Bendrieji lyginamųjų frazeologizmų bruožai ir kategoriniai požymiai

LIETUVIŲ KALBOS SPECIALIOJI LEKSIKA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXII (1983) K. VOSYLYTE BENDRIEH LYGINAMUJU FRAZEOLOGIZMU BRUOZAI IR KATEGORINIAI POZYMIAI § 1. Lietuvių kalboje, kaip ir kitose kalbose, vartojama nemaža tradicinių palyginimų, pvz.: (ryja) kaip aitvaras pakulas; (girtas) kaip dūmas; (niurzga) kaip katinas, uodegą laužomas; (prikibo) kaip smala prie tekinio ir kt. Ypač jų gausu liaudies šnekamojoje kalboje, Tačiau ilgą laiką lietuvių ir kitų kalbų pastovūs palyginimai nesusilaukė pakankamo frazeologų dėmesio. Sakysime, 1965 m. pateiktoje frazeologijos tyrinėjimų bibliografijoje! apie lyginamuosius frazeologizmus tėra nurodyta apie dešimtį straipsnelių, kurių daugumas parašyti 1964 m. Taigi maždaug tik nuo to laiko mūsų šalyje kiek plačiau susidomėta lyginamaisiais frazeologizmais, pabrėžiama jų tyrinėjimo svarba. Pavienių straipsnių, kuriuose tarp kitų frazeologizmų arba palyginimų užsimenama apie lyginamuosius frazeologizmus, pasitaikė ir kiek anksčiau?, Išsamių studijų apie lyginamuosius frazeologizmus beveik nėra iki šiol, tačiau atskiruose straipsniuose ar bendresnio pobūdžio darbuose pastovūs palyginimai jau neabejotinai laikomi atskiru frazeologinių junginių tipu®. Čia nagrinėjami ir kai kurie lyginamųjų frezeologizmų teorijos klausimai. Stokojant teorinių apibendrinimų, nenuosekliai lyginamieji frazeologizmai buvo traukiami ir į žodynus. Nuosekliau juos pradėta pateikti žodynuose tik pastaraisiais metais, pvz., S. Skorupkos „Lenkų kalbos frazeologiniame žodyne“*, „Rusų kalbos frazeologiniame žodyne“*, „Lietuvių kalbos žodyno“ paskutiniuose tomuose ir kt. Vis dėlto, kol lyginamieji frazeologizmai nėra išsamiau nagrinėti, nuolatos susiduriama su jų pateikimo bei interpretavimo sunkumais praktiniame žodyno darbe. | § 2. Lyginamieji frazeologizmai — tam tikra palyginimų rūšis. Palyginimas yra stilistinė priemonė, vartojama vienam daiktui ar reiškiniui sugretinti ar paly- — * Poit3enm3on JI. H., Tlexaep M. A. Marepnansl x oGmeii GnOnaorpaduu no BONpocam Opa3eonoruu. — Bonpochr ¢paseonorum (Tpyjnsi CaMapKaHuckoro roc. y-Ta HM. A. Hason). Tammenr, 1965, c. 176—177. *Mansmaxosa H. T. CpaBuurejibusie OGopoTsI C COI0O3OM Kak“. — Pycckmit s351K B wxone, 1953, Ne 6, c. 16—18. Opnosa JI. B. OcoGennuocru CHHTAKCHYECKOTO YNnoTpeO/IeHHS Hepa3JIOXHMBIX CIOBOCOYCTaHmil, obnamaromwmx CBONCTBAaMH Hapeuns. — V4. 3am. Mockosck. nen. un-ta um. Jenna, 1954, T. 75, Bsm. 4, c. 23—49 ir kt. * Kynun A. B. ®pa3eosiorns coBpeMennoro aHTARHCKOro s351Ka. — M., 1972, c. 142-166. Yepusimena M. MH. Opaseojnorus COBPEMEHHOTO HEMEUKOro s3bika. — M., 1970, c. 48-59. Mancxkuit H. M. ®pa3zeonorns COBPEMEHHOIO PYCCKOrO s3bika. — M., 1969, c. 115-116 ir kt. * Skorupka S. Slownik frazeologiczny jezyka polskiego. — Warszawa, 1967 — 1968,t. I— II. * Opaseojioruneckuili CJIOBapb pycCKOro s35IKa. — M., 1967. 205 ginti su kitu, norint pabrėžti, išskirti, išryškinti ar patikslinti kurį nors bruožą ar požymį. Taikliai pavartotas palyginimas suteikia kalbai vaizdingumo, raiškumo ir emocingumo, padeda aforistiškai išreikšti mintį, kartais atstoja platų aprašymą. Tačiau toli gražu ne visi palyginimai yra frazeologizmai. Todėl ir svarbu išsiaiškinti esminius skirtumus tarp lyginamųjų frazeologizmų ir kitų palyginimų, t.y. nustatyti lyginamųjų frazeologizmų kategorinius požymius. Frazeologizmų svarbiausiųjų požymių klausimu esama įvairiausių nuomonių. Kai kurie frazeologizmu apibrėžimo kriterijai nėra diferenciniai, visuotiniai, pvz.: metaforiškumas, frazeologizmo reikšmės ekvivalentiškumas žodžio reikšmei, pažodinio vertimo į kitas kalbas negalimumas ir kt. Kartais vienas kuris nors kategorinis požymis yra suabsoliutinamas, laikomas vieninteliu. Pastaruoju metu kai kurie frazeologai visų struktūrinių frazeologizmų tipų pagrindiniais požymiais, skiriančiais juos nuo laisvųjų žodžių junginių, laiko pastovumą bei atkuriamumą kalbos procese. Frazeologizmų pastovumas paprastai suprantamas kompleksiškai, t.y. leksinės sudėties, gramatinės sandaros ir apibendrintos leksinės reikšmės stabilumas®. Mums aktualu, ar turi šiuos požymius lyginamieji 'frazeologizmai ir ar jų pakanka, išskiriant lyginamuosius frazeologizmus iš kitų palyginimu. $ 3. Lyginamieji frazeologizmai susideda iš lyginamojo jungtuko ir vieno ar kelių visada tų pačių žodžių, dažniausiai išsidėsčiusiu pastovia tvarka. Pavyzdžiui: kaip (lyg) bestrėnis prie varškės „labai lėtai, pamažu (slenka, eina)“: Ko taip sliūkini kaip-bestrėnis prie varškės? Pjv". Slenka lyg bestrėnis prie varškės Vrb. kaip boba ropėse „negražiai, išsiplėtęs (sėdi, stovi)“: Sėdi kaip boba ropėse Rm, Lš, PPr 414. Ko sėdi kai boba ropės? Škn. Stovi kaip boba ropės Pn. — kaip brauktuvė „Jlabai (plonas, liesas — apie žmogų ar gyvulį)“: Laiba mergiotė kai brauktuvė Ds. Karvės kūdos kaip brauktuvės Ds. Pavyzdžiai rodo, kad šie palyginimai yra fiksuotos leksinės sudėties. Laisvi palyginimai neturi fiksuotos leksinės sudėties, nes jie kiekvienu atveju yra kuriami iš kitų tam tikros leksinės reikšmės žodžių. Iš pirmo žvilgšnio gali pasirodyti, kad kai kurių lyginamųju frazeologizmų, pvz., kaip karvelis vaikų ||it balandis vaikų „labai (dejuoja, aimanuoja)“; kaip Grigo bitės || kaip Čiužo bitės || kaip kūmo bitės | kaip Samuolio bitės || kaip žydo bitės „visiškai (išnyko, iškriko, išsklido)“; kaip devintas vanduo nuo kisieliaus || kaip trečias vanduo nuo kisieliaus „tolimas (giminė)“ ir pan., leksinių komponentų įvairavimas paneigia leksinės sudėties pastovumą. Tačiau šių panašios sudėties su įvairuojančiu leksiniu komponentu frazeologizmų leksinė sudėtis taip pat yra nusistovėjusi. Įvairuojantys leksiniai komponentai, kaip pažymi I. CernySeva®, nėra kuriami kiekvieną kartą iš naujo, o yra atkuriami iš atminties, = * Panašiai frazeologizmų pastovumą traktuoja, pvz., N. Sanskis ir A. Kuninas. (Žr. IIauckKHit H. M. OGOpaseojiorus COBPEMEHHOro pycckoro Ss35IKa. — M., 1969, c. 24-45, Kynau A. B. GOpaseojorus COBPEMEHHOro aurauickoro s3bikKa. — M., 1972, c. 6—8). * Sutrumpinimai kaip „Lietuvių kalbos žodyne“. * UepnsrureBa M. WU. Sisrnexue CHHOHHMHH H IIOJIHCEMHH B (pa3eOJIOTrHH HEMEUKOro A3bixa. — B kn.,: HuocrpaHnbie A35IKH B IKOJIe. M., 1960, Ne 6, c. 100—107. 206 kas tik patvirtina frazeologizmų sudėties stabilumą. Tokie lyginamieji frazeologizmai paprastai turi bent minimalių prasminių skirtumų, todėl jie vienas kito atžvilgiu yra savarankiški ir kalboje egzistuoja paraleliškai, šiuo atveju tarpusavyje sudarydami sinonimiškus santykius, pvz.: kaip (it) karvelis [balandis) vaikų: Nedejuok kaip karvelis vaikų B. Graudžias kai karvelis vaikų Ds. Neaimanuok kaip karvelis vaikų Lnkv. Nevaivok kaip karvelis vaikų Užp. Dejuoja it balandis vaikų Sim. kaip devintas [trečias] vanduo nuo kisieliaus (nuo kisielio): Toks jis man giminė, kaip devintas vanduo nuo kisieliaus Rm. Toks giminė tau, kaip devintas vanduo nuo kisielio Vel. Kokios čia be giminės — kaip trečias vanduo nuo kisieliaus Ps. Tačiau jei minėtų ar kitų lyginamųjų frazeologizmų bent vieną leksinį komponentą pakeisime savo nuožiūra nors ir artimos reikšmės žodžiu (pvz., kaip devin-* tas vanduo nuo sviesto), palyginimas prarastų leksinės sudėties stabilumą ir virstų paprastu lyginamuoju posakiu. Taigi aiškiai apibrėžtas lyginamųjų frazeologizmų leksinės sudėties įvairavimas negriauna jos stabilumo. Ir, priešingai, neapibrėžtas leksinių komponentų įvairavimas prieštarauja frazeologizmų leksinės sudėties pastovumui. Lyginamieji frazeologizmai kartais įvairuoja tarnybiniais žodžiais, pvz., lyginamuoju jungtuku kaip (it) yla iš maišo, arba pilnareikšmio komponento formaliomis variacijomis, pvz., fonetinėmis: kaip aketė (eketé): kaip bulvė (bulbé); kaip meleta (malata, maleta). Tačiau tarnybinių žodžių ir pilnareikšmių komponentų formalios variacijos visiškai neturi įtakos lyginamųjų frazeologizmų semantikai, nes iš esmės jų leksinė sudėtis išlieka nepakitusi. Minėtos variacijos paprastai atspindi tik lyginamųjų frazeologizmų vartosenos sferą ir laikytinos frazeologizmų struktūriniais variantais. $ 4. Lyginamieji frazeologizmai yra pastovios ne tiktai leksinės sudėties, bet ir gramatinės sandaros, t.y. frazeologizmas paprastai išlaiko vienodą tam tikrų gramatinių kategorijų ir dažniausiai morfologinių formų sudėtį, pvz.: kaip be druskos „niekus, tuščiai (kalba, tauškia ir pan.)“: Kalba kaip be druskos Lkš. Tai kad jis toks niekatauška, šneka kaip be druskos Sml. kaip sveikam ligą „kantriai, labai (siūlo, įkalbinėja)“: Įšnekėjo kaip sveikam ligą Ydžg. Įsiūlė ir man kaip sveikam ligą Sdk. Prikalbėjo kaip sveikam ligą Ds. Ir įrokavo kai sveikam ligą K. Būg. kaip mekena „labai (riebus — apie žmogų)“: Nusirijus kaip mekena, pati savęs nepasivaldo Užp. Šitas gi kaip mekena riebus Km. kaip be nagų „sunku (be ko); niekam tikęs (kas be ko svarbaus)“: Be peilio kaip be nagų Rk. Gaspadinė be kačergų tai kaip be nagų Užp. Pamačiau žmonių, pasaulio, supratau,'kad be mokslo — kaip be nagų A. Vien. Kaip matyti iš pavyzdžių, šie frazeologizmai turi pastovią gramatinę sandarą. Be lyginamojo jungtuko, jie yra tokios nusistovėjusios gramatinės sudėties: frazeologizmas kaip be druskos visada susideda iš tam tikros leksinės reikšmės daiktavardžio vienaskaitos kilmininko su prielinksniu, kaip sveikam ligą — būdvardžio vienaskaitos naudininko ir daiktavardžio vienaskaitos galininko, kaip mekena — 207 tik iš daiktavardžio vienaskaitos vardininko ir kaip be nagų — iš daiktavardžio daugiskaitos kilmininko su prielinksniu. Lyginamieji frazeologizmai beveik visada susideda iš tų pačių kategorijų žodžių, tačiau neretai varijuoja jų morfologinės formos, pvz.: kaip akėčių (akėčioj) balžienas; kaip du medu (medai); kaip į varpą (varpan) muša; kaip ant kūjokų (su kūjokais). Formalios frazeologizmų struktūros variacijos taip pat yra pastovios ir ribotos, todėl iš esmės nepaneigia frazeologizmų gramatinės sandaros stabilumo. Be to, jos neturi įtakos lyginamojo frazeologizmo semantikai. Todėl tokie varijuojantys palyginimai laikytini to paties frazeologizmo struktūriniais variantais, Oo ne savarankiškais frazeologizmais. : Tačiau lyginamojo frazeologizmo pagrindinės formos komponentų formalias variacijas reikia skirti nuo frazeologizme esančių žodžių kaitomų formų įvairumo, kurį lemia skirtingi sintaksiniai santykiai su paties frazeologizmo ar jo aplinkos žodžiais, pvz.: kaip giltinės nešamas: Paskui jo parspietė kaip giltinės nešamas ir gizelis Grg. Įlėkė kaip giltinės nešami Mc. Antrajame sakinyje nešami yra frazeologizmo komponento nešamas kaitomoji forma, taigi nėra variantinė. * Arba frazeologizmo lyg prisviles komponentas prisviles sakinyje turi kaitomąją formą prisvilusiam, pvz.: Jie viską padarytų taip pat, o jis turėtų laiko pailsėti, nereikėtų lakstyti lyg prisvilusiam LzP. $ 5. Lyginamiesiems frazeologizmams, skirtingai nuo laisvų palyginimų, būdinga apibendrinta (abstrahuota) semantika, kuri paprastai nepriklauso nuo jį sudarančių žodžių leksinės reikšmės. Sakysime, vartojant lyginamuosius frazeologizmus, pvz., (gyvena) kaip inkstas taukuose ; (rėkia) kaip pjaunamas; („greitas“) kaip apatinė girnų pusė; (prikibo) kaip smala prie tekinio; (išgveręs) kaip sena stebulė, nesigilinama į atskirų palyginimo žodžių reikšmę, palyginimo reikšmė yra suvokiama apibendrintai. Šie palyginimai savo reikšme pasidaro artimi būdo prieveiksmiams. Vartojant frazeologizmą (gyvena) kaip inkstas taukuose, suvokiama, kad „labai gerai (gyvena)“, (rėkia) kaip pjaunamas, — kad „labai smarkiai (rėkia)“, („greitas“) kaip apatinė girnų pusė, — kad „labai („greitas“), t.y. negreitas, nevikrus)“, (prikibo) kaip smala prie tekinio, — kad „labai (prikibo)“. Kad paprastas palyginimas įgytų apibendrintą reikšmę, t.y. virstų frazeologizmu, būtina ilgalaikė, istoriškai nusistovėjusi jų vartosena. Kaip minėjome, kiekvieno palyginimo semantinį pamatą ir funkciją sudaro sugretinimas ar palyginimas vieno reiškinio ar daikto su kitu, norint pabrėžti, išskirti, patikslinti kurį nors bruožą ar požymį. Dvieju reiškinių ar daiktu sugreti- - nimas paprastai esti motyvuotas. Palyginimai, kurių esti glaudžiausi ir aktualiausi prasminiai kontaktai su kontekstu, imami dažnai kartoti bei atkurti panašiose ar vienodose situacijose. Dėl to ilgainiui nusistovi ne tik palyginimo leksinė sudėtis bei gramatinė sandara, bet keičiasi ir jo reikšmės pobūdis. Dėl palyginimo leksinės aplinkos pastovumo ir vartojimo dažnumo kalbančiojo ar klausančiojo dėmesys sutelkiamas į apibendrintą, abstrahuotą palyginimo reikšmę, o konkreti, motyvuo208 ‘ta reikšmė pasitraukia į antrą vieta®. Palyginimo ir aplinkos kontaktams ilgainiui vis stiprėjant, palyginimas tarsi prisitvirtina prie aplinkos, įgydamas apibendrintą frazeologinę reikšmę. Nors frazeologizmų leksinė reikšmė yra apibendrinta, tačiau daugeliu atveju galima įžiūrėti tam tikrą ntdtyvuotumą tarp aplinkos ir palyginimo. Palyginimo ir aplinkos ryšiai paprastai esti pagrįsti semantiškai, žymiai rečiau garsiniu sąskambiu ar kitais motyvais. Palyginimo ir aplinkos semantiniai ryšiai dažniausiai esti tokie: a) Aplinkos ir lyginamojo frazeologizmo turinys santykiauja tiesiogiai, t.y. jų žymimi daiktai ar reiškiniai gretinami ar lyginami vienas su kitu tiesiogine (leksiniu požiūriu) reikšme. Pvz.: (tyli) kaip begys (t.y. nebylys): (kalba, švapa) kaip boba be dantų; (šaltas — ppr. apie rankas) kaip ledinis; (mato) kaip per miglas. b) Aplinkos ir palyginimo turinys santykiauja kaip tiesioginė reikšmė su perkeltine, t.y. aplinka turi tiesioginę, o palyginimas — perkeltinę (metaforišką, ironišką ir pan.) reikšmę. Pvz.: (sėdi, stovi) kaip (lyg) ant adatų; (pilnas, sklidinas — apie indą, patalpą) kaip akis; (baltas, išbalęs — apie žmogų) kaip ašaka; (šėlsta) kaip avis be kepenų: (aišku) kaip ant delno: (girtas) kaip dūmas; (kvailas) kaip avies dvasia; (išnyko, pranyko) kaip kamparas be pipirų: (ryja) kaip pragaras; (stovi) kaip kuolą prarijęs. Tokio motyvavimo lyginamųjų frazeologizmų yra daugiausia. c) Aplinkos turinys su palyginimo turiniu santykiauja kaip perkeltinė reikšmė su tiesiogine, t.y. aplinkos Žodis turi perkeltinę reikšmę, o palyginimas sudarytas, turint galvoje aplinkos tiesioginę reikšmę. Kitaip sakant, priešpriešinamos aplinkos perkeltinė ir palyginimo tiesioginė reikšmė. Pvz.: (,,matys, išvys“) kaip savo ausis (ausį); (plepa, t.y. daug šneka) kaip buza nedavirus; („greitas, vikrus, smagus“) kaip apatinė girnapusė (girnų pusė, girna); (mala, t.y. plepa) kaip tuščios girnos; (ploja, t.y. daug godžiai valgo) kaip karosas su uodega; (marma, t.y. tauškia) kaip pelkė pervažiuota; (tarška, barška, t.y. daug plepa, tauškia) lyg sena skranda; (loja, t.y. plepa) kaip šuva įžabotas. Atskirą grupę sudaro frazeologizmai, kuriuose aplinka ir palyginimas susiję bendrašakniais Žodžiais, pvz.: (aušija, t.y. daug plepa) kaip aušymas; (bamba, t.y. «daug niekus šneka) lyg bambyné; (tarška barška, t.y. tauškia) kaip barškata; (bėga) kaip bėgūnėlis; (breizoja, t.y. niekus kalba) kaip breizūnas; (burba) kaip burbeklis (burbokas); (burzga, t.y. daug plepa) kaip burzguoliokas; (kemša, t.y. daug valgo) kaip kemša; (loja, t.y. daug plepa) kaig lojyné (lojūgas); (turškia, t.y. daug niekus plepa) kaip paturška; (šūkauja, šaukolina) kaip šaukolas; (švarnoja, t.y. kvailai, * Plg, šiuo klausimu A. Fiodorovo nuomonę: „IIpxHBbriHo0e CpPaBHCHME, HACTO HCHOIb3YeMOE B pčuK MPH OJHHX HM TeX XC HIM CXOJIH5IX CHTYALIHAX, ONOCTENCHHO BAKDpeIUIACTCA B ynoTpeOjieHHH C OJKHAM H TeM Xe ČIM3KHM MO COACPKAHHIO JIEKCHYCCKHM OKpYXCHHeM. TTOCTOAHCTBO JiekCcH4eCKOTO OKDYXCHHS TaKOTO CpaBHHTejibHOrO OGOopoTa H 4acTOTA ero YynoTpeOJIEHHA HANPABANIOT BHHMAHHE rOBOPALICro H CilynIaTe/IX rIaBHsIM OOpa3oM Ha nepeHocHsi (OOLHMIt) INEMEHT ero COJCEpxXaHHSA, T.¢. Ha ero NPeaIMETHYIO COOTHECEHHoCTL, O6pa3Hoe ke MPEeACTABACHHE ,, IPHCYTCTBYST" B COJlCčpxaHHH TaKHX OGOpoTOB Ha sropom naane” (Zr.: ®exopos A. M. 06 06pazoBanun $pa3eojiori4eCKHX SAHHAL A36IKa M3 CpaBHHTC/IbHbIX OGOpoTOB peun. — B KH.: AKTyaabHble npoOneMsl JIEKCHKOJIOTHH (Te3mchl noknanos H 06o6menuit Beecoo3nont HayuHoM kondeperimu 17 — 20 mons 1970). Munck, 1970, c. 204 — 205). 209 niekus kalba) kaip švarna be pamušalo [be rankovės); (zirzia, t.y. įkyriai, irzliai bamba, kalba) kaip zirzla. Aplinka ir palyginimas kartais esti susiję garsiniu sąskambiu, yra rimuoti. Prasminiai ryšiai tarp šių palyginimų ir aplinkos gali būti labai silpni. Pvz.: (tiko, pritiko) kaip Barbė [Elzė] prie Miko; (nuliūdo) kaip Mp bulvienés bliūdo; (išėjo iš kalbos) kaip iš maldos; (žadas) kaip žagas. Taigi apibendrinta (abstrahuota) leksinė reikšmė ir motyvuotų ryšių su aplinka nublankimas skiria lyginamąjį frazeologizmą nuo kitų palyginimų, kurių reikšme su kontekstu sieja konkretus vaizdinis motyvavimas. Pvz., sakinyje O paskui [ Pranelis) suglemba, nuknerpia galvą kaip ir jo staininis už lango ... (J. Balt) palyginimas kaip ir jo staininis už lango neturi apibendrintos, frazeologinės reikšmés ir su kontekstu susijęs konkrečia motyvacija: asmuo lyginamas su arkliu tam tikro veiksmo pamatu. $ 6. Lyginamieji frazeologizmai nėra kiekvienu atveju iš naujo kuriami bendravimo procese, o Vartojami iš atminties kaip kolektyvinės kūrybos formulės. Taigi jie yra tradiciniai ir tuo taip pat skiriasi nuo laisvų palyginimų, kuriuos galima laikyti situaciniais. Plg. dvi to paties autoriaus"? pavartotų palyginimų grupes: a) Ji visai nesidairė nei į didžiulį laikrodį ant sienos, mosuojantį švytuokle lyg arklio uodega, nei į savo bendradarbius (p. 16). Ši mintis — išvažiuoju — trenkė man į galvą kaip buomas, prilipo kaip šlapias rudens lapas, ir aš nebegalėjau niekur nuo jos pabėgti (p. 150). Nugaroje, kurią, tiesą sakant, aš ir temačiau, smagiai raitosi kaip pančiai sausi raumenys (p. 107), Gal, sakysi, aš nenorėjau vien gero? Kad gyvenimas būtų kaip sodas, kaip žydinti pieva, a? (p. 46). Dvi liepų eilės susipynusios šakomis, lyg sunertų rankų pirštai... (p. 60). b) Tu gana piktai kažką aiškinai šalimais sėdėjusiai mergaitei kaip anglis juodais plaukais (p. 31). Aš sėdėjau lyg ant adatų, laukdamas, kada ji pagaliau ištars: ką gi, šiai dienai pakaks (p. 17). Lengva tau kalbėti, kai tavo tėvas... visas gyvenimas kaip ant delno ... ir visi tavo draugai ... (p. 362). Aš sustojau kaip įbestas; tarsi gavęs kuolu per pakaušį (p. 168). Ji dingo tarsi į vandenį, tarsi jos visai nebūtų Kaune (p. 139). Kambarys — kaip rankovė siauras ir tamsus, su vieninteliu langu į kiemą (p. 135). Nuo rytojaus dienos tavęs jau niekas nevadins tuo žodžiu, kurio tu bijojai kaip velnias kryžiaus... (p. 419). Aš buvau raudonas kaip vėžys; galbūt net raudonesnis, ir toks suglumęs, kad nedrįsau pakelti akių (p. 160). Pirmosios grupės palyginimai, pvz., lyg arklio uodega; kaip buomas; kaip šlapias rudens lapas; kaip pančiai ir kt., yra situaciniai, paties autoriaus sukurti iš atskirų žodžių. Antrosios grupės palyginimai, pvz., (juodas) kaip anglis; (sėdi) lyg ant adatų; (aišku) kaip ant delno; (sustojo) kaip įbestas ir kt., nėra paties autoriaus sukurti, o tik iš atminties kūrybiškai panaudoti. Tai pastovūs, kalboje nuolatos potencialiai egzistuojantys palyginimai. Tuo galima įsitikinti kad ir iš šių pavyzdžių: kaip anglis „labai (tamsus, anglies spalvos, juodas — apie gyvas būtybes ir negyvus daiktus)“: Galva juoda kap anglis Lš. Pjauna dobilus, kaip anglis dobilai tie juodi Slm. Jo juodos kaip anglys akys degė narsumu ir su pasididžiavimu veizėjo aplinkui J. Bil. 10 Bieliauskas A. Kauno romanas. — V., 1966. 210 kaip (lyg) ant adatų „labai neramiai (sėdi, stovi, guli)“: Visą laiką nerimsta, sėdi kaip ant adatų Ins. Tvarsosi lyg ant adatų gulėtų Kt. Visi stovime kaip ant adatų, tos vyskupo karietos a nė balso Žem. kaip ant delno „labai, viskas (aišku)“: Aišku kaip ant delno Ds. Ir aišku viskas kaip ant delno J. Balt. Nuo pradžios ligi galo buvo jam aišku kaip ant delno — tas ryšys negalimas, Paukštaičia už jo netekės Vaižg. kaip (lyg) įbestas „vietoje, nejudėdamas (stovi; sustojo)“: Ko stovi kaip įbestas, traukis čia artyn An. Nei juda, nei kruta — kaip įbestas Pšl, Sim. Vos tik išėjęs iš miško, sustojau lyg įbestas: mūsų sodyboje trūko dviejų stogų rš. $ 7. Pastovumas bei atkuriamumas kalbos procese, kaip minėjome, paprastai laikomi visų frazeologizmų pagrindiniais požymiais, skiriančiais juos nuo laisvųju žodžių junginių. Tačiau šių požymių santykis ne visų kalbininkų vienodai traktuojamas. Sakysime, N. Sanskis!! teigia, kad atkuriamumu paaiškinami visi kiti frazeologizmų požymiai, visų pirma leksinės sudėties, gramatinės sandaros ir apibendrintos leksinės reikšmės pastovumas. V. Telija'* į pastovumo ir atkuriamumo santykį žiūri dvejopai: diachroniškai ir sinchroniškai. Diachronijos požiūriu frazeologizmų pastovumas esąs laisvųjų žodžių junginių atkartojimo bei atkuriamumo tradicijos rezultatas, o sinchronijos požiūriu atkuriamumas sąlygojamas frazeologizmų struktūros pastovumo. V. Telija svarbiausiu frazeologizmų pastovumo kriterijumi laiko ne tiek junginių nekintamumą, t.y. išorinius požymius, kiek tam tikrus struktūrinius ryšius, sąlygojančius frazeologizmų atkuriamumą. Taigi, kalbant apie frazeologizmų pastovumo ir atkuriamumo santykį, siūloma skirti diachroninį ir sinchroninį požiūrį. $ 8. Kiekvienas kalbos sistemos elementas apibrėžiamas pagal jo santykius su kitais tos pačios sistemos elementais. Vadinasi, tik išoriniai frazeologizmų struktūriniai ryšiai įjungia juos į kalbos sistemą. Mums svarbu išsiaiškinti, kokie gi struktūriniai ryšiai lemia lyginamųjų frazeologizmų pastovumą ir atkuriamumą. Lyginamieji frazeologizmai visada yra siejami su tam tikros semantinės grupės žodžiais. Pvz.: (kalba) kaip glumo apimtas; (vaitoja) kaip dantį geliamas; (gyvena) kaip inkstas taukuose; (girtas) kaip maišas; (gyvena) kaip pelė po šluota; (rėkia) kaip pjaunamas; ( „greitas“ — apie žmogų) kaip apatinė girnų pusė; (šypsosi) kaip geležėlę radęs; (prikibo) kaip smala prie tekinio; (išgveręs —apie žmogų) kaip sena stebulė; (kišasi) kaip šlapias nedegąs; (išgvero) kaip beržo tvora; (bijo) kaip velnias kryžiaus; (giriasi) it višta, kiaušį padėjusi; (greitas — apie žmogų ar gyvulį) kaip žaibas. Šie palyginimai turi pastovią apibrėžtos leksinės reikšmės ir gramatinės kategorijos žodžių aplinką. Apibrėžta aplinka kartu su palyginimu sudaro pastovią lyginamąją konstrukciją (pvz., kalba kaip glumo apimtas; geltonas kaip auksas; vaitoja kaip dantį geliamas ir kt.), kuri yra kalbos sistemos vienetas. Tik gramatiškai ir semantiškai apibrėžta lyginamųjų frazeologizmų aplinka įjungia juos į kalbos sistemą. Pastovūs lyginamojo frazeologizmo ryšiai su aplinka sąlygoja jų leksinės sudėties ir gramatinės sandaros pastovumą, apibendrintą leksinę reikšmę bei atI Maunckuit H. M. Opa3seonorus COBPEMEHHOro pycckoro s3bIKa. — M., 1969, c. 29. 12 Tenua B. H. Uro rakoe Opa3eojnoras. — M., 1966, c. 61—64. 211 kuriamumą kalbos procese. Todėl lyginamyjy frazeologizmų pastovumo bei atkuriamumo kriterijumi laikysime gramatiškai ir semantiškai apibrėžtą aplinką". Sugretinkime palyginimą kaip ant žarijų dviejuose skirtinguose kontekstuose: a) (strykčioja) kaip ant žarijų: Aš eidavau strykčiodamas kaip ant žarijų A. Biel. b) (sėdi, stovi) kaip ant žarijų: Stovėk dabar kaip ant žarijų Ds. Jo vieta labai nerami, visą laiką sėdi kaip ant žarijų Jnš. Sena Grigienė sėdėjo kaip ant žarijų, dairėsi čia į senį, čia į Eleną V. Krėv. Motina stovėjo prieš teisėjus kaip ant žarijų A. Vien. Margienė nebeištveria, ji sėdi kaip ant žarijų: žinoti, žinoti! ¥. Simon. Šiuose pavyzdžiuose tas pats palyginimas siejamas su dviem skirtingos semantikos veiksmažodžių grupėmis. Pirmuoju atveju palyginimo kontekstas nėra nusistovėjęs, palyginimo ir aplinkos santykiai nėra apibrėžti (determinuoti). Dél to ir palyginimo reikšmė nėra apibendrinta (abstrahuota), o yra lygi atskirų žodžiu reikšmiy sumai, t.y. palyginimo reikšmė su aplinkos reikšme yra susijusi tik šiam atvejui pritaikyto motyvavimo pamatu. Taigi toks palyginimas neturi frazeologizmui būtino pastovumo, yra situacinis, todėl nelaikytinas frazeologizmu. Antrosios grupės palyginimas kaip ant žarijų turi apibrėžtą aplinką — veikmažodžius sėdi, stovi. Dėl šios priežasties palyginimas yra įgijęs abstrahuotą reikšmę „labai neramiai, nejaukiai, nekantriai (sėdi, stovi)“, o motyvuoti ryšiai su aplinka yra nublankę. Vadinasi, antrosios grupės palyginimas laikytinas frazeologizmu. Palyginimas kaip (tarytum) gyvas taip pat funkcionuoja įvairiuose kontekstuose: a) (raitosi, juda) kaip (tarytum) gyvas: Replėmis sugniaužtas trikojis raitėsi tarytum gyvas J. Balt. Tos bangos juda kaip gyvos, plečiasi į abi šalis, lekia paskui viena kitą J. Bil. b) (prisimena ką, stovi atmintyje, akyse kas) kaip gyvas: Kiekvienas ją prisiminė kaip gyvą — smarkią darbininkę, linksmą dainininkę, visiems paslaugią ir mielq V. Myk-Put. Jo atmintyje kaip gyvas atgimė visas susirinkimas J. Balt. Ir ne vien kalnas, bet ir daugelis kitų vietų išlikę kaip gyvi P. Cvir. Aš einu pro milžinkapį, ir nors nieko nežinau, negirdėjau apie jį, bet jo praeitis kaip gyva stovi akyse V. Krėv. Ir šiuo atveju aplinka diferencijuoja paprastą situacinį palyginimą ir frazeologizmą. Pirmosios grupės palyginimai yra susieti su veiksmažodžiais juda, raitosi aiškiais prasminiais motyvais, palyginimų leksinė reikšmė nėra apibendrinta, t.y. ne frazeologinė. Čia tiesiog norėta pasakyti, kad trikojis ir bangos raitosi ar juda lyg būtų gyvi. Kadangi aplinka nėra griežtai determinuota, tai ir palyginimas nelaikytinas frazeologizmu. Antrosios grupės palyginimų aplinka yra apibrėžta gramatiškai ir semantiškai, palyginimas įgijęs apibendrintą reikšmę „labai ryškiai, aiškiai (prisimena ką, stovi atmintyje, akyse kas)“. 1 Kalbinių elementų analizė pagal jų aplinką turi jau senas tradicijas. Šiuo klausimu mažiau ar daugiau domėjosi ir daugelis leksikology bei leksikografų. Frazeologijoje aplinkos klausimus epizodiškai yra lietę L. Roizenzonas ir J. Avaliani, V. Archangelskis, V. Žukovas ir kt. Tyrinėjimų pagal aplinką leksikografijoje ir frazeologijoje istoriją gana išsamiai yra nušvietęs M. Tagijevas monografijoje „T rarojibuas: Opa3eo0jiorux COBpeMEHHOTO pycckoro s3bixa“ [Bary, 1966]. Aplinką jis laiko svarbiausiu frazeologizmų struktūrinės. analizės kriterijumi, kuriuo remdamasis pateikia struktūrinę rusų kalbos veiksmazZodinės frazeologijos analizę. 212 Paminėsime dar vieną atvejį, kada aplinka padeda skirti frazeologizmą nuo paprasto palyginimo. Palyginimą kaip (lyg) pelės uodega randame tokiuose kontekstuose: a) Kai ji šypsosi, tai jos nosies galiukas tuoj imdavo virpėti lyg pelės uodegytė J. Balt. b) Apsuse visi plaukai kai pelės uodega Švnč. Pirmajame sakinyje palyginimas yra susietas su veiksmažodžiu virpa, kuris nei gramatiškai, nei semantiškai nėra apibrėžtas. Palyginimas ir veiksmažodis yra susieti konkretaus vaizdinio motyvavimo pamatu, todėl ir palyginimo reikšmė nėra apibendrinta. Tą patį palyginimą visiškai įmanoma susieti ir su kitais Žodžiais, kurie tik su palyginimu gali turėti motyvuotus ryšius, pvz., su būdvardžiais smailas, trumpas kas ir kt. Tačiau frazeologizmais laikytini tik tie palyginimai, kurie turi apibrėžtą aplinką ir apibendrintą leksinę reikšmę, kaip šiuo atveju yra antrajame sakinyje. Čia palyginimas turi apibrėžtą aplinką apsusę (apie plaukus) ir apibendrintą, frazeologinę reikšmę „labai (apsusę, nutriušę — apie plaukus, kasas)“. Šis frazeologizmas turi ir sinonimų, kurie skiriasi tik vienu komponentu: kaip žiurkės [žvynės)] uodega „labai nususę, nutriušę — apie plaukus, kasas“: Mano buvo stora čiupra, tik daba kai žiurkės uodega Jnš. Ką te benešioja tokias kasas — kaip žvynės uodegos Slim. $ 9. Kadangi nuo gramatiškai ir semantiškai apibrėžtos aplinkos priklauso lyginamųjų frazeologizmų pastovumas bei atkuriamumas, apibrėžtą aplinką laikysime pagrindiniu kriterijumi, lemiančiu lyginamojo frazeologizmo išskyrimą iš kitų palyginimų. Lyginamųjų frazeologizmų leksinės sudėties, gramatinės sandaros ir apibendrintos leksinės reikšmės pastovumas bei atkuriamumas kalbos procese yra labai svarbūs kriterijai, tačiau jie priklausomi nuo pagrindinio. Lyginamaisiaisfrazeologizmais laikome pastovios leksinės sudėties, gramatinės sandaros ir apibendrintos leksinės reikšmės palyginimus, kurie turi gramatiškai ir semantiškai apibrėžtą aplinką ir nėra kuriami bendravimo procese, o vartojami iš atminties kaip formulės. $ 10. Ne visada lengva nustatyti lyginamojo frazeologizmo leksinę sudėtį, nes jis esti glaudžiai susijęs su aplinka ir savo prasme, ir gramatine sandara. Lyginamųjų frazeologizmų sudėties klausimas iki šiol gyvai diskutuojamas. Ar lyginamasis frazeologizmas yra dvinarės struktūros, ar vienanarės, t.y. ar su palyginimu glaudžiai susiję žodžiai įeina į frazeologizmo sudėtį, ar frazeologizmu laikytinas tik pats palyginimas? Sakysime, ar frazeologizmu laikytina lekia kaip akis išdegęs, ar kaip akis išdegęs? Šiuo klausimu esama skirtingų požiūrių. Vieni kalbininkai teigia, '* ĄAMocosBa H. H. OcHoBbit aurnmiickoit paseonorun. — JI., 1963, c. 148; Tuxonos A. H., Kynrypos P. OG ycroitunBsIix cpaBHHTeJI5HbIX 060pOTaX (B PYCCKOM S3bIKe). — Tpyast Camapxaunck. y-ra. Hosas cepus. Kparkue coobmenus. Camapxans, 1964, Ne 139, c. 41-42; Cuasxosa H. M. Asanus nepsbix # BTOPhIX KOMIOHEHTOB YCTOHYKBbIX cpas- „ HeHuil Turia as + NPHIATATENLHOE + as + CYNIECTBHTENLHOE B COBPEMEHHOM AHTJIHŠCKOM s3bIKe. — Y4.3an. Bonorozck. roc. nen. wž-Ta. Bonoraa, 1964, 1.28, ¢.194—221. UpaHHHKOBA E. A. K sonpocy 06 kBHBaJIeHTHOCTH (pa3eOJIOTHYeCKHX eQMHHL CJIOBOCOsetanmio, — B xn. TIpoOjieMebit Opa3eojiorun H 3ajiaun Ce H3YueHHA B Bbicelt H cpenmneit wkone. Bojorna, 1967, c. 112—123, Yepusriuresa M. H. Opaseonorna cOBPEMEHHOro Hemeuxoro Ss3bIKA, — M., 1970, c. 48—59 ir kt, 213 Kaip priežodis gali įeiti į patarles — stambesnius kalbinius vienetus, taip ir lygina - gas, o dovis kaip nagas (Skd) lyginamaisiais frazeologizmais yra kaip žagas ir kaip nagas, o žadas ir dovis yra jų aplinkos žodžiai. Priežodyje Verkia kaip naujais batais avėdamas (TŽV 627) lyginamasis frazeologizmas yra kaip naujais batais avėdamas, o verkia — aplinkos žodis. Pagaliau lyginamasis frazeologizmas gali įeiti ne tik į priežodžius, bet ir į mįsles bei kitus tradicinius posakius. Pavyzdžiui, mįslėje Kojos baltos kaip sniegas, o galva juoda kaip anglis (baravykas) (LTsV506/Lš) palyginimai kaip sniegas ir kaip anglis taip pat laikytini frazeologizmais, nes turi nusistovėjusią aplinką ir kitus lyginamųjų frazeologizmų požymius. Arba, pamėgdžiojant kielės balsą, sakoma: Aš kielė, mano kojos kaip piestos. Aš tą sniegą sulesiu, o ledus išspardysiu (LTsV722/ Pn). Čia palyginimas kaip piestos yra frazeologizmas, kuris „labai storas (apie kojas)“ reikšme vartojamas ir paprastuose sakiniuose, pvz.: Tos bobos kojos kaip piestos Jrb. Ot merga — kojos kap piesčiokai Kps. Taigi, mūsų manymu, netikslinga kelti klausimą, ar pastovūs posakiai, kuriuose esti palyginimas, laikytini priežodžiais, ar lyginamaisiais frazeologizmais. Palyginimo laisvas ar frazeologinis pobūdis nepriklauso nuo to, ar jis eina priežodyje, ar patarlėje, ar kurio kito žanro kūrinyje. Todėl tie palyginimai, kurie įeina į priežodžius ar kitus tradicinius posakius ir kurie turi visus frazeologizmų kategorinius požymius, laikytini lyginamaisiais frazeologizmais®. $ 16. Lietuvių kalboje šalia lyginamųjų frazeologizmų, į kuriuos, be lyginamojo jungtuko, įeina tik viena reikšminė kalbos dalis (paprastai daiktavardžio vardininkas), paraleliškai egzistuoja nemaža metaforiškos reikšmės žodžių. Pavyzdžiui, yra toks lyginamasis frazeologizmas: kaip beždžionė „labai (maivosi, kraiposi ir pan)“: Maigos (maivosi) kaip beždžionė Vdk. Staipos kaip beždžionė Všk. Kraipos kaip koki beždžionė Vvr. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ prie žodžio beždžionė, be pagrindinės reikšmės, yra pateikta antroji perkeltinė reikšmė „kas pamėgdžioja kitus, maivosi“ ir iliustruojama sakiniu: Iš jo tikras beždžionė Gs. Lietuvių kalboje, kaip ir kitose®, tokiais žodžiais dažniausiai esti gyvulių ir paukščių pavadinimai, pvz.: avis (avelė), avinas, kiaulė, lapė, meška, ožka, ožys, vilkas, višta ir kt. Sakysime, lyginamasis frazeologizmas kaip avis (avelė, avinas) egzistuoja paraleliškai su perkeltinės reikšmės žodžiais avis, avelė avinas: kaip avis (avelė, avinas) 1. „visiškai, labai (kvailas)“: Didelis kaip jautis, kvailas kaip avinas Pšl. Didelė kai kumelė, ė durna kai avelė Prng. Kvaila kap avis Dkš. Jis doklas (kvailas) kap avis Ldvn. Didžiai mokytas ponaitis buvęs kvailas kaip avinas A. Vien. 2. „labai (lėtas, tylus, ramus — apie žmogų)“: Lėtas kaip avelė Skn. Gavo gerą žmoną, ramią kaip avelę Jnš. Buvo lėtas, tykus kaip avinėlis, niekur nei2** Panašios nuomonės yra A. Babkinas. Palyginimus, kurie įeina į priežodžius, jis siūlo pateikti frazeologizmų žodyne, taigi laiko frazeologizmais (žr.: Ba6Gxun A. M. Jlekcuxorpadmyeckas paspaGorka pycekoH Opaseojorax. — M.—JI., 1964, c. 31). 40 Yepuwmmena H. WU. Opaseojioraa coBpeMeHHOro HEMENKOro s3uika. — M., 1970, c. 51. 220 davo, su nieku neužsidėdavo... Žem. Gudri kaip višta, smarki kaip avis (iron.) PPr 345. Žodžių arvis, avelė, avinas perkeltinė reikšmė „negudrus, kvailokas, romus žmo- "© gus“ vartojama tokiuose sakiniuose: Ką aš su tokia avim veiksiu Gs. Tu tikras (tikra) avelė Lp. O tu, avele — kur tavo i[r) galva! Gs. Manai, išaiškinsi tokiam avinui Gs. Amžinas avinas — daugiau nieko rš. Galėtume suminėti dar gana daug paraleliškų atvejų, kur lyginamasis frazeologizmas ir metaforiškos reikšmės žodis panašiai apibūdina asmenį, pvz., frazeologizmas kaip kiaulė ir perkeltine reikšme kiaulė apie begėdį, nemandagų, nešvaruų žmogų; frazeologizmas kaip lapė ir perkeltine prasme lapė apie gudrų, suktą, pataikaujantį žmogų; kaip ožys ir perkeltine reikšme ožys apie užsispyrusį žmogu ir kt. Be abejo, daugelis šių metaforiškos reikšmės žodžių yra kilę iš palyginimų. Estų filologė I. Sarv® tokius metaforiškos reikšmės žodžius vadina netiesioginiais liaudies palyginimais. Jie atsirandą, kai dėl hiperboliškumo atsisakoma lyginamojo žodžio. Be minėtų atvejų, kalboje paraleliškai egzistuoia nemaža lyginamųjų frazeologizmų su vienodos ar panašios reikšmės frazeologizmais be lyginamojo jungtuko. Pavyzdžiui: kaip iš dūmo ||iš dūmo „vieningai, sutartinai (daro, padarė ką)“: Dainuoja kaip iš dūmo Mtl. Visi kaip iš dūmo pakilo ir išėjo Srv. Kibkim visi iš dūmo — pakelsim Srv. kaip (lyg) pelų maišas „nejudėdamas, sudribęs (guli, drybso, stovi ir pan.)“ || pelų maišas „mevikrus, sudribęs, niekam tikęs žmogus“: Rėpso kaip pelų maišas Vžns. Drybso lyg pely maišas VI. Stovi kaip pelų maišas Zp. Jis tikras pely maišas Skr. kaip tinginių maišas „be darbo, dykas (tūno, smurgso ir pan.)“ || ringinių maišas „tinginys“: Smurgso per visą dieną kai tinginių maišas Pšš. Tai tinginių maišas! Skr. kaip molio Motiejus „visiškai (nejuda, nepasijudina ir pan.)“ || molio Motiejus „tinginys, ištižėlis, liurbis“: Įtėkštas sėdžia kaip molio Motiejus Žr. Nepasiverti kaip molio Motiejus! Ds. Molio Motiejus — tik ant pečiaus gulét Slk. kaip žemės nenešamas || žemės nenešamas „labai liūdnas, nusiminęs (eina; parėjo)“: Eina kaip žemės nenešamas Šts. Anas žemės nenešamas parejo iš teismo pralošęs Krtn. kaip (lyg) iš molio (molio) nudrėbtas || molio nudrébtas „labai kresnas, stambus (apie žmogų, jo galūnes)“: Negražus žmogus: nosis kaip iš molio nudrėbta Slm. Didelis, storas, riebus Vidmantas Šešiavilkiui rodės lyg iš molio nudrėbtas... Vaižg. Nebuvo nudrėbtas molio, bet stiprus vyras Lk. Etimologinį kiekvienos tokios frazeologizmų poros santykį sunku nustatyti. Kadangi jų leksinė sudėtis ir reikšmė labai artimos, mūsų manymu, jie yra atsiradę vieni iš kitų: frazeologizmai be lyginamojo jungtuko galėjo susidaryti lyginaNM Caps MU. O noaemaax Ho (QyHXKUMSX 3CTOHCKHX NOroBOPOK. AsBroped. Kang. AMC, m Tapry, 1964. 221 mųjų frazeologizmų pamatu arba, atvirkščiai, lyginamieji frazeologizmai — frazeoloyizmy be lyginamojo jungtuko pamatu. Atsitiktinis leksiniy frazeologizmo komponentų sutapimas visiškai įmanomas, tačiau vienodos ar labai artimos šių fraz.ologizmų leksinės reikšmės rodo, kad jie etimologiškai yra labai susiję. Reikia manyti, kad, sakysime, lyginamieji frazeologizmai kaip (lyg) pelų maiSas ir kaip tinginiy maišas yra antrinės kilmės, nes analogiškos darybos frazeologizmų be lyginamojo jungtuko su komponentu maišas yra kur kas daugiau, pvz.: aukso maišas „turtingas žmogus“; barnių maišas „kas mėgsta bartis, barnininkas“; gandų maišas „paskalų nešiotojas“; gyrų (pagyrų) maišas „pagyrūnas“; juokų maifas „kas mėgsta daug juoktis“; kiauras maišas „besotis“; ligų maišas „nuolat sergantis Žmogus“; šikšninis maišas „menk. pilvas“; žinių maišas „kas daug žino, žinovas“ ir kt. Ta aplinkybė, kad kalboje greta lyginamųjų frazeologizmų paraleliai egzistuoja metaforiški žodžiai ir frazeologizmai be lyginamojo jungtuko, tik patvirtina lyginamųjų frazeologizmų pastovumą bei tradiciškumą. Antra vertus, tai rodo, kad lyginamieji frazeologizmai yra šaltinis, nuolat gausinantis kalbos leksinę sudėtį naujos semantikos žodžiais ir kad patys frazeologizmų struktūriniai tipai ilgainiui gali keistis. OEIIIHE UEPTbI H KATEIOPHAJIBHBIE IIPH3HAKH CPABHHTEJIbHbIX GPA3EOJIOTH3MOB Pe3some CymecrBytoT pa3nu4Hbie TOYKH 3peHHA MO BONPOCY O BaxHellMmHX NpH3HAKAX dpaseonoTH3MOB. CpaBHHTejibH5LIč: ()pa3eOJIOTH3MBI ynoTpeGNAIOTCA TOJIbKO B OKDPYKCHHH ONpPEICICHHBIX cnos. IlocToOAHHOC AIBIKOBOC OKpYxXC6HHe DTHX CpaBHeHHif OČYCJIOBJIEHO HX JIEKCHYCECKHM 3HAau4€- HHEM H TpaMMATH4eCKHM O$DOpM/IeHHeM. OrrpejieJieHHOC OKPYXEHHE BMECTE CO CpaBHeHHeM OOpa3YIOT DOCTOAHHYIO CPABHHTENBHYIO KOHCTDYKIJHIO, KOTOpas ABJISACTCH CIKMAHIeENĖ S3LIKOBOH CHCTeMbl. TOJILKO 4epe3 rpaMMaTHYEeCKH H CeMAHTHYECKH O0YC/IOBICHHOE OKDYXEHHE CPaBHHTE/IbHBIE (paseo oru3Mbl BKIIOYAIOTCH B CHCTEMY #3bika. [TOCTOSHHBIE CBA3H CPABHHTEILHOrO (paseonoTA3Ma C OKpyXcHHeM OOYCIOBIHBAIOT YCTOHYHBOCTH H BOCINDpOH3BOJIHMOCTb B A3BIKE MX JICKCHHeCKOro cocrasa, rpaMMaTH4YecKOH CTPYKTYpsl H OOOOmEeHHOTrO JIEKCH4CeCKOTO 3HAYUCHHA. INoTOMY KPHTEPHEM YCTOHYHBOCTH H BOCIDOH3BOJIHMOCTH CPABHHTE/IbHBLIX ()pa32€OJIOTH3MOB asTop JaHHOH CTaTbH C4HWTACT IPAMMATHYCCKH H CEMAHTHYCCKH OOYC/IOBICHHOE OKPYXCHHE, Tak kak OT rpaMMaTHYECKH H CEMaHTHYECKH OOYC/IOB/ICHHOIO OKDYXEHHA 3aBHCAT YCTOHYH~ BOCTb H BOCHPOH3BOJMMOCTH CPABHHTE/IBHALIX (Pa3coNOrH3IMOB, ONPENIE/ICHHOS OKPYXKCHHE SBIIS= €TCH, NO MHECHHIO aBTOPa, OCHOBHBIM KPHTEPHEM, INO3BOJIAIONIHM BbUIEJIKTb CPABHATEIbHLIC (pa3€0JIOTH3MEI H3 psa APYrHX CPABHEHMH. VoCTOH4HBOCTb NEKCHYECKOTO cocrasa, rpaMMaTHYECKOH CTPYKTYphl, 0GOOMICHHOr0 JICKCHYECKOrO 3HAYCHWS H BOCINDOMH3BOJIHMOCTb B PEYCBOM MpOLECCe Kak roTOBbIX UEJOCTHBIX CIHHHI TAKKC ABIAIOTCA OYCHb BAXKHBIMH KDHTEDHAMH, HO BCE OHH 3aBHCAT OT OCHOBHOIO. Flocne mccnenosanua BaXHCHIUNX KPHTEPHEE BbUIC/ICHHS (pa3eOJIOTH4CCKHX CAMHHI HA MaTEpHase JIATOBCKOTO A3bIKa B CTaThe QOPMYJIMPYETCH ClCAyIOllee ONpeJIeJIEHHE CpaBHHTEJILHbIX tdpaseonornamoe. CpasHuTENbHBIE Opa3e0JIOTH3MbI — ITO CPABHCHHN C NOCTOAHHbIM JICKCHYECKHM COCTABOM, IPAMMATHYECKOH CTPYKTYPOH H OGOOIICHHBIM JIEKCHYECKHM 3HAYCHHEM, KOTOpbIE MMEIOT IDAMMATHYECKH HM CEMAHTHYCCKH OODYCIIOB/IEHHOC OKPYyXEHHE H KOTOpHie HE CO3JIAIOTCA B npouecce ODINEHHA, a BOCITpOH3BOJISTCA NO NAMATH Kak roToBbie (OOpMYJILI. 222 Tlpouno YCTAHOBHBINYIOCH COBOKYTIHOCTb JIEKCHYCECKHX H T pa MMATH4CCKHX 3JIEMEHTOB CaMOCIORTEJILHOTO JIEKCHHECKOTO 3HAYCHMA H CAMOCTOSTEJILHONH rpaMMATH4ecKO!H OYKKIUHMH, KOTOpas JOCTOSHHO CBA3aHa C Opa3eojnoruaMoM H Ge3 KOTODpoH OH NHIAETCA CBOero cCrienuOuueckKoro o6GoGmennoro 3Ha4ueHHA, HasbiBaeM (pa3eOJIOTH4eCKHM OKpyxeHHeM. CpaBHHTeJIbHbIC Opa3eoJIJOTA3MBI JIATOBCKOTO S3bIKa MOTYT HMETb OJIHY WJM JBC NO3HIUMH OKDYXEHHS, OaKYJILTATHBHOC u 0Ga3aTremHoe pa3eojnormieckoe oxpyxenne. Ilo rno3HuHH B CpaBHHTeJIbHOH KOHCTDpYKIHH pa3NMYACTCH NpENO3HTHBHOC H NOCTIO3HTHBHOC, OjIMxHEee H OTJIAJIEBHOC OKPYXCHHE. Ilo-pa3HuoMy HHTepnperHpyeTCA OTHOMICHHE CpaBHHTeJIbHbIX ()pa36OJIOTH3MOB K NOrosopKAM, B COCTAB KOTODEIX BXOJIMT CpaBHeHHe. ABTOp CTaTbH CHMTAET, 4TO ceobonubiil wm Opa3e010rHYecKuil XapakTep CPaBHEHHS HE 3ABHCHT OT [TOro, ynorpebiisiercs JIM OHO B NOroBOpKE, WIH B IIOCJIOBHIJE, WINK B IIDpOH3BEJIEHHH APYroro xaspa. Te CpaBHCHESA, KOTOPBIC BXOJIAT B 0OroBOPKH H APYIHe TPAAHIMOHHbIC BbICKA3bIBAHHA H OOJIAJIAIOT BCEMH Ka Ter OpHa TbHLIMH NPH3HAKAMH ĖŠpa3e0JIOTH3MOB, SBASIOTCH CPABHATEILHBIME ()pa3eOJIOTH3MAMH. B craThe OcBemaeTCA OTHOWICHHE CPABHMTENBHBIX (pa3eOJIOTH3MOB K OTAC/IbHBIM ClOBaM MeTahOpHYECKOTO 3HAYCHHS, XOTOpbie NO CBOEMY ynoTpeOnenuio Oju3kH x ¢paseonoruimam