
an
ada y
gulé y
K .
Visi
s o ime
kaip
an
ada y,
os
yskupo
ka ie os
a
né
balso
Zem.
;
kaip
an
delno
,,labai,
iskas
(aiSku)“:
Aisku
kaip
an
delno
Ds.
I
aiksku
iskas
kaip
an
delno
J.
Bal .
Nuo
p adzios
ligi
galo
bu o
jam
aisku
kaip
an
delno
—
as
ySys
negalimas,
PaukS aidia
uz
jo
ne ekés
Vaizg.
kaip
(lyg)
ibes as
,, ie oje,
nejudédamas
(s o i;
sus ojo)“:
Ko
s o i
kaip
ibes-
as,
aukis
Gia
a yn
An.
Nei
juda,
nei
k u a
—
kaip
ibes as
P8 ,
Sim.
Vos
ik
iséjes
i
misko,
sus ojau
lyg
ibes as:
miisy
sodyboje
iko
d iejy
s ogy
8.
§
7.
Pas o umas
bei
a ku iamumas
kalbos
p ocese,
kaip
minéjome,
pap as ai
laikomi
isy
azeologizmy
pag indiniais
poZymiais,
ski ian iais
juos
nuo
lais uju
Zodziy
junginiy.
Ta iau
siy
pozymiy
san ykis
ne
isy
kalbininky
ienodai
ak uo-
jamas.
Sakysime,
N.
Sanskis"
eigia,
kad
a ku iamumu
paaiskinami
isi
ki i
aze-
ologizmy
pozymiai,
isu
pi ma
leksinés
sudé ies,
g ama inés
sanda os
i
apibend in-
os
leksinés
eik’més
pas o umas.
V.
Telija’?
i
pas o umo
i
a ku iamumo
san yki
Zi i
d ejopai:
diach oniskai
i
sinch oniSkai.
Diach onijos
podi iu
azeologiz-
my
pas o umas
esas
lais ujy
Zodziy
junginiy
a ka ojimo
bei
a ku iamumo
adici-
jos
ezul a as,
o
sinch onijos
poZii iu
a ku iamumas
salygojamas
azeologizmy
s uk i os
pas o umo.
V.
Telija
s a biausiu
azeologizmy
pas o umo
k i e iju-
mi
laiko
ne iek
junginiu
nekin amuma,
-y.
iSo inius
poZymius,
kiek
am
ik us
s uk i inius
ySius,
salygojan ius
azeologizmy
a ku iamuma.
Taigi,
kalban
apie
azeologizmy
pas o umo
i
a ku iamumo
san ykj,
si loma
ski i
diach oninj
i
sinch oninj
poZii i.
§
8.
Kiek ienas
kalbos
sis emos
elemen as
apib éziamas
pagal
jo
san ykius
su
ki ais
os
pa ios
sis emos
elemen ais.
Vadinasi,
ik
iSo iniai
azeologizmy
s uk i-
iniai
ySiai
jjungia
juos
ij
kalbos
sis ema.
Mums
s a bu
iSsiaiSkin i,
kokie
gi
s uk-
i iniai
ySiai
lemia
lyginamyjy
azeologizmy
pas o uma
i
a ku iamuma.
Lyginamieji
azeologizmai
isada
y a
siejami
su
am
ik os
seman inés
g u-
pés
Zodziais.
P z.:
(kalba)
kaip
glumo
apim as;
( ai oja)
kaip
dan j
geliamas;
(gy-
ena)
kaip
inks as
aukuose
;
(gi as)
kaip
maisas;
(gy ena)
kaip
pelé
po
Sluo a; ( ékia)
kaip
pjaunamas;
(,,g ei as*
—
apie
Zmogu)
kaip
apa iné
gi ny
pusé;
@ypsosi)
kaip
gelezéle
ades;
(p ikibo)
kaip
smala
p ie
ekinio;
(i8g e es
—apie
Zmogu)
kaip sena
s ebulé;
(kiSasi)
kaip
Slapias
nedegas;
(iSg e o)
kaip
be zZo
o a;
(bijo)
kaip
elnias
k y3iaus;
(gi iasi)
i
is a,
kiauSj
padéjusi;
(g ei as
—
apie
Zmogy
a
gy ulj)
kaip
Zaibas.
Sie
palyginimai
u i
pas o ia
apib éZ os
leksinés
eikSmés
i
g ama inés
ka-
ego ijos
Zodziy
aplinka.
Apib éZ a
aplinka
ka u
su
palyginimu
suda o
pas o ia
lyginamaja
kons ukcija
(p z.,
kalba
kaip
glumo
apim as;
gel onas
kaip
auksas;
ai oja
kaip
dan j
geliamas
i
k .),
ku i
y a
kalbos
sis emos
iene as.
Tik
g ama i8-
kai
i
seman iskai
apib éz a
lyginamyju
azeologizmy
aplinka
ijungia
juos
j
kalbos
sis ema.
Pas o iis
lyginamojo
azeologizmo
ySiai
su
aplinka
salygoja
ju
leksinés
sudé ies
i
g ama inés
sanda os
pas o uma,
apibend in a
leksine
eikSme
bei
a -
0
[auckui
H.
M.
®paseomo ua
cospemenno o
pyccko o
s3bika.
—
M.,
1969,
c.
29.
1
Tenua
B.
H.
U o
axoe
paseono ua.
—
M.,
1966,
c.
61-64.
211
ku iamumg
kalbos
p ocese.
Todél
lyginamyjy
azeologizmy
pas o umo
bei
a -
ku iamumo
k i e ijumi
laikysime
g ama iSkai
i
seman iSkai
apib éz a
aplinka™.
Sug e inkime
palyginima
kaip
an
Za ijy
d iejuose
ski inguose
kon eks uose
:
a)
(s yk¢ioja)
kaip
an Za ijy:
AS
eida au
s ykciodamas
kaip
an
Za ijy
A.
Biel.
b)
(sédi,
s o i)
kaip
an Za ijy:
S o ek
daba
kaip
an
Za ijy Ds.
Jo
ie a
labai
ne-
ami,
isq
laikq
sédi
kaip
an
Za ijy
In8.
Sena
G igiené
sédéjo
kaip
an
Za ijy,
dai-
ési
Cia
i
senj,
cia
;
Elenq
V.
K é .
Mo ina
s o éjo
p ie&
eiséjus
kaip
an
Za ijy
A.
Vien.
Ma giené
nebeiS e ia,
ji
sédi
kaip
an
Za ijy:
Zino i,
Zino i!
¥.
Simon.
Siuose
pa yzdziuose
as
pa s
palyginimas
siejamas
su
d iem
ski ingos
seman-
ikos
eiksmaZodZiy
g upémis.
Pi muoju
a eju
palyginimo
kon eks as
né a
nusis-
o éjes,
palyginimo
i
aplinkos
san ykiai
né a
apib éz i
(de e minuo i).
Dél
o
i
palyginimo
eikSmé
né a
apibend in a
(abs ahuo a),
o
y a
lygi
a ski y
Zodziu
eikS-
miy
sumai,
.y.
palyginimo
eikSmé
su
aplinkos
eik$me
y a
susijusi
ik
Siam
a e-
jui
p i aiky o
mo y a imo
pama u.
Taigi
oks
palyginimas
ne u i
azeologizmui
bii ino
pas o umo,
y a
si uacinis,
odél
nelaiky inas
azeologizmu.
An osios
g u-
pés
palyginimas
kaip
an
Za ijy
u i
apib éZ a
aplinkg
—
eikmaZodiius
sédi,
s o i.
Dél
Sios
p ieZas ies
palyginimas
y a
igijes
abs ahuo a
eikSme
,,labai
ne amiai,
nejaukiai,
nekan iai
(sédi,
s o i)“,
o
mo y uo i
ySiai
su
aplinka
y a
nublanke.
Vadinasi,
an osios
g upés
palyginimas
laiky inas
azeologizmu.
Palyginimas
kaip
( a y um)
gy as
aip
pa
unkcionuoja
j ai iuose
kon eks-
uose:
a)
( ai osi,
juda)
kaip
( a y um)
gy as:
Replémis
sugniauz as
ikojis
ai ési
a y um
gy as
J.
Bal .
Tos
bangos
juda
kaip
gy os,
pleciasi
j
abi
Salis,
lekia
paskui
iena
ki q
J.
Bil.
b)
(p isimena
ka,
s o i
a min yje,
akyse
kas)
kaip
gy as:
Kiek ienas
jq
p isi-
miné
kaip
gy a
—
sma kiq
da bininke,
linksma
dainininke,
isiems
paslaugiq
i
mie-
lq
V.
Myk-Pu .
Jo
a min yje
kaip
gy as
a gimé
isas
susi inkimas
J.
Bal .
I
ne
ie
kalnas,
be
i
daugelis
ki y
ie y
ilike
kaip
gy i
P.
C i .
A¥
einu
p o
milzinkapi,
i
no s
nieko
neZinau,
negi déjau
apie
ji,
be
jo
p aei is
kaip
gy a
s o i
akyse
V.
K é .
I
Siuo
a eju
aplinka
di e encijuoja
pap as a
si uacinj
palyginima
i
azeolo-
gizmag.
Pi mosios
g upés
palyginimai
y a
susie i
su
eiksmazodZiais
juda,
ai osi
aiskiais
p asminiais
mo y ais,
palyginimy
leksiné
eik’mé
né a
apibend in a,
.y.
ne
azeologiné.
Cia
iesiog
no é a
pasaky i,
kad
ikojis
i
bangos
ai osi
a
juda
lyg
bii y
gy i.
Kadangi
aplinka
né a
g ieZ ai
de e minuo a,
ai
i
palyginimas
nelai-
ky inas
azeologizmu.
An osios
g upés
palyginimy
aplinka
y a
apib éZ a
g ama-
iskai
i
seman iskai,
palyginimas
jgijes
apibend in a
eiksme
,,labai
ySkiai,
aiSkiai
(p isimena
ka,
s o i
a min yje,
akyse
kas)“.
*
Kalbiniy
elemen y
analizé
pagal
jy
aplinka
u i
jau
senas
adicijas.
Siuo
klausimu
maziau
a
daugiau
doméjosi
i
daugelis
leksikologu
bei
leksikog a y.
F azeologijoje
aplinkos
klau--
simus
epizodiskai
y a
lie e
L.
Roizenzonas
i
J.
A aliani,
V.
A changelskis,
V.
Zuko as
i
k .
Ty inéjimy
pagal
aplinkg
leksikog a ijoje
i
azeologijoje
is o ija
gana
iSsamiai
y a
nuS ie es
M.
Tagije as
monog a ijoje
,[na ombuaa
¢bpazeono ua
coppemeHHo o
pyc-
cxo o
s3bika“
[Baxy,
1966].
Aplinka
jis
laiko
s a biausiu
azeologizmy
s uk i inés.
analizés
k i e ijumi,
ku iuo
emdamasis
pa eikia
s uk O ine
usy
kalbos
eiksmazZodi--
nés
azeologijos
analize.
212
Paminésime
da
ieng
a eji,
kada
aplinka
padeda
ski i
azeologizma
nuo
pap-
sas o
palyginimo.
Palyginima
kaip
(lyg)
pelés
uodega
andame
okiuose
kon eks uo-
80;
a)
Kai
ji
Sypsosi,
ai
jos
nosies
galiukas
uoj
imda o
i pé i
lyg
pelés
uodegy é
J.
Bal .
b)
Apsuse
isi
plaukai
kai
pelés
uodega
S né.
Pi majame
sakinyje
palyginimas
y a
susie as
su
eiksmazZodziu
i pa,
ku is
nei
g ama iskai,
nei
seman iSkai
né a
apib éZ as.
Palyginimas
i
eiksmazZodis
y a
susie i
konk e aus
aizdinio
mo y a imo
pama u,
odél
i
palyginimo
eikSmé
né a
apibend in a.
Ta
pa j
palyginima
isiSkai
jmanoma
susie i
i
su
ki ais
ZodZiais,
ku ie
ik
su
palyginimu
gali
u é i
mo y uo us
ySius,
p z.,
su
biid a dziais
smailas,
umpas
kas
i
k .
Ta iau
azeologizmais
laiky ini
ik
ie
palyginimai,
ku ie
u i
apib-
éz a
aplinkg
i
apibend in a
leksine
eiksme,
kaip
Siuo
a eju
y a
an ajame
saki-
nyje.
Cia
palyginimas
u i
apib éZ a
aplinka
apsuse
(apie
plaukus)
i
apibend in a,
azeologine
eikSme
,,labai
(apsuse,
nu iuSe
—
apie
plaukus,
kasas)“.
Sis
azeo-
Jogizmas
u i
i
sinonimy,
ku ie
ski iasi
ik
ienu
komponen u:
kaip
Ziu kés
[Z ynés)
uodega
,,labai
nususe,
nu iu’e
—
apie
plaukus,
ka-
sas“:
Mano
bu o
s o a
Giup a,
ik
daba
kai
Ziu kés
uodega
In.
Kq
e
beneSioja
o-
kias
kasas
—
kaip
Z ynés
uodegos
Sim.
§
9.
Kadangi
nuo
g ama iskai
i
seman iskai
apib éZ os
aplinkos
p iklauso
lyginamyju
azeologizmy
pas o umas
bei
a ku iamumas,
apib éz a
aplinka
lai-
kysime
pag indiniu
k i e ijumi,
lemian iu
lyginamojo
azeologizmo
iSsky ima
iS
‘ki y
palyginimy.
Lyginamyjy
azeologizmy
leksinés
sudé ies,
g ama inés
sanda os
i
apibend in os
leksinés
eik¥més
pas o umas
bei
a ku iamumas
kalbos
p ocese
y a
labai
s a biss
k i e ijai,
a iau
jie
p iklausomi
nuo
pag indinio.
Lyginamaisiais azeologizmais
laikome
pas o ios
leksinés
sudé ies,
g a-
ma inés
sanda os
i
apibend in os
leksinés
eik8més
palyginimus,
ku ie
u i
g a-
ma ixkai
i
seman iSkai
apib éz a
aplinka
i
né a
ku iami
bend a imo
p ocese,
o
a ojami
i§
a min ies
kaip
o mulés.
§
10.
Ne
isada leng a
nus a y i
lyginamojo
azeologizmo
leksine
sudé j,
nes
jis
es i
glaudZiai
susijes
su
aplinka
i
sa o
p asme,
i
g ama ine
sanda a.
Lyginamuju
azeologizmy
sudé ies
klausimas
iki
Siol
gy ai
disku uojamas.
A
lyginamasis
a-
zeologizmas
y a
d ina és
s uk i os,
a
ienana és,
.y.
a
su
palyginimu
glaudZiai
susije
Zodziai
jeina
j
azeologizmo
sudé j,
a
azeologizmu
laiky inas
ik
pa s
pa-
lyginimas?
Sakysime,
a
azeologizmu
laiky ina
lekia
kaip
akis
iSdeges,
a
kaip
akis
igdeges?
Siuo
klausimu
esama
ski ingy
poZili iy.
Vieni"
kalbininkai
eigia,
14
Amocona
H.H.
Ocnosp
au aniicxoi
@paseono uu.
—
JI.,
1963,c.
148;
Taxonos
A.
H.,
Kyu ypos
P.
06
yc oi umasix
cpasuu enbanix
oOopoTax
(B
pyccKoM
s3bIke).
—
Tpyz
Camapxauacx.
y- a.
Hosaa
cepus.
Kpa xue
coo6menus.
Camapxaua,
[1964,
Ne 139,
c.
41—42;
Cuaaxosa
H.
M.
Ananu3
nepsbix
H
BTOPbIX
KOMMOHCHTOB
YCTOHYHBBIX
CPaB-
Henui
Tuna
as
+
NpHna aTembHoe
+
as
+
CYLIeCTBHTeMbHOe
B
COBPEMCHHOM
aHTIHiCKOM
sabike.
—
Y4.3am.
Boso ozcx.
oc.
nex.
wH-Ta.
Bono aza,
1964,
.
28,
c.194—221,
Mpa-
uuukosa
EB.
A.
K
sonpocy
06
oKaHBaseHTHOCTH
()pa3cONOTHYeCKHX
CMHHIL
CAOBOCO-
ye anuio.
—
B
xa.:
Tpo6nems
dpa3xcono nn
H
3aza4uM
ce
HSyYCHHA
B
BbICIIeH
H
CpenHei
mxone.
Bono na,
1967,
c.
112—123,
Yepxu mesa
MW,
MW.
Opaseono us
coppemenHo o
Hemeuko o
s3bika.
—
M.,
1970,
c.
48—59
i
k .
213
Kaip
p ieZodis
gali
jei i
j
pa a les
—
s ambesnius
kalbinius
iene us,
aip
i
lygina-
masis
T azeologizmas
gali
jei i
j
p iezodzius.
Sakysime,
p ieZodyje
Zadas
kaip
Za-
gas,
o
do is
kaip
nagas
(Skd)
lyginamaisiais
azeologizmais
y a
kaip
Zagas
i
kaip
nagas,
0
Zadas
i
do is
y a
ju
aplinkos
ZodZiai.
P ieZodyje
Ve kia
kaip
naujais
ba ais
a édamas
(TZV
627)
lyginamasis
azeologizmas
y a
kaip
nau-
jais
ba ais
a édamas,
©
e kia
—
aplinkos
Zodis.
Pagaliau
lyginamasis
azeologizmas
gali
jei i
ne
ik
j
p ieZodZius,
be
i
j
mis-
les
bei
ki us
adicinius
posakius.
Pa yzdzZiui,
misléje
Kojos
bal os
kaip
sniegas,
gal a
juoda
kaip
anglis
(ba a ykas)
(LTsV506/L8)
palyginimai
kaip
sniegas
i
kaip
anglis
aip
pa
laiky ini
azeologizmais,
nes
u i
nusis o éjusia
aplinka
i
ki us
lyginamyjy
azeologizmy
pozZymius.
A ba,
pamégdZiojan
kielés
balsa,
sa-
koma:
As
kielé,
mano
kojos
kaip
pies os.
AX
q
sniegq
sulesiu,
o
ledus
i spa dysiu
(LTsV722/
Pn).
Cia
palyginimas
kaip
pies os
y a
azeologizmas,
ku is
,,labai
s o-
as
(apie
kojas)“
eik8me
a ojamas
i
pap as uose
sakiniuose,
p z.:
Tos
bobos
kojos
kaip
pies os
J b.
O
me ga
—
kojos
kap
piesciokai
Kps.
Taigi,
misy
manymu,
ne ikslinga
kel i
klausima,
a
pas o is
posakiai,
ku iuo-
se
es i
palyginimas,
laiky ini
p ieZodZiais,
a
lyginamaisiais
azeologizmais.
Paly-
ginimo
lais as
a
azeologinis
pobiidis
nep iklauso
nuo
o,
a
jis
eina
p ieZodyje,
a
pa a léje,
a
ku io
ki o
Zan o
kii inyje.
Todél
ie
palyginimai,
ku ie
jeina
j
p ie-
Zodzius
a
ki us
adicinius
posakius
i
ku ie
u i
isus
azeologizmy
ka ego inius
pozymius,
laiky ini
lyginamaisiais
azeologizmais”™.
§
16.
Lie u iy
kalboje
Salia
lyginamyjy
azeologizmu,
j
ku iuos,
be
lyginamo-
jo
jung uko,
jeina
ik
iena
eikSminé
kalbos
dalis
(pap as ai
daik a a dZio
a di-
ninkas),
pa aleliSkai
egzis uoja
nemaZa
me a o iSkos
eikSmés
ZodzZiy.
Pa yzdziui,
y a
oks
lyginamasis
azeologizmas:
kaip
bezdiioné
,,labai
(mai osi,
k aiposi
i
pan)“:
Maigos
(mai osi)
kaip
bez-
diioné
Vdk.
S aipos
kaip
beZdzioné
Vsk.
K aipos
kaip
koki
beZdzioné
V .
DidZiajame
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne“
p ie
ZodZio
beZdzZioné,
be
pag indinés
eikSmés,
y a
pa eik a
an oji
pe kel iné
eikSmé
,kas
pamégdZioja
ki us,
mai o-
si*
i
ilius uojama
sakiniu:
Is
jo
ik as
beZdzioné
Gs.
Lie u iy
kalboje,
kaip
i
ki ose®,
okiais
ZodZiais
daZniausiai
es i
gy uliy
i
pauk& iy
pa adinimai,
p z.:
a is
(a elé),
a inas,
kiaulé,
lapé,
meSka,
oZka,
oZys,
ilkas,
iS a
i
k .
Sakysime,
lyginamasis
azeologizmas
kaip
a is
(a elé,
a inas)
egzis uoja
pa-
aleliskai
su
pe kel inés
eikSmés
Zodziais
a is,
a elé
a inas:
kaip
a is
(a elé,
a inas)
1.
,, isiskai,
labai
(k ailas)“:
Didelis
kaip
jau is,
k ai-
las
kaip
a inas
P8 .
Didelé
kai
kumelé,
é
du na
kai a elé
P ng.
K aila
kap
a is
Dks.
Jis
doklas
(k ailas)
kap
a is
Ld n.
Didziai
moky as
ponai is
bu es
k ailas
kaip
a i-
nas
A.
Vien.
2.
,labai
(lé as,
ylus,
amus
— apie
Zmogy)“:
Lé as
kaip
a elé
Skn.
Ga o
ge a
2mona,
amiq
kaip
a ele
Jn8.
Bu o
lé as,
ykus
kaip
a inélis,
nieku
nei-
2®
PanaSios
nuomonés
y a
A.
Babkinas.
Palyginimus,
ku ie
jeina
j
p ieZodZius,
jis
si lo
pa-
eik i
azeologizmy
Zodyne,
aigi
laiko
azeologizmais
(2 .:
Ba6xuu
A.
M.
Jlexcuxo -
paduseckaa
pa3pa6o ka
pyccko
(pa3eono mu.
—
M.—JI.,
1964,
c.
31).
*°
Gepxumesa
HM.
M.
Ppazeono na
cospemenHo o
HeMenko o
a3bIKa.
—
M.,
1970,
c.
51.
220

da o,
su
nieku
neuksidéda o...
Zem.
Gud i
kaip
is a,
sma ki
kaip
a is
(i on.)
PP
345.
Zodziy
a is,
a elé,
a inas
pe kel iné
eik’mé
,,.negud us,
k ailokas,
omus
Zmo-
~
gus“
a ojama
okiuose
sakiniuose:
Kq
a
su
okia
a im
eiksiu
Gs.
Tu
ik as
( ik a)
a elé
Lp.
O
u,
a ele
—
ku
a o
i )
gal a!
Gs.
Manai,
i aiskinsi
okiam
a inui
Gs.
Amiinas
a inas
—
daugiau
nieko
8.
Galé ume
suminé i
da
gana
daug
pa alelisky
a ejy,
ku
lyginamasis
azeo-
logizmas
i
me a o iSkos
eikmés
Zodis
panagiai
apibidina
asmeni,
p z.,
azeolo-
gizmas
kaip
kiaulé
i
pe kel ine
eikéme
kiaulé
apie
begédj,
nemandagy,
neS a u
%mogy;
azeologizmas
kaip
lapé
i
pe kel ine
p asme
/apé
apie
gud u,
suk a,
pa-
aikaujan j
Zmogy;
kaip
o ys
i
pe kel ine
eik&me
oZys
apie
uZsispy usi
Zmogu
i
k .
Be
abejo,
daugelis
siy
me a o iskos
eikimés
zodziy
y a
kile
i
palyginimu.
Es-
y
ilologé
I.
Sa ®
okius
me a o iskos
eik’més
ZodZius
adina
ne iesioginiais
liaudies
palyginimais.
Jie
a si anda,
kai
dél
hipe boliSkumo
a sisakoma
lyginamojo
Zodzio.
Be
miné y
a ejy,
kalboje
pa aleliskai
egzis uoia
nemaza
lyginamyju
azeolo-
gizmu
su
ienodos
a
panasios
eikSmés
azeologizmais
be
lyginamojo
jung uko.
Pa yzdZiui:
kaip
i
diimo
||
i§
diimo
, ieningai,
su a inai
(da o,
pada é
ka)“:
Dainuoja
kaip
i
diimo
M l.
Visi
kaip
i
dimo
pakilo
i
iSéjo
S .
Kibkim
isi
i
diimo
—
pakel-
sim
S .
kaip
(lyg)
pely
maiSas
,,nejudédamas,
sud ibes
(guli,
d ybso,
s o i
i
pan.)*
||
pely
maisas
,,ne ik us,
sud ibes,
niekam
ikes
Zmogus“:
Répso
kaip
pely
maiSas
Vins.
D ybso
lyg
pely
maisas
V1.
S o i
kaip
pely
maixas
Zp.
Jis
ik as
pely
mai§as
Sk .
kaip
inginiy
mai§as
,,be
da bo,
dykas
( ino,
smu gso
i
pan.)“
||
inginiy
maisas
,. inginys“:
Smu gso
pe
isq
dienq
kai
inginiy
maigas
PSS.
Tai
inginiy
maisas!
Sk .
kaip
molio
Mo iejus
, isiskai
(nejuda,
nepasijudina
i
pan.)“
||
molio
Mo ie-
jus
, inginys,
is izélis,
liu bis“:
[ eks as
sédzia
kaip
molio
Mo iejus
Z .
Nepasi e -
i
kaip
molio
Mo iejus!
Ds.
Molio
Mo iejus
—
ik
an
peciaus
gulé
S k.
kaip
Zemés
neneXamas
||
Zemés
nenesamas
,,labai
li idnas,
nusimines
(eina;
pa-
éjo)*:
Eina
kaip
Zemés
neneSamas
S s.
Anas
Zemés
neneSamas
pa ejo
i
eismo
p a-
loses
K n.
kaip
(lyg)
i
molio
(molio)
nud éb as
molio
nud éb as
..labai
k esnas,
s ambus
(apie
Zmogy,
jo
galiines)“:
Neg azus
Zmogus:
nosis
kaip
i§
molio
nud éb a
Sim.
Didelis,
s o as,
iebus
Vidman as
Sesia ilkiui
odés
lyg
i
molio
nud éb as....
Vaizg.
Nebu o
nud éb as
molio,
be
s ip us
y as
Lk.
E imologinj
kiek iends
okids
azeologizmu
po os
san ykj
sunku
nus a y i.
Kadangi
jy
leksiné
sudé is
i
eikSmé
Jabai
a imos,
misy
manymu,
jie
y a
a si a-
de
ieni
is
ki y:
azeologizmai
be
lyginamojo
jung uko
galéjo
susida y i
lygina-
™
Caps
HW.
O
nozeanax
m
dysKuMAX
39CTORCKHX
no osopox.
AsToped,
KaHi.
MHC,
—
Tap y,
1964.
221
myju
azeologizmy
pama u
a ba,
a i kS¢iai,
lyginamieji
azeologizmai
—
a-
zeolo;izmy
be
lyginamojo
jung uko
pama u.
A si ik inis
leksiniy
azeologizmo
Komponen y
su apimas
isiskai
jmanomas,
a iau
ienodos
a
labai
a imos
Siu
azcologizmy
leksinés
eikSmés
odo,
kad
jie
e imologiskai
y a labai
susije.
Reikia
many i,
kad,
sakysime,
lyginamieji
azeologizmai
kaip
(lyg)
pely
mai-
Sas
i
kaip
inginiy
maigas
y a
an inés
kilmés,
nes
analogiskos
da ybos
azeologiz-
my
be
lyginamojo
jung uko
su
komponen u
maisas
y a
ku
kas
daugiau,
p z.:
auk-
so
maisas
,, u ingas
Zmogus“;
ba niy
mai§as
,kas
mégs a
ba is,
ba nininkas“;
gandy
maisas
,,paskaly
neSio ojas“;
gy y
(pagy y)
maisas
,,pagy iinas“;
juoky
mai-
Sas
kas
mégs a
daug
juok is“; kiau as
maiSas
,,beso is“;
ligy
maisas
,nuola
se -
gan is
Zmogus*;
Jiksninis
mai as
,menk.
pil as“;
Ziniy
mai as
,,kas
daug
Zino,
Zino as“
i
k .
Ta
aplinkybé,
kad
kalboje
g e a
lyginamuju
azeologizmy
pa aleliai
egzis uo-
ja
me a o iSki
Zodziai
i
azeologizmai
be
lyginamojo
jung uko,
ik
pa i ina
lyginamyjy
azeologizmy
pas o uma
bei
adiciSkuma.
An a
e us,
ai
odo,
kad
lyginamieji
azeologizmai
y a
Sal inis,
nuola
gausinan is
kalbos
leksine
sudé i
naujos
seman ikos
Zodziais
i
kad
pa ys
azeologizmy
s uk i iniai
ipai
ilgainiui
gali
keis is.
OBDIME
4EPTbI
M
KATETOPHAJIBHBIE
TIPH3HAKM
CPABHMTEJIBHbIX
®PA3EO
JOLV3MOB
Pes ome
Cymlec ay oT
pa3iM4nble
TOYKH
3peHHA
MO
BONpocy
Oo
BaxKHeHMMX
NpH3HaKaXx
¢bpaseom0-
TH3MOB.
Cpas u enbusie
dpazeono a3mBl
ynoTpeOmaioTca
TOMbKO
B
OKPYCHHH
oOMmpemeneHHEIX
cnos.
Tloc oaHHoe
#351kOBOe
OKpyAeHHe
9THX
CpaBHeHUii
OGycNOBNeHO
HX
WeKCHYeCKHM
3Ha4e-
HEM
H
TPaMMaTHYecKHM
OdopMieHHeM.
OnpeneneHHoe
OKpyxXeHHe
BMeCTe
CO
CpaBHeHHeM
OOpa-
3YIOT
TOCTOAHHY10
CPaBHHMTeNbHY!O
KOHCTPYKUMIO,
KOTOPaa
ABJIAeTCH
eNMHMUel
H3EIKOBOI
CuC-
TeMbI.
TOMbKO
Yepe3
TpPaMMaTHYecKH
H
CeMaHTHYecKH
OOycHOBNeHHOe
OKpyXeHHe
CPaBHHTe/IBHBIC
bpasco0 H3Mbl
BKMOYAIOTCA
B
CHCTeMy
A3bIKa.
TlocToaHHbIe
CBA3H
CPaBHATeMbHOTO
(pa3zeos0-
TH3Ma
C
OKPyAcHHeM
OOYCHOBIMBAIOT
YCTOMYMBOCTh
H
BOCNPOH3BOAHMOCTh
B
A3bIKe
HX
JIeKCH-
4ecKkO O
COCcTaBa,
TpaMMaTHY¥ecKOH
CTpyxTypsI
H
OGoOmIeHHO O
seKCHYecKO O
3Ha¥eHHA.
[lo-
3TOMY
KPHTePHEM
YCTOMYMBOCTH
M
BOCNPOH3BONMMOCTH
CpaBHHTe/IbHEIX
dpa3eouO H3Mos
aBTop
Hanno
CTaTbH
CYMTaeT
paMMaTH¥ecKH
MH
CeMaHTH4¥ecKH
OOyCNOBeHHOe
OKpyxeHHe.
Tak
kak
OT
paMMaTH4eckH
H
CeMaHTH4eckH
OGycOBAeHHOTO
OKPyAeCHHA
3aBHCAT
ycTOHdH-
BOCTb
HM
BOCUPOH3B0JHMOCTb
CpaBHATeIbHBIX
(pa3ecoN0 H3MoB,
ONpeyeeHHOe
OKPyKeHHe
ABILA-
€TCa,
IO
MHCHHIO
aBTOPa,
OCHOBHSIM
KPATePHeM,
NOIBOMAIONIMM
BbICIMT
CpaBHUTebHBbIe
(ppa-
3eon0TH3MbI
43
pa a
dpy ux
cpasHeHuii.
Ve ouunBoc s
eKcH4ecKko o
cocTaBa,
paMMaTHyecko
CTpykTypbI,
OGOGuleHHO O
SeKCHY¥eCKOTO
3HaYeHHA
H
BOCTIPOM3BONMMOCTS
B
PeyeBOM
Mpomecce
Kak
TOTOBBIX
UC/IOCTHBIX
CIMHMIL
TAKKE
ABIAIOTCA
OYCHb
BAXKHBIMM
KPHTEPHAMH,
HO
BCe
OHH
3a-
BHCAT
OT
OCHOBHOTO,
Flocne
uccieaopanua
BaxHeHiuMx
KpHTepHes
BbLUIeNeHMA
pazeOO MYecKHX
AHHH
Ha
Ma-
TepHaie
JMTOBCKOTO
#3biKa
B
CTaTbe
POPMYMpyeTCA
CHeAyIOMee
ONpeyeNcHHe
CpaBHHTEMbHLIX
bpazeono m3mon.
CpasHuTenbabie
dpa3c¢ON0TH3Mbl
—
9TO
cCpaBHeHMA
C
MOCTOAHHBIM
JICKCHYECKAM
COCTABOM,
[paMMaTH¥eckOl
CTpykTypoli
H
OGOOnIeHHLIM
JeKCHYeCKHM
3Ha¥eHHeM,
KOTOPbI€
HMCIOT
TPaMMAaTHYeCKH
HM
CeMaHTHYeCKH
OOyCHOBAeHHOe
OKpyxKeHHe
M
KOTOpHIe
He
Co3MaloTca
B
Mpouecce
OGUICHHA,
a
BOCPOH3BONATCA
10
MaMATH
KaK
TOTOBbIe
OpMyuIBI.
222
TIpowo
ycTaHOBHBIIYi0CA
COBOKYIHOCTb
NCKCHYCCKHX
H
TPaMMaTHYCCKHX
IIEMCHTOB
CaMO-
CTOATEMbHOTO
AeKCHYECKOTO
3HAYeHHA
M
CaMOCTOATeNbHOM
TpaMMaTHYeckoll
hyHKUMH,
KOTOpAR
MOCTOAHHO
CBa3aHa
C
dpa3zcono H3MOM
Hu
6e3
KOTOPOM
OH
JMMaeTCA
CBOCTO
cnenuuyecko o
o6o6mieHHO O
3Ha eHHA,
Ha3bIBaeM
¢bpa3zeomO M¥ecKHM
OKpyxXeHHeM.
CpaBHATeTbHbIC
pa3zeo-
JOFH3MBI
AHTOBCKOTO
#3bIKa
MO YT
MMCTb
OFHY
HIM
JBe
NOSHUMM
OKpyxeHHA,
hakybTAaTHBHOS
OGa3aTebHoe
(ppaseomo mueckoe
OKpyxeHHe.
Tlo
nosHUMH
B
CPAaBHUTeIbHOH
KOHCTPYKUMM
Pa3-
JIHYaeTCA
MpeNO3SHTHBHOS
M
NOCTHOSHTHBHOE,
GuwxnHee
H
OTManeHHOe
OKpyxeHHe.
Tlo-pa3HOMy
HHTepnpeTHpyeTCA
OTHOMICHHE
CPaBHHTCJIbHbIX
(bpa3eono n3Mos
kK
no oBop-
KaM,
B
COCTaB
KOTOPBIX
BXOZMT
cpaBHeHHe.
ABTOP
CTAaTbH
CuHTAaeT,
YTO
cao6onHEii
wim
pa-
3eono mueckui
XapakTep
cpaBHeHMA
He
3aBKCHT
OT
{TO O,
yno pe6iseTca
1H
OHO
B
NOTOBOpKe,
WIM
B
NOCHOBKUC,
KIM
B
NpOH3BeLeHHH
Apy o o
*KaHpa.
Te
cpaBHeHHA,
KOTOPbIC
BXOJAT
B
MO O-
BOPKH
M
Jpy e
TpaqHUMOHHBIC
BbICKASbIBAHHA
H
o6namaioT
BCeMH
KaTe opHaJIbHbIMH
NPH3HakKaMH
pascoNO n3Mos,
ABIMIOTCA
CPaBHATeMbHBIMH
¢bpaseO0TH3MaMH.
B
c aTbe
OcpemiaeTca
OTHOWeHHEe
CPaBHHTeMBHBIX
dpa3scONO H3MOB
kK
OTICAbHBIM
CORAM
MeTadopH4ecKO O
3HaYeHHA,
KOTOPbI¢
0
CBOCMY
yno pe6nennio
60H3KH
kK
pazeono H3MaM