Bendrieji lyginamųjų frazeologizmų bruožai ir kategoriniai požymiai

LIETUVIŲ KALBOS SPECIALIOJI LEKSIKA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXII (1983) K. VOSYLYTE BENDRIEH LYGINAMUJU FRAZEOLOGIZMU BRUOZAI IR KATEGORINIAI POZYMIAI § 1. Lietuvių kalboje, kaip ir kitose kalbose, vartojama nemaža tradicinių pa- lyginimų, pvz.: (ryja) kaip aitvaras pakulas; (girtas) kaip dūmas; (niurzga) kaip ka- tinas, uodegą laužomas; (prikibo) kaip smala prie tekinio ir kt. Ypač jų gausu liau- dies šnekamojoje kalboje, Tačiau ilgą laiką lietuvių ir kitų kalbų pastovūs palygi- nimai nesusilaukė pakankamo frazeologų dėmesio. Sakysime, 1965 m. pateikto- je frazeologijos tyrinėjimų bibliografijoje! apie lyginamuosius frazeologizmus tė- ra nurodyta apie dešimtį straipsnelių, kurių daugumas parašyti 1964 m. Taigi maž- daug tik nuo to laiko mūsų šalyje kiek plačiau susidomėta lyginamaisiais frazeolo- gizmais, pabrėžiama jų tyrinėjimo svarba. Pavienių straipsnių, kuriuose tarp kitų frazeologizmų arba palyginimų užsimenama apie lyginamuosius frazeologizmus, pasitaikė ir kiek anksčiau?, Išsamių studijų apie lyginamuosius frazeologizmus be- veik nėra iki šiol, tačiau atskiruose straipsniuose ar bendresnio pobūdžio darbuose pastovūs palyginimai jau neabejotinai laikomi atskiru frazeologinių junginių tipu®. Čia nagrinėjami ir kai kurie lyginamųjų frezeologizmų teorijos klausimai. Stokojant teorinių apibendrinimų, nenuosekliai lyginamieji frazeologizmai bu- vo traukiami ir į žodynus. Nuosekliau juos pradėta pateikti žodynuose tik pasta- raisiais metais, pvz., S. Skorupkos „Lenkų kalbos frazeologiniame žodyne“*, „Ru- sų kalbos frazeologiniame žodyne“*, „Lietuvių kalbos žodyno“ paskutiniuose to- muose ir kt. Vis dėlto, kol lyginamieji frazeologizmai nėra išsamiau nagrinėti, nuo- latos susiduriama su jų pateikimo bei interpretavimo sunkumais praktiniame žo- dyno darbe. | § 2. Lyginamieji frazeologizmai — tam tikra palyginimų rūšis. Palyginimas yra stilistinė priemonė, vartojama vienam daiktui ar reiškiniui sugretinti ar paly- — * Poit3enm3on JI. H., Tlexaep M. A. Marepnansl x oGmeii GnOnaorpaduu no BONpo- cam Opa3eonoruu. — Bonpochr ¢paseonorum (Tpyjnsi CaMapKaHuckoro roc. y-Ta HM. A. Hason). Tammenr, 1965, c. 176—177. *Mansmaxosa H. T. CpaBuurejibusie OGopoTsI C COI0O3OM Kak“. — Pycckmit s351K B wxone, 1953, Ne 6, c. 16—18. Opnosa JI. B. OcoGennuocru CHHTAKCHYECKOTO YNnoTpeO/Ie- HHS Hepa3JIOXHMBIX CIOBOCOYCTaHmil, obnamaromwmx CBONCTBAaMH Hapeuns. — V4. 3am. Mockosck. nen. un-ta um. Jenna, 1954, T. 75, Bsm. 4, c. 23—49 ir kt. * Kynun A. B. ®pa3eosiorns coBpeMennoro aHTARHCKOro s351Ka. — M., 1972, c. 142-166. Yepusimena M. MH. Opaseojnorus COBPEMEHHOTO HEMEUKOro s3bika. — M., 1970, c. 48-59. Mancxkuit H. M. ®pa3zeonorns COBPEMEHHOIO PYCCKOrO s3bika. — M., 1969, c. 115-116 ir kt. * Skorupka S. Slownik frazeologiczny jezyka polskiego. — Warszawa, 1967 — 1968,t. I— II. * Opaseojioruneckuili CJIOBapb pycCKOro s35IKa. — M., 1967. 205 ginti su kitu, norint pabrėžti, išskirti, išryškinti ar patikslinti kurį nors bruožą ar požymį. Taikliai pavartotas palyginimas suteikia kalbai vaizdingumo, raiškumo ir emocingumo, padeda aforistiškai išreikšti mintį, kartais atstoja platų aprašymą. Tačiau toli gražu ne visi palyginimai yra frazeologizmai. Todėl ir svarbu išsiaiš- kinti esminius skirtumus tarp lyginamųjų frazeologizmų ir kitų palyginimų, t.y. nustatyti lyginamųjų frazeologizmų kategorinius požymius. Frazeologizmų svarbiausiųjų požymių klausimu esama įvairiausių nuomonių. Kai kurie frazeologizmu apibrėžimo kriterijai nėra diferenciniai, visuotiniai, pvz.: metaforiškumas, frazeologizmo reikšmės ekvivalentiškumas žodžio reikšmei, pa- žodinio vertimo į kitas kalbas negalimumas ir kt. Kartais vienas kuris nors katego- rinis požymis yra suabsoliutinamas, laikomas vieninteliu. Pastaruoju metu kai ku- rie frazeologai visų struktūrinių frazeologizmų tipų pagrindiniais požymiais, ski- riančiais juos nuo laisvųjų žodžių junginių, laiko pastovumą bei atkuriamumą kal- bos procese. Frazeologizmų pastovumas paprastai suprantamas kompleksiškai, t.y. leksinės sudėties, gramatinės sandaros ir apibendrintos leksinės reikšmės sta- bilumas®. Mums aktualu, ar turi šiuos požymius lyginamieji 'frazeologizmai ir ar jų pakanka, išskiriant lyginamuosius frazeologizmus iš kitų palyginimu. $ 3. Lyginamieji frazeologizmai susideda iš lyginamojo jungtuko ir vieno ar kelių visada tų pačių žodžių, dažniausiai išsidėsčiusiu pastovia tvarka. Pavyzdžiui: kaip (lyg) bestrėnis prie varškės „labai lėtai, pamažu (slenka, eina)“: Ko taip sliūkini kaip-bestrėnis prie varškės? Pjv". Slenka lyg bestrėnis prie varš- kės Vrb. kaip boba ropėse „negražiai, išsiplėtęs (sėdi, stovi)“: Sėdi kaip boba ropėse Rm, Lš, PPr 414. Ko sėdi kai boba ropės? Škn. Stovi kaip boba ropės Pn. — kaip brauktuvė „Jlabai (plonas, liesas — apie žmogų ar gyvulį)“: Laiba mer- giotė kai brauktuvė Ds. Karvės kūdos kaip brauktuvės Ds. Pavyzdžiai rodo, kad šie palyginimai yra fiksuotos leksinės sudėties. Laisvi palyginimai neturi fiksuotos leksinės sudėties, nes jie kiekvienu atveju yra kuriami iš kitų tam tikros leksinės reikšmės žodžių. Iš pirmo žvilgšnio gali pasirodyti, kad kai kurių lyginamųju frazeologizmų, pvz., kaip karvelis vaikų ||it balandis vaikų „labai (dejuoja, aimanuoja)“; kaip Grigo bitės || kaip Čiužo bitės || kaip kūmo bitės | kaip Samuolio bitės || kaip žydo bitės „visiškai (išnyko, iškriko, išsklido)“; kaip devintas vanduo nuo kisieliaus || kaip trečias vanduo nuo kisieliaus „tolimas (giminė)“ ir pan., leksi- nių komponentų įvairavimas paneigia leksinės sudėties pastovumą. Tačiau šių panašios sudėties su įvairuojančiu leksiniu komponentu frazeologizmų leksinė su- dėtis taip pat yra nusistovėjusi. Įvairuojantys leksiniai komponentai, kaip pažymi I. CernySeva®, nėra kuriami kiekvieną kartą iš naujo, o yra atkuriami iš atminties, = * Panašiai frazeologizmų pastovumą traktuoja, pvz., N. Sanskis ir A. Kuninas. (Žr. IIau- ckKHit H. M. OGOpaseojiorus COBPEMEHHOro pycckoro Ss35IKa. — M., 1969, c. 24-45, Kynau A. B. GOpaseojorus COBPEMEHHOro aurauickoro s3bikKa. — M., 1972, c. 6—8). * Sutrumpinimai kaip „Lietuvių kalbos žodyne“. * UepnsrureBa M. WU. Sisrnexue CHHOHHMHH H IIOJIHCEMHH B (pa3eOJIOTrHH HEMEUKOro A3bi- xa. — B kn.,: HuocrpaHnbie A35IKH B IKOJIe. M., 1960, Ne 6, c. 100—107. 206 kas tik patvirtina frazeologizmų sudėties stabilumą. Tokie lyginamieji frazeologiz- mai paprastai turi bent minimalių prasminių skirtumų, todėl jie vienas kito atžvil- giu yra savarankiški ir kalboje egzistuoja paraleliškai, šiuo atveju tarpusavyje su- darydami sinonimiškus santykius, pvz.: kaip (it) karvelis [balandis) vaikų: Nedejuok kaip karvelis vaikų B. Graudžias kai karvelis vaikų Ds. Neaimanuok kaip karvelis vaikų Lnkv. Nevaivok kaip kar- velis vaikų Užp. Dejuoja it balandis vaikų Sim. kaip devintas [trečias] vanduo nuo kisieliaus (nuo kisielio): Toks jis man giminė, kaip devintas vanduo nuo kisieliaus Rm. Toks giminė tau, kaip devintas vanduo nuo kisielio Vel. Kokios čia be giminės — kaip trečias vanduo nuo kisieliaus Ps. Tačiau jei minėtų ar kitų lyginamųjų frazeologizmų bent vieną leksinį kompo- nentą pakeisime savo nuožiūra nors ir artimos reikšmės žodžiu (pvz., kaip devin-* tas vanduo nuo sviesto), palyginimas prarastų leksinės sudėties stabilumą ir vir- stų paprastu lyginamuoju posakiu. Taigi aiškiai apibrėžtas lyginamųjų frazeologizmų leksinės sudėties įvairavi- mas negriauna jos stabilumo. Ir, priešingai, neapibrėžtas leksinių komponentų įvai- ravimas prieštarauja frazeologizmų leksinės sudėties pastovumui. Lyginamieji frazeologizmai kartais įvairuoja tarnybiniais žodžiais, pvz., lygi- namuoju jungtuku kaip (it) yla iš maišo, arba pilnareikšmio komponento formalio- mis variacijomis, pvz., fonetinėmis: kaip aketė (eketé): kaip bulvė (bulbé); kaip meleta (malata, maleta). Tačiau tarnybinių žodžių ir pilnareikšmių komponentų formalios variacijos visiškai neturi įtakos lyginamųjų frazeologizmų semantikai, nes iš esmės jų leksinė sudėtis išlieka nepakitusi. Minėtos variacijos paprastai ats- pindi tik lyginamųjų frazeologizmų vartosenos sferą ir laikytinos frazeologizmų struktūriniais variantais. $ 4. Lyginamieji frazeologizmai yra pastovios ne tiktai leksinės sudėties, bet ir gramatinės sandaros, t.y. frazeologizmas paprastai išlaiko vienodą tam tikrų grama- tinių kategorijų ir dažniausiai morfologinių formų sudėtį, pvz.: kaip be druskos „niekus, tuščiai (kalba, tauškia ir pan.)“: Kalba kaip be drus- kos Lkš. Tai kad jis toks niekatauška, šneka kaip be druskos Sml. kaip sveikam ligą „kantriai, labai (siūlo, įkalbinėja)“: Įšnekėjo kaip sveikam ligą Ydžg. Įsiūlė ir man kaip sveikam ligą Sdk. Prikalbėjo kaip sveikam li- gą Ds. Ir įrokavo kai sveikam ligą K. Būg. kaip mekena „labai (riebus — apie žmogų)“: Nusirijus kaip mekena, pati savęs nepasivaldo Užp. Šitas gi kaip mekena riebus Km. kaip be nagų „sunku (be ko); niekam tikęs (kas be ko svarbaus)“: Be peilio kaip be nagų Rk. Gaspadinė be kačergų tai kaip be nagų Užp. Pamačiau žmo- nių, pasaulio, supratau,'kad be mokslo — kaip be nagų A. Vien. Kaip matyti iš pavyzdžių, šie frazeologizmai turi pastovią gramatinę sandarą. Be lyginamojo jungtuko, jie yra tokios nusistovėjusios gramatinės sudėties: fraze- ologizmas kaip be druskos visada susideda iš tam tikros leksinės reikšmės daikta- vardžio vienaskaitos kilmininko su prielinksniu, kaip sveikam ligą — būdvardžio vienaskaitos naudininko ir daiktavardžio vienaskaitos galininko, kaip mekena — 207 tik iš daiktavardžio vienaskaitos vardininko ir kaip be nagų — iš daiktavardžio dau- giskaitos kilmininko su prielinksniu. Lyginamieji frazeologizmai beveik visada susideda iš tų pačių kategorijų žo- džių, tačiau neretai varijuoja jų morfologinės formos, pvz.: kaip akėčių (akė- čioj) balžienas; kaip du medu (medai); kaip į varpą (varpan) muša; kaip ant kūjokų (su kūjokais). Formalios frazeologizmų struktūros variacijos taip pat yra pastovios ir ribotos, todėl iš esmės nepaneigia frazeologizmų gramatinės sandaros stabilumo. Be to, jos neturi įtakos lyginamojo frazeologizmo semantikai. Todėl tokie varijuojantys palyginimai laikytini to paties frazeologizmo struktūriniais variantais, Oo ne sava- rankiškais frazeologizmais. : Tačiau lyginamojo frazeologizmo pagrindinės formos komponentų formalias variacijas reikia skirti nuo frazeologizme esančių žodžių kaitomų formų įvairumo, kurį lemia skirtingi sintaksiniai santykiai su paties frazeologizmo ar jo aplinkos žodžiais, pvz.: kaip giltinės nešamas: Paskui jo parspietė kaip giltinės nešamas ir gizelis Grg. Įlėkė kaip giltinės nešami Mc. Antrajame sakinyje nešami yra frazeologizmo komponento nešamas kaito- moji forma, taigi nėra variantinė. * Arba frazeologizmo lyg prisviles komponentas prisviles sakinyje turi kaitomą- ją formą prisvilusiam, pvz.: Jie viską padarytų taip pat, o jis turėtų laiko pailsėti, nereikėtų lakstyti lyg prisvilusiam LzP. $ 5. Lyginamiesiems frazeologizmams, skirtingai nuo laisvų palyginimų, bū- dinga apibendrinta (abstrahuota) semantika, kuri paprastai nepriklauso nuo jį sudarančių žodžių leksinės reikšmės. Sakysime, vartojant lyginamuosius frazeolo- gizmus, pvz., (gyvena) kaip inkstas taukuose ; (rėkia) kaip pjaunamas; („greitas“) kaip apatinė girnų pusė; (prikibo) kaip smala prie tekinio; (išgveręs) kaip sena ste- bulė, nesigilinama į atskirų palyginimo žodžių reikšmę, palyginimo reikšmė yra su- vokiama apibendrintai. Šie palyginimai savo reikšme pasidaro artimi būdo prie- veiksmiams. Vartojant frazeologizmą (gyvena) kaip inkstas taukuose, suvokiama, kad „labai gerai (gyvena)“, (rėkia) kaip pjaunamas, — kad „labai smarkiai (rėkia)“, („greitas“) kaip apatinė girnų pusė, — kad „labai („greitas“), t.y. negreitas, nevik- rus)“, (prikibo) kaip smala prie tekinio, — kad „labai (prikibo)“. Kad paprastas palyginimas įgytų apibendrintą reikšmę, t.y. virstų frazeolo- gizmu, būtina ilgalaikė, istoriškai nusistovėjusi jų vartosena. Kaip minėjome, kiekvieno palyginimo semantinį pamatą ir funkciją sudaro sugretinimas ar palyginimas vieno reiškinio ar daikto su kitu, norint pabrėžti, iš- skirti, patikslinti kurį nors bruožą ar požymį. Dvieju reiškinių ar daiktu sugreti- - nimas paprastai esti motyvuotas. Palyginimai, kurių esti glaudžiausi ir aktualiausi prasminiai kontaktai su kontekstu, imami dažnai kartoti bei atkurti panašiose ar vienodose situacijose. Dėl to ilgainiui nusistovi ne tik palyginimo leksinė sudėtis bei gramatinė sandara, bet keičiasi ir jo reikšmės pobūdis. Dėl palyginimo leksinės aplinkos pastovumo ir vartojimo dažnumo kalbančiojo ar klausančiojo dėmesys sutelkiamas į apibendrintą, abstrahuotą palyginimo reikšmę, o konkreti, motyvuo- 208 ‘ta reikšmė pasitraukia į antrą vieta®. Palyginimo ir aplinkos kontaktams ilgainiui vis stiprėjant, palyginimas tarsi prisitvirtina prie aplinkos, įgydamas apibendrin- tą frazeologinę reikšmę. Nors frazeologizmų leksinė reikšmė yra apibendrinta, tačiau daugeliu atveju galima įžiūrėti tam tikrą ntdtyvuotumą tarp aplinkos ir palyginimo. Palyginimo ir ap- linkos ryšiai paprastai esti pagrįsti semantiškai, žymiai rečiau garsiniu sąskambiu ar kitais motyvais. Palyginimo ir aplinkos semantiniai ryšiai dažniausiai esti tokie: a) Aplinkos ir lyginamojo frazeologizmo turinys santykiauja tiesiogiai, t.y. jų žymimi daiktai ar reiškiniai gretinami ar lyginami vienas su kitu tiesiogine (lek- siniu požiūriu) reikšme. Pvz.: (tyli) kaip begys (t.y. nebylys): (kalba, švapa) kaip boba be dantų; (šaltas — ppr. apie rankas) kaip ledinis; (mato) kaip per miglas. b) Aplinkos ir palyginimo turinys santykiauja kaip tiesioginė reikšmė su per- keltine, t.y. aplinka turi tiesioginę, o palyginimas — perkeltinę (metaforišką, iro- nišką ir pan.) reikšmę. Pvz.: (sėdi, stovi) kaip (lyg) ant adatų; (pilnas, sklidinas — apie indą, patalpą) kaip akis; (baltas, išbalęs — apie žmogų) kaip ašaka; (šėlsta) kaip avis be kepenų: (aišku) kaip ant delno: (girtas) kaip dūmas; (kvailas) kaip avies dvasia; (išnyko, pranyko) kaip kamparas be pipirų: (ryja) kaip pragaras; (stovi) kaip kuolą prarijęs. Tokio motyvavimo lyginamųjų frazeologizmų yra daugiausia. c) Aplinkos turinys su palyginimo turiniu santykiauja kaip perkeltinė reikšmė su tiesiogine, t.y. aplinkos Žodis turi perkeltinę reikšmę, o palyginimas sudarytas, turint galvoje aplinkos tiesioginę reikšmę. Kitaip sakant, priešpriešinamos aplin- kos perkeltinė ir palyginimo tiesioginė reikšmė. Pvz.: (,,matys, išvys“) kaip savo au- sis (ausį); (plepa, t.y. daug šneka) kaip buza nedavirus; („greitas, vikrus, smagus“) kaip apatinė girnapusė (girnų pusė, girna); (mala, t.y. plepa) kaip tuščios girnos; (ploja, t.y. daug godžiai valgo) kaip karosas su uodega; (marma, t.y. tauškia) kaip pelkė pervažiuota; (tarška, barška, t.y. daug plepa, tauškia) lyg sena skranda; (lo- ja, t.y. plepa) kaip šuva įžabotas. Atskirą grupę sudaro frazeologizmai, kuriuose aplinka ir palyginimas susiję bendrašakniais Žodžiais, pvz.: (aušija, t.y. daug plepa) kaip aušymas; (bamba, t.y. «daug niekus šneka) lyg bambyné; (tarška barška, t.y. tauškia) kaip barškata; (bėga) kaip bėgūnėlis; (breizoja, t.y. niekus kalba) kaip breizūnas; (burba) kaip burbeklis (burbokas); (burzga, t.y. daug plepa) kaip burzguoliokas; (kemša, t.y. daug valgo) kaip kemša; (loja, t.y. daug plepa) kaig lojyné (lojūgas); (turškia, t.y. daug niekus plepa) kaip paturška; (šūkauja, šaukolina) kaip šaukolas; (švarnoja, t.y. kvailai, * Plg, šiuo klausimu A. Fiodorovo nuomonę: „IIpxHBbriHo0e CpPaBHCHME, HACTO HCHOIb3Ye- MOE B pčuK MPH OJHHX HM TeX XC HIM CXOJIH5IX CHTYALIHAX, ONOCTENCHHO BAKDpeIUIACTCA B ynoTpeOjieHHH C OJKHAM H TeM Xe ČIM3KHM MO COACPKAHHIO JIEKCHYCCKHM OKpYXCHHeM. TTOCTOAHCTBO JiekCcH4eCKOTO OKDYXCHHS TaKOTO CpaBHHTejibHOrO OGOopoTa H 4acTOTA ero YynoTpeOJIEHHA HANPABANIOT BHHMAHHE rOBOPALICro H CilynIaTe/IX rIaBHsIM OOpa3oM Ha nepeHocHsi (OOLHMIt) INEMEHT ero COJCEpxXaHHSA, T.¢. Ha ero NPeaIMETHYIO COOTHECEH- HoCTL, O6pa3Hoe ke MPEeACTABACHHE ,, IPHCYTCTBYST" B COJlCčpxaHHH TaKHX OGOpoTOB Ha sropom naane” (Zr.: ®exopos A. M. 06 06pazoBanun $pa3eojiori4eCKHX SAHHAL A36I- Ka M3 CpaBHHTC/IbHbIX OGOpoTOB peun. — B KH.: AKTyaabHble npoOneMsl JIEKCHKOJIOTHH (Te3mchl noknanos H 06o6menuit Beecoo3nont HayuHoM kondeperimu 17 — 20 mons 1970). Munck, 1970, c. 204 — 205). 209 niekus kalba) kaip švarna be pamušalo [be rankovės); (zirzia, t.y. įkyriai, irzliai bamba, kalba) kaip zirzla. Aplinka ir palyginimas kartais esti susiję garsiniu sąskambiu, yra rimuoti. Prasminiai ryšiai tarp šių palyginimų ir aplinkos gali būti labai silpni. Pvz.: (tiko, pritiko) kaip Barbė [Elzė] prie Miko; (nuliūdo) kaip Mp bulvienés bliūdo; (išėjo iš kalbos) kaip iš maldos; (žadas) kaip žagas. Taigi apibendrinta (abstrahuota) leksinė reikšmė ir motyvuotų ryšių su aplin- ka nublankimas skiria lyginamąjį frazeologizmą nuo kitų palyginimų, kurių reikš- me su kontekstu sieja konkretus vaizdinis motyvavimas. Pvz., sakinyje O paskui [ Pranelis) suglemba, nuknerpia galvą kaip ir jo staininis už lango ... (J. Balt) palyginimas kaip ir jo staininis už lango neturi apibendrintos, frazeologinės reikš- més ir su kontekstu susijęs konkrečia motyvacija: asmuo lyginamas su arkliu tam tikro veiksmo pamatu. $ 6. Lyginamieji frazeologizmai nėra kiekvienu atveju iš naujo kuriami bendra- vimo procese, o Vartojami iš atminties kaip kolektyvinės kūrybos formulės. Taigi jie yra tradiciniai ir tuo taip pat skiriasi nuo laisvų palyginimų, kuriuos galima lai- kyti situaciniais. Plg. dvi to paties autoriaus"? pavartotų palyginimų grupes: a) Ji visai nesidairė nei į didžiulį laikrodį ant sienos, mosuojantį švytuokle lyg arklio uodega, nei į savo bendradarbius (p. 16). Ši mintis — išvažiuoju — trenkė man į galvą kaip buomas, prilipo kaip šlapias rudens lapas, ir aš nebegalė- jau niekur nuo jos pabėgti (p. 150). Nugaroje, kurią, tiesą sakant, aš ir temačiau, smagiai raitosi kaip pančiai sausi raumenys (p. 107), Gal, sakysi, aš nenorėjau vien gero? Kad gyvenimas būtų kaip sodas, kaip žydinti pieva, a? (p. 46). Dvi liepų eilės susipynusios šakomis, lyg sunertų rankų pirštai... (p. 60). b) Tu gana piktai kažką aiškinai šalimais sėdėjusiai mergaitei kaip anglis juo- dais plaukais (p. 31). Aš sėdėjau lyg ant adatų, laukdamas, kada ji pagaliau ištars: ką gi, šiai dienai pakaks (p. 17). Lengva tau kalbėti, kai tavo tėvas... visas gyvenimas kaip ant delno ... ir visi tavo draugai ... (p. 362). Aš sustojau kaip įbestas; tarsi gavęs kuolu per pakaušį (p. 168). Ji dingo tarsi į vandenį, tarsi jos visai nebūtų Kaune (p. 139). Kambarys — kaip rankovė siauras ir tamsus, su vie- ninteliu langu į kiemą (p. 135). Nuo rytojaus dienos tavęs jau niekas nevadins tuo žo- džiu, kurio tu bijojai kaip velnias kryžiaus... (p. 419). Aš buvau raudonas kaip vėžys; galbūt net raudonesnis, ir toks suglumęs, kad nedrįsau pakelti akių (p. 160). Pirmosios grupės palyginimai, pvz., lyg arklio uodega; kaip buomas; kaip šla- pias rudens lapas; kaip pančiai ir kt., yra situaciniai, paties autoriaus sukurti iš ats- kirų žodžių. Antrosios grupės palyginimai, pvz., (juodas) kaip anglis; (sėdi) lyg ant adatų; (aišku) kaip ant delno; (sustojo) kaip įbestas ir kt., nėra paties autoriaus su- kurti, o tik iš atminties kūrybiškai panaudoti. Tai pastovūs, kalboje nuolatos po- tencialiai egzistuojantys palyginimai. Tuo galima įsitikinti kad ir iš šių pavyzdžių: kaip anglis „labai (tamsus, anglies spalvos, juodas — apie gyvas būtybes ir negyvus daiktus)“: Galva juoda kap anglis Lš. Pjauna dobilus, kaip anglis dobilai tie juodi Slm. Jo juodos kaip anglys akys degė narsumu ir su pasididžiavimu veizėjo aplinkui J. Bil. 10 Bieliauskas A. Kauno romanas. — V., 1966. 210 kaip (lyg) ant adatų „labai neramiai (sėdi, stovi, guli)“: Visą laiką nerimsta, sėdi kaip ant adatų Ins. Tvarsosi lyg ant adatų gulėtų Kt. Visi stovime kaip ant adatų, tos vyskupo karietos a nė balso Žem. kaip ant delno „labai, viskas (aišku)“: Aišku kaip ant delno Ds. Ir aišku viskas kaip ant delno J. Balt. Nuo pradžios ligi galo buvo jam aišku kaip ant delno — tas ryšys negalimas, Paukštaičia už jo netekės Vaižg. kaip (lyg) įbestas „vietoje, nejudėdamas (stovi; sustojo)“: Ko stovi kaip įbes- tas, traukis čia artyn An. Nei juda, nei kruta — kaip įbestas Pšl, Sim. Vos tik išėjęs iš miško, sustojau lyg įbestas: mūsų sodyboje trūko dviejų stogų rš. $ 7. Pastovumas bei atkuriamumas kalbos procese, kaip minėjome, paprastai laikomi visų frazeologizmų pagrindiniais požymiais, skiriančiais juos nuo laisvųju žodžių junginių. Tačiau šių požymių santykis ne visų kalbininkų vienodai traktuo- jamas. Sakysime, N. Sanskis!! teigia, kad atkuriamumu paaiškinami visi kiti fraze- ologizmų požymiai, visų pirma leksinės sudėties, gramatinės sandaros ir apibendrin- tos leksinės reikšmės pastovumas. V. Telija'* į pastovumo ir atkuriamumo santykį žiūri dvejopai: diachroniškai ir sinchroniškai. Diachronijos požiūriu frazeologiz- mų pastovumas esąs laisvųjų žodžių junginių atkartojimo bei atkuriamumo tradici- jos rezultatas, o sinchronijos požiūriu atkuriamumas sąlygojamas frazeologizmų struktūros pastovumo. V. Telija svarbiausiu frazeologizmų pastovumo kriteriju- mi laiko ne tiek junginių nekintamumą, t.y. išorinius požymius, kiek tam tikrus struktūrinius ryšius, sąlygojančius frazeologizmų atkuriamumą. Taigi, kalbant apie frazeologizmų pastovumo ir atkuriamumo santykį, siūloma skirti diachroninį ir sinchroninį požiūrį. $ 8. Kiekvienas kalbos sistemos elementas apibrėžiamas pagal jo santykius su kitais tos pačios sistemos elementais. Vadinasi, tik išoriniai frazeologizmų struktū- riniai ryšiai įjungia juos į kalbos sistemą. Mums svarbu išsiaiškinti, kokie gi struk- tūriniai ryšiai lemia lyginamųjų frazeologizmų pastovumą ir atkuriamumą. Lyginamieji frazeologizmai visada yra siejami su tam tikros semantinės gru- pės žodžiais. Pvz.: (kalba) kaip glumo apimtas; (vaitoja) kaip dantį geliamas; (gy- vena) kaip inkstas taukuose; (girtas) kaip maišas; (gyvena) kaip pelė po šluota; (rėkia) kaip pjaunamas; ( „greitas“ — apie žmogų) kaip apatinė girnų pusė; (šypsosi) kaip geležėlę radęs; (prikibo) kaip smala prie tekinio; (išgveręs —apie žmogų) kaip sena stebulė; (kišasi) kaip šlapias nedegąs; (išgvero) kaip beržo tvora; (bijo) kaip velnias kryžiaus; (giriasi) it višta, kiaušį padėjusi; (greitas — apie žmogų ar gyvulį) kaip žaibas. Šie palyginimai turi pastovią apibrėžtos leksinės reikšmės ir gramatinės ka- tegorijos žodžių aplinką. Apibrėžta aplinka kartu su palyginimu sudaro pastovią lyginamąją konstrukciją (pvz., kalba kaip glumo apimtas; geltonas kaip auksas; vaitoja kaip dantį geliamas ir kt.), kuri yra kalbos sistemos vienetas. Tik gramatiš- kai ir semantiškai apibrėžta lyginamųjų frazeologizmų aplinka įjungia juos į kalbos sistemą. Pastovūs lyginamojo frazeologizmo ryšiai su aplinka sąlygoja jų leksinės sudėties ir gramatinės sandaros pastovumą, apibendrintą leksinę reikšmę bei at- I Maunckuit H. M. Opa3seonorus COBPEMEHHOro pycckoro s3bIKa. — M., 1969, c. 29. 12 Tenua B. H. Uro rakoe Opa3eojnoras. — M., 1966, c. 61—64. 211 kuriamumą kalbos procese. Todėl lyginamyjy frazeologizmų pastovumo bei at- kuriamumo kriterijumi laikysime gramatiškai ir semantiškai apibrėžtą aplinką". Sugretinkime palyginimą kaip ant žarijų dviejuose skirtinguose kontekstuose: a) (strykčioja) kaip ant žarijų: Aš eidavau strykčiodamas kaip ant žarijų A. Biel. b) (sėdi, stovi) kaip ant žarijų: Stovėk dabar kaip ant žarijų Ds. Jo vieta labai ne- rami, visą laiką sėdi kaip ant žarijų Jnš. Sena Grigienė sėdėjo kaip ant žarijų, dai- rėsi čia į senį, čia į Eleną V. Krėv. Motina stovėjo prieš teisėjus kaip ant žarijų A. Vien. Margienė nebeištveria, ji sėdi kaip ant žarijų: žinoti, žinoti! ¥. Simon. Šiuose pavyzdžiuose tas pats palyginimas siejamas su dviem skirtingos seman- tikos veiksmažodžių grupėmis. Pirmuoju atveju palyginimo kontekstas nėra nusis- tovėjęs, palyginimo ir aplinkos santykiai nėra apibrėžti (determinuoti). Dél to ir palyginimo reikšmė nėra apibendrinta (abstrahuota), o yra lygi atskirų žodžiu reikš- miy sumai, t.y. palyginimo reikšmė su aplinkos reikšme yra susijusi tik šiam atve- jui pritaikyto motyvavimo pamatu. Taigi toks palyginimas neturi frazeologizmui būtino pastovumo, yra situacinis, todėl nelaikytinas frazeologizmu. Antrosios gru- pės palyginimas kaip ant žarijų turi apibrėžtą aplinką — veikmažodžius sėdi, stovi. Dėl šios priežasties palyginimas yra įgijęs abstrahuotą reikšmę „labai neramiai, nejaukiai, nekantriai (sėdi, stovi)“, o motyvuoti ryšiai su aplinka yra nublankę. Vadinasi, antrosios grupės palyginimas laikytinas frazeologizmu. Palyginimas kaip (tarytum) gyvas taip pat funkcionuoja įvairiuose konteks- tuose: a) (raitosi, juda) kaip (tarytum) gyvas: Replėmis sugniaužtas trikojis raitėsi tarytum gyvas J. Balt. Tos bangos juda kaip gyvos, plečiasi į abi šalis, lekia paskui viena kitą J. Bil. b) (prisimena ką, stovi atmintyje, akyse kas) kaip gyvas: Kiekvienas ją prisi- minė kaip gyvą — smarkią darbininkę, linksmą dainininkę, visiems paslaugią ir mie- lq V. Myk-Put. Jo atmintyje kaip gyvas atgimė visas susirinkimas J. Balt. Ir ne vien kalnas, bet ir daugelis kitų vietų išlikę kaip gyvi P. Cvir. Aš einu pro milžinkapį, ir nors nieko nežinau, negirdėjau apie jį, bet jo praeitis kaip gyva stovi akyse V. Krėv. Ir šiuo atveju aplinka diferencijuoja paprastą situacinį palyginimą ir frazeolo- gizmą. Pirmosios grupės palyginimai yra susieti su veiksmažodžiais juda, raitosi aiškiais prasminiais motyvais, palyginimų leksinė reikšmė nėra apibendrinta, t.y. ne frazeologinė. Čia tiesiog norėta pasakyti, kad trikojis ir bangos raitosi ar juda lyg būtų gyvi. Kadangi aplinka nėra griežtai determinuota, tai ir palyginimas nelai- kytinas frazeologizmu. Antrosios grupės palyginimų aplinka yra apibrėžta grama- tiškai ir semantiškai, palyginimas įgijęs apibendrintą reikšmę „labai ryškiai, aiškiai (prisimena ką, stovi atmintyje, akyse kas)“. 1 Kalbinių elementų analizė pagal jų aplinką turi jau senas tradicijas. Šiuo klausimu mažiau ar daugiau domėjosi ir daugelis leksikology bei leksikografų. Frazeologijoje aplinkos klau- simus epizodiškai yra lietę L. Roizenzonas ir J. Avaliani, V. Archangelskis, V. Žukovas ir kt. Tyrinėjimų pagal aplinką leksikografijoje ir frazeologijoje istoriją gana išsamiai yra nušvietęs M. Tagijevas monografijoje „T rarojibuas: Opa3eo0jiorux COBpeMEHHOTO pyc- ckoro s3bixa“ [Bary, 1966]. Aplinką jis laiko svarbiausiu frazeologizmų struktūrinės. analizės kriterijumi, kuriuo remdamasis pateikia struktūrinę rusų kalbos veiksmazZodi- nės frazeologijos analizę. 212 Paminėsime dar vieną atvejį, kada aplinka padeda skirti frazeologizmą nuo pap- rasto palyginimo. Palyginimą kaip (lyg) pelės uodega randame tokiuose kontekstuo- se: a) Kai ji šypsosi, tai jos nosies galiukas tuoj imdavo virpėti lyg pelės uodegytė J. Balt. b) Apsuse visi plaukai kai pelės uodega Švnč. Pirmajame sakinyje palyginimas yra susietas su veiksmažodžiu virpa, kuris nei gramatiškai, nei semantiškai nėra apibrėžtas. Palyginimas ir veiksmažodis yra susieti konkretaus vaizdinio motyvavimo pamatu, todėl ir palyginimo reikšmė nėra apibendrinta. Tą patį palyginimą visiškai įmanoma susieti ir su kitais Žodžiais, kurie tik su palyginimu gali turėti motyvuotus ryšius, pvz., su būdvardžiais smailas, trumpas kas ir kt. Tačiau frazeologizmais laikytini tik tie palyginimai, kurie turi apib- rėžtą aplinką ir apibendrintą leksinę reikšmę, kaip šiuo atveju yra antrajame saki- nyje. Čia palyginimas turi apibrėžtą aplinką apsusę (apie plaukus) ir apibendrintą, frazeologinę reikšmę „labai (apsusę, nutriušę — apie plaukus, kasas)“. Šis frazeo- logizmas turi ir sinonimų, kurie skiriasi tik vienu komponentu: kaip žiurkės [žvynės)] uodega „labai nususę, nutriušę — apie plaukus, ka- sas“: Mano buvo stora čiupra, tik daba kai žiurkės uodega Jnš. Ką te benešioja to- kias kasas — kaip žvynės uodegos Slim. $ 9. Kadangi nuo gramatiškai ir semantiškai apibrėžtos aplinkos priklauso lyginamųjų frazeologizmų pastovumas bei atkuriamumas, apibrėžtą aplinką lai- kysime pagrindiniu kriterijumi, lemiančiu lyginamojo frazeologizmo išskyrimą iš kitų palyginimų. Lyginamųjų frazeologizmų leksinės sudėties, gramatinės sandaros ir apibendrintos leksinės reikšmės pastovumas bei atkuriamumas kalbos procese yra labai svarbūs kriterijai, tačiau jie priklausomi nuo pagrindinio. Lyginamaisiaisfrazeologizmais laikome pastovios leksinės sudėties, gra- matinės sandaros ir apibendrintos leksinės reikšmės palyginimus, kurie turi gra- matiškai ir semantiškai apibrėžtą aplinką ir nėra kuriami bendravimo procese, o vartojami iš atminties kaip formulės. $ 10. Ne visada lengva nustatyti lyginamojo frazeologizmo leksinę sudėtį, nes jis esti glaudžiai susijęs su aplinka ir savo prasme, ir gramatine sandara. Lyginamųjų frazeologizmų sudėties klausimas iki šiol gyvai diskutuojamas. Ar lyginamasis fra- zeologizmas yra dvinarės struktūros, ar vienanarės, t.y. ar su palyginimu glaudžiai susiję žodžiai įeina į frazeologizmo sudėtį, ar frazeologizmu laikytinas tik pats pa- lyginimas? Sakysime, ar frazeologizmu laikytina lekia kaip akis išdegęs, ar kaip akis išdegęs? Šiuo klausimu esama skirtingų požiūrių. Vieni kalbininkai teigia, '* ĄAMocosBa H. H. OcHoBbit aurnmiickoit paseonorun. — JI., 1963, c. 148; Tuxonos A. H., Kynrypos P. OG ycroitunBsIix cpaBHHTeJI5HbIX 060pOTaX (B PYCCKOM S3bIKe). — Tpyast Camapxaunck. y-ra. Hosas cepus. Kparkue coobmenus. Camapxans, 1964, Ne 139, c. 41-42; Cuasxosa H. M. Asanus nepsbix # BTOPhIX KOMIOHEHTOB YCTOHYKBbIX cpas- „ HeHuil Turia as + NPHIATATENLHOE + as + CYNIECTBHTENLHOE B COBPEMEHHOM AHTJIHŠCKOM s3bIKe. — Y4.3an. Bonorozck. roc. nen. wž-Ta. Bonoraa, 1964, 1.28, ¢.194—221. Upa- HHHKOBA E. A. K sonpocy 06 kBHBaJIeHTHOCTH (pa3eOJIOTHYeCKHX eQMHHL CJIOBOCO- setanmio, — B xn. TIpoOjieMebit Opa3eojiorun H 3ajiaun Ce H3YueHHA B Bbicelt H cpenmneit wkone. Bojorna, 1967, c. 112—123, Yepusriuresa M. H. Opaseonorna cOBPEMEHHOro Hemeuxoro Ss3bIKA, — M., 1970, c. 48—59 ir kt, 213 kad lyginamieji frazeologizmai visada susideda iš dviejų elementų, yra dvinarės struktūros, kiti'® mano, kad dažniausiai tik palyginimas sudaro frazeologinį viene- tą, rečiau — palyginimas kartu su kitais susijusiais žodžiais. Nėra nuoseklumo šiuo klausimu ir žodynuose. Pavyzdžiui, D. Ušakovo „Rusų kalbos aiškinamajame žo- dyne*!® frazeologizmais laikoma: cudemb Kak Ha ueoakax; Kak 3enuyy oka; KaK Ose KanaAu 60061 (noxoic); kax pwiba 6 eode; „Rusų kalbos žodyne“ '": Goims (cudems) KaK Ha uzoaxax; Oepeu» (xpanumbo) KaK 3enuyy OKG; Kak O6e KanAu 600bi; Kak pbida 6 e00e; „Dabartinės rusų literatūrinės kalbos Zodyne*'®: kak na weoaxax; kak se- Huyy oka bepeus, xpahnumo u m.n.; Obimo, uyecmeosamv, 6ecmu cebs u m.n. KaK psiba 6 600e; „Rusų kalbos frazeologiniame žodyne“**: kak na uzoaxax; xax senuyy oKG; Kak 0se xanau 600b1; Kak ptida 6 600e. Kaip matyti, nėra vienodumo ne tik įvairiuose žodynuose, bet ir viename tame pačiame žodyne. Iš minėtų žodynų vienas principas nuosekliai išlaikytas „Rusų kalbos frazeologiniame žodyne“. Iš pavyz- džių matyti, kad šio žodyno autoriai daugeliu atvejų lyginamuoju frazeologizmu laiko tik patį palyginimą. Kai kuriuose kituose žodynuose, pvz., V. Dorošev- skio „Lenkų kalbos žodyne“*? ir S. Skorupkos „Lenkų kalbos frazeologiniame žodyne“*!, dvikalbiuose anglų — rusų, prancūzų — rusų ir vokiečių—rusų frazeolo- giniuose žodynuose**, A. Nazariano prancūzų kalbos pastovių vaizdingų palygi- nimų Zodynélyje® ir kt., lyginamieji frazeologizmai pateikiami kartu su savo aplin- ka. Taigi ir teorijoje, ir praktikoje lyginamųjų frazeologizmų leksinės sudėties klau- simu nuomonės skiriasi. Norint nustatyti ribą tarp lyginamųjų frazeologizmų ir jų aplinkos, reikia ly- ginamosios konstrukcijos komponentus panagrinėti funkciškai ir semantiškai, t.y. nustatyti jų gramatinę funkciją ir leksinę reikšmę. Pavyzdžiui, lyginamosiose kons- 15 Opnosa A. B. OcoGeHHocTH CHHTAKCHYECKOTO VIIOTpeOJIEHHS HEpa3JIOXHMEIX CJIOBOCO- geranmil, o6nanaronmx (cBoiicTBaMA Hapeuna. — Vų. 3an. MOCKOBCK. nei. HH-TA MM. Jlenmna, 1954, 1. 75, Buin. 4, c. 25, 41-45. Wyryposa 3. A., Poiizenson JI. M. Oc- HOBHBIC BONPOCHI H3YYCHHS CPABHHTE/IbHBLIX YCTOHYHBBIX OBOPOTOB PYCCKOro f3bika. — B xu.: Marepnajisi KOHQEepeHIHH ,, AKTYyaJIbHLIE BOMPOCH COBPEMCHHOIO A3LIKOZHAHMA H JIAHTBHCTHYECKOCS Hacaemne E. JĮ. INonusanosa™. Camapkann, 1964, T. 1, c. 104-107. Cunopenxo M. H. K sonpocy o rpaHMuax JIEKCHYECKOIO COCTaBA (pa3leonornyeckux emnanun. — B xu.: [NpobGnemsr dpazeonornn (uccnenosanms Ww marepmans:). M.— JI, 1964, c. 126-130. Kyxos B. II. ®pazeonorusm u Opa3eojiorutieckoe okpyxenne. — Yu. san. Mockosck. 0OjiacrH, nea. ue-ra uM, H. K. Kpynckoii, Pyccknii sa3six (Bonpocst pyc- ckoit dpaseonorun). M., 1966, T. 160, c. 225—244 ir kt. * Ymaxos JĮ. H. Tonkossii cJioBapb pycckoro s3sika. — M., 1935-1940, T. 1-4. 17 CnoBapb pycckoro sseika. — M., 1957-1961, r. 1-4, 18 CjoBapb COBPEMEHHOTO PpYCCKOrO JMTepatypHoro sisika. — M.—JI., 1950-1965, T. 1-17. 1% Ppazeonorudeckuil CJIOBap5L pycckoro s3bika. — M., 1967. 20 Doroszewski W. Slownik jezyka polskiego. — Warszawa, 1958-1968, t. 1-10. #1 Skorupka S. Slownik frazeologiczny jezyka polskiego. — Warszawa, 1967— 1968, t. 1-2. 22 Kynnu A. B. Aurno-pycckuit (paseonornyecknit ciosaps. — M., 1956. Peuxep SI. M. ®dpanuy3cko-pycckuit ¢paseonormyeckuit ciopaps. — M., 1963. bunosuy JI. D, He- Meuxo-pycckuil dpaszeonoruyeckui cinosaps. — M., 1956. 3 Ha3apan A, O6pasusie cpashenns (panuysckoro savika. — M., 1965. 214 trukcijose plepa kaip buza nedavirus ir tauškia kaip drignių apsiėdęs veiksmažodžiai plepa, tauškia yra glaudžiai susiję su palyginimais, tačiau jie išlaiko savarankišką leksinę reikšmę ir veiksmažodinę funkciją, vadinasi, neįeina į frazeologizmo sudė- tį, o tik siejami su juo. Savo ruožtu palyginimai kaip buza nedavirus ir kaip drig- nių apsiėdęs Čia turi leksinę reikšmę „daug tuščiai (plepa, tauškia“) ir atlieka prie- veiksmio funkciją. Konstrukcijose girtas kaip maišas; pasileidęs [išdykęs, išlepęs)| kaip ubago par- šas frazeologizmais laikytina kaip maišas ir kaip ubago paršas, nes būdvardžiai ar būdvardinės reikšmės dalyviai girtas, pasileidęs, išdykęs, išlepęs turi savarankiškas leksines reikšmes ir atlieka būdvardžio funkciją, o palyginimai atlieka prieveiksmio funkciją ir turi reikšmes „labai (girtas)“ ir „labai (pasileidęs, išdykęs, išlepęs — apie vaikus)“. Taigi čia veiksmažodžiai ir būdvardžiai ar būdvardinės reikšmės da- lyviai neįeina į lyginamojo frazeologizmo leksinę sudėtį, o sudaro jo aplinką. Dabar panagrinėkime tokias lyginamąsias konstrukcijas: kaip į būgną (būgnais) muša „labai šneka“: Visa parakvija kaip būgnais muša Slnt. Apie Vidmantą visa apylinkė kaip į būgną mušė... Vaižg. kaip už ausies meta „greitai valgo, ėda, geria ką“: Jam tik duok — meta kaip už ausies Kp. Išmeta vakare kruopų puodą kap už ausies KzR. Mano kiaulė labai greit ėda, kaip už ausies išmeta Upt. Vakare tėvas tą košę išmetė kaip už ausies BsV 264. Kas čia tokiam vyrui — kaip už ausies užmetė, ir gana Skdt. Šiose lyginamosiose konstrukcijose veiksmažodžiai muša ir meta neturi savaran- kiškos leksinės reikšmės ir gramatinės funkcijos. Tik kartu su palyginimu šie veiks- mažodžiai įgyja tą reikšmę, kurią turi lyginamojoje konstrukcijoje. Taigi čia veiks- mažodis įeina į lyginamojo frazeologizmo leksinę sudėtį, o visas lyginamasis frazeo- logizmas atlieka veiksmažodžio funkciją. Šių lyginamųjų frazeologizmų aplinką sudaro jau ne minėti veiksmažodžiai, o veiksmo subjektą (pirmuoju atveju) arba veiksmo subjektą ir objektą (antruoju atveju) žymintys daiktavardžiai ar įvardžiai. Vadinasi, pagrindinis kriterijus, leidžiantis nustatyti lyginamojo frazeologiz- mo leksinę sudėtį, yra toks: žodžiai, kurie pastoviai susiję su frazeologizmu, neįei- na į jo leksinę sudėtį, jeigu jie turi savarankišką leksinę reikšmę ir gramatinę funk- ciją. Lyginamasis frazeologizmas savo ruožtu taip pat turi tam tikrą gramatinę sandarą ir turinį, tačiau jo reikšmė ir gramatinė funkcija išryškėja tik tam tikros se- mantinės grupės Žodžių aplinkoje. Tvirtai nusistovėjusią savarankiškos leksinės reikš- mės ir gramatinės funkcijos leksinių ir gramatinių elementų visumą, kuri nuolatos siejama su frazeologizmu ir be kurios jis neturėtų savo specifinės apibendrintos reikšmės, vadiname frazeologine aplinka. $ 11. Lyginamieji frazeologizmai gali turėti vieną arba dvi aplinkos pozici- jas. Pavyzdžiui, frazeologizmai kaip biesas [kipšas, nakabis] prieš žaibus (prieš žaibą); kaip drūtas; kaip dumblo; kaip troba (trioba) kalboje egzistuoja tik su tam tikra vienos pozicijos aplinka. Sakysime, lyginamasis frazeologizmas kaip biesas [kipšas, nakabis) prieš žaibus (prieš žaibą) vartojamas sakiniuose su tokia aplinka: Ir vypso kaip biesas priš žaibus LTR. Ko čia vaipais kaip biesas priš žaibus?! Vrd. Ans švaipos prieš mergą kaip biesas prieš žaibą J. Ir vaipysis kaip kipšas priš žaibus Vrd. Ko vaipais kaip nakabis priš žaibą?! Sd. 215 Čia lyginamasis frazeologizmas yra siejamas tik su panašios reikšmės veiksma-- žodžiais: vypso, vaiposi, šaiposi ir pan. Vadinasi, šis frazeologizmas turi tik vieną aplinkos poziciją. Frazeologizmas kaip drūtas randamas tokiuose sakiniuose: Eina kap drūtas Alk. Tos nešas nuog jo kap drūtos Lp. Juodu turėję bėgti kaip drūtu ant namų BsV 105. Ir šiuose sakiniuose lyginamasis frazeologizmas sudaro pastovią lyginamąją konstrukciją su vienos pozicijos aplinka, kuria esti artimos reikšmės veiksmažodžiai eina, nešasi, bėga ir pan. , Palyginimas kaip dumblo užfiksuotas tokiuose sakiniuose: Bus kviečių kaip dumblo Sdk. P inigų kaip dumblo Ds. Šiemet rugių prip- jovėm kai dumblo Prng. Čia lyginamasis frazeologizmas pastoviai susijęs su daiktavardžio, turinčio tiktai negyvų daiktų reikšmę, kilmininku. Jis nėra siejamas su daiktavardžių, turin- čių gyvų būtybių ar abstrakčią reikšmę, kilmininko linksniu. Frazeologizmą kaip troba (trioba) randame tokiuose sakiniuose: Vyras kai ąžuolas, boba kai trioba Jnš. Kumelė kap troba MI. Sudéjau veži- mą kap trobą Vrn. Bangos kai triobos Pgg. Kursčiau ugnį ir kroviaus naują laužą kaip trobą, kad vėl būt kas uždegti Vaižg. Šis lyginamasis frazeologizmas, kaip matome, turi pastovius ryšius su gana įvairių reikšmių daiktavardžių vardininku, t.y. vienos pozicijos aplinka. Tačiau vis dėlto frazeologizmo aplinkos daiktavardžio reikšmė yra apibrėžta, t.y. jis gali Žymėti gyvas būtybes ir kai kuriuos negyvus daiktus, bet negali būti abstrakčios. reikšmės. Čia suminėjome keletą lyginamųjų frazeologizmų, kurie teturi vieną aplinkos. poziciją. Tokių lietuvių kalbos lyginamųjų frazeologizmų yra daugumas. Kai kurie lyginamieji frazeologizmai turi dviejų pozicijų aplinką. Sakysime, frazeologizmo kaip bačka aplinką sudaro daiktavardžio, Žyminčio asmenis, gyvu- lius bei jų galūnes, ir būdvardžio storas, išsipūtęs ir pan. vardininkai. Pvz.: Jis visas suputo, storas kaip bačka Kv. Buvo sausas kap ragutis, o dabar sto- ras kap bačka pasidarė Dv. Šėmikę nebegyvą radau: pripampusi kaip bačka, kuo nesprogsta Žem. T. eisybė — tas karves pamačius, ir mane šiurpas pakratė: gal- vos išsipūtusios kaip bačkos, ragų vietos raudonuoja, net baisu pamislyt BsP III 78. Iš pavyzdžių matyti, kad frazeologizmas kaip bačka pastoviai siejamas su nely- ginamojo laipsnio būdvardžiais ar būdvardinės reikšmės dalyviais: storas, išsipū- tęs, pripampęs ir pan. Tačiau šis frazeologizmas vartojamas, turint galvoje ne visus. storus ar išsipūtusius daiktus, o tiktai kalbant apie žmones, gyvulius ar jų galūnes.. Vadinasi, šio lyginamojo frazeologizmo yra apibrėžta ne tiktai aplinkos būdvardžio ar jį atstojančio dalyvio reikšmė, bet ir daiktavardžio, t.y. lyginimo objekto, reikš- mė. Sakinyje, kaip matome, daiktavardį gali atstoti įvardis, o kartais jis iš viso es- ti nepasakytas, tik numanomas, arba išaiškėja plačiame kontekste. Taigi frazeolo- gizmo kaip bačka aplinka yra dviejų pozicijų. Dabar pabandysime nustatyti frazeologizmų kaip gavėnas ir kaip iena frazeo- loginę aplinką. Šie frazeologizmai vartojami tokiuose sakiniuose: 216 kaip gavėnas: Juodas kaip gavėnas Ds. Atėjo visas išsipaišinęs, juodas kaip gavėnas Pg. kaip iena: Tavo kaklas juodas kaip iena Tvr. Visų pirma krinta į akis tai, kad abu frazeologizmai siejami su būdvardžiu juodas, turinčiu reikšmę „murzinas, įjuodęs, paišinas ir pan.“. Tačiau frazeologiz- mas kaip gavėnas Vartojamas, kalbant apie žmogų ar jo kūno dalį, o frazeologizmas kaip iena, — kalbant tik apie žmogaus kaklą. Šie frazeologizmai nusako ne vienodos, o skirtingos rūšies dalykų požymį. Taigi jų yra apibrėžta ne tiktai aplinkos būdvar- džio, bet ir pasakyto arba numanomo daiktavardžio reikšmė. Vadinasi, ir šie fra- zeologizmai turi dviejų pozicijų aplinką. ' Dažnai dviejų pozicijų aplinką turi lyginamieji frazeologizmai, kurie su aplin- ka yra vienodos ar labai panašios sandaros. Pavyzdžiui, frazeologizmo kaip šuniui bėgt [lot] aplinką sudaro daiktavardžio, turinčio asmens reikšmę, arba jį atstojan- čio įvardžio naudininkas ir veiksmažodžio kalbėt, šnekėt ir pan. bendratis: Jam kalbėt — kap Sun[iui] bėgt Vrb. Jam šnekėt — kap Sun[iui] lot Vikv. Eliminavus kurį nors šio frazeologizmo aplinkos elementą, lyginamoji kons- trukcija būtų nepilna, nesuprantama. $ 12. Lietuvių kalboje pačią produktyviausią lyginamųjų frazeologizmų grupę su dviejų pozicijų aplinka sudaro prieveiksminės funkcijos lyginamieji frazeologiz- mai, siejami su nelyginamojo laipsnio apibrėžtos kokybinės reikšmės būdvardžiu ar jį atstojančiu dalyviu ir apibrėžtos reikšmės daiktavardžiu, pvz., minėtas fraze- ologizmas kaip bačka „labai (storas, išsipūtęs, pripampęs — apie Žmones, gyvulius ar jų galūnes)“. Tačiau dažnai kokybė nusakoma vien tiktai palyginimu, be būdvar- džio, t.y. frazeologizmas vartojamas tik su vienos pozicijos daiktavardine aplinka. Pvz.: kaip bačka: Jis visas suputo, storas kaip bačka Kv. || Ritasi senė kap bačka Lp. kaip agurkas: Būsi tu pilnas kap agurkas Lp. || Vyras — kai agurkas, pati — kai pupa Dkk. Taigi šie frazeologizmai gali turėti vienos ir dviejų pozicijų aplinką. Nors be aplinkos būdvardžio lyginamojo frazeologizmo funkcija ir reikšmė keičiasi, t.y. frazeologizmas savo funkcija ir reikšme atitinka būdvardį, nebe prieveiksmį, tačiau lyginamoji konstrukcija lieka pakankamai suprantama ir su vienos pozicijos daik- tavardine aplinka. Tuos aplinkos elementus, be kurių gali būti vartojamas lyginamasis frazeolo- gizmas ir be kurio lyginamoji konstrukcija esti pakankamai aiški ir suprantama, vadinsime fakultatyvia frazeologine aplinka. Aplinkos elementus, kurie pasto- viai siejami su frazeologizmu ir be kurių neįmanoma būtų jį vartoti, nes nebūtų pilna ir suprantama lyginamoji konstrukcija, vadinsime būtinąja frazeologine ap- linka. $ 13. Pagal poziciją lyginamojoje konstrukcijoje lyginamųjų frazeologizmų ap- linka gali būti prepoziciné ir postpozicinė, artimoji ir tolimesnioji. Dauge- lio lietuvių kalbos lyginamųjų frazeologizmų aplinka esti prepozicinė, pvz.: giria- si kaip bajoras su popieriais; tiko kaip Barbė [Elzė) prie Miko; žvalgosi kaip 217 Baužys danguj; avižų kaip branduolo; kaklas juodas kaip iena ir kt. Postpozi- cinė aplinka pasitaiko Žymiai rečiau. Postpozicinė paprastai esti veiksmažodinės funkcijos lyginamųjų frazeologizmų objektinė aplinka, pvz., kaip ant nago padėjo (ką — ppr. valgį): Še, veizėk, ir padėjo kaip ant nago torielką putros Plt. Su didžiausiu apeti- tu jinai kaip ant nago padėjo savo bulkute 1. Simon. Tačiau ir ši aplinka gali būti prepozicinė, pvz.: Tą dubįjį pusbliūdį bulvynés padėjo kaip ant nago Vvr. Sakinyje ji kartais įsiterpia net į vidurį frazeologizmo, pvz. : Kaip ant nago bliūdą padeda Zeml. Kai lyginamasis frazeologizmas turi dviejų pozicijų aplinką, kurios abu elemen- tai yra prepoziciniai (postpozicinės dviejų elementų aplinkos nepastebėta), aplin- kos elementą, esantį šalia lyginamojo frazeologizmo, vadinsime artimąja frazeolo- gine aplinka, o esantį toliau — tolimesniąja frazeologine aplinka. Pvz., lyginamojoje konstrukcijoje kaklas juodas kaip iena artimoji frazeologizmo aplinka būtų juo- das, o tolimesnioji — kaklas. i § 14. Esame kalbėję, kad lyginamųjų frazeologizmų aplinką sudaro tik tam tik- ros gramatinės kategorijos ir semantikos žodžiai. Aplinkos žodžių reikšmės api- brėžtumo laipsnis paprastai esti nevienodas. Vienų frazeologizmų aplinkos žodžiai yra labai siauros, individualios reikšmės. Kitų lyginamųjų frazeologizmų aplinką sudaro platesnės, bendresnės, nors taip pat apibrėžtos, reikšmės tam tikrų kategorijų žodžiai. Siauros, individualios reikšmės aplinką turi, sakysime, tokie frazeologizmai: dūsauja kaip arklys prieš kelionę; pranyko, išnyko kaip kamparas be pipirų: kalbos, juoko kaip krekeno (krekenų); tamsu kaip vilko nasruose ir daugelis kitų. Šių frazeologizmų aplinką paprastai sudaro tik vienas žodis arba jo sinonimai. Siaurą, individualią reikšmę gali turėti ir abu dviejų pozicijų aplinkos žodžiai, pvz., kaklas juodas kaip iena. Visada individualią aplinką turi lyginamieji frazeologiz- mai, kurių aplinkos reikšmė su palyginimo turiniu santykiauja kaip perkeltinė reik- šmė su tiesiogine, pvz., plepa kaip buza nedavirus „daug, niekus (plepa, t.y. tauš- kia)“; mala kaip tuščios girnos „daug, niekus (mala, t.y. šneka)“ ir kt., arba aplin- ka ir palyginimas turi bendrašaknių žodžių, pvz., barška kaip barškata; burzga kaip burzguoliokas; kemša kaip kemša, taip pat frazeologizmai, kurių aplinka ir palyginimas susiję garsiniu sąskambiu, pvz., tiko kaip Barbė [Elzė) prie Miko: bamba kaip ubagas, čiupinėdamas apie bambą ir kt. Platesnės, bendresnės reikšmės aplinką turi, sakysime, tokie lyginamieji frazeo- logizmai: kaip amaro „labai daug (apie gyvas būtybes ir negyvus daiktus)“; kaip iš balos „labai daug (apie gyvas būtybes)“; kaip ledo „labai daug (apie negyvus daik- tus)“. Šių frazeologizmų aplinkos žodžius sunku būtų išvardyti, nes aplinkos reikš- mė čia yra plati ir gali būti nusakoma tik pačia bendrąja semantine charakteris- tika. Vis dėlto ir šių frazeologizmų aplinkos reikšmė yra apibrėžta, nes pirmasis jų negali būti siejamas su abstrakčios reikšmės daiktavardžio kilmininku, antrasis — su daiktavardžių, turinčių negyvų būtybių ar abstrakčią reikšmę, kilmininku, o tre- čiasis — su daiktavardžių, žyminčių gyvas būtybes ar turinčių abstrakčią reikšmę, kilmininko linksniu. 218 Lyginamųjų frazeologizmų dviejų pozicijų aplinkos žodžiai reikšmės apibrėž- tumo laipsniu gali skirtis. Pavyzdžiui, frazeologizmo kaip vaškas „labai géltonas (apie gyvas būtybes ir negyvus daiktus)“ artimoji aplinka geltonas yra individualios reikšmės, o tolimesnioji aplinka sudaro gana plačios reikšmės žodžių grupę. $ 15. Įvairiai interpretuojamas lyginamųjų frazeologizmų santykis su priežo- džiais, kuriuose esti palyginimas. Vieni tyrinėtojai priežodžius laiko frazeologiz- mais, kiti ne. Sakysime, A. Molotkovas*?* įvade į „Rusų kalbos frazeologinį žodyną“ teigia, kad priežodžiai neturi jokių idiomatiškumo požymių, vadinasi, nelaiko jų frazeologizmais. „Dabartiniame rusų literatūrinės kalbos žodyne“ priežodžiai lai- komi posakiais, pasižyminčiais idiomatiškumu, reikalingais atskiro paaiškinimo, taigi laikomi frazeologizmais. Panašios nuomonės yra ir V. Felicina**, kuri dėl idiomatiškumo priskiria priežodžius prie frazeologizmų. Net minėtame „Rusų kal- bos frazeologiniame žodyne“, kurio autoriai priežodžių nelaiko frazeologizmais, vis dėlto yra įdėta nemaža pastovių palyginimų, kurie folkloristų paprastai vadi- nami priežodžiais, pvz.: Kak 3a KamMeHnolt Cmenoli (XVUTb); KAK HA KAMEHHYIO CMeHy (KajieaTbCa); kak Ha uzoaxkax (CHJIeTb) ir kt. Matyt, šio žodyno autoriai tokio tipo palyginimus laiko ne priežodžiais, o frazeologizmais. Kai kurie tyrinėtojai, sakysime A. Teiloras**, greta patarlės ir priežodžio, išskiria priežodinius palyginimus kaip atskirą pastovių posakių tipą. Kalbinėje literatūroje lyginamieji frazeologizmai kartu su frazeologine aplinka kartais va- dinami priežodiniais posakiais. G. Permiakovas*" į frazeologizmų ir priežodžių bei patarlių principinius skir- tumus Žiūri semiologiniu požiūriu. Frazeologizmais jis laiko tokius pastovius posakius (klišes, štampus), kurie reiškia vieną sąvoką, t.y. kurie esti kokio nors daik- to ar sąvokos ženklas. Priežodžius ir patarles G. Permiakovas laiko ne daiktų ar sąvokų ženklais, o situacijų arba santykių tarp daiktų ženklais. Taigi, jo manymu, frazeologizmai išreiškia sąvokas, o patarlės ir priežodžiai — situacijas. Kadangi palyginimais išreikštų priežodžių apstu lietuvių ir kitose kalbose**, mums ir rūpi išsiaiškinti, ar palyginimas, įeinantis į priežodį, laikytinas frazeolo- gizmu. Priežodžius tyrinėja folkloristikos mokslas, lyginamuosius frazeologizmus — frazeologijos mokslas. Skirtingi mokslai, skirtingi ir jų objektai. Folkloristai ty- rinėja priežodį, kuriame esti palyginimas, kaip visumą, neišskirdami vien tiktai palyginimo. Frazeologams rūpi tik pats palyginimas ir jo frazeologinė aplinka. 44 MojiorTroB A. H. Opa3eojiorH3M6I pyCCKOTO S53b5IKA H IIpHHINHTIbI HX JeKCHKOrpadmye- ckoro Oonucanus, — B xu.: ®pa3eonornyecknii CJIOBapb pycckoro s351Ka. M., 1967, c. 16. 3% Oennunna B. II. O nocJioBHax H IOroBOpKaX Kak MATEDpHAaJIE Jui Opa3eOJIOTrH4eCKOTO cnosaps. — B xu.: IlpoOjneMsi Opaseojiorau (mccaenosanms Ho MaTepHaljibi), M.—JL, 1964, c. 200—204. 26 Taylor A. The proverb. — Cambridge— Massachusetts, 1931, p. 220—223. 2* TNMepmMaxroB I'. JI. Or noroBopkru 10 cka3KH (3aMeTKH no obmeit TeOpHH xamme). — M., 1970, c. 8—50. 28 Pvz., daug tokių priežodžių galima rasti „Lietuvių tautosakos“ V tome (V., 1968), lenkų smulkiosios tautosakos rinkinyje „Nowa księga przystėw i wyrazen przystowiowych pols- kich“ (Warszawa, 1969, t. 1) ir kt. 219 Kaip priežodis gali įeiti į patarles — stambesnius kalbinius vienetus, taip ir lygina - gas, o dovis kaip nagas (Skd) lyginamaisiais frazeologizmais yra kaip žagas ir kaip nagas, o žadas ir dovis yra jų aplinkos žodžiai. Priežodyje Verkia kaip naujais batais avėdamas (TŽV 627) lyginamasis frazeologizmas yra kaip nau- jais batais avėdamas, o verkia — aplinkos žodis. Pagaliau lyginamasis frazeologizmas gali įeiti ne tik į priežodžius, bet ir į mįs- les bei kitus tradicinius posakius. Pavyzdžiui, mįslėje Kojos baltos kaip sniegas, o galva juoda kaip anglis (baravykas) (LTsV506/Lš) palyginimai kaip sniegas ir kaip anglis taip pat laikytini frazeologizmais, nes turi nusistovėjusią aplinką ir kitus lyginamųjų frazeologizmų požymius. Arba, pamėgdžiojant kielės balsą, sa- koma: Aš kielė, mano kojos kaip piestos. Aš tą sniegą sulesiu, o ledus išspardysiu (LTsV722/ Pn). Čia palyginimas kaip piestos yra frazeologizmas, kuris „labai sto- ras (apie kojas)“ reikšme vartojamas ir paprastuose sakiniuose, pvz.: Tos bobos kojos kaip piestos Jrb. Ot merga — kojos kap piesčiokai Kps. Taigi, mūsų manymu, netikslinga kelti klausimą, ar pastovūs posakiai, kuriuo- se esti palyginimas, laikytini priežodžiais, ar lyginamaisiais frazeologizmais. Paly- ginimo laisvas ar frazeologinis pobūdis nepriklauso nuo to, ar jis eina priežodyje, ar patarlėje, ar kurio kito žanro kūrinyje. Todėl tie palyginimai, kurie įeina į prie- žodžius ar kitus tradicinius posakius ir kurie turi visus frazeologizmų kategorinius požymius, laikytini lyginamaisiais frazeologizmais®. $ 16. Lietuvių kalboje šalia lyginamųjų frazeologizmų, į kuriuos, be lyginamo- jo jungtuko, įeina tik viena reikšminė kalbos dalis (paprastai daiktavardžio vardi- ninkas), paraleliškai egzistuoja nemaža metaforiškos reikšmės žodžių. Pavyzdžiui, yra toks lyginamasis frazeologizmas: kaip beždžionė „labai (maivosi, kraiposi ir pan)“: Maigos (maivosi) kaip bež- džionė Vdk. Staipos kaip beždžionė Všk. Kraipos kaip koki beždžionė Vvr. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ prie žodžio beždžionė, be pagrindinės reikšmės, yra pateikta antroji perkeltinė reikšmė „kas pamėgdžioja kitus, maivo- si“ ir iliustruojama sakiniu: Iš jo tikras beždžionė Gs. Lietuvių kalboje, kaip ir kitose®, tokiais žodžiais dažniausiai esti gyvulių ir paukščių pavadinimai, pvz.: avis (avelė), avinas, kiaulė, lapė, meška, ožka, ožys, vilkas, višta ir kt. Sakysime, lyginamasis frazeologizmas kaip avis (avelė, avinas) egzistuoja pa- raleliškai su perkeltinės reikšmės žodžiais avis, avelė avinas: kaip avis (avelė, avinas) 1. „visiškai, labai (kvailas)“: Didelis kaip jautis, kvai- las kaip avinas Pšl. Didelė kai kumelė, ė durna kai avelė Prng. Kvaila kap avis Dkš. Jis doklas (kvailas) kap avis Ldvn. Didžiai mokytas ponaitis buvęs kvailas kaip avi- nas A. Vien. 2. „labai (lėtas, tylus, ramus — apie žmogų)“: Lėtas kaip avelė Skn. Gavo gerą žmoną, ramią kaip avelę Jnš. Buvo lėtas, tykus kaip avinėlis, niekur nei- 2** Panašios nuomonės yra A. Babkinas. Palyginimus, kurie įeina į priežodžius, jis siūlo pa- teikti frazeologizmų žodyne, taigi laiko frazeologizmais (žr.: Ba6Gxun A. M. Jlekcuxor- padmyeckas paspaGorka pycekoH Opaseojorax. — M.—JI., 1964, c. 31). 40 Yepuwmmena H. WU. Opaseojioraa coBpeMeHHOro HEMENKOro s3uika. — M., 1970, c. 51. 220 davo, su nieku neužsidėdavo... Žem. Gudri kaip višta, smarki kaip avis (iron.) PPr 345. Žodžių arvis, avelė, avinas perkeltinė reikšmė „negudrus, kvailokas, romus žmo- "© gus“ vartojama tokiuose sakiniuose: Ką aš su tokia avim veiksiu Gs. Tu tikras (tikra) avelė Lp. O tu, avele — kur tavo i[r) galva! Gs. Manai, išaiškinsi tokiam avinui Gs. Amžinas avinas — daugiau nieko rš. Galėtume suminėti dar gana daug paraleliškų atvejų, kur lyginamasis frazeo- logizmas ir metaforiškos reikšmės žodis panašiai apibūdina asmenį, pvz., frazeolo- gizmas kaip kiaulė ir perkeltine reikšme kiaulė apie begėdį, nemandagų, nešvaruų žmogų; frazeologizmas kaip lapė ir perkeltine prasme lapė apie gudrų, suktą, pa- taikaujantį žmogų; kaip ožys ir perkeltine reikšme ožys apie užsispyrusį žmogu ir kt. Be abejo, daugelis šių metaforiškos reikšmės žodžių yra kilę iš palyginimų. Es- tų filologė I. Sarv® tokius metaforiškos reikšmės žodžius vadina netiesioginiais liaudies palyginimais. Jie atsirandą, kai dėl hiperboliškumo atsisakoma lyginamojo žodžio. Be minėtų atvejų, kalboje paraleliškai egzistuoia nemaža lyginamųjų frazeolo- gizmų su vienodos ar panašios reikšmės frazeologizmais be lyginamojo jungtuko. Pavyzdžiui: kaip iš dūmo ||iš dūmo „vieningai, sutartinai (daro, padarė ką)“: Dainuoja kaip iš dūmo Mtl. Visi kaip iš dūmo pakilo ir išėjo Srv. Kibkim visi iš dūmo — pakel- sim Srv. kaip (lyg) pelų maišas „nejudėdamas, sudribęs (guli, drybso, stovi ir pan.)“ || pelų maišas „mevikrus, sudribęs, niekam tikęs žmogus“: Rėpso kaip pelų maišas Vžns. Drybso lyg pely maišas VI. Stovi kaip pelų maišas Zp. Jis tikras pely maišas Skr. kaip tinginių maišas „be darbo, dykas (tūno, smurgso ir pan.)“ || ringinių maišas „tinginys“: Smurgso per visą dieną kai tinginių maišas Pšš. Tai tinginių maišas! Skr. kaip molio Motiejus „visiškai (nejuda, nepasijudina ir pan.)“ || molio Motie- jus „tinginys, ištižėlis, liurbis“: Įtėkštas sėdžia kaip molio Motiejus Žr. Nepasiver- ti kaip molio Motiejus! Ds. Molio Motiejus — tik ant pečiaus gulét Slk. kaip žemės nenešamas || žemės nenešamas „labai liūdnas, nusiminęs (eina; pa- rėjo)“: Eina kaip žemės nenešamas Šts. Anas žemės nenešamas parejo iš teismo pra- lošęs Krtn. kaip (lyg) iš molio (molio) nudrėbtas || molio nudrébtas „labai kresnas, stambus (apie žmogų, jo galūnes)“: Negražus žmogus: nosis kaip iš molio nudrėbta Slm. Didelis, storas, riebus Vidmantas Šešiavilkiui rodės lyg iš molio nudrėbtas... Vaižg. Nebuvo nudrėbtas molio, bet stiprus vyras Lk. Etimologinį kiekvienos tokios frazeologizmų poros santykį sunku nustatyti. Kadangi jų leksinė sudėtis ir reikšmė labai artimos, mūsų manymu, jie yra atsira- dę vieni iš kitų: frazeologizmai be lyginamojo jungtuko galėjo susidaryti lygina- NM Caps MU. O noaemaax Ho (QyHXKUMSX 3CTOHCKHX NOroBOPOK. AsBroped. Kang. AMC, m Tapry, 1964. 221 mųjų frazeologizmų pamatu arba, atvirkščiai, lyginamieji frazeologizmai — fra- zeoloyizmy be lyginamojo jungtuko pamatu. Atsitiktinis leksiniy frazeologizmo komponentų sutapimas visiškai įmanomas, tačiau vienodos ar labai artimos šių fraz.ologizmų leksinės reikšmės rodo, kad jie etimologiškai yra labai susiję. Reikia manyti, kad, sakysime, lyginamieji frazeologizmai kaip (lyg) pelų mai- Sas ir kaip tinginiy maišas yra antrinės kilmės, nes analogiškos darybos frazeologiz- mų be lyginamojo jungtuko su komponentu maišas yra kur kas daugiau, pvz.: auk- so maišas „turtingas žmogus“; barnių maišas „kas mėgsta bartis, barnininkas“; gandų maišas „paskalų nešiotojas“; gyrų (pagyrų) maišas „pagyrūnas“; juokų mai- fas „kas mėgsta daug juoktis“; kiauras maišas „besotis“; ligų maišas „nuolat ser- gantis Žmogus“; šikšninis maišas „menk. pilvas“; žinių maišas „kas daug žino, žinovas“ ir kt. Ta aplinkybė, kad kalboje greta lyginamųjų frazeologizmų paraleliai egzistuo- ja metaforiški žodžiai ir frazeologizmai be lyginamojo jungtuko, tik patvirtina lyginamųjų frazeologizmų pastovumą bei tradiciškumą. Antra vertus, tai rodo, kad lyginamieji frazeologizmai yra šaltinis, nuolat gausinantis kalbos leksinę sudėtį naujos semantikos žodžiais ir kad patys frazeologizmų struktūriniai tipai ilgainiui gali keistis. OEIIIHE UEPTbI H KATEIOPHAJIBHBIE IIPH3HAKH CPABHHTEJIbHbIX GPA3EOJIOTH3MOB Pe3some CymecrBytoT pa3nu4Hbie TOYKH 3peHHA MO BONPOCY O BaxHellMmHX NpH3HAKAX dpaseono- TH3MOB. CpaBHHTejibH5LIč: ()pa3eOJIOTH3MBI ynoTpeGNAIOTCA TOJIbKO B OKDPYKCHHH ONpPEICICHHBIX cnos. IlocToOAHHOC AIBIKOBOC OKpYxXC6HHe DTHX CpaBHeHHif OČYCJIOBJIEHO HX JIEKCHYCECKHM 3HAau4€- HHEM H TpaMMATH4eCKHM O$DOpM/IeHHeM. OrrpejieJieHHOC OKPYXEHHE BMECTE CO CpaBHeHHeM OOpa- 3YIOT DOCTOAHHYIO CPABHHTENBHYIO KOHCTDYKIJHIO, KOTOpas ABJISACTCH CIKMAHIeENĖ S3LIKOBOH CHC- TeMbl. TOJILKO 4epe3 rpaMMaTHYEeCKH H CeMAHTHYECKH O0YC/IOBICHHOE OKDYXEHHE CPaBHHTE/IbHBIE (paseo oru3Mbl BKIIOYAIOTCH B CHCTEMY #3bika. [TOCTOSHHBIE CBA3H CPABHHTEILHOrO (paseono- TA3Ma C OKpyXcHHeM OOYCIOBIHBAIOT YCTOHYHBOCTH H BOCINDpOH3BOJIHMOCTb B A3BIKE MX JICKCH- HeCKOro cocrasa, rpaMMaTH4YecKOH CTPYKTYpsl H OOOOmEeHHOTrO JIEKCH4CeCKOTO 3HAYUCHHA. INo- TOMY KPHTEPHEM YCTOHYHBOCTH H BOCIDOH3BOJIHMOCTH CPABHHTE/IbHBLIX ()pa32€OJIOTH3MOB asTop JaHHOH CTaTbH C4HWTACT IPAMMATHYCCKH H CEMAHTHYCCKH OOYC/IOBICHHOE OKPYXCHHE, Tak kak OT rpaMMaTHYECKH H CEMaHTHYECKH OOYC/IOB/ICHHOIO OKDYXEHHA 3aBHCAT YCTOHYH~ BOCTb H BOCHPOH3BOJMMOCTH CPABHHTE/IBHALIX (Pa3coNOrH3IMOB, ONPENIE/ICHHOS OKPYXKCHHE SBIIS= €TCH, NO MHECHHIO aBTOPa, OCHOBHBIM KPHTEPHEM, INO3BOJIAIONIHM BbUIEJIKTb CPABHATEIbHLIC (pa- 3€0JIOTH3MEI H3 psa APYrHX CPABHEHMH. VoCTOH4HBOCTb NEKCHYECKOTO cocrasa, rpaMMaTHYECKOH CTPYKTYphl, 0GOOMICHHOr0 JICKCHYECKOrO 3HAYCHWS H BOCINDOMH3BOJIHMOCTb B PEYCBOM MpOLECCe Kak roTOBbIX UEJOCTHBIX CIHHHI TAKKC ABIAIOTCA OYCHb BAXKHBIMH KDHTEDHAMH, HO BCE OHH 3a- BHCAT OT OCHOBHOIO. Flocne mccnenosanua BaXHCHIUNX KPHTEPHEE BbUIC/ICHHS (pa3eOJIOTH4CCKHX CAMHHI HA Ma- TEpHase JIATOBCKOTO A3bIKa B CTaThe QOPMYJIMPYETCH ClCAyIOllee ONpeJIeJIEHHE CpaBHHTEJILHbIX tdpaseonornamoe. CpasHuTENbHBIE Opa3e0JIOTH3MbI — ITO CPABHCHHN C NOCTOAHHbIM JICKCHYECKHM COCTABOM, IPAMMATHYECKOH CTPYKTYPOH H OGOOIICHHBIM JIEKCHYECKHM 3HAYCHHEM, KOTOpbIE MMEIOT IDAMMATHYECKH HM CEMAHTHYCCKH OODYCIIOB/IEHHOC OKPYyXEHHE H KOTOpHie HE CO3JIAIOTCA B npouecce ODINEHHA, a BOCITpOH3BOJISTCA NO NAMATH Kak roToBbie (OOpMYJILI. 222 Tlpouno YCTAHOBHBINYIOCH COBOKYTIHOCTb JIEKCHYCECKHX H T pa MMATH4CCKHX 3JIEMEHTOB CaMO- CIORTEJILHOTO JIEKCHHECKOTO 3HAYCHMA H CAMOCTOSTEJILHONH rpaMMATH4ecKO!H OYKKIUHMH, KOTOpas JOCTOSHHO CBA3aHa C Opa3eojnoruaMoM H Ge3 KOTODpoH OH NHIAETCA CBOero cCrienuOuueckKoro o6GoGmennoro 3Ha4ueHHA, HasbiBaeM (pa3eOJIOTH4eCKHM OKpyxeHHeM. CpaBHHTeJIbHbIC Opa3eo- JIJOTA3MBI JIATOBCKOTO S3bIKa MOTYT HMETb OJIHY WJM JBC NO3HIUMH OKDYXEHHS, OaKYJILTATHBHOC u 0Ga3aTremHoe pa3eojnormieckoe oxpyxenne. Ilo rno3HuHH B CpaBHHTeJIbHOH KOHCTDpYKIHH pa3- NMYACTCH NpENO3HTHBHOC H NOCTIO3HTHBHOC, OjIMxHEee H OTJIAJIEBHOC OKPYXCHHE. Ilo-pa3HuoMy HHTepnperHpyeTCA OTHOMICHHE CpaBHHTeJIbHbIX ()pa36OJIOTH3MOB K NOrosop- KAM, B COCTAB KOTODEIX BXOJIMT CpaBHeHHe. ABTOp CTaTbH CHMTAET, 4TO ceobonubiil wm Opa- 3e010rHYecKuil XapakTep CPaBHEHHS HE 3ABHCHT OT [TOro, ynorpebiisiercs JIM OHO B NOroBOpKE, WIH B IIOCJIOBHIJE, WINK B IIDpOH3BEJIEHHH APYroro xaspa. Te CpaBHCHESA, KOTOPBIC BXOJIAT B 0Oro- BOPKH H APYIHe TPAAHIMOHHbIC BbICKA3bIBAHHA H OOJIAJIAIOT BCEMH Ka Ter OpHa TbHLIMH NPH3HAKAMH ĖŠpa3e0JIOTH3MOB, SBASIOTCH CPABHATEILHBIME ()pa3eOJIOTH3MAMH. B craThe OcBemaeTCA OTHOWICHHE CPABHMTENBHBIX (pa3eOJIOTH3MOB K OTAC/IbHBIM ClOBaM MeTahOpHYECKOTO 3HAYCHHS, XOTOpbie NO CBOEMY ynoTpeOnenuio Oju3kH x ¢paseonoruimam